A -EIVIS, -Ė VÉGZŐDÉSŰ SZÁRMAZTATÁSOKRÓL
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.02
Research papers localized into Hungarian
Browse AI-localized academic documents available in Hungarian.
2221 documents
Függő szavakkal álló határozott melléknévi igenevek: kodifikált norma és bizonytalanságai
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.01
A litván köznyelv az európai nyelvek posztstandardizációjának kontextusában
DOI: 10.35321/bkalba.2019.92.10
Zita Virginija Šimėnaitė szótáríró (1950–2016) születésének 70. évfordulójára emlékezve
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.04
Kazys Ulvydas – a nyelvi kultúra ápolója
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.16
A metaforikus kifejezésmód a közigazgatási litván nyelvben
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.15
Rövidítések fordítása az Európai Unió jogszabályaiban: a kritérium kérdése
Kalbos normas teikiančiuose ar perteikiančiuose darbuose santrumpos paprastai aptariamos kaip rašybos lygmens objektas, tačiau iš trumpo jų aptarimo rašybos skyriuose aiškėja, kad tokie pavadinimų trumpiniai nėra susiję vien su rašybos lygmeniu. Vis dėlto kitais aspektais jie…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.14
Latin–litván szójegyzék Sapūnas és Šulcas nyelvtanában
1673 m. išleistoje Kristupo Sapūno ir Teofilio Šulco lietuvių kalbos gramatikoje Compendium Grammaticae Lituanicae, sutrumpintai vadinamoje Compendium, beveik visi lietuviški žodžiai išversti į lotynų kalbą, taigi joje de facto slypi 1380 vienetų lietuvių–lotynų kalbų žodynėlis…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.13
AZ ELLENSÉG A LITVÁN NYELV SZÓTÁRÁBAN
Šio tyrimo tikslas – remiantis iliustraciniais sakiniais aptarti priešo koncepto fragmentą, fiksuojamą Lietuvių kalbos žodyne (toliau – LKŽe). Tyrimas parodė, kad priešas LKŽe pirmiausia yra nedraugiška, užpuolusi kitos šalies kariuomenė, kurios veiksmai puolamos (ar užpultos)…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.12
Az alany és az állítmány közötti szintaktikai kapcsolat: a fogalom változása
Straipsnyje apžvelgiama veiksnio ir tarinio sintaksinio ryšio sampratos lietuvių kalbotyroje kaita maždaug nuo XX a. vidurio iki mūsų dienų. Pateikiama svarbesnių gramatikos darbų šiuo klausimu apžvalga. Nagrinėjama, kaip šį ryšį galima aiškinti, pasitelkus teorinius…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.11
A litván nyelv legfontosabb nyelvhasználati tanácsadó kézikönyvei (műfaji sajátosságok)
Pastarąjį dešimtmetį suintensyvėjusi bendrinių Europos kalbų destandartizacija ne tik paskatino kalbos tyrėjus imtis tyrinėti šį reiškinį, bet ir davė akstiną naujai pažvelgti į pačių bendrinių kalbų istoriją bei raidos ypatumus. Kartu susidomėta ir bendrinių kalbų norminamuoju…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.10
A NÉMET A LITVÁN NYELV SZÓTÁRÁNAK VILÁGKÉPÉBEN
Koks yra vokiečio įvaizdis lietuvio akimis, yra nagrinėję etnologai, tautosakininkai, istorikai, kalbininkai. Tačiau šiuo požiūriu dar nebuvo tirtas Lietuvių kalbos žodynas, į kurį galima žiūrėti kaip į metraštį, apimantį medžiagą nuo pat mūsų pirmųjų raštų 1547 m. iki 2001 m…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.09
Az „atitiktis” és „atitikimas” főnevek a közigazgatási nyelvben
Šio straipsnio objektas – veiksmažodžio atitikti vediniai atitiktis ir atitikimas. Tikslas – remiantis Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno ir bazės EUR-lex administracinių tekstų pavyzdžiais, išsiaiškinti kalbamųjų veiksmažodinių daiktavardžių junglumą sintaksiniu ir semantiniu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.08
Az európai nyelvpolitikák tendenciái a nyelvtechnológia szempontjából
This article gives an overview of current trends in European language policies regarding the status of the official EU-languages and with a view to language technology. The article is based on data collected for the European Language Monitor (ELM) provided by EFNIL – the…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.07
Hétmérföldes léptekkel: városnéző utazás a standard holland nyelv múltján és jelenén át
Standard Dutch is an official language in the Netherlands, in the northern part of Belgium (Flanders and Brussels) and in very multilingual Surinam. The standardisation process started in the early 16th century; because of the political separation of the Seventeen Provinces…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.06
A litván igekötős igék lexikalizációja
Šio straipsnio tikslas – nustatyti priešdėlinių veiksmažodžių leksikalizacijos atpažinimo kriterijus ir juos pritaikyti tekstynų analizei. Priešdėlinis veiksmažodis leksikalizuojasi, kai tampa semantiškai savarankišku žodžiu, kurio leksinė reikšmė nesusijusi su darybos formantu…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.05
A köznyelvi litván labializált magánhangzóinak kísérleti vizsgálata
Apie labializaciją lietuvių kalbotyroje pradėta kalbėti dar XX a. viduryje. Jau tuomet buvo pastebėta, kad balsiai, atsidūrę šalia lūpinių priebalsių ar balsių, pasižymi kitokiomis akustinėmis ir artikuliacinėmis ypatybėmis. Tačiau jokių išsamių eksperimentų iki šiol nebuvo…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.03
Szkülla és Kharübdisz között: a kortárs Izland nyelvi helyzetéről és nyelvpolitikájáról
Iceland’s literary tradition, conservative linguistic heritage and ideologies of linguistic purism have been a major strand in Icelandic national identity. The preservation of linguistic and literary continuity is a principal objective of overtly expressed Icelandic culture…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.02
A TERMINUSSZINONÍMIA HIÁNYOSSÁG?
Straipsnyje terminų tvarkybos kontekste nagrinėjama sisteminė terminų sinonimija. Remiantis svarbiausiais lietuvių terminologijos darbais ir terminografijos duomenimis, aptariamas terminų sinonimijos vertinimas, jos santykis su terminų tvarkyba ir permąstoma pagrįstosios terminų…
DOI: 10.35321/bkalba.2020.93.01
Könyv a szamogit nyelvet tudóknak és tanulóknak
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.12
A litván államnyelv tulajdonnevei és helyesírásuk
Straipsnyje nagrinėjami pietryčių Lietuvos asmenvardžiai (jų kilmė, sandara, raida, vieta vardyno sistemoje), Lietuvos vardyno rašyba. Taip stengiamasi išsiaiškinti naujus duomenis apie Lietuvos tikrinius žodžius ir padedama gerinti su jais susijusius įstatymų projektus. Per…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.03
Az igeragozási alakok használati gyakorisága, amely a Litván nyelvtan információs rendszerének létrehozásakor rajzolódott ki
Kaitomos kalbos dalys turi paradigmas. Kuriant Lietuvių kalbos gramatikos informacinę sistemą (LIGIS) buvo pastebėta, kad ne visas paradigmose išvardytas kaitybines formas galima vartoti. Straipsnyje aptariami atvejai, kai tam tikrų žodžių kai kurios kaitybinės formos negali…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.02
AZ ÖSZTÖNÖK INTERDISZCIPLINÁRIS, POLIFUNKCIONÁLIS NYELVI-KOGNITÍV OSZTÁLYOZÁSA
The paper is a study of the possibility and feasibility of creating a multifunctional interdisciplinary classification of instincts performed from the standpoint of the orthodox alternative approach worked out by the author. This classification is viewed as a central…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.11
Regionális tanulmányok a jövő tanárainak képzésében: Dél-Kurzeme lehetőségei
The article looks at the potential of the regional studies in the education of future teachers, as well as provides separate recommendations for the use of the regional studies for the diversification of content of combined subjects in the competence-based education, the…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.10
A „közönséges nyelv” megnevezésének pontatlansága a balti–szláv nyelvhatáron litván nyelvi szempontból
This paper deals with the so-called język prosty which has been used for ages by various national groups living in the Balto-Slavic border region. This homely and unofficial language functions among the lower social classes only as a vehicle for verbal communication within…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.09
A közigazgatási litván nyelv szókincsének változásai
Straipsnyje nagrinėjami vienos iš bendrinės kalbos atmainų – administracinės kalbos leksikos pokyčiai XXI a. pradžioje, lyginant su XX a. pabaigos padėtimi. Žodyno sudėtis kinta dviem kryptimis: pirma, leksika nuolat pasipildo naujais žodžiais, naujomis reikšmėmis, o antra, iš…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.08
Asztrológiai elnevezések írásmódja internetes honlapokon
Lietuvių kalbos rašybos normos numato tikrinio pavadinimo rašymą didžiąja raide, tačiau tai tik bendriausia taisyklė, taikytina vienažodžiams pavadinimams. Keliažodžių rašymo norma numatoma dvejopa: vieni pavadinimai rašytini tik pirma didžiąja raide, kiti – didžiąja raide…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.07
A litván nyelv arbitraritásán alapuló kollokációinak azonosítása
Straipsnyje pristatomo tyrimo objektas – lietuvių kalbos arbitraliosios kolokacijos. Jų junglumo pagrindas yra ne semantiniai, o leksiniai ribojimai, tokios kolokacijos tiesiogiai neatspindi nekalbinės tikrovės. Ryšys tarp jų žodžių – arbitralus: nors pagal panašią reikšmę…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.06
Alárendelő kapcsolat a litván szintaktikai munkákban (a 20. század első fele)
Straipsnyje apžvelgiama, kaip XX a. pirmosios pusės lietuvių sintaksės darbuose skirstomas prijungiamasis ryšys, kiek jo rūšių ir kokios jos skiriamos. Pradedama nuo Jono Jablonskio Lietuvių kalbos sintaksės (1911), o baigiama Leonardo Dambriūno Lietuvių kalbos sintakse (1946…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.05
Nyelvi attitűdök és nyelvi viselkedés: kinek a hatása erősebb? A nemzetközi örökbefogadás helyzetének vizsgálata és kapcsolata az emigrációval
Kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys yra svarbūs kalbos išlaikymo dviejų kalbų vienoje erdvėje aplinkybėmis veiksniai, ypač kai viena iš tų kalbų yra dominuojanti aplinkos kalba, o kita – mažumos ar tik namų aplinkos kalba, pavyzdžiui, emigracijoje. Straipsnyje nagrinėjamos…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.04
A határozatlan időhatározók „kažkada” és „kada nors”: jelentésviszonyuk és használatuk
Straipsnyje aptariamas kažkada vartosenos poslinkis nuo tradicinio modelio, skirto nusakyti neapibrėžtu praeities momentu vykusio faktyvaus (specifiško) veiksmo laikui, link mažiau įprasto modelio, kai kažkada pasirenkamas nusakyti ateityje galimai vyksiančiam (irealiam…
DOI: 10.35321/bkalba.2021.94.01
Kelet-Litvánia hagyományos és nem hagyományos településnevei
Straipsnyje nagrinėjama, kuo skiriasi lietuviškos tradicinės rytų Lietuvos oikonimų formos nuo vėlesnių netradicinių slaviškų formų. Nurodomi oikonimų regioniniai skirtumai ir pateikiami duomenys pagal darybą, slavinimą valsčiuose nuo Šalčininkų iki Daugpilio. Skiriami penki…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.07
A COVID-19-világjárvány és az ukrajnai háború: eufemizmusok és disfemizmusok használata a lett, a litván és az orosz nyelvű nyilvános diskurzusban
Straipsnis apima dvi leksikos kategorijas – eufemizmus ir disfemizmus, vartotus vykstant dviem didžiausiems, nuo 2020 m. visą pasaulį sukrėtusiems globalinio masto įvykiams: COVID-19 pandemijai ir Rusijos pradėtam karui Ukrainoje. Į straipsnį įtraukti eufemizmai ir disfemizmai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.06
Alárendelő kapcsolat a szovjet megszállás korának litván szintaktikai munkáiban
Straipsnyje apžvelgiama, kaip sovietų okupacijos laikais, maždaug nuo XX a. vidurio iki 9-ojo dešimtmečio galo, lietuvių sintaksės darbuose aprašomi prijungimo būdai. Pradedama nuo Juozo Žiugždos Lietuvių kalbos gramatikos (1945), o baigiama Vytauto Sirtauto ir Česio Grendos…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.08
A laminátum és rokon szavai a Litván köznyelv szótárában
Sprendžiant iš vartosenos internete, laminatas ir jo bendrašakniai žodžiai laminuoti, laminavimas, laminuotas, ‑a bei kiti ne tik kaip terminai dažnai vartojami tam tikrų sričių (statybos ir remonto, medienos apdirbimo, tekstilės, odontologijos, kosmetologijos) tekstuose – jų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.05
Asztrológiai elnevezések írásmódja a nyomtatott kiadványokban
Straipsnyje tęsiami astrologinių pavadinimų rašymo tyrimai. Ankstesniame Bendrinės kalbos numeryje išnagrinėjus jų rašymo polinkius astrologijos svetainėse, čia susitelkiama į rašymą spausdintuose leidiniuose – įprastinėje bendrinės kalbos funkcionavimo terpėje. Pasirinkus 10…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.01
Szerzői nyelvjárási grafólektus és percepciójának lehetőségei
Straipsnyje pristatomas rašytinio tarmiškumo tyrimas. Atliekant tyrimą siekta vertinti autorinį grafolektą sakytinio tarmiškumo perteikimo ir užrašymo sprendimų požiūriu. Tarmėtyrinio diskurso pagrindas – vienos rytų aukštaičių panevėžiškių atstovės feisbuko įrašai, paskelbti…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.09
Nyelvhasználat és nyelvi attitűdök: a lengyel tanítási nyelvű iskolák esete
Straipsnyje pristatomi dviejose mokyklose lenkų mokomąja kalba besimokančių 3–8 klasių mokinių grupėse anketavimo būdu atlikto tyrimo rezultatai, rodantys dažniausiai vartojamą namų kalbą, kalbos pirmumo pasirinkimą kitų kalbų atžvilgiu, nuostatas dėl lietuvių ir kitų kalbų…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.03
A litván mint államnyelv: a jogszabályi rendelkezések a két világháború közötti időszakban
Lietuvos valstybės atkūrimas 1918‑aisiais paspartino lietuvių bendrinės kalbos raidą. XIX a. pabaigoje ir pačioje XX a. pradžioje buvusius svarbius į kalbos formą nukreiptus bendrinės kalbos raidos aspektus – normos pasirinkimą ir kodifikaciją – tarpukariu pakeitė aspektai…
DOI: 10.35321/bkalba.2022.95.02
370 éves az első nyomtatott litván nyelvtan
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.14
Értékek a litván és lengyel nyelv világképében: két kultúra hasonlóságai és különbségei
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.12
A változó, új litván nyelvi jelenségekről és egyebekről
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.11
Szóalkotási elem ismétlődését tartalmazó helynevek az ősi gondolkodás maradványaiként
The article deals with toponyms with the repetition of a word-formation element. Etymological analysis allows us to establish the repetition of a syllable, a root morpheme, a word in aboriginal and standardized toponyms. The main classification word-formation models based on the…
DOI: 10.35321/bkalba.2023.96.10