scieee Science in your language
[lt] (orig) [en] [de] [fr] [it] [es] [pt]

Asta Leskauskaitė (sudarytoja). „Leipalingio apylinkių tekstai“

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Asta Leskauskaitė (sudarytoja). „Leipalingio apylinkių tekstai“

Author: Vilija Ragaišienė
Year: 2019
DOI: 10.35321/all81-14
Source: https://journals.lki.lt/actalinguisticalithuanica/article/download/405/490
Recenzijos / Re iews 269
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Ins i u o das línguas Lie u ių
Mokslinių pesquisas di eções: akcen ologia, dialek ologia,
e noling is ica, leksikog a ija.
DOI: h psdoi.o g/10.35321/all81-14
As a Leskauskai ė (suda y oja)
LEIPALINGIO APYLINKI
TEXTAI
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as,
2018, 230 p. + 1 disco de áudio (CD)
ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-411-223-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-609-423-2 ISBN 978-423-2 ISBN 97-423-2 is an ac onym o In e ne Explo e , and is also known as In e ne Explo e .
2018 m.
Ins i u o da língua Li uânia lançou Geoling is ica Cen o da uncioná ia cien í ica
sênio de As os Leskauskai ės mais um li o Leipalingio apylinkių eks us com
g a ações de som kompak ine plokš ele. Es a publicação é a qua a on e de
ex os a mís icos p epa ada pela expe imen ada dialec ologês. A. Leskauskai ė
p imei o publicou on e de na i idade šnek os Kučiūnų k aš o šnek os eks us
(2006, 428 p.). Depois de ês anos apa eceu uma madu eza cien í ica se
ca ac e izando pelas sulinas sulas alç aiças šnek as des inada publicação
Ma cinkonių šnek os eks ai (2009; 384 p.). Passados alguns anos a sua a enção
no amen e ecebeu a sudoes a inis sulos alç aiços a eal publicados Sei ijų
šnek os eks ai (2018; 296 p.) e aqui são esumidos Leipalingio apilinkių eks ai (201
230 p.).
Knygos e compac á ias plocš elės p epa amen o e publybă ėmė Vals ybinė
lie u ių kalbos komisija om koo dinojamų Lie u ių bend inės kalbos, a mių i
ki ų kalbos a mainų unkciona imo i kai os pesquisas e p og amas de consumo,
no minimo e sclaida da Vals ybinė kalba. Publicação ecenza o compe en es dia
lek ologai, a minių eks ų engėjai p o . d . Vy au as Ka delis e doc. d .
Rū a Kazlauskai ė.
Leipalingio apylinkių eks ai é o p imei o sul de al aš aičiams des inado à sé ie
Ta mių eks ynas leidinys, ep esen ando A las das línguas eu opeias (A las
lingua um Eu opae) 435-ą e a las das línguas Lie u ių 686-ą punk us. Es u u a des e li o
VILIJA RAGAIŠIENĖ
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI não di e e essencialmen e da es u u a de
qualque ou a publicação 2701 da sé ie mencionada a é ago a. Como habi ual, li o é
compos o p a a mė (p. 78), in odução (p. 960) e šnek os exs ai (p. 61194). Ao inal do
li o ainda adicionada lis a de san umpos de localo á ios (p. 195). Após ele publica-se
on es sob adas (p. 196), bas an e amplos lis a de li e a u a (p. 196204) e solidi
sin auka em inglês (p. 205230). Ao li o anexada ealizada E aldo Ože aičio
sup og amu a kompak inė plokš elė, na qual P a a mėje b e emen e esumi am-se
pa eikiami knygoje publikuo ų pasakojimų ge os kokybės ga so į ašai.
Leipalingio šnek os pesquisas e u imi ašy iniai šal iniai. Os úl imos são apenas um
ou o poucos nãopedalés olume de manusc i os de desc ições de peculia idades
šnek os com ansc ibidos ex os, a miniuose publicações publics i neilgi
ansc ibuo i con ojimai e k . Como ê-se de esumo, Leipalingio šnek a a é ago a
ecebiu ela i amen e poucos pesquisado es a enção (pode-se dize que
p incipalmen e ela é domėjęsi os jo ens cien is as e es udan es li uanis ai). Assim
au o ė jus i icadamen e a i ma, que p epa ado no eks ų colecção Léipalingio
šnek a ap esen ado amčiausiai (p. 8), indica, que exis e não só ašy inių, mas e
sonsinių on es, que conse am Li u ians idioma ins i u o Geoling is ikos cen o
Ta mių a chy e. Que ia algumas in o mações mais de alhadas sob e essas on es
quan os áudios de g a ação exis em de odo, quando eles g a ados, dados pa ienios
šnek os y ėjų ou cole ados o ganizuo ese dialek ologinėse ekspedições e e c.
in odução, que conside y ina sé a cien í ica s udio, cons i ui á ios s ambesni ou
smulkesni sky ia. No p imei o capí ulo Leipalingio e sua a edinhas esumga (p. 914)
com base nas on es his ó icas bas an e de alhadamen e abo da-se Leipalingio e
izinhas localidades da his ó ia desde os mais an igos empos a é hoje. Nedideliam
sky elei Gy en ojai no inal XIX a. e início XXI a. ap esen am-se pesquisa
impo an es dados es a ís icos sob e Leipalingio e izinhas aldeias habi an es e
seus e ninę composi ion.
Do pon o de is a acadêmico, pa icula men e aliosos são os capí ulos sob e Leipalingio šnek os
linguís icas peculia idades Šnek os á ea e dis inamó ias peculia idades (p. 1620), Ga synas (p. 2025),
Ki is e p iegaidės (p. 2528), Mo ologia e pala as da yba (p. 2839), Sin aksė (p. 3940), Leksika (p. 4044) e
Šnek os kai os aozei (p. 4446). Ski iue Šnek os á ea e ca ac e ís icas dis inamôsias discu indo
dis inâmôsias peculia idades Leipalingio šnek os pasi em a mais impo an e li e a u a cien í ica,
eigenia baseada em sons e esc i inas on es ma e ial. Te mínicos ex os de coleções não menos
impo an e é indica os limi es da á ea in es igá el. Do dado mapaio Leipalingis e seu a edinkes não
élaisku, das quais habi amões á eas a ibuídas Leipalingio šnek a. Sky iuje Ga synas bas an e
de alhadamen e discu ida šnek os balsinių onemų sis ema, dzūka anje, kie ųjų e minkš ųjų
p iebalsių consumo. Não gos a ia de conco da 1 Nes a sé ie publicações sepa adamen e nãodando
exškinamassi ocynėlis. In o mação sob e emp és imos, pala as a amen e usadas e seus
signi icados o nece-se em isnaš.
Leipalingio apylinkių eks ai
Re isões Re iews 271 só com au o ês a i mino, que leipalingiškiai ki čiuo us balsius
[a], [e] a ia cu os daik a a džių šauksmininke com a i auk iniu ki čiu, например.,
megèla ~ me gẽle / (p. 21). Nes e šnek e, como e em oda a sul dos alç aiços plo a,
deminu y ai com os p e ei os -elis, -elė ki čiuojami d ejopai i agališkai или
kai iniu ki čio 2009: 47; 2016: 47)2. Do li o di o nos ex os ê-se que ep esen an es da
ženklu, p z.: duk .l. / duk àl., su.n.lis / su.nèlis (plg.: Leskaukai ė 2006: 30;
i iamosios šnek os, especialmen e maio es da ge ação pa eikėjai, ki čiuo us
balsius [a], [e] ge almen e a ia cu os, exemplo.: su.nèlis, su.nèɔ., su.nèli, duk àl,
duk èlα.i, duk àls, αikèlài, b ɔ.lẹli. e k . (p. 79, 8486, 99). Ob iamen e, que nes e caso é
p eciso ala não sob e pa ienias o mas de consumo e ki cio a i aukimen o, e
sob e g e imines accen inas pa adigmas, que pode se he dada do seno,
exis is ação. Cap iue Ki is e p iegaidês discu e-se sis ema de ki čiação šnek os,
que, segundo A. Leskauskai ės, be eik não di e e de ou os aka inių pie ų
aukš aičių (p. 25). Nes e capí ulo p incipalmen e oco dedicada a dois enômenos de
acen ologia discu i : 1) a dažodžių e suas o mas de a ian iškumui e polinkiu pa a
oksi onezę, 2) mui oskiemenių pala as do p incipal e la e al ki cio casos. Dos ou os
exclusi o e mais amplamen e abo dá el a a i mação sob e eme iškosios giminės
būd a džius com p e aço -oka, i iamojoje šnek oje ki čiuojamus segundo a
p imei a e e cei aja acen en es pa adigmas, p z.: uš óka uš okà, aukš óka
aukš okà / (p. 27)3. Apenas Punsko e Seinų šnek os esses ediniai mais
equen emen e do que em ou o luga ki chiuojami d ejopai, например.: ge ókas, -à
(3) ge ókas, -a sma kókas, -à (3) (1), sma kókas, -a (1) e k . (Ragaišienė 2015: 2016: 290;
167). Em ou os snek os de al i udes do sul, os a ibu os discu idos endem a
ki čiua de aco do com um pa adigma acen ís ico: na á ea sul mais di undidas
o mas da p imei a ki čiuo ės, na pa e sudoes e da á ea casos de kilnojamojo
ki čia 2006 (Leskauskai ė: 54; 2009: 57; Ragaišienė 2015: 291). A. Leskauskai ės ci a
exemplos de Leipalingio šnek os con i mam dois assun os. P imei o, os p ecei os
-okas, -a ca ac e wa djiam sulos al os aícios šnek os ca ac e ís icos
di e en es polinkias de acen uação (plg. Ragaišienė 2015: 290 291). Em , Leipalingio
šnek a jus i icamen e a ibuída ao maio accen inio a ian iškumo cen o
laikomam a ealui (Ragaišienė 2010: 139; ž . 7 ig., įklija en e
140141 p.).
Bene mais comple o in oduz o capí ulo Mo ologija e pala as doiba é subdi idido em da
smulkesnius posky ius de aco do pa e da língua. A maio pa e da a enção é dedicada ao
daik a a dji e ao açõesmažodži pa a discu i , sob e ou a pa e da linguagem į a džius, 2 Tokio
ki čia imo casos em abundan e no dupi omi Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodyne (Leskauskai ė,
Ragaišienė 2016, 2019).
3 Não es á cla o, de aco do com a qual a p imei a e (ou) eçoja accen á ia pa adigma šnek oje
ki čiuojamas es as p eceagas edinių y iškosios giminės o mas. Tex os cons i ui ojai seus
ki chiação polinkių, cou o, não conseguiu de e mina de ido à escassez de ma e ial.
VILIJA RAGAIŠIENĖ
272 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI p ielinksnius e jun ukus dados dada menos. Tal
decisão da au o a, pe haps, de e minou o a o de que Léipalingio šnek os g ama ical
sis ema em mui as ca ac e ís icas é semelhan e a izinhos sulos al oš aičių šnek ų
(p. 28). Não es á cla o po que não oi ap esen ado em absolu o dados sob e
ad e bios4. Vienu sakiniu po sais, que Léipasis emos, po an o aqui neap a iamas (p.
lingio šnek os būd a džių linksnia imas niekuo nesiski ia nuo pie ų aukš aičių
35), de e ia pelo menos indica a mais impo an e li e a u a linguís ica. Sob e sulos
alç aiços ca ac e a džių aleg niação sis ema, da ybą e á ios aspec os
a osenos esc i a não só p óp ias A. Leskauskai ės, mas e ou os kalbininkų (ž . :
Zinke ičius 1966: 268, 272273; G umadienė 1994: 97 106; Mikulėnienė 1996: 150151;
Ma ke ičienė 1999: 33; Lazauskai ė-Ragaišienė 2008: 94104; Leskauskai ė 2006: 53; 2008:
3143; 2009: 5557; 69: 2016; Ragaišienė 2015: 274308; 2016: 120199 k e.). A i a-se a a enção ao
nome des e seção Mo ologija e pala as de doyba. Ob iamen e, que nele de e ia se
alado não só sob e mais impo an es e b iskesne mo ologia, mas ambém de
pala as de aças peculia idades. No en an o aqui não oi o necido dados sob e
da inkios ou excepcionais casos (pai example, de alhadamen e desc i as
daik a a dzes núme o e gimines ca ego ias, adequadamen e discu ida aleg nia o
sis ema, mas nada não émencionada sob e da ybą). Valo osa au o a a i mação, que
Leipalingio šnek oje a amen e é usada d iskai a. Nos ex os encon am apenas
algumas o mas de galininko d iskai os do giminês masculinosa, ex: dù ũdini.ku, li ù,
m·neu, šim ù, ɔzù e k . (p. 90, 9192, 105, 123, 170). Mais equen emen e elas po oam-se
pa a exalça o signi icado léxico de i ik a ó gio e quando ele em a ibú o p imei o
menção + Pp (p. 29). Sky iuje Sin aksė abo os Leipalingyje e seus a edinkesses
usadas elhas p ielinksninės cons uções, dada nãožai eiginos ilus uojan es
a osenos exemplos. Nes a publicação desc i os mencionos de cons ução
sin ác ica e nas publicações Kučiūnų k aš o šnek os eks ai e Sei ijų šnek os
eks ai (Leskauskai ė 2006: 6365; 2016: 7779). Isso indica que no pie aka iniame pie ų
aukš aičių a eale elhas cons uções sin aksís icas são bas an e bem man idas.
Mui os aliosa e in e essan e ma e ial lei a- ojas as sky iuje Leksika. Nele
o necidos a pa i de di e sas on es […] g a ações de som, manusc i os e
diccioná ios cole ados ep esen an es da in es igação šnek os usados pala as e
suas leksinės signi icâncias. De bas an e ilgo dessas lis as de pala as Rudaminas
šnek oje (Lazdijų .) e e que ou i -se ep esen an es da mais elha ge ação usando
só eiksmažodį ma aškó i ‘painio i, например.: nema ašk·k ú·lu. | sumag·si; α.kas
kα(p)paù is ma ašk·jes pɔ.k·jom, e daik a a dį nedalánga ‘ne ykėlis, po exemplo.:
i bú·k umá.n ɔ.ks nedàlá.ŋga. Algumas pala as ou seus leksinės signi icados apilham
diccioná io da língua Li uânica no os dados, например. :
4 Glaus ai būd a džiai es ão desc i os e na publicação Sei ijų šnek os eks ai (Leskauskai ė 2016: 69; plg. da
Ragaišienė 2017: 290).
Leipalingio apylinkių eks ai
Re isões Re iews 273 gūduméinia ‘gūduma, k akamùlis ‘kleckas5, nedalánga
‘ne ykėlis e k . / Além desses casos, indicado mui o léxico exemplos de, us ojamų
não só i iamojoje šnek e, mas e em ou as sulų aukš aičių e aka ų aukš aičių
kauniškių habi amosias localidades. Um deles insc i o em maio acle, ou os
paludi a apenas dois ou ês šnek ų. Pa il das pala as mencionadas au o ês
inebjo inasmen e azem da ac i osia a osense, ex: núogožos ‘cas es a
koš u yje, mašė ‘ asa ojaus (miežių, a ižų e ikių) mis u a e k .6 A maio ia da
sudoes e e na sul da sul das alç aiças pa e da á ea esiden es dzūkų são negi dėję
alguns dos au o es das pala as insc i as ou não conhecem seus signi ica i os, ex:
gagalas ‘kliuksėjimas, gu gždėjimas ca lio no meio indo, maiš iùs ‘sumišimas,
paupls ‘spuogas, elemkas ‘mencas animais e k . Tad A. Leskauskai ės
ap esen adas pala as e seus signi icados a k eips os olhos dos lei o os em
a amen e usou-se ou p imi š us pala as e seus signi icados. Cap iue Šnek os
kai os aožai discu a Leipalingio šnek os kai a e suas causas, di e en es ezes
šnek os ep esen an es da linguagem peculia idades e mudanças, a minės
disposições. Da pesquisa ealizada ê-se que Leipalingio a edinkėse é alado meia
a mine língua. Os al os do sul ca ac e ís icos adicionais one ís icas
ca ac e ís icas são usados já nebesis emiicamen e. Kin a e ou os ní eis da
língua mo ologia, pala as de da yba, sin aksė. No en an o suas mudanças exa a
ela i amen e poucas e elas mais di íceis de no a do que as ca ac e ís icas
one á ias yškiųjų dzūka anja ou balsių [a·], [e·] es eu imen o e i ação.
Amčiau abo da p incipalmen e abalho da au o a e compe ência cien í ica exigida a maio pa e do
li o Teks ai (p. 61194). Temá ica e linguís icas peculia idades pon o de is a nes a publicação, como e
em ou os A. Leskauskai ės compa y uos a miniuose on es, publiuojami ex osi são
adequadamen e escolhi i e nep iekaiš ingai su ansc ibuí. No li o dados ês ezes
ep esen an es de his ó ias de di e en es mo adias Neliubonių, Mikalinos, Tau ėnų, Ve šių, Ricielių
kaimų e Leipalingio mies elio mui o bem p is a o XX a. pab.XXI a. p . Leipalingio šnek ą. Nelas a spei a
des e in e essan e Dzūkijos kampelio his ó ia, bui is, pasaulė oka, cos umes e adições, abalhos
diá ios, es as, amílias, giminés, izinhos e amčiulos elações, memó ias de á ios pe íodos de ida,
eali sinch oninė šnek os si uacija (p. 8). Os ela ado es dos ex os são somnojen es e sábios, ao
mundo olha ilosó icamen e e op imis amen e, alen emen e passam po qualque ipo de negandas,
exemplo..: eliz·ŋgα(s) žm.ɔgùs | ka ìz g.li d· p ; ska(s) su ak· i | gi. é.( ) αinẹ· à αip le.g a;
gi. á.m duob·s nẹ· à | u ì gi. .; beñ.d as 5 Rudaminos šnek oje insc i o daik a a dis k akamùliai
‘skanės as, ga dumynas (LKŽe). Des a pala a não acon eceu ou i -se usando no signi icado li e al.
O ocodinys conjunção засиманити кракамulių ge almen e signi ica ‘no ė i nežinia ko, no ė i особых
предметов. 6 Essas pala as ge almen e são in oduzidas em ealidades ex in as ou nyks anças.

VILIJA RAGAIŠIENĖ
274 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
a kls sada lesas e k . (p. 66, 109, 107, 118)7. En ão his ó ias de ep esen an es
di e en es ezes em di e sos emas é e dadei o lobis não só lexica, mo ologia
ou sin aksês, mas e a mių e bend inês línguas, línguas in e eicos
pesquisado es. P o essionalmen e selecionado e adequadamen e ap esen ado
ma e ial pe mi e aos cien is as a alia á ios ní eis de linguagem e olução e mudanças.
P imei amen e os ex os e bais espondem a mui a discussões na segunda pa e
do século XX. kėlusį ques ão sob e longų balsių [i·], [u·], [ẹ·], [ɔ·] e poli ongų [ie], [uo]
p iegaidžių alocação sul aka inėse pie ų aukš aičių šnek ose8. A pa i delas ê-se
que em mui os casos i ap adė e i agalė p iegaidės pa eikėjų a iamas
cla amen e. Como indicou ex s p epa ado a, mais di ícil p igaidę de e mina
quando dėl k in ančios in onações, especialmen e do pala a inal, menė i sons são
supos os mais cu os (p. 28). Nes es casos designa-se idu inė p iegaidė, po
exemplo: piln.s, ɔ.ke .s e k . (p. 67, 104). Pag įs ai idu inė p iegaidė indica-se e
ca nojamojo ki čia imo pala as, apibend inusių ki į kamiene, o mas cujas
apa ição sie ina com dois ipos de ki čia imo passo aus e kilnojamojo
o ma imusi, ex. an·kus, mašin·las, m.kla.k·kla(s), pl· az, kɔp·s us, a ··, kn·ga e k . (p.
75, 67, 111, 143, 174, 181, 193). Assim A. Leskauskai ės publica o ex os do Kučiūnų,
Sei ijų e Leipalingio šnek ų do a ealo sudoes e como e de e ia ajuda a pon uação
numa discussão sob e a (ne)sc ima dos p iegaid.
Tex ai con i ma que sul e a inas sulos alç aiços šnek os ca ac e ís ico polinkis em accen á io
a ian iškumą. Leipalingio apylinkėse gausu a iedamen e ki chiuojamų aleg niuojamųjų pala as e
suas o mas de, например.: d ·u. d ɔ.bès, lá.iškαs lα.šku., laiškùs, m·ki. ɔ.jo mɔ.k· ɔ.jẹi, nåudà ná.uda,
åud·ni åudɔ.nũ·, du sú·nus i(s)su·nùs, ši. αi šim α i 119. k . (p. 64, 84, 72, 99, 97, 105, 115, 12, 141, 147, 166,
174, 176, 180). Aqui, como e em ou os pie aka inių pie ų aukš aičių šnek os, d ejopai ki čiuojamos
o mas pa eikėjo pode se u ilizadas p amaišiui, p z.: lŋkαi leŋkα, lŋku. leŋk., mɔ.ki.klà mɔ.k·kla,
p ibu .jè p ıbu ·je, α.dini.ka(s), α.dini.ku., α.dini.kαisɔ adin·ka, .kẹčẹ ·kečẹi e k . (p. 67, 106, 115,
127, 177, 184; plg. Leskauskai ė 2006 /). No en an o, ais casos não são equen es, i. i. pala as
ends ama c učiua de aco do um accen ina pa adigma. Po exemplo, p eesagos -ėjas, -a edinių
ends ama apibend in i kilk . (p. 73, 127, 163, 175). P iesagos -ykla daik a a des mais di undidas
o mas de cons an e ki čiação, ex.: gam·kla, mɔ.k·kla, a ·kla e k . (p. 67, 110111)9. 7 As peculia idades
do ca á e e modo de ida dos ep esen an es do šnek os Leipalingio não di e em das peculia idades
nojamąjį ki į, p z.: åudẹ.jè, šɔ.kẹ.jè, pa da ẹ.j·s, p ibu .jè, eȓpẹ.jè, eȓpẹ.j·s i
do mundo in e io humano que i e nas al as a eales do sul (Ragaišienė 2019: 5167).
8 Mais amplamen e s . : Leskauskai ė 2004: 180194; Ragaišienė 2010: 2023 e en min. li . 9 P iesagų -ėjas,
-a e -ykla g e iminas a ian es ag adcedo es consumami ečiau, например.: kep·je, l.udiez gi.n·jẹi,
bùɔ. u ·jẹi, gani·klà e k . (p. 114, 130, 142, 171).
Leipalingio apylinkių eks ai
Re isões Re iews 275 /
Leipalingio šnek os sis ema de ki čiação é bas an e complexo. Não semp e é cla o,
a ia só paski ų o mų ki čia imas ou o mada oda g e iminė akcen inė pa adigma,
a amen e apaziguan es casos são he eldė i do elho ou su gidė no a a manei a
analogia. A. Leskauskai ė em mui os casos não só es abeleceu ais o mas p iegaidę,
mas e em isnoashes adequadamen e pakomen ou e esnius accen uação casos. Os
ex os oco em apenas um ou o du idoso p iegaidės akū o ou ci kum lekso
indicação da pala a kamiene caso, exemplo: m·kslɔ (plg.: m·kslas, m·kslαis), iúo ẹ., s·ki.
(g e a s·ki.), ienúolẹ.s (g e a umlẹ.s), pu ·nu. (g e a pu ·nu.), ž·dαi (g e a ž·das, ž·dαi,
ž·du.) e k . (p. 62, 68, 108, 109, 113, 116, 122, Skai ando ex os em olhos k en a mais um
123, 193).
assun o šnek osų a s o ų labai aizdinga i iš aiškinga kalba. Nos ex os gausu
deminu y os, compa ações, azeologismos, igu dingųjų eiksmajodžių e k .
Vaizdingoji leksika não só dá aos con os i idão e sono idade, mas ambém e ela a
consum ojança comunidade mundialė aizdį e sua aišką (plačiau см. Ragaišienė 2017a:
129). A es a camada léxica ca ac e iza-se exp essi idade, emoingidade, dinamiskidade
e o aspec o a aliado (pasigė ėjimas, o gulho, desp ezo, menosp ezo, e c.).
Leipalingio šnek oje pa icula men e equen emen e usados deminu y ai com p e egações
pala as compos os, endoin ys mažybinę maloninę signi icado. nos ex os p edominam
daik a a džių deminu y ai, que ge almen e cons i uem com p e aços -elis, -elė, -(i)uk, -(i)ukė, -ulis,
-ulė (plg. Leskauskai ė 2006: 51), exemplo.: duk àl., ẹ. eù, up·li, up·l., agèli, sæn.lẹ. ; a kùkαi, kama ùkẹ.,
kamba ùkα, kelnukès, pa šùkai, peùkas, eùkas, ɔbùkẹ., ied ùkan; mɔ. ùl., sαsùl., e ùl., ẹ. ùlis,
ẹ. ùɔ. e k . (p. 63, 66, 7072, 76, 79, 82, 85, 149, 151, 157)10. De mais a as ag adá eis meno ybines
daik a a dzes p eesagões menė inas -ai is, -ai ė, -ėlis, -ėlė, -y is, -y ė e -u is, -u ė, например.:
me gá.i ẹ, kama α. ẹ. ; bekɔ.n·li., aka ·lẹi, a ·u. ; gẹ.l· ẹ.m, mam· ẹ. ; bɔ.bù ẹ., puzbɔŋkùci., såulù ẹ.,
snukù i. e k . (p. 63, 73, 76, 79, 85, 89, 91, 95, 103, 151). Leipalingio šnek oje, como e em oda
pie aka iniame pie ų aukš aičių a eale, edinių abundão se dis ingue p eceagas -ukas, -ukė
daik a a džiai (plg. Ragaišienė 2017a: 130). Es as p eessagas ediniai cons i uem daumoje pode
unciona dois ( ečiau keli) deminu y ai, endoin is a mesma léxina e seman ina signi icado, po ém
di e en es p eessagas, exemplo.: sesù ẹ. sαsùl., ẹ. ùlis ẹ. ùkas ẹ. .lis, a ukùs a ẹ·ùs e k . (p.
giau kaip pusę eks uose as ų mažybinių žodžių. Daik a a džių da ybos sis e-
7173, 95, 122124). / / 10 Com es e apêndice azem-se e pequenos ad e bios, например: ku.dùkẹ.,
meŋkù ẹ., mažùkαi, mažùlis e k .
(p. 69, 100, 155).
VILIJA RAGAIŠIENĖ
276 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXI
Os ex os dos a edinhos Leipalingio des acam-se gausa azeologismos11. Eles em
seu signi icado ge almen e coincidem com o signi icado de uma pala a e
igu adamen e desc e em a signi icação daquela pala a sepa ada, mos am
in ensidade de emoções e ações, ex.: α.k u ž.mẹ.z gu.be (zemės g ‘umbasmaž aikis);
is·ɔ.(m) mad·m ‘ isaip; subú·mbα pɔ.n·u (po nosimi) ‘nega siai, neaiškiai; åucìk aks
e cı ‘įžūliai, akiplėšiškai (elgiesi); zl.cin in a α ‘supykdai; bα.k as k ùkis ‘i baig a;
bαisùz dá.ik αs, bαisùz dá.ik e ‘mui o mui o mui o, mui o g ande; zagal ·s isus·mi.
‘susik im ę, susi ūpinę e k . (p. 66, 80, 81, 86, 173, 174). Au o ė azeologismos
signi icados em isnašes explica nenuoseklamen e. Apa en emen e, incls ama indica
ečiau us ojamų e azeologismos com signi icados lendá ios. Požiū is em se
dizomo assun o, sua a aliação nos con os pode se eiškiamos compa ações. Es e
s ylis inė ins umen o é usado a uma coisa ou e e ênci sug ega ou compa a com
ou o, pa a dis ingui , en a iza , exalškinha ou co igi alguma peculia idade,
aužą, ação ou es adosená, ex.: ka peks m·naùs · ka(p)pagal· gul·jɔ; placù
ka(p)pečedα.k ẹ.s sùbini; žandα. dga kapugns e k . (p. 101, 165, 167). Algumas
compa ações são si uacinhas, c iadas no luxo da linguagem dos con ado es, ou as
cons an o ūs, adicionais, usadas como nusis o ėjusios con encionadas
ins umen os da linguagem (Ragaišienė 2017a: 140).
Não menos do que azeologizmas ou compa ações na a i om dá ida e
en ouigumo igu dingieji eiksmajodžiai. Eles es ão di e amen e elacionados
com a a aliação do mundo ex e no e (ou) os es o ços do na ado imaginingia,
aiškiau p escindi o acon ecimen o em andamen o ou exp eš i os seus
pensamen os, ex.: nug abží· a ‘nuk apš y a, nukas a pa o šiumi, pl.ška ‘ga siai
z amba, aidi, i.ša eica ‘p ilupa, p imuša, p ıpå.kinåu ‘p išnek, sũupa ‘susimu, e c.
(p. 65, 75, 80, 93, 146). À su gidade e à in ensidade do acção p esco e são usados
is ic ucas, ex: b ú·kš , pl.ukšč, pá.ukšč, pú·kšč, ú·šč e k . (p. 67, 83, 93, 100)12.
Nos ex os oco e e um ou o keiksmajodis. Jais eiškiamas emoções nega i as,
nepas sa is ação acon ecimen os ou ações, desejima coems malga, pik a, exemplo.:
ka jùs abùdu ipe kũ·na(s) eñ. as задåũ.š u. ; ·ju.(s) sakå kɔ.lè ɔ.s; inajie kibinim. e
k . (p. 83, 173, 177).
Da inas chamou a a enção pa a os comen á ios dos ex os a mís icos. Nas
isnašas comen aojam-se mais a as one inas, mo ologicas e ou osokias
peculia idades, ne egulia ūs linguagem eiškinia, indicam-se skoliniai, explica-se mais
Dauguma dalykų pakomen uo a moksliniu požiū iu nep iekaiš ingai, . y. labai
a as pala as signi icâncias e e c. cla amen e, p ecisamen e e glaus ai.
11 Se compa ássemos a pic ó ica leksiká com lo es puokš e ou žydinčia pie a, isso mesmas
puošniausios e g ažiausios gėlės se iam azeologizmai (Lipskienė 2008 5). 12 Nos ex os e isados
encon am ela i amen e poucos deles. Ge almen e mais eqüen emen e is ik ukas e sensus ukas
são usados Kučiūnų, Rudaminos, Punsko e k . pie aka inėse pie ų aukš aičių šnek ose.
Leipalingio apylinkių eks ai
Re isões Re iews 277 /
Baigian ecenziją que iamsi p idéua -se da publicação a iniu apipa idalinimu do
pin o Roko Gelažiaus, da maque uo oya Rasos Labu ienė e As os Leskauskai ė
abalho. Pa icula men e aliosas na publicação ap esen adas Leipalingio
apylinkes p esen a anças a chy inês e ex os suda y ojas o og a ias.
Recenziação indica alguns nãoikslumai ou nenuoseklumai nem quan o nesumenkina
A. Leskauskai ės p o issionalmen e ealizado abalho e publicação Leipalingio
apylinkių eks ai alo cien í ica. A lei u a do li o A idus e sua discussão só
mos a, que pe y usių dialek ologów p epa ados a minya on es são necessá ias
e impo an es não só de hoje, mas e de u u o a mė y a. Embo a a minas
on es não sejam conside adas aliosa p odução cien í ica, Kolegei linkiu
p epa eng i ainda não uma šnek os ex os, pois em a lk α.dini.ka(s) sà ɔ.
p. eigas | · žmɔ·gù(s) sàɔ. p. eigas (p. 106).
LITERATŪRA
G umadienė Laima 1994: Kele as mais no os Punsko šnek os aleg niação e ki čiação
ca ac e ís icas. Li u ians kalbo y os ques ões 34, 97106. Lazauskai ė-Ragaišienė
Vilija 2008: P iesagos -inis, -ė būd a džiai pie inių pie ų aukš aičių šnek ose. Homem
e pala a 10(1), 94104. Leskauskai ė As a 2004: Ca aozei do ocalismo e p ozodía dos
al os- aiços do Sul. Vilnius:
Ins i u o das línguas Li uãs.
Leskauskai ė As a 2006: Kučiūnų k aš o šnek os ex ai. Vilnius: Ins i u o das
línguas Li uãs.
Leskauskai ė As a 2008: Daugiaskiemenių būd a džių da yba pie inėse pie ų
aukš aičių šnek ose. Li unis ica 54 4(76), 3143.
Leskauskai ė As a 2009: Šnek os á ea e mais impo an es ca ac e ís icas.
Ma cinkonių šnek os ex osi. Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 2976. Leskauskai ė As a
2016: Á ea de Šnek os e mais impo an es peculia idades. Sei ijų šnek os ex ai.
Vilnius: Ins i u o das Lí u ias, 4588. Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija 2016: Pie inių
pie ų aukš aičių šnek ų žodynas (AM) I. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Leskauskai ė As a, Ragaišienė Vilija 2019: Pie inių pie ų aukš aičių šnek ų žodynas
(NŽ) II. Vilnius: Ins i u o das línguas Li uãs. Lipskienė Jonina 2008: Vaizdingieji lie u ių
kalbos posakiai. Vilnius: Lie u ių kal-
bos ins i u as.