scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/795/886
Angelé
KAULAKIE-
NE
PIRMOJO
LIETUVIS-
KO FIZIKOS
VADOVEL-
IO
90-METIS
Li uiy
physikos
e minij-
os iS aky
peu ê e
dé ec é
déjà XIX a.
milieu,
quand le
jou nalS -
ie "Kelei is
i
Ka aliauci-
aus
b oliams
lic u inink-
ams Zinias
pa neSas"
(1848-1880)
a é é
iSspausdi-
n plu
d'a icniy,
dans
lesquels
ska
induci y -
ojai
supazind
s'iden i ie-
n a ec
bene les
p incipal-
es
décou e -
es du
XVIIIe
siècle e
XIXe siècle
(élec iné-
cia,
e mésn-
is de
l'éne gie,
desismag-
ne isme
e .s.) e
j. .) e j. .
Tuome iné
physique
e
echnique
mu uelle-
men
é aien
ès
é oi Ze-
men liées.
La
physique a
é é
considé -
ée
héo ique
ondeme-
n de
echnique.
Todel e
"Kelei io",
e éliau
leis os
"AuS os"
(1883-1886)
dans les
a icles de
popula is-
a ion de
physique
nemaZa
e miny,
lesquels
peu en
ê e
assignés
e de
physique,
e
echnique
e miniei.
Seulemen
XIX a. pab.
e XX a.
p ., quand
appa aud-
en les
o iginal e
e s iniai
lie u i8ki
manuels
de
physique,
déjà il es
possible
pa lé
seulemen
su la
physique
e minij-
os ul ng
aida, pa
laquelle i§
pa ie
lémé ois
Sio
pé iode
na u os
sciencesly
popula a -
in ojai. Ce
son
Pe as
Vileisis,
Juozas
Adomai is-
-Se nas e
Jonas
Sli ipas.
Pe as
VileiSis
(1851-1926),
zinomas
S ie imo
e
kul i os
eikéjas,
es le
p emie
manuel de
physique
Li u isko
"Populia i-
skas
hand edis
izzikos"
au eu .
RaSydam-
as
populia ini-
mo
knygeles, il
s'appe aS-
iné ai
j ai iais
slapy a d-
ziais: P.
Ne is,
Né is,
Ne ys,
Ramojus,
Gied ius,
Gin au as,
S alé ou
jus e P.N.,
L., G.
Ka ais du
ou
nepasi aS-
yda o ou
indique a-
i son
a imesn-
iy d augy
exemples,
inicialziui,
VI.S.
(Vladas
S ulginski-
s)'. Je ous
en p ie.
Juozas
Vileisis
aiSkina,
que P. Vil
ainsi da é,
no édam-
as
mon e
usy
aldziai,
que ceux
knygelés
es pas
d'un, mais
de
nomb eux
pe sonny
a ail.
'Aniéas J.
Pe as
Vileisis:
1851-1926. Il
a é é
nommé
p ésiden
de la
Républiqu-
e. V., 1993.
P. 104. 2
VileiSis J.
Spaudos
lais e e
inz.
Pe as
Vileisis. K.,
1927. P. 8.
Vado elj
"Populia igkas
hand edis
yzikos" il
pasi aSé
P.
Ne io
slapy a dziu*.
Vado elj
nusiun e
J.
Sli ipui
j
Amé iqu-
e, que
Sis
" ank edi"
iSspausdin y.
Tadiau
J.
Sli ipas,
e u édamas
menku e,
p imi y iq
spaus u éle,
nesugebéjo
P.
Vileigio
li es
i8leis i,
seuleme-
n
no
pas enkisa o
"Lie u iSkajame
balse"
iSspausdines d i
jos is auk
"Balsas" (Ly.
ga sas)
i
"L iesa".
Véliau
P.
VileiSio
hand a is
appa e-
ko au
kunig
A.
Milukui,
qui
Senando e
(Pensil anie
é a ja) é ai
js eiges
knygy
i
Zu nalo
"Di a"
maison d'édi ion.
1899
m.
A.
Milukas
i
igleido
P.
Vileisio
"Populia iska
hand edj
izikos".
Deliai
li es
i azo
A.
Milukas p èsS
an as inj
lapq p iklija o
da ieng
an aS g de
elles données
bibliog aphiqu-
es: "Di a"
su
No.
2,
kn.
9,
balandis.
"Populai-
e
poigne
de physique".
P.
Ne io".
Ainsi le
li e
de in
Zu nalo
numé o.
Véliau, m.,
1905
combien
pa ess
asyba,
ado élj
8]
P.
Vileisis
pe Spaus-
dino déjà
sa ojoje
"Vilniaus
Ziniy"
spaus u eje‘.
Vadinsi, Siais
années
miné inas
p emie ho du
Li u isko
physikos
ado elio,
iSspausdin o
Lie u oje
90-me is.
P.
Vilei8io
di igeélis à
l'époque a
é é
a o able-
men
i e is.
S ai comme
i e i
"Populia iskas
hand edis
yzikos"
pé i aS yje
"Té yné"
1899
m.
"Y a ce
u ile
impo an
i
knigele, de
nomb eux
su
pa eiksléliy.
Jq
il es
possible
bu u
u ilise
commeo
hand edj
o
iszkalose,
lie u iszky
iszkaly
ne u in ,
jq
szeip
pe scai y i
peu
su
chacun
didele nauda".
O
laik aS yje
"Vienybé
Lie u ninky"
aussi bien
1899
m.
ne
seulemen
pasidéugi-
ée
Sio
ado élio
appa i ion-
men , mais
i
b iè emen
discu ée
jo
sanda a.
"Ben
ka q
sulaukéme
i
hand edj
Physizik-
os, quoi
umpa.
Le lec eu isz
szios li esga
ép ou no s
simplesus
apsi eiszkimus
pajiegos, qui
ou ais en
chaque
hingik e.
Le li e
es
di isée
i
5
chapi e-
s:
Dans le
p emie
chapi e
ap asscho
su
s a ybe
(sunkuma),
deuxième-
me su
sziluma,
ecziame
su balsa,
qua ième-
me su
sz iesa
i
cinquen a-
me su
elek a.
Le li e
es ès
u ile
linké ina
i
que
chacun
ja
3
Populai e
man edis
physique.
Pa aSé
P.
Ne is.
V.
"Vilniaus
Ziniy"
imp us u e.
1905.
-
100
p.
Pe onis
J.
Pe as
Vileisis.
V,
1992.
P.
73-74.
*
Té yné/
Ménesinis
laik as is.
O ganas de
susi ienijimo
lie u iu
Ame ikoj.
Plymou h.
Pa, N .
1899,
5,
P.
148.
IS auky
ex e
isu
Siame
l'a icle
laissé
au hen ique.
70
pe scai -
y u
no édam-
as pazin i
pajiega,
uzsilaika-
ncziq
is se
daik u
se", Be
abejo,
alo siné-
mis
salygomis
i8 ik yjy
cela é ai
g aZiai
isleis a,
gausiai
ilius uo-
a,
s ambok-
a, 100
paglapiy
apim ics,
e ilgq
emps
bene seul
le li e,
dans
laquelle
simpleme-
n e
comp éki-
n a
beaucoup
physiikin-
iy
eiSkiniy.
S ai,
exemples-
ziui,
comme
aiskinam-
as
apo isa-
ion e
Sal is':
"p ipilkim
s iklinj
indg de
l'eau e
p adékim
boin i,
comme
géné ale-
men
disons.
A oux
oùj
emps
iSgi ons,
que l'eau
commen-
ce ye e ,
commen-
ce à
imbe i,
i§ indo
apacios
commen-
cen à se
le e
bublelaie-
s, qui
p icje
jusqu
su Saus
explosen-
; sans
in e up-
ion ognj
bien
cui an
e ons,
que ces
bu bulélia
chaque
ois
de ienne-
n plus
g ands,
e ,
an galo,
ou l'eau
commen-
ce
bu buliée
o eme-
n
judédam-
as, 0
apeu ,
ku j e
p emie s
déjà
galéjom
po
upu j
uZma y i,
commen-
ce
o eme-
n
e s i "
(p. 56).
"Mums
iS odo,
que Sal is
ce es
quelque
chose
d'au e,
comme
Siluma.
Mais es
iS ik o
eip es ?
En milieu
d'é é,
pasimaz-
Zinus
Silumai,
que ses
es i 10 ou
11°, ous
commen-
ce à
dejuo e :
ak,
comme
Siandien
Sal a.
Vélyba gi
udens
dieng,
quand
pa ois
Siluma
pkill à 10
ou 11°,
ou le
monde
di :
"Kokia
Sil a
dienelé"!
IS o
oyome,
que q
pacia
Silumg
emps
d'é é
appelons
Saléiu,
udens
emps
Siluma.
Dél o ce
Sal is es
ne qui
plusiaus,
comme
Siluma,
don
neuzZ e-
nka, que
pakak in-
ai musy
king
suSildy -
y" (p. 51).
IS
i8 aukél-
iy Siy oi
au o us
oas
combien
j'
impossib-
le e s is
leu s
p op es
Li u iSk-
ais
ZodZiais.
Todél e
la plupa
du
ado élio
e miny
son p is
i§ a miy,
senyjy
as y
(p.j.:
aidas 80,
aSis 11,
oix 74,
daik as
63,
debesiai
71,
medega 3,
sluoksnys
52,
s ipinas
13, Sal 44,
S iesa 82,
i pimas
96 ukana
Zaibas
populi e
. .), les
e mes
physiques
pi m aky,
c'es à
di e
"Kelei io-
",
"AuS os"
physikos-
a in
a ikniy,
p yz 71,
71, :
ap alum-
as 19
" ii is",
pajiega
12
(pajéga
57)
"jéga",
naugés 82
"me alai-
",
s a ybé 3
"s o is"
e . ., ou
p op e P.
VileiSio
cons i u-
e ,
exemple.:
a edéj-
as 97
"pe kins-
a gis",
pe leidéj-
as 94
laidininka-
s" e k .
Todél
© Vienybé
Lic uyni-
nky/Li e-
a i os,
mokslo i
poli ik-
os
san ai i-
nis
laik asz-
is.
Plymou -
h. Pa.
USA, 1899,
No. 7. P.
205. 7 Z .
Populai e
man edis
physique.
V. 1905.
71
nemazai
P. VileiSio
ado élio
e miny
iliko
jusqu 8iy
dieny,
exemple.:
aidas 80,
plg.
FT'ZS,
dalelé 41,
beu e
ladim 173,
Zidinys
396 e . .
Tou cela
indique
que
l'au eu
sucbéai
co ec -
emen à
choisi
beaucou-
pelj
e miny.
IS 150
ado ély-
je di y
ondame-
n iniy
sa oky
pa adini-
my 110
es
lic u is-
ky e
seuleme-
n 40
skolin y.
Tad iski
e minai
suda y y
73%, 0
p ê e
27
%
isy miné y
pa adinimy.
Beaucoupi-
ma skolin y
e miny
es g eiky
ou la yny
kilmés,
exemple:
ge os a as
43, plg. g .
ae "o as"
i s a os
"s o in is-
", elek a
92, plg. g .
élek on
"gin a as",
molécule 21,
plg. lo .
moles
"masc" e
mazybiné
p iesaga
-cula,
spec e 88,
plg. lo
spec um
" aizdinys,
image".
Seuls
quelques
e miny se
son
emp un in-
a i§ p an-
Sla y ou k .
kalby,
exemple.:
isolia o ius
94, plg.
p ance.
isola eu
"nelaidinin-
kas", syla 3,
plg. us.
cwza, qui
jégos
eik8me
pa a o
seulemen
icng
ka a,
exempleziu-
i, a5 imu
ki abq; dél
sa
p élayeme-
n au
didesnés ou
mazesnés
pajiegos
(sylos), e
ce selon sa
didumg. Oip
sia okiais
jais
pa ou
ci ien le
e me
pajiega.
Ma y , P.
Vilcisis a
é é
susipazings
a ec K.
Obelaigio un
a icle,
dans lequel
on dou e
s'il
con ien de
u ilise
syla
pajiegos
eikSme*.
De plus, le
e me syla
p ésen é
comme
Pajiegos
synonyme
seulemen
skliaus ue-
s. Apsk i ai
ado élyje
gana daznai
g e a
skolinio
pa eik as
e
lie u iSkas
a i ikmuo,
plg. da
dijame as
(ske sinis)
49, gazas
(gajos) 43,
s e a
(sk i ulys)
4 e . .
Hé ési,
e minelio,
comme e
en géné al
alo siné
physikos
e minija
(¢ia u ima
omenyje
"Kelei io"
e
"AuS os"
physikos
populia ini-
mo a ikniy
e minai),
émési
i u
pama u
lic u i8ka
leksika. Jos
Zodzius
da ybos
a Z ilgiu
peu ê e
subdi isé j
ce ain
ca égo ies
da ybos,
auxquelles
simples
nusquoms
e paciy
e miny
ca égo ies.
Siuo cas, il
es
possible
i8ski i
eiksmu,
pa iculie -
ybiu,
eiSkiniy,
daik y e
dimensijy
ca égo ies,
lesquelles
sie inos
a ec
ce ainc -
ais
nomina ion
ca ac é is-
iques. Un
jy sq oky
pa adinimy
synonymis-
kumas.
Pap aslai
sa oka
nommé
deux,
pa ois
im
uneZodZia-
is ou
sudé iniais
e minais,
qui un de
l'au e
son
dis ingués
cableliu,
skliaus ais.
Daz, comme
déjà
miné a,
c'es es i
skolinys e
son
le u iks
con epa -
ie, plg.
da inija
(b ézis) 4,
mé al
(naugés) 45,
s ické
(Spulé, sk i-
® Physikos
e miny
Zodynas. V.,
1979.677 p.
°Obelai is
K. Kalboskai
dalypas, N .
1892, 8, p.
114-115,
dinys) e
. 11
Exis e
casj, où
deux
synonymes
se joignen
coup uku
ou, P z.:
d égnume
mesu eme-
n ou
hig ome ii-
ja 69,
Sal inis ou
e dené 27,
idu ys ou
cen as 4
e k . Tokio
synonyme
Thanksgi i-
ng iS aky,
maly ,
eike y
ieSko i
"Kelei yje-
", plg.
élec oma-
gnéiski
ol asei ou
élég a ai
(1854, 14,
56)", Silkiné
puslé ou
o kulké
(1860, 47,
188),
Zaibinysis
pus as ou
élég a as
72
(1865,
22,
88),
i
"Aus oje",
ply.
Alys ug-
né ou
Zal yks-
lé (1886, 1,
25),
naugés
ou
me olai
(1883, 10,
256) e
. .
An asis
ado élio
e miny
pa icula-
um
ka ego i-
nis
mul ia ci-
ksmiSku-
mas. Juo
pasizymi
noms
okiy
sa oky,
qui
comp end
pozymius,
un emps
appa en-
usancius
de deux
loginems
ca égo i-
es. Daz
plupa
ce es i
pa icula-
ybés e
dydzio ou
quan i a-
i
pa amè -
e, kick
eCiau
ac e e
ésul a
loginés
ca égo i-
es.
Ypa ybe
e ailleis
dans le
manuel
son
appelés
appendic-
es
-wmas
ediniais,
exemple:
ous les
obje s,
puldami
us ioj
e d éj,
on
ienodg
g ei umg
19; <...>
Siluma
dans
chaque
daik
passe de
une
dalelés
ki q
j
ki onisku
su
dél
chaque
daik o
i esse-
mu
65.
Alo s
ou es
les lignes
<...>
se on
s ipines
d'un ileum
4
i
pan.
Bien il y a
des cas
où des
a aches
-wmas
ediniais
nommé
seulemen
quan i a i
pa ams, un
ce ain i is,
exemple.:
jisai alo s
iSspaus
okj, comme
lui, de l'eau
ap alumg,
.y.
kubiskg
pédg
17;
<...>
au les
consids -
i iman
abiejy
pa j
q
ap alumy,
egul cela
se a
k o a
15.
Visy , le
e me
a ollume
d'un
pa amè e
quan i a i-
, d'un
ce ain
a io éme
P.
Vilcisio a é é
u ilisé
nusizi i éjus
j
"Aus a",
ple.
liesa
opna
n'augmen-
en pas
beaucoup-
uas son
ondi ude,
comme
du
jus ai ensemble
(1884,
10-11,
353),
gipsi esla
né
déiudama
ne pe d
pas son
a ondiss-
emen
(1884,
12,
415)
i
.
Ka ais
pa icula y-
i
bé g andeu
a
un
pa amè e
quan i a i
i
appelé des annexes
-umas,
i
galiinés
-is
ediniais,
exemple:
cylind e
eau
u é y
is i
d oi em-
en su
jo
aukS io,
comme
jisai
aukS ai
s o i inde
206,
<...>
l'eau
abiejuoe
dans indues
équi ableme-
n se
épa i a
i
elance a
jusqu à un
cou um
22 e .
Sio ca égo ique
plu ia cikkmiskume
a é é en é de
enonce seulemen
éliau,
XX
a.
p emie s
deSim mediais.
P o .
Ig.
Kondiaus
sq ase
'
Skliaus elienn-
es indique
pé i as io
année, nume is
pageis.
i

Te min
physics
a ai esa-
ms",
i8sp in ed
dans le
pé io S ie
"Li u a"
1923-1924 m.,
men ioné i
e minai
paaiskjn i
ainsi: 1138.
g ei is, -cio
ckopocmb
(Kak
BesIMUMH-
A), 07.
g ei dyas,
-o
cKopocms
(pa3sMbp
cxopocTn),
305.
longueis, -io
d1una
(KakbMu
Benua), 0
306.
longueu
dauna
(Ppa3Mbpb
BCHMUDI)
e .
T eiasis
manuel
e my
pa icula i-
é gimininiy
e dSiniy
e my
assigna io-
n, exemple:
daik as:
hig oskopi-
nis daik as
70, 71, 27
du e asis
daik as
skjs asis
daik as 76
a
skjs imas
21-22, 43, 58;
elek a:
nega i sk-
oji elek a
93,
pozi y iSk-
oji elek a
93,
p igim iné
elek a 94;
on ana:
p igim inis
on ana 27,
p amanyis
on anas;
ga as:
paso in a-
sis, ga as
pe sildin a-
sis, ga as
suspaus
62, 27;
ga as de
l'eau
( anden) 69;
pe leidéjai:
94, 94;
pompaji: 40,
61, blogumi
s amoji
pe leidéjai
39. Comme
is seen iy
exemplezd-
ziy,
p esque
ous
biid a dZiai
e
pa icipan-
s
(p incipale-
men
nonekiamo-
sios iiSies
esmojo
emps),
einan ys
sudé iniy
e miny
iSiniais
démenimis,
es
j a dZiuo-
iniai,
iSsky us
ieng ki a,
exemple.:
pajicga
(pajéga):
iSleidzian i
pajéga 67,
aukian i
pajiega 12
e pan.
Des insi,
déjà alo s
l'au eu
é ai
jsi ikings
biid a dzio
ou daly io
j a dziuo-
iniy
o me,
apib ézian-
ciy
isski iama-
jj ou
aSinj
sg okos
poZymj,
a osen-
os
iklingumu.
D'au e
pa , okiai
au o iaus
disposi io-
ns galéjo
u é i
j akos
déjà
"Kelei yj-
e" u ilise
e minai
élec isko-
ji s o é
(1851, 11, 43),
gal anisko-
ji sylé
(1851, 13, 50),
degan ieji
ga ai (1854,
13, 52),
ol aiskoji
ba e ija
(1851, 11, 43)
e k . Tad
peu se
di e que
"Populia i-
Skame
hand edy-
je yzikos"
exa a e
am ik y
e minijos
no minimo
uZuomazg-
y.
P emiè e-
men , aux
e mes
in e na io-
naux ou aux
p ê s, on
s'e o ce
de choisi
lie u isky
a i ikmeny
ou g e a
in e p au-
iniy
pa eik i
lie u isky
e miny.
D'au e, la
plupa
iisiniy
sq oky
in i ulées
biid a dzia-
is ou
nonekiamo-
sios iiSies
esamojo
emps
pa icipan-
s,
con enindi-
ais
j a dziuo-
ines
o mes.
Sios
no mmini-
mo
uZuomazg-
os, sans
abejo,
u éjo
j akos e
ul é ieu e
e minies
de physique
aidai.
74