Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija

78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Di ec ion des eche ches scien i iques: onomas ique ( ik inių mo s de da ybos, o igine, mo i y acijos eche ches). SUDTINI MARIJAMPOLS APSKRITIES HELONIM MOTYVACIONS Il es impo an de se eni au cou an des é énemen s qui se dé oulen dans le pays. Mo i a ion o Composi e Helonyms o Ma ijampolė Coun y ANOTATION Il es impo an de no e que les É a s memb es ne son pas enus d'applique les disposi ions de l'acco d en ma iè e de d oi s de l'homme. L'a icle es p écédemmen e ec ué A ealinės lie u ių oponimijos y imų ąsa. Il y es analysée d'une uni é adminis a i e a puka io Ma ijampolės apsk i ies composi i s helonimų, записанных Земной имени анкетях, мотывация. L'enquê e e lè e les e o s de ixe nyks ančius (ja é ein s) les noms de pe i s hyd oobje s e di ulgue leu gnoseologique po en iel, su la base non moins al ais conse e en e au es anke a io données. Dans le bu du plus iable in e p é a ion de la mo i a ion des anden a džių, em asi en euka io anke ų ma iè e, ixuojančia nominacijos eiksnius, les ésul a s d'ac i i és communica i es des ep ésen an s de la kalbinės bend uomenės, aidėjusius à éclai škin i ealemen ep ésen éojamo anden a džių con iniu, pseudomo i aciju. Les ésul a s de l'analyse mon è en que la mo i a ion pa noms kū ėją ixe e conse e la na u ine, sociale e cul u elle en i onnemen , ses dé ails. In o ma i es e nokul u ellemen poin de ue des en e ien dans la s uc u e de codage axiologique, onc ion d'é alua ion s é éo ypée e ec uan s oukščio, mi ines essences dénomina ions, associa i iuosius uni és de langue yšius ixsuojan s pseudomo i a o iai. Valguy inas e i es anden a džių mé apho iques aiškos mo i a ion signes de in e p e a ion. ESMINIAI VOODŽIAI: en euka io pé iode, lieuo a džiai, anden a džiai, helonimai, sudė iniai helonimai, nominacija, mo y acija, pseudomo i acija. ANNOTATION The a icle is a con inui y o he p e ious esea ch o Li huanian a eal oponymy. I in es iga es he mo i a ion o composi e helonyms om a single adminis a i e uni in e wa Ma ijampolė Coun y eco ded in he Land Names ques ionnai es. La eche che e lè e les A icles A icles a icles 79 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija e o s pou en egis e les noms de he small hyd oobjec s qui son su le poin de se ai e ex inc (ou qui on déjà ombé dans l'oubli) e pou é éle leu gnoseological po he a icle se en ial based on o he da a om he in e wa ques ionnai es which a e also wo hy o p es- e a ion. To achie e as eliable in e p e a ion o he mo i a ion o hyd onyms as possible, é è e aux données de he in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomina ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic communi y membe s which we e use ul in cla i ying he ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion. The indings e ealed ha h ough he name-gi e he mo i a ion eco ds and con- se es he su ounding na u al, social and cul u al en i onmen , i s de ails. The names o a bi d o a my hical c ea u e used in he naming s uc u e as he pseudomo i a o s eco ding he associa i e links o linguis ic uni s, which play he unc ion o axiological coding and s e eo ypical e alua ion, a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. The in e p e a ion o he ea u es o mo i a ion o he me apho ical exp ession o he hyd onyms in ques ion is conside ed aluable as well. KEYWORDS: in e wa pe iod, place names, hyd onyms, helonyms, composi e helonyms, nomina ion, mo i a ion, pseudomo i a ion. 0.VADAS Les eche ches linguis iques con empo aines, besio ien uojan es dans le peuple, pensemen , cul u e e langage ela ion (G i ėnienė 2009, Guda ičius Lubienė 2015, Be ézo ič 1997; 2010; Кубрякова 2004; 2012 e k .), dans le con ex e, con inus inis les oponymies lokalisées Li uaniennes, ixsues e d ėla con en , g įs ą au ine pasaulėžiū a e pasaulė oka, le chemin des eche ches es signi ica i e p ospec i . Comme p eu e, émoignan en a eu de la di ec ion de eche che choisie, se ou e sandū os maniè e pada y ų helonimų mo y acijos analizė (S ide skienė 2016). Elle baséée onomas ines si ua ion1 analyse des ésul a s, émoignan s empi inį d'un ce ain e hninės s i es kalbinės communau é ep ésen é expé imen e, son ela ion a ec en i onniuni mic opasauliu ( a puka io illimu), la e io pe cep ion e ca égo isa ion. Ainsi oponomina ion des eche ches di ec ions plė o ée nou elle pa adigmes ėmues combien complée e Li uiniens oponimik. De plus, a puka io onimų analizė l'un de 1 En aison du e me onomas inė si uacija oi . TMOI: 19, 71. DALIA SVIDERSKIENĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII moyens de, aidan à conse e le pa imoine cul u el e con ibuan à la mise en œu e bien a an demi-siècle du manda doné pa Aleksand o Vanago2. Jusqu'à main enan da ybos poin de ue analysa usių de açon d'adhésion ai e saą oponymiją kalbininkų opinies di è e. A. Vanago p amin u de ces dé ins analyse ïa chemin de ous les che cheu s des noms de lieux li uanais e , enan comp e de la syn axinai es ela ions en e l'emploi dbina io p incipal e secondai e, composi es des lieux nomsius a sépa é en kilminink e qualicinius3. Ce e o 2003b: 6380). B onys Sa ukynas ã ski a e ma u, be hid onimų, de aliausiai išanalizuo i Lie u os oikonimai (Razmukai ė impo anceia des é udes de oponymie Li uanies A. Vanago hid onimų da ybinės analizės ecenzija4 a a i é l'a en ion à anden a džių klasi ikacijos ne obulumus e a gumen uo ai p oposéė sudėjimo nominaciju i mo y aciju būdu pada y us andenų a dus ski i į sudė inius de inamuosius i sudė inius nede inamuosius5. Į šį pama uo ą siūlymą eigiamai eaga o lie u ių mikonimų y usi Jū a ė Lubienė e ondéemen i analogiškus a indiqué dans la langue Li uanie des exemples de épa i ion exis an s, déjà de enus adi ionnels6. Ainsi man ina, que à l'a eni sudė inė lie u ių oponimija de ai égalemen įsilie i dans la commune junginių g upių k ali ikaciją e klasi ikaciją. Pou explique le mode de composi ion pada y ų helonimų mo i a ion, il con ien d'a i e l'a en ion su le ai que composi és de inamieji helonimai ce son composi ions, don 2 Spa us ag icole ki is, a aux de ans o ma ion de la e e, melio acia, ou es aisonim, apidemen keičia la o me de la e e. Beaucoup de noms de lieux e on nebes a būs, oublis ami. Ce p océdé pe dan i émédiablemen une g ande o une (Vanagas 1973: 6). Il au o e sans excep ion ous les noms de lieux, en s'ad essan en pa iculie aux obje s les plus pe i s, don les noms son plus i e oubliés ou es en aux élec eu s inape çus (ibid., 7). 3 Kilmininkiniais son appelés composés anden a dji, cons i ués de deux sa a ankiques mo s, don le p emie , dé inézian sis, es du commun ou éel mo kilmininkas. Quali icaciniais son appelés composés noms de eaux, don les deux mo s son nomininko linksnio (majo oi Vanagas 1970: 258259, 273). En aison des Li uiniens kilmininkinių placeo a džių es éc i ęs e B onys Sa ukynas (plačiau oi Sa ukynas 1963: 235246). 4 Plus loin oi . Sa ukynas 1971: 166169. 5 Ce de nie che cheu a i me, P. Lebelio logique e m les noms guali ica i s (kokybiniai a dai), qui A. Vanagas a in e p é é k ali ikaciniai, de ai emplace da ybiniu de inamieji sudė iniai. Alo s ils a ec kilmininkiniais ou nede inamaisiais composi i s cons i ue aien un composi és posky į. Pa ailleu s ko, les soi-disan kilmininkiniai peu en aussi ê e k ali ikaciniai, exemple. : Šal inių upelis e e c. (Sa ukynas 1971: 167). 6 Selon du p incipal e du secondai e êmenes syn ac iques les liens de l'alloco ype li uanien adi ionnellemen dis inguen deux g oupes de jungins: 1) de inamojo pažyminio, 2) aldomojo pažyminio ou nede inamojo pažyminio (da . ž Lubienė 2015: 73). A icles A icles a icles 81 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija le memb e secondai e éclaiski ca ac é iguosius d'au e, du p incipal na io7, la signi ica ion ai s (pa yପରି, Re os balai ės b. B b, Tamsióji plýnė s . Ss e k .). Le de nie ype de da iniuose le deg é de ha monisa ion séman ique le plus éle é, mais in o macijos komunikacine p asme jie nesu eikia. Didesnę pažin inę e ę u- g andes i au es da iniai composi i s nede inamieji anden a džiai8 (ypač me a o iniai), bien que le junglemen séman ique en e leu p incipal e secondai e na io es aibnes. Pa exemple, pe sonn a diniens composi es nede inamées les noms de lieux géné alemen on posesy inée signi ica ion (Rudncko as as s . B b), dans composi és apelia y inėse nede inamuosies les loco a dges dans p immuoju dėmeniu allan l'apelia i kilmininkas nusako une ce aine pa icula i é u i a ibu inę eikšmę). Ki uose sudė iniuose apelia y iniuose nede inamuo- du lieu (Ža dãka čių plýnė pln. V . siues noms de lieux peu en ê e en e ue e localinée signi ica ion (Palinijos bala b. K sn bala, se ou an à éki s os miško den a dinių da inių eikšmių ne apa umą dėmesį y a a k eipęs i A. Vanagas: jaos os, i. i. palinijas). Dans un e l'au e ype an- sudè ins hyd onimes signi ica ions n'es pas ou apaisses (Vanagas 1981: 51). Ce dépend de la p emiè e, dé e minuojančiojo, composan e signi ica ion ... ( ou de même)9. Ainsi expliquan le mode de composi ion ai s des andeno ds, il au obse e di é en es ela ions syn ac iques en e l'émission p incipale e secondai e dbina y, ca impo an e n'es pas la somme des signi ica ions indi iduelles des dėmenes, mais leu signi ica ion globale, i. i. uni ie signi ica ion du mo cin10. A lk i mo i a iona iona ion des mo s de lieu signi ie é éle , commen un ep ésen an d'un ce ain domaine e hnic elieja a ec lui supančia en i onnemen , commen ją pe çoi , quels linguins uni és choisi e quelle es u ilise leu combina o iką, in oduisan une ou au e opoobjec . Ano Aloyzo Guda ičiaus, naujas mo , nou elle signi ica ion dans le langage a a amą, es mo i ué, ce qui signi ie qu'en nomman une nou elle ma iè e, ensemble disons, pou quoi nous le a ons ainsi nommé, soulè an une ou l'au e nommenable obje de quali é ou aspec . Le mo exp imé pa le nom es la base, la mo i a ion cons i ue sa o me in e ne (Guda ičius 2009: 140). Au é éle la o me in e ne du mo , une éponse aux ques ions éclai cî , comme l'obje selon ce ains signes ob ien celui ou l'au e nom, comme le p ocessus de nomina ion onc ionne la conscience humaine, su quoi e commen mène une ou au e na ion concep ualisuodama 7 p incipaux (basinai es) emps secondy ini les ê emen s balà, pélkė, plýnė, as as e leu s o mes mino ybines e mul iples. 8 Il aud a a i e l'a en ion su le ai que dans l'a icle le e me anden a dis es u ilisé en la ge Dėl šio e mino a ojimo iek siau ąja, iek plačiąja eikšme ž . Vanagas 1999: 239 (pi muoju a eju e minu pa adinami upės i eže ai, an uoju – i ki i ik iniai andens elkinių a dai: signi ica ion. ma ins, océynes, éje u s, i ie s, önkinių, g io ių, b as ų, pelkių, liūnų e e c.). 9 Pou des signi ica ions non iden i iables oi aussi Sa ukynas 1963. 10 Pou ce e a i ude, oi aussi U bu is 1978: 150. DALIA SVIDERSKIENĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII monde (G i ėnienė 2006: 24). Ce e de niè e no ion de mo i a ion suppose une pensée pou le mode de ie de la communau é e de la langue glaudjs ela ions, des uni és de langue o i iées na ionnelles emba o os. E cela ne ai que souligne l'impo ance de l'analyse des in oduc ions de minulkie s hyd oobje s, ca ces onc ionna o p očiausiai au nomijančiųjų, on é é pama uo i (ne)nau ili é à des besoins humains mesu e, sugè e ė leu s disposi ions, mic oaplinkos, d'une ce aine pé iode en euka io illage l'expé ience quo idienne. Pêsian l'analyse des smulkie s hyd oobje s, obje d'é ude choisi d'au e aib e composi es helonimai. L'objec i de l'a icle explique (in e p é e ) la mo i a ion des helonismes ai s pa maniè e de nominacijos polinkius i iamame plo e. Tiklsui pasiek i keliami užda iniai: cons i u ion, é abli ces anden a djs 1) é éle ce que signi iai au momen de la o ma ion des lieux d'habi a ion Zemės a dų e gi ininkų anke i e linguis iquemen assemb i11 complexes noms de eaux, 2) explique (in e p é e ) pou quoi un nom ou un au e hyd oobjec a é é nominé pa ce complexe, à sa oi 3) dis ingue l'in en ai e des signes de mo i a ion des a skleis es, leu spéci iquemen . Analisan ma é iel, adhé omsi essaiemen de l'enquê e main enues12 de son oponomas ikos sol oje13 su o muées e déc end inan un c i é ium séman ique complé és des lieux noms schemas de ypologie séman ique. In oduci des c i è es supplémen ai es a aidé à subdi ise les mo i s en 'appella ion selon les p incipes de oponomina ion: (1) selon les ca ac é is iques hyd oobje , (2) selon le hyd oobje occupé pa la posi ion dans l'espace e (3) selon le hyd oobje ela ion a ec l'assmeniu. Ces p incipes doi en ê e considé és comme des bases, dé e minées des mêmes spéci ices des obje s in oquables14. Tenima ma aga l'éca emen peu éla gi . Pa exemple, dans ce e é ude, es dis inguée l'appella ion (4) selon la du ée d'u ilisa ion de l'u ilisa ion de l'obje hyd o (c . 1.4.). In es iamaigai appliqués ma iè e à la doybine analyse mé hode, aškinamasis (in e p e acinis) mé hode a ec lguigamojo me odo elemen ais, seman ines analysees e in é ieu es in u algos mé hodes. Sudė inių helonimų mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u ių kalbos žodino (2013; da an age15 LKŽe) ma é iau: dé ini ions de dic ion, exemples de consomma ion (ap ès localinio apa umo). Asmen a džių p incipaux pa a džių žodynas ( oliau – LPŽ), abėcėlinė is o inių asmen a džių ka o eka sou ces Li uiniens 11 Suno min i, selon possibili és suki čiuo i. 12 Ž . S ide skienė 2016. 13 Tu ima en ê e A. Vanago suda y a lieuo a džių mo y acijos analizės schema (plačiau ž . Vanagas 1981: 4153), de laquelle ep is le į a dijimo mo i sų selon une ce aine obje objymį išaiškinimas, appa u insu isan . 14 Voi enco e Golele 1972; Bé ezo ich 1998; S ide skienė 2014; 2016. Il a é é élu p ésiden de la République édé ale d'Allemagne. 15 L'a icle p ésen e des ab é ia ions de ce aines sou ces, en aison de leu équen e ep ise, e usée. S aipsniai / A icles 83 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija ( oliau – IAK16). Ieškan asmen a džių hid oobjek ų į a dijimams pag įs i, p a- adu les polkų e okiečių langues dic ionnai es, qui lis és dans la lis e des sou ces in de l'a icle. Vie o a dinių sudė inių da inių mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u os TSR adminis acinio- e i o ialio suski s imo žinynas (1976; ci-ap ès ATSŽ II), Lie u os TSR upių i eže ų a dynas (WEB LUEV), Lie u os ie o a džių žodynas (2008; 2014 ci-ap ès LVŽ I; LVŽ II). Tu in omenyje B. Sa ukyno kel ą, onomas ikoje i šiandien ak ualią, min- į paisy i onimų yšių su iso ling is inio a ealo oponiminiu kon eks u (pla- čiau ž . Sa ukynas 1966: 172), une sou ce impo an e, sou enan ėmus l'é ude de mo i a ion des helonimes composés es considé ée à di e ses pé iodes de la langue i ioise des insc is locaux sankaupa lieuxo a džių ka o eka ( oliau VK17). En plus, les mêmes ques ionnai es, les opo a s de ecensemen euilles, in i ulés Te e des noms, le ma é iel es un pon , aidan le che cheu à su mon e la dis ance en e opoobje e son nom18. Ainsi ces de niè es sou ces considé y ini pa iculiè emen p écieuses expliquan les noms des lieux mo i a ion, ca é èlen onomas ine si ua ion. Les ésul a s de l'analyse de la si ua ion onomas ée, don la quali é, comme se a u de l'a icle analysée, dépenden des disponibles émoignages des in o man ux зафиксированных, mieux aide ésoud e les ques ions de oponominaции, mo i a ion e pseudomo i aции in e p e a ion. Pa la sui e dans l'a icle adhè e se les mêmes, habi uas es e nusis o ėjusių, c i è es de p ésen a ion de ma iè e dans les oponymie Li uiniens. Pou la dis ibu ion de la subs ance e la p océdu e d'analyse oi aussi S ide skienė 2016: 246247. 1.ALCHIQUES MOTIVACIONS SUDTINIAI HELONIMAI 1.1. Appella ions selon les ca ac é is iques des hyd oobje s 1.1.1. Selon les ca ac é is iques de la su ace du ond de l'hyd oobje 16 Saugoma Li u iens langue ins i u du Bal es langues e a dyno cen e de eche ches onds. 17 Égalemen conse é Li uiniens langues ins i u du Bal es langues e a dyno cen e onds de eche ches. 18 Pou le ma é iau des ques ionnai es des noms de Te e oi aussi S ide skienė 2015: 170, 172174; 2016: 244245. Elle es égalemen considé ée comme une en ep ise de cons uc ion. Pab ėjan les euilles de ecensemen des lieuxo a s (sans au es données impo an es) su enus des données de la conscience linguis ique des ep ésen an s de la sphè e e hninée, signi ica i e ią gali iš eikš i ienu a ki u žodžiu. Tik indi idui a ojan žodžius kyla asociacijos, a si anda Rū os Ma cinke ičienės é oquée pensée: Iš iesų ne mo , e homme a dans la ê e une ce aine signi ica ion concep , concep ou samp a ą, ku aizdiniai. Pa conséquen les signi ica ions au ypa umais“ (Ma cinke ičienė 2011: 8). DALIA SVIDERSKIENĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII (1) En aison de la su ace du ond nominé hyd oobje Šlýnių balà b. K sn: lie. šlýnė ‘pilkš ai mels as ou balkš as gli us molis a ec des ma iè es o ganiques con aminésʼ19. (2) Hid oobjek o dugno pa i šiaus izinės ypa ybės inspi a o balos a - che che non dans le mo ou le dic ionne, mais son a osens con ex e, demandan pašneko o e compa an son p op e comp éhension de conc è eus mo a ec écou é ou pe scai é o du mo do Klampioji balai ė b. K sn20: lie. klampióji, plg. klampùs, - ‘į lequel dansklimps amaʼ appa adissemen (plg. Viks a s aτική pousse en g ands a bus es, pa iculiè emen en clampies balos ( š.)). En aison séman ique plg. sandū os açon ai eée anden a dį Klampãbalis b. KzR21, зафиксисованную i iamame plo e. (3) En aison de la su ace du ond, comme couche, dubi ude, p o ondeu a é é nominé hyd oobje Gilùsis as as b. K sn: lie. gilùsis, plg. gilùs, - ‘ oll allan de la su ace dans dugną, dubusʼ. Ce que pendan le p ocessus de oponominaison a é é ac ualizuée du composi e anden a djio p emie jo démen de l'espace sema, con i me e secondasis démen as as. Į a džiuo inė pi mojo dėmen o ma liudija konk e izaciju hid oobjek o nominacijos p ocese (plg. Gil balà, Gil balái ė hyd oobjek as apibūdinamas)22. 1.1.2. Būdis gilùs, sans espace semos, a e quan i é semą. De ces cas de nomina ion de hyd oobje s, ce de nie e a é é ac uué: Gil balà b. Lb ; Gil balái ė b. Lb : lie. gilùs, -, cela con i me e les deuxièmes dėmenys balà, balái ė. En aison de l'abondance d'eau mé apho iquemen nominé au e hyd oobje : Pa apų balai ė b. K sn: lie. pã apas, pa ãpas ‘po ynisʼ (lie. pó ynis ‘ adens pa inimas, en lūdimasʼ). A ec ce anden a džu non seulemen concep okinien maniè e, mais e émociellemen ansme le con enu de signi ica ion, e le p emie dėmen d'un nom de lieu ai pa soudemen le end plus i s, ca a shnekamosios langue a spal į. Con ai emen , en aison de l'absence d'eau, nominée place humidée Sausàsis as as b. K sn: lie. saũsas, -à ‘sans humidi é, sans eau, sansšlapęs, édjū ęsʼ; Sauseji ais ẽliai b. K sn: lie. sauseji, plg. saũsas, -à. se lieux noms on 1.1.3. Dėl paukščių23 susi elkimo, pe ėjimo a pan. am ik ose šlapio- eçu ces opoobje s: An ùkų balà b. Ss: lie. an ùkas ‘ančių 19 Plg. šlýnė ‘ okio molio di aʼ. 20 V . insc i i Kalniškės gi ininkijos Znicos k. enque oje. 21 À cause de lui oi S ide skienė 2016: 253. Ce de nie hyd oobje a p obablemen é é nominé en aison des ca ac é is iques physiques de la su ace du ond. 22 En aison des composi i s hyd onimes, don le p emie (de e minuojan is) dėmen édic é au plain uoju e à l a džiuo iniu būd a džiu, signi ica ions nonapa umo a en ion es a k eipęs e A. Vanagas (plačiau oi . 1981 Vanagas: 51). 23 Tokį pasi inkimą šiame s aipsnyje lėmė i iamos medžiagos speci ika – iš ki ų gy ūnų pa adi- nimes aisaien anden a džių pasi aî . À l'o dinai e, es a ibué pou les animaux des lieux de assemblemen ( enue, de ie ou e c.) chapi e de mo i a ion de l'explica ion, dans lequel, de kokies (paukščių, ep lių ou e c.), da an age nebede alizée (ž . Vanagas 1981; S ide skienė 2016). S aipsniai / A icles 85 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija jauniklisʼ24; Pémpies as as ( Pempỹnė) s . V : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų amille pelkais oukš is (Vanellus anellus)ʼ. Vi an e en langage uso s g e ybės, c. i. synybinium du ai , Pempỹnė mo y acija lieu, où pempės pe i é i ien e con i men le composi e anden a džio mo y acijos aiškinimą; Vanag as as 2 s . B b25: lie. anaga ‘plėš iųjų bū io paukščių pošeimis (Accipi idae)ʼ, ãnagas ‘ anagų pošeimio espèce, plėš us paukš is umpu lenk u snapu e aš iais nagaisʼ. Bien que helonimai, comme e au es é i ian s noms, son oujou s mono e e en iški, dans ce cas deux p emie , de e minuojančio, dėmens signi ica ions son p ésen ées an pou cause de l'une, que pou cause de l'au e ealaus placemen ê e ak ualizuo omis p ocessus de nomina. 1.1.4. Di e ses places humides on é é nomminées pou j'y c oissen des plan es: Be ž plýnė pln. Igl: lie. bé žas "lapuo as bois blan a ošimi (Be ula)ʼ; Be želių balai ė b. K sn: lie. be žẽlis, plg. bé žas26; Kanãpių plynẽlė b. KzR: lie. kanãpė "une plan e cul u elle, don le ige ob ien de la ib e, e don les g aines son p essées à l'huile (Cannabis sa i a)ʼ; Samanų ais elis s . Gdl: lie. sãmana, samanà, sãmanos ‘d ėgnų ie ų spo inis plan e a ec châ ennielles poukelies au lieu šaknų (B yophy a)ʼ. 1.1.5. Cela, co andama ko es plynée, indique a ibu ines signi ica ions helonimai: Ža dãka čių plýnė pln. / V : lie. ža dãka ė ‘ilga, comme ža dui ka isʼ. Šališkių gi ininkijos enquê e en egis e le nom plynės Ba čių plynai ė pln. V : lie. ba čià ‘ am ai penduinamas a ilys bi ėms, inkilasʼ (plg. Seniau miške beaucoup é ai du ba čių (Al)), lie. ba s ‘senas épu ęs, kiau s bois (pušis, eglė), e ėʼ (plg. Ba ysè anciennemen conse ai des abees, ou elles mêmes y se misaien (KzR))27. 1.1.6. Būdingą lieu pa icula i é ma quen ces helonimai: Duobi as as s . Ss28: lie. duob ‘iškas a ou du coup incu é place su la e eʼ; Kaln plýnia b. KzR: lie. kálnas ‘aukš as e e élé a ionʼ; Kal as as s . Gdl: lie. kal à ‘pakili place, pe i collnelisʼ; Kamš as as b. KzR: lie. kamšà ‘žabais, i bais iskimš as keliasʼ. 24 Plg. sakinį, insc i e du i an langue: An ys ici, e an kai soi po balą u ški Gs (san umpos comme LKŽe, elles sépa émen neaiškinamas). 25 I oniškio gi ininkijos ques ionne en insc i e deux ais a a džiai Vanag as as. Anke es données, jie už iksuo i ski inguose miško k a aluose; a šie nesi iboja, nus a y i kebliau. 26 V . insc i e Kalniškės gi ininkijos Znicos k. enque oje. Pou son aib e e o igine explica ion enco e oi . LVŽ I 447455. 27 Voi enco e LVŽ I 269270, où ne eje e pas e pe sonn a dinė . la possibili é de seda emen (plg. a d. Ba čỹs, Ba ỹs). 28 Sasna a gi ininkies en ques ionne éc i -il: idu y ais o es collnelis. Anciennemen y les gens so i ikasé duobes linus minaien . DALIA SVIDERSKIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1.1.7. En aison hyd oobje o gaba i ičnos i, i. i. excep ionnel nominuo as Didỹsis as as s . Igl: lie. didỹsis, plg. ddis, -ė (-, -, didžià) ‘žy- g andeu , celui é ai nous son olume, s ambusʼ. 1.1.8. Demonologικές мотывации balo a dis, cap u é seulemen un Velni balái ė b. B b: lie. élnias ‘zemės e požemio die ai is, kipšas, pinčiukas; dans les eligions piquée esp i ia, nelabasisʼ. Neisli ai de yeux ce que . insc i Balbie iškio gi ininkijos sonde e, aigi on peu suppose que bala nep i aiky a (nep i aikoma) aux besoins humain. Ce e connaissance (p éposi ion) syja a ec les s é éo ypes de la communau é linguis ique, don les e e s nominacijos po ocese son aki aizdus peu connue humide place dans le e i oi e o es ie (ne habi amojoje), bala, qui n'es pas u ilisée pa les gens, les ep ésen an s du domaine e hnique es ai ée comme une so e de elnių ê e (habi a omoji) place29. Ce n'es ou à ai clai , pou lequel hyd oobje de signe celui a é é nominé Tamsióji plýnė s . Ss: soi à cause de ne sk a id aus a nden s (plg. lie. amsióji, plg. amsùs, - ‘qui n'es pas de la lumiè e de couleu , juos asʼ), ou à cause d'un hyd oobje illuminé de non-éclai age (plg. lie. amsùs, - ‘le peu illuminée ou non-éclai ée; dans lequel peu ou pas de lumiè e pénè eʼ. Ce e de niè e in e p é a ion mo i ée pou ai sou eni ce e in o ma ion helonimas зафиксированный Va nabūdės gi ininkijos enquê e. Bien e pas clai e, qui p emie dėmens sema a é é ac ualizuée p ocessus de nomina ion, cela n'empêche pas ce anden a djio de quali ie comme en 'appellijimo selon hyd oobje e pa icula i é. 1.2. In i ula ions selon les hyd oobje s occupée pa la posi ion dans l'espace mę. Cela n'es Šio sky iaus ep ezen an ų mo y acijos in e p e acija kiek ski iasi: ieni he- lonimai u i posesy inę eikšmę, ki uose – galima įžiū ė i lokalinę eikš- possible de dé e mine qu'en éclai cian leu genezę30. Pou ce e aison les sudu ines helonimes de l'a ondissemen de Ma ijampolė on é é analysées dans la sec ion Posesi i é e lieu mo i a ion31. Analysez les composan s smulkiųjų hyd oo ian en isolés mic og oupes, qui bjek ų a dus, nu ody us eikšmės niuansus bandoma iš yškin i helonimus ski- oi a icle posky iues, cependan , en aison indiquée aison ( u imų données genezei éaiškin i insu isance), leu ou ume es p ésen ée en un seul chapi e. 29 En aison démonologique mo i a iona ion sudu ines helonimes oi aussi S ide skienė 2016: 252253. En aison de di é en s aspec s my hique de l'eau insigni ian e é éla ion dans adi ionnelle Li uiniens mondeėžiū oje, andenį elian a ec sou emiu, e e e cielmi, enco e oi . Būgienė 1999: 1385. Pou les demonologines . uses oponymijoje oi Bé ézo ich, Maka o a, Mullloenen 2015. 30 Pou ce e alléga ion oi . Sa ukynas 1963: 238. 31 Voi enco e S ide skienė 2016: 254. A icles A icles a icles 93 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija (Skaudalių k.) Gedgaud upãlis upl. Sln (upelis eka Skaudalių k. e i oi e (VK)). Comme on le oi de la ma iè e assemblée e p ésen ée, les données oponymie Li uaniennes ne s'opposen pas non plus a ec hyd og aphie sie ino mo y a o iaus iden i ica ion57. Ainsi on pense, que les exemples de en o cemen de l'in o ma ion e hnokul u inée dans les noms de lieux le plus p obablemen son pseudoomo i acijos liudininkai. 2.2. Dans le langage i , зафиксирована форма водвордия Sidab nių balà b. Ld n (Pažels ių k. anke a) a pu o me base d'associa ion séman ique des mo s: sidab igai sidab iniai pinniai, e ybės58. Cependan , l'hyd oobje es le plus p obablemen nominé pou ce aines ca ac é is iques de son ond e de l'eau: l'hélice (sandée) ond e l'hys e e clai baos eau59. Ainsi ealemen ep ésen éojamo le nom con iniu co espond p éesagas edinys Sidab niai b. Ld n: lie. sidãb as ‘p éciusis, non boudan un mé al blanc (Ag)ʼ. En aison de séman ique plg. ame même plo e зафиксисутую sandū os способом pada y ą anden a dį Cidab abalė b. B b: lie. cidãb as ‘silab asʼ, aussi mé apho iquemen nommée selon la ca ac é is ique de l'eau d'un hyd oobje (dél'eau anspa en e)60. 2.3. Mé apho iquemen en aison de hyd oobje d'apuugissemen menkais aje ais nominée bala Vė e siùko balái ė b. Lb . Dans ou e la pla e Li uane épandi usio paukš elio (LKŽe données, ė e sỹs = ie e sỹs ‘ž i blinių bū io ie e sių šeimos paukš is giesmininkasʼ) un ce ain pa icula i é menkumas (plg. Vie e ss mažukas okis, gieda pa asa į (D )) nomina ion p ocessus déplacée challa hyd oobį kala iją lapais, aje as (Aco us calamus)ʼ) signeui (iš) eikš i. Palliginemen s dic ionno données, comme (kai) ie e sia: Rugiai es i comme ie e siai (smulkūs, a e)61, da plg. sakinį, de i osios langue зафиксированную в ame même a eale: Les che eux jek o augusių augalų – kala ijų (kala jas ‘pelkių, eže ų, upių augalas panašiais é aien kai ie e sio (menki, ploni), kai gimė (Vs). Ce e in e p é a ion de mo i a ion sou ien les données Makauskų k. anke os [bala] apaugus ainsi appelés kala ijais62. Ainsi le nom de lieu éellemen ep ésen ée signi ica ion aje ais, 57 Puisque la zone é udiée pendan la pé iode in e uka io peu ê e déc i e comme au iquemen mix ié e pę (données du ecensemen de popula ion géné ale de 1923, Ma ijampolės apsk i yje be lie u ių (87,92%), i ai 3,42 % okiečių, 1,31 % polkų e k . (d'ap ès ces données oi Subačius 2009: 228)), spėjamas a ec e me hyd og a ija sie inas pou aien appa eni à la leksikai emp un ée. 58 Pou les noms de eaux pseudomo i a o s, sie inų a ec monigais, usų oponimijoje oi Bé ézo i ch 2010: 200–201. 59 Les é udes de oponymie Ruses ou ni une analogiška nomų andenų mo y acijos in e p e acija (plačiau ž . là même). 60 Pou le de nie balo a dzio mo i a ion enco e oi . S ide skienė 2016: 253. 61 Voi h plkiis.lki.l ://palyginimu; jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D03396F9 [ ue 2017-09-04]. 62 Da plg. i iamame plao e зафиксированную pasakymą Reikia épjau i kala ijus из balai ės (Šil). DALIA SVIDERSKIENĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII dėl menkumo adinamais ie e siais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas é èle anden a džio aiškos Vė e siùko balái ė non-con o mi é63. Ce e o me l'appa i ion dans le langage i délimi a dans les langues bal es le nom i kilmininko, pa lequel peu ê e pasakos chacun nom de lieu64, en i onnemen . Comme mon éé e ec uée dé ail du de nie helonime mo i a ion analyseé, éellemen ep ésen éam le nom con enu co espond à p ésagas edinys Vė e siukas b. Lb . lyginimui pasi elkus ki ame a eale už iksuo ą p iesaginį žemė a dį Vie e sy ė ž. Gdž65, pa i inama gy ojoje kalboje galėjusios unkcionuo i anden a džio En aison de la séman ique paly ie Vė e siukas possibili é e éluškinama nom, comme signe, o me e con enu ieno ė. 2.3. La Ti iamame plo e en egis ée enco e un au e en 'appella ion, soule an des dou es, in e p é an sa mo i a iona ion Káulinis as as b. Šil. Su la base des émoignages des in o man s, en egis és dans le ques ionnai e Mikališkio gi ininkija, bala, en ou é de e e, on peu pense que l'obje hyd o é ai aisemblablemen de pe i e aille, d'où donc l'in ê isseu , en s'appuyan ega, pou ai l'iden i ie en e mes de mic opliquea en i onnan e66. Siégean a gumen uo ai explique , quel signe du lieu l'a l'o igine ce inse i issemen , éponse eche chée e des au es a eal des du i an langue insc i eje oponiminée ma é iel. Ras as Pane ėžio aps. K ekena os ls. S . k. en ques ionne, un balo a dis Káulinė b. K kn. a é é en egis é. Anke os Zemée su aces espèce, appa ence, quali é sille e éc i : kelmuo a bala p ès S ukų miško. [...] Plus (neįskai omas mo ) pailga. À pa i des in o ma ions ou nies, il peu se dédui e que ce hyd op oje a é é nominé en aison de o me67. Ainsi spėjamai on peu considé e que e le hyd oobjec de la zone é udiée aussi pou ai ê e nominé en aison de o me (da plg. la pl. é udiamame en plo e зафиксированную присгainį balo a dį Káulinė b. KzR68). Les o mes de mo s séman iques d'associa ion comme base i oje le langage pou ai su eni des liaisons a ec les end oi s ou amais des os. Pa exemple, men ionnées S ukų k. anke os Pas abų sille e il es éc i que anciennemen oj baloj nud ies ou papjau us che alie s закавали. 63 A en ion a ou né e en mino ybine o me du nom de lieu composi e du p emie dėmen. 64 Voi enco e Sa ukynas 1963: 235. 65 VK selon, . записан Kėdainių aps. Gudžiūnų ls. pilėnų d . dans le ques ionnai e (1936). es en ou 66 S aipsnio au o ė dėkoja slap ajam ecenzen ui už pas abą, kad bala ‘ ie a, apsup a sausumosʼ cas andenieux lieu oujou s en ou a séche esse. En ou e, e pou l'in e p é a ion mo i a ion du anden a djio nea mes ina possibili é que Káulinis as as es le lieu, dans laquelle on ou e kaulų“. 67 Da plg. VK už iksuo us žemė a džius: Kškiakaulis d . Rim (1966 m. už ašė kalbininkas K. Ei- gminas), Nuga kaulis kln. Ml (1935 m. Anke a des noms de Te e), qui p obablemen aussi on é é nominés pou la o me opoobje o. 68 Runkių gi ininkijos ques ionnai e dans des in o ma ions supplémen ai es nonž iksuée. A icles A icles a icles 95 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija 2.4. Ce ne son pas ou à ai clai s ac eu s, inspi és enco e d'un nom d'eau appa i ion: Samanýno as as s . B b: lie. samanýnas ‘samanų p iaugusi ie aʼ, pou la séman ique plg. au es sandū os maniè e pada y us anden a džius, зафиксируo us i iamame a eale: Samanýn ais is s . Dg, Samanýnpelkė plk. Smln (délices oi VK). Exac emen di e, si des places humlapies on é é nominuées en aison localemen des lieux qui se con ac en , dans laquelle é ai p iaugée el ou el espèce de plan es, . y. samanų, ou ais o occupée place e é ai a, samanų p iaugusi, place, samanynas (Samanýnas s . B b?), é aluan pa mi ces jou s posi ions, di icile. Les données disponibles émoignen possibles e de la une, e de l'au e eau a dgio mo i a ion de l'in e p é a ion béné icie. LKŽe selon, du i an langue é udiameme a eale зафиксированный апеллиативо samanýnas a osenes cas Tam pa ais y ieni samanyna [...] (P ) свидеть, que le lieu de séjou samanyno indiqué es ais o относительно (pa ais y), aigi e ais o lieu de séjou p obablemen pou ai ê e iden i iée en ma iè e samanyno. Cependan du i an langue é udiamame a eale za ixe des hyd oobjek es dans le placemen Samanýnas plk. Lp (1975 m.); s . Šl n (1988 m.), s . K (1986 m.)69 émoija ais a a džio Samanýnas ê e de la possibili é. 3. IŠVADOS 3.1. Il a é é é abli que la zone d'é ude p édomine les é ènemen composés, ékian ian s hyd oobje o padė į, place dans espace 30 n . (40 pou cen .). Nominuée o ien an e s localemen les opoobje s: anden a džius, les lieux d'habi a ion, pa iculiè emen e eė a džius9; bâ imen s (da žines, gonkus, kukneles, liep us), bois (ąžuolą) e e s d'au es lieux de su ace e es e jimas pagal hid oobjek ų išsidės ymą ienas ki o a ž ilgiu už iksuo as ienas (kamšą, lūgą, pušyną e k .). Į a di- (Re os balai ės b. B b). Cela pe me de p é end e que majeu e pa ie du mode de soudemen pada omes helonimų indi ido conscience es supan en opog a ines, géog aphes, cul u elles éali és e lic s. Ti es hyd oobje s des ca ac é is iques signi ien 26 helonimai (36 pou cen .). L'inse ion es le plus dé aillée l'hyd oobje de ond su aces3 (dugno su ace quali é (šlynės), ses ca ac é is iques physiques (clampume), éloignemen , é a ion de la su ace en bas (gilume)) e hyd oobje de eau5 (abondance d'eau de hyd oobje 3 e son absence2). In oducijama e selon d'au es hyd oobje s des pa icula i és: selon ca ac é igne ma humeux end oi s2, selon ie os ypa ybę4, pagal augalus4 i gy ūnus (paukščius)4, pagal ai, ko y a / anda- hyd oobje o gaba i iškumu e e c. Cela mon e, ce 69 In o man o émoigimu, ès p o ondus, apaugès buissons, jus e accéde di icile. Au milieu ais o g andi samanos. DALIA SVIDERSKIENĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII le plus a i e l'in a dy oy's a en ion aisan du açon de soudemen des noms des eaux é udiamame plo e. Des inse ions pa ela ion à la pe sonne es ixée 17 (24%). L'absolu e majo i é cons i ue des ela ions de p op ié é éki ian des en e ien. Nomina ions ã ama choisi noms pe sonnels e lè en mix ią i iamojo plo o au inée e pę. Pasi aikė e en o me de ann a djio Gidžiūno balai ė (K osnos ls.) зафиксирован наши дни не достигший личное имя *Gidžiūnas, su écuès K osnos bažny inėje li egoje Ka a zyna Gidžunas (1873 m.) de la pa oisse de K osnos. Sudé ines (kaip e sudu ines) helonimes analyse pe me p udemmen cons a e ema quée ac i ésnį an h oponimes u ilisa ion dans p ocessus de helonimes nomina ion, que i ies e eže ų nomina ions. Ce e a i ma ion con i me ou é ugie nécessai e des é udes plus dé aillées sa õs (lie u ių) helonimijos. Selon la du ée d'u ilisa ion(si) nominé un hyd oobje (Malkaki čių bala b. Ss). 3.2. Les mé apho iques eaux a djs, bien que e agmen émen , mais di é emmen é èlen i o de la su ace kalbines communau é ep ésen an e pe cep ion des hyd oobje s. Dans le p ocessus de oponomina ion, en énumé an un obje , comme lieu, la zone cible, son u ilisées di é en es zones de sou ce: pã apas, pa ãpas (po ynis) hyd oobje à quan i é d'eau ma quée (Pa apų balai ė b. K sn), sidãb as skaid iam hyd oobje à eau ma quée (Sidab niai b. Ld n). Vi oje le langage зафиксирована форма водвордя Sidab nių balà b. Ld n pou ai susida y i base de mo s o més séman icной ассоциации (sidab niai sidab iniai pinigai, e ybės). Les noms de lieux kū ėjo spa i inés du ou e de la pa ie ainsi que polinkie conc e ise illus e illus uje lo s de l'é ude é yškėjusi mik osis ema Lančka à (b. KzR) Lančka õs Kója (pln. KzR). En aison de l'in e uka io communau é u ale e me u e, conse a i i é, sa p op e iden i é su eikšminimo, egis, bu e des en a i es a gai i i e oponimijoje p isiminimus apie au os p aei į. Šie bandymai „nusėdo“ jos iene uose Lioge io o i ie balos b. Ss, Razbaininkų plynai ė b. KzR (pseudomo i a o ii lioge is, azbaininkas), de ce moyen sépa andis les p io i és cul u elles de la communau é e hninée. Helonimų Vė e siùkas b. Lb (pa ikslin a . ly is de Vė e siùko balái ė b. i Velni balái ė b. B b mo y acija pa em a į a dijančių ealijų (paukščio, mi- Lb ) inės bū ybės) le déplacemen des signes é alués à cô é hyd oobje o augusių plan es e hyd oobje o e inimui (iš) eikš i. Vė e sys (= ie e sys) ep ésen e menkumą, de niai nenaudingumą žmogiškosiem besoins. Ce e de niè e é alua ion basé su e nosąmonės s é éo ypų. Les deux hyd oobje s son en 'appellijimai in o mi ūs d'un poin de ue e nokul ū iniu. Pas ebė oji e nokul ū inės in o macijos ixa ion des noms des lieux ska ina olesnes oponominacijos s udijas, a skleidžiančias ie ų a duose su- pa icula i é kaup ą au inių (kul ū inių) signes de in en o iu, é yškinančių d'une A icles A icles a icles 97 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija ou d'une au e ca ac é is iques du lieu ipiškiausius eiškėjus ( ep ezen an us). Puisqu'expliquan anden a džių (kaip e au es loco a džių) mo i a iona ion, a sclleidžia e é alua ions employ an 's in en ions, ob eni des ésul a s de eche ches onomas ikon li au es pou aien ê e inclus dans les eche ches axiologie de langue champ. OBJEKT NUOROD ET OITI SUBRUMPINIMAI ank. Elle a é é édigée pa un p o esseu d'uni e si é de l'uni e si é de l'uni e si é de l'uni e si é de l'uni e si é de l'uni e si é de l'uni e si é. anke a aps apsk i is a d. nom pe sonnel b. bala db. dauba d . d a as gi . gi ininkija in . in akas kl. kelias kln. collnas kl . kal a mš. o ê plk. pelkė, pelkė a place p k. - pe kel ine signi icme p . pie a s. sala ls. alsčius . lieuo a dis p d. – pa a dė s . – ais as ž. – žemė LOKALISACIJOS NUOROD SUTRUMPINIMAI Auk Aukš ãd a is (Aukš d a s) Lp (T ãkų .) B b Balbiẽ iškis (P enų .) Dg Daũgai (Aly aũs .) Gdl Gudẽliai (Ma ijámpolės sa . e .) Gdž Gudžinai (Kėdáinių .) Igl Igliškliai (Ma ijámpolės sa . e .) Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa . e .) K Kie ã iškės (Kaišiado i .) KzR Kazl Rūdà Lb Liubã as (Kal a jos sa . e .) Ld n Liud inã as (Ma ijámpolės sa . e .) Léipalingis (D sk sa ininkų. e .) M j Ma ijámpolė Pkn Pakúonis (P enų .) Pl Pl iškiai (Vilka škio .) P n P enai P Pi ašinai (Aly aũs .) Sln Salan a (K e ingõs .) Smln Smaliniñkai (J ba ko .) Sasna à (Ma ijámpol Ss Sspolės sa . e .) Sug Sugiñčiai (Mol ų .) Šil Šila ó as (P enų .) Šl n Šla añ ai (Lazdjų .) V Vei e ia (P enų .) DALIA SVIDERSKIENĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ŠALTINIAI ATSŽ II Li uanie TSR adminis a i emen - e i o iale subdi isynas 2, pa engė Z. No eika, V. S a inskas. Vilnius: Min is, 1976. Go schald Max 1954: Deu sche Namenkunde. Be lin: Ve lag Wal e de G uy e u. Co. IAK Is o inių asmen a džių ka o eka, Li uanien kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondas. LKŽe Dic ionna s du Li uanien 120, 19412002, a ian e élec onique (deuxième édi ion élec onique), ed. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2013. LP Dic ionnai e des p énoms Li uiniens 12, au eu s: V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė, A. Vanagas, éponse. ed. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 19851989. LUEV Li uanie TSR upių i eže ų a dynas, a sak. ed. E. G ina eckienė. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os édi eu , 1963. LVŽ I Li uanien ie o a džių žodynas 1, ed. kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph. Vilnius: Ins i u de langue Li uanien édi eu , 2008. LVŽ II Li uanien ie o a džių žodynas 2, au eu s: L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai ienė, A. Ragauskai ė, M.muka Razi ė, D. S ide skienė, éponse. ed. L. Bilkis. Vilnius: Édi eu de l'Ins i u de langue Li uanien, 2014. SNP Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 110. K aków: Polska Akademia Nauk, Ins y u Języka Polskiego, 19921994. VK Vie o a džių de i osios langue ka o eka. Ins i u de langues Li uanies Bal es e cen e de eche ches a dyno ondas. LITERATŪRA Būgienė Lina 1999: Mi inis andens įp asminimas Lie u ių sakmėse, pada imuose i ikėjimuose. – Tau osakos da bai 11(18), 13–85. Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (Tau a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e - si e o leidykla. G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a - mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. S aipsniai / A icles 99 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Jasiūnai ė Bi u ė 2007: „Velnio kėdė“ (mi ologinių pe sonažų aplinka azeologi- joje: namai, sodyba, bažnyčia). – Bal is ica 42(1), 89–115. Lubienė Jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija. Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla. Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e o leidykla. Ma ai y ė Inga 2013: 1863 me ų sukilimas i sukilėliai kalboje. – Gim oji kalba 4, 4–11. Razmukai ė Ma ija 2003: Būd a džio áukš as, aukš à į a džiuo inės o mos ie o- a džiuose. – Kalbos kul ū a 76, 63–66. Razmukai ė Ma ija 2003b: Sudė iniai Lie u os oikonimai. – Bal u iloloğija 12(2), 63–80. Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y- os klausimai 6, 235–246. Sa ukynas B onys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в югозападной Литве. – Bal is ica 1(2), 165–176. Sa ukynas B onys 1971: Kaip pada y i andenų a dai. – Pe galė 12, 166–169. Subačius Kęs u is 2009: Ma ijampolės mies as. P iešis o ė, mies o iš akos, is o ija, min ys, kū ėjai. Ma ijampolė: Piko alanda. S ide skienė Dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o- a džių da ybos i kilmės polinkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91–118. S ide skienė Dalia 2014: Dėl Ma ijampolės apsk i ies žemė a džių seman inės mo y acijos (k ali ika imo i klasi ika imo p oblema). – Ta p au inės mokslinės kon- e encijos „Onomas ikos daba is: ino acijos i adicijos“ ezės 2014 m. lapk ičio 20–21 d., Vilnius. P ieiga pe in e ne ą h p://www.lki.l /LKI_LT/images/Ins i u o_da bai/ Kon e encijos/onomas ikos_daba is_ ezes.pd (žiū ė a 2015-08-14). S ide skienė Dalia 2015: Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais). – Ac a Linguis ica Li huanica 73, 166–199. S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y a- cija. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243–273. U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Min is. DALIA SVIDERSKIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 21, 4–153. Vanagas Aleksand as 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 c. – Lie u ių kalbo y os klau- simai 28, 212–214. Vanagas Aleksand as 1973: Vie o a džiai. – Kaip ink i liaudies kalbos duomenis (Me odiniai pa a imai). Vilnius: Raidė, 6–9. Vanagas Aleksand as 1999: Hid onimai. – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 239–242. Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной информации. – Известия Уральского государственного университета. Гуманитaрные науки 7, 90–106. Березович E. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов: проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2, 129–148. Березович E. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте: Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига. Березович E. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133. Березович E. Л., Макарова, А. А., Муллонен, И. И. 2015: „Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского Севера и Карелии (на материале основ черт- и hiisi-). – Linguis ica 55, 187–206. Блинова О. И. 2007. Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского университета. Гoлев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. P ieiga pe in e ne ą h p://ling o.asu. u/gole /a icles/z66.h ml (žiū ė a 2017-08-19). Гулиева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика. Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург, 8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73. Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва: Либроком. Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт языкознания. A icles A icles a icles 101 / Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija TMOI Théo ie e mé hodeca onomas iques is in es igowań, A. V. Supé anská, В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный. Москва: Наука, 1986. Mo i a ion o Composi e Helonyms o Ma ijampolė Coun y SUMMARY As a con inui y o he analysis o oponymiza ion o hyd onyms om a single adminis a i e uni (Ma ijampolė Coun y) eco ded in he in e wa pe iod, he a icle p o ides an in-dep h analysis o he mo i a ion o helonyms o med by means o composi ing. Ap ès la di ision disponible de oponymes composés en geni i e quali ying oponymes (selon Vanagas) a é é co igée en les di isan en oponymes composés in ag eemen e in non-ag eemen (selon Sa ukynas), ces de nie s on é é é alués en une maniè e complexe: om a de i a ional and seman ic pe spec i e, aking in o accoun he backg ound in o ma ion o he pe iod in ques ion and e e ing o addi ional da a o he in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomina ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic communi y membe s which helped o ind ou he ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion. The analysis showed he une en s uc u e o composi e hyd onyms and di e en syn ac ic connec ions be ween he componen s o a bina y nomina ion; in he p ocess o nomina ion he lexical in en o y e lec s he di ec ion o hough o a linguis ic communi y membe in a ce ain e hic ield in he selec ion o he ea u e o mo i a ion and communica i e in en ions. All ha is closely linked o he name-gi e s eali y, his/he knowledge and awa eness as well as e hnic (na ional) consciousness. The esea ch de e mined he ends o nomina ion o compound helonyms (1). The a ea in ques ion is domined by he nomina ions exp essing he posi ion o he hyd oobjec , i s place in space (40 pe cen ). The objec s a e nomina ed wi h a ocus on he locally connec ing land names and o he places and buildings loca ed on he land su ace. I shows ha he helonyms o med by means o composi ing a e a e lec ion o he su ounding opog aphical, geog aphical and cul u al eali y in he indi iduals consciousness. The peculia i ies o hyd oobjec s a e exp essed by 36 pe cen o hyd onyms. The hyd oobjec s bo om su ace (i s quali y (clay-co e ed a ea), physical p ope ies ( iscosi y), emo eness, going om he su ace downwa ds (dep h) and he amoun o wa e in he hyd oobjec s a e also named o o he p ope ies: plan s, animals (bi ds), o wha is ( ound) in we jec (plen y o wa e and i s absence) a e mos commonly e lec ed in nomina ions. Hyd o- places, he oluminosi y o he hyd oobjec , e c. I shows wha d aws he name-gi e s a en ion in compounding he hyd onyms in he a ea in ques ion. DALIA SVIDERSKIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII The nomina ions based on he ela ionship wi h a pe son accoun o 24 pou cen . They a e p e ailed by he nomina ions exp essing he ela ions o owne ship. The pe sonal names on which he nomina ion is based e lec he mixed e hnic en i onmen in he a ea unde analysis. (2) Me apho ical hyd onyms e eal how a linguis ic communi y membe in his a ea as a place, pe cei es he small hyd oobjec s. When designa ing he a ge domain o he hyd oobjec di e en sou ce domains a e selec ed in he p ocess o nomina ion: pã apas, pa ãpas ( lood) o deno e he amoun o wa e in he hyd oobjec (Pa apų balai ė b. K sn); nym o m Sidab nių balà sidãb as – o deno e he hyd oobjec ’s anspa en wa e (Sidab niai b. Ld n). The hyd o- b. Ld n eco ded in he li ing language could ha e o igina ed on he basis o he seman ic associa ion o wo d o ms (sidab niai sil e money, aluables). (3) The name-gi e s concep ion o he spa ial whole and pa and he endency o conc e ise is illus a ed by he mic osys em which became appa en in he esea ch Lančka à (b. KzR) Lančka õs Kója (pln. KzR). (4) The e hnic communi ys cul u al p io i ies e eal in he a emp s o e i e and consolida e he memo ies o he pas o he na ion which a e es ablished in he o m o he pseudomo i a o s lioge is and azbaininkas in such uni s o own oponymy as Lioge io balos b. Ss and Razbaininkų plynai ė b. KzR. (5) The nomina ions Vė e siùkas b. Lb ( he place-name o m is modi ied om Vė e siùko balái ė) and Velni balái ė b. B b a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. Thei mo i a ion is based on he ans e o he e alua i e ea u es o he nomina ing ealia (bi d, my hical c ea u e) o exp ess he e alua ion o he plan s g owing nex o he hyd oobjec (calamus) and he hyd oobjec i sel . Vė e sys (= ie e sys, ‘la k) ep ésen e smallness; diable ( elniai, ‘de il) ep esen s uselessness o human needs. The la e e alua ion is based on he s e eo ypes o e hnic consciousness. The analysis o he mo i a ion o compound helonyms e ealed ha he onyms in ques ion a e no only a e lec ion o he su ounding geog aphical and opog aphical eali y in he indi iduals consciousness. Ils e lè en aussi he cul u al p io i ies and axiological indica o s o he e hnic communi y. Į eik a 2017 m. oc ob e 3 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius, Li uanie dalia.s ide [email protected]