scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/795/886
Angelé
KAULAKIE-
NE
PIRMOJO
LIETUVIS-
KO FIZIKOS
VADOVEL-
IO
90-METIS
Li uiy
e minij-
os de
isicos
iS aky se
pueden
halla ya
XIX a.
medio,
cuando la
e is aS -
ie "Kelei is
i
Ka aliauci-
aus
b oliam
lic u inink-
am Zinias
pa neSas"
(1848-1880)
ue
iSspausdi-
n o plu.niy,
en los
cuales ska
induci oj-
ai supazind
wi h
bene icia-
ls XVIII a
pabos y
XIX a
physis
p on
magne is-
mos
(elek iné-
cia,
ene gies
e mésn-
is,
eiSkinis
nau y . .)
y j. .) y
ele ais
(g egina
k ,
elé ono,
e móg a-
,
e móg -
a e c.).
Tuome iné
ísica y
écnica
mu uame-
n e e an
muy
es eudZ-
ía
elaciona-
das.
Física ue
conside a-
da eó ico
undamen-
o de
écnica.
Todel y
"Kelei io",
y éliau
leis os
"AuS os"
(1883-1886)
en
a ículos
de
popula iz-
ación de
ísica
nemaZa
e miny,
los cuales
pueden
asigna se
y ísica, y
écnica
e minijai.
Sólo XIX a.
pab. y XX a.
p ., cuando
apa ezca
o iginalieji
y
e s iniai
lie u i8ki
ísikos
ado eliai,
ya es
posible
habla é i
sólo sob e
ísica
e minij-
os
pos e io -
ng aida,
po la i§
pa es
lémé es
Sio
pe iodo
na u al
sciencely
popula a -
in ojai.
Es os
Pe as
Vileisis,
Juozas
Adomai is-
-Se nas y
Jonas
Sli ipas.
Pe as
VileiSis
(1851-1926),
zinomas
S ie imo y
kul i os
eikéjas,
es el
p ime
manual de
ísica
li u isko
"Populia i-
skas
hand edis
yzikos"
au o . RaS
while
popula a -
inimo
lib oseles,
él
pasi aSin-
éda o
j a iias
slapy a d-
zías: P.
Ne is,
Né is,
Ne ys,
Ramojus,
Gied ius,
Gin au as,
S alé o
sólo P.N.,
L., G.
Ka ais
del odo
nepasi aS-
yda o o
indicaba
sus
p óximos
amigosy
ejemplos,
inicialziui,
VI.S.
(Vladas
S ulginski-
s)'. Juozas
Vileisis
aiSkina,
que P. Vil
así da é,
no édam-
as
mos a
usy
aldziai,
que os
lib ogelés
es no de
uno, sino
de muchos
pe sonaly
abajo.
'Aniéas J.
Pe as
Vileisis:
1851-1926.
V., 1993. P.
104. La
Comisión
conside a
que las
medidas
adop adas
po el
Es ado
miemb o
no
cons i uy-
en ayuda
es a al en
el sen ido
del
a ículo
107,
apa ado
1, del
T a ado. 2
VileiSis J.
Spaudos
libe ad e
i inz.
Pe as
Vileisis. K.,
1927. P. 8.
Vado elj
"Populia igkas
hand edis
isikos" él
pasi aSé
P.
Ne io
slapy a dziu*.
Vado elj
nusiun e
J.
Sli ipui
j
Amé ica,
que
Sis
" ank edi"
iSspausdin y.
Tadiau
J.
Sli ipas,
e u édamas
menku e,
p imi y iq
spaus u éle,
nesugebéjo
P.
Vileigio
lib os
i8leis i,
sólo
pasa inki-
no
sa o
"Lie u iSkajame
balse"
iSspausdines d i
su is auk
"Balsas" (Ly.
ga sas)
i
"L iesa".
Véliau
P.
VileiSio
hand a is
pe enee-
ko al kunig
A.
Milukui,
que
Senando e
(Pensil anías
es adoja) ue
js eiges
knygy
i
Zu nalo
"Di a"
edi o ial.
1899
m.
A.
Milukas
i
igleido
P.
Vileisio
"Populia iska
hand edj
isiksos".
Deliai
lib o
i azo
A.
Milukas p iS
an as inj
lapq p iklija o
da ieng
an aS g con
ales da os
bibliog á icos:
"Di a"
su
No.
2,
kn.
9,
balandis.
"Popula -
ísima
man edis
de la ísica".
P.
Ne io".
Así
lib oga
con e o
Zu nalo
núme o.
Véliau, m.,
1905
cuán
pa aiss
asyba,
di igélj
8]
P.
Vileisis
pe Spaus-
dino ya en
sujoje
"Vilniaus
Ziniy"
spaus u eje‘.
Vadinasi,
Siais años
miné inas
p ime ojo
lie u isko
isikos
ado elio,
iSspausdin o
Li uania
90-me is.
P.
Vilei8io
di igélis en
ese
momen o
ue
a o able-
men e i e ido.
S ai como
i e ado
"Populia iskas
hand edis
yzikos"
e is aS yje
"Té yné"
1899
m.
"Y a es o
impo an e
ú il knigele,
i
muchos
pa eiksléliy.
su
Jq
puede bu u
consumi
comoo
hand edj
iszkalose,
lie u iszky
o
iszkaly
ne u in ,
szeip
pe scai y i
jq
puede
kiek ienas
didele
su
nauda".
O
laik aS yje
"Vienybé
Lie u ninky"
ambién
1899
m.
ne
solo
pasidéugua
Sio
ado élio
apa ición,
pe o
i
b e emen e
se discu e
jo
sanda a.
"Ben
ka q
sulaukéme
i
hand edj
Fízikos,
aunque
ampa.
Lei o ojas isz
szios lib os
expe imen i s
aunque
simplesus
apsi eiszkimus
pajiegos, que
hallazcas en
cada cosa.
El lib o es
di idido
capí ulo-
i
5
s:
En el
p ime
capí ulo
ap ascho
sob e
s a ybe
(sunkuma),
segundome
sob e
sziluma,
ecziame
sob e
balsa,
cua oame
sob e
i
sz iesa
quin ame
sob e elek a.
El lib o es
muy ú il
linké ina
que odo
i
ja
3
Popula es
man edis de
ísica.
Pa aSé
P.
Ne is.
V.
"Vilniaus
Ziniy"
imp us u e.
1905.
-
100
p.
Pe onis
J.
Pe as
Vileisis.
V,
1992.
P.
73-74.
*
Té yné/
Ménesinis
laik as is.
Ó gano
susi ienijimo
lie u iu
Ame ikoj.
Plymou h.
Pa, No.
1899,
5,
P.
148.
IS auky
ex o
isu
Siame en el
a ículo
dejado
au én ico.
70
pe scai -
y u
no édam-
as pazin i
pajiega,
uzsilaika-
ncziq
is se
daik u
se", Be
abejo,
en once-
sinémis
salygomis
i8 ik yjy
es o e a
g aZiai
isleis a,
gausiai
ilus uo -
a,
s ambok-
a, 100
paglapiy
olum ic-
s, y ilgq
iempo
bene
unico
lib o, en
la cual
no malm-
en e y
comp en-
samai
paaikin a
muchos
isiikiniy
eiSkiniy.
S ai,
ejemziui,
como
aiskinam-
as
apo iza-
ción y
Sal is':
"p ipilkim
s iklinj
indg agua
y
p adékim
boin i,
como
no malm-
en e
decame.
Espukus
ku j
iempo
iSgi amo-
s, que el
agua
empieza
ye i,
empieza a
éme i,
i§ indo
apacios
empieza a
le an a
bu bulelí-
as, que
p icje
has a
i Saus
es alla;
sin
in e up-
ción ugnj
bien
cu ando
e emos,
que esos
bu bulélia
cada ez
se hacen
más
g andes,
y,
an galo,
odo el
agua
empieza
bu bulia -
se
ue em-
en e
judédam-
as, 0
apo ,
ku j y
p ime o
ya
galéjom
po
upu j
uZma y i,
empieza
ue em-
en e
e s i "
(p. 56).
"Mums
iS odo,
que Sal is
es o es
algo más,
como
Siluma.
Pe o ¿
iS ik o
eip
es á? En
medio del
e ano,
pasimaz-
Zinus
Silumai,
que sus
es i 10 ó
11°,
odos
empiezan
dejuo i:
ak, como
Siandien
Sal a.
Vélyba gi
udens
dieng,
cuando a
eces
Siluma
pcllia
has a 10 o
11°,
odos
dicen:
"Kokia
Sil a
dienelé"!
IS o
eome,
jog q
pacia
Silumg
asa os
iempo
llamamos
Saléiu,
udens
iempo
Siluma.
Dél o
es o
Sal is es
no qué
muchiaus,
como
Siluma,
cuya
neuzZ e-
nka, que
pakak in-
ai musy
king
suSildy -
y" (p. 51).
SI IS
i8 aukél-
iy is o el
au o us
deseo
cuán j
imposible
e s is
sus
p opios
Li u iSk-
ais
ZodZiais.
Todél y
mayo ía
del
ado élio
e miny
son
omados
i§ a miy,
senyjy
as y
(p.ej.:
aidas 80,
aSis 11,
oz 74,
daik as
63,
debesiai
71,
medega 3,
sluoksnys
52,
s ipinas
13, Sal 44,
S iesa 82,
i pimas
96 ukana
Zaibas
populi
e c. .),
los
é minos
ísicos
pi m aky,
es deci .
"Kelei io-
",
"AuS os"
physikos-
a inimo
a ikniy,
p yz 71,
65, 71, :
ap alum-
as 19
" ii is",
pajiega
12
(pajéga
57)
"jéga",
naugés 82
"me alai-
",
s a ybé 3
"s o is"
y . ., o
p opio P.
VileiSio
o ma ,
ej.:
a edéj-
as 97
"pe kins-
a gis",
pe leidéj-
as 94
laidininka-
s" y k .
Todél
© Vienybé
Lic uyni-
nky/Li e-
a i os,
mokslo i
poly ikos
san ai i-
nis
laik asz-
is.
Plymou -
h. Pa.
USA, 1899,
No. 7. P.
205. 7 Z .
Popula -
es
man edis
de ísica.
V. 1905.
71
nemazai
P. VileiSio
ado élio
e miny
iliko
has a 8iy
dieny,
p z.:
aidas 80,
plg.
FT'ZS,
dalelé 41,
man eis-
os
ladimas
173,
Zidinys
396 y . .
Todo
es o
mues a
que el
au o
subebéjo
co ec -
amen e
escoge
muchose-
lj
e miny.
IS 150
ado ély-
je dichoy
undame-
n iniy
sa oky
pa adini-
my 110 es
lic u is-
ky y sólo
40
skolin y.
Tad iski
e minin-
ai
suda y y
73%, 0
p es i i
27
%
isy miné y
pa adinimy.
La mayo ía
skolin y
e miny es
g eiky o
la yny
kilmés, ej.:
ge os a as
43, plg. g .
ae "o as"
i s a os
"s o in is-
", elek a
92, plg. g .
élek on
"gin a as",
molécula 21,
plg. lo .
moles
"masc" y
mazybiné
p iesaga
-cula,
espec as
88, plg. lo
spec um
" aizdinys,
imagen".
Sólo
algunos
e miny
pasacolin a
i§ p an-
Sla y o k .
kalby, p z.:
izolia o ius
94, plg.
p ance.
isola eu
"nelaidinin-
kas", syla 3,
plg. us.
cwza, que
jégos
eik8me
pa a o
sólo icng
ka a,
ejemziui, a5
imu knygq;
dél su
p ilaikimie-
n o
necesi a
didesnés o
mazesnés
pajiegos
(sylos), y
es o según
su didumg.
Oip okiais
jais isu
cisiado el
é mino
pajiega.
Ma y , P.
Vilcisis ue
susipazings
con K.
Obelaigio un
a ículo,
en el que
duda se si
con enien-
e usa
syla
pajiegos
eikSme*.
Además, el
é mino
syla dicho
como
Pajiegos
sinónimo
sólo
skliaus ua-
s. Apsk i ai
ado élyje
gana daznai
g e a
skolinio
dichosos y
lie u iSkas
a i ikmuo,
plg. da
dijame as
(ske sinis)
49, gazas
(gasos) 43,
s e a
(sk i ulys)
4 y . .
Hedici,
e minilio
del manual,
como y en
gene al
en oncesi-
né isikos
e minija
(¢ia u ima
omenyje
"Kelei io" y
"AuS os"
isikos
populia ini-
mo a ikniy
e minai),
émési
i u
pama u
lic u i8ka
leksika. Jos
Zodzius
da ybos
a Z ilgiu se
pueden
subdi idi j
cie o ipo
de da ybos
ca ego ía-
s, po las
cuales
simples
nosacomas
y paciy
e miny
ca ego ía-
s. Siuo caso
es posible
i8ski i
eiksmu,
ypa ybiu,
eiSkiniy,
daik y y
dimensijy
ca ego ía-
s, las
cuales
sie inos
con
cie ais
nominacij-
os
peculia ida-
desis. Uno
jy sq oky
pa adinimy
sinonimisk-
umas.
Ap aslai
sa oka
nomb inom
d iem, a
eces im
unaZodZia-
is o
sudé iniais
e minis,
que uno de
o o se
dis inguen
cableliu,
skliaus ai.
Dazniausiai,
como ya
miné a,
es o es i
skolinys y
su
lie u ikas
equi alen -
e, plg.
da inija
(b ézis) 4,
me alas
(naugés) 45,
s ické
(Spulé, sk i-
® Fizikos
e miny
Zodynas. V.,
1979.677 p.
°Obelai is
K. Kalboskai
dalypas, N .
1892, 8, p.
114-115,
dinys) y .
Hay casosy,
cuando dos
sinónimos
uni se
conmu u-
ku o, P z.:
d égnumo
medidación
o
hig ome ii-
ja 69,
Sal inis o
e dené 27,
midu ys o
cen as 4 y
k . Tokio
sinónimy
pa eikimo
iS aky,
maly ,
eike y
ieSko i
"Kelei yje-
", plg.
elek oma-
gne iski
ol asei o
eleg a ai
(1854, 14,
56)", Silkiné
puslé o
o kulké
(1860, 47,
188),
Zaibinysis
pus as o
eleg a as
72
(1865,
22,
88),
i
"Aus oje",
ply.
Alys ug-
né o
Zal yks-
lé (1886, 1,
25),
naugés o
me olai
(1883, 10,
256) y . .
An asis
ado élio
e miny
peculia -
um
ka ego i-
nis
mul ia ci-
ksmiSku-
mas. Juo
pasizymi
denomina-
ciones
okiy
sa oky,
las cuales
aba can
pozymius,
una ez
pe eneu-
sancius
d iem
loginems
ca ego í-
as. Daz
mayo ía
es o es i
especialy-
bés y
dydzio o
cuan i a-
i o
pa áme -
o, kick
eCiau
acción y
esul ado
loginés
ca ego í-
as.
Ypa ybe y
amaño
en el
manual
llaman
apéndices
-wmas
ediniais,
ej.: odas
las cosas,
puldami
us ioj
e d éj,
iene
ienodg
g ei umg
19; <...>
Siluma en
cada
daik e
pasa de
una
dalelés
ki q
ki onisku
dél cada
j
daik o
su
ele umu
65.
En onces
odas las
líneas
<...>
se án
s ipinas
de un
ileum
4
i
pan.
Aunque
hay casos
en que
p ecesos
-wmas
ediniais
nomb ado
sólo
pa ame is
cuan i a i -
o, un cie o
i is, ej.:
jisai
en onces
iSspaus
okj, como
mismo, agua
ap alumg,
.y.
kubiskg
pédg
17;
<...>
los hay
que
conside -
a s i
iman
q
abiejy
pa j
ap alumy,
egul
es o se á
k o a
15.
Ma y , el
é mino
edondoum
un
pa áme o
cuan i a i-
o, a un
cie o
a io necesme
P.
Vilcisio ue
u ilizado
nusizi i éjus
j
"Aus a",
ple.
liesa
opna
noañadía
muchío su
edondez,
como
jus ai
jun o
du
(1884,
10-11,
353),
gipsi esla
né
déiudama
no pie de
su edoble
(1884,
12,
415)
i
.
Ka es
peculia ybé
i
magni ud un
a
pa áme o
cuan i a i o
llamado
i
apéndices
-umas,
i
galiinés
-is
ediniais,
ej.:
cilind e
agua
u é y
subi i
di ec a-
men e
jo
sob e
aukS io,
como
jisai
aukS ai
s o i inde
206,
<...>
el agua
abiejuoe en
induos
uni o meme-
n e se
dis ibui á
i
subi á has a
un ío o
22 y .
Sio ca egó ico
plu ia cikkmiskumo
ha sido in en ado
enuncia sólo
éliau,
XX
a.
p ime os
deSim mediais.
P o .
Ig.
Kondiaus
sq ase
'
Skliaus elias
indica
pe iód as io
año, nume is
páginais.
i

Te minos
de ísica
asun os",
i8sp in di-
no en el
pe iódicoS
"Li u a"
1923-1924 m.,
mené i
e mininai
paaiskjn i
así: 1138.
elocidad,
-cio
ckopocmb
(Kak
BesIMUMH-
A), 07.
g ei dyas,
-o
cKopocms
(pa3sMbp
cxopocTn),
305.
longi udis,
-io d1una
(KakbMu
Benua), 0
306.
longi ud
dauna
(Ppa3Mbpb
BCHMUDI) y
. T eias
del manual
del e miny
peculia id-
ad gimininiy
y dSiniy
e my
desg ina,
ej.:
daik as:
hig oskopi-
nis daik as
70, 71, 27
du e as
daik as
skjs asis
daik as 76
a
skjs imas
21-22, 43, 58;
elek a:
nega i ski
elek a 93,
pozi y iSk-
oji elek a
93,
p igim iné
elek a 94;
on ana:
p igim inis
on ana 27,
p amanyis
on anas;
ga as:
paso in a-
sis, ga as
pe sildin a-
sis, ga as
suspaus
62, 71, 27;
ga as de
agua
( anden) 69;
pe leidéji:
94,
pe leidéji
94; bombas:
40, ciulji,
s amoji,
pe leidéji
39. Como is
seen iy
ejzdziy,
casi odos
biid a dZiai
y
pa icipan-
es
(mayo me-
n e
noekiamosi-
os iiSies
esmojo
iempo),
einan ys
sudé iniy
e miny
iSiniais
démenimis,
es
j a dZiuo-
iniai,
iSsky us
ieng ki a,
ej.: pajicga
(pajéga):
iSleidzian i
pajéga 67,
aukian i
pajiega 12 y
pan.
Hadiasi, ya
en onces
au o ue
jsi ikings
biid a dzio
o daly io
j a dziuo-
iniy
o me,
apib ézian-
ciy
isski iama-
jj o aSinj
sg okos
poZymj,
a osen-
es
iklingumu.
D a
bandaus,
okiai
au o iaus
disposicion-
es galéjo
u é i
j akos ya
en
"Kelei yj-
e"
consumi
e mininai
elek isko-
ji s o é
(1851, 11, 43),
gal anisko-
ji sylé
(1851, 13, 50),
degan ieji
ga ai (1854,
13, 52),
ol aiskoji
ba e ija
(1851, 11, 43)
y k . Tad se
puede
a i ma ,
que
"Populia i-
Skame
hand edy-
je
izzikos"
esama y
am ik y
e minijos
no minimo
uZuomazg-
y. P ime a,
a los
é minos
in e nacio-
nales o
p és amos
se
es ue za
po
escoge
lie u isky
a i ikmeny
o g e a
in e p au-
iniy
pa eik i
lie u isky
e miny.
Segundo, la
mayo ía
iisiniy
sq oky
i uladas
biid a dzia-
is o
noekiamosi-
os iiSies
esamojo
iempo
pa i iais,
u indiais
j a dziuo-
ines
o mas.
Sios
no minimo
uZuomazg-
os, sin
abejo,
u éjo
j akos y
pos e io -
nei ísica
e minijos
aidai.
74