scieee Open visual document viewer

Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis

Angelė Kaulakienė

Full text

Angelé KAULAKIE- NE PIRMOJO LIETUVIS- KO FIZIKOS VADOVEL- IO 90-METIS Li uiy e minij- os de isicos iS aky se pueden halla ya XIX a. medio, cuando la e is aS - ie "Kelei is i Ka aliauci- aus b oliam lic u inink- am Zinias pa neSas" (1848-1880) ue iSspausdi- n o plu.niy, en los cuales ska induci oj- ai supazind wi h bene icia- ls XVIII a pabos y XIX a physis p on magne is- mos (elek iné- cia, ene gies e mésn- is, eiSkinis nau y . .) y j. .) y ele ais (g egina k , elé ono, e móg a- , e móg - a e c.). Tuome iné ísica y écnica mu uame- n e e an muy es eudZ- ía elaciona- das. Física ue conside a- da eó ico undamen- o de écnica. Todel y "Kelei io", y éliau leis os "AuS os" (1883-1886) en a ículos de popula iz- ación de ísica nemaZa e miny, los cuales pueden asigna se y ísica, y écnica e minijai. Sólo XIX a. pab. y XX a. p ., cuando apa ezca o iginalieji y e s iniai lie u i8ki ísikos ado eliai, ya es posible habla é i sólo sob e ísica e minij- os pos e io - ng aida, po la i§ pa es lémé es Sio pe iodo na u al sciencely popula a - in ojai. Es os Pe as Vileisis, Juozas Adomai is- -Se nas y Jonas Sli ipas. Pe as VileiSis (1851-1926), zinomas S ie imo y kul i os eikéjas, es el p ime manual de ísica li u isko "Populia i- skas hand edis yzikos" au o . RaS while popula a - inimo lib oseles, él pasi aSin- éda o j a iias slapy a d- zías: P. Ne is, Né is, Ne ys, Ramojus, Gied ius, Gin au as, S alé o sólo P.N., L., G. Ka ais del odo nepasi aS- yda o o indicaba sus p óximos amigosy ejemplos, inicialziui, VI.S. (Vladas S ulginski- s)'. Juozas Vileisis aiSkina, que P. Vil así da é, no édam- as mos a usy aldziai, que os lib ogelés es no de uno, sino de muchos pe sonaly abajo. 'Aniéas J. Pe as Vileisis: 1851-1926. V., 1993. P. 104. La Comisión conside a que las medidas adop adas po el Es ado miemb o no cons i uy- en ayuda es a al en el sen ido del a ículo 107, apa ado 1, del T a ado. 2 VileiSis J. Spaudos libe ad e i inz. Pe as Vileisis. K., 1927. P. 8. Vado elj "Populia igkas hand edis isikos" él pasi aSé P. Ne io slapy a dziu*. Vado elj nusiun e J. Sli ipui j Amé ica, que Sis " ank edi" iSspausdin y. Tadiau J. Sli ipas, e u édamas menku e, p imi y iq spaus u éle, nesugebéjo P. Vileigio lib os i8leis i, sólo pasa inki- no sa o "Lie u iSkajame balse" iSspausdines d i su is auk "Balsas" (Ly. ga sas) i "L iesa". Véliau P. VileiSio hand a is pe enee- ko al kunig A. Milukui, que Senando e (Pensil anías es adoja) ue js eiges knygy i Zu nalo "Di a" edi o ial. 1899 m. A. Milukas i igleido P. Vileisio "Populia iska hand edj isiksos". Deliai lib o i azo A. Milukas p iS an as inj lapq p iklija o da ieng an aS g con ales da os bibliog á icos: "Di a" su No. 2, kn. 9, balandis. "Popula - ísima man edis de la ísica". P. Ne io". Así lib oga con e o Zu nalo núme o. Véliau, m., 1905 cuán pa aiss asyba, di igélj 8] P. Vileisis pe Spaus- dino ya en sujoje "Vilniaus Ziniy" spaus u eje‘. Vadinasi, Siais años miné inas p ime ojo lie u isko isikos ado elio, iSspausdin o Li uania 90-me is. P. Vilei8io di igélis en ese momen o ue a o able- men e i e ido. S ai como i e ado "Populia iskas hand edis yzikos" e is aS yje "Té yné" 1899 m. "Y a es o impo an e ú il knigele, i muchos pa eiksléliy. su Jq puede bu u consumi comoo hand edj iszkalose, lie u iszky o iszkaly ne u in , szeip pe scai y i jq puede kiek ienas didele su nauda". O laik aS yje "Vienybé Lie u ninky" ambién 1899 m. ne solo pasidéugua Sio ado élio apa ición, pe o i b e emen e se discu e jo sanda a. "Ben ka q sulaukéme i hand edj Fízikos, aunque ampa. Lei o ojas isz szios lib os expe imen i s aunque simplesus apsi eiszkimus pajiegos, que hallazcas en cada cosa. El lib o es di idido capí ulo- i 5 s: En el p ime capí ulo ap ascho sob e s a ybe (sunkuma), segundome sob e sziluma, ecziame sob e balsa, cua oame sob e i sz iesa quin ame sob e elek a. El lib o es muy ú il linké ina que odo i ja 3 Popula es man edis de ísica. Pa aSé P. Ne is. V. "Vilniaus Ziniy" imp us u e. 1905. - 100 p. Pe onis J. Pe as Vileisis. V, 1992. P. 73-74. * Té yné/ Ménesinis laik as is. Ó gano susi ienijimo lie u iu Ame ikoj. Plymou h. Pa, No. 1899, 5, P. 148. IS auky ex o isu Siame en el a ículo dejado au én ico. 70 pe scai - y u no édam- as pazin i pajiega, uzsilaika- ncziq is se daik u se", Be abejo, en once- sinémis salygomis i8 ik yjy es o e a g aZiai isleis a, gausiai ilus uo - a, s ambok- a, 100 paglapiy olum ic- s, y ilgq iempo bene unico lib o, en la cual no malm- en e y comp en- samai paaikin a muchos isiikiniy eiSkiniy. S ai, ejemziui, como aiskinam- as apo iza- ción y Sal is': "p ipilkim s iklinj indg agua y p adékim boin i, como no malm- en e decame. Espukus ku j iempo iSgi amo- s, que el agua empieza ye i, empieza a éme i, i§ indo apacios empieza a le an a bu bulelí- as, que p icje has a i Saus es alla; sin in e up- ción ugnj bien cu ando e emos, que esos bu bulélia cada ez se hacen más g andes, y, an galo, odo el agua empieza bu bulia - se ue em- en e judédam- as, 0 apo , ku j y p ime o ya galéjom po upu j uZma y i, empieza ue em- en e e s i " (p. 56). "Mums iS odo, que Sal is es o es algo más, como Siluma. Pe o ¿ iS ik o eip es á? En medio del e ano, pasimaz- Zinus Silumai, que sus es i 10 ó 11°, odos empiezan dejuo i: ak, como Siandien Sal a. Vélyba gi udens dieng, cuando a eces Siluma pcllia has a 10 o 11°, odos dicen: "Kokia Sil a dienelé"! IS o eome, jog q pacia Silumg asa os iempo llamamos Saléiu, udens iempo Siluma. Dél o es o Sal is es no qué muchiaus, como Siluma, cuya neuzZ e- nka, que pakak in- ai musy king suSildy - y" (p. 51). SI IS i8 aukél- iy is o el au o us deseo cuán j imposible e s is sus p opios Li u iSk- ais ZodZiais. Todél y mayo ía del ado élio e miny son omados i§ a miy, senyjy as y (p.ej.: aidas 80, aSis 11, oz 74, daik as 63, debesiai 71, medega 3, sluoksnys 52, s ipinas 13, Sal 44, S iesa 82, i pimas 96 ukana Zaibas populi e c. .), los é minos ísicos pi m aky, es deci . "Kelei io- ", "AuS os" physikos- a inimo a ikniy, p yz 71, 65, 71, : ap alum- as 19 " ii is", pajiega 12 (pajéga 57) "jéga", naugés 82 "me alai- ", s a ybé 3 "s o is" y . ., o p opio P. VileiSio o ma , ej.: a edéj- as 97 "pe kins- a gis", pe leidéj- as 94 laidininka- s" y k . Todél © Vienybé Lic uyni- nky/Li e- a i os, mokslo i poly ikos san ai i- nis laik asz- is. Plymou - h. Pa. USA, 1899, No. 7. P. 205. 7 Z . Popula - es man edis de ísica. V. 1905. 71 nemazai P. VileiSio ado élio e miny iliko has a 8iy dieny, p z.: aidas 80, plg. FT'ZS, dalelé 41, man eis- os ladimas 173, Zidinys 396 y . . Todo es o mues a que el au o subebéjo co ec - amen e escoge muchose- lj e miny. IS 150 ado ély- je dichoy undame- n iniy sa oky pa adini- my 110 es lic u is- ky y sólo 40 skolin y. Tad iski e minin- ai suda y y 73%, 0 p es i i 27 % isy miné y pa adinimy. La mayo ía skolin y e miny es g eiky o la yny kilmés, ej.: ge os a as 43, plg. g . ae "o as" i s a os "s o in is- ", elek a 92, plg. g . élek on "gin a as", molécula 21, plg. lo . moles "masc" y mazybiné p iesaga -cula, espec as 88, plg. lo spec um " aizdinys, imagen". Sólo algunos e miny pasacolin a i§ p an- Sla y o k . kalby, p z.: izolia o ius 94, plg. p ance. isola eu "nelaidinin- kas", syla 3, plg. us. cwza, que jégos eik8me pa a o sólo icng ka a, ejemziui, a5 imu knygq; dél su p ilaikimie- n o necesi a didesnés o mazesnés pajiegos (sylos), y es o según su didumg. Oip okiais jais isu cisiado el é mino pajiega. Ma y , P. Vilcisis ue susipazings con K. Obelaigio un a ículo, en el que duda se si con enien- e usa syla pajiegos eikSme*. Además, el é mino syla dicho como Pajiegos sinónimo sólo skliaus ua- s. Apsk i ai ado élyje gana daznai g e a skolinio dichosos y lie u iSkas a i ikmuo, plg. da dijame as (ske sinis) 49, gazas (gasos) 43, s e a (sk i ulys) 4 y . . Hedici, e minilio del manual, como y en gene al en oncesi- né isikos e minija (¢ia u ima omenyje "Kelei io" y "AuS os" isikos populia ini- mo a ikniy e minai), émési i u pama u lic u i8ka leksika. Jos Zodzius da ybos a Z ilgiu se pueden subdi idi j cie o ipo de da ybos ca ego ía- s, po las cuales simples nosacomas y paciy e miny ca ego ía- s. Siuo caso es posible i8ski i eiksmu, ypa ybiu, eiSkiniy, daik y y dimensijy ca ego ía- s, las cuales sie inos con cie ais nominacij- os peculia ida- desis. Uno jy sq oky pa adinimy sinonimisk- umas. Ap aslai sa oka nomb inom d iem, a eces im unaZodZia- is o sudé iniais e minis, que uno de o o se dis inguen cableliu, skliaus ai. Dazniausiai, como ya miné a, es o es i skolinys y su lie u ikas equi alen - e, plg. da inija (b ézis) 4, me alas (naugés) 45, s ické (Spulé, sk i- ® Fizikos e miny Zodynas. V., 1979.677 p. °Obelai is K. Kalboskai dalypas, N . 1892, 8, p. 114-115, dinys) y . Hay casosy, cuando dos sinónimos uni se conmu u- ku o, P z.: d égnumo medidación o hig ome ii- ja 69, Sal inis o e dené 27, midu ys o cen as 4 y k . Tokio sinónimy pa eikimo iS aky, maly , eike y ieSko i "Kelei yje- ", plg. elek oma- gne iski ol asei o eleg a ai (1854, 14, 56)", Silkiné puslé o o kulké (1860, 47, 188), Zaibinysis pus as o eleg a as 72 (1865, 22, 88), i "Aus oje", ply. Alys ug- né o Zal yks- lé (1886, 1, 25), naugés o me olai (1883, 10, 256) y . . An asis ado élio e miny peculia - um ka ego i- nis mul ia ci- ksmiSku- mas. Juo pasizymi denomina- ciones okiy sa oky, las cuales aba can pozymius, una ez pe eneu- sancius d iem loginems ca ego í- as. Daz mayo ía es o es i especialy- bés y dydzio o cuan i a- i o pa áme - o, kick eCiau acción y esul ado loginés ca ego í- as. Ypa ybe y amaño en el manual llaman apéndices -wmas ediniais, ej.: odas las cosas, puldami us ioj e d éj, iene ienodg g ei umg 19; <...> Siluma en cada daik e pasa de una dalelés ki q ki onisku dél cada j daik o su ele umu 65. En onces odas las líneas <...> se án s ipinas de un ileum 4 i pan. Aunque hay casos en que p ecesos -wmas ediniais nomb ado sólo pa ame is cuan i a i - o, un cie o i is, ej.: jisai en onces iSspaus okj, como mismo, agua ap alumg, .y. kubiskg pédg 17; <...> los hay que conside - a s i iman q abiejy pa j ap alumy, egul es o se á k o a 15. Ma y , el é mino edondoum un pa áme o cuan i a i- o, a un cie o a io necesme P. Vilcisio ue u ilizado nusizi i éjus j "Aus a", ple. liesa opna noañadía muchío su edondez, como jus ai jun o du (1884, 10-11, 353), gipsi esla né déiudama no pie de su edoble (1884, 12, 415) i . Ka es peculia ybé i magni ud un a pa áme o cuan i a i o llamado i apéndices -umas, i galiinés -is ediniais, ej.: cilind e agua u é y subi i di ec a- men e jo sob e aukS io, como jisai aukS ai s o i inde 206, <...> el agua abiejuoe en induos uni o meme- n e se dis ibui á i subi á has a un ío o 22 y . Sio ca egó ico plu ia cikkmiskumo ha sido in en ado enuncia sólo éliau, XX a. p ime os deSim mediais. P o . Ig. Kondiaus sq ase ' Skliaus elias indica pe iód as io año, nume is páginais. i Te minos de ísica asun os", i8sp in di- no en el pe iódicoS "Li u a" 1923-1924 m., mené i e mininai paaiskjn i así: 1138. elocidad, -cio ckopocmb (Kak BesIMUMH- A), 07. g ei dyas, -o cKopocms (pa3sMbp cxopocTn), 305. longi udis, -io d1una (KakbMu Benua), 0 306. longi ud dauna (Ppa3Mbpb BCHMUDI) y . T eias del manual del e miny peculia id- ad gimininiy y dSiniy e my desg ina, ej.: daik as: hig oskopi- nis daik as 70, 71, 27 du e as daik as skjs asis daik as 76 a skjs imas 21-22, 43, 58; elek a: nega i ski elek a 93, pozi y iSk- oji elek a 93, p igim iné elek a 94; on ana: p igim inis on ana 27, p amanyis on anas; ga as: paso in a- sis, ga as pe sildin a- sis, ga as suspaus 62, 71, 27; ga as de agua ( anden) 69; pe leidéji: 94, pe leidéji 94; bombas: 40, ciulji, s amoji, pe leidéji 39. Como is seen iy ejzdziy, casi odos biid a dZiai y pa icipan- es (mayo me- n e noekiamosi- os iiSies esmojo iempo), einan ys sudé iniy e miny iSiniais démenimis, es j a dZiuo- iniai, iSsky us ieng ki a, ej.: pajicga (pajéga): iSleidzian i pajéga 67, aukian i pajiega 12 y pan. Hadiasi, ya en onces au o ue jsi ikings biid a dzio o daly io j a dziuo- iniy o me, apib ézian- ciy isski iama- jj o aSinj sg okos poZymj, a osen- es iklingumu. D a bandaus, okiai au o iaus disposicion- es galéjo u é i j akos ya en "Kelei yj- e" consumi e mininai elek isko- ji s o é (1851, 11, 43), gal anisko- ji sylé (1851, 13, 50), degan ieji ga ai (1854, 13, 52), ol aiskoji ba e ija (1851, 11, 43) y k . Tad se puede a i ma , que "Populia i- Skame hand edy- je izzikos" esama y am ik y e minijos no minimo uZuomazg- y. P ime a, a los é minos in e nacio- nales o p és amos se es ue za po escoge lie u isky a i ikmeny o g e a in e p au- iniy pa eik i lie u isky e miny. Segundo, la mayo ía iisiniy sq oky i uladas biid a dzia- is o noekiamosi- os iiSies esamojo iempo pa i iais, u indiais j a dziuo- ines o mas. Sios no minimo uZuomazg- os, sin abejo, u éjo j akos y pos e io - nei ísica e minijos aidai. 74