scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis

Author: Angelė Kaulakienė
Year: 1995
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/795/886
Angelé
KAULAKIE-
NE
PIRMOJO
LIETUVIS-
KO FIZIKOS
VADOVEL-
IO
90-METIS
Li uiy
physikos
e minij-
os iS aky
kann man
au e -
en schon
XIX.
mi eljah-
, als die
Zei aS ie
"Kelei is i
Ka aliauci-
aus
b oliam
lic u inink-
am Zinias
pa neSas"
(1848-1880)
wu de
iSspausdi-
n plu
a ikniy, in
denen ska
induci y -
ojai
supazind
wi h
beneos
die
wich igs -
en XVIII. a
pabs en
und XIX. a.
p omagne-
ischen
physisch-
en
En decku-
ngen
(elek izi-
ä ,
ene gie
e mésn-
is, eiSkin
nau und
n.) und j.
j. j. j. und
eleg aph-
is,
ele aisa
(g. k . mas,
ele on,
he mom-
e e ,
he misc-
h a ).
Teome iné
Physik und
Technik
mi einand-
e wa
seh
engZie
e bunde-
n. Physik
wu de als
heo e is-
chem
G undlag-
en de
Technik
be ach -
e . Todel
und
"Kelei io",
und éliau
leis os
"AuS os"
(1883-1886)
physikos
popula ini-
gungs
A ikeln
nich Za
e miny,
die können
bes imm
und
physikos,
und
echnikos
e minijai.
E s XIX a.
pab. und
XX a. p .,
wenn
e scheode
o iginalieji
und
e s iniai
lie u i8ki
physikos
lei eliai,
schon
möglich zu
eden nu
übe
physikos
e minij-
os
wei e ng
aida,
du ch die
i§ Teile
lémé d ei
Sio
pe ioden
na os
wissensc-
ha ly
popula in-
ojai. Das
Pe as
Vileisis,
Juozas
Adomai is-
-Se nas
und Jonas
Sli ipas.
Pe as
VileiSis
(1851-1926),
zinomas
S ie imo
und
kul i os
eikéjas,
is des
e s en
li auisch-
ko
physikos
manualelis
"Populia i-
skas
hand edis
yzikos"
au o .
RaSydam-
as
popula ini-
mo
Büche , e
passaSiné
e wende-
e
j a iiais
slapy a d-
zien: P.
Ne is,
Né is,
Ne ys,
Ramojus,
Gied ius,
Gin au as,
S alé ode
nu P.N., L.,
G. Ka ais
übe haup
nepassaS-
yda o
ode
angegeben
bezeig e
seinen
a imesn-
iy F eundy
beispius,
inicialziui,
VI.S.
(Vladas
S ulginski-
s)'. Juozas
Vileisis
aiSkina,
jog P. Vil
so da é,
no édam-
as zeigen
zu usy
aldziai,
jog os
knygelés
is nich
eines,
sonde n
ieles
pe söny
a be.
'Aniéas J.
Pe as
Vileisis:
1851-1926.
V., 1993. P.
104. 2
VileiSis J.
Spaudos
eiwe
und inz.
Pe as
Vileisis. K.,
1927. P. 8.
Vado elj
"Populia igkas
hand edis
physikos" e
pasi aSé
P.
Ne io
slapy a dziu*.
Vado elj
nusiun e
J.
Sli ipui
j
Ame ika,
dass
Sis
" ank edi"
iSspausdin y.
Tadiau
J.
Sli ipas,
e u édamas
menku e,
p imi y iq
spaus u éle,
nesugebéjo
P.
Vileigio
Büche
i8leis i,
nu
pasi enki-
no
sa o
"Lie u iSkajame
balse"
iSspausdines d i
ih is auk
"Balsas" (Ly.
ga sas)
i
"L iesa".
Véliau
P.
VileiSio
hand a is
zu eko
dem Kunig
A.
Milukui,
de
Senando e
(Pensil anijas
S aa ja) wa
js eiges
knygy
i
Zu nalo
"Di a"
Ve lag.
1899
m.
A.
Milukas
i
igleido
P.
Vileisio
"Populia iska
hand edj
physikos".
Deliai
Bügos
i azo
A.
Milukas beiS
an as inj
lapq p iklija o
da ieng
an aS g mi
solchen
bibliog aphisc-
hen Da en:
"Di a"
su
N .
2,
kn.
9,
balandis.
"Popula i-
sche
Hand edis
des Physike s".
P.
Ne io".
So
Buchga
wa d
Zu nalo
nume iu.
Véliau, m.,
1905
wie
p lich s
asyba,
ado élj
8]
P.
Vileisis
pe Spaus-
dino
schon
Sa ojoje
"Vilniaus
Ziniy"
spaus u eje‘.
Hadinasi,
Siais Jah en
miné inas
e s enho
Lie u osko
physikos
ado elio,
iSspausdin o
Lie u oje
90-me is.
P.
Vilei8io
Füh ungél-
is damals
wu de
güns ig
i e as e-
.
S ai wie
i e s eh
"Populia iskas
hand edis
yzikos"
Zei aS yje
"Té yné"
1899
m.
"Y a es
wich ig
nü zlich
i
knigele,
ielenem
su
pa eiksléliy.
Jq
möglich
bu u
e wenden
wieo
hand edj
iszkalose,
o
lie u iszky
iszkaly
nich in ,
szeip
jq
pe skai y i
kann jede
didele
su
nauda".
O
zei aS yje
"Vienybé
Lie u ninky"
auch
1899
m.
ne
nu
pasidéugia-
ma
Sio
ado élio
e scheinem,
abe ku z
i
umgeschau
sanda a.
jo
"Ben
ka q
sulaukéme
i
hand edj
Physikos,
wenn
auch umpa.
Lese iojas isz
szios Buchos
e lebi s obwohl
ein aus
apsi eiszkimus
pajiegos, die
inde asi in
jedem Daik e.
Das Buch
is
un e ei-
i
5
l Kapi el:
Im e s en
kapi el
ap asscho
übe
s a ybe
(sunkuma),
zweime
übe
sziluma,
ecziame
übe balsa,
ie ame
übe
sz iesa
ün ame
i
übe
elek a.
Bucha is
seh
nü zlich
linké ina,
i
dass
jede
ja
3
Populä e
Hand edis
Physikos.
Pa aSé
P.
Ne is.
V.
"Vilniaus
Ziniy"
d uus u e.
1905.
-
100
p.
Pe onis
J.
Pe as
Vileisis.
V.,
1992.
P.
73-74.
*
Té yné/
Ménesinis
Zei as is.
O ganen des
e sammieni-
jimo lie u iu
Ame ikoj.
Plymou h.
Pa, N .
1899,
5,
P.
148.
IS auky
Tex
isu
Siame im
A ikel
gelassen
au en isch.
70
pe skai -
y u
no édam-
as pazin i
pajiega,
uzsilaika-
ncziq
is se
daik u
se", Be
abejo,
damalsin-
émis
salygomis
i8 ik yjy
es wa
g aZiai
isleis a,
gausiai
ilius uo-
a,
s ambok-
a, 100
sepaliy
apim ics,
und
langeq
laika bene
einzige
buch, in
welche
ein ach
und
e s än-
damai
paaikin a
iele
physikiniy
eiSkiniy.
S ai,
beispiziui,
wie
aiskinam-
as
damp u-
ng und
Sal is':
"p ipilkim
s iklinj
indg
Wasse s
und
p adékim
boin i,
wie
no male -
weise
sagome.
Waukus
ku j zei
iSgi sim,
dass das
Wasse
an äng
ypen,
an äng
iebe i,
i§ indo
apacios
an äng
e hebs
bubbulela-
i, die
p icje bis
i Saus
exploda;
ohne
un e b -
echung
ognj gu
kuhnan
sehen
wi , daß
die
bu bulélia
jedes mal
g öße
wi d, und,
an galo,
alles
wasse
äng
bu bulie-
sma klich
judédam-
as, 0
dampas,
ku j und
e s iaus
schon
galéjom
po
upu j
uZma y i,
äng
sma klich
e s is"
(p. 56).
"Mums
iS odo,
dass
Sal is es
is was
ande es,
wie
Siluma.
Abe is
iS ik o
eip is ?
Inmi en
des
Somme -
s,
pasimaz-
Zinus
Silumai,
dass sie
es i 10
ode 11°,
alle
beginne
dejuo en:
ak, wie
Siandien
Sal a.
Vélyba gi
udens
dieng,
wann
manchmal
Siluma
pakjel
bis 10
ode 11°,
alle
sagen:
"Kokia
Sil a
dienelé"!
IS o
ma ome,
jog q
pacia
Silumg
asa os
Zei
nennen
wi
Saléiu,
udens
Zei
Siluma.
Dél o das
Sal is is
nich was
meh iaus,
wie
Siluma,
welche
neuzZ e-
nka, dass
pakak in-
ai musy
king
suSildy -
y" (p. 51).
IS
i8 aukél-
iy Siy
gesehen
au o iaus
wuns wie
iel j
Möglich
e s is
eigis
li a iSka-
is
ZodZiais.
Todél und
die
meis en
ado élio
e miny
sind
paim i i§
a miy,
senyjy
as y
(pzn.:
aidas 80,
aSis 11,
bals 74,
daik as
63,
debesiai
71,
medega 3,
sluoksnys
52,
s ipinas
13, Sal 44,
S iesa 82,
i pimas
96 ukana
Zaibas
populinis
und . .),
physikos
e minij-
os
pi m aky,
d. h.
"Kelei io-
",
"AuS os"
physikos-
a in
a ikelni-
y, p yz 71,
71, :
ap alum-
as 19
" ii is",
pajiega
12
(pajéga
57)
"jéga",
naugés 82
"me alai-
",
s a ybé 3
"s o is"
und . .,
ode
selbs P.
VileiSio
bilden,
beispiels-
weise:
a edéj-
as 97
"pe kins-
a gis",
pe leidéj-
as 94
laidininka-
s" und k .
Todél
© Vienybé
Lic uyni-
nky/Li e-
a i os,
wissens-
cha
und
poly ikos
san ai i-
nis
laik asz-
is.
Plymou -
h. Pa.
USA, 1899,
N . 7. P.
205. 7 Z .
Populä -
e
Hand ed-
is
Physikos.
V. 1905.
71
nemazai
P. VileiSio
ado élio
e miny
iliko bis
8iy dieny,
beispiels-
weise.:
aidas 80,
plg.
FT'ZS,
dalelé 41,
Bu e e-
sasladim-
as 173,
Zidinys
396 und
. . All
dies
zeig ,
dass de
Au o
begebé e
ich ig zu
wählen
ielelj
e miny.
IS 150
ado ély-
je
gesag y
g undiniy
sa oky
pa adini-
my 110 is
lic u is-
ky und
nu 40
skolin y.
Tad iski
e minai
suda y y
73%, 0
leeni en
27
%
isy miné y
pa adinimy.
Meh hei
skolin y
e miny is
g aiky ode
la yny
kilmés,
beispielsw-
eise:
ge os a as
43, plg. g .
ae "o as"
i s a os
"s o in is-
", elek a
92, plg. g .
élek on
"gin a as",
molekula 21,
plg. lo .
moles
"masc" und
mazybiné
p iesaga
-cula,
spek as
88, plg. lo
spec um.
" aizdinys,
bild". Nu
ein paa
Te miny
pass oleni-
n a i§ p an-
Sla y ode
k . kalby,
beispielsw-
eise.:
isolia o ius
94, plg.
p ance.
isola eu
"nelaidinin-
kas", syla 3,
plg. us.
cwza, de
jégos
eik8me
pa a o s
nu icng
ka a,
beispiziui,
a5 imu
knygq; dél
ih
p ä higun-
gs b auch
didesnés
ode
mazesnés
pajiegos
(sylos), und
das nach
ih e
didumg. Oip
Sia okiais
jais übe all
ci ie
de Te min
pajiega.
Ma y , P.
Vilcisis wa
susipazings
mi K.
Obelaigio
einem
A ikel, in
dem
bezwei el
wi d, ob
zweckmäß-
ig zu
e wenden
syla
pajiegos
eikSme*.
Auße dem,
Te minus
syla gesag
als
Pajiegos
Synonym
nu
skliaus uo-
se.
Apsk i ai
ado élyje
gana daznai
g e a
skoliniens
angegu en
und
lie u iSkas
Übe eins i-
mmung, plg.
da
dijame as
(ske sinis)
49, gazas
(gasos) 43,
s e a
(sk i ulys)
4 und . .
Hinsich lic-
h, Lei eli
Te minija,
wie und
apsk i ai
damalsiné
Physikos
Te minija
(¢ia u ima
omenyje
"Kelei io"
und
"AuS os"
physikos
populia ini-
mo a ikniy
e minai),
émési
i u
pama u
lic u i8ka
leksika. Jos
Zodzius
Da ybos
a Z ilgiu
kann
un e eil
j gewisse
Da ybos
Ka ego ien,
mi denen
ein ach e
unsakome
und paciy
e miny
Ka ego ien.
Siuo Fall
kann
i8ske i
eiksmu,
besonde y-
biu,
eiSkiniy,
daik y und
dimensijy
Ka ego ien,
welche
sie inos
mi
gewissen
nomin aisa-
ions
Besonde h-
ei en. Ein
jy sq oky
pa adinimy
synonymis-
kumas.
Pap aslai
sa oka
genann
wi d zwei,
manchmal
im
eineZodZia-
is ode
sudé iniais
Te minen,
die
einande
on einem
ande en
un e schie-
den we den
kableliu,
skliaus ai.
Dazüglich,
wie schon
miné a, is
es i
skolinys
und sein
le u iks
Gegens üc-
k, plg.
da inija
(b ézis) 4,
me all
(naugés) 45,
s ické
(Spulé, sk i-
Physikos
e miny
Zodynas. V.,
1979. -677 p.
°Obelai is
K. Kalbos,
Ve eilpas,
N . 1892, 8,
p. 114-115,
dinys) und
. 11 Es
gib Fälley,
wo zwei
Synonyme
e knüp en
Schal e ku
ode , P z.:
D égnumu-
smessung
ode
hig ome ii-
ja 69,
Sal inis
ode
e dené 27,
Mi u ys
ode
Cen as 4
und k .
Tokio
synonym
Dankims
iS aky,
maly ,
eike y
ieSko i
"Kelei yje-
", plg.
elek oma-
gne iski
ol asei
ode
eleg a ai
(1854, 14,
56)", Silkiné
puslé ode
o kulké
(1860, 47,
188),
Zaibinysis
pus as
ode
eleg a as
72
(1865,
22,
88),
i
"Aus oje",
ply.
Alys ug-
né ode
Zal yks-
lé (1886, 1,
25),
naugés
ode
me olai
(1883, 10,
256) und
. .
An asis
ado élio
e miny
besonde -
um
ka ego i-
nis
meh ia c-
iksmiSku-
mas. Juno
pasizymi
Namenime
okiy
sa oky,
die
um ass
pozymius,
gleichzei-
ig
p iklausa-
ncius zwei
loginem
Ka ego i-
en.
Dazüglich
is es es i
besonde -
ybés und
dydzio
ode
quan i a-
i en
Pa ame -
e , kick
eCiau
Ak ion
und
E gebnis
loginés
Ka ego i-
en.
Ypa ybe
und G öße
im
Handbuch
heißen
Anhängni-
sse
-wmas
ediniais,
z..: alle
Dinge e,
puldami
us ioj
e d éj,
ha
einodg
g ei umg
19; <...>
Siluma in
jedem
Daik e
übe geh
on eine
dalelés
ki q
ki onisku
dél jedes
j
Daik o
su
Geschwi-
humu
65.
Dann alle
Linien
we den
<...>
s i ini
eines
ileums
4
i
pan.
Obwohl es
Fälle gib ,
wo
Zu älle
-wmas
ediniais
benann
wi d nu
quan i a i i-
sche
pa ame s,
ein gewisse
i is,
beispielswei-
se: jisai dann
iSspaus
okj, wie
selbs ,
Wasse s
ap alumg,
.y.
kubiskg
pédg
17;
<...>
b auch
sie
e ws i
iman
abiejy
q
pa j
ap alumy,
egul das
wi d
k o a
15.
Ma y , de
Beg i
Umwalum
eines
quan i a i-
en
Pa ame e -
s, zu einem
gewissen a io Nehme
P.
Vilcisio
wu de
e wende
nusizi i éjus
j
"Aus a",
ple.
liesa
opna
nich e g-
öße
ieles
seine
umlau igk-
ei , wie
du
nu e zusammen
(1884,
10-11,
353),
gipsi esla
né
déiudama
nich
e lie
seine
Um üs ung
(1884,
12,
415)
i
.
Ka ez
besonde ybé
i
G öße
a
quan i a i -
e
Pa ame e
i
genann Be angenhei
-umas,
i
galiinés
-is
ediniais,
z. B.:
Zylind e
Wasse
u é y
issi
gleichlich
au
jo
aukS io,
wie jisai
aukS ai
s o i inde
206,
<...>
wasse
abbejuoe
indoose
gleichmäßig
sich
e eilen
i
ischen bis
zu einem
kols um
22 und .
Sio ka ego ische
Plia cikkmiskum
wu de e such zu
e zich en nu
éliau,
XX
a.
e s en
deSim mediais.
P o .
Ig.
Kondiaus
sq ase
'
Skliaus elien
geben
Zei as io
Jah e, nume is
Sei eis.
i

Te min
Physikos
eikalams",
i8sd uckdi-
n ame
Zei aS ie
"Lie u a"
1923-1924 m.,
mené i
Te mina
paaiskjn i
so: 1138.
G ei is, -cio
ckopocmb
(Kak
BesIMUMH-
A), 07.
g ei dyas,
-o
cKopocms
(pa3sMbp
cxopocTn),
305. Längis,
-io d1una
(KakbMu
Benua), 0
306.
Längums
dauna
(Ppa3Mbpb
BCHMUDI)
und .
T eiasis
handeli
e my
besonde h-
ei
gimininiy
und dSiniy
e my
skillnis,
beispielsw-
eise:
daik as:
hig oskopi-
nis daik as
71, 70,
kie asis
daik as
skjs asis
daik as 76
a
skjs imas
21-22, 43, 58;
elek a:
nega i ski
elek a 93,
pozi y iSk-
oji elek a
93,
p igim iné
elek a 94;
on ana:
p igim inis
on ana 27,
p amanyis
on ana;
ga as:
paso in a-
sis, ga as
pe sildin a-
sis, ga as
suspaus
62, 27,
ga as
wa e
( anden)
ga as 69;
pe leidéjai:
94,
pe leidéjai
94;
pompajai:
40, ciulji,
s ami,
pompajai
39, Wie is
gesehen iy
beispizdziy,
as alle
biid a dZiai
und
eilnehme
(meis ens
nich ekiam-
osios
iiSies
esmojo
Zei ),
einan ys
sudé iniy
e miny
iSiniais
démenimis,
is
j a dZiuo-
iniai,
iSsky us
ieng ki a,
beispielsw-
eise
pajicga
(pajéga):
iSleidzian i
pajéga 67,
aukian i
pajiega 12
und pan.
Hinsich lic-
h, schon
damals
Au o ius
wa
jsi ikings
biid a dzio
ode
dely io
j a dziuo-
iniy o mi,
apib ézian-
ciy
isski iama-
jj ode
aSinj
sg okos
poZymj,
a osen-
es
iklingumu.
An ause -
sei s, okai
au o iaus
Bes immu-
ngen galéjo
u é i
j akos
schon
"Kelei yj-
e"
e wenden
Te inai
elek isko-
ji s o é
(1851, 11, 43),
gal anisko-
ji sylé
(1851, 13, 50),
degan ieji
ga ai (1854,
13, 52),
ol aiskoji
ba e ija
(1851, 11, 43)
und k . Tad
kann man
behaup en,
dass
"Populia i-
Skame
hand ed in
physikos"
esama und
am ek y
Te minijos
no minimo
uZuomazg-
y. E s ens,
in e na io-
nalen
Te minen
ode
K edinien
s eng sich
zu wählen
lie u isky
en spmeny
ode g e a
in e p au-
iniy
en hal en
lie u isky
e miny.
Zwei e s,
die meis en
iisiniy
sq oky
namensin -
en
biid a dzia-
is ode
nich ekiam-
osios
iiSies
esamojo
Zei eilne-
hme ien,
u indiais
j a dziuo-
ine
Fo men.
Sios
No minimo
uZuomazg-
os, ohne
Abejo,
u éjo
j akos und
wei e nei
Physikos
Te minijs
Raidai.
74