Sudėtinių Marijampolės apskrities helonimų motyvacija

78 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Mokslinių y imų k yp is: onomas ika ( ik inių žodžių da ybos, kilmės, mo y acijos y imai). SUDĖTINIŲ MARIJAMPOLĖS APSKRITIES HELONIMŲ MOTYVACIJA Mo i a ion o Composi e Helonyms o Ma ijampolė Coun y ANOTACIJA S aipsnis y a anksčiau ykdy ų a ealinės lie u ių oponimijos y imų ąsa. Jame ana- lizuojama ieno adminis acinio iene o – a puka io Ma ijampolės apsk i ies – sudė inių helonimų, už ašy ų Žemės a dų anke ose, mo y acija. Ty imas a spindi pas angas iksuo- i nyks ančius (jau išnykusius) smulkiųjų hid oobjek ų a dus i a skleis i jų gnoseologinį po encialą, emian is ne mažiau e ais išsaugo i ki ais a puka io anke ų duomenimis. Siekian kuo pa ikimesnio anden a džių mo y acijos in e p e a imo, em asi a puka io anke ų medžiaga, iksuojančia nominacijos eiksnius, kalbinės bend uomenės a s o ų ko- munikacinės eiklos ezul a us, padėjusius išaiškin i ealiai ep ezen uojamą anden a - džių u inį, pseudomo y aciją. Analizės ezul a ai pa odė, kad mo y acija pe a dų „kū ėją“ iksuoja i konse uoja gam inę, socialinę i kul ū inę aplinką, jos de ales. In o ma y ūs e nokul ū iniu požiū iu į a dijimų s uk ū oje aksiologinio koda imo, s e eo ipinio e inimo unkciją a liekan- ys paukščio, mi inės bū ybės pa adinimai, asocia y iuosius kalbos iene ų yšius iksuo- jan ys pseudomo y a o iai. Ve ingu laiky inas i i ų anden a džių me a o inės aiškos mo y acijos požymių in e p e a imas. ESMINIAI ŽODŽIAI: a puka io laiko a pis, ie o a džiai, anden a džiai, helonimai, sudė iniai helonimai, nominacija, mo y acija, pseudomo y acija. ANNOTATION The a icle is a con inui y o he p e ious esea ch o Li huanian a eal oponymy. I in es iga es he mo i a ion o composi e helonyms om a single adminis a i e uni – in- e wa Ma ijampolė Coun y – eco ded in he “Land Names” ques ionnai es. The esea ch S aipsniai / A icles 79 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija e lec s he e o s o eco d he names o he small hyd oobjec s which a e abou o ge ex inc (o which ha e al eady allen in o obli ion) and o e eal hei gnoseological po- en ial based on o he da a om he in e wa ques ionnai es which a e also wo hy o p es- e a ion. To achie e as eliable in e p e a ion o he mo i a ion o hyd onyms as possible, he a icle e e s o he da a o he in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomi- na ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic communi y mem- be s which we e use ul in cla i ying he ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion. The indings e ealed ha h ough he name-gi e he mo i a ion eco ds and con- se es he su ounding na u al, social and cul u al en i onmen , i s de ails. The names o a bi d o a my hical c ea u e used in he naming s uc u e as he pseudomo i a o s eco d- ing he associa i e links o linguis ic uni s, which play he unc ion o axiological coding and s e eo ypical e alua ion, a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. The in e p e a ion o he ea u es o mo i a ion o he me apho ical exp ession o he hyd onyms in ques ion is conside ed aluable as well. KEYWORDS: in e wa pe iod, place names, hyd onyms, helonyms, composi e helonyms, nomina ion, mo i a ion, pseudomo i a ion. 0. ĮVADAS Šiuolaikinių ling is inių y imų, besio ien uojančių į au os, mąs ymo, kul ū os i kalbos yšį (G i ėnienė 2006, Guda ičius 2009, Lubienė 2015, Березович 1997; 2010; Кубрякова 2004; 2012 i k .), kon eks e, ęs inis lie u- ių lokalinės oponimijos, iksuojančios e d ėlaikio u inį, g įs ą au ine pasaulėžiū a i pasaulė oka, y imų kelias y a eikšmingas i pe spek y us. Kaip į odymas, liudijan is pasi ink os y imų k yp ies naudai, y a sandū os būdu pada y ų helonimų mo y acijos analizė (S ide skienė 2016). Ji pa em a onomas inės si uacijos1 analizės ezul a ais, liudijančiais empi inį am ik os e ninės s i ies kalbinės bend uomenės a s o o pa y imą, jo san ykį su aplin- kiniu mik opasauliu ( a puka io kaimu), pas a ojo su okimą i ka ego izaci- ją. Taigi oponominacijos y imų k yp ies plė o ė naujos pa adigmos ėmuose kiek papildė i lie u ių oponimiką. Be o, a puka io onimų analizė – ienas iš 1 Dėl e mino onomas inė si uacija ž . TMOI: 19, 71. DALIA SVIDERSKIENĖ 80 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII būdų, padedančių išsaugo i kul ū inį palikimą i p isidedančių p ie bene p ieš pusę amžiaus Aleksand o Vanago duo o įpa eigojimo2 įgy endinimo. Iki šiol da ybos požiū iu analiza usių sudėjimo būdu pada y ą sa ą opo- nimiją kalbininkų nuomonės ski iasi. A. Vanago p amin u šių da inių ana- lizės keliu ėjo isi lie u ių ie ų a dų y ėjai i , a siž elgdami į sin aksinių yšių a p d ina io į a dijimo pag indinio i šalu inio dėmens ne ienodumą, sudė inius ie o a džius sky ė į kilmininkinius i k ali ikacinius3. Šiuo o - ma u, be hid onimų, de aliausiai išanalizuo i Lie u os oikonimai (Razmukai ė 2003b: 63–80). B onys Sa ukynas ã ski a i s a bia lie u ių oponimijos y- imams A. Vanago hid onimų da ybinės analizės ecenzija4 a k eipė dėmesį į anden a džių klasi ikacijos ne obulumus i a gumen uo ai pasiūlė sudėjimo būdu pada y us andenų a dus ski i į sudė inius de inamuosius i sudė inius nede inamuosius5. Į šį pama uo ą siūlymą eigiamai eaga o lie u ių mikonimų nominaciją i mo y aciją y usi Jū a ė Lubienė i pag įs ai nu odė analogiškus lie u ių kalbo y oje esamus sky imo pa yzdžius, jau apusius adiciniais6. Tai- gi many ina, kad a ei yje sudė inė lie u ių oponimija aip pa u ė ų įsilie i į bend ą junginių g upių k ali ikaciją i klasi ikaciją. Siekian paaiškin i sudėjimo būdu pada y ų helonimų mo y aciją, a k eip- inas dėmesys į ai, kad sudė iniai de inamieji helonimai – ai junginiai, ku ių 2 „Spa us ūkio ki imas, žemės pe a kymo da bai, melio acija, kelių iesimas, g ei ai keičia že- mės eidą. Daugelis ie ų a dų da os nebes a būs, užmi š ami. Tuo būdu neg ąžinamai p a- andamas didelis u as“ (Vanagas 1973: 6). „Rink i eikia be išim ies isus ie ų a dus, ypač k eipian dėmesį į smulkiausius objek us, ku ių a dai g eičiau užmi š ami a ba inkėjų lieka nepas ebė i“ ( en pa , 7). 3 Kilmininkiniais adinami sudė iniai anden a džiai, sudė i iš d iejų sa a ankiškų žodžių, ku ių pi masis, apib ėžian ysis, y a bend inio a ik inio žodžio kilmininkas. K ali ikaciniais adina- mi sudė iniai andenų a dai, ku ių abu žodžiai y a a dininko linksnio (da ž . Vanagas 1970: 258–259, 273). Dėl lie u ių kilmininkinių ie o a džių y a ašęs i B onys Sa ukynas (plačiau ž . Sa ukynas 1963: 235–246). 4 Plačiau ž . Sa ukynas 1971: 166–169. 5 Pas a ojo y ėjo eigimu, P. Lebelio loginį e miną „les noms guali ica i s“ (kokybiniai a - dai), ku į A. Vanagas iš e ė „k ali ikaciniai“, eikė ų pakeis i da ybiniu – de inamieji sudė iniai. Tuome jie su kilmininkiniais a ba nede inamaisiais sudė iniais suda y ų ieną sudė inių posky į. Be ki a ko, adinamieji kilmininkiniai aip pa gali bū i „k ali ikaciniai“, p z.: Šal inių upelis i pan. (Sa ukynas 1971: 167). 6 Pagal pag indinio i šalu inio dėmenų sin aksinius yšius lie u ių kalbo y oje adiciškai ski ia- mos d i junginių g upės: 1) de inamojo pažyminio, 2) aldomojo pažyminio a ba nede inamo- jo pažyminio (da ž . Lubienė 2015: 73). S aipsniai / A icles 81 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija šalu inis na ys iš yškina būdinguosius ki o, pag indinio na io7, eikšmės požy- mius (pa yzdžiui, Re os balai ės b. B b, Tamsióji plýnė s . Ss i k .). Pas a ojo ipo da iniuose seman inio de inimo laipsnis pa s didžiausias, ačiau didelės in o macijos komunikacine p asme jie nesu eikia. Didesnę pažin inę e ę u- i ki i da iniai – sudė iniai nede inamieji anden a džiai8 (ypač me a o iniai), no s seman inis junglumas a p jų pag indinio i šalu inio na io y a silpnesnis. Pa yzdžiui, asmen a diniai sudė iniai nede inamieji ie ų a dai dažniausiai u i posesy inę eikšmę (Rudncko as as s . B b), sudė iniuose apelia y iniuo- se nede inamuosiuose ie o a džiuose pi muoju dėmeniu einan is apelia y o kilmininkas nusako am ik ą ie os ypa ybę (Ža dãka čių plýnė pln. V – . u i a ibu inę eikšmę). Ki uose sudė iniuose apelia y iniuose nede inamuo- siuose ie ų a duose galima įž elg i i lokalinę eikšmę (Palinijos bala b. K sn – bala, esan i p ie iški s os miško juos os, . y. palinijos). Į ieno i ki o ipo an- den a dinių da inių eikšmių ne apa umą dėmesį y a a k eipęs i A. Vanagas: „sudė inių hid onimų eikšmės nė a isai apačios“ (Vanagas 1981: 51). „Tai p iklauso nuo pi mojo, de e minuojančiojo, komponen o eikšmės […]“ ( en pa- )9. Taigi aiškinan sudėjimo būdu pada y ų anden a džių mo y aciją, p i alu paisy i ski ingų sin aksinių yšių a p d ina io į a dijimo pag indinio i šalu- inio dėmens, nes s a bi ne a ski ų dėmenų eikšmių suma, be jos p asminė isuma, . y. ieninga da inio eikšmė10. A lk i ie o a džių mo y acijos analizę eiškia a skleis i, kaip am ik os e ninės s i ies a s o as san ykiauja su jį supančia aplinka, kaip ją su okia, kokius kalbinius iene us pasi enka i kokią a oja jų kombina o iką, į a dydamas ieną a ki ą opoobjek ą. Ano Aloyzo Guda ičiaus, „naujas žodis, nauja eikš- mė kalboje u i a amą, y a mo y uo as, o ai eiškia, kad pa adindami naują dalyką, ka u pasakome, kodėl jį aip pa adinome, pab ėždami ieną a ki ą pa adinamojo dalyko sa ybę a aspek ą. Žodžiu iš eikš as pa adinimo pag in- das, mo y acija suda o jo idinę o mą“ (Guda ičius 2009: 140). „A skleidus idinę žodžio o mą išaiškėja a sakymas į klausimus, kaip objek as pagal am ik us požymius gauna ą a ki ą pa adinimą, kaip nominacijos p ocese eikia žmogaus sąmonė, apie ką i kaip mąs o iena a ki a au a koncep ualizuodama 7 Pag indiniais (baziniais) laiky ini an ieji dėmenys balà, pélkė, plýnė, as as i jų mažybinės bei daugiskai os o mos. 8 A k eip inas dėmesys į ai, kad s aipsnyje e minas anden a dis a ojamas plačiąja eikšme. Dėl šio e mino a ojimo iek siau ąja, iek plačiąja eikšme ž . Vanagas 1999: 239 (pi muoju a eju e minu pa adinami upės i eže ai, an uoju – i ki i ik iniai andens elkinių a dai: jū ų, andenynų, eže ų, upių, enkinių, g io ių, b as ų, pelkių, liūnų i k .). 9 Dėl eikšmių ne apa umo da ž . Sa ukynas 1963. 10 Dėl okio požiū io da ž . U bu is 1978: 150. DALIA SVIDERSKIENĖ 82 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII pasaulį“ (G i ėnienė 2006: 24). Pas a oji mo y acijos samp a a suponuoja min į dėl bend uomenės gy enimo būdo i kalbos glaudžių yšių, kalbos iene uose į i in os au inės įk o os. I ai ik pab ėžia smulkiųjų hid oobjek ų į a diji- mų analizės s a bą, nes šie unkciona o a čiausiai į a dijančiųjų, bu o „pama- uo i“ (ne)naudingumo žmogiškosioms eikmėms ma u, „sugė ė“ jų nuos a as, mik oaplinkos, am ik o laiko a pio – a puka io kaimo – kasdienybės pa i is. Tęsian smulkiųjų hid oobjek ų analizę, y imo objek u pasi ink  ki o da y- bos būdo – sudė iniai – helonimai. S aipsnio ikslas – paaiškin i (in e p e uo- i) sudėjimo būdu pada y ų helonimų mo y aciją, nus a y i šių anden a džių nominacijos polinkius i iamame plo e. Tiklsui pasiek i keliami užda iniai: 1) a skleis i, ką susida ymo me u eiškė iš a puka io gy enamųjų ie ų „Že- mės a dų“ i gi ininkijų anke ų su ink i i ling is iškai apdo o i11 sudė iniai andenų a dai, 2) paaiškin i (in e p e uo i), kodėl ienas a ki as hid oobjek as bu o nominuo as bū en okiu sudė iniu a du, 3) iš yškin i a skleis ų mo y a- cijos požymių in en o ių, jų speci iką. Analizuojan medžiagą, laikomasi y imo išbandymą išlaikiusios12 sa os o- ponomas ikos di oje13 su o muo os i apibend inančiu seman iniu k i e ijumi papildy os ie o a džių seman inės ipologijos schemos. Įsi es as papildomas k i e ijus padėjo suski s y i į a dijimo mo y us pagal oponominacijos p in- cipus: (1) pagal hid oobjek o ypa ybes, (2) pagal hid oobjek o užimamą padė- į e d ėje i (3) pagal hid oobjek o san ykį su asmeniu. Šie p incipai laiky ini baziniais, nulem ais pačių į a dijamųjų objek ų speci ikos14. Tu ima medžiaga ski s ymą gali plės i. Pa yzdžiui, šiame y ime išski iamas į a dijimas (4) pagal hid oobjek o panaudojimo / naudojimosi laiką (ž . 1.4.)). Ti iamajai medžiagai aikomi da ybinės analizės me odas, aiškinamasis (in- e p e acinis) me odas su lyginamojo me odo elemen ais, seman inės analizės i idinės įž algos me odai. Sudė inių helonimų mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u ių kalbos žodyno (2013; oliau15 – LKŽe) medžiaga: žodyno de inicijos, a ojimo pa yzdžiai (paisan lokalinio apa umo). Asmen a džių pag indiniai šal iniai – Lie u ių pa a džių žodynas ( oliau – LPŽ), abėcėlinė is o inių asmen a džių ka o eka 11 Suno min i, pagal galimybes suki čiuo i. 12 Ž . S ide skienė 2016. 13 Tu ima gal oje A. Vanago suda y a ie o a džių mo y acijos analizės schema (plačiau ž . Va- nagas 1981: 4–153), iš ku ios pe im as į a dijimo mo y ų pagal am ik ą objek o požymį išaiš- kinimas, pasi odė nepakankama. 14 Da ž . Гoлев 1972; Березович 1998; S ide skienė 2014; 2016. 15 S aipsnyje kai ku ių šal inių san umpų pa eikimo, dėl dažno jų pasika ojimo, a sisaky a. S aipsniai / A icles 83 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija ( oliau – IAK16). Ieškan asmen a džių hid oobjek ų į a dijimams pag įs i, p a- e ė lenkų i okiečių kalbų žodynai, ku ie iš a dy i šal inių są aše s aips- nio gale. Vie o a dinių sudė inių da inių mo y acijos aiškinimus ėmė Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas (1976; oliau – ATSŽ II), Lie- u os TSR upių i eže ų a dynas ( oliau – LUEV), Lie u os ie o a džių žodynas (2008; 2014 – oliau LVŽ I; LVŽ II). Tu in omenyje B. Sa ukyno kel ą, onomas ikoje i šiandien ak ualią, min- į paisy i onimų yšių su iso ling is inio a ealo oponiminiu kon eks u (pla- čiau ž . Sa ukynas 1966: 172), s a biu šal iniu, pa ėmusiu sudė inių helonimų mo y acijos y imą laiky ina į ai iais laiko a piais iš gy osios kalbos už ašy ų ie o a džių sankaupa – ie o a džių ka o eka ( oliau – VK17). Be o, pačių an- ke ų, ie o a džių su ašymo lapų, pa adin ų Žemės a dai, medžiaga y a il as, padedan is y ėjui į eik i a s umą a p opoobjek o i jo a do18. Taigi pas a ieji šal iniai laiky ini ypač e ingais aiškinan ie ų a dų mo y aciją, nes a sklei- džia onomas inę si uaciją. Onomas inės si uacijos analizės ezul a ai, ku ių kokybė, kaip bus ma y i iš s aipsnyje analizuojamos medžiagos, p iklauso nuo u imų už iksuo ų in o man ų liudijimų, ge iausiai padeda sp ęs i opono- minacijos, mo y acijos i pseudomo y acijos in e p e a imo klausimus. Toliau s aipsnyje laikomasi ų pačių, įp as ų i nusis o ėjusių, lie u ių o- ponimijoje medžiagos pa eikimo k i e ijų. Dėl medžiagos ski s ymo i analizės a kos da ž . S ide skienė 2016: 246–247. 1. AIŠKIOS MOTYVACIJOS SUDĖTINIAI HELONIMAI 1.1. Į a dijimai pagal hid oobjek ų ypa ybes 1.1.1. Pagal hid oobjek o dugno pa i šiaus ypa ybes 16 Saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o onduose. 17 Taip pa saugoma Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o onduose. 18 Dėl Žemės a dų anke ų medžiagos da ž . S ide skienė 2015: 170, 172–174; 2016: 244–245. Pab ėžian ie o a džių su ašymo lapuose (be ki ų s a bių duomenų) išlikusių e ninės s i ies a s o ų kalbinės sąmonės duomenų e ę, eikšminga Rū os Ma cinke ičienės išsaky a min is: „Iš iesų ne žodis, o žmogus u i gal oje am ik ą eikšmę – koncep ą, są oką a samp a ą, ku- ią gali iš eikš i ienu a ki u žodžiu. Tik indi idui a ojan žodžius kyla asociacijos, a si anda aizdiniai. Todėl eikšmės eikia ieško i ne žodyje a žodyne, be jo a osenos kon eks e, klau- sian pašneko o i lyginan sa ąjį konk e aus žodžio sup a imą su išgi s o a pe skai y o žodžio ypa umais“ (Ma cinke ičienė 2011: 8). DALIA SVIDERSKIENĖ 84 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII (1) Dėl dugno pa i šiaus kokybės nominuo as hid oobjek as Šlýnių balà b. K sn: lie. šlýnė ‘pilkš ai mels as a ba balkš as gli us molis su o ganinių me- džiagų p iemaišomisʼ19. (2) Hid oobjek o dugno pa i šiaus izinės ypa ybės inspi a o balos a - do Klampioji balai ė b. K sn20: lie. klampióji, plg. klampùs, - ‘į ku į įklimps- amaʼ a si adimą (plg. Viks a s ačioji auga dideliais k ūmais, ypač klampiose balose ( š.)). Dėl seman ikos plg. sandū os būdu pada y ą anden a dį Klampã- balis b. KzR21, už iksuo ą i iamame plo e. (3) Dėl dugno pa i šiaus, kaip sluoksnio, dubumo, gilumo bu o nominuo- as hid oobjek as Gilùsis as as b. K sn: lie. gilùsis, plg. gilùs, - ‘ oli einan is nuo pa i šiaus į dugną, dubusʼ. Tai, kad oponominacijos p oceso me u bu o ak ualizuo a sudė inio anden a džio pi mojo dėmens e d ės sema, pa i i- na i an asis dėmuo as as. Į a džiuo inė pi mojo dėmens o ma liudija kon- k e izaciją hid oobjek o nominacijos p ocese (plg. Gil balà, Gil balái ė – hid o- objek as apibūdinamas)22. 1.1.2. Būd a dis gilùs, be e d ės semos, u i i kiekio semą. Šiais hid o- objek ų nominacijos a ejais pas a oji i bu o ak ualizuo a: Gil balà b. Lb ; Gil balái ė b. Lb : lie. gilùs, -, ai pa i ina i an ieji dėmenys balà, balái ė. Dėl andens gausumo me a o iškai nominuo as ki as hid oobjek as: Pa- apų balai ė b. K sn: lie. pã apas, pa ãpas ‘po ynisʼ (lie. pó ynis ‘ andens pa- inimas, užplūdimasʼ). Šiuo anden a džiu ne ik są okiniu būdu, be i emo- ciškai pe eikiamas eikšmės u inys, o sudėjimo būdu pada y o ie os a do pi masis dėmuo pada o jį gy esnį, nes u i šnekamosios kalbos a spal į. P iešingai, dėl andens nebu imo, nominuo os šlapios ie os Sausàsis as as b. K sn: lie. saũsas, -à ‘be d ėgmės, be andens, nesušlapęs, išdžiū ęsʼ; Sauseji ais ẽliai b. K sn: lie. sauseji, plg. saũsas, -à. 1.1.3. Dėl paukščių23 susi elkimo, pe ėjimo a pan. am ik ose šlapio- se ie ose a dus ga o šie opoobjek ai: An ùkų balà b. Ss: lie. an ùkas ‘ančių 19 Plg. šlýnė ‘ okio molio di aʼ. 20 V . už ašy as Kalniškės gi ininkijos Znicos k. anke oje. 21 Dėl jo ž . S ide skienė 2016: 253. Pas a asis hid oobjek as g eičiausiai bu o nominuo as dėl du- gno pa i šiaus izinių ypa ybių. 22 Dėl sudė inių hid onimų, ku ių pi masis (de e minuojan is) dėmuo iš eikš as pap as uoju i į a džiuo iniu būd a džiu, eikšmių ne apa umo dėmesį y a a k eipęs i A. Vanagas (plačiau ž . Vanagas 1981: 51). 23 Tokį pasi inkimą šiame s aipsnyje lėmė i iamos medžiagos speci ika – iš ki ų gy ūnų pa adi- nimų pada y ų anden a džių nepasi aikė. Įp as ai ski iamas dėl gy ūnų susi elkimo (bu imo, gy enimo a pan.) ie ų mo y acijos aiškinimo sky ius, ku iame, iš kokių (paukščių, oplių a pan.), oliau nebede alizuojama (ž . Vanagas 1981; S ide skienė 2016). S aipsniai / A icles 85 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija jauniklisʼ24; Pémpių as as (‖ Pempỹnė) s . V : lie. pémpė ‘nedidelis sėjikų šei- mos pelkių paukš is (Vanellus anellus)ʼ. Gy ojoje kalboje a o os g e ybės, . y. da ybinio sinonimo, Pempỹnė mo y acija – ie a, ku pempės pe i – pa- ikslina i pa i ina sudė inio anden a džio mo y acijos aiškinimą; Vanag as as 2 s . B b25: lie. anaga ‘plėš iųjų bū io paukščių pošeimis (Accipi i- dae)ʼ, ãnagas ‘ anagų pošeimio ūšis, plėš us paukš is umpu lenk u snapu i aš iais nagaisʼ. No s helonimai, kaip i ki i ik iniai a dai, isada y a mono- e e en iški, šiuo a eju d i pi mojo, de e minuojančiojo, dėmens eikšmės pa eikiamos iek dėl ienos, iek dėl ki os ealaus galėjimo bū i ak ualizuo omis nominacijos p oceso me u. 1.1.4. Į ai ios šlapios ie os bu o nominuo os dėl jose augusių augalų: Be ž plýnė pln. Igl: lie. bé žas ‘lapuo as medis bal a ošimi (Be ula)ʼ; Be želių balai ė b. K sn: lie. be žẽlis, plg. bé žas26; Kanãpių plynẽlė b. KzR: lie. kanãpė ‘kul ū inis augalas, iš jo s iebo gaunamas pluoš as, o iš sėklų spaudžiamas alie- jus (Cannabis sa i a)ʼ; Samanų ais elis s . Gdl: lie. sãmana, samanà, sãmanos ‘d ėgnų ie ų spo inis augalas su šakniniais plaukeliais ie oj šaknų (B yophy- a)ʼ. 1.1.5. Tai, ko andama / ko y a plynėje, odo a ibu inės eikšmės helo- nimai: Ža dãka čių plýnė pln. V : lie. ža dãka ė ‘ilga, lyg ža dui ka isʼ. Šališ- kių gi ininkijos anke oje už iksuo as plynės a das Ba čių plynai ė pln. V : lie. ba čià ‘ am ik as pakabinamas a ilys bi ėms, inkilasʼ (plg. Seniau miške daug būda o ba čių (Al)), lie. ba s ‘senas išpu ęs, kiau as medis (pušis, eglė), d e ėʼ (plg. Ba ysè seniau laikyda o bi es, a jos pačios en susimesda o (KzR))27. 1.1.6. Būdingą ie os ypa ybę žymi šie helonimai: Duobi as as s . Ss28: lie. duob ‘iškas a a šiaip įdubusi ie a žemėjeʼ; Kaln plýnia b. KzR: lie. kálnas ‘aukš as žemės pakilimasʼ; Kal  as as s . Gdl: lie. kal à ‘pakili ie a, nedidelis kalnelisʼ; Kamš as as b. KzR: lie. kamšà ‘žabais, i bais iškimš as keliasʼ. 24 Plg. sakinį, už ašy ą iš gy osios kalbos: An ys čia, o an kai sau po balą u ški Gs (san umpos kaip LKŽe, jos a ski ai neaiškinamos). 25 I oniškio gi ininkijos anke oje už ašy i du ais a a džiai Vanag as as. Anke os duomenimis, jie už iksuo i ski inguose miško k a aluose; a šie nesi iboja, nus a y i kebliau. 26 V . už ašy as Kalniškės gi ininkijos Znicos k. anke oje. Dėl jo da ybos i kilmės aiškinimo da ž . LVŽ I 447–455. 27 Da ž . LVŽ I 269–270, ku nea me ama i asmen a dinė . susida ymo galimybė (plg. a d. Ba čỹs, Ba ỹs). 28 Sasna os gi ininkijos anke oje ašoma: idu y ais o y a kalnelis. Seniau jame žmonės išsikasę duo- bes linus minda o. DALIA SVIDERSKIENĖ 86 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII 1.1.7. Dėl hid oobjek o gaba i iškumo, . y. išski inio didumo, šis bu o nominuo as Didỹsis as as s . Igl: lie. didỹsis, plg. ddis, -ė (-, -, didžià) ‘žy- mus sa o apim imi, s ambusʼ. 1.1.8. Demonologinės mo y acijos balo a dis, už iksuo as ik ienas – Velni balái ė b. B b: lie. élnias ‘žemės i požemio die ai is, kipšas, pinčiukas; eligijose – pik oji d asia, nelabasisʼ. Neišleis ina iš akių ai, kad . už ašy- as Balbie iškio gi ininkijos anke oje, aigi galima many i, kad bala nep i aiky- a (nep i aikoma) žmogaus eikmėms. Šis žinojimas (spėjimas) syja su kalbinės bend uomenės s e eo ipais, ku ių po eikis nominacijos po ocese y a aki aiz- dus – mažai pažįs ama šlapia ie a miško e i o ijoje (ne gy enamojoje), bala, ku ia nesinaudoja žmonės, e ninės s i ies a s o ų y a ak uojama kaip am ik a elnių „bu imo“ („gy enamoji“) ie a29. Ne isai aišku, dėl ku io hid oobjek o požymio šis bu o nominuo as Tam- sióji plýnė s . Ss: a dėl ne sk a id aus a nden s (plg. lie. amsióji, plg. amsùs, - ‘ku is ne š iesios spal os, juos asʼ), a dėl hid oobjek o apš ies umo / neapš ies umo (plg. lie. amsùs, - ‘menkai apš ies as a neapš ies as; į ku į mažai pa enka a ba nepa enka š iesosʼ). Pas a ąją mo y acijos in e p e aciją ga- lė ų pa em i ši in o macija – helonimas už iksuo as Va nabūdės gi ininkijos anke oje. No s i neaišku, ku i pi mojo dėmens sema bu o ak ualizuo a no- minacijos p ocese, ai ne ukdo šio anden a džio k ali ikuo i kaip į a dijimo pagal hid oobjek o ypa ybę. 1.2. Į a dijimai pagal hid oobjek ų užimamą padė į e d ėje Šio sky iaus ep ezen an ų mo y acijos in e p e acija kiek ski iasi: ieni he- lonimai u i posesy inę eikšmę, ki uose – galima įžiū ė i lokalinę eikš- mę. Tai nus a y i įmanoma ik išsiaiškinus jų genezę30. Dėl šios p iežas ies su- du iniai Ma ijampolės apsk i ies helonimai bu o analizuojami „Posesy umo i ie os mo y acijos“ sky iuje31. Analizuojan sudė inius smulkiųjų hid oo- bjek ų a dus, nu ody us eikšmės niuansus bandoma iš yškin i helonimus ski- ian į a ski as mik og upes, ku ios ma y i s aipsnio posky iuose, ačiau, dėl nu ody os p iežas ies ( u imų duomenų genezei išaiškin i nepakankamumo), jų isuma pa eikiama iename sky iuje. 29 Dėl demonologinės mo y acijos sudu inių helonimų da ž . S ide skienė 2016: 252–253. Dėl ski ingų mi inio andens įp asminimo aspek ų a skleidimo adicinėje lie u ių pasaulėžiū oje, andenį siejan su požemiu, žeme i dangumi, da ž . Būgienė 1999: 13–85. Dėl demonologinių . usų oponimijoje ž . Березович, Макарова, Муллонен 2015. 30 Dėl šio eiginio ž . Sa ukynas 1963: 238. 31 Da ž . S ide skienė 2016: 254. S aipsniai / A icles 93 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija (Skaudalių k.) – Gedgaud upãlis upl. Sln (upelis eka Skaudalių k. e i o ija (VK)). Kaip ma y i iš su ink os i pa eik os medžiagos, lie u ių oponimijos duomenys aip pa nep ieš a auja su hid og a ija sie ino mo y a o iaus iden i- ika imui57. Taigi manoma, kad e nokul ū inės in o macijos į i inimo ie ų a duose pa yzdžiai g eičiausiai y a pseudomo y acijos liudininkai. 2.2. Gy ojoje kalboje už iksuo a anden a džio o ma Sidab nių balà b. Ld n (Pažels ių k. anke a) galėjo susida y i žodžių o mų seman inės asocia- cijos pama u: sidab niai – sidab iniai pinigai, e ybės58. Tačiau hid oobjek as g eičiausiai nominuo as dėl am ik ų jo dugno i andens ypa ybių: š iesaus (smėlė o) dugno bei š a aus i skaid aus balos andens59. Taigi ealiai ep ezen- uojamą a do u inį a i inka p iesagos edinys Sidab niai b. Ld n: lie. sidãb- as ‘b angusis, ne ūdijan is bal as me alas (Ag)ʼ. Dėl seman ikos plg. ame pa- čiame plo e už iksuo ą sandū os būdu pada y ą anden a dį Cidab abalė b. B b: lie. cidãb as ‘sidab asʼ, aip pa me a o iškai nominuo ą pagal hid oobjek o andens ypa ybę (dėl andens skaid umo)60. 2.3. Me a o iškai dėl hid oobjek o apaugimo menkais aje ais nomi- nuo a bala Vė e siùko balái ė b. Lb . Visame Lie u os plo e papli usio paukš e- lio (LKŽe duomenimis, ė e sỹs = ie e sỹs ‘ž i blinių bū io ie e sių šeimos paukš is giesmininkasʼ) am ik a ypa ybė – menkumas (plg. Vie e ss ma- žukas okis, gieda pa asa į (D )) – nominacijos p ocese pe kel a šalia hid oob- jek o augusių augalų – kala ijų (kala jas ‘pelkių, eže ų, upių augalas panašiais į kala iją lapais, aje as (Aco us calamus)ʼ) – požymiui (iš) eikš i. „Palyginimų žodyno“ duomenimis, kaip (kai) ie e sia: Rugiai es i kaip ie e siai (smul- kūs, e i)61, da plg. sakinį, iš gy osios kalbos už iksuo ą ame pačiame a eale: Plaukai bu o kai ie e sio (menki, ploni), kai gimė (Vs). Šią mo y acijos in e - p e aciją pa emia Makauskų k. anke os duomenys – [bala] apaugus aip adina- mais kala ijais62. Taigi ie os a do ealiai ep ezen uojama eikšmė – aje ais, 57 Kadangi i iamąjį plo ą a puka io laiko a piu galima apibūdin i kaip au iškai miš ią e pę (1923 m. isuo inio gy en ojų su ašymo duomenimis, Ma ijampolės apsk i yje be lie u ių (87,92 %), gy eno 3,42 % okiečių, 1,31 % lenkų i k . (dėl šių duomenų da ž . Subačius 2009: 228)), spėjamas su hid og a ija sie inas e minas galė ų p iklausy i skolin ajai leksikai. 58 Dėl andenų a dų pseudomo y a o ių, sie inų su pinigais, usų oponimijoje ž . Березович 2010: 200–201. 59 Rusų oponimijos y imuose pa eikiama analogiška andenų a dų mo y acijos in e p e acija (plačiau ž . en pa ). 60 Dėl pas a ojo balo a džio mo y acijos da ž . S ide skienė 2016: 253. 61 Ž . h p://lkiis.lki.l /palyginimu;jsessionid=7A915DD336B6718C1189DBE0D03396F9 [žiū ė- a 2017-09-04]. 62 Da plg. i iamame plo e už iksuo ą pasakymą Reikia išpjau i kala ijus iš balai ės (Šil). DALIA SVIDERSKIENĖ 94 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII dėl menkumo adinamais ie e siais, apaugusi bala. Reikšmės paaiškinimas a skleidžia anden a džio aiškos Vė e siùko balái ė nea i ikimą63. Šios o mos a si adimą gy ojoje kalboje nulėmė bal ų kalbose gy o a do kilmininko, ku- iuo gali bū i pasakomas kiek ienas ie os a das64, aplinkybė. Kaip pa odė a lik a de ali pas a ojo helonimo mo y acijos analizė, ealiai ep ezen uojamą a do u inį a i inka p iesagos edinys Vė e siukas b. Lb . Dėl seman ikos pa- lyginimui pasi elkus ki ame a eale už iksuo ą p iesaginį žemė a dį Vie e sy ė ž. Gdž65, pa i inama gy ojoje kalboje galėjusios unkcionuo i anden a džio ly ies Vė e siukas galimybė i iš yškinama a do, kaip ženklo, o mos i u inio ieno ė. 2.3. Ti iamame plo e už iksuo as da ienas į a dijimas, kelian is abejonių, in e p e uojan jo mo y aciją – Káulinis as as b. Šil. Remian is in o man ų liudijimais, už iksuo ais Mikališkio gi ininkijos anke oje, bala, apsup a sau- sumos, galima many i, kad hid oobjek as g eičiausiai bu o nedidelės apim ies, aigi į a dy ojas, emdamasis ega, jį galėjo iden i ikuo i supančios mik oaplin- kos a ž ilgiu66. Siekian a gumen uo ai paaiškin i, koks ie os požymis lėmė šį į a dijimą, a sakymo ieško a i ki ų a ealų iš gy osios kalbos už ašy oje o- poniminėje medžiagoje. Ras as Pane ėžio aps. K ekena os ls. S ukų k. anke- oje už iksuo as balo a dis Káulinė b. K kn. Anke os „Žemės pa i šiaus ūšis, iš aizda, kokybė“ skil yje ašoma: kelmuo a bala p ie S ukų miško. Daugiau […] (neįskai omas žodis) pailga. Iš pa eik os in o macijos galima sp ęs i, kad šis hi- d oobjek as bu o nominuo as dėl o mos67. Taigi spėjamai galima many i, kad i i iamojo plo o hid oobjek as aip pa galėjo bū i nominuo as dėl o mos (da plg. i iamame plo e už iksuo ą p iesaginį balo a dį Káulinė b. KzR68). Žodžių o mų seman inės asociacijos pama u gy ojoje kalboje galėjo a si- as i siejimų su ose ie ose andamais kaulais. Pa yzdžiui, minė os S ukų k. anke os „Pas abų“ skil yje ašoma, kad seniau oj baloj nud ėsusius a papjau us a klius užkasda o. 63 A k eip inas dėmesys i į mažybinę sudė inio ie os a do pi mojo dėmens o mą. 64 Da ž . Sa ukynas 1963: 235. 65 VK duomenimis, . už ašy as Kėdainių aps. Gudžiūnų ls. Pilėnų d . anke oje (1936 m.). 66 S aipsnio au o ė dėkoja slap ajam ecenzen ui už pas abą, kad bala ‘ ie a, apsup a sausumosʼ y a be ku iuo a eju – andeningą ie ą isada supa sausuma. Be o, i už anden a džio mo- y acijos in e p e aciją „nea mes ina galimybė kad Káulinis as as y a ie a, ku ioje andama kaulų“. 67 Da plg. VK už iksuo us žemė a džius: Kškiakaulis d . Rim (1966 m. už ašė kalbininkas K. Ei- gminas), Nuga kaulis kln. Ml (1935 m. Žemės a dų anke a), ku ie g eičiausiai aip pa bu o nominuo i dėl opoobjek o o mos. 68 Runkių gi ininkijos anke oje papildomos in o macijos neuž iksuo a. S aipsniai / A icles 95 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija 2.4. Ne isai aiškūs eiksniai, inspi a ę da ieno anden a džio a si adi- mą: Samanýno as as s . B b: lie. samanýnas ‘samanų p iaugusi ie aʼ, dėl seman ikos plg. ki us sandū os būdu pada y us anden a džius, už iksuo us i- iamame a eale: Samanýn ais is s . Dg, Samanýnpelkė plk. Smln (dėl jų ž . VK). Tiksliai pasaky i, a šlapios ie os bu o nominuo os dėl lokaliai susisiekiančios ie os, ku ioje bu o p iaugę am ik os ūšies augalų, . y. samanų, a ais o uži- mama ie a i bu o a, samanų p iaugusi, ie a, samanynas (Samanýnas s . B b ?), e inan iš šių dienų pozicijų, sunku. Tu imi duomenys liudija galimos i ienos, i ki os anden a džio mo y acijos in e p e acijos naudai. LKŽe duo- menimis, iš gy osios kalbos i iamame a eale už iksuo as apelia y o samanýnas a osenos a ejis Tam pa ais y ieni samanyna […] (P ) liudy ų, kad samanyno bu imo ie a nu odoma ais o a ž ilgiu (pa ais y), aigi i ais o bu imo ie a g eičiausiai galė ų bū i iden i ikuojama samanyno a ž ilgiu. Tačiau iš gy- osios kalbos i iamame a eale už iksuo i hid oobjek ų į a dijimai Samanýnas plk. Lp (1975 m.); s . Šl n (1988 m.), s . K (1986 m.)69 liudija ais a a džio Samanýnas bu imo galimybę. 3. IŠVADOS 3.1. Nus a y a, kad i ame plo e y auja sudė iniai į a dijimai, eiškian ys hid oobjek o padė į, ie ą e d ėje – 30 n . (40 p oc.). Nominuojama o ien- uojan is į lokaliai susisiekiančius opoobjek us: anden a džius, gy enamąsias ie as, ypač žemė a džius9; pas a us (da žines, gonkus, kukneles, liep us), medį (ąžuolą) i į ki as žemės pa i šiaus ie as (kamšą, lūgą, pušyną i k .). Į a di- jimas pagal hid oobjek ų išsidės ymą ienas ki o a ž ilgiu už iksuo as ienas (Re os balai ės b. B b). Tai leidžia eig i, kad didesnė dalis sudėjimo būdu pa- da omų helonimų indi ido sąmonėje y a supančios opog a inės, geog a inės, kul ū inės ealybės a spindys. Ti ų hid oobjek ų ypa ybes eiškia 26 helonimai (36 p oc.). Į a dijan la- biausiai de alizuojamas hid oobjek o dugno pa i šius3 (dugno pa i šiaus kokybė (šlynės), jo izinės ypa ybės (klampumas), nu olimas, ėjimas nuo pa i šiaus žemyn (gilumas)) i hid oobjek o andens kiekis5 (hid oobjek o andens gausumas3 bei jo nebu imas2). Į a dijama i pagal ki as hid oobjek ų ypa ybes: pagal būdingą ie os ypa ybę4, pagal augalus4 i gy ūnus (paukščius)4, pagal ai, ko y a / anda- ma šlapiose ie ose2, pagal hid oobjek o gaba i iškumą i pan. Tai pa odo, kas 69 In o man o liudijimu, labai gilus, apaugęs k ūmais, iesiog p iei i sunku. Vidu yje ais o auga samanos. DALIA SVIDERSKIENĖ 96 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII labiausiai p i aukia į a dy ojo dėmesį pada an sudėjimo būdu andenų a dus i iamame plo e. Į a dijimų pagal san ykį su asmeniu iksuojama 17 (24 p oc.). Absoliučią daugumą suda o nuosa ybės san ykius eiškian ys į a dijimai. Nominacijos ã ama pasi ink i asmen a džiai a spindi miš ią i iamojo plo o au inę e pę. Pasi aikė i anden a džio o moje Gidžiūno balai ė (K osnos ls.) už iksuo- as mūsų dienų nepasiekęs asmen a dis *Gidžiūnas, išlikęs K osnos pa apijos K osnos bažny inėje knygoje Ka a zyna Gidžunas (1873 m.). Sudė inių (kaip i sudu inių) helonimų analizė leidžia a sa giai kons a uo i pas ebė ą ak y esnį an oponimų panaudojimą helonimų nominacijos p ocese, nei upių i eže ų nominacijos a ejais. Šio eiginio pa i inimui a paneigimui eikalingos išsamesnės sa õs (lie u ių) helonimijos s udijos. Pagal naudojimo(si) laiką nominuo as ienas hid oobjek as (Malkaki čių ba- la b. Ss). 3.2. Me a o iniai anden a džiai, no s i agmen iškai, be ski ingai a - skleidžia i o plo o kalbinės bend uomenės a s o o hid oobjek ų su okimą. Toponominacijos p ocese į a dijan objek o, kaip ie os, ikslinę s i į, a oja- mos ski ingos iš akos s i ys: pã apas, pa ãpas (po ynis) – hid oobjek o an- dens kiekiui žymė i (Pa apų balai ė b. K sn), sidãb as – skaid iam hid oobjek o andeniui žymė i (Sidab niai b. Ld n). Gy ojoje kalboje už iksuo a anden a - džio o ma Sidab nių balà b. Ld n galėjo susida y i žodžių o mų seman inės asociacijos pama u (sidab niai – sidab iniai pinigai, e ybės). Vie ų a dų „kū ėjo“ e d inės isumos i dalies su okimą bei polinkį kon- k e izuo i ilius uoja y imo me u iš yškėjusi mik osis ema Lančka à (b. KzR) – Lančka õs Kója (pln. KzR). Dėl a puka io kaimo bend uomenės užda umo, konse a y umo, sa os a- pa ybės su eikšminimo, egis, bū a bandymų a gai in i i oponimijoje į i in i p isiminimus apie au os p aei į. Šie bandymai „nusėdo“ jos iene uose Lioge io balos b. Ss, Razbaininkų plynai ė b. KzR (pseudomo y a o iai lioge is, azbainin- kas), okiu būdu a skleisdami e ninės bend uomenės kul ū inius p io i e us. Helonimų Vė e siùkas b. Lb (pa ikslin a . ly is iš Vė e siùko balái ė b. Lb ) i Velni balái ė b. B b mo y acija pa em a į a dijančių ealijų (paukščio, mi- inės bū ybės) e inamųjų požymių pe kėlimu šalia hid oobjek o augusių au- galų i hid oobjek o e inimui (iš) eikš i. Vė e sys (= ie e sys) ep ezen uoja menkumą, elniai – nenaudingumą žmogiškosioms eikmėms. Pas a asis e inimas pa em as e nosąmonės s e eo ipų. Abu hid oobjek ų į a dijimai in o ma y ūs e nokul ū iniu požiū iu. Pas ebė oji e nokul ū inės in o macijos į i inimo ie ų a duose ypa ybė ska ina olesnes oponominacijos s udijas, a skleidžiančias ie ų a duose su- kaup ą au inių (kul ū inių) požymių in en o ių, iš yškinančių ienos a ki os S aipsniai / A icles 97 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija ie os ypa ybės ipiškiausius eiškėjus ( ep ezen an us). Kadangi paaiškinan anden a džių (kaip i ki ų ie o a džių) mo y aciją, a siskleidžia i e ina- mosios į a dy ojo in encijos, gau i lie u ių onomas ikono y imų ezul a ai ga- lė ų bū i į auk i į kalbos aksiologijos y imų lauką. OBJEKTŲ NUORODŲ IR KITI SUTRUMPINIMAI ank. – anke a aps – apsk i is a d. – asmen a dis b. – bala db. – dauba d . – d a as gi . – gi ininkija in . – in akas kl. – kelias kln. – kalnas kl . – kal a mš. – miškas plk. – pelkė, pelkė a ie a p k. - pe kel ine eikšme p . – pie a p d. – pa a dė s . – ais as s. – sala ls. – alsčius . – ie o a dis ž. – žemė LOKALIZACIJOS NUORODŲ SUTRUMPINIMAI Auk – Aukš ãd a is (Aukš d a s) (T ãkų .) B b – Balbiẽ iškis (P enų .) Dg – Daũgai (Aly aũs .) Gdl – Gudẽliai (Ma ijámpolės sa . e .) Gdž – Gudžinai (Kėdáinių .) Igl – Igliškliai (Ma ijámpolės sa . e .) Kl – Kal a ijà (Ma ijámpolės sa . e .) K – Kie ã iškės (Kaišiado i .) KzR – Kazl Rūdà Lb – Liubã as (Kal a jos sa . e .) Ld n – Liud inã as (Ma ijámpolės sa . e .) Lp – Léipalingis (D skininkų sa . e .) M j – Ma ijámpolė Pkn – Pakúonis (P enų .) Pl – Pl iškiai (Vilka škio .) P n – P enai P – Pi ašinai (Aly aũs .) Sln – Salan a (K e ingõs .) Smln – Smaliniñkai (J ba ko .) Ss – Sasna à (Ma ijámpolės sa . e .) Sug – Sugiñčiai (Mol ų .) Šil – Šila ó as (P enų .) Šl n – Šla añ ai (Lazdjų .) V – Vei e ia (P enų .) DALIA SVIDERSKIENĖ 98 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII ŠALTINIAI ATSŽ II – Lie u os TSR adminis acinio- e i o inio suski s ymo žinynas 2, pa engė Z. No- eika, V. S a inskas. Vilnius: Min is, 1976. Go schald Max 1954: Deu sche Namenkunde. Be lin: Ve lag Wal e de G uy e u. Co. IAK – Is o inių asmen a džių ka o eka, Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dy- no y imų cen o ondas. LKŽe – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002, elek oninis a ian as (an as elek- oninis leidimas), ed. kolegija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulaus- kas, Ri u ė Pe okienė, Vy au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2013. LPŽ – Lie u ių pa a džių žodynas 1–2, au o iai: V. Maciejauskienė, M. Razmukai ė, A. Vanagas, a sak. ed. A. Vanagas. Vilnius: Mokslas, 1985–1989. LUEV – Lie u os TSR upių i eže ų a dynas, a sak. ed. E. G ina eckienė. Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla, 1963. LVŽ I – Lie u os ie o a džių žodynas 1, ed. kolegija: L. Balode, V. Blažek, G. Blažienė, V. Ka delis, A. Ragauskai ė, S. Temčinas, J. Udolph. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2008. LVŽ II – Lie u os ie o a džių žodynas 2, au o iai: L. Bilkis, G. Blažienė, M. No kai- ienė, A. Ragauskai ė, M. Razmukai ė, D. S ide skienė, a sak. ed. L. Bilkis. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla, 2014. SNP – Słownik nazwisk współcześnie w Polsce używanych 1–10. K aków: Polska Akade- mia Nauk, Ins y u Języka Polskiego, 1992–1994. VK – Vie o a džių iš gy osios kalbos ka o eka. Lie u ių kalbos ins i u o Bal ų kalbų i a dyno y imų cen o ondas. LITERATŪRA Būgienė Lina 1999: Mi inis andens įp asminimas Lie u ių sakmėse, pada imuose i ikėjimuose. – Tau osakos da bai 11(18), 13–85. Čepienė Nijolė 2006: Lie u ių kalbos ge manizmai i jų one inės ypa ybės. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Guda ičius Aloyzas 2007: G e inamoji seman ika. Šiauliai: Šiaulių uni e si e o leidykla. Guda ičius Aloyzas 2009: E noling is ika (Tau a kalboje). Šiauliai: Šiaulių uni e - si e o leidykla. G i ėnienė Au elija 2006: Augalų pa adinimų mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a - mėje. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. S aipsniai / A icles 99 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija Jakai ienė E alda 2010: Leksikologija. Vilnius: Vilniaus uni e si e o leidykla. Jasiūnai ė Bi u ė 2007: „Velnio kėdė“ (mi ologinių pe sonažų aplinka azeologi- joje: namai, sodyba, bažnyčia). – Bal is ica 42(1), 89–115. Lubienė Jū a ė 2015: Lie u ių kalbos mikonimai: nominacija i mo y acija. Klaipėda: Klaipėdos uni e si e o leidykla. Ma cinke ičienė Rū a 2011: Žodžio eikšmė. Žodynai i eks ynai. Kaunas: Vy au o Didžiojo uni e si e o leidykla. Ma ai y ė Inga 2013: 1863 me ų sukilimas i sukilėliai kalboje. – Gim oji kalba 4, 4–11. Razmukai ė Ma ija 2003: Būd a džio áukš as, aukš à į a džiuo inės o mos ie o- a džiuose. – Kalbos kul ū a 76, 63–66. Razmukai ė Ma ija 2003b: Sudė iniai Lie u os oikonimai. – Bal u iloloğija 12(2), 63–80. Sa ukynas B onys 1963: Kilmininkiniai lie u ių ie o a džiai. – Lie u ių kalbo y- os klausimai 6, 235–246. Sa ukynas B onys 1966: К проблеме западнобалтийского субстрата в югозападной Литве. – Bal is ica 1(2), 165–176. Sa ukynas B onys 1971: Kaip pada y i andenų a dai. – Pe galė 12, 166–169. Subačius Kęs u is 2009: Ma ijampolės mies as. P iešis o ė, mies o iš akos, is o ija, min ys, kū ėjai. Ma ijampolė: Piko alanda. S ide skienė Dalia 2005: Ma ijampolės apsk i ies Ma ijampolės alsčiaus ie o- a džių da ybos i kilmės polinkiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 52, 91–118. S ide skienė Dalia 2014: Dėl Ma ijampolės apsk i ies žemė a džių seman inės mo y acijos (k ali ika imo i klasi ika imo p oblema). – Ta p au inės mokslinės kon- e encijos „Onomas ikos daba is: ino acijos i adicijos“ ezės 2014 m. lapk ičio 20–21 d., Vilnius. P ieiga pe in e ne ą h p://www.lki.l /LKI_LT/images/Ins i u o_da bai/ Kon e encijos/onomas ikos_daba is_ ezes.pd (žiū ė a 2015-08-14). S ide skienė Dalia 2015: Dėl p agma inės ling is inės ie o a džių analizės ( emian is Ma ijampolės apsk i ies ie o a džiais). – Ac a Linguis ica Li huanica 73, 166–199. S ide skienė Dalia 2016: Sudu inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y a- cija. – Ac a Linguis ica Li huanica 75, 243–273. U bu is Vincas 1978: Žodžių da ybos eo ija. Vilnius: Mokslas. Vanagas Aleksand as 1970: Lie u os TSR hid onimų da yba. Vilnius: Min is. DALIA SVIDERSKIENĖ 100 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII Vanagas Aleksand as 1981: Lie u ių hid onimų seman ika. – Lie u ių kalbo y os klausimai 21, 4–153. Vanagas Aleksand as 1989: Recenzija: Мурзаев Э. М. Словарь народных географических терминов. Москва: Мысль, 1984, 654 c. – Lie u ių kalbo y os klau- simai 28, 212–214. Vanagas Aleksand as 1973: Vie o a džiai. – Kaip ink i liaudies kalbos duomenis (Me odiniai pa a imai). Vilnius: Raidė, 6–9. Vanagas Aleksand as 1999: Hid onimai. – Lie u ių kalbos enciklopedija. Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 239–242. Березович Е. Л. 1997: О специфике топонимической версии этнокультурной информации. – Известия Уральского государственного университета. Гуманитaрные науки 7, 90–106. Березович E. Л. 1998: Семантическая типология русских топонимов: проблемы, возможности, перспективы. – Ономастика и диалектная лексика 2, 129–148. Березович E. Л. 2010: Русская топонимия в этнолингвистическом аспекте: Мифопоэтический образ пространства. Москва: КомКнига. Березович E. Л., Кучко В. С., Сурикова О. Д. 2015: Топонимическое предание и исторический факт (на материале преданий о разбойниках восточного Вологодско-Костромского пограничья). – Вопросы ономастики 1(18), 108–133. Березович E. Л., Макарова, А. А., Муллонен, И. И. 2015: „Демонологические“ названия в русской и субстратной топонимии Русского Севера и Карелии (на материале основ черт- и hiisi-). – Linguis ica 55, 187–206. Блинова О. И. 2007. Мотивология и её аспекты. Томск: Издательство Томского университета. Гoлев Н. Д. 1972: О принципах номинации и методе их исследования. P ieiga pe in e ne ą h p://ling o.asu. u/gole /a icles/z66.h ml (žiū ė a 2017-08-19). Гулиева Л. Г. 2009: Топонимия и фоновая информация. – Этнолингвистика. Ономастика. Этимология: материалы междунар. науч. конф. Екатеринбург, 8–12 сентября 2009 г., под ред. Е. Л. Березович, 70–73. Кубрякова Е. С. 2004: Язык и значение. Москва: Языки славянской культуры. Кубрякова Е. С. 2012: Теория номинации и словообразование. Москва: Либроком. Суперанская А. В. 2009: Ономастика начала XXI века. Москва: Институт языкознания. S aipsniai / A icles 101 Sudė inių Ma ijampolės apsk i ies helonimų mo y acija TMOI – Теория и методика ономастических исследoваний, А. В. Суперанская, В. Э. Сталтмане, Н. В. Подольская, А. Х. Султанов, отв. ред. А. П. Непокупный. Москва: Наука, 1986. Mo i a ion o Composi e Helonyms o Ma ijampolė Coun y SUMMARY As a con inui y o he analysis o oponymiza ion o hyd onyms om a single admini- s a i e uni (Ma ijampolė Coun y) eco ded in he in e wa pe iod, he a icle p o ides an in-dep h analysis o he mo i a ion o helonyms o med by means o composi ing. A e he a ailable di ision o compound oponyms in o geni i e and quali ying opo- nyms (acco ding o Vanagas) was co ec ed by di iding hem in o compound oponyms in ag eemen and in non-ag eemen (acco ding o Sa ukynas), he la e we e e alua ed in a complex manne : om a de i a ional and seman ic pe spec i e, aking in o accoun he backg ound in o ma ion o he pe iod in ques ion and e e ing o addi ional da a o he in e wa ques ionnai es eco ding he ac o s o nomina ion and he ou comes o he communica i e ac i i y o linguis ic communi y membe s which helped o ind ou he ac ually ep esen ed con en o hyd onyms and pseudomo i a ion. The analysis showed he une en s uc u e o composi e hyd onyms and di e en syn- ac ic connec ions be ween he componen s o a bina y nomina ion; in he p ocess o nomina ion he lexical in en o y e lec s he di ec ion o hough o a linguis ic com- muni y membe in a ce ain e hic ield in he selec ion o he ea u e o mo i a ion and communica i e in en ions. All ha is closely linked o he name-gi e ’s eali y, his/he knowledge and awa eness as well as e hnic (na ional) consciousness. The esea ch de e mined he endencies o nomina ion o compound helonyms (1). The a ea in ques ion is domina ed by he nomina ions exp essing he posi ion o he hyd oob- jec , i s place in space (40 pe cen ). The objec s a e nomina ed wi h a ocus on he local- ly connec ing land names and o he places and buildings loca ed on he land su ace. I shows ha he helonyms o med by means o composi ing a e a e lec ion o he su ound- ing opog aphical, geog aphical and cul u al eali y in he indi idual’s consciousness. The peculia i ies o hyd oobjec s a e exp essed by 36 pe cen o hyd onyms. The hyd oobjec ’s bo om su ace (i s quali y (clay-co e ed a ea), physical p ope ies ( iscosi y), emo eness, going om he su ace downwa ds (dep h) and he amoun o wa e in he hyd oob- jec (plen y o wa e and i s absence) a e mos commonly e lec ed in nomina ions. Hyd o- objec s a e also named o o he p ope ies: plan s, animals (bi ds), o wha is ( ound) in we places, he oluminosi y o he hyd oobjec , e c. I shows wha d aws he name-gi e ’s a en ion in compounding he hyd onyms in he a ea in ques ion. DALIA SVIDERSKIENĖ 102 Ac a Linguis ica Li huanica LXXVII The nomina ions based on he ela ionship wi h a pe son accoun o 24 pe cen . They a e p e ailed by he nomina ions exp essing he ela ions o owne ship. The pe sonal names on which he nomina ion is based e lec he mixed e hnic en i onmen in he a ea unde analysis. (2) Me apho ical hyd onyms e eal how a linguis ic communi y membe in his a ea pe cei es he small hyd oobjec s. When designa ing he a ge domain o he hyd oobjec as a place, di e en sou ce domains a e selec ed in he p ocess o nomina ion: pã apas, pa ãpas ( lood) – o deno e he amoun o wa e in he hyd oobjec (Pa apų balai ė b. K sn); sidãb as – o deno e he hyd oobjec ’s anspa en wa e (Sidab niai b. Ld n). The hyd o- nym o m Sidab nių balà b. Ld n eco ded in he li ing language could ha e o igina ed on he basis o he seman ic associa ion o wo d o ms (sidab niai – sil e money, aluables). (3) The name-gi e ’s concep ion o he spa ial whole and pa and he endency o conc e- ise is illus a ed by he mic osys em which became appa en in he esea ch Lančka à (b. KzR) – Lančka õs Kója (pln. KzR). (4) The e hnic communi y’s cul u al p io i ies e eal in he a emp s o e i e and consolida e he memo ies o he pas o he na ion which a e es ablished in he o m o he pseudomo i a o s lioge is and azbaininkas in such uni s o own oponymy as Lioge io balos b. Ss and Razbaininkų plynai ė b. KzR. (5) The nomi- na ions Vė e siùkas b. Lb ( he place-name o m is modi ied om Vė e siùko balái ė) and Velni balái ė b. B b a e in o ma i e in e hnic-cul u al e ms. Thei mo i a ion is based on he ans e o he e alua i e ea u es o he nomina ing ealia (bi d, my hical c ea u e) o exp ess he e alua ion o he plan s g owing nex o he hyd oobjec (calamus) and he hyd oobjec i sel . Vė e sys (= ie e sys, ‘la k’) ep esen s smallness; elnias ( elniai, ‘de il’) ep esen s uselessness o human needs. The la e e alua ion is based on he s e eo ypes o e hnic consciousness. The analysis o he mo i a ion o compound helonyms e ealed ha he onyms in ques ion a e no only a e lec ion o he su ounding geog aphical and opog aphical eali- y in he indi idual’s consciousness. They also e lec he cul u al p io i ies and axiologi- cal indica o s o he e hnic communi y. Į eik a 2017 m. spalio 3 d. DALIA SVIDERSKIENĖ Lie u ių kalbos ins i u as Pe o Vileišio g. 5, LT–10308 Vilnius, Lie u a dalia.s ide [email protected]