Žvilgsnis į kasybos barą

Eduardas VODZINSKAS ZVILGSNIS | KASYBOS BARA Lietuvi8kuosius kasybos terminus sudaro bendrosios kalbos zodziai, naujadarai, tarptautiniai terminai, skoliniai ir vertiniai i8 rusy, vokieciy ir kity kalby. Ne visi j raStus patekg terminai prigyja. Kai kurie vertiniai pakeiciami prasmingesniais ZodZiais. Antai rusy termino ueanx vertinys pilnuté, teikiamas V. Gudelio ,,Geologijos ir fizinés geografijos terminy Zodyne“ (V., 1956), sunkiai jsivaizduojamas net ir Zinant jo reik’mg .naudingosios i8kasenos klodo dalis, palikta ramséiu, laikanéiu pozeminio kasinio lubas, kad negritity*. Todél vartojamas kitas terminas — Gtramsluoksnis. Jis atitinka angliskqjj termina pillar ,atrama, kolona, stulpas*. Atramsluoksniu vadinama ir karjere palikta naudingosios iskasenos klodo dalis maginoms vaZineti, jei po ja sligso klampios uolienos. J. Dalinkevigiaus straipsniuose raSoma, kad jis mokesi kalny institute (cusiskai ropmun uucrutyr ), véliau, po Antrojo pasaulinio karo, teigiama, kad jstojo j kalnakasybos institutg ,,studijuoti geologijos ir kalny pramonés moksly'. Véliau Siame institute studijavusieji lietuviai sakydave, kad jie mokesi kalny arba kalnakasy bos institute ir dirba ten, kur kasamos naudingosios i8kasenos, nesvarbu, ar tos kasyklos yra kalnuose ar daubose. Neskirstant Zmoniy j kalnakasius ir daubakasius, visq kasyklas apimanéig mokslo sritj vadinant kasyba, ir §j Sankt-Peterburgo institutg taip pat dera vadinti, kaip kai kas ir vadina, kasybos institutit. Kai buvo atsisakyta termino kalnakasyba ir pradéta vartoti kasyba, anuometinés Vyriausiosios enciklopedijy redakcijos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas V. Kvietkauskas pasaké, kad pasijuto tarsi bity iS sunkvezimio kébulo persédgs j lengvojo automobilio salona. Lietuvoje dar néra pozeminiy kasykly, nors apie jy reikalinguma, pavyzdiiui, anhidritui eksploatuoti, seniai kalbama. Kaimyny valstybése — Lenkijoje, Baltarusijoje, Estijoje — jy yra. Ziniy apie kasyklas ir darba jose plinta ir i§ lietuviy politiniy kaliniy, tremtiniy bei iSeiviy j kitus kraStus. MazZai tezinoma apie vartotus lietuviskus kasybos terminus iSeiviy knygose ir laikrasciuose. Jy nespéZr. kn. Lietuvos geologija ir profesorius Mykolas Kaveckis, V-K., 1969. P.45; Juozas Dalinkevigius. V., 1988. P. 30. 44 jama surankioti ir i§ Lietuvoje leidziamy kasyklose dirbusiy politiniy kaliniy ragty, kuriuose randama net negirdéty terminy, pvz.: Sachtakarjeras, Sachtos angos palubé, temperatiiros matuotojas, uolos grezimo smiiginés staklés?, Pastarieji du terminai aikiis, bet pirmieji du yra tarsi galvosiikiai. Praeityje, kada kasyklose buvo dirbama papraséiausiais kirtikliais, darbo vieta vadindavo kirtaviete, o kadangi joje reikéjo ir kasti, todél jq vadino ir kdsviete. Bet jau seniai kasyklose uolienas ardo maSinomis, net sprogmenimis ir jas kasa bei veZa jvairiomis mechaninémis priemonémis. Sitokiq darbo vieta vadinti kirtaviete netikslu, nes tas terminas neapima paties svarbiausio veiksmo — kasimo. Todél ji vadinama kasviete, panaiiai kaip kasykla (ne kirtykla), angliakasjs (ne angliakirtys) ir t.t. Lietuviy kalboje Zodziai as/d ir padas vartojami ir skirtingomis reik’mémis (trobos asla, bato padas), it kaip sinonimai (klojimo asla, Klojimo padas). Kasyboje Sie terminai kartais pavartojami ta pacia reik3me, ypaé Snekant, taéiau dazniausiai jie turi savas reik3mes, pavyzdziui, pasirinktojo sluoksnio ar klodo apatinis pavirsius vadinamas padi, 0 tas, j kurj jis remiasi — as/a, Sinonimais jie pasidaro tik tada, kai, tarkim, kasykloje pasirinktasis klodas yra i8kastas (vietoje aslos pasakoma ir padas). Kad nebitty painiavos sitiloma Siy terminy nesuplakti ir vienodai vadinti, nepaisant, ar klodas ikastas, ar ne. PanaSiai yra ir su virSutinio klodo pavirSiaus bei jj dengiancio klodo apatinio pavirSiaus (ir uolieny) pavadinimais. Dazniausiai vir pasirinktojo klodo sliigsanéias uolienas vadina kraigw (rusikai xpoana , angliskai roof), 0 jeigu Sis klodas yra i8kastas poZemyje, tai vir ertmés kabanciy uolieny pavirSius vadinamas Jubomis. Kartais, kai vir pasirinktojo klodo sligso birios uolienos ir joms sutvirtinti paliekama dalis to klodo, tokia dalis vadinama taip pat kraigu arba laikindsiomis lubomis, Geriausia biity, jei pasirinktojo klodo virSutinj pavirsiy vadintume kraigu, o jj dengiantj — Jubomis, nepaisant ar Sis klodas i8kastas, ar ne. Beje, matyt, praktiskai tai bus iSspresta, kai Lietuvoje bus poZeminé kasykla. Dabar, matuojant sluoksnio ar klodo storj, sakoma, kad matuojama nuo kraigo iki pado, 0 poZeminio kasinio — nuo luby iki aslos 2 Zr. kn. Norilsko vyGiai. V., 1992. P.48-50, 127, 155 45 PrieS Antrajj pasaulinj kara geologai, pavyzdziui, Dalinkevicius, naudingosios igkasenos kiekj (tirj) telkinyje vadino iitekliais. Pokario metais kai kurie geologai, matyt, uZmirs¢ ar neZinodami gio termino, rusy terming sanacu iSverté dtsargos arba abu Zodzius vartojo netgi viename sakinyje kaip sinonimus: <...> gélo vandens iStekliy, iszvalgyti daugiau mineralinio vandens atsargy}. Ir dar, mazai istirty naudingyjy iskaseny kiekj émé vadinti resiirsais. Siuo metu Lietuvos valstybines geologijos tamybos rastuose vartojamas tik vienas terminas -- itekliai, 0 atsargomis geologai vadina iskastas ir j sandélj sukrautas, tarkim, Ziemos sezonui, naudingasias iskasenas bei kitas medZiagas. Hidrogeologijoje visq laika vartojamas terminas filfras. Tai tam tikras jtaisas, kuris prilaiko vandeningojo horizonto grezinio sienele, kad iS jos nebyréty uolienos ir nepatekty jy dalelés j greZini, ir laisvai praleidzia vandenj, ty. atlieka koStuvo paskirt. Jame vanduo koSiasi pro tam tikras angeles, tinklelius, padarytus i§ neriidijanéiy metalu, plastmases, stiklo pluoSto ir kity medzZiagy. Ta¢iau §j filtrg vadinti kostuvu galima bus tik tada, kada patys hidrogeologai taip nutars, nes dabar Sie terminai nevienodai vertinami. Pavyzdziui, , Lietuviskojoje tarybinéje enciklopedijoje* apraSomas filtras, o kostivas neminimas. ,,Dabartinés lietuviy kalbos Zodyne" (V., 1972) filtras ir kostuvas yra lygiaverciai sinonimai. Kasyboje Sie terminai turi nevienodas reik’mes: kostuvas -- ko8ti, 0 filtras -- nusodinti, pavyzdziui, dulkéms i8 oro, naudojant elektros krivj. Pamineta tik keliy kasybos terminy vartojimo jvairové, o jy yra ir daugiau. Tarptautiniy terminy vartojimas,turint lietuviskq Zodj, kaip tai rodo filtro ir kostuvo pavyzdys, priklauso daugiausia nuo ryztingo kalbininky sprendimo, jo pagristumo ir vartotojy sutarimo. (Geology darbai Taryby Lietuvoje. ~ V., 1977, P. 61 16