S aipsniai / A icles 211
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-5763-6921
Mokslinių y imų di ezioni: geoling is ica, lie u ių kalbos
dialek ologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-10
PRIZUKIO DOPINI
YPATYBI RICRONSTRUCTION
HORIZONTALIAJAME
IR VERTIKALIAJAME
CONTINUUME: KAUNO MARI
NEGNO ATVEJIS
The Recons uc ion o he P iedzūkis
Dialec al Fea u es in Ho izon al and Ve ical
Con inuum: he Case o he Bo om o he
Kaunas Lagoon
ANOTATIA
Lo a icolo s udia nel Kaũno mã ių zalie o a ea e pama io a minės zone ho izon alusis e
e icalusis con inuum. Il ma e iale i iabile è accol o Rušiškėse (LKA536) e Šlienã oje
(Má gininkų (LKA553) pun o). Pa bin i da Kaũno mã ių dugno kilę pa eikėjai, g e in a due
amiglie (ski ingų ka abi an i) lingua. Ti iamoji e i o io ques o aka ų aukš aičių
kauniškių plo a, nel quale alė asi o a e p iedzūkio a minių peculia i à. Ques o
p esuppos o con e ma o: sebbene eo icamen e p eedzūkio ap aiškos piškiausios
des injame ma ių k an e e Nẽmuno apylinkėse sud di ezionimi, scop iškin a che le sue
gaje in en ambe le i e, p esso pa ma ių. Al u ques o suppõe e a minio a ea
esclusi inum.
S aipsnyje em yskėja e e icalio con inuumo signi ica o: de e mina a aki aizdi a minių
peculia i à e pa eikėjų amžiaus co eliazione. Nella ipologia dell'e à gua dando nuo a non seguikando
įp as o skaidymo imis ka omis, gilesniais pjū iais a skleis as e ikalusis agmen iškumas.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Vy esni pa eikėjai (cheie, secondo adizionale di isione di e ol e, appa enesse o
ques o medesimo ka a come e jaunesnieji) sono man enikę più p eedzūkio ca a e is iche.
ESMINIAI VODŽIAI: aka ų aukš aičių kauniškių pa a mė, pie ų aukš aičių pa a mė,
ho izon alusis kon inuumas, e ikalusis kon inuumas, Kauno ma ios.
ANNOTATION
The a icle analyzes he ho izon al and e ical con inuum o he e i o y looded by Kaunas
Lagoon and he coas al dialec zones. The s udy ma e ial was collec ed in Rumšiškės
(LKA536) and Šliena a (Ma gininkai (LKA553 poin )). The in o man s once li ed a
he bo om o he Kaunas Lagoon; he language o wo amilies (inhabi an s o di e en
gene a ions) was con as ed.
The s udy a ea is he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas a ea, whe e P iedzūkis
dialec al ea u es we e expec ed o ind. This assump ion was con i med: al hough
heo e ically, he mani es a ions o P iedzūkis a e he clea es on he igh bank o he lagoon
and he icini y o Nemunas owa d he sou h, he indings show ha he mani es a ions
can be ound on bo h sides o he lagoon, close o he lagoon. A he same ime, i implies
he dis inc i eness o he a ea.
L'a icle anche highligh s he signi icance o he e ical con inuum: a clea co ela ion
be ween dialec al cha ac e is ics and he age o in o man s was es ablished. Wi h a new
app oach o he ypology o age, b eaking away om he usual h ee-gene a ion di ision, he
e ical agmen a ion is e ealed in deepe c oss-sec ions. The olde in o man s (who,
acco ding o he adi ional h ee-gene a ion di ision, would belong o he same gene a ion as
he younge ones) ha e e ained mo e o he P iedzūkis ea u es. KEYWORDS: Wes e n
Aukš ai ian subdialec o Kaunas, Sou he n Aukš ai ian subdialec , ho izon al con inuum,
e ical con inuum, Kaunas
Lagoon.
ĮVADAS
XX. seconda pa e della diale ologia in soli o è s a a apsi iccia a o izonk oje
aliuoju kon inuumu. Laiky asi nuos a os, kad kalbos eiškiniai išpli ę am i-
e i o io. Ty imais ce ca a cope e Lie u ių kalbos a laso ( oliau LKA) pun i. a.
all'inizio, in Li uania cominciando a s iluppa geoling is ica e iconoscendo che a
a mian e bend inè lingua esama mol o pe eiginių a ian ų, al me odologinio
ins umen a ijų dell'analisi lingubinė u inclusa e socioling is inis a iamasis della
XXI gene azione. Ques o e al i socioling is iniai a iamieji enablia del con inuum
e icale g aduiško pa eikėjus ca a e izzogan i a iabili deis esio s udi
A icoli A icles 213 /
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
(Willemyns, Bis e 1989: 541; Be u o 2010: 235236;
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 39).
In e eica dei locali a minii a i e bend inese lingua aggio nui a 2018 2020 m.,
quando Kaũno ajono kalbinę si uaciju y ė Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o mokslininkai1, e 20202021 m., quando sono s a e accol e e
pildomi duomenys būsimajam Ta mynui2. Tuome geoling is ikos me odais
sono s a e discusse ho izon alusis e e icalus Pakauns plo o agmen iškumas
(Bakšienė 2021: 73).
Eseguendo ques e ice che, a enzione è dedica a Kaũno mã ių a edinazioni, nelle
quali 2020 m., accogliendo a minę ma e iale, isky asi e au o e di ques o a icolo:
žmonių, iki XX a. šeš ojo dešim mečio gy enusių Nẽmuno slėnyje; jį užliejus,
1959 m. bu o su o muo os Kaũno mã ios (plačiau ž . Šidlauskas 2021: 37–57 i
en nu ody a li e a ū a). Iškeldin i iš sa o gy enamųjų ie o ių, dugniečiai3
dažniausiai mig a o į a imas apylinkes, odėl ikė ina, kad jie i jų palikuonys
ice ca a può (galėjo) esse e conse aję e au en iche peculia i à dei linguaggi
locali, che e ano ca a e is iche e Kaũno mã i imp egna e di kaim indami. ques o in
Li uania è il p imo s udio diale ologico- econs ucinis, ap ėpian e dis uggimen o
e o e s inio esceldimen o del e i o io abi a o.
2020 m. sono s a i indaga i 53 pa eikėjai, egis a a ci ca 50 o . pokalbių. Il
ma e iale in es iga o di ques o a icolo 2 o e. 34 min. du a a egis azioni audio,
nelle quali schneca po due delle s esse amiglie di e se ol e g azie ai geni o i e
bambini. S aipsnyje si basa su qua uiai g aziei dal 66 al 100 m. secolo; seleziona e
due amiglie, i cui anziani sono gli s essi più anziani di u i pa le a i g aziea o i.
Ke u ių pa la o i ondamen e s iluppa o un modello eo ico, che successi amen e
(in successi e ice che) sa à applica o a u i i esponden i.
Quindi l'ogge o di ques o a icolo dal Kaũno mã ių bagno kilusių žmonių (i
lo o discikuonių) lingua; c . 1 abelę.
1 Ty imus in pa e suppo a a Kaũno ajono sa i aldybė. Ty imų ado ė p o . habil. d . Danguolė
Mikulėnienė.
2 P oge o Lie u as ie inių kalbos a ian ų duomenyno modelio sukū imas, di ezioneė d . Agnė
Čepai ienė. Finanzia o S a ybinės lie u ių kalbos komisijos (Vals ybinės kalbos a ojimo,
no minimo e scamidos p og ama). Accedo in e ne : h ps: a mynas.lki.l :// (accessione u in
pasky ą).
3 Ques o p igijęs delle pe sone, issu e Nẽmuno alėnyje p ima occupando (dabo iniame Kaũno
mã ių dugne), inse imazione (Kaũno mã ių egionalinio pa ko Lanky ojų cen o y . specialis ės
Ramunės Miki ieje os in o mazione; in e iu con au o eumi 2020-09-14, egis azione conse a a
is i u o della Li uania Geoling is ikos cen o Ta mių a chi e).
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
1 LENTEL. Pa eikėjai amiglie e la lo o esidenza4 Pa eikėjai
Ga so egis o du a a Kilmės luogo Dab. gy . luogo
Pi moji
šeima
Rumš_M_1930 1 al. 11 min. 0 s. Rumšiškės Rumšiškės
Rumš_V_1954
An oga amiglia Šlie_V_1920 1 o e 23 min. 19 s.
D a eliškės Šliena a Šlie_M_1951
Pa eicei i ono in di e se ma i delle i e. Daba inių (pe kel ų) Rušiškių
abi an i p ima dell'inondazione i e ano nell'an iga Rušiškių ci adella, ( an o
o Šlienã os gy en ojai y a kilę iš D a ẽliškių (kaimo, bu usio a p Rušiškių
senųjų, sia a uali) e Šlienã os)5. A ualmen e Rušiškės appa iene Rušiškių
seniūnijai, Kaišiado i ajonu, e Šliena à Samyl seniūnijai, Kaũno ajonu. Ti due
pun i LKA Rušiškių (LKA536) e Má gininkų
(LKA553) (ž . Fig. 1.)6.
La composizione dei p oponen i segue eid odinio p incipio: in e oga e
mad e (Rumš_M_1930) e sūnus (Rumš_V_1954) e pad e (Šlie_V_1920) e duk ė
(Šlie_M_1951). Juos si può desc i e e come sėslius, solo sūnus Rumš_V_1954
la o a Kaũno ci à. Pa eikėjų kalbinę ( a minę) ca a e is iką см. 4
capí oli Responden ų kalbos cha ak e is ika.
A ques o a icolo la analisi della ma e ia scel a aiu a a pe segui e e za eziona o
obie i o i ela e lo izzon ale e e icale Kaũno mã ių ondo nonché pama io
a minės lingua peculia i à. Poiché la di e enza di e à a il capo e il più gio ane
pa eikėjo 36 anni (ž . ig. 2), accol a a minė ma e ia i ela non solo ealizo, ma e
osse a o empo linguine endenzioni, che ques o anco a più a o za la
e icaliąją assi dell'indagine.
Al ine di aggiunge e si scelgono i compi i:
(1) isnag ina e il 2020 n. pa lin ų di anziani e giunnei abi an i, appa enen i
a due amiglie, linguiche peculia i à; (2) desc i e e a minę Kaũno mã ių
ondo e pama io zonà e icaliuoju
(ski ingų ka ) li ello.
4 Pa eikėjai užkoduo i šia a ka: ie o ės san umpa, ly is, gimimo me ai. P z., Rušiškėse gy e-
nan i mo e is, gimusi 1930 m.: Rumš_M_1930.
5 I luoghi d'abi azione esplisès amen o Kaũno mã ių ondone c. Valdo U bana ičiaus
ca ellapio accon iamo. P iega in e ne : h ps:www.a cgis.com/home://i em.h ml?id=c55688a269934e
1 95d90bee099467c5.
6 Sulla base dei da i Ta myno, Šliena à cade in due pun i: maggio e pa e appa iene
A mãliškių pun o (LKA534), mino […] Má gininkų (LKA553). Gli au o i di ques o a icolo i ono
Má gininkų pun o (LKA553).
A icoli A icles 215 /
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
1 PAV. Ti iamieji pun i LKA
In es igimo me odologia. Come già menziona o, analisi della lingua sceglie e
di e en i ka pa eike ai. Pe an o noni ado a secondo il adizionale c i e io
NORM7. Tali p a iche in Li uania enu asi e p eceden emen e, è e o, la applicando
keliakalbių amiliim s udiam (plačiau s . Mikulėnienė, Poce ičiū ė 2018). Selezionando
pa eikėjus dalla s essa amiglia, non solo può esse e iden i ica e ca a e is iche
del linguaggio pa eikėjų, ma e e i a a casuali (o indi idualizuo i) i lo o
pa o ojimen o casi. Da lo o pa icola men e deside aujama a sibi osi,
ce cando di icos ui e il locale linguaggio a ian e. Palygin i piccoli nume o dei
esponden i pe me e modella e peculia i à della lingua locale, e ques o modello si
può successi amen e iempi e di da i degli al i segnala o i.
1. TIRIAJ AGEIAUS TIPOLOGIJ
SPECIFICA
Come già menziona a Į ade, ho izon alusis e e icalusis dimensmuo pa eikėjo ispe o o nisce
non solo ealaus empo linguini a i di issazione possibili à, ma e 7 Angl. non-mobile olde u al male.
Ques o c i e io sie inas con s a išku a mės immagine. Dal pun o di is a NORM, l'in o man e
idoneo è paglie ęs, sėslus uomo del illaggio (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 32).

ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
p ieigą p ie s ebimojo laiko duomenų, . y. ski ingo amžiaus g upių a minių
ca a e is iche.
La p ospe i a di empo di osse a o e iene a o za a dal a o che ealeis
empo di s udio (pa eikėjų applicausa) 2020 l., i. e. dopo cen esimo anno dalla
nasci a del capoio pa eikėjo e dopo 61-e ių anni dal iscaldamen o dall'a lusso
Nẽmuno alėni (ž . ig. 2.). 2 PAV. Gli anni di nasci a dei Pa eici o i da una
p ospe i a di empo eale e osse a o Guo aujan e 20112014 m. ipologia del
p oge o, du an e l'inondazione del Nẽmuno allei (1959). 8. I pa eikėjai
appa ene ano middi iniajai e gio ane ge a (o anco a non e ano na i) 2020 m., al
momen o del sondaggio, u i (anche e alcuni pa lan i discenden i dei bagnieci)
e ano già di en a i app esen an i della gene azione anziana . y. anziani di 50
nebė a. Tačiau, kaip minė a, amžiaus ski umas a p y iausių i jauniausių pa-
m. Likkamas dei i us, pe sone appa enu i alla gene azione anziana, già o ni o i di possibili geni o i e bambini pe le di e enze linguis iche
(a umam) i ela o9.
I geni o i (nep esso qualunque e à) assegna i senio iai ca a, e i bambini jaunesniajai. Tokia ipologia
i le e gene a o non solo socioling is iniu, ma e demog a ico pun o di is a, aigi pe me e,
analizzando da i osse azionio empo, escla i i possibile locale pa a mės a ian e kai ą il suo
a o zamen o o debpnimen o. 8 Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo
op imizacija i in e ac i ioji a minės in o macijos sklaida (VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028), guidaė p o . d .
(HP) D. Mikulėnienė. Finanzia o so o il p og amma EU Suppo o di scienzia i e al i ice ca o i alle
a i i à scien i iche ( isuo inė do acija).
9 La ipologia d'e à negli s udi può a ia e, a seconda dei demog a ici e k . a o i (Bakšienė 2021: 74).
Cos uendo Ta myno modelį, in u u o piani ica a applica a a s udi dell'in e o linguaggio li uano a ea, la
demeno di gene azione anche poko eggia o: anziani a gene azione a ibui i pa eikėjai, supe io i di 60 m.
secolo (in ece 50 m.), o mediana 3159 m. (Bakšienė 2021: 74).
A icoli A icles 217 /
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
2. TIRIAMOJI TERRITORIO
L'appa izione kaũno mã ių Pakauns pa e pa en ò speci iciiniu campo di
ice che. A causa dei cos uzioni id oele iche a enu i nel XX a. 6-aj
decennio dal Nẽmuno allio ( ussimojo Kaũno mã ių ondo) e acuandini abi an i
locali, la maggio pa e delle pe sone kėlėsi in adiaimi luoghi, quindi 2020 m. la
maggio pa e delle lo o concen azione za issa a in pama y.
Come menziona o, due a icolo s udiamieji dugniečiai i e Šlienã oje (Samyl
sen., kai iajame ma ių k an e), a ibui oie PiliuonõsSamyl a ealui (šis a ealus
inse ijamo bend inė- a minė kalbos židiniu (Bakšienė 2021: 81). Ki i due
gy ena Rušiškėse – dešiniajame ma ių k an e (ž . 3 pa .).
3 PAV. Pa eikėjų lokacija i iškeldinimo k yp ys
Decidendendo da u e le classi icazioni a mie li uane, ikė ina a minis plo o
uni isum (ž . 3 sky ių). Al us an o, di e si pe iodi di ma e iale I app esen an i
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX esp ime i alcune disu apime di peculia i à
a minii e possibile pe eigiškumą supo ų aukš aičių plo a, nel quale ci sono pie ų
nuojan is p iedzūkis.
Taigi ho izon aliuoju lygmeniu e i o ija nė a isiškai homogeniška: ai aka-
aukš aičiams būdingų 218 a minių ypa ybių.
3. TIRIAMOJO PLOTO TARMINS YPATYBS
la ca a e is ica a minée dell'a ea è conse a a una nuo a g amma ica
ca a e is ica ai gio ani g amma ici sca amen o delle a mie secondo i segni
one ici: alla ine del XIX An anas Ba anauskas ques a a ea assegnò Ti icii i
p imi me idiecim (Ba ano skij 1898: 4951; anche c . Ge žo ai ė 487). Nella XX a
p ima me à An anas Salys aukš aičiams idu iečiams (Salys: 1933: 2134; Salys:
1992: 1099,11 o nella XX a seconda me à del XX Zigmas Zinke ičius e Aleksas
Gi denis Vaka š ai kauni (Zinke ičius, Gi denis 196: 139:146). P iedzūkio
peculia i à pa la o i sono za iksa ée abipus Nẽmuno ques o delle se a e
alš aičių kauniškių e dei pome idi alš aičių pe eiga. S ambesniais p iedzūkio
cen ais į a dijami Balbiẽ iškis, P enai, B š onas, Kaišiadó ys (Bace ičiū ė,
Mikulėnienė, Salienė 2005: 114116).
di Ques o plo o si sepa ano da gana yškių one inių peculia i à: (1) come
pak aš iniai aka ų aukš aičiai, luogo balsio e (bu usio nosinio ę) qualche ol a
a ia i (i·) (p z., eñ i·, išsigañdęs isigadis) (Salys 1933: 31; 1992: 113; Zinke ičius
1966: 82 e k . ; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė
2005: 116);
(2) al pos o ą ų (p z., žuolas ú·žuolas, g ž as g ũ·š as) (Salys 1992:
113; Mo kūnas 1994: 85–86 i k .);
(3) žodžio p adžios e a liepia kaip a (p z., eke  – ake ·, eše ỹs – aše ·s)
(Zinke ičius 1966: 121122, 449; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė2005:
114);
(4) come e nella g ande alš aičių pa a mės pa e, spesso allunga i p imi
i ap adžius d iga sių dėmenis i, u (p z., d b i d· p , s ùm i s úm· )
(Zinke ičius 1966: 107 e k . ; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005:
114);
(5) kie ina p iebalsį l (p z., lẽdas łã·das, léis i lái.s ) (Zinke ičius 1966:
160161; Salys 1992: 109111; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005:
116);
A icoli A icles 219 /
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
(6) gali a i a i esnius balsius ė, o (bga – b·ga, óks – ·ks) (Zinke ičius
1966: 71, 74–75; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116)10.
T a le ca a e is iche mo ologiche menė ine:
(7) i iškosios giminės daik a a džių ienaskai os naudininko galūnė può
esse e -u (p z., põnui põnu) (Zinke ičius 1966: 248; Bace ičiū ė, Mikulėnienė,
Salienė 2005: 116);
(8) p ielinksninesse cos uzioni a ol e galūnė -i (ikidagi a dañgui (iki
dangaũs), ak egi a k agui (iki k ago) (Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005:
116);
(9) può esse e usa o ilia i o (p z., iduñ, šliūbañ) (Zinke ičius 1966: 200,
2005210; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 209: 116); un'al a p eedzūkio
peculia i à daik a a džio baigmens -uo kei imas -u a (p z., sesuõ
sesu à, anduõ andu à) (Zinke ičius 1966: 8687; Salys 1992: 113; Mo kūnas
1994: 87) (10); plačiau apie p iedzūkį ž . (Salys 1933: 2832; 1992: 113;
Mo kūnas 1994: 8492; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 114; 116).
In ques o a icolo, sulla base di un modello eo ico, basa oamu dieci imi
a minių p eedzūkio peculia i à, ca a e izza a dugniečių kalba.
4. RESPONDENT KALBOS
CHARATTERISTICA
Išnag inėjus qua o dei 2020 m. applicaus ų pa eikėjų kalbą, si è capiškin a
che pama yje p eedzūkio peculia i à esama.
Medziaga egis a e 2 o e. 34 min. di du a a chiacchie e con due pa eikėjai da Ruiškių (LKA536 pun o)
e due pa eikėjai da Šlienã os (Má gininkų (LKA553) pun o) pa agona a con 1982 m. Lie u ių linguaggi
a i udin usage e i ica o da p ospe i a di osse a o e del empo. Secondo l'a chi io Ta mių del
laso“ (LKA) „Fone ikos“ žemėlapiais i jų komen a ais. Taip p iedzūkio ypa-
Cen o Geoling is ikos dell'is i u o della lingua Li uania, Rušiškių 10 Ques i esempi sono p esen a i
così come indica o nelle on i ci a e (lie u ių dialek ologijoje įp as a kopenhagine ansk ipcija).
Nel ca a e izza e il linguaggio dei p esen a o i, esempi sa anno sc i i
palaipsniui įsigalinčios a p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. Plačiau apie TFA ž .
Bakšienė, Čepai ienė 2017; Bakšienė 2018.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
10 PAV. 1982 m. LKA Fone ikos mappapio No. 20 agmen a : kamieno i, u
i ap adžiuose d iga siuose
1982 m. LKA Fone ikos mappa No. 20 i le e essenzialmen e due li elli
o izzaliuosi l'uni à dell'a ea dal pun o di is a sinc onico, a sug e ini con 2020
m. da i e diac onico (dal pun o di is a del empo osse a o).
4.4. P iebalsio l kie inimas
Pama yje abbas anza yški un'al a peculia i à p iebalsio l kie inimas.
2020 m. peculia i à o a a in en ambe le i e ma ias; c . abelę 4. 4
LENTEL. P iebalsio l solidi icazione
Pa eikėjai +/- Pa yzdžiai Šlie_V_1920 +/(-) njɑpɛ1ˈlɑɪdo; p1ɑˈlɑɪdo (x 2);
n1ˈlɑɪdji; ɪ1ˈlɑɪjɛ; p1ˈlɑɪd (šūʋius); njpɛɑ1ˈlɑɪd; lɪˈdjɪmɑ; lɪˈdɪmo;
lɑsjɪnm ( iš ą)
Rumš_M_1930 + ɪj1ˈkjeːlː (x 2); kjɛˈlɑs; ʋjɛˈlɑs; lnj1ˈ jiːnos; lnj1ˈ jiːnuː Šlie_M_1951 -
Rumš_V_1954 +/- bɔɪˈkjæˈlː

S aipsniai / A icles 227
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
2020 m. applicaus i dugniečiai p iebalsį l kie ina in a ie posizioni. P iebalsį l kie ina
e dei qua o g a ia o i, pe ò non del u o coe en emen e (pascaiko esimčių).
Secondo esempi gausą, p incipalmen e l kie inamo pa eikėjo Šlie_V_1920 colboje,
pe ò nelle pa oleie išklė, neišklė, a klė iš a as e minkš as l. Tik pa eikėja
Rumš_M_1930 p iebalsį kie ina u o il empo.
Come e balsių a liepimo casi, di nuo o esiliškėja gene os impo anza: osse abile,
che 1951 m. na usi pa eikėja p iebalsio l comple amen e nekie ino, e 1954 m. gimęs
pa eikėjas appena una ol a.
P iebalsio l kie ina ion ca og a a o non in un unico 1982 m. LKA Fone ikos
mappa. Ecco No. 15 kamieno e, ei po p iebalsio l (p z., lẽdas, léis i); s . Sulla i a
11 pa ., o žemėlapyje N . 72 – kamieno n po l; ž . 12 pa .
sinis a (e quindi e Šlienã oje Má gininkų (LKA553) pun o) issa sia e(i), e a(i) e
sulla des ia (Rušiškėse, LKA536) uno a(i) (LKA II 3334). Vadinasi, Rušiškėse l
da an i e(i) semp e a as kie ai. 2020 m. endenze man enu e Šlienã oje
(Má gininkų (LKA553) pun o) kie inama čiau che Rušiškėse (LKA536).
Anco a si a a di un caso p iebalsio l ae inio nel 1982 LKA Fone ikos mapėlapis No. 72
(c . Fig. 12). Di e samen e da sulla mappa No. 15 (Fig. 11), qui issa o kamieno en po l
(LKA II 8889). 1982 m. ca og a a o aki aizdus a ie imen o in abbieu i e, pe ò Šliena à
(Má gininkų (LKA553) pun o) conside a ei ina limi e, da cui comincia a a e in i p iebalsį
l po en. 2020 m. ques a ca a e is ica as a solo g azieiei Rumš_M_1930 pa boje, nella
pa ola len ýnos: lnj1ˈ jiːnos; lnj1ˈ jiːnuː (ž . 4 abelę). Pe an o da y ina
assunzione, che bend inesa lingua a ian e (minkš asis p iebalsis l p ieš en) po e a
acquisale si a sinis a k an e ino pa ma ių.
P iebalsio l. kie izzazione ca og a a o non solo l. 1982 LKA Fone ikos zemėŠi
lapiuose, be i 2014 m. monog a ijoje (Mikulėnienė, Meiliūnai ė, sud., 2014);
ž . 13 pa .
2014 l. ma e iale basa o l. 1982 LKA Fone ikos mappini No. 15 e No. 28; si indica che
p iebalsio l. a ea di consumo imas a quello che e a nella seconda me à del XX
secolo, u a ia ques a one ica peculia i à è en a a come nyks an i, meglio
conse ikoma della ge a chia più anziana (Bakšienė,žo ai ė, Leskaus Ge kai ė
2014: 255).
Da ienõs p eedzūkio peculia i à appiiau p esun i balsių ė, a 2020 m.
applicaus ų pa eikėjų kalboje nepasi aikė. 1982 m. LKA Fone ikos mappe
Rušiškėse (LKA536) e Šlienã oje (Má gininkų (LKA553) pun o) anche
non app esen ano ape amen e il balsių ė i o a imo (più su balsių ė i o a i-
mą ž .: LKA II 44–58).
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
Ac a Linguis ica 228 Li huanica LXXXIX
11 PAV. 1982 m. LKA Fone ikos mappaglio No. 15 agmen : kamieno e, ei
po p iebalsio l
12 PAV. 1982 m. LKA Fone ikos mappapio No. 72 agmen o: kamieno en po l
A icoli A icles 229 /
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
13 PAV. X ammen o di mappa: kamieno e, ei, ė po p iebalsio l
4.5. Pa icola i à mo ologiche
Tenendo con o delle one iche peculia i à eig ina, che il locale a ian e g minis non
è comple amen e scompa so, u a ia i da i mo ologici indicano d as iche mu a e
nel con inuum e icale, o nella scala di empo osse a o. Mo ologici esempi
pa icola men e ela i i con l'e à dei pa eike i. Anche se en ambi i più anziani
p esen a o i eo icamen e a ibuibili a una sola ca a (amžiaus di e enza dieci
anni), i e mini da i non sono homogeniški. del Go e nio ha de o in lingua p onuncis os
e ca a e is iche mo ologiche, dezimchia anni jaunesnės pa eikėjos in lingua una,
a jaunesniųjų in lingua ca a e is iche mo ologiche p eedzūkio di u o non si
i o ò; c . abelę 5.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
5 LENTEL. Pa icola i à mo ologiche della lingua dei Da ica o i
Pa eikėjai
Vy iškos giminės
daik a a džių
naudininko galūnė -u
ienaskai os Ilia y as Daik a a džio baigmuo
-uo cambia o -u a Šlie_V_1920 ʋjiɛ1ˈnɑm 1ˈsuːn mjɪˈjkjæljɪn sjsˈʋɑ lima
sie i uno 1982 m. LKA Fone ikos žemėlapį N . 67 (LKA II 8283); c . 14 ig. 5 Dalla
Rumš_M_1930 jʲɛʊˈnʲɪmʊ - -
Su mo ologine ypa ybe – daik a a džio baigmeniu -u a ie oje -uo – ga-
abella si ede che la ca a e is ica è ile a a Šlienã oje (Má gininkų
(LKA553) pun o).
14 PAV. LKA mappaio No. 67 agmen o: ape a galūnės ki čiuo as uo Kadangi 1982 l. LKA Fone ikos
mappaio No. 67 baigmen o -u a gausiai 2020 m. in e ogan e gli abi an i comple amen e opa i a galūnės
iksuo as, ši ypa ybė laiky ina nyks ančia13.
-i p ielinksninėse cos uzioni, u a ia ques o non so p eso, pe ché e di al i ice ca o i essa è
indica a come pasi aikan i iknien qualche ol a (Bace ičiū ė, Mikulė, Salienė 2005: 116). 13 LKA
Fone ikos mappa su No. 67 baigmio -u a ca og a a o in en ambe le ma ias i e, a-
čiau Má gininkų (LKA553) punk e už iksuo as ik žodis šu à.
S aipsniai / A icles 231
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
Come e one iche, mo ologiche ca a e is iche a osena non siie ina
con conc e a abi azione in loco.
4.6. Apposizione delle ca a e is iche e miniche nel
con inuum e icale
Ras ų a minių ypa ybių są anką pagal dažnį e ikaliajame kon inuume ž .
15 ig.
15 PAV. Te minių ypa ybių (ne)buismo 15 immigslas indica p eedzūkio dis in ibili
peculia i à nykimą: pa ola del inizio oceis e a liepiamo come a e casi da qua oų,
a an õsios dis in iamosi peculia i à balsio ą a liepimo come ų (uː) neišgi s a.
Vy iausių g aziei al kalboje p iedzūkio ondamen o i čiausias. Nei sei decenni
nacque o i lo o igli nel linguaggio ca a e is iche a ie, usa e pe p amaiši con
a ian i del linguaggio bend inesa; minima peculia i à più gio ane pa eikėjo
(Rumš_V_1954) nel linguaggio. D'al a pa e, a menziona o che egli anco a kie ina
p iebalsį l, con a iamen e che e anni senio nė pa eikėja Šlie_M_1951. Poiché le
ca a e is iche yškiosios dei pa eikėjų a iano nel linguaggio ( al ol a
indipenden emen e né da locali à, né da gene azione), al pos o a minių požymių,
many ina, già acquis ali a miškieji žymenys (apie a miškojo žymens są oką ž .:
Mikulėnienė 2019: 60).

ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Te i o iniu lygmeniu (ho izon aliajame kon inuume) nė a endencingų o-
ne ini di e enziali. Vediasi, dei due Kaũno mã ių bagno loca ie D a ẽliškių e
Rušiškių esiden i a e ano pa la e uni o memen e.
APEBDRINIMAS
A iclisnyje aggio na i du geoling is ini li elli a ea (o izzon ale) e gene os
( e icale). A ques i li elli, sulla base di un modello eo ico, basa oamomo
diezimmi a minių p eedzūkio ca a e is iche, esaminée e pa eikėjų lingbinė
peculia i à.
Nel con inuume o izzon ale le ca a e is iche del p eedzūkio one iche engono
u ilizza e abbas anza equamen e a sinis a e a des a Kaũno mã ių k an e
Šlienã oje (Má gininkų (LKA553 pun o) e Rušiškėse (LKA536) ne as a di g andi (a
endencingų) a minių ski umų. Abiejuose k an uose balsis e (ę) a liepiamas
come in (iː), la oce e a liepia a come a al p incipio delle pa ole, abbas anza allgina i
i p imi i ap adji dei doppa si di boxmen i, u, kie inamasbalsis l. F agmen i
po ebbe o suppo e la peculia i à mo ologica (dei più p esen i nella des a k),
u a ia la lo o a osena iene p esen a a con amiau. Valu ando da una
p ospe i a di empo osse a o, i da i (ypa ybės, che anco a si o ano
pa eikėjų pa lando) in sos anza coincide con il 1982 d. LKA Fone ikos mappii (2020 d.
a minių ypa ybių pas aciko (i ) in al e pa ole, che indica o il 1982 d. LKA
Fone ikos mappe). Nel con inuum e icale esis a a ie àè. Tu i dugniečiai
lungano i p imui i ap adžių d iga sių dėmenis i, u. Il Ve bo inizižios balsį e come a
a liepia e dei qua oų (išsky us jauniausią pa eikėją). P iebalsį l kie ina u i,
ecce o an ą secondo gio inezza p esen a oję. Balsį in (iː) luogo e (bu . nosinio
ę) a ia e p incipali. Dalies ca a e is ica neappa a (da y ina assunzione che
esse scompa kose o nyks ančios): non si è o a a ne un singolo ą liepimo come ų
(uː) caso; né un solo esponden e balsių ė, e ne a ia ap i iau.
Pap as ai y esni gy en ojai y a išlaikę daugiau a minių b uožų – ši enden-
cija ypač a skleis a mo ologinių ypa ybių a osenoje: y iausiojo pa eikėjo (g.
m.) nel linguaggio sono s a e ile a e e peculia i à mo ologiche: i iškosios giminės
daik a a džių ienaskai os galūnė -u (ʋɛjiɑ1ˈnɛm 1ˈsuːn), ilia i o (mjɪˈjkjæljn),
daik a a džio baig -u a
(sjɑsˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ-
ˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈˈ) 1920. Dešimčia anni jaunesnės pa eikėjos linguaggio p onuncia a solo i iškosios giminės daik a a džių ienaskai os galūnė -u (jjɛˈnjɪm). 1951 e 1954 m. na i pa eikėjų pa lando non o a ca a e is iche mo ologiche a mini.
Si può a e ma e che D a ẽliškės e Rušiškės ino all'esceldimen o appa ene a ques o
medesima e minine e i o io p iedzūkiui. Locali à, nelle quali dugniečiai sono s a i
A icoli A icles 233 /
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
(Šliena à Má gininkų (LKA553) pun o) e Rušiškės (LKA536 pun o), anche
conside a eina una a mine p iedzūkio e i o io. a di due amiglie pa la. In
Sukū us p iedzūkio ypa ybėmis g įs ą eo inį modelį, s aipsnyje išanalizuo-
segui o ques o modello pag indu sa à e e ua a icos uzione dell'a ea
s udia o a ian e del linguaggio locale.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologi-
esceldi i ja, eo ia e me odi. P incipali conce i. XXI a. iniziali lie u is i: geoling is inis e
socioling is inis ice ca (zemėlapiai e lo o commen ia ai), sud. D. Mikulėnienė, V.
Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 2947.
Bace ičiū ė Rima, Mikulėnienė Danguolė, Salienė Vilija 2005: Vaka ų aukš aičiai kauniškiai i
Klaipėdos k aš o aukš aičiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. Bakšienė Rima, Čepai ienė
Agnė 2017: Possibili à dell'applicazione In e nazionali one iche abėcėlės ai suoni dei
a mini li uani. Bal is ica 52(1), 105135. P iega in e ne :
h ps:www.bal is ica.l index.php/bal is ica/a icle/ iew/2303/2270 [ edu a
2023-05-29].
Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a, Leskauskai ė As a 2014: X mapėlapis e commen o. XXI a.
inizio dei Li uanei a mės: geoling is inis e socioling is inis ice ca Bakšienė Rima 2021:
(žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 255.
Kauno ajono lingubinis a ian iškumas Ta myno modello c eazione di base. Respec us
Philologicus 39(44), 7388. P iega in e ne :
h ps://www.zu nalai. u.l espec us-philologicus/a icle/ iew/21920/23210 [ edu a
2023-05-30].
Bakšienė Rima 2017: Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboli: aka ų aukš aičiai
šiauliškiai. Ac a Linguis ica Li huanica 77, 237254. Accessibile online: h ps
jou nals.lki.l /9ac alinguis icali huanica://a icle/ iew/873728 [ isualizza o 2023-06-08].
Ba ano skij An onij J. 1898: Бaрaновскiй, Aнтoнiй Я. Замѣтки о литовскомъ
языкѣ и словарѣ [Zamě ki o li o skom’ jazikě i slo a ě], Санктпетербургъ: Типографiя
Impe a o ской Академи Наукъ [Sank pe e bu g: Tipog a ija Impe a o skoj
Akademii Nauk].
Be u o Gae ano 2010: S uc u e and Dynamics o a Language Space: 13. Iden i ying
dimensions o linguis ic a ia ion in a language space. Language and Space. An
In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion, ol. 1: Theo ies and Me hods,
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Handbüche zu Sp ach Handbüche zu Sp achund Kommunika ionswissenscha , ed. by P.
Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 226241. Ge žo ai ė Lau a 2016:
Li huanian a mių classi ica ion y imas geoling is iniu aspek u:
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
LKA II – Lie u ių kalbos a lasas 2: Fone ika, au . E. G ina eckienė, A. Jonai y ė,
J. Lipskienė, K. Mo kūnas, M. Razmukai ė, B. Vanagienė, A. Vidugi is, a sak. ed.
K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1982.
LKASMRK Li uanian TSR MA Lie u ių kalbos ins i u as, Lie u ių kalbos a lasui su ink osios
medžiagos egis acijos knyga (p adė a 1952 m.). Saugoma Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e.
Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: dal a minių požymių
p ie a miškumo žymenų. Respec us Philologicus 35(40), 5162. P iega in e ne :
h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395 žiū ė a
[žiū ė a 2023-05-30].
Mikulėnienė Danguolė 2022: Lie u ių kalbos ins i u o is o ija 2: kalbo y os aneksija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a, sud., 2014: XXI a. inizi delle lie u ių a mės:
geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), Vilnius:
B iedis.
Mo kūnas Kazys 1994: A causa p iedzūkio e dei suoi con ini. Li uanei pa lo y os
domande 34, 8492. Accesso online:
h ps:jou nals.lki.l ://ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/1465/59 [ isualizza o 2023-06-07].
Salys An anas 1933: Kelios no e pe la s o ia a mių. A chi um Philologicum 4, Salys
21–34.
An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų mokslo
akademija.
Šidlauskas Žyd ūnas 2021: Rekons ukciniai Kauno ma ių dugno a minio a ea aspe i.
P o ili della Li u ian dialec ology: inizi del XXI secolo egioninali a ian i, lo o elazioni e
p ospe i e, sud. V. Meiliūnai ė, A. Čepai ienė, D. Damb auskienė, Vilnius: Lie u ių kalbos
ins i u as, 4570. P ieiga in e ne : h p://lki.l /wp-con en U bana/ ičius Valdas 2020:
uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijos-p o iliai-1.pd [žiū ė a 2023-05-30].
Žemėlapio acconjimas. Kaunų ma ių dugno cen esmecio s o ia. P iege in e ne :
h ps:www.a cgis.com/home://i em.h ml?id=c55688a269934e1 95d90bee099467c5 [ edu a
2023-05-30].
A icoli A icles 235 /
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
Willemyns Roland, Bis e Helga 1989: The Language Con inuum as a
Plu idimensional Concep . S a us and Func ion o Languages and Language Va ie ies,
Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 541551. Zinke ičius Zigmas, Gi denis Aleksas 1966: A
causa delle classi iche a mian della lingua li uane. Kalbo y a 14, 139147.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: lyginamoji a mių one ika i
mo ologija, Vilnius: Min is.
The Recons uc ion o he P iedzūkis
Dialec al Fea u es in Ho izon al and Ve ical
Con inuum: he Case o he Bo om o he
Kaunas Lagoon
SUMARY
The a icle p esen s he speci ics o he age ypology o he subjec s om he pe spec i e o
appa en ime. Gene a ional issues a e in oduced. The esiden ial a ea o he in o man s is
con ex ualised, and di ec ions o mig a ion o he popula ion e ic ed om he bo om o
Kaunas Lagoon a e p o ided. The dialec al cha ac e is ics o he s udy a ea a e discussed.
Taking in o conside a ion ha he s udy a ea is a ansi ional a ea be ween he Wes e n
Aukš ai ian subdialec o Kaunas and he Sou he n Aukš ai ian subdialec (and is o be
conside ed o be P iedzūkis subdialec a ea), a heo e ical model based on en P iedzūkis
dialec al ea u es is de eloped. Based on he de eloped heo e ical model, he language o he
in o man s ( wo amilies) is cha ac e ised. Dissemina ion o dialec al da a in he ho izon al and
e ical con inuum is shown. Da a, collec ed in 2020, is compa ed o he linguis ic ac s o he
maps in Phone ics (LKA 1982). The ma e ial om di e en pe iods is homogenous in mos cases
he shi s in he use o dialec al (phone ic) ea u es a e small. Based on he da a a he ime o
appa en , a econs uc i e amewo k o unde s and he local a ia ion o he subdialec a
he bo om o he Kaunas Lagoon is c ea ed.
inse i a 2023 m. augpjùzio 9 d.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Li uania
zyd [email protected]