Angelé
KAULAKIE-
NE
PIRMOJO
LIETUVIS-
KO FIZIKOS
VADOVEL-
IO
90-METIS
Li uiy
physikos
e minij-
os iS aky
kann man
au e -
en schon
XIX.
mi eljah-
, als die
Zei aS ie
"Kelei is i
Ka aliauci-
aus
b oliam
lic u inink-
am Zinias
pa neSas"
(1848-1880)
wu de
iSspausdi-
n plu
a ikniy, in
denen ska
induci y -
ojai
supazind
wi h
beneos
die
wich igs -
en XVIII. a
pabs en
und XIX. a.
p omagne-
ischen
physisch-
en
En decku-
ngen
(elek izi-
ä ,
ene gie
e mésn-
is, eiSkin
nau und
n.) und j.
j. j. j. und
eleg aph-
is,
ele aisa
(g. k . mas,
ele on,
he mom-
e e ,
he misc-
h a ).
Teome iné
Physik und
Technik
mi einand-
e wa
seh
engZie
e bunde-
n. Physik
wu de als
heo e is-
chem
G undlag-
en de
Technik
be ach -
e . Todel
und
"Kelei io",
und éliau
leis os
"AuS os"
(1883-1886)
physikos
popula ini-
gungs
A ikeln
nich Za
e miny,
die können
bes imm
und
physikos,
und
echnikos
e minijai.
E s XIX a.
pab. und
XX a. p .,
wenn
e scheode
o iginalieji
und
e s iniai
lie u i8ki
physikos
lei eliai,
schon
möglich zu
eden nu
übe
physikos
e minij-
os
wei e ng
aida,
du ch die
i§ Teile
lémé d ei
Sio
pe ioden
na os
wissensc-
ha ly
popula in-
ojai. Das
Pe as
Vileisis,
Juozas
Adomai is-
-Se nas
und Jonas
Sli ipas.
Pe as
VileiSis
(1851-1926),
zinomas
S ie imo
und
kul i os
eikéjas,
is des
e s en
li auisch-
ko
physikos
manualelis
"Populia i-
skas
hand edis
yzikos"
au o .
RaSydam-
as
popula ini-
mo
Büche , e
passaSiné
e wende-
e
j a iiais
slapy a d-
zien: P.
Ne is,
Né is,
Ne ys,
Ramojus,
Gied ius,
Gin au as,
S alé ode
nu P.N., L.,
G. Ka ais
übe haup
nepassaS-
yda o
ode
angegeben
bezeig e
seinen
a imesn-
iy F eundy
beispius,
inicialziui,
VI.S.
(Vladas
S ulginski-
s)'. Juozas
Vileisis
aiSkina,
jog P. Vil
so da é,
no édam-
as zeigen
zu usy
aldziai,
jog os
knygelés
is nich
eines,
sonde n
ieles
pe söny
a be.
'Aniéas J.
Pe as
Vileisis:
1851-1926.
V., 1993. P.
104. 2
VileiSis J.
Spaudos
eiwe
und inz.
Pe as
Vileisis. K.,
1927. P. 8.
Vado elj
"Populia igkas
hand edis
physikos" e
pasi aSé
P.
Ne io
slapy a dziu*.
Vado elj
nusiun e
J.
Sli ipui
j
Ame ika,
dass
Sis
" ank edi"
iSspausdin y.
Tadiau
J.
Sli ipas,
e u édamas
menku e,
p imi y iq
spaus u éle,
nesugebéjo
P.
Vileigio
Büche
i8leis i,
nu
pasi enki-
no
sa o
"Lie u iSkajame
balse"
iSspausdines d i
ih is auk
"Balsas" (Ly.
ga sas)
i
"L iesa".
Véliau
P.
VileiSio
hand a is
zu eko
dem Kunig
A.
Milukui,
de
Senando e
(Pensil anijas
S aa ja) wa
js eiges
knygy
i
Zu nalo
"Di a"
Ve lag.
1899
m.
A.
Milukas
i
igleido
P.
Vileisio
"Populia iska
hand edj
physikos".
Deliai
Bügos
i azo
A.
Milukas beiS
an as inj
lapq p iklija o
da ieng
an aS g mi
solchen
bibliog aphisc-
hen Da en:
"Di a"
su
N .
2,
kn.
9,
balandis.
"Popula i-
sche
Hand edis
des Physike s".
P.
Ne io".
So
Buchga
wa d
Zu nalo
nume iu.
Véliau, m.,
1905
wie
p lich s
asyba,
ado élj
8]
P.
Vileisis
pe Spaus-
dino
schon
Sa ojoje
"Vilniaus
Ziniy"
spaus u eje‘.
Hadinasi,
Siais Jah en
miné inas
e s enho
Lie u osko
physikos
ado elio,
iSspausdin o
Lie u oje
90-me is.
P.
Vilei8io
Füh ungél-
is damals
wu de
güns ig
i e as e-
.
S ai wie
i e s eh
"Populia iskas
hand edis
yzikos"
Zei aS yje
"Té yné"
1899
m.
"Y a es
wich ig
nü zlich
i
knigele,
ielenem
su
pa eiksléliy.
Jq
möglich
bu u
e wenden
wieo
hand edj
iszkalose,
o
lie u iszky
iszkaly
nich in ,
szeip
jq
pe skai y i
kann jede
didele
su
nauda".
O
zei aS yje
"Vienybé
Lie u ninky"
auch
1899
m.
ne
nu
pasidéugia-
ma
Sio
ado élio
e scheinem,
abe ku z
i
umgeschau
sanda a.
jo
"Ben
ka q
sulaukéme
i
hand edj
Physikos,
wenn
auch umpa.
Lese iojas isz
szios Buchos
e lebi s obwohl
ein aus
apsi eiszkimus
pajiegos, die
inde asi in
jedem Daik e.
Das Buch
is
un e ei-
i
5
l Kapi el:
Im e s en
kapi el
ap asscho
übe
s a ybe
(sunkuma),
zweime
übe
sziluma,
ecziame
übe balsa,
ie ame
übe
sz iesa
ün ame
i
übe
elek a.
Bucha is
seh
nü zlich
linké ina,
i
dass
jede
ja
3
Populä e
Hand edis
Physikos.
Pa aSé
P.
Ne is.
V.
"Vilniaus
Ziniy"
d uus u e.
1905.
-
100
p.
Pe onis
J.
Pe as
Vileisis.
V.,
1992.
P.
73-74.
*
Té yné/
Ménesinis
Zei as is.
O ganen des
e sammieni-
jimo lie u iu
Ame ikoj.
Plymou h.
Pa, N .
1899,
5,
P.
148.
IS auky
Tex
isu
Siame im
A ikel
gelassen
au en isch.
70
pe skai -
y u
no édam-
as pazin i
pajiega,
uzsilaika-
ncziq
is se
daik u
se", Be
abejo,
damalsin-
émis
salygomis
i8 ik yjy
es wa
g aZiai
isleis a,
gausiai
ilius uo-
a,
s ambok-
a, 100
sepaliy
apim ics,
und
langeq
laika bene
einzige
buch, in
welche
ein ach
und
e s än-
damai
paaikin a
iele
physikiniy
eiSkiniy.
S ai,
beispiziui,
wie
aiskinam-
as
damp u-
ng und
Sal is':
"p ipilkim
s iklinj
indg
Wasse s
und
p adékim
boin i,
wie
no male -
weise
sagome.
Waukus
ku j zei
iSgi sim,
dass das
Wasse
an äng
ypen,
an äng
iebe i,
i§ indo
apacios
an äng
e hebs
bubbulela-
i, die
p icje bis
i Saus
exploda;
ohne
un e b -
echung
ognj gu
kuhnan
sehen
wi , daß
die
bu bulélia
jedes mal
g öße
wi d, und,
an galo,
alles
wasse
äng
bu bulie-
sma klich
judédam-
as, 0
dampas,
ku j und
e s iaus
schon
galéjom
po
upu j
uZma y i,
äng
sma klich
e s is"
(p. 56).
"Mums
iS odo,
dass
Sal is es
is was
ande es,
wie
Siluma.
Abe is
iS ik o
eip is ?
Inmi en
des
Somme -
s,
pasimaz-
Zinus
Silumai,
dass sie
es i 10
ode 11°,
alle
beginne
dejuo en:
ak, wie
Siandien
Sal a.
Vélyba gi
udens
dieng,
wann
manchmal
Siluma
pakjel
bis 10
ode 11°,
alle
sagen:
"Kokia
Sil a
dienelé"!
IS o
ma ome,
jog q
pacia
Silumg
asa os
Zei
nennen
wi
Saléiu,
udens
Zei
Siluma.
Dél o das
Sal is is
nich was
meh iaus,
wie
Siluma,
welche
neuzZ e-
nka, dass
pakak in-
ai musy
king
suSildy -
y" (p. 51).
IS
i8 aukél-
iy Siy
gesehen
au o iaus
wuns wie
iel j
Möglich
e s is
eigis
li a iSka-
is
ZodZiais.
Todél und
die
meis en
ado élio
e miny
sind
paim i i§
a miy,
senyjy
as y
(pzn.:
aidas 80,
aSis 11,
bals 74,
daik as
63,
debesiai
71,
medega 3,
sluoksnys
52,
s ipinas
13, Sal 44,
S iesa 82,
i pimas
96 ukana
Zaibas
populinis
und . .),
physikos
e minij-
os
pi m aky,
d. h.
"Kelei io-
",
"AuS os"
physikos-
a in
a ikelni-
y, p yz 71,
71, :
ap alum-
as 19
" ii is",
pajiega
12
(pajéga
57)
"jéga",
naugés 82
"me alai-
",
s a ybé 3
"s o is"
und . .,
ode
selbs P.
VileiSio
bilden,
beispiels-
weise:
a edéj-
as 97
"pe kins-
a gis",
pe leidéj-
as 94
laidininka-
s" und k .
Todél
© Vienybé
Lic uyni-
nky/Li e-
a i os,
wissens-
cha
und
poly ikos
san ai i-
nis
laik asz-
is.
Plymou -
h. Pa.
USA, 1899,
N . 7. P.
205. 7 Z .
Populä -
e
Hand ed-
is
Physikos.
V. 1905.
71
nemazai
P. VileiSio
ado élio
e miny
iliko bis
8iy dieny,
beispiels-
weise.:
aidas 80,
plg.
FT'ZS,
dalelé 41,
Bu e e-
sasladim-
as 173,
Zidinys
396 und
. . All
dies
zeig ,
dass de
Au o
begebé e
ich ig zu
wählen
ielelj
e miny.
IS 150
ado ély-
je
gesag y
g undiniy
sa oky
pa adini-
my 110 is
lic u is-
ky und
nu 40
skolin y.
Tad iski
e minai
suda y y
73%, 0
leeni en
27
%
isy miné y
pa adinimy.
Meh hei
skolin y
e miny is
g aiky ode
la yny
kilmés,
beispielsw-
eise:
ge os a as
43, plg. g .
ae "o as"
i s a os
"s o in is-
", elek a
92, plg. g .
élek on
"gin a as",
molekula 21,
plg. lo .
moles
"masc" und
mazybiné
p iesaga
-cula,
spek as
88, plg. lo
spec um.
" aizdinys,
bild". Nu
ein paa
Te miny
pass oleni-
n a i§ p an-
Sla y ode
k . kalby,
beispielsw-
eise.:
isolia o ius
94, plg.
p ance.
isola eu
"nelaidinin-
kas", syla 3,
plg. us.
cwza, de
jégos
eik8me
pa a o s
nu icng
ka a,
beispiziui,
a5 imu
knygq; dél
ih
p ä higun-
gs b auch
didesnés
ode
mazesnés
pajiegos
(sylos), und
das nach
ih e
didumg. Oip
Sia okiais
jais übe all
ci ie
de Te min
pajiega.
Ma y , P.
Vilcisis wa
susipazings
mi K.
Obelaigio
einem
A ikel, in
dem
bezwei el
wi d, ob
zweckmäß-
ig zu
e wenden
syla
pajiegos
eikSme*.
Auße dem,
Te minus
syla gesag
als
Pajiegos
Synonym
nu
skliaus uo-
se.
Apsk i ai
ado élyje
gana daznai
g e a
skoliniens
angegu en
und
lie u iSkas
Übe eins i-
mmung, plg.
da
dijame as
(ske sinis)
49, gazas
(gasos) 43,
s e a
(sk i ulys)
4 und . .
Hinsich lic-
h, Lei eli
Te minija,
wie und
apsk i ai
damalsiné
Physikos
Te minija
(¢ia u ima
omenyje
"Kelei io"
und
"AuS os"
physikos
populia ini-
mo a ikniy
e minai),
émési
i u
pama u
lic u i8ka
leksika. Jos
Zodzius
Da ybos
a Z ilgiu
kann
un e eil
j gewisse
Da ybos
Ka ego ien,
mi denen
ein ach e
unsakome
und paciy
e miny
Ka ego ien.
Siuo Fall
kann
i8ske i
eiksmu,
besonde y-
biu,
eiSkiniy,
daik y und
dimensijy
Ka ego ien,
welche
sie inos
mi
gewissen
nomin aisa-
ions
Besonde h-
ei en. Ein
jy sq oky
pa adinimy
synonymis-
kumas.
Pap aslai
sa oka
genann
wi d zwei,
manchmal
im
eineZodZia-
is ode
sudé iniais
Te minen,
die
einande
on einem
ande en
un e schie-
den we den
kableliu,
skliaus ai.
Dazüglich,
wie schon
miné a, is
es i
skolinys
und sein
le u iks
Gegens üc-
k, plg.
da inija
(b ézis) 4,
me all
(naugés) 45,
s ické
(Spulé, sk i-
Physikos
e miny
Zodynas. V.,
1979. -677 p.
°Obelai is
K. Kalbos,
Ve eilpas,
N . 1892, 8,
p. 114-115,
dinys) und
. 11 Es
gib Fälley,
wo zwei
Synonyme
e knüp en
Schal e ku
ode , P z.:
D égnumu-
smessung
ode
hig ome ii-
ja 69,
Sal inis
ode
e dené 27,
Mi u ys
ode
Cen as 4
und k .
Tokio
synonym
Dankims
iS aky,
maly ,
eike y
ieSko i
"Kelei yje-
", plg.
elek oma-
gne iski
ol asei
ode
eleg a ai
(1854, 14,
56)", Silkiné
puslé ode
o kulké
(1860, 47,
188),
Zaibinysis
pus as
ode
eleg a as
72
(1865,
22,
88),
i
"Aus oje",
ply.
Alys ug-
né ode
Zal yks-
lé (1886, 1,
25),
naugés
ode
me olai
(1883, 10,
256) und
. .
An asis
ado élio
e miny
besonde -
um
ka ego i-
nis
meh ia c-
iksmiSku-
mas. Juno
pasizymi
Namenime
okiy
sa oky,
die
um ass
pozymius,
gleichzei-
ig
p iklausa-
ncius zwei
loginem
Ka ego i-
en.
Dazüglich
is es es i
besonde -
ybés und
dydzio
ode
quan i a-
i en
Pa ame -
e , kick
eCiau
Ak ion
und
E gebnis
loginés
Ka ego i-
en.
Ypa ybe
und G öße
im
Handbuch
heißen
Anhängni-
sse
-wmas
ediniais,
z..: alle
Dinge e,
puldami
us ioj
e d éj,
ha
einodg
g ei umg
19; <...>
Siluma in
jedem
Daik e
übe geh
on eine
dalelés
ki q
ki onisku
dél jedes
j
Daik o
su
Geschwi-
humu
65.
Dann alle
Linien
we den
<...>
s i ini
eines
ileums
4
i
pan.
Obwohl es
Fälle gib ,
wo
Zu älle
-wmas
ediniais
benann
wi d nu
quan i a i i-
sche
pa ame s,
ein gewisse
i is,
beispielswei-
se: jisai dann
iSspaus
okj, wie
selbs ,
Wasse s
ap alumg,
.y.
kubiskg
pédg
17;
<...>
b auch
sie
e ws i
iman
abiejy
q
pa j
ap alumy,
egul das
wi d
k o a
15.
Ma y , de
Beg i
Umwalum
eines
quan i a i-
en
Pa ame e -
s, zu einem
gewissen a io Nehme
P.
Vilcisio
wu de
e wende
nusizi i éjus
j
"Aus a",
ple.
liesa
opna
nich e g-
öße
ieles
seine
umlau igk-
ei , wie
du
nu e zusammen
(1884,
10-11,
353),
gipsi esla
né
déiudama
nich
e lie
seine
Um üs ung
(1884,
12,
415)
i
.
Ka ez
besonde ybé
i
G öße
a
quan i a i -
e
Pa ame e
i
genann Be angenhei
-umas,
i
galiinés
-is
ediniais,
z. B.:
Zylind e
Wasse
u é y
issi
gleichlich
au
jo
aukS io,
wie jisai
aukS ai
s o i inde
206,
<...>
wasse
abbejuoe
indoose
gleichmäßig
sich
e eilen
i
ischen bis
zu einem
kols um
22 und .
Sio ka ego ische
Plia cikkmiskum
wu de e such zu
e zich en nu
éliau,
XX
a.
e s en
deSim mediais.
P o .
Ig.
Kondiaus
sq ase
'
Skliaus elien
geben
Zei as io
Jah e, nume is
Sei eis.
i
Te min
Physikos
eikalams",
i8sd uckdi-
n ame
Zei aS ie
"Lie u a"
1923-1924 m.,
mené i
Te mina
paaiskjn i
so: 1138.
G ei is, -cio
ckopocmb
(Kak
BesIMUMH-
A), 07.
g ei dyas,
-o
cKopocms
(pa3sMbp
cxopocTn),
305. Längis,
-io d1una
(KakbMu
Benua), 0
306.
Längums
dauna
(Ppa3Mbpb
BCHMUDI)
und .
T eiasis
handeli
e my
besonde h-
ei
gimininiy
und dSiniy
e my
skillnis,
beispielsw-
eise:
daik as:
hig oskopi-
nis daik as
71, 70,
kie asis
daik as
skjs asis
daik as 76
a
skjs imas
21-22, 43, 58;
elek a:
nega i ski
elek a 93,
pozi y iSk-
oji elek a
93,
p igim iné
elek a 94;
on ana:
p igim inis
on ana 27,
p amanyis
on ana;
ga as:
paso in a-
sis, ga as
pe sildin a-
sis, ga as
suspaus
62, 27,
ga as
wa e
( anden)
ga as 69;
pe leidéjai:
94,
pe leidéjai
94;
pompajai:
40, ciulji,
s ami,
pompajai
39, Wie is
gesehen iy
beispizdziy,
as alle
biid a dZiai
und
eilnehme
(meis ens
nich ekiam-
osios
iiSies
esmojo
Zei ),
einan ys
sudé iniy
e miny
iSiniais
démenimis,
is
j a dZiuo-
iniai,
iSsky us
ieng ki a,
beispielsw-
eise
pajicga
(pajéga):
iSleidzian i
pajéga 67,
aukian i
pajiega 12
und pan.
Hinsich lic-
h, schon
damals
Au o ius
wa
jsi ikings
biid a dzio
ode
dely io
j a dziuo-
iniy o mi,
apib ézian-
ciy
isski iama-
jj ode
aSinj
sg okos
poZymj,
a osen-
es
iklingumu.
An ause -
sei s, okai
au o iaus
Bes immu-
ngen galéjo
u é i
j akos
schon
"Kelei yj-
e"
e wenden
Te inai
elek isko-
ji s o é
(1851, 11, 43),
gal anisko-
ji sylé
(1851, 13, 50),
degan ieji
ga ai (1854,
13, 52),
ol aiskoji
ba e ija
(1851, 11, 43)
und k . Tad
kann man
behaup en,
dass
"Populia i-
Skame
hand ed in
physikos"
esama und
am ek y
Te minijos
no minimo
uZuomazg-
y. E s ens,
in e na io-
nalen
Te minen
ode
K edinien
s eng sich
zu wählen
lie u isky
en spmeny
ode g e a
in e p au-
iniy
en hal en
lie u isky
e miny.
Zwei e s,
die meis en
iisiniy
sq oky
namensin -
en
biid a dzia-
is ode
nich ekiam-
osios
iiSies
esamojo
Zei eilne-
hme ien,
u indiais
j a dziuo-
ine
Fo men.
Sios
No minimo
uZuomazg-
os, ohne
Abejo,
u éjo
j akos und
wei e nei
Physikos
Te minijs
Raidai.
74