Angelé
KAULAKIE-
NE
PIRMOJO
LIETUVIS-
KO FIZIKOS
VADOVEL-
IO
90-METIS
Li uiy
e minij-
os de
isicos
iS aky se
pueden
halla ya
XIX a.
medio,
cuando la
e is aS -
ie "Kelei is
i
Ka aliauci-
aus
b oliam
lic u inink-
am Zinias
pa neSas"
(1848-1880)
ue
iSspausdi-
n o plu.niy,
en los
cuales ska
induci oj-
ai supazind
wi h
bene icia-
ls XVIII a
pabos y
XIX a
physis
p on
magne is-
mos
(elek iné-
cia,
ene gies
e mésn-
is,
eiSkinis
nau y . .)
y j. .) y
ele ais
(g egina
k ,
elé ono,
e móg a-
,
e móg -
a e c.).
Tuome iné
ísica y
écnica
mu uame-
n e e an
muy
es eudZ-
ía
elaciona-
das.
Física ue
conside a-
da eó ico
undamen-
o de
écnica.
Todel y
"Kelei io",
y éliau
leis os
"AuS os"
(1883-1886)
en
a ículos
de
popula iz-
ación de
ísica
nemaZa
e miny,
los cuales
pueden
asigna se
y ísica, y
écnica
e minijai.
Sólo XIX a.
pab. y XX a.
p ., cuando
apa ezca
o iginalieji
y
e s iniai
lie u i8ki
ísikos
ado eliai,
ya es
posible
habla é i
sólo sob e
ísica
e minij-
os
pos e io -
ng aida,
po la i§
pa es
lémé es
Sio
pe iodo
na u al
sciencely
popula a -
in ojai.
Es os
Pe as
Vileisis,
Juozas
Adomai is-
-Se nas y
Jonas
Sli ipas.
Pe as
VileiSis
(1851-1926),
zinomas
S ie imo y
kul i os
eikéjas,
es el
p ime
manual de
ísica
li u isko
"Populia i-
skas
hand edis
yzikos"
au o . RaS
while
popula a -
inimo
lib oseles,
él
pasi aSin-
éda o
j a iias
slapy a d-
zías: P.
Ne is,
Né is,
Ne ys,
Ramojus,
Gied ius,
Gin au as,
S alé o
sólo P.N.,
L., G.
Ka ais
del odo
nepasi aS-
yda o o
indicaba
sus
p óximos
amigosy
ejemplos,
inicialziui,
VI.S.
(Vladas
S ulginski-
s)'. Juozas
Vileisis
aiSkina,
que P. Vil
así da é,
no édam-
as
mos a
usy
aldziai,
que os
lib ogelés
es no de
uno, sino
de muchos
pe sonaly
abajo.
'Aniéas J.
Pe as
Vileisis:
1851-1926.
V., 1993. P.
104. La
Comisión
conside a
que las
medidas
adop adas
po el
Es ado
miemb o
no
cons i uy-
en ayuda
es a al en
el sen ido
del
a ículo
107,
apa ado
1, del
T a ado. 2
VileiSis J.
Spaudos
libe ad e
i inz.
Pe as
Vileisis. K.,
1927. P. 8.
Vado elj
"Populia igkas
hand edis
isikos" él
pasi aSé
P.
Ne io
slapy a dziu*.
Vado elj
nusiun e
J.
Sli ipui
j
Amé ica,
que
Sis
" ank edi"
iSspausdin y.
Tadiau
J.
Sli ipas,
e u édamas
menku e,
p imi y iq
spaus u éle,
nesugebéjo
P.
Vileigio
lib os
i8leis i,
sólo
pasa inki-
no
sa o
"Lie u iSkajame
balse"
iSspausdines d i
su is auk
"Balsas" (Ly.
ga sas)
i
"L iesa".
Véliau
P.
VileiSio
hand a is
pe enee-
ko al kunig
A.
Milukui,
que
Senando e
(Pensil anías
es adoja) ue
js eiges
knygy
i
Zu nalo
"Di a"
edi o ial.
1899
m.
A.
Milukas
i
igleido
P.
Vileisio
"Populia iska
hand edj
isiksos".
Deliai
lib o
i azo
A.
Milukas p iS
an as inj
lapq p iklija o
da ieng
an aS g con
ales da os
bibliog á icos:
"Di a"
su
No.
2,
kn.
9,
balandis.
"Popula -
ísima
man edis
de la ísica".
P.
Ne io".
Así
lib oga
con e o
Zu nalo
núme o.
Véliau, m.,
1905
cuán
pa aiss
asyba,
di igélj
8]
P.
Vileisis
pe Spaus-
dino ya en
sujoje
"Vilniaus
Ziniy"
spaus u eje‘.
Vadinasi,
Siais años
miné inas
p ime ojo
lie u isko
isikos
ado elio,
iSspausdin o
Li uania
90-me is.
P.
Vilei8io
di igélis en
ese
momen o
ue
a o able-
men e i e ido.
S ai como
i e ado
"Populia iskas
hand edis
yzikos"
e is aS yje
"Té yné"
1899
m.
"Y a es o
impo an e
ú il knigele,
i
muchos
pa eiksléliy.
su
Jq
puede bu u
consumi
comoo
hand edj
iszkalose,
lie u iszky
o
iszkaly
ne u in ,
szeip
pe scai y i
jq
puede
kiek ienas
didele
su
nauda".
O
laik aS yje
"Vienybé
Lie u ninky"
ambién
1899
m.
ne
solo
pasidéugua
Sio
ado élio
apa ición,
pe o
i
b e emen e
se discu e
jo
sanda a.
"Ben
ka q
sulaukéme
i
hand edj
Fízikos,
aunque
ampa.
Lei o ojas isz
szios lib os
expe imen i s
aunque
simplesus
apsi eiszkimus
pajiegos, que
hallazcas en
cada cosa.
El lib o es
di idido
capí ulo-
i
5
s:
En el
p ime
capí ulo
ap ascho
sob e
s a ybe
(sunkuma),
segundome
sob e
sziluma,
ecziame
sob e
balsa,
cua oame
sob e
i
sz iesa
quin ame
sob e elek a.
El lib o es
muy ú il
linké ina
que odo
i
ja
3
Popula es
man edis de
ísica.
Pa aSé
P.
Ne is.
V.
"Vilniaus
Ziniy"
imp us u e.
1905.
-
100
p.
Pe onis
J.
Pe as
Vileisis.
V,
1992.
P.
73-74.
*
Té yné/
Ménesinis
laik as is.
Ó gano
susi ienijimo
lie u iu
Ame ikoj.
Plymou h.
Pa, No.
1899,
5,
P.
148.
IS auky
ex o
isu
Siame en el
a ículo
dejado
au én ico.
70
pe scai -
y u
no édam-
as pazin i
pajiega,
uzsilaika-
ncziq
is se
daik u
se", Be
abejo,
en once-
sinémis
salygomis
i8 ik yjy
es o e a
g aZiai
isleis a,
gausiai
ilus uo -
a,
s ambok-
a, 100
paglapiy
olum ic-
s, y ilgq
iempo
bene
unico
lib o, en
la cual
no malm-
en e y
comp en-
samai
paaikin a
muchos
isiikiniy
eiSkiniy.
S ai,
ejemziui,
como
aiskinam-
as
apo iza-
ción y
Sal is':
"p ipilkim
s iklinj
indg agua
y
p adékim
boin i,
como
no malm-
en e
decame.
Espukus
ku j
iempo
iSgi amo-
s, que el
agua
empieza
ye i,
empieza a
éme i,
i§ indo
apacios
empieza a
le an a
bu bulelí-
as, que
p icje
has a
i Saus
es alla;
sin
in e up-
ción ugnj
bien
cu ando
e emos,
que esos
bu bulélia
cada ez
se hacen
más
g andes,
y,
an galo,
odo el
agua
empieza
bu bulia -
se
ue em-
en e
judédam-
as, 0
apo ,
ku j y
p ime o
ya
galéjom
po
upu j
uZma y i,
empieza
ue em-
en e
e s i "
(p. 56).
"Mums
iS odo,
que Sal is
es o es
algo más,
como
Siluma.
Pe o ¿
iS ik o
eip
es á? En
medio del
e ano,
pasimaz-
Zinus
Silumai,
que sus
es i 10 ó
11°,
odos
empiezan
dejuo i:
ak, como
Siandien
Sal a.
Vélyba gi
udens
dieng,
cuando a
eces
Siluma
pcllia
has a 10 o
11°,
odos
dicen:
"Kokia
Sil a
dienelé"!
IS o
eome,
jog q
pacia
Silumg
asa os
iempo
llamamos
Saléiu,
udens
iempo
Siluma.
Dél o
es o
Sal is es
no qué
muchiaus,
como
Siluma,
cuya
neuzZ e-
nka, que
pakak in-
ai musy
king
suSildy -
y" (p. 51).
SI IS
i8 aukél-
iy is o el
au o us
deseo
cuán j
imposible
e s is
sus
p opios
Li u iSk-
ais
ZodZiais.
Todél y
mayo ía
del
ado élio
e miny
son
omados
i§ a miy,
senyjy
as y
(p.ej.:
aidas 80,
aSis 11,
oz 74,
daik as
63,
debesiai
71,
medega 3,
sluoksnys
52,
s ipinas
13, Sal 44,
S iesa 82,
i pimas
96 ukana
Zaibas
populi
e c. .),
los
é minos
ísicos
pi m aky,
es deci .
"Kelei io-
",
"AuS os"
physikos-
a inimo
a ikniy,
p yz 71,
65, 71, :
ap alum-
as 19
" ii is",
pajiega
12
(pajéga
57)
"jéga",
naugés 82
"me alai-
",
s a ybé 3
"s o is"
y . ., o
p opio P.
VileiSio
o ma ,
ej.:
a edéj-
as 97
"pe kins-
a gis",
pe leidéj-
as 94
laidininka-
s" y k .
Todél
© Vienybé
Lic uyni-
nky/Li e-
a i os,
mokslo i
poly ikos
san ai i-
nis
laik asz-
is.
Plymou -
h. Pa.
USA, 1899,
No. 7. P.
205. 7 Z .
Popula -
es
man edis
de ísica.
V. 1905.
71
nemazai
P. VileiSio
ado élio
e miny
iliko
has a 8iy
dieny,
p z.:
aidas 80,
plg.
FT'ZS,
dalelé 41,
man eis-
os
ladimas
173,
Zidinys
396 y . .
Todo
es o
mues a
que el
au o
subebéjo
co ec -
amen e
escoge
muchose-
lj
e miny.
IS 150
ado ély-
je dichoy
undame-
n iniy
sa oky
pa adini-
my 110 es
lic u is-
ky y sólo
40
skolin y.
Tad iski
e minin-
ai
suda y y
73%, 0
p es i i
27
%
isy miné y
pa adinimy.
La mayo ía
skolin y
e miny es
g eiky o
la yny
kilmés, ej.:
ge os a as
43, plg. g .
ae "o as"
i s a os
"s o in is-
", elek a
92, plg. g .
élek on
"gin a as",
molécula 21,
plg. lo .
moles
"masc" y
mazybiné
p iesaga
-cula,
espec as
88, plg. lo
spec um
" aizdinys,
imagen".
Sólo
algunos
e miny
pasacolin a
i§ p an-
Sla y o k .
kalby, p z.:
izolia o ius
94, plg.
p ance.
isola eu
"nelaidinin-
kas", syla 3,
plg. us.
cwza, que
jégos
eik8me
pa a o
sólo icng
ka a,
ejemziui, a5
imu knygq;
dél su
p ilaikimie-
n o
necesi a
didesnés o
mazesnés
pajiegos
(sylos), y
es o según
su didumg.
Oip okiais
jais isu
cisiado el
é mino
pajiega.
Ma y , P.
Vilcisis ue
susipazings
con K.
Obelaigio un
a ículo,
en el que
duda se si
con enien-
e usa
syla
pajiegos
eikSme*.
Además, el
é mino
syla dicho
como
Pajiegos
sinónimo
sólo
skliaus ua-
s. Apsk i ai
ado élyje
gana daznai
g e a
skolinio
dichosos y
lie u iSkas
a i ikmuo,
plg. da
dijame as
(ske sinis)
49, gazas
(gasos) 43,
s e a
(sk i ulys)
4 y . .
Hedici,
e minilio
del manual,
como y en
gene al
en oncesi-
né isikos
e minija
(¢ia u ima
omenyje
"Kelei io" y
"AuS os"
isikos
populia ini-
mo a ikniy
e minai),
émési
i u
pama u
lic u i8ka
leksika. Jos
Zodzius
da ybos
a Z ilgiu se
pueden
subdi idi j
cie o ipo
de da ybos
ca ego ía-
s, po las
cuales
simples
nosacomas
y paciy
e miny
ca ego ía-
s. Siuo caso
es posible
i8ski i
eiksmu,
ypa ybiu,
eiSkiniy,
daik y y
dimensijy
ca ego ía-
s, las
cuales
sie inos
con
cie ais
nominacij-
os
peculia ida-
desis. Uno
jy sq oky
pa adinimy
sinonimisk-
umas.
Ap aslai
sa oka
nomb inom
d iem, a
eces im
unaZodZia-
is o
sudé iniais
e minis,
que uno de
o o se
dis inguen
cableliu,
skliaus ai.
Dazniausiai,
como ya
miné a,
es o es i
skolinys y
su
lie u ikas
equi alen -
e, plg.
da inija
(b ézis) 4,
me alas
(naugés) 45,
s ické
(Spulé, sk i-
® Fizikos
e miny
Zodynas. V.,
1979.677 p.
°Obelai is
K. Kalboskai
dalypas, N .
1892, 8, p.
114-115,
dinys) y .
Hay casosy,
cuando dos
sinónimos
uni se
conmu u-
ku o, P z.:
d égnumo
medidación
o
hig ome ii-
ja 69,
Sal inis o
e dené 27,
midu ys o
cen as 4 y
k . Tokio
sinónimy
pa eikimo
iS aky,
maly ,
eike y
ieSko i
"Kelei yje-
", plg.
elek oma-
gne iski
ol asei o
eleg a ai
(1854, 14,
56)", Silkiné
puslé o
o kulké
(1860, 47,
188),
Zaibinysis
pus as o
eleg a as
72
(1865,
22,
88),
i
"Aus oje",
ply.
Alys ug-
né o
Zal yks-
lé (1886, 1,
25),
naugés o
me olai
(1883, 10,
256) y . .
An asis
ado élio
e miny
peculia -
um
ka ego i-
nis
mul ia ci-
ksmiSku-
mas. Juo
pasizymi
denomina-
ciones
okiy
sa oky,
las cuales
aba can
pozymius,
una ez
pe eneu-
sancius
d iem
loginems
ca ego í-
as. Daz
mayo ía
es o es i
especialy-
bés y
dydzio o
cuan i a-
i o
pa áme -
o, kick
eCiau
acción y
esul ado
loginés
ca ego í-
as.
Ypa ybe y
amaño
en el
manual
llaman
apéndices
-wmas
ediniais,
ej.: odas
las cosas,
puldami
us ioj
e d éj,
iene
ienodg
g ei umg
19; <...>
Siluma en
cada
daik e
pasa de
una
dalelés
ki q
ki onisku
dél cada
j
daik o
su
ele umu
65.
En onces
odas las
líneas
<...>
se án
s ipinas
de un
ileum
4
i
pan.
Aunque
hay casos
en que
p ecesos
-wmas
ediniais
nomb ado
sólo
pa ame is
cuan i a i -
o, un cie o
i is, ej.:
jisai
en onces
iSspaus
okj, como
mismo, agua
ap alumg,
.y.
kubiskg
pédg
17;
<...>
los hay
que
conside -
a s i
iman
q
abiejy
pa j
ap alumy,
egul
es o se á
k o a
15.
Ma y , el
é mino
edondoum
un
pa áme o
cuan i a i-
o, a un
cie o
a io necesme
P.
Vilcisio ue
u ilizado
nusizi i éjus
j
"Aus a",
ple.
liesa
opna
noañadía
muchío su
edondez,
como
jus ai
jun o
du
(1884,
10-11,
353),
gipsi esla
né
déiudama
no pie de
su edoble
(1884,
12,
415)
i
.
Ka es
peculia ybé
i
magni ud un
a
pa áme o
cuan i a i o
llamado
i
apéndices
-umas,
i
galiinés
-is
ediniais,
ej.:
cilind e
agua
u é y
subi i
di ec a-
men e
jo
sob e
aukS io,
como
jisai
aukS ai
s o i inde
206,
<...>
el agua
abiejuoe en
induos
uni o meme-
n e se
dis ibui á
i
subi á has a
un ío o
22 y .
Sio ca egó ico
plu ia cikkmiskumo
ha sido in en ado
enuncia sólo
éliau,
XX
a.
p ime os
deSim mediais.
P o .
Ig.
Kondiaus
sq ase
'
Skliaus elias
indica
pe iód as io
año, nume is
páginais.
i
Te minos
de ísica
asun os",
i8sp in di-
no en el
pe iódicoS
"Li u a"
1923-1924 m.,
mené i
e mininai
paaiskjn i
así: 1138.
elocidad,
-cio
ckopocmb
(Kak
BesIMUMH-
A), 07.
g ei dyas,
-o
cKopocms
(pa3sMbp
cxopocTn),
305.
longi udis,
-io d1una
(KakbMu
Benua), 0
306.
longi ud
dauna
(Ppa3Mbpb
BCHMUDI) y
. T eias
del manual
del e miny
peculia id-
ad gimininiy
y dSiniy
e my
desg ina,
ej.:
daik as:
hig oskopi-
nis daik as
70, 71, 27
du e as
daik as
skjs asis
daik as 76
a
skjs imas
21-22, 43, 58;
elek a:
nega i ski
elek a 93,
pozi y iSk-
oji elek a
93,
p igim iné
elek a 94;
on ana:
p igim inis
on ana 27,
p amanyis
on anas;
ga as:
paso in a-
sis, ga as
pe sildin a-
sis, ga as
suspaus
62, 71, 27;
ga as de
agua
( anden) 69;
pe leidéji:
94,
pe leidéji
94; bombas:
40, ciulji,
s amoji,
pe leidéji
39. Como is
seen iy
ejzdziy,
casi odos
biid a dZiai
y
pa icipan-
es
(mayo me-
n e
noekiamosi-
os iiSies
esmojo
iempo),
einan ys
sudé iniy
e miny
iSiniais
démenimis,
es
j a dZiuo-
iniai,
iSsky us
ieng ki a,
ej.: pajicga
(pajéga):
iSleidzian i
pajéga 67,
aukian i
pajiega 12 y
pan.
Hadiasi, ya
en onces
au o ue
jsi ikings
biid a dzio
o daly io
j a dziuo-
iniy
o me,
apib ézian-
ciy
isski iama-
jj o aSinj
sg okos
poZymj,
a osen-
es
iklingumu.
D a
bandaus,
okiai
au o iaus
disposicion-
es galéjo
u é i
j akos ya
en
"Kelei yj-
e"
consumi
e mininai
elek isko-
ji s o é
(1851, 11, 43),
gal anisko-
ji sylé
(1851, 13, 50),
degan ieji
ga ai (1854,
13, 52),
ol aiskoji
ba e ija
(1851, 11, 43)
y k . Tad se
puede
a i ma ,
que
"Populia i-
Skame
hand edy-
je
izzikos"
esama y
am ik y
e minijos
no minimo
uZuomazg-
y. P ime a,
a los
é minos
in e nacio-
nales o
p és amos
se
es ue za
po
escoge
lie u isky
a i ikmeny
o g e a
in e p au-
iniy
pa eik i
lie u isky
e miny.
Segundo, la
mayo ía
iisiniy
sq oky
i uladas
biid a dzia-
is o
noekiamosi-
os iiSies
esamojo
iempo
pa i iais,
u indiais
j a dziuo-
ines
o mas.
Sios
no minimo
uZuomazg-
os, sin
abejo,
u éjo
j akos y
pos e io -
nei ísica
e minijos
aidai.
74