Recenzijos / Re iews 269
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: akcen ologija, dialek ologija,
e noling is ika, leksikog a ija.
DOI: h ps://doi.o g/10.35321/all81-14
As a Leskauskai ė (suda y oja)
LEIPALINGIO APYLINKIŲ
TEKSTAI
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2018, 230 p. + 1 ga so diskas (CD)
ISBN 978-609-411-223-2
2018 m.
Lie u ių kalbos ins i u as išleido Geoling is ikos cen-
o y iausiosios mokslo da buo ojos As os Leskauskai-
ės da ieną knygą – Leipalingio apylinkių eks us – su ga so į ašų kompak ine
plokš ele. Šis leidinys y a ke i asis pa y usios dialek ologės pa eng as a mi-
nių eks ų šal inis. A. Leskauskai ė pi miausia išleido gim osios šnek os šal inį –
Kučiūnų k aš o šnek os eks us (2006; 428 p.). Po ejų me ų pasi odė moksliniu
b andumu pasižymin is pie inėms pie ų aukš aičių šnek oms ski as leidinys –
Ma cinkonių šnek os eks ai (2009; 384 p.). P aėjus kele iems me ams jos dė-
mesio ėl sulaukė pie aka inis pie ų aukš aičių a ealas – išleis i Sei ijų šnek-
os eks ai (2016; 296 p.) i čia apž elgiami Leipalingio apylinkių eks ai (2018;
230 p.).
Knygos i kompak inės plokš elės engimą bei leidybą ėmė Vals ybinė lie-
u ių kalbos komisija iš koo dinuojamų Lie u ių bend inės kalbos, a mių i
ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai os y imų bei Vals ybinės kalbos a -
ojimo, no minimo i sklaidos p og amų lėšų. Leidinį ecenza o kompe en in-
gi dia lek ologai, a minių eks ų engėjai p o . d . Vy au as Ka delis i doc. d .
Rū a Kazlauskai ė.
Leipalingio apylinkių eks ai y a pi masis pie ų aukš aičiams ski as se ijos Ta -
mių eks ynas leidinys, ep ezen uojan is Eu opos kalbų a laso (A las lingua um
Eu opae) 435-ą i Lie u ių kalbos a laso 686-ą punk us. Šios knygos s uk ū a
VILIJA RAGAIŠIENĖ
270 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
iš esmės nesiski ia nuo be ku io ki o iki šiol išleis o minė osios se ijos leidinio
s uk ū os1. Kaip įp as a, knygą suda o p a a mė (p. 7–8), į adas (p. 9–60) i
šnek os eks ai (p. 61–194). Knygos pabaigoje da įdė as ie o a džių san um-
pų są ašas (p. 195). Po jo publikuojamas šal inių są adas (p. 196), gana pla us li-
e a ū os są ašas (p. 196–204) i solidi san auka anglų kalba (p. 205–230). P ie
knygos p idė a E aldo Ože aičio sup og amuo a kompak inė plokš elė, ku ioje
pa eikiami knygoje publikuo ų pasakojimų ge os kokybės ga so į ašai.
P a a mėje umpai apž elgiami a lik i Leipalingio šnek os y imai i u imi
ašy iniai šal iniai. Pas a ųjų y a os ienas ki as – keli nedidelės apim ies an-
k aš iniai šnek os ypa ybių ap ašai su ansk ibuo ais eks ais, a miniuose leidi-
niuose paskelb i neilgi ansk ibuo i pasakojimai i k . Kaip ma y i iš apž algos,
Leipalingio šnek a iki šiol sulaukusi palygin i nedaug y ėjų dėmesio (galima sa-
ky i, kad daugiausia ja y a domėjęsi jaunieji mokslininkai i s uden ai li uanis-
ai). Taigi au o ė pag įs ai eigia, kad pa eng ame „ eks ų inkinyje Léipalingio
šnek a p is a oma plačiausiai“ (p. 8), nu odo, kad esama ne ik ašy inių, be i
ga sinių šal inių, ku ie saugomi Lie u ių kalbos ins i u o Geoling is ikos cen o
Ta mių a chy e. No ė ųsi šiek iek išsamesnės in o macijos apie šiuos šal inius –
kiek ga so į ašų u ima iš iso, kada jie į ašy i, pa eik i pa ienių šnek os y ėjų
a su ink i o ganizuo ose dialek ologinėse ekspedicijose i pan.
Į adą, ku is laiky inas im a moksline s udija, suda o keli s ambesni a smul-
kesni sky iai. Pi majame sky iuje Leipalingio i jo apylinkių is o ijos apž alga
(p. 9–14) emian is is o iniais šal iniais gana išsamiai ap a iama Leipalingio i
kaimyninių ie o ių is o ija nuo seniausiųjų laikų iki šiandienos. Nedideliame
sky elyje Gy en ojai XIX a. pabaigoje i XXI a. p adžioje pa eikiami y imui s a -
būs s a is iniai duomenys apie Leipalingio i aplinkinių kaimų gy en ojus bei
jų e ninę sudė į.
Moksliniu požiū iu ypač e ingi y a sky iai apie Leipalingio šnek os kal-
bines ypa ybes – Šnek os plo as i ski iamosios ypa ybės (p. 16–20), Ga synas
(p. 20–25), Ki is i p iegaidės (p. 25–28), Mo ologija i žodžių da yba (p. 28–
39), Sin aksė (p. 39–40), Leksika (p. 40–44) i Šnek os kai os b uožai (p. 44–46).
Sky iuje Šnek os plo as i ski iamosios ypa ybės ap a ian ski iamąsias Leipalin-
gio šnek os ypa ybes pasi em a s a biausia moksline li e a ū a, eiginiai pag įs-
i ga sinių i ašy inių šal inių medžiaga. Ta minių eks ų inkiniuose ne ma-
žiau s a bu y a nu ody i i iamojo plo o ibas. Iš pa eik o žemėlapio Leipalingis
i jo apylinkės neaišku, ku ios gy enamosios ie o ės p iski inos Leipalingio
šnek ai. Sky iuje Ga synas gana išsamiai ap a a šnek os balsinių onemų sis e-
ma, dzūka imas, kie ųjų i minkš ųjų p iebalsių a ojimas. Neno ėčiau su ik i
1 Šios se ijos leidiniuose a ski ai nededamas aiškinamasis žodynėlis. In o macija apie skolinius, e ai
a ojamus žodžius i jų eikšmes eikiama išnašose.
Leipalingio apylinkių eks ai
Recenzijos / Re iews 271
ik su au o ės eiginiu, kad leipalingiškiai ki čiuo us balsius [a], [e] a ia um-
pus daik a a džių šauksmininke su a i auk iniu ki čiu, p z., meȓgèla ~ me gẽle
(p. 21). Šioje šnek oje, kaip i isame pie ų aukš aičių plo e, deminu y ai su
p iesagomis -elis, -elė ki čiuojami d ejopai – i agališkai a ba kai iniu ki čio
ženklu, p z.: duk .l. / duk àl., su.n.lis / su.nèlis (plg.: Leskaukai ė 2006: 30;
2009: 47; 2016: 47)2. Iš knygoje pa eik ų eks ų ma y i, kad i iamosios šnek os
a s o ai, ypač y iausiosios ka os pa eikėjai, ki čiuo us balsius [a], [e] dažniau-
siai a ia umpus, p z.: su.nèlis, su.nèɔ., su.nèli, duk àl, duk èlαi, duk àl.s,
αikèlẹi, b ɔ.làli. i k . (p. 79, 84–86, 99). Aki aizdu, kad šiuo a eju eikia kal-
bė i ne apie pa ienių o mų a ojimą i ki čio a i aukimą, o apie g e iminės
akcen inės pa adigmos, ku i gali bū i pa eldė a iš seno, egzis a imą.
Sky iuje Ki is i p iegaidės ap a iama šnek os ki čia imo sis ema, ku i, ano
A. Leskauskai ės, „be eik nesiski ia nuo ki ų aka inių pie ų aukš aičių“ (p. 25).
Šiame sky iuje daugiausia dėmesio ski a d iem akcen ologijos eiškiniams
ap a i: 1) a dažodžių i jų o mų a ian iškumui bei polinkiui į oksi onezę,
2) daugiaskiemenių žodžių pag indinio i šalu inio ki čio a ejams. Iš ki ų iš-
ski inas i plačiau ap a inas eiginys apie mo e iškosios giminės būd a džius
su p iesaga -oka, i iamojoje šnek oje ki čiuojamus pagal pi mąją i ečiąją ak-
cen ines pa adigmas, p z.: uš óka / uš okà, aukš óka / aukš okà (p. 27)3. Tik
Punsko i Seinų šnek ose šie ediniai dažniau nei ki u ki čiuojami d ejopai,
p z.: ge ókas, -à (3) / ge ókas, -a (1), sma kókas, -à (3) / sma kókas, -a (1) i
k . (Ragaišienė 2015: 290; 2016: 167). Ki ose pie ų aukš aičių šnek ose ap a-
iamus būd a džius links ama ki čiuo i pagal ieną akcen inę pa adigmą: pie-
iniame a eale labiau papli usios pi mosios ki čiuo ės o mos, pie aka inėje
plo o dalyje – kilnojamojo ki čia imo a ejai (Leskauskai ė 2006: 54; 2009: 57;
Ragaišienė 2015: 291). A. Leskauskai ės pa eik i Leipalingio šnek os pa yzdžiai
pa i ina du dalykus. Pi ma, p iesagos -okas, -a būd a džiams pie ų aukš aičių
šnek ose būdingi ski ingi akcen uacijos polinkiai (plg. Ragaišienė 2015: 290–
291). An a, Leipalingio šnek a pag įs ai p iski a didžiausio akcen inio a ian-
iškumo cen u laikomam a ealui (Ragaišienė 2010: 139; ž . 7 pa ., įklija a p
140–141 p.).
Bene išsamiausias į ado sky ius Mo ologija i žodžių da yba y a suski s y-
as į da smulkesnius posky ius pagal kalbos dalis. Daugiausia dėmesio ski -
a daik a a džiui i eiksmažodžiui ap a i, apie ki as kalbos dalis – į a džius,
2 Tokio ki čia imo a ejų gausu d i omiame Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyne (Leskauskai ė,
Ragaišienė 2016, 2019).
3 Neaišku, pagal ku ią – pi mąją i (a ) ečiąją – akcen inę pa adigmą šnek oje ki čiuojamos šios
p iesagos edinių y iškosios giminės o mos. Teks ų suda y ojai jų ki čia imo polinkių, ko ge o,
nepa yko nus a y i dėl medžiagos s okos.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
p ielinksnius i jung ukus – duomenų pa eik a mažiau. Tokį au o ės sp endimą,
ko ge o, lėmė ai, kad „Léipalingio šnek os g ama inė sis ema daugeliu ypa ybių
y a panaši į kaimyninių pie ų aukš aičių šnek ų“ (p. 28). Neaišku, kodėl iš iso
nepa eik a duomenų apie būd a džius4. Vienu sakiniu pasakius, kad „Léipa-
lingio šnek os būd a džių linksnia imas niekuo nesiski ia nuo pie ų aukš aičių
sis emos, odėl čia neap a iamas“ (p. 35), eikė ų ben jau nu ody i s a biausią
ling is inę li e a ū ą. Apie pie ų aukš aičių būd a džių linksnia imo sis emą,
da ybą i į ai ius a osenos aspek us ašy a ne ik pačios A. Leskauskai ės, be
i ki ų kalbininkų (ž .: Zinke ičius 1966: 268, 272–273; G umadienė 1994: 97–
106; Mikulėnienė 1996: 150–151; Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragai-
šienė 2008: 94–104; Leskauskai ė 2006: 53; 2008: 31–43; 2009: 55–57; 2016:
69; Ragaišienė 2015: 274–308; 2016: 120–199 i k .). A k eip inas dėmesys į
šio sky iaus pa adinimą – Mo ologija i žodžių da yba. Aki aizdu, kad jame
u ė ų bū i kalbama ne ik apie s a besnes i yškesnes mo ologijos, be i žo-
džių da ybos ypa ybes. Tačiau čia nepa eik a duomenų apie da ybos polinkius
a išski inius a ejus (pa yzdžiui, išsamiai ap ašy os daik a a džių skaičiaus i
giminės ka ego ijos, inkamai ap a a linksnia o sis ema, be nieko neužsimin a
apie da ybą). Ve ingas au o ės eiginys, kad Leipalingio šnek oje e ai a oja-
ma d iskai a. Teks uose as a ik kelios y iškosios giminės d iskai os galininko
o mos, p z.: dù ũ∙dini.ku, li ù, m·neu, šim ù, ɔ∙zù i k . (p. 90, 91–92, 105,
123, 170). Dažniausiai jos pa a ojamos no in iš yškin i daik a a džio leksinę
eikšmę i kai jis u i požymį pi masis paminėjimas + Pp (p. 29).
Sky iuje Sin aksė ap a os Leipalingyje i jo apylinkėse a ojamos senos
p ielinksninės kons ukcijos, pa eik a nemažai eiginius ilius uojančių a ose-
nos pa yzdžių. Šiame leidinyje ap ašy os sin aksinės kons ukcijos minimos i
leidiniuose Kučiūnų k aš o šnek os eks ai i Sei ijų šnek os eks ai (Leskauskai-
ė 2006: 63–65; 2016: 77–79). Tai odo, kad pie aka iniame pie ų aukš aičių
a eale senos sin aksinės kons ukcijos y a gana ge ai išlaiky os.
Daug e ingos i įdomios medžiagos skai y ojas as sky iuje Leksika. Jame
pa eik i iš į ai iausių šal inių – ga so į ašų, ank aščių i žodynų – su ink i i-
iamosios šnek os a s o ų a ojami žodžiai i jų leksinės eikšmės. Iš gana il-
go šių žodžių są ašo Rudaminos šnek oje (Lazdijų .) eko gi dė i y iausiosios
ka os a s o us a ojan ik eiksmažodį ma aškó i ‘painio i’, p z.: nema ašk·k
ú·lu. | sumag·si; α.kas kα(p)‿paù is ma ašk·jes pɔ.‿k·jom, i daik a a dį ne-
dalánga ‘ne ykėlis’, p z.: i ‿bú·k u‿má.n ɔ.ks nedαlá.ŋga. Kai ku ie žodžiai a
jų leksinės eikšmės papildo Lie u ių kalbos žodyną naujais duomenimis, p z.:
4 Glaus ai būd a džiai y a ap ašy i i leidinyje Sei ijų šnek os eks ai (Leskauskai ė 2016: 69; plg. da
Ragaišienė 2017: 290).
Leipalingio apylinkių eks ai
Recenzijos / Re iews 273
gūduméinia ‘gūduma’, k akamùlis ‘kleckas’5, nedalánga ‘ne ykėlis’ i k . Be šių
a ejų, nu ody a daug leksikos pa yzdžių, a ojamų ne ik i iamojoje šnek o-
je, be i ki ose pie ų aukš aičių i aka ų aukš aičių kauniškių gy enamosiose
ie o ėse. Vieni jų už ašy i didesniame plo e, ki i paliudy i os d iejų a ijų
šnek ų. Dalis au o ės nu ody ų žodžių neabejo inai aukiasi iš ak y iosios a -
osenos, p z.: núogožos ‘kas lieka koš u yje’, mašė ‘ asa ojaus (miežių, a ižų i
ikių) mišinys’ i k .6 Dauguma pie aka inėje i pie inėje pie ų aukš aičių plo o
dalyje gy enančių dzūkų y a negi dėję kai ku ių au o ės už ašy ų žodžių a ba
nežino jų eikšmių, p z.: gagalas ‘kliuksėjimas, gu gždėjimas a klio idu iuose
bėgan ’, maiš iùs ‘sumišimas’, paupls ‘spuogas’, elemkas ‘menkas gy ulys’ i
k . Tad A. Leskauskai ės pa eik i žodžiai i jų eikšmės a k eips skai y ojų akis į
e ai a ojamus a p imi š us žodžius bei jų eikšmes.
Sky iuje Šnek os kai os b uožai ap a a Leipalingio šnek os kai a i jos p ie-
žas ys, ski ingų ka ų šnek os a s o ų kalbos ypa ybės i pokyčiai, a minės
nuos a os. Iš a lik o y imo ma y i, kad Leipalingio apylinkėse kalbama pusiau
a mine kalba. Pie ų aukš aičiams būdingos adicinės one inės ypa ybės a -
ojamos jau nebesis emiškai. Kin a i ki i kalbos lygmenys – mo ologija, žo-
džių da yba, sin aksė. Tačiau jų pokyčių esama palygin i nedaug i jie sun-
kiau pas ebimi nei yškiųjų one inių ypa ybių – dzūka imo a balsių [a·], [e·]
siau inimo – engimas.
Plačiau ap a ina daugiausia au o ės da bo i mokslinės kompe encijos pa-
eikala usi didžiausia knygos dalis – Teks ai (p. 61–194). Tema ikos i kalbinių
ypa ybių požiū iu šiame leidinyje, kaip i ki uose A. Leskauskai ės suda y uose
a miniuose šal iniuose, publikuojami eks ai y a inkamai pa ink i i nep ie-
kaiš ingai su ansk ibuo i. Knygoje pa eik i ijų ka ų a s o ų pasakojimai iš
ski ingų gy enamųjų ie o ių – Neliubonių, Mikalinos, Tau ėnų, Ve šių, Ri-
cielių kaimų i Leipalingio mies elio – labai ge ai p is a o XX a. pab.–XXI a. p .
Leipalingio šnek ą. Juose „a sispindi šio įdomaus Dzūkijos kampelio is o ija,
bui is, pasaulė oka, pap očiai i adicijos, kasdieniai da bai, š en ės, šeimos,
giminės, kaimynų i bičiulių san ykiai, į ai ių gy enimo a psnių p isiminimai,
eali sinch oninė šnek os si uacija“ (p. 8). Teks ų pa eikėjai y a sąmojingi i iš-
min ingi, į pasaulį ž elgia iloso iškai i op imis iškai, d ąsiai pasi inka be ko-
kias negandas, p z..: laim·ŋgα(s) žmɔ.gùs | ka ìz g.li d· p ; ska(s) su aȓk· ‿i
| gi. é.( ) αi‿nẹ· à αip le.g a; gi. á.m duob·s nẹ· à | u ì gi. ǽ.; beñ.d as
5 Rudaminos šnek oje už ašy as daik a a dis k akamùliai ‘skanės as, ga dumynas’ (LKŽe). Šio žo-
džio ne eko gi dė i a ojan iesiogine eikšme. Žodžių junginys užsimany i k akamulių dažniau-
siai eiškia ‘no ė i nežinia ko, no ė i ypa ingų dalykų’.
6 Šiais žodžiais dažniausiai į a dijamos išnykusios a ba nyks ančios ealijos.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
a kl·s sada lesas i k . (p. 66, 109, 107, 118)7. Tad ski ingų ka ų a s o ų
pasakojimai į ai iomis emomis y a ik as lobis ne ik leksikos, mo ologijos a
sin aksės, be i a mių bei bend inės kalbos, kalbų są eikos y ėjams. P o e-
sionaliai a ink a i inkamai pa eik a medžiaga leidžia mokslininkams į e in i
į ai ių kalbos lygmenų aidą i pokyčius.
Pi miausia a miniai eks ai a sako į daug diskusijų XX a. an ojoje pusėje
kėlusį klausimą dėl ilgųjų balsių [i·], [u·], [ẹ·], [ɔ·] i poli ongų [ie], [uo] p iegai-
džių sky imo pie aka inėse pie ų aukš aičių šnek ose8. Iš jų ma y i, kad dau-
geliu a ejų i ap adė i i agalė p iegaidės pa eikėjų a iamos aiškiai. Kaip
nu odė eks ų engėja, sunkiausia p iegaidę nus a y i ada, kai „dėl k in ančios
in onacijos, ypač žodžio gale, minė i ga sai a iami umpesni“ (p. 28). Šiais
a ejais žymima idu inė p iegaidė, p z.: piln.s, ɔ.ke .s i k . (p. 67, 104).
Pag įs ai idu inė p iegaidė nu odoma i kilnojamojo ki čia imo žodžių, api-
bend inusių ki į kamiene, o mose, ku ių a si adimas sie inas su d iejų ki čia-
imo ipų – pas o aus i kilnojamojo – o ma imusi, p z.: an·kus, mašin·las,
mɔ.k·kla(s), pl· az, kɔp·s us, a ·kla, kn·ga i k . (p. 67, 75, 111, 143, 174, 181,
193). Taigi A. Leskauskai ės publikuo i pie aka inio a ealo – Kučiūnų, Sei ijų
i Leipalingio – šnek ų eks ai kaip i u ė ų padė i ašką diskusijoje dėl p iegai-
džių (ne)sky imo.
Teks ai pa i ina, kad pie aka inėms pie ų aukš aičių šnek oms būdingas
polinkis į akcen inį a ian iškumą. Leipalingio apylinkėse gausu į ai iai ki -
čiuojamų linksniuojamųjų žodžių i jų o mų, p z.: d ·u. / d ɔ.bès, lá.iškαs /
lα.šku., laiškùs, m·ki. ɔ.jo / mɔ.k· ɔ.jẹi, nåudà / ná.uda, åud·ni / åudɔ.nũ·, du
sú·nus / i(s)‿su·nùs, ši. αi / šim α i k . (p. 64, 72, 84, 97, 99, 105, 115, 119,
129, 141, 147, 166, 174, 176, 180). Čia, kaip i ki ose pie aka inių pie ų aukš-
aičių šnek ose, d ejopai ki čiuojamos o mos pa eikėjo gali bū i a ojamos
p amaišiui, p z.: lǽ∙ŋkαi / leŋkα, lǽ∙ŋku. / leŋk., mɔ.ki.klà / mɔ.k·kla, p ibu-
.jè / p ıbu ·je, α.dini.ka(s), α.dini.ku., α.dini.kαis / adin·ka, ɔ.kẹčẹ. /
·kečẹi i k . (p. 67, 106, 115, 127, 177, 184; plg. Leskauskai ė 2006). Tačiau
okie a ejai nė a dažni, . y. žodžius links ama ki čiuo i pagal ieną akcen inę
pa adigmą. Pa yzdžiui, p iesagos -ėjas, -a edinių links ama apibend in i kil-
nojamąjį ki į, p z.: åudẹ.jè, šɔ.kẹ.jè, pa da ẹ.j·s, p ibu .jè, eȓpẹ.jè, eȓpẹ.j·s i
k . (p. 73, 127, 163, 175). P iesagos -ykla daik a a džių labiau papli usios pas o-
aus ki čia imo o mos, p z.: gam·kla, mɔ.k·kla, a ·kla i k . (p. 67, 110–111)9.
7 Leipalingio šnek os a s o ų cha ak e io i būdo ypa ybės nesiski ia nuo pie inių pie ų aukš aičių
a eale gy enančio žmogaus idinio pasaulio ypa ybių (Ragaišienė 2019: 51–67).
8 Plačiau ž .: Leskauskai ė 2004: 180–194; Ragaišienė 2010: 20–23 i en min. li .
9 P iesagų -ėjas, -a i -ykla g e iminiai a ian ai pa eikėjų a ojami ečiau, p z.: kep·je, lǽ.udiez
gi.n·jẹi, bùɔ. u ·jẹi, gani·klà i k . (p. 114, 130, 142, 171).
Leipalingio apylinkių eks ai
Recenzijos / Re iews 275
Leipalingio šnek os ki čia imo sis ema y a gana sudė inga. Ne isada y a aiš-
ku, į ai uoja ik paski ų o mų ki čia imas a susida iusi isa g e iminė akcen-
inė pa adigma, e ai pasi aikan ys a ejai y a pa eldė i iš seno a a si adę nau-
jai analogijos būdu. A. Leskauskai ė daugeliu a ejų ne ik nus a ė okių o mų
p iegaidę, be i išnašose inkamai pakomen a o e esnius akcen uacijos a ejus.
Teks uose pasi aiko ik ienas ki as abejo inas p iegaidės – akū o a ci kum lek-
so – nu odymo žodžio kamiene a ejis, p z.: m·kslɔ (plg.: m·kslas, m·kslαis),
iúo ẹ., s·ki. (g e a s·ki.), ienúolẹ.s (g e a ienulẹ.s), puȓ ·nu. (g e a puȓ ·-
nu.), ž·dαi (g e a ž·das, ž·dαi, ž·du.) i k . (p. 62, 68, 108, 109, 113, 116, 122,
123, 193).
Skai an eks us į akis k en a da ienas dalykas – šnek os a s o ų labai aiz-
dinga i iš aiškinga kalba. Teks uose gausu deminu y ų, palyginimų, azeo-
logizmų, aizdingųjų eiksmažodžių i k . Vaizdingoji leksika ne ik su eikia
pasakojimams gy umo i skambumo, be i a skleidžia ją a ojančios bend uo-
menės pasaulė aizdį i jo aišką (plačiau ž . Ragaišienė 2017a: 129). Šiam lek-
sikos sluoksniui būdingas eksp esy umas, emocingumas, dinamiškumas i e -
inamasis aspek as (pasigė ėjimas, pasididžia imas, niekinimas, menkinimas i
pan.).
Leipalingio šnek oje ypač dažnai a ojami deminu y ai – su p iesagomis
suda y i žodžiai, u in ys mažybinę maloninę eikšmę. Teks uose y auja daik-
a a džių deminu y ai, ku ie dažniausiai suda omi su p iesagomis -elis, -elė,
-(i)ukas, -(i)ukė, -ulis, -ulė (plg. Leskauskai ė 2006: 51), p z.: duk àl., ẹ. eù,
up·li, up·l., aȓgèli, sæn.lẹ.; a kùkαi, kama ùkẹ., kamba ùkα, kelnukès,
pa šùkai, peùkas, eùkas, ɔbùkẹ., ied ùkan; mɔ. ùl., sαsùl., e ùl., ẹ. ùlis,
ẹ. ùɔ. i k . (p. 63, 66, 70–72, 76, 79, 82, 85, 149, 151, 157)10. Iš e esnių
maloninių mažybinių daik a a džių p iesagų minė inos -ai is, -ai ė, -ėlis, -ėlė,
-y is, -y ė i -u is, -u ė, p z.: me gá.i ẹ, kama α. ẹ.; bekɔ.n·li., aka ·lẹi, aȓ ·u.;
gẹ.l· ẹ.m, mam· ẹ.; bɔ.bù ẹ., puzbɔŋkùci., såulù ẹ., snukù i. i k . (p. 63, 73, 76,
79, 85, 89, 91, 95, 103, 151). Leipalingio šnek oje, kaip i isame pie aka i-
niame pie ų aukš aičių a eale, edinių gausumu išsiski ia p iesagos -ukas, -ukė
daik a a džiai (plg. Ragaišienė 2017a: 130). Šios p iesagos ediniai suda o dau-
giau kaip pusę eks uose as ų mažybinių žodžių. Daik a a džių da ybos sis e-
moje gali unkcionuo i du ( ečiau – keli) deminu y ai, u in ys ą pačią leksinę
i seman inę eikšmę, ačiau ski ingas p iesagas, p z.: sesù ẹ. / sαsùl., ẹ. ùlis /
ẹ. ùkas / ẹ. .lis, a ukùs / aȓ ẹ·ùs i k . (p. 71–73, 95, 122–124).
10 Su šia p iesaga da omi i mažybiniai būd a džiai, p z.: ku.dùkẹ., meŋkù ẹ., mažùkαi, mažùlis i k .
(p. 69, 100, 155).
VILIJA RAGAIŠIENĖ
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
Leipalingio apylinkių eks ai išsiski ia azeologizmų gausa11. Jie sa o eikš-
me dažniausiai su ampa su ieno žodžio eikšme i aizdingai nusako o a s-
ki o žodžio eikšmę, odo emocijų i eiksmų in ensy umą, p z.: α.k‿ u
ž.mẹ.z gu.be (žemės gumbas ‘maž aikis’); is·ɔ.(m) mad·m ‘ isaip’; subú·m-
bα pɔ.‿n·u (po nosimi) ‘nega siai, neaiškiai’; åu‿cìk aks e cı ‘įžūliai, aki-
plėšiškai (elgiesi)’; zl.cin in a α ‘supykdai’; bα.k as k ùkis ‘i baig a’; bαisùz
dá.ik αs, bαisùz dá.ik e ‘labai labai daug, labai didelis’; už‿gal ·s i‿sus·mi. ‘su-
sik im ę, susi ūpinę’ i k . (p. 66, 80, 81, 86, 173, 174). Au o ė azeologizmų
eikšmes išnašose aiškina nenuosekliai. Regis, links ama nu ody i ečiau a o-
jamų i azeologizmų su skoliniais eikšmes.
Požiū is į sakomą dalyką, jo e inimas pasakojimuose gali bū i eiškiamas
palyginimais. Ši s ilis inė p iemonė a ojama ienam daik ui a eiškiniui su-
g e in i a palygin i su ki u, no in išski i, pab ėž i, iš yškin i a pa ikslin-
i ku ią no s ypa ybę, b uožą, eiksmą a būseną, p z.: ka ‿peks m·naùs ·
ka(p)‿pagal· gul·jɔ; placù ka(p)‿pečedα.k ẹ.s sùbini; žandα. d.ga kap‿ugns i
k . (p. 101, 165, 167). Vieni palyginimai y a si uaciniai, ku iami pasako ojų kal-
bos s au e, ki i – pas o ūs, adiciniai, a ojami kaip nusis o ėjusios įp as inės
kalbos p iemonės (Ragaišienė 2017a: 140).
Ne mažiau nei azeologizmai a palyginimai pasakojimui gy umo i į aigu-
mo su eikia aizdingieji eiksmažodžiai. Jie iesiogiai susiję su išo inio pasaulio
e inimu i (a ba) pasako ojo pas angomis aizdingiau, aiškiau nusaky i yks-
an į eiksmą a iš eikš i sa o min is, p z.: nug abží· a ‘nuk apš y a, nukas a
pa i šiumi’, pl.ška ‘ga siai skamba, aidi’, i. eica ‘p ilupa, p imuša’, p ıpåũ.-
kinåu ‘p išnekėjau’, sùslupa ‘susimuša’ i k . (p. 65, 75, 80, 93, 146). Veiksmo
s aigumui i in ensy umui nusaky i a ojami iš ik ukai, p z.: b ú·kš , plǽ.ukšč,
pá.ukšč, pú·kšč, ú·šč i k . (p. 67, 83, 93, 100)12.
Teks uose pasi aiko i ienas ki as keiksmažodis. Jais eiškiamos neigiamos
emocijos, nepasi enkinimas į ykiais a eiksmais, linkima ko no s bloga, pik a,
p z.: ka ‿jùs abùdu iȓ‿pe kũ·na(s) eñ. as uždåũ.š u.; ·‿ju.(s) sakå kɔ.lè ɔ.s; i-
na‿jie kibinim. i k . (p. 83, 173, 177).
Da a k eip inas dėmesys į a minių eks ų komen a us. Išnašose komen uo-
jamos e esnės one inės, mo ologinės i ki okios ypa ybės, ne egulia ūs kalbos
eiškiniai, nu odomi skoliniai, paaiškinamos e esnės žodžių eikšmės i pan.
Dauguma dalykų pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai
aiškiai, iksliai i glaus ai.
11 Jei palygin ume aizdingąją leksiką su gėlių puokš e a žydinčia pie a, ai pačios puošniausios i
g ažiausios gėlės bū ų azeologizmai (Lipskienė 2008: 5).
12 Recenzuojamose eks uose jų as a palygin i nedaug. Ge okai dažniau iš ik ukai i jaus ukai a -
ojami Kučiūnų, Rudaminos, Punsko i k . pie aka inėse pie ų aukš aičių šnek ose.
Leipalingio apylinkių eks ai
Recenzijos / Re iews 277
Baigian ecenziją no ė ųsi pasidžiaug i leidinio meniniu apipa idalinimu –
dailininko Roko Gelažiaus, make uo ojos Rasos Labu ienės i As os Leskauskai-
ės da bu. Ypač e ingos leidinyje pa eik os Leipalingio apylinkes p is a ančios
a chy inės i eks ų suda y ojos nuo aukos.
Recenzijoje nu ody i kai ku ie ne ikslumai a nenuoseklumai nė kiek ne-
sumenkina A. Leskauskai ės p o esionaliai a lik o da bo i leidinio Leipalingio
apylinkių eks ai mokslinės e ės. A idus knygos pe skai ymas i jos ap a imas
ik odo, kad pa y usių dialek ologų pa eng i a miniai šal iniai y a eikalingi i
s a būs ne ik šiandienos, be i a ei ies a mė y ai.
No s a miniai šal iniai nė a laikomi e inga moksline p odukcija, Kolegei
linkiu pa eng i da ne ienos šnek os eks us, nes u i a lk α.dini.ka(s) sà ɔ.
p. eigas | · žmɔ·gù(s) sàɔ. p. eigas (p. 106).
LITERATŪRA
G umadienė Laima 1994: Kele as naujesnių Punsko šnek os linksnia imo i ki čia-
imo ypa ybių. – Lie u ių kalbo y os klausimai 34, 97–106.
Lazauskai ė-Ragaišienė Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie ų
aukš aičių šnek ose. – Žmogus i žodis 10(1), 94–104.
Leskauskai ė As a 2004: Pie ų aukš aičių okalizmo i p ozodijos b uožai. Vilnius:
Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as.
Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų aukš-
aičių šnek ose. – Li unis ica 54 4(76), 31–43.
Leskauskai ė As a 2009: Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės. – Ma cinkonių
šnek os eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 29–76.
Leskauskai ė As a 2016: Šnek os plo as i s a biausios ypa ybės. – Sei ijų šnek os
eks ai. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 45–88.
Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija 2016: Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žody-
nas (A–M) I. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija 2019: Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žody-
nas (N–Ž) II. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Lipskienė Jonina 2008: Vaizdingieji lie u ių kalbos posakiai. Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as.
