Žvilgsnis į kasybos barą

Eduardas VODZINSKAS ŽVILGSNIS Į KASYBOS BARĄ Lietuviškuosius kasybos terminus sudaro bendrosios kalbos žodžiai, naujadarai, tarptautiniai terminai, skoliniai ir vertiniai iš rusų, vokiečių ir kitų kalbų. Ne visi į raštus patekę terminai prigyja. Kai kurie vertiniai pakeičiami prasmingesniais žodžiais. Antai rusų termino uenux vertinys pilnutė, teikiamas V. Gudelio „Geologijos ir fizinės geografijos terminų žodyne“ (V., 1956), sunkiai įsivaizduojamas net ir žinant jo reikšmę „naudingosios iškasenos klodo dalis, palikta ramsčiu, laikančiu požeminio kasinio lubas, kad negriūtų“. Todėl vartojamas kitas terminas — atramsluoksnis. Jis atitinka angliškąjį terminą pillar „atrama, kolona, stulpas“. Atramsluoksniu vadinama ir karjere palikta naudingosios iškasenos klodo dalis mašinoms važinėti, jei po ja slūgso klampios uolienos. J. Dalinkevičiaus straipsniuose rašoma, kad jis mokėsi kalnų institute (rusiškai ropuwi uucraryr ), vėliau, po Antrojo pasaulinio karo, teigiama, kad įstojo į kalnakasybos institutą „studijuoti geologijos ir kalnų pramonės mokslų“. Vėliau šiame institute studijavusieji lietuviai sakydavę, kad jie mokęsi kalnų arba kalnakasybos institute ir dirba ten, kur kasamos naudingosios iškasenos, nesvarbu, ar tos kasyklos yra kalnuose ar daubose. Neskirstant žmonių į kalnakasius ir daubakasius, visą kasyklas apimančią mokslo sritį vadinant kasyba, ir šį Sankt-Peterburgo institutą taip pat dera vadinti, kaip kai kas ir vadina, kasybos institutu. Kai buvo atsisakyta termino kalnakasyba ir pradėta vartoti kasyba, anuometinės Vyriausiosios enciklopedijų redakcijos vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas V. Kvietkauskas pasakė, kad pasijuto tarsi būtų iš sunkvežimio kėbulo persėdęs į lengvojo automobilio saloną. Lietuvoje dar nėra požeminių kasyklų, nors apie jų reikalingumą, pavyzdžiui, anhidritui eksploatuoti, seniai kalbama. Kaimynų valstybėse — Lenkijoje, Baltarusijoje, Estijoje -- jų yra. Žinių apie kasyklas ir darbą j jose plinta ir iš lietuvių politinių kalinių, tremtinių bei išeivių į kitus kraštus. Mažai težinoma apie vartotus lietuviškus kasybos terminus išeivių knygose ir laikraščiuose. Jų nespė- 'Žr. kn.: Lietuvos geologija ir profesorius Mykolas Kaveckis. V-K, 1969. P.4š; Juozas Dalinkevičius. V., 1988. P. 30. 44 jama surankioti ir iš Lietuvoje leidžiamų kasyklose dirbusių politinių kalinių raštų, kuriuose randama net negirdėtų terminų, pvz.: Sachtakarjeras, šachtos angos palubė, temperatūros matuotojas, uolos gręžimo smūginės staklės?. Pastarieji du terminai aiškūs, bet pirmieji du yra tarsi galvosūkiai. Praeityje, kada kasyklose buvo dirbama paprasčiausiais kirtikliais, darbo vietą vadindavo kirtaviete, o kadangi joje reikėjo ir kasti, todėl ją vadino ir kasviete. Bet jau seniai kasyklose uolienas ardo mašinomis, net sprogmenimis ir jas kasa bei veža įvairiomis mechaninėmis priemonėmis. Sitokia darbo vietą vadinti kirtaviete netikslu, nes tas terminas neapima paties svarbiausio veiksmo — kasimo. Todėl ji vadinama kasviete, panašiai kaip kasykla (ne kirtykla), angliakasys (ne angliakirtys) ir t.t. Lietuvių kalboje žodžiai asla ir pūdas vartojami ir skirtingomis reikšmėmis (trobos asla, bato padas), ir kaip sinonimai (klojimo asla, klojimo padas). Kasyboje šie terminai kartais pavartojami ta pačia reikšme, ypač šnekant, tačiau dažniausiai jie turi savas reikšmes, pavyzdžiui, pasirinktojo sluoksnio ar klodo apatinis paviršius vadinamas padu, o tas, i kurį jis remiasi — asla. Sinonimais jie pasidaro tik tada, kai, tarkim, kasykloje pasirinktasis klodas yra iškastas (vietoje aslos pasakoma ir padas). Kad nebūtų painiavos siūloma šių terminų nesuplakti ir vienodai vadinti, nepaisant, ar klodas iškastas, ar ne. Panašiai yra ir su viršutinio klodo paviršiaus bei jį dengiančio klodo apatinio paviršiaus (ir uolienų) pavadinimais. Dažniausiai virš pasirinktojo klodo slūgsančias uolienas vadina kraigu (rusiškai xponns , angliškai roof), o jeigu šis klodas yra iškastas požemyje, tai virš ertmės kabančių uolienų paviršius vadinamas /ubomis. Kartais, kai virš pasirinktojo klodo slūgso birios uolienos ir joms sutvirtinti paliekama dalis to klodo, tokia dalis vadinama taip pat kraigu arba laikinosiomis lubomis. Geriausia būtų, jei pasirinktojo klodo viršutinį paviršių vadintume kraigu, o jį dengiantį — lubomis, nepaisant ar šis klodas iškastas, ar ne. Beje, matyt, praktiškai tai bus išspręsta, kai Lietuvoje bus požeminė kasykla. Dabar, matuojant sluoksnio ar klodo storį, sakoma, kad matuojama nuo kraigo iki pado, o požeminio kasinio — nuo lubų iki aslos. 2 Žr. kn.: Norilsko vyčiai. V., 1992. P.48-50, 127, 155 Prieš Antrąjį pasaulinį karą geologai, pavyzdžiui, Dalinkevičius, naudingosios iškasenos kiekį (tūrį) telkinyje vadino ištekliais. Pokario metais kai kurie geologai, matyt, užmiršę ar nežinodami šio termino, rusų terminą sanacu išvertė Atsargos arba abu žodžius vartojo netgi viename sakinyje kaip sinonimus: <...> gėlo vandens išteklių, išžvalgyti daugiau mineralinio vandens atsargų)". Ir dar, mažai ištirtų naudingųjų iškasenų kiekį ėmė vadinti resūrsais. Šiuo metu Lietuvos valstybinės geologijos tarnybos raštuose vartojamas tik vienas terminas -- ištekliai, o atsargomis geologai vadina iškastas ir į sandėlį sukrautas, tarkim, žiemos sezonui, naudingąsias iškasenas bei kitas medžiagas. Hidrogeologijoje visą laiką vartojamas terminas filtras. Tai tam tikras įtaisas, kuris prilaiko vandeningojo horizonto gręžinio sienelę, kad iš jos nebyrėtų uolienos ir nepatektų jų dalelės į gręžinį, ir laisvai praleidžia vandenį, t.y. atlieka koštuvo paskirtį. Jame vanduo košiasi pro tam tikras angeles, tinklelius, padarytus iš nerūdijančių metalų, plastmasės, stiklo pluošto ir kitų medžiagų. Tačiau šį filtrą vadinti koštuvū galima bus tik tada, kada patys hidrogeologai taip nutars, nes dabar šie terminai nevienodai vertinami. Pavyzdžiui, „Lietuviškojoje tarybinėje enciklopedijoje“ aprašomas filtras, o koštūvas neminimas. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (V., 1972) filtras ir koštuvas yra lygiaverčiai sinonimai. Kasyboje šie terminai turi nevienodas reikšmes: koštuvas -- košti, o filtras -- nusodinti, pavyzdžiui, dulkėms iš oro, naudojant elektros krūvį. Paminėta tik kelių kasybos terminų vartojimo įvairovė, o jų yra ir daugiau. Tarptautinių terminų vartojimas, turint lietuvišką žodį, kaip tai rodo filtro ir kostuvo pavyzdys, priklauso daugiausia nuo ryžtingo kalbininkų sprendimo, jo pagrįstumo ir vartotojų sutarimo. ‘Geology darbai Tarybų Lietuvoje. — V., 1977. P. 61 46