Edua das
VODZINSKAS
ZVILGSNIS |
KASYBOS BARA
Lie u i8kuosius
e minus
kasybos
cons i ue les
géné ales
langues zodziai,
naujada ai,
in e au iniai
e inai, skoliniai
e iniai usy,
okieciy ki y
kalby.
i
i8
i
Ne
ous
j
aS us
pa ekg
e minai
p igyja.
Ce ains
aleu s son
emplacés pa
des
signi ica ions
plus signi ica i es ZodZiais.
An ai
usy
e me
ueanx
e inys
illnés,
ou ni
V.
Gudelio
,,Geologijos
i
izinés
geog a ijos
e miny
Zodyne, Geologijos izinés geog a ijos e miny Zodyne, Geologijos izinés
(V., di icil js
1956),
imaginable même
i
Zinan
jo
nécessmg.na-
udingosios
i8kasenes
clodo pa ie,
laik a
amséiu,
laikanéiu
e es eini-
um casinio
lubas, que
neg i i y*.
Todélamas
u ilise au e
e me
—
G amsluoksnis.
Il
co espo-
nd
angliskqjj
e mina pilla
, ame, colonne,
colonne*.
A amsluoksniu
es appelé
qua je e laik a
i
u iligosios
ékasenes pa ie
loodo maginoms
aZine i, si
po
ja
sligso
clampios
oolienes.
J.
Dalinke igiaus
des a icles
Somme qu'il
enseigne le
kalny
ins i u e
(cusiskai
opmun
uuc u y
éliau, de la
Seconde
),
gue e
po
mondiale, il
es a i mé
que js ojo
minnakasybos
ins i u g,,s -
udijuo i
j
geologijas
kalny
indus és
moksly'.
i
Véliau
Siame
ins i u e
s udija usieji
Li uu e s
sakyda e, que
ils mokesi
kalny ou
kalnakasy bos
ins i u e
a aillen là,
où casamos
u iligosios
i8kasenes, ne
impo e, ces
i
mines son
dans les
mon agnes
daubes.
a
a
Neski s an
Zmoniy
j
minnakasius
i
daubakasius,
isq minyklas
apimanéig
science
domainej
nominan
kasyba,
i
§j
Sank -Pe e -
bu g
ins i u g
con ien
aussi aussi
d'appele ,
comme
quelque
qu'appelle,
kasybos
i
ins i u i .
Quand a é é
abandonnée le
e me
kalnakasyba
p adé a
i
u ilise
kasyba,
anuome inés
Vy iausiosios
enciklopedijy
edakcijos
ice- édac e-
u en che
V.
K ie kauskas
pa aké, que
passeu o
a si bi y
sunk ezimio
kébulo
iS
pe sédgs
passi jo
au omobilio
j
salona. En
Li uanie da
né a
pozeminiy
minykly, bien
su
nécessingum-
a,
exemplezdiiui,
anhid i ui
jy
exploi e ,
anciennemen
pa le- -on.
Kaimyny
als ybése
—
En Pologne,
Bal a usie,
Es onie
—
jy
es .
Ziniy su les
mines a ail
jose plin a e
i
i§ lie u iy
poli iniy
kaliniy,
em iniy e
iSei iy au es
k aS us.
MazZai
hezinoma
su a o us
lie u iskus
j
kasybos
e minus
iSei iy
li eses
laik asciuos.
i
Jy
nespéZ .
kn.
géologie
de
Li uanie
e
p o ess-
eu
Mykolas
Ka eckis,
V-K., 1969.
P.45;
Juozas
Dalinke i-
gius. V.,
1988. P 30.
44
jama
su ankio i
e i§ en
Li uanie
leidziamy
des mines
dans
di busiy
poli iniy
kaliniy
ag y,
auxquels on
ou e
même
negi dé y
e miny,
p z. a si :
Sach aka -
je as,
Sach os
angos
palubé,
empe a i-
i os
mesu a e-
u , uolos
g ezimo
smiiginés
s aklés?,
Pas a ieji
du e minai
aikiis, mais
p emie s
deux son
gal osiikiai.
Païi ie,
quand les
mines
é aien
a aillées
pap asé
minimais
ki iklions,
lieu de
a ail
appelai
ki a ie e,
e puisque
joje
nécesséjo
e kas i,
odél jq
appelai e
kds ie e.
Mais déjà
long emps
dans les
mines
uolienes
a do
maSinomis,
même
explosmen-
imis e les
kasa e
eZa
j ai iomis
mechaniné-
mis
p iemoné-
mis. Si okiq
lieu de
a ail
appele
ki a ie e
ne ikslu,
ca ce
e me ne
englobe
p op eme-
n le plus
impo an
ac e
caissemen-
. Todél elle
es appelée
kas ie e,
panaiiai
comme
kasykla (ne
ki ykla),
angliakas-
js (ne
angliaki -
ys) e . .
Li uiy
pa lan
Zodziai
as/d e
padas son
u ilisés e
di é ingu-
es
eikmémis
( obos
asla, ba o
padas), i
comme
synonymi-
mai
(klojimo
asla,
Klojimo
padas).
Kasyboje
Sie e mes
pa ois
pa o oja-
mi a pacia
eik3me,
ypaé
Snekan ,
aéiau
dazniausiai
ils on
sa as
eik3mes,
exemplezi-
ui,
choisi ojo
couchesnio
ou klodo
apa inis
pa i sius
appelé padi,
0 ceux, j
ku j il se
base
as ie o/a,
Sinon ils
pasida o
seulemen
alo s,
quand,
disons,
kasykloje
choisiis
klodas es
i8kas as (
pasakje
aslosoma i
padas). Kad
nebi y
painia os
si iloma Siy
e miny
nesuplak i
e
uni o mé-
men
nomme i,
ne
ega dan ,
si klodas
ikas as, ou
pas.
PanaSiai es
e a ec
i Su inio
klodo
pa i Siaus
e jj
dengiancio
klodo
apa inio
pa i Siaus
(i uolieny)
dénomina io-
ns. Daz
su ou i
choisi ojo
klodo
sliigsanéias
uolienas
mena k aigw
( usikai
xpoana,
angliskai
oo ), 0 si Sis
klodas es
i8kas as
poZemyje,
ce i
e més
kabanciy
uolieny
pa i Sius
appelé
Jubomis.
Pa ois,
quand bou
choisi eu
klodo sligso
bi ios
ocheines
pou les
ixe laisse
une pa ie
klodo, ce e
pa ie es
appelée
aussi k aigu
ou lubins
empo aind-
es, Bes ias
bii y, si
choisi eu
klodo
i Su inj
i
pa i siy
nomi ume
k aigu,
o
o
jj
dengian j
—
Jubomis,
malg é
a
Sis
klodas
i8kas as,
a
pas.
D'ailleu s,
appa em-
men ,
p a ique-
men ce
se a iSsp es a, kai
en Li uanie
se a
poZeminé
mineykla.
Main enan-
,
mesu an
a
couche du
klodo
s o j, on
di que
mesu ée du
k aigo à
pado,
poZeminium
casinio de
0
luby à aslos
—
2 Z . kn.
No ilsko
yGiai. V.,
1992.
P48-50,
127, 155.
45
P ieS
An ajj
mondialinj
ka a
géologagi,
exempleziui,
Dalinke icius,
u iligosios
igkasenos
kiekj
( i j)
elkinyje
appelai
ii ekliais.
Dans les années
poka io
ce ains
géologues,
appa emmen ,
uZmi s¢
neZinodami gio
a
e me, usy
e ming sanacu
iS e é
d sa gos ou les
deux
Zodzius
pa ojo
même en une
ph ase
comme
synonymes:
<...>
gélo eau
iS ekliy,
isz algy i
plus de eau
miné ale
a sa gy}.
I
da , mazai
is i y
naudingyjy
iskaseny
kiekj émé
appin i
esii sais.
Siuo
emps
Li uaniennes
na ionales
géologie
amybos
as es
u ilisé
seulemen
un e me
i ekliai,
--
ése es
0
géologues
appellen
iskas as
sandélj
i
j
suk au as,
a kim,
Ziemos
sezonui,
u iligasias
iskasenas e
au e
medZiagas.
Hid ogeologijoje
isq laika u ilisé
le e me il as.
C'es un
ce ain
j aisas, qui
p end du
ma ininge
ho izon
g ezinio
mu ele, que
ses neby é y
oolienes
nepa ek y
dalelés
iS
g eZini,
lib emen
passeidzia
i
andenj, i.
jy
j
i
e ec ue
koS u o
paski .
Jame l'eau
koSiasi p o
un ce ain
angeles,
inklelius,
pada y us
ne iidijanéiy
me alu,
plas mases,
i§
e e
pluoS o ki y
medzZiagy.
i
Ta¢iau il g
§j
appele
cous u u
pou a ê e
seulemen
quand les
hyd ogéolog-
ues eux ainsi
décide a, ca
main enan
Sie e mininai
uni o meodai
é alués.
Pa yzdui,
Lie u iskojoje
,
a ybinéje
enciklopedijoj-
e* ap aSomas
il as, kos i a
neminimas.
,,Daba inés
o
lie u iy langues
Zodyne'
(V., il as
1972)
cos u as
i
son
lygia e ciai
synonymim-
a. Kasyboje
Sie
e mininai
a
he e odas
besoinsme-
s:
--
cos u as
0
ko8 i,
--
il as
nusodin i,
exemplesz-
i8
iui, dulkéms
ai , en
u ilisan
elek os k i j.
Pamine a
seulemen keliy
kasybos e miny
consomma ion
j ai o é, es plus.
In e p au iniy
e miny
o
jy
consomma ionima-
i
s, u in lie u iskq
Zodj,
comme cela
mon e
l'exemple
il e
i
kos u o,
dépend
p incipale-
men de
yz ingo
kalbininky
solu ion,
pag is ume
consommjy
jo
acco deme-
i
n . (Geology
a ai
Ta yby
Li uanie. ~
V., 1977, P. 61
16