S aipsniai / A icles 211
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
Lie u ių kalbos ins i u as
ORCID id: o cid.o g/0000-0001-5763-6921
Mokslinių y imų k yp ys: geoling is ika, lie u ių kalbos
dialek ologija.
DOI: doi.o g/10.35321/all89-10
PRIEDZŪKIO TARMINIŲ
YPATYBIŲ REKONSTRUKCIJA
HORIZONTALIAJAME
IR VERTIKALIAJAME
KONTINUUME: KAUNO MARIŲ
DUGNO ATVEJIS
The Recons uc ion o he P iedzūkis
Dialec al Fea u es in Ho izon al and Ve ical
Con inuum: he Case o he Bo om o he
Kaunas Lagoon
ANOTACIJA
S aipsnyje nag inėjamas Kaũno mã ių užlie o plo o i pama io a minės zonos ho i-
zon alusis i e ikalusis kon inuumas. Ti iamoji medžiaga ink a Rušiškėse (LKA536) i
Šlienã oje (Má gininkų (LKA553) punk as). Kalbin i iš Kaũno mã ių dugno kilę pa eikėjai,
g e in a d iejų šeimų (ski ingų ka  gy en ojų) kalba.
Ti iamoji e i o ija – ai aka ų aukš aičių kauniškių plo as, ku iame ikė asi as i p ie-
dzūkio a minių ypa ybių. Ši p ielaida pa i in a: no s eo iškai p iedzūkio ap aiškos
yškiausios dešiniajame ma ių k an e i Nẽmuno apylinkėse pie ų k yp imi, išsiaiškin a,
kad jos gajos abiejuose k an uose, p ie pa ma ių. Ka u ai suponuoja i a minio plo o
išski inumą.
S aipsnyje iš yškėja i e ikaliojo kon inuumo eikšmė: nus a y a aki aizdi a minių
ypa ybių i pa eikėjų amžiaus ko eliacija. Į amžiaus ipologiją paž elgus naujai – nesilaikan
įp as o skaidymo imis ka omis, gilesniais pjū iais a skleis as e ikalusis agmen iškumas.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
212 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Vy esni pa eikėjai (ku ie, emian is adiciniu ijų ka ų skaidymu, p iklausy ų ai pačiai
ka ai kaip i jaunesnieji) y a išlaikę daugiau p iedzūkio ypa ybių.
ESMINIAI ŽODŽIAI: aka ų aukš aičių kauniškių pa a mė, pie ų aukš aičių pa a mė,
ho izon alusis kon inuumas, e ikalusis kon inuumas, Kauno
ma ios.
ANNOTATION
The a icle analyses he ho izon al and e ical con inuum o he e i o y looded by
Kaunas Lagoon and he coas al dialec zones. The s udy ma e ial was collec ed in Rumšiškės
(LKA536) and Šliena a (Ma gininkai (LKA553 poin )). The in o man s once li ed a
he bo om o he Kaunas Lagoon; he language o wo amilies (inhabi an s o di e en
gene a ions) was con as ed.
The s udy a ea is he Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas a ea, whe e P iedzūkis
dialec al ea u es we e expec ed o ind. This assump ion was con i med: al hough
heo e ically, he mani es a ions o P iedzūkis a e he clea es on he igh bank o he lagoon
and he icini y o Nemunas owa d he sou h, he indings show ha he mani es a ions
can be ound on bo h sides o he lagoon, close o he lagoon. A he same ime, i implies
he dis inc i eness o he a ea.
The a icle also highligh s he signi icance o he e ical con inuum: a clea co ela ion
be ween dialec al cha ac e is ics and he age o in o man s was es ablished. Wi h a new
app oach o he ypology o age, b eaking away om he usual h ee-gene a ion di ision,
he e ical agmen a ion is e ealed in deepe c oss-sec ions. The olde in o man s (who,
acco ding o he adi ional h ee-gene a ion di ision, would belong o he same gene a ion
as he younge ones) ha e e ained mo e o he P iedzūkis ea u es.
KEYWORDS: Wes e n Aukš ai ian subdialec o Kaunas, Sou he n Aukš ai ian
subdialec , ho izon al con inuum, e ical con inuum, Kaunas
Lagoon.
ĮVADAS
XX a. an osios pusės dialek ologijoje pap as ai bu o apsi ibojama ho izon-
aliuoju kon inuumu. Laiky asi nuos a os, kad kalbos eiškiniai išpli ę am i-
k oje e i o ijoje. Ty imais siek a ap ėp i „Lie u ių kalbos a laso“ ( oliau –
LKA) punk us. XXI a. p adžioje, Lie u oje p adėjus plė o i geoling is iką i
p ipažinus, kad a p a mių i bend inės kalbos „esama daug pe eiginių a i-
an ų“, į me odologinį kalbinės analizės ins umen a ijų bu o į auk as i so-
cioling is inis ka os kin amasis. Šis i ki i socioling is iniai kin amieji įgalina
e ikaliojo kon inuumo – laipsniško pa eikėjus cha ak e izuojančių kin amųjų
S aipsniai / A icles 213
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
išsidės ymo – y imus (Willemyns, Bis e 1989: 541; Be u o 2010: 235–236;
Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 39).
Vie inių a minių a ian ų i bend inės kalbos są eika ak ualizuo a 2018–
2020 m., kai Kaũno ajono kalbinę si uaciją y ė Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o mokslininkai1, i 2020–2021 m., kai bu o enkami i
pildomi duomenys būsimajam Ta mynui2. Tuome geoling is ikos me odais
bu o ap a as ho izon alusis i e ikalusis Pakauns plo o agmen iškumas
(Bakšienė 2021: 73).
A liekan šiuos y imus, ski a dėmesio Kaũno mã ių apylinkėms, ku iose
2020 m., enkan a minę medžiagą, lanky asi i šio s aipsnio au o iaus: ieško a
žmonių, iki XX a. šeš ojo dešim mečio gy enusių Nẽmuno slėnyje; jį užliejus,
1959 m. bu o su o muo os Kaũno mã ios (plačiau ž . Šidlauskas 2021: 37–57 i
en nu ody a li e a ū a). Iškeldin i iš sa o gy enamųjų ie o ių, dugniečiai3
dažniausiai mig a o į a imas apylinkes, odėl ikė ina, kad jie i jų palikuonys
gali (galėjo) bū i išsaugoję i au en iškų ie inių kalbos ypa ybių, ku ios bu o
būdingos i Kaũno mã iomis už indy iems kaimams. Lie u oje ai pi masis di-
alek ologinis- ekons ukcinis y imas, ap ėpian is gy enamosios e i o ijos su-
naikinimą i p i e s inį iškeldinimą.
2020 m. bu o apklaus i 53 pa eikėjai, į ašy a apie 50 al. pokalbių. Šio s aips-
nio i iamoji medžiaga – 2 al. 34 min. ukmės ga so į ašai, ku iuose šneka
po du os pačios šeimos ski ingų ka  pa eikėjus – ė us i aikus. S aipsnyje
em asi ke u iais pa eikėjais nuo 66 iki 100 m. amžiaus; pasi ink os d i šeimos,
ku ių y esnieji y a pa ys y iausi iš isų kalbin ų pa eikėjų. Ke u ių kalbė ojų
pag indu ku as eo inis modelis, ku is ėliau ( olesniuose y imuose) bus ai-
komas isiems esponden ams.
Taigi šio s aipsnio objek as – iš Kaũno mã ių dugno kilusių žmonių (i jų
palikuonių) kalba; ž . 1 len elę.
1 Ty imus iš dalies ėmė Kaũno ajono sa i aldybė. Ty imų ado ė – p o . habil. d . Danguolė
Mikulėnienė.
2 P ojek as „Lie u os ie inių kalbos a ian ų duomenyno modelio sukū imas“, ado ė d . Agnė
Čepai ienė. Finansuo as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos (Vals ybinės kalbos a ojimo, no -
minimo i sklaidos p og ama). P ieiga in e ne e: h ps:// a mynas.lki.l / (p isijungimas u in
pasky ą).
3 Tai p igijęs žmonių, gy enusių Nẽmuno slėnyje p ieš už indymą (daba iniame Kaũno mã ių
dugne), į a dijimas (Kaũno mã ių egioninio pa ko Lanky ojų cen o y . specialis ės Ramunės
Miki ieje os in o macija; in e iu su au o iumi 2020-09-14, į ašas saugomas Lie u ių kalbos ins-
i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e).
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
214 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
1 LENTELĖ. Pa eikėjų šeimos i jų gy enamoji ie a4
Pa eikėjai Ga so į ašo ukmė Kilmės ie a Dab. gy . ie a
Pi moji
šeima
Rumš_M_1930 1 al. 11 min. 0 s. Rumšiškės Rumšiškės
Rumš_V_1954
An oji
šeima
Šlie_V_1920 1 al. 23 min. 19 s. D a eliškės Šliena a
Šlie_M_1951
Pa eikėjai gy ena ski inguose ma ių k an uose. Daba inių (pe kel ų)
Rušiškių gy en ojai iki už indymo gy eno senajame Rušiškių mies elyje,
o Šlienã os gy en ojai y a kilę iš D a ẽliškių (kaimo, bu usio a p Rušiškių
( iek senųjų, iek daba inių) bei Šlienã os)5. Šiuo me u Rušiškės p iklau-
so Rušiškių seniūnijai, Kaišiado i ajonui, o Šliena à – Samyl seniūni-
jai, Kaũno ajonui. Tai du LKA punk ai – Rušiškių (LKA536) i Má gininkų
(LKA553) (ž . 1 pa .)6.
Pa eikėjų sudė is a i inka eid odinį p incipą: apklaus i mo ina
(Rumš_M_1930) i sūnus (Rumš_V_1954) bei ė as (Šlie_V_1920) i duk ė
(Šlie_M_1951). Juos galima apibūdin i kaip sėslius, ik sūnus Rumš_V_1954 di -
ba Kaũno mies e. Pa eikėjų kalbinę ( a minę) cha ak e is iką ž . 4 sky ių
„Responden ų kalbos cha ak e is ika“.
Šiam s aipsniui pasi ink os medžiagos analizė padeda siek i i užsib ėž o
ikslo – a skleis i ho izon alųjį i e ikalųjį Kaũno mã ių dugno bei pama io
a minės kalbos sa i umą. Kadangi amžiaus ski umas a p y iausio i jauniau-
sio pa eikėjo – 36 me ai (ž . 2 pa .), su ink a a minė medžiaga a skleidžia ne
ik ealiojo, be i s ebimojo laiko kalbines endencijas, o ai da labiau sus ip i-
na e ikaliąją y imo ašį.
Tikslui pasiek i išsikel i užda iniai:
(1) išnag inė i 2020 m. kalbin ų y esnių i jaunesnių gy en ojų, p iklau-
sančių d iem šeimoms, kalbines ypa ybes;
(2) apibūdin i a minę Kaũno mã ių dugno i pama io zoną e ikaliuoju
(ski ingų ka ) lygmeniu.
4 Pa eikėjai užkoduo i šia a ka: ie o ės san umpa, ly is, gimimo me ai. P z., Rušiškėse gy e-
nan i mo e is, gimusi 1930 m.: Rumš_M_1930.
5 Gy enamųjų ie ų išsidės ymą Kaũno mã ių dugne ž . Valdo U bana ičiaus žemėlapio
pasakojime. P ieiga in e ne e: h ps://www.a cgis.com/home/i em.h ml?id=c55688a269934e
1 95d90bee099467c5.
6 Remian is Ta myno duomenimis, Šliena à pa enka į du punk us: didesnė dalis p iklauso
A mãliškių punk ui (LKA534), mažesnė – Má gininkų (LKA553). Šio s aipsnio pa eikėjai gy e-
na Má gininkų punk e (LKA553).
S aipsniai / A icles 215
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
1 PAV. Ti iamieji LKA punk ai
Ty imo me odologija. Kaip jau minė a, kalbos analizei pasi ink i ski -
ingų ka  pa eikėjai. Taigi nesi ado aujama adiciniu NORM k i e ijumi7.
Tokios p ak ikos Lie u oje laiky asi i anksčiau, iesa, ją aikan keliakalbių šei-
mų y imams (plačiau ž . Mikulėnienė, Poce ičiū ė 2018).
Pasi inkus pa eikėjus iš os pačios šeimos, ne ik gali bū i iden i ikuojamos
pa eikėjų kalbos ypa ybės, be i iš engiama a si ik inių (a indi idualizuo ų) jų
pa a ojimo a ejų. Nuo jų ypač pageidaujama a si ibo i, bandan ekons uo-
i ie inį kalbos a ian ą. Palygin i mažas esponden ų skaičius leidžia mode-
liuo i ie inės kalbos ypa ybes, o šį modelį ėliau galima pildy i ki ų pa eikėjų
duomenimis.
1. TIRIAMŲJŲ AMŽIAUS TIPOLOGIJOS
SPECIFIKA
Kaip jau minė a Į ade, ho izon alusis i e ikalusis ma muo pa eikėjo a -
ž ilgiu su eikia ne ik ealaus laiko kalbinių ak ų iksa imo galimybę, be i
7 Angl. non-mobile olde u al male. Šis k i e ijus sie inas su s a išku a mės aizdu. NORM požiū-
iu, inkamas in o man as y a pagy enęs, sėslus kaimo y as (Aliūkai ė, Mikulėnienė 2014: 32).

ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
216 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
p ieigą p ie s ebimojo laiko duomenų, . y. ski ingo amžiaus g upių a minių
ypa ybių.
S ebimojo laiko pe spek y ą sus ip ina ai, kad ealusis y imo laikas (pa ei-
kėjų apklausa) – 2020 m., . y. po šim mečio nuo y iausiojo pa eikėjo gimimo
i po 61-e ių me ų nuo iškeldinimo iš užliesimo Nẽmuno slėnio (ž . 2 pa .).
2 PAV. Pa eikėjų gimimo me ai iš ealiojo i s ebimojo laiko pe spek y os
Vado aujan is 2011–2014 m. p ojek o ipologija, Nẽmuno slėnio už indy-
mo me u (1959 m.) pa eikėjai p iklausė idu iniajai i jaunajai ka ai (a ba da
nebu o gimę)8. 2020 m., apklausos me u, isi ( aip pa i keli pakalbin i du-
gniečių palikuoniai) jau bu o apę y esniosios ka os a s o ais – . y. y esni
nei 50 m. Likusių gy ų žmonių, 1959 m. p iklausiusių y esniajai ka ai, jau
nebė a. Tačiau, kaip minė a, amžiaus ski umas a p y iausių i jauniausių pa-
eikėjų – pakankamas galimiems ė ų i aikų a miniams kalbos ski umams
(a panašumams) a skleis i9.
Tė ai (nep iklausomai nuo amžiaus) p iski i y esniajai ka ai, o aikai –
jaunesniajai. Tokia ipologija a spindi ka as ne ik socioling is iniu, be i de-
mog a iniu požiū iu, aigi leidžia, analizuojan duomenis s ebimuoju laiku, iš-
siaiškin i galimą ie inio pa a mės a ian o kai ą – jo s ip ėjimą a silpnėjimą.
8 „Šiuolaikiniai geoling is ikos y imai Lie u oje: punk ų inklo op imizacija i in e ak y ioji a mi-
nės in o macijos sklaida“ (VP1-3.1-ŠMM-07-K-01-028), ado ė p o . d . (HP) D. Mikulėnienė.
Finansuo as pagal ES p og amą „Pa ama mokslininkų i ki ų y ėjų mokslinei eiklai ( isuo inė
do acija)“.
9 Amžiaus ipologija y imuose gali a ijuo i, p iklausomai nuo demog a inių i k . eiksnių
(Bakšienė 2021: 74). Ku ian Ta myno modelį, a ei yje planuojamą aiky i iso lie u ių kalbos
plo o y imams, ka os dėmuo aip pa pako eguo as: y esniajai ka ai p iski i pa eikėjai, y esni
nei 60 m. amžiaus ( ie oje 50 m.), o idu inei – 31–59 m. (Bakšienė 2021: 74).
S aipsniai / A icles 217
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
2. TIRIAMOJI TERITORIJA
Kaũno mã ių a si adimas Pakauns dalį pa e ė speci iniu y imų lauku.
Dėl XX a. 6-ajame dešim me yje ykusių hid oelek inės s a ybų iš Nẽmuno
slėnio (būsimojo Kaũno mã ių dugno) iškeldinus ie inius gy en ojus, didžioji
dalis žmonių kėlėsi į g e imas ie o es, odėl 2020 m. didžiausia jų koncen a-
cija už iksuo a pama yje.
Kaip minė a, du s aipsnio i iamieji dugniečiai gy ena Šlienã oje (Samyl
sen., kai iajame ma ių k an e), p iski inoje Piliuonõs–Samyl a ealui (šis a e-
alas į a dijamas bend inės- a minės kalbos židiniu (Bakšienė 2021: 81). Ki i du
gy ena Rušiškėse – dešiniajame ma ių k an e (ž . 3 pa .).
3 PAV. Pa eikėjų lokacija i iškeldinimo k yp ys
Sp endžian iš isų lie u ių a mių klasi ikacijų, ikė inas a minis plo-
o ien isumas (ž . 3 sky ių). Ki a e us, ski ingų laiko a pių medžiagoje
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
218 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
iš yškėja kai ku ių a minių ypa ybių nesu apimai i galimą pe eigiškumą supo-
nuojan is p iedzūkis.
Taigi ho izon aliuoju lygmeniu e i o ija nė a isiškai homogeniška: ai aka-
ų aukš aičių plo as, ku iame y a pie ų aukš aičiams būdingų a minių ypa ybių.
3. TIRIAMOJO PLOTO TARMINĖS YPATYBĖS
Ti iamojo plo o a minė cha ak e is ika y a išsaugojusi jaunag ama i-
kiams būdingą a mių ski s ymą pagal one inius požymius: XIX a. pabaigo-
je An anas Ba anauskas šį plo ą p isky ė y iečiams pi miesiems pie iečiams
(Ba ano skij 1898: 49–51; da ž . Ge žo ai ė 2016: 48), XX a. pi mojoje pusė-
je An anas Salys – aukš aičiams idu iečiams (Salys 1933: 21–34; Salys 1992:
109–114), o XX a. an ojoje pusėje Zigmas Zinke ičius i Aleksas Gi denis –
aka ų aukš aičiams kauniškiams (Zinke ičius, Gi denis 1966: 139–147).
P iedzūkio ypa ybių kalbininkai y a už iksa ę abipus Nẽmuno – ai aka-
ų aukš aičių kauniškių i pie ų aukš aičių pe eiga. S ambesniais p iedzūkio
cen ais į a dijami Balbiẽ iškis, P enai, B š onas, Kaišiadó ys (Bace ičiū ė,
Mikulėnienė, Salienė 2005: 114–116).
Šio plo o a s o ai a ski iami iš gana yškių one inių ypa ybių:
(1) kaip pak aš iniai aka ų aukš aičiai, ie oje balsio e (bu usio nosinio ę)
ka ais a ia i (i·) (p z., eñ – i·, išsigañdęs – isigadis) (Salys 1933: 31;
1992: 113; Zinke ičius 1966: 82 i k .; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė
2005: 116);
(2) ie oje ą – ų (p z., žuolas – ú·žuolas, g ž as – g ũ·š as) (Salys 1992:
113; Mo kūnas 1994: 85–86 i k .);
(3) žodžio p adžios e a liepia kaip a (p z., eke  – ake ·, eše ỹs – aše ·s)
(Zinke ičius 1966: 121–122, 449; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė2005:
114);
(4) kaip i didelėje aukš aičių pa a mės dalyje, dažnai ilgina pi muosius i -
ap adžius d iga sių dėmenis i, u (p z., d b i – d· p , s ùm i – s úm· )
(Zinke ičius 1966: 107 i k .; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005:
114);
(5) kie ina p iebalsį l (p z., lẽdas – łã·das, léis i – lái.s ) (Zinke ičius 1966:
160–161; Salys 1992: 109–111; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005:
116);
S aipsniai / A icles 219
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
(6) gali a i a i esnius balsius ė, o (bga – b·ga, óks – ·ks) (Zinke ičius
1966: 71, 74–75; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116)10.
Iš mo ologinių ypa ybių minė inos:
(7) y iškosios giminės daik a a džių ienaskai os naudininko galūnė ga-
li bū i -u (p z., põnui – põnu) (Zinke ičius 1966: 248; Bace ičiū ė,
Mikulėnienė, Salienė 2005: 116);
(8) p ielinksninėse kons ukcijose – ka ais galūnė -i (iki‿dagi – iki dañgui
(iki dangaũs), iki‿k egi – iki k agui (iki k ago) (Bace ičiū ė, Mikulėnienė,
Salienė 2005: 116);
(9) gali bū i a ojamas ilia y as (p z., iduñ, šliūbañ) (Zinke ičius 1966:
200, 209–210; Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116);
(10) da iena p iedzūkio ypa ybė – daik a a džio baigmens -uo kei i-
mas -u a (p z., sesuõ – sesu à, anduõ – andu à) (Zinke ičius 1966:
86–87; Salys 1992: 113; Mo kūnas 1994: 87); plačiau apie p iedzūkį
ž . (Salys 1933: 28–32; 1992: 113; Mo kūnas 1994: 84–92; Bace ičiū ė,
Mikulėnienė, Salienė 2005: 114; 116).
Šiame s aipsnyje, emian is eo iniu modeliu, g indžiamu dešim imi a mi-
nių p iedzūkio ypa ybių, cha ak e izuojama dugniečių kalba.
4. RESPONDENTŲ KALBOS
CHARAKTERISTIKA
Išnag inėjus ke u ių 2020 m. apklaus ų pa eikėjų kalbą, išsiaiškin a, kad pa-
ma yje p iedzūkio ypa ybių esama.
Medžiaga – į ašy i 2 al. 34 min. ukmės pokalbiai su d iem pa ei-
kėjais iš Ruiškių (LKA536 punk as) i d iem pa eikėjais iš Šlienã os
(Má gininkų (LKA553) punk as) – palygin a su 1982 m. „Lie u ių kalbos a -
laso“ (LKA) „Fone ikos“ žemėlapiais i jų komen a ais. Taip p iedzūkio ypa-
ybių a ojimas pa ik in as iš s ebimojo laiko pe spek y os. Lie u ių kal-
bos ins i u o Geoling is ikos cen o Ta mių a chy o duomenimis, Rušiškių
10 Šie pa yzdžiai pa eikiami aip, kaip nu ody a ci uojamuose šal iniuose (lie u ių dialek ologijo-
je įp as a kopenhagine ansk ipcija). Cha ak e izuojan pa eikėjų kalbą, pa yzdžiai bus ašomi
palaipsniui įsigalinčios a p au inės one inės abėcėlės (TFA) ašmenimis. Plačiau apie TFA ž .
Bakšienė, Čepai ienė 2017; Bakšienė 2018.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
10 PAV. 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapio N . 20 agmen as: kamieno i, u i ap a-
džiuose d iga siuose
1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapis N . 20 iš esmės a spindi du ho izon-
aliuosius lygmenis – plo o ien isumą sinch oniniu požiū iu, o sug e inus su
2020 m. duomenimis – i diach oniniu (iš s ebimojo laiko pe spek y os).
4.4. P iebalsio l kie inimas
Pama yje gana yški da iena ypa ybė – p iebalsio l kie inimas. 2020 m.
ypa ybė as a abiejuose ma ių k an uose; ž . 4 len elę.
4 LENTELĖ. P iebalsio l kie inimas
Pa eikėjai +/- Pa yzdžiai
Šlie_V_1920 +/(-) nʲɛpɑ1ˈlɑˑɪdoˑ; pɑ1ˈlɑˑɪdoˑ (x 2); nʊ¹ˈlɑˑɪdʲi; ɪʃ¹ˈlɑˑɪʤʲɛ;
pɑ¹ˈlɑˑɪdɒʊ (šūʋius); nʲɛpɑ1ˈlɑˑɪdɒʊ; lɐɪˈdʲɪmɑˑ; lɐɪˈdɪmoˑ;
ˈlɑˑsʲɪnɐm ( iš ą)
Rumš_M_1930 + ɪʃʲ¹ˈkʲeːlɘː (x 2); kʲɛʊˈlɑs; ɐʋʲɛˈlɑs; lɐnʲ¹ˈ ʲiːnoˑs; ˈlɐnʲ¹ˈ ʲiːnuː
Šlie_M_1951 -
Rumš_V_1954 +/- bɔɪˈkʲæˑˈlɘː

S aipsniai / A icles 227
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
2020 m. apklaus i dugniečiai p iebalsį l kie ina į ai iose pozicijose. P iebalsį
l kie ina ys iš ke u ių pa eikėjų, ačiau ne isai nuosekliai (pasi aiko išimčių).
Pagal pa yzdžių gausą, daugiausia l kie inamas pa eikėjo Šlie_V_1920 kalbo-
je, ačiau žodžiuose išklė, neišklė, a klė iš a as i minkš as l. Tik pa eikėja
Rumš_M_1930 p iebalsį kie ina isą laiką.
Kaip i balsių a liepimo a ejais, ėl iš yškėja ka os s a ba: pas ebė ina, kad
1951 m. gimusi pa eikėja p iebalsio l isiškai nekie ino, o 1954 m. gimęs pa ei-
kėjas – os ieną ka ą.
P iebalsio l kie inimas ka og a uojamas ne iename 1982 m. LKA „Fone ikos“
žemėlapyje. Š ai N . 15 – kamieno e, ei po p iebalsio l (p z., lẽdas, léis i); ž .
11 pa ., o žemėlapyje N . 72 – kamieno n po l; ž . 12 pa .
Kai iajame k an e ( aigi i Šlienã oje – Má gininkų (LKA553) punk e) už-
iksuo a i e(i), i a(i), o dešiniajame (Rušiškėse, LKA536) – ien a(i) (LKA II
33–34). Vadinasi, Rušiškėse l p ieš e(i) isuome a as kie ai. 2020 m. en-
dencijos išlaiky os – Šlienã oje (Má gininkų (LKA553) punk e) kie inama e-
čiau nei Rušiškėse (LKA536).
Da ap a inas ienas p iebalsio l kie inimo a ejis – 1982 m. LKA „Fone ikos“
žemėlapis N . 72 (ž . 12 pa .). Ki aip nei žemėlapyje N . 15 (11 pa .), čia už ik-
suo as kamieno en po l (LKA II 88–89). 1982 m. ka og a uojamas aki aizdus
kie inimas abiejuose k an uose, ačiau Šliena à (Má gininkų (LKA553) punk-
as) laiky ina iba, nuo ku ios p adedama kie in i p iebalsį l po en. 2020 m. ši
ypa ybė as a ik pa eikėjos Rumš_M_1930 kalboje, žodyje len ýnos: lɐnʲ¹ˈ ʲiːnoˑs;
ˈlɐnʲ¹ˈ ʲiːnuː (ž . 4 len elę). Todėl da y ina p ielaida, kad bend inės kalbos a i-
an as (minkš asis p iebalsis l p ieš en) galėjo įsigalė i kai iajame k an e iki pa
ma ių.
P iebalsio l kie inimas ka og a uo as ne ik 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemė-
lapiuose, be i 2014 m. monog a ijoje (Mikulėnienė, Meiliūnai ė, sud., 2014);
ž . 13 pa .
Ši 2014 m. medžiaga pa em a 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapiais N . 15 i
N . 28; nu odoma, kad „p iebalsio l a ojimo plo as išlikęs oks pa , koks
bu o XX a. an ojoje pusėje“, ačiau ši one inė ypa ybė į a dy a kaip nyks-
an i, ge iausiai išlaikoma y iausiosios ka os kalboje (Bakšienė, Ge žo ai ė,
Leskauskai ė 2014: 255).
Da ienõs p iedzūkio ypa ybės – a i iau a iamų balsių ė, o – 2020 m. ap-
klaus ų pa eikėjų kalboje nepasi aikė. 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapiai
Rušiškėse (LKA536) i Šlienã oje (Má gininkų (LKA553) punk as) aip pa
ne ep ezen uoja a i esnio balsių ė i o a imo (plačiau apie balsių ė i o a i-
mą ž .: LKA II 44–58).
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
11 PAV. 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapio N . 15 agmen as: kamieno e, ei
po p iebalsio l
12 PAV. 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapio N . 72 agmen as: kamieno en po l
S aipsniai / A icles 229
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
13 PAV. X žemėlapio agmen as: kamieno e, ei, ė po p iebalsio l
4.5. Mo ologinės ypa ybės
A siž elgian į one ines ypa ybes eig ina, kad ie inis a minis a ian as nė-
a isiškai išnykęs, ačiau mo ologiniai duomenys odo d as išką poky į e i-
kaliajame kon inuume, a ba s ebimojo laiko skalėje.
Mo ologiniai pa yzdžiai ypač susiję su pa eikėjų amžiumi. No s abu y-
iausi pa eikėjai eo iškai p iski ini ienai ka ai (amžiaus ski umas – dešim
me ų), a miniai duomenys nė a homogeniški. Vy iausiojo pa eikėjo kalboje
išgi s os ys mo ologinės ypa ybės, dešimčia me ų jaunesnės pa eikėjos kalbo-
je – iena, o jaunesniųjų kalboje mo ologinių p iedzūkio ypa ybių iš is nepa-
si aikė; ž . 5 len elę.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
230 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
5 LENTELĖ. Pa eikėjų kalbos mo ologinės ypa ybės
Pa eikėjai
Vy iškos giminės
daik a a džių ienaskai os
naudininko galūnė -u
Ilia y as Daik a a džio baigmuo
-uo keičiamas -u a
Šlie_V_1920 ʋʲiɛ¹ˈnɑˑm ¹ˈsuːnʊ mʲɪˈʃʲkʲæˑlʲɪn sʲɛsʊˈʋɑ
Rumš_M_1930 jʲɛʊˈnʲɪmʊ - -
Su mo ologine ypa ybe – daik a a džio baigmeniu -u a ie oje -uo – ga-
lima sie i ieną 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapį – N . 67 (LKA II 82–83);
ž . 14 pa . Iš 5 len elės ma y i, kad ypa ybė ap ik a Šlienã oje (Má gininkų
(LKA553) punk e).
14 PAV. LKA žemėlapio N . 67 agmen as: a i os galūnės ki čiuo as uo
Kadangi 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapyje N . 67 baigmuo -u a gausiai
iksuo as, ši ypa ybė laiky ina nyks ančia13.
2020 m. apklausian gy en ojus isiškai neap ik a galūnės -i p ielinksninėse
kons ukcijose, ačiau ai nenus ebino, nes i ki ų y ėjų ji nu odoma kaip pasi-
aikan i ik ka ais (Bace ičiū ė, Mikulėnienė, Salienė 2005: 116).
13 LKA „Fone ikos“ žemėlapyje N . 67 baigmuo -u a ka og a uo as abiejuose ma ių k an uose, a-
čiau Má gininkų (LKA553) punk e už iksuo as ik žodis šu à.
S aipsniai / A icles 231
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
Kaip i one inių, mo ologinių ypa ybių a osena nesie ina su konk ečia
gy enamąja ie o e.
4.6. Ta minių ypa ybių pasiski s ymas e ikaliajame
kon inuume
Ras ų a minių ypa ybių są anką pagal dažnį e ikaliajame kon inuume ž .
15 pa .
15 PAV. Ta minių ypa ybių (ne)bu imas
15 pa eikslas odo p iedzūkio ski iamųjų ypa ybių nykimą: žodžio p adžios
balsis e a liepiamas kaip a imis a ejais iš ke u ių, o an õsios ski iamosios ypa-
ybės – balsio ą a liepimo kaip ų (uː) – neišgi s a.
Vy iausių pa eikėjų kalboje p iedzūkio pama as i čiausias. Šeš ajame de-
šim me yje gimusių jų aikų kalboje ypa ybės e esnės, a ojamos p amai-
šiui su bend inės kalbos a ian ais; mažiausia ypa ybių – jauniausio pa eikėjo
(Rumš_V_1954) kalboje. Ki a e us, minė ina, kad jis da kie ina p iebalsį l,
p iešingai nei ejais me ais y esnė pa eikėja Šlie_M_1951. Kadangi yškiosios
ypa ybės pa eikėjų kalboje į ai uoja (kai kada nep iklausomai nei nuo ie o ės,
nei nuo ka os), ie oje a minių požymių, many ina, jau įsigali a miškieji žy-
menys (apie a miškojo žymens są oką ž .: Mikulėnienė 2019: 60).

ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
232 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Te i o iniu lygmeniu (ho izon aliajame kon inuume) nė a endencingų o-
ne inių ski umų. Vadinasi, d iejų Kaũno mã ių dugno ie o ių – D a ẽliškių
i Rušiškių – gy en ojai u ėjo kalbė i ienodai.
APIBENDRINIMAS
S aipsnyje ak ualizuo i du geoling is iniai lygmenys – ie o ės (ho izon-
alusis) i ka os ( e ikalusis). Šiais lygmenimis, emian is eo iniu modeliu,
g indžiamu dešim imi a minių p iedzūkio ypa ybių, nag inė os pa eikėjų kal-
binės ypa ybės.
Ho izon aliajame kon inuume one inės p iedzūkio ypa ybės a ojamos
gana olygiai – kai iajame i dešiniajame Kaũno mã ių k an e – Šlienã oje
(Má gininkų (LKA553 punk as) i Rušiškėse (LKA536) – ne as a didelių (a
endencingų) a minių ski umų. Abiejuose k an uose balsis e (ę) a liepiamas
kaip į (iː), balsis e a liepiamas kaip a žodžių p adžioje, gausiai ilginami pi mieji
i ap adžių d iga sių dėmenys i, u, kie inamas p iebalsis l. F agmen iškumą
galė ų suponuo i mo ologinės ypa ybės (jų daugiau as a dešiniajame k an e),
ačiau jų a osena eikiau siejama su pa eikėjų amžiumi.
Ve inan iš s ebimojo laiko pe spek y os, duomenys (ypa ybės, ku ios da
andamos pa eikėjų kalboje) iš esmės su ampa su 1982 m. LKA „Fone ikos“ že-
mėlapiais (2020 m. a minių ypa ybių pasi aiko (i ) ki okiuose žodžiuose, nei
nu odoma 1982 m. LKA „Fone ikos“ žemėlapiuose).
Ve ikaliajame kon inuume esama į ai o ės. Visi dugniečiai ilgina pi muo-
sius i ap adžių d iga sių dėmenis i, u. Žodžio p adžios balsį e kaip a a liepia
ys iš ke u ių (išsky us jauniausią pa eikėją). P iebalsį l kie ina isi, išsky us
an ą pagal jaunumą pa eikėją. Balsį į (iː) ie oje e (bu . nosinio ę) a ia ys
y iausieji. Dalies ypa ybių neap ik a (da y ina p ielaida, kad jos išnykusios a
nyks ančios): nepasi aikė nei ieno ą a liepimo kaip ų (uː) a ejo; nei ienas es-
ponden as balsių ė, o ne a ia a i iau.
Pap as ai y esni gy en ojai y a išlaikę daugiau a minių b uožų – ši enden-
cija ypač a skleis a mo ologinių ypa ybių a osenoje: y iausiojo pa eikėjo (g.
1920 m.) kalboje ap ik os ys mo ologinės ypa ybės: y iškosios giminės daik-
a a džių ienaskai os galūnė -u (ʋʲiɛ¹ˈnɑˑm ¹ˈsuːnʊ), ilia y as (mʲɪˈʃʲkʲæˑlʲɪn), daik-
a a džio baigmuo -u a (sʲɛsʊˈʋɑ). Dešimčia me ų jaunesnės pa eikėjos kalboje
išgi s a ik y iškosios giminės daik a a džių ienaskai os galūnė -u (jʲɛʊˈnʲɪmʊ).
1951 i 1954 m. gimusių pa eikėjų kalboje a minių mo ologinių ypa ybių
ne as a.
Galima eig i, kad D a ẽliškės i Rušiškės iki iškeldinimo p iklausė ai pačiai
a minei e i o ijai – p iedzūkiui. Vie o ės, į ku ias dugniečiai bu o iškeldin i
S aipsniai / A icles 233
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
(Šliena à – Má gininkų (LKA553) punk as) i Rušiškės (LKA536 punk as),
aip pa laiky inos iena a mine p iedzūkio e i o ija.
Sukū us p iedzūkio ypa ybėmis g įs ą eo inį modelį, s aipsnyje išanalizuo-
a d iejų šeimų kalba. Vėliau šio modelio pag indu bus a lik a i iamojo plo o
ie inio kalbos a ian o ekons ukcija.
LITERATŪRA
Aliūkai ė Dai a, Mikulėnienė Danguolė 2014: Geoling is ika: ideologi-
ja, eo ija i me odai. Pag indinės są okos. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geolin-
g is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė,
V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 29–47.
Bace ičiū ė Rima, Mikulėnienė Danguolė, Salienė Vilija 2005: Vaka ų
aukš aičiai kauniškiai i Klaipėdos k aš o aukš aičiai, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Bakšienė Rima, Čepai ienė Agnė 2017: Ta p au inės one inės abėcėlės ai-
kymo lie u ių a mių ga sams galimybės. – Bal is ica 52(1), 105–135. P ieiga in e -
ne e: h ps://www.bal is ica.l /index.php/bal is ica/a icle/ iew/2303/2270 [žiū ė a
2023-05-29].
Bakšienė Rima, Ge žo ai ė Lau a, Leskauskai ė As a 2014: X žemėlapis i
komen a as. – XXI a. p adžios lie u ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas
(žemėlapiai i jų komen a ai), sud. D. Mikulėnienė, V. Meiliūnai ė, Vilnius: B iedis, 255.
Bakšienė Rima 2021: Kauno ajono kalbinis a ian iškumas – „Ta myno“ mo-
delio kū imo pag indas. – Respec us Philologicus 39(44), 73–88.P ieiga in e ne e:
h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/21920/23210 [žiū ė a
2023-05-30].
Bakšienė Rima 2017: Lie u ių pa a mių ansk ipcija TFA simboliais: aka ų aukš-
aičiai šiauliškiai. – Ac a Linguis ica Li huanica 77, 237–254. P ieiga in e ne e: h ps://
jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica/a icle/ iew/837/928 [žiū ė a 2023-06-08].
Ba ano skij An onij J. 1898: Бaрaновскiй, Aнтoнiй Я. Замѣтки о литовскомъ
языкѣ и словарѣ [Zamě ki o li o skom’ jazikě i slo a ě], Санктпетербургъ: Типографiя
Императорской Академiи Наукъ [Sank pe e bu g’: Tipog a ija Impe a o skoj
Akademii Nauk’].
Be u o Gae ano 2010: S uc u e and Dynamics o a Language Space: 13.
Iden i ying dimensions o linguis ic a ia ion in a language space. – Language and
Space. An In e na ional Handbook o Linguis ic Va ia ion, ol. 1: Theo ies and Me hods,
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
234 Ac a Linguis ica Li huanica LXXXIX
Handbüche zu Sp ach Handbüche zu Sp ach- und Kommunika ionswissenscha , ed. by
P. Aue , J. E. Schmid , Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 226–241.
Ge žo ai ė Lau a 2016: Lie u os a mių klasi ikacijos y imas geoling is iniu aspek u:
dak a o dise acija, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
LKA II – Lie u ių kalbos a lasas 2: Fone ika, au . E. G ina eckienė, A. Jonai y ė,
J. Lipskienė, K. Mo kūnas, M. Razmukai ė, B. Vanagienė, A. Vidugi is, a sak. ed.
K. Mo kūnas, Vilnius: Mokslas, 1982.
LKASMRK – Lie u os TSR MA Lie u ių kalbos ins i u as, Lie u ių kalbos a lasui su ink-
osios medžiagos egis acijos knyga (p adė a 1952 m.). Saugoma Lie u ių kalbos ins i u o
Geoling is ikos cen o Ta mių a chy e.
Mikulėnienė Danguolė 2019: Ta miškumo b uožų nomenkla ū a: nuo a minių
požymių p ie a miškumo žymenų. – Respec us Philologicus 35(40), 51–62. P ieiga in-
e ne e: h ps://www.zu nalai. u.l / espec us-philologicus/a icle/ iew/12716/11395
žiū ė a [žiū ė a 2023-05-30].
Mikulėnienė Danguolė 2022: Lie u ių kalbos ins i u o is o ija 2: kalbo y os aneksija,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Mikulėnienė Danguolė, Meiliūnai ė Viole a, sud., 2014: XXI a. p adžios lie u-
ių a mės: geoling is inis i socioling is inis y imas (žemėlapiai i jų komen a ai), Vilnius:
B iedis.
Mo kūnas Kazys 1994: Dėl p iedzūkio i jo ibų. – Lie u ių kalbo y os klausimai
34, 84–92. P ieiga in e ne e: h ps://jou nals.lki.l /ac alinguis icali huanica/a icle/
iew/1465/1559 [žiū ė a 2023-06-07].
Salys An anas 1933: Kelios pas abos a mių is o ijai. – A chi um Philologicum 4,
21–34.
Salys An anas 1992: Raš ai 4: Lie u ių kalbos a mės, Roma: Lie u ių ka alikų moks-
lo akademija.
Šidlauskas Žyd ūnas 2021: Rekons ukciniai Kauno ma ių dugno a minio plo-
o aspek ai. – Lie u ių dialek ologijos p o iliai: XXI amžiaus p adžios egioniniai a ian-
ai, jų san ykiai i pe spek y os, sud. V. Meiliūnai ė, A. Čepai ienė, D. Damb auskienė,
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 45–70. P ieiga in e ne e: h p://lki.l /wp-con en /
uploads/2022/01/Lie u iu-dialek ologijos-p o iliai-1.pd [žiū ė a 2023-05-30].
U bana ičius Valdas 2020: Žemėlapio pasakojimas. Kauno ma ių dugno šim me-
čio is o ija. P ieiga in e ne e: h ps://www.a cgis.com/home/i em.h ml?id=c55688a-
269934e1 95d90bee099467c5 [žiū ė a 2023-05-30].
S aipsniai / A icles 235
P iedzūkio a minių ypa ybių ekons ukcija ho izon aliajame
i e ikaliajame kon inuume: Kauno ma ių dugno a ejis
Willemyns Roland, Bis e Helga 1989: The Language Con inuum as a
Plu idimensional Concep . – S a us and Func ion o Languages and Language Va ie ies,
Be lin, New Yo k: Wal e de G uy e , 541–551.
Zinke ičius Zigmas, Gi denis Aleksas 1966: Dėl lie u ių kalbos a mių klasi-
ikacijos. – Kalbo y a 14, 139–147.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija: lyginamoji a mių one ika i mo -
ologija, Vilnius: Min is.
The Recons uc ion o he P iedzūkis
Dialec al Fea u es in Ho izon al
and Ve ical Con inuum:
he Case o he Bo om o he Kaunas Lagoon
SUMMARY
The a icle p esen s he speci ics o he age ypology o he subjec s om he pe spec i e
o appa en ime. Gene a ional issues a e in oduced.
The esiden ial a ea o he in o man s is con ex ualised, and di ec ions o mig a ion o
he popula ion e ic ed om he bo om o Kaunas Lagoon a e p o ided.
The dialec al cha ac e is ics o he s udy a ea a e discussed. Taking in o conside a ion
ha he s udy a ea is a ansi ional a ea be ween he Wes e n Aukš ai ian subdialec o
Kaunas and he Sou he n Aukš ai ian subdialec (and is o be conside ed o be P iedzūkis
subdialec a ea), a heo e ical model based on en P iedzūkis dialec al ea u es is de eloped.
Based on he de eloped heo e ical model, he language o he in o man s ( wo amilies)
is cha ac e ised. Dissemina ion o dialec al da a in he ho izon al and e ical con inuum is
shown. Da a, collec ed in 2020, is compa ed o he linguis ic ac s o he maps in Phone ics
(LKA 1982). The ma e ial om di e en pe iods is homogenous in mos cases – he shi s
in he use o dialec al (phone ic) ea u es a e small.
Based on he da a a he ime o appa en , a econs uc i e amewo k o unde s and he
local a ia ion o he subdialec a he bo om o he Kaunas Lagoon is c ea ed.
Į eik a 2023 m. ugpjūčio 9 d.
ŽYDRŪNAS ŠIDLAUSKAS
Lie u ių kalbos ins i u as
Pe o Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius, Lie u a
zyd [email protected]