ILGA JANSONE

Latvių kalbos institutas, Latvijos universitetas

Mokslinių tyrimų sritys: leksikologija, dialektologija, onomastika, kalbos ir kalbotyros istorija.

ANATOLIJUS PAVLOVIČIUS NEPOKUPNAS IR LATVIJA

Anatolijus Nepokupnas ir Latvija

SANTRAUKA

Straipsnis skirtas ukrainiečių kalbininkui, iškiliam baltistui – Anatolijui Pavlovičiui Nepokupnui, kuris per pastaruosius 40 metų palaikė glaudžiausius ryšius su Latvija. Jo bendradarbiavimą su latvių kolegomis galima suskirstyti į kelis laikotarpius, susijusius su įvairiomis temomis: tarpinstitucinis projektas Baltijos jūros arealo ir gretimų teritorijų tautų kalbų ryšiai (XX a. 7-ojo dešimtmečio vidurys – 8-ojo dešimtmečio pradžia); projektas Lesios Ukrainkos Rygos adresas (XX a. 10-asis dešimtmetis); veikla, susijusi su A. P. Nepokupno išrinkimu užsienio nariu Latvijos mokslų akademijoje (XXI a. pradžia). Greta nurodytos veiklos A. P. Nepokupnas, pradedant XX a. 7-uoju dešimtmečiu, aktyviai dalyvavo mokslinėse konferencijose įvairiuose Latvijos miestuose.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: ukrainiečių ir latvių kalbininkų ryšiai, baltistas ir slavistas Anatolijus Pavlovičius Nepokupnas.

ANNOTATION

Straipsnyje nagrinėjamas Anatolijus Nepokupnas, ukrainiečių kalbininkas ir žymus baltistikos tyrėjas. Pastarieji 40 jo profesinės veiklos metų buvo glaudžiai susiję su Latvija.

Jo bendradarbiavimą su latvių kolegomis galima suskirstyti į kelis etapus, susijusius su konkrečia veikla – tarpinstitucinis projektas „Baltijos jūros arealo ir gretimų tautų kalbų ryšiai“ (nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio vidurio iki 8-ojo dešimtmečio pradžios); projektas „Lesios Ukrainkos Rygos adresas“ (XX a. 10-asis dešimtmetis); veikla, susijusi su jo išrinkimu užsienio nariu Latvijos mokslų akademijoje (XXI a. pradžia). Be

Įžvalgos / Insights

245

ИЛГА ЯНСОНЕ

minėtos veiklos, Nepokupnas nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio taip pat aktyviai dalyvavo įvairiose mokslinėse konferencijose skirtinguose Latvijos miestuose.

RAKTINIAI ŽODŽIAI: ukrainiečių ir latvių kalbininkų ryšiai, baltistas ir slavistas Anatolijus Nepokupnas.

Anatolijus Pavlovičius Nepokupnas buvo tas ukrainiečių kalbininkas, kuris per pastaruosius 40 metų palaikė glaudžiausius ryšius su Latvija. Mokslinėse konferencijose, skirtose akademikui Janui Endzelynui, A. P. Nepokupnas ne kartą pabrėžė esąs J. Endzelyno mokslinis anūkas. Apie ką čia kalbama?

Anatolijus Pavlovičius Nepokupnas 1955–1958 metais studijavo aspirantūroje Kijevo universiteto Filologijos fakulteto Rusų ir slavų kalbotyros skyriuje, kur jo disertacijos vadovu tapo J. Endzelyno mokinys L. A. Bulachovskis, tuo metu ėjęs ir Ukrainos mokslų akademijos Kalbotyros instituto direktoriaus, ir Kijevo universiteto profesoriaus pareigas. L. A. Bulachovskis supažindino jaunąjį kolegą su J. Endzelyno moksline veikla ir patarė imtis baltistikos. Nuo tada A. P. Nepokupno tyrimų objektu tapo baltų ir slavų kalbų ryšiai. Po L. A. Bulachovskio mirties 1961 metais jis tapo Ukrainos mokslų akademijos Kalbotyros instituto moksliniu darbuotoju. Taigi L. A. Bulachovskį visiškai pagrįstai galima vadinti A. P. Nepokupno moksliniu tėvu. Savo ruožtu L. A. Bulachovskis buvo ir J. Endzelyno mokinys, ir kolega Charkivo universitete. 1908 metais Charkivo universitetas pasikvietė J. Endzelyną ir išrinko jį ekstraordinariniu profesoriumi, tačiau kadangi šių pareigų paskyrimo nepatvirtino švietimo ministras, nuo 1909 m. J. Endzelynas pradėjo dirbti ekstraordinariniu docentu, nuo 1911 m. – ekstraordinariniu profesoriumi, o 1912–1920 m. – ordinariniu profesoriumi. 1909–1920 m. J. Endzelynas Charkive skaitė šiuos paskaitų kursus: kalbotyros įvadą, lyginamąją kalbotyrą, indoeuropiečių kalbų lyginamąją gramatiką, germanų kalbų lyginamąją gramatiką, teorinius ir praktinius lietuvių bei senosios prūsų (G. Achvledianio duomenimis – taip pat latvių), senosios armėnų, senosios persų, gotų, senosios islandų ir senosios airių kalbų kursus, avestos kalbą, avestos ir Rigvedos tekstų skaitymo pratybas, taip pat senovės graikų ir persų tekstų skaitymą (Grīsle 2007: 33). L. A. Bulachovskis savo ruožtu 1908 m. jau buvo Charkivo universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto studentas, kurį baigė 1910 m., tačiau 1911–1914 m. ten pat prie slavų filologijos katedros rengėsi profesoriaus vardui, o 1916–1917 m. buvo Charkivo universiteto Slavų filologijos katedros ekstraordinarinis docentas.

246

Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII

Анатолий Павлович Непокупный и Латвия

Per kelias kartas sukurta tinkama mokykla suteikė A. P. Nepokupnui galimybę rimtai imtis baltistikos. Iš pradžių tai reiškė ryšius su lietuvių kolegomis, o nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio vidurio – ir su Latvija.

A. P. Nepokupno bendradarbiavimą su latvių kolegomis galima suskirstyti į kelis laikotarpius, susijusius su įvairiomis temomis.

Pirmasis laikotarpis – XX a. 7-ojo dešimtmečio vidurys – 8-ojo dešimtmečio pradžia: tarpinstitucinis projektas Baltijos jūros arealo ir gretimų teritorijų tautų kalbų ryšiai.

Šio projekto idėja kilo 1966 metais per pokalbį Šiaurės vakarinės SSRS zonos toponimikos konferencijoje. Idėjos autoriai buvo jaunas, praėjusiais metais disertaciją apgynęs A. P. Nepokupnas ir Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros instituto Latvių kalbos sektoriaus vadovas Rudolfas Grabis. Į Latvijos TSR mokslų akademijos Kalbos ir literatūros instituto planus projektas buvo įtrauktas jau 1968 metais (vadovai – Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros instituto Latvių kalbos sektoriaus vadovas R. Grabis ir Ukrainos TSR mokslų akademijos Kalbotyros instituto mokslinis darbuotojas A. P. Nepokupnas; vykdytoja – B. Laumanė), į Ukrainos TSR mokslų akademijos Kalbotyros instituto planus – 1975 metais. Bendradarbiavimo sritimis buvo įvardytos: bendrų publikacijų rengimas, dalyvavimas sąjunginėse ir tarptautinėse konferencijose, A. P. Nepokupno konsultanto pareigų vykdymas filologijos mokslų kandidato disertacijai, kurią rengė B. Laumanė ir apgynė 1973 m. Bendradarbiavimo pradžią liudija laiškas iš A. P. Nepokupno asmeninio archyvo, adresuotas Latvijos mokslų akademijos Kalbos ir literatūros instituto direktoriui:

1968 m. rugsėjo 18 d.

Latvijos TSR mokslų akademijos Kalbos ir literatūros instituto direktoriui prof. J. Kalninui, Instituto kalbotyros problemų vadovui prof. R. Grabiui

A. A. Potebnios vardo Ukrainos TSR mokslų akademijos Kalbotyros instituto direkcija teigiamai vertina glaudesnių mūsų institutų bendradarbiavimo formų nustatymą baltų ir slavų kalbų santykių tyrimų srityje. Sutinkame, kad mūsų Instituto darbuotojas, filologijos mokslų kandidatas A. P. Nepokupnas, dalyvautų kaip vadovas ir vykdytojas rengiant Latvijos TSR mokslų akademijos Kalbos ir literatūros instituto temą „Baltijos jūros arealo tautų kalbiniai ryšiai“, taip pat būtų draugo

Įžvalgos / Insights

247

ИЛГА ЯНСОНЕ

B. Laumanės disertacinio darbo tema „Lingvistinių ryšių atspindys latvių kalbos žvejybos leksikoje“ vadovas-konsultantas.

Temos „Rytų slavų ir baltų kalbų santykiai“ įtraukimas į Ukrainos TSR mokslų akademijos Kalbotyros instituto tematiką bus sprendžiamas rengiant 1970 metų teminį planą.

Su nuoširdžia pagarba

A. A. Potebnios vardo Kalbotyros instituto direktorius, Ukrainos TSR mokslų akademijos akademikas (I. K. Belodedas).

Bendradarbiavimo rezultatai buvo, pirma, 1973 m. aspirantės B. Laumanės apginta filologijos mokslų kandidato disertacija Žuvų pavadinimai latvių kalboje, antra, bendri A. P. Nepokupno ir B. Laumanės straipsniai „Baltų, slavų ir finų paralelės jūreivystės ir žvejybos srityje“ (Лаумане, Непокупный 1970: 189–202), trečia, A. P. Nepokupno straipsniai „Prūsų etimologija J. Endzelyno darbuose ir pajūrio tarmių bei rytų slavų kalbų tarmių, artimiausių prūsų arealui, leksika“ (Непокупный 1973: 76–83), „Gotlando sala ir Scando-Baltica“ (Непокупный 1974: 73–85), „Latvis, Latvija ir Kuršas Ukrainos kazokų antroponimijoje XVI–XVII a.“ (Непокупный 1977а: 96–108), „Finų, baltų ir baltarusių semantinė izoglosė ‘eiti į kaimą’ = ‘eiti į svečius’“ (Непокупный 1977б: 109–126). Deja, šis projektas baigėsi nepublikavus numatytos knygos, apibendrinančios rezultatus.

Beveik 10 metų stojo tyla.

Antrasis laikotarpis – XX a. 10-asis dešimtmetis – XXI a. pradžia: darbas prie projekto Lesios Ukrainkos Rygos adresas.

Atkūrus Latvijos ir Ukrainos nepriklausomybę, A. P. Nepokupnas ėmėsi savo senos svajonės – rasti vietą, kurioje Rygoje 1900 m. kovą gyveno Lesia Ukrainka. Remiant šią iniciatyvą Ukrainos ambasadoriams Latvijoje V. Michailovskiui, M. Jankivui ir R. Čilačaijevai, buvo atliktas darbas archyvuose ir muziejuose, taip pat Rygos miesto įstaigose; jo rezultatai paskelbti leidiniuose Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos žinios (Непокупный 2006: 75–82) ir Latvijas Zinātņu Akadēmijas Vēstis (Nepokupnijs 2006: 43–52). Deja, namas Dzīrnava gatvėje 90, kuriame XIX a. pradžioje gyveno poetės teta, buvo medinės statybos ir XX a. 10-ojo dešimtmečio pradžioje nugriautas. Kai XX a. pabaigoje A. P. Nepokupnui po kankinančių paieškų pavyko išsiaiškinti Lesios Ukrainkos artimųjų gyvenamąjį adresą, jo laukė nusivylimas – medinio namo vietoje buvo automobilių stovėjimo aikštelė.

248

Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII

Анатолий Павлович Непокупный и Латвия

1 ILIUSTR. A. P. Nepokupnas vietoje, kur stovėjo namas Dzīrnava gatvėje 90

Neįgyvendinta Anatolijaus Pavlovičiaus svajonė liko pastatyti atminimo lentą namo Dzīrnava gatvėje 90 vietoje; šiame name, viešėdama pas tetą, buvo apsistojusi Lesia Ukrainka.

2 ILIUSTR. Taip atminimo lentą vaizdavo A. P. Nepokupnas

Įžvalgos / Insights

249

ИЛГА ЯНСОНЕ

Trečiasis laikotarpis – XXI a. pradžia – susijęs su A. P. Nepokupno išrinkimu 2004 metais užsienio nariu Latvijos mokslų akademijoje. Nuo 2002 metų jis kasmet kelis kartus lankėsi Latvijoje, aktyviai dalyvavo ir kalbotyros renginiuose, ir akademiniame gyvenime. Visiems atmintyje liko jo pasisakymas prieš renkant LMA narius 2004 metais – akademinė paskaita prūsų tematika, kurioje dalyvavo tuometis Ukrainos ambasadorius Latvijoje M. Jankivas.

A. P. Nepokupno mąstyme susipynę poeto ir istorinio kalbininko pradai lėmė ne tik emocingą siužeto išdėstymą, bet ir gilų problemos nagrinėjimą. Seniausiame baltų kalbų paminkle – Elbingo žodyne – prieš kitų paukščių pavadinimus randamas prūsų ornitonimas prestors E 707, kurio iki šiol neiššifravo nei R. Trautmannas, nei J. Endzelynas, nei V. Mažiulis, nei kiti prūsistai. Tyrėjus glumino būtent šio ornitonimo – nykštuko (Troglodytes troglodytes L.), kuris yra vienas mažiausių žvirblinių būrio atstovų, radimas.

Susidūręs su bažnytine terminologija paukščių pavadinimuose ir tarp 1898 metais Lvivo srityje užrašytos medžiagos radęs siužetą apie nykštuko išrinkimą paukščių karaliumi, A. P. Nepokupnas padarė išvadą, kad Elbingo žodyne nurodytas ornitonimas prestors E 707 ‘konigelyŋ’ yra susijęs su seniausiu vokiečių kalbos variantu priester ‘kunigas’ – prêstar, egzistavusiu senąja aukštaičių vokiečių ir senąja saksų kalbomis ir tapusiu prūsų prestors pagrindu (Daugiau apie prūsų prestors etimologiją žr. Непокупный 1998: 109–119).

Daugybė klausimų po A. P. Nepokupno pranešimo rodė susidomėjimą jo požiūriu į prūsų kalbos etimologiją ne tik lingvistiniu, bet ir ekstralingvistiniu požiūriu.

Nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio antrosios pusės A. P. Nepokupnas dalyvavo įvairiose konferencijose Latvijoje. XX a. 7-ojo dešimtmečio antrojoje pusėje pagrindinė jo pranešimų tema buvo baltų ir slavų kalbų ryšiai: „Dūryba kaip baltų elementas Ukrainos Polesės toponimijoje“ konferencijoje „Šiaurės vakarinės SSRS zonos toponimikos konferencija“, Rygoje, 1966 m.; „Baltijos salų slavų tarmės kaip šaltinis aplinkinėms kalboms tirti“ konferencijoje „II tarpuniversitetinė dialektologijos konferencija, skirta rusų tarmių Baltijos respublikose tyrimui“, Rygoje, 1966 m.; „Baltų elementai Ukrainos toponimijoje“ Jano Endzelyno konferencijoje, Rygoje, 1968 m.; „Dehidroniminiai gyvenviečių pavadinimai baltų ir slavų kalbose (balt. ra- / slav. no-)“ A. Ozolo konferencijoje, Rygoje, 1969 m.

250

Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII

Анатолий Павлович Непокупный и Латвия

3 ILIUSTR. A. P. Nepokupnas su tuomečiu Ukrainos ambasadoriumi Latvijoje M. Jankivu (2004)

XX a. 8-ojo dešimtmečio pranešimuose greta pirmiau minėtos tematikos atsiranda ir prūsų bei jotvingių tematika: „Kai kurie baltiškųjų skolinių sintaksės ypatumai slavų tarmių aplinkoje“ A. Ozolo konferencijoje, Rygoje, 1970 m.; „Nuo lietuvių kalbos besiskiriančios ir bendros su slavų kalbomis latvių kalbos prielinksninės-linksnių konstrukcijos“ A. Ozolo konferencijoje, Rygoje, 1971 m.; „Prūsų etimologija J. Endzelyno darbuose ir pajūrio tarmių bei rytų slavų kalbų tarmių, artimiausių prūsų arealui, leksika“ Jano Endzelyno jubiliejinėje konferencijoje, Rygoje, 1973 m.; „Prūsų etimologija J. Endzelyno darbuose ir baltarusių bei ukrainiečių kalbų leksika“ konferencijoje „Baltų kalbos ir jų sąsajos su slavų, finougrų ir germanų kalbomis“, Rygoje, 1973 m.; „Jotvingių reliktų arealo tyrimo link“ konferencijoje „Baltų etninės istorijos problemos“, Rygoje, 1977 m.

Įžvalgos / Insights

251

ИЛГА ЯНСОНЕ

4 ILIUSTR. A. P. Nepokupnas su Latvijos mokslų akademijos Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriaus nariais bei Latvijos universiteto profesoriais (iš kairės: J. Stadiņš, I. Jansone, A. Blinkena, A. Nepokupnas, M. Jankivas, T. Jundzis, B. Bushmane, O. Bush, S. Pavidis, I. Koškinas)

5 ILIUSTR. A. P. Nepokupnas tarp latvių ir lenkų kolegų po Jano Endzelyno konferencijos 2005 m. (iš kairės: M. Jankowiak, I. Jansone, M. Ostrówka, E. Kagaine, A. Stafecka, A. Nepokupnas)

252

Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII

Анатолий Павлович Непокупный и Латвия

Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio iki 10-ojo dešimtmečio vidurio A. P. Nepokupnas Latvijoje lankėsi gerokai rečiau, pranešimų tematika išliko ta pati: „Jotvingiai ir Latvija“ IV sąjunginėje baltistų konferencijoje, Rygoje, 1980 m.; „Vakarų baltai ir slavai bendrose onomastinėse izoglosėse“ konferencijoje „Baltų etninės istorijos problemos“, Rygoje, 1985 m.; „Apie J. Endzelyno „Smulkmenų“ perspektyvą“ VII tarptautiniame baltistų kongrese, Rygoje, 1995 m.

Nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio pabaigos A. P. Nepokupnas vėl tapo dažnu Latvijos svečiu ir nuolatiniu konferencijų pranešėju. Jo pranešimų tematikoje dabar reikšmingą vietą užima prūsų tema ir folkloriniai siužetai: „Apie vieną saulės įvaizdį latvių poezijoje, folklore ir terminologijoje“ konferencijoje „Žodis ir jo tyrimo aspektai“, Liepojoje, 1999 m.; „Janis Endzelynas ir Ukraina“ Jano Endzelyno konferencijoje, Rygoje, 1999 m.; „Apie baltų ir slavų sieną Baltarusijos teritorijoje“ IX tarptautiniame baltistų kongrese, Rygoje, 2000 m.; „Prie J. Endzelyno prūsų etimologijų: tikra ir pasakiška dviejų Elbingo žodyno paukščių pavadinimų semantikoje“ Jano Endzelyno konferencijoje, Rygoje, 2002 m.; „Nuo išorinių prūsų kalbos ribų prie jos vidinių rekonstrukcijų“ konferencijoje „Pasienis: lingvistinis aspektas“, Daugpilyje, 2004 m.; „Prūsų dragios E 386 ‘Hefen’ aiškinimo link kaip latvių dradži ‘išspaudos’ atitikmens“ Jano Endzelyno konferencijoje, Rygoje, 2005 m.; „Latvių kungs rekonstrukcijos link“ I-ajame „Letonica“ kongrese, Rygoje, 2005 m.; „Nuo Baltijos iki Adrijos: latgalių oikonimas izoglosėje per kalbų paribius“ konferencijoje „Pasienis: lingvistinis aspektas“, Daugpilyje, 2005 m.; „Prie

6 ILIUSTR. A. P. Nepokupnas I-ojo Letonica kongreso sekcijoje (2005)

Įžvalgos / Insights

253

ИЛГА ЯНСОНЕ

prūsų stroio E 103 ‘Halsader’ etimologizavimą: J. Endzelynas ir kiti“ Jano Endzelyno konferencijoje, Rygoje, 2006 m.

Pastaruosius septynerius metus Anatolijus Pavlovičius Nepokupnas taip pat skaitė paskaitas Latvijos universitete, Liepojos pedagoginėje akademijoje ir Daugpilio universitete. Jis populiarino Latviją Ukrainoje savo eilėmis ir filmais, taip pat moksliniais straipsniais ir asmeniniais ryšiais.

Visus savo jausmus Rygai ir Latvijai jis išreiškė eilėmis (Непокупный 1989: 58):

O Ryga! Per visą pasaulį nuo pakrantės – Už beribės jūros ir per tolimą žemę – Plaukia laiku tavo aukšti bokštai – Kaip stiebai tavo laive. Į amžių uostus, į džiugias viešnages Tu įplauki grožio karavelė… Ir geri vėjai pučia į senąsias menes – Tarsi į tavo nemarintinas bures.

ЛИТЕРАТУРА

Grīsle Rasma 2007: Spēkildze 21. Rīga, 33.

Nepokupnijs Anatolijs 2006: Lesjas Ukrainkas Rīgas adrese. – Latvijas Zinātņu Akadēmijas Vēstis 6, 43–52.

Лаумане Бенита, Непокупный Анатолий 1970: Балто-славяно-финские параллели из области мореплавания и рыболовства. – Взаимосвязи балтов и прибалтийских финнов. Рига: Зинатне, 89–202.

Непокупный Анатолий 1973: Прусская этимология в трудах Я. Эндзелина и лексика приморских говоров балтийских и ближайших к прусскому ареалу диалектов восточнославянских языков. – Известия АН Латвийской ССР 2, 76 – 83.

Непокупный Анатолий 1974: Остров Готланд и Scando-Baltica. – Baltistica 10(1), 73–85.

Непокупный Анатолий 1977a: Латыш, Латвия и Курземе в антропонимии украинского казачества XVI–XVII вв. – Контакты латышского языка. Рига: Зинатне, 96–108.

Непокупный Анатолий 1977б: Финно-балто-белорусская семантическая изоглосса ‘идти в деревню’ = ‘идти в гости’. – Контакты латышского языка. Рига: Зинатне, 109–126.

254

Acta Linguistica Lithuanica LXXVIII

Анатолий Павлович Непокупный и Латвия

Непокупный Анатолий 1998: Прусское название христианского священника: prestors EV 707. – Colloquium pruthenicum secundum. Kraków, 109–119.

Непокупный Анатолий 1989: Ризькі етюди. – Золото вікон. Київ, 58.

Непокупный Анатолий 2006: Ризька адреса Лесі Українки. – Вісник національної академії наук України 1, 75–82.

Anatolijus Nepokupnas ir Latvija

SANTRAUKA

Straipsnis skirtas ukrainiečių kalbininkui, žymiam baltistui Anatolijui Nepokupnui, kuris per paskutiniuosius keturis savo gyvenimo dešimtmečius palaikė glaudžius ryšius su Latvija.

Jo bendradarbiavimą su latvių kolegomis galima suskirstyti į keletą etapų, susijusių su konkrečia veikla: 1) tarpinstitucinis projektas „Baltijos jūros regiono ir gretimų teritorijų kalbų kontaktai“ (XX a. 7-ojo dešimtmečio vidurys – XX a. 9-ojo dešimtmečio pradžia); 2) projektas „Lesios Ukrainkos adresas Rygoje“ (XX amžiaus 10-asis dešimtmetis); 3) veikla, susijusi su A. Nepokupno išrinkimu Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu (XXI a. pradžia).

Pirmajame etape buvo ginama latvių kalbininkės Benitos Laumanės disertacija „Žuvų pavadinimai latvių kalboje“, kurios konsultantas buvo A. Nepokupnas, taip pat paskelbti kolektyviniai ir individualūs straipsniai. Antrajame etape, dirbant Latvijos archyvuose ir muziejuose, buvo išsiaiškinta L. Ukrainkos giminaitės, pas kurią ji gyveno Rygoje, gyvenamoji vieta. Tačiau medinis pastatas Dzirnavų gatvėje 90 XX a. 10-ame dešimtmetyje buvo nugriautas, jo vietoje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Trečiajame etape sustiprėjo A. Nepokupno ryšiai su Latvija, 2004 m. jis buvo išrinktas Latvijos mokslų akademijos užsienio nariu.

Kartu su aptarta veikla A. Nepokupnas, pradedant XX a. 7-uoju dešimtmečiu, aktyviai dalyvavo mokslinėse konferencijose įvairiuose Latvijos miestuose.

Įteikta 2018 m. birželio 6 d.

ILGA JANSONE

LU Latviešu valodas institūts

Akadēmijas laukums 1, LV-1050 Rīga, Latvija

[email protected]

Įžvalgos / Insights

255