Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis
Full text
Angelé
KAULAKIE-
NE
PIRMOJO
LIETUVIS-
KO FIZIKOS
VADOVEL-
IO
90-METIS
Li uiy
physikos
e minij-
os iS aky
peu ê e
dé ec é
déjà XIX a.
milieu,
quand le
jou nalS -
ie "Kelei is
i
Ka aliauci-
aus
b oliams
lic u inink-
ams Zinias
pa neSas"
(1848-1880)
a é é
iSspausdi-
n plu
d'a icniy,
dans
lesquels
ska
induci y -
ojai
supazind
s'iden i ie-
n a ec
bene les
p incipal-
es
décou e -
es du
XVIIIe
siècle e
XIXe siècle
(élec iné-
cia,
e mésn-
is de
l'éne gie,
desismag-
ne isme
e .s.) e
j. .) e j. .
Tuome iné
physique
e
echnique
mu uelle-
men
é aien
ès
é oi Ze-
men liées.
La
physique a
é é
considé -
ée
héo ique
ondeme-
n de
echnique.
Todel e
"Kelei io",
e éliau
leis os
"AuS os"
(1883-1886)
dans les
a icles de
popula is-
a ion de
physique
nemaZa
e miny,
lesquels
peu en
ê e
assignés
e de
physique,
e
echnique
e miniei.
Seulemen
XIX a. pab.
e XX a.
p ., quand
appa aud-
en les
o iginal e
e s iniai
lie u i8ki
manuels
de
physique,
déjà il es
possible
pa lé
seulemen
su la
physique
e minij-
os ul ng
aida, pa
laquelle i§
pa ie
lémé ois
Sio
pé iode
na u os
sciencesly
popula a -
in ojai. Ce
son
Pe as
Vileisis,
Juozas
Adomai is-
-Se nas e
Jonas
Sli ipas.
Pe as
VileiSis
(1851-1926),
zinomas
S ie imo
e
kul i os
eikéjas,
es le
p emie
manuel de
physique
Li u isko
"Populia i-
skas
hand edis
izzikos"
au eu .
RaSydam-
as
populia ini-
mo
knygeles, il
s'appe aS-
iné ai
j ai iais
slapy a d-
ziais: P.
Ne is,
Né is,
Ne ys,
Ramojus,
Gied ius,
Gin au as,
S alé ou
jus e P.N.,
L., G.
Ka ais du
ou
nepasi aS-
yda o ou
indique a-
i son
a imesn-
iy d augy
exemples,
inicialziui,
VI.S.
(Vladas
S ulginski-
s)'. Je ous
en p ie.
Juozas
Vileisis
aiSkina,
que P. Vil
ainsi da é,
no édam-
as
mon e
usy
aldziai,
que ceux
knygelés
es pas
d'un, mais
de
nomb eux
pe sonny
a ail.
'Aniéas J.
Pe as
Vileisis:
1851-1926. Il
a é é
nommé
p ésiden
de la
Républiqu-
e. V., 1993.
P. 104. 2
VileiSis J.
Spaudos
lais e e
inz.
Pe as
Vileisis. K.,
1927. P. 8.
Vado elj
"Populia igkas
hand edis
yzikos" il
pasi aSé
P.
Ne io
slapy a dziu*.
Vado elj
nusiun e
J.
Sli ipui
j
Amé iqu-
e, que
Sis
" ank edi"
iSspausdin y.
Tadiau
J.
Sli ipas,
e u édamas
menku e,
p imi y iq
spaus u éle,
nesugebéjo
P.
Vileigio
li es
i8leis i,
seuleme-
n
no
pas enkisa o
"Lie u iSkajame
balse"
iSspausdines d i
jos is auk
"Balsas" (Ly.
ga sas)
i
"L iesa".
Véliau
P.
VileiSio
hand a is
appa e-
ko au
kunig
A.
Milukui,
qui
Senando e
(Pensil anie
é a ja) é ai
js eiges
knygy
i
Zu nalo
"Di a"
maison d'édi ion.
1899
m.
A.
Milukas
i
igleido
P.
Vileisio
"Populia iska
hand edj
izikos".
Deliai
li es
i azo
A.
Milukas p èsS
an as inj
lapq p iklija o
da ieng
an aS g de
elles données
bibliog aphiqu-
es: "Di a"
su
No.
2,
kn.
9,
balandis.
"Populai-
e
poigne
de physique".
P.
Ne io".
Ainsi le
li e
de in
Zu nalo
numé o.
Véliau, m.,
1905
combien
pa ess
asyba,
ado élj
8]
P.
Vileisis
pe Spaus-
dino déjà
sa ojoje
"Vilniaus
Ziniy"
spaus u eje‘.
Vadinsi, Siais
années
miné inas
p emie ho du
Li u isko
physikos
ado elio,
iSspausdin o
Lie u oje
90-me is.
P.
Vilei8io
di igeélis à
l'époque a
é é
a o able-
men
i e is.
S ai comme
i e i
"Populia iskas
hand edis
yzikos"
pé i aS yje
"Té yné"
1899
m.
"Y a ce
u ile
impo an
i
knigele, de
nomb eux
su
pa eiksléliy.
Jq
il es
possible
bu u
u ilise
commeo
hand edj
o
iszkalose,
lie u iszky
iszkaly
ne u in ,
jq
szeip
pe scai y i
peu
su
chacun
didele nauda".
O
laik aS yje
"Vienybé
Lie u ninky"
aussi bien
1899
m.
ne
seulemen
pasidéugi-
ée
Sio
ado élio
appa i ion-
men , mais
i
b iè emen
discu ée
jo
sanda a.
"Ben
ka q
sulaukéme
i
hand edj
Physizik-
os, quoi
umpa.
Le lec eu isz
szios li esga
ép ou no s
simplesus
apsi eiszkimus
pajiegos, qui
ou ais en
chaque
hingik e.
Le li e
es
di isée
i
5
chapi e-
s:
Dans le
p emie
chapi e
ap asscho
su
s a ybe
(sunkuma),
deuxième-
me su
sziluma,
ecziame
su balsa,
qua ième-
me su
sz iesa
i
cinquen a-
me su
elek a.
Le li e
es ès
u ile
linké ina
i
que
chacun
ja
3
Populai e
man edis
physique.
Pa aSé
P.
Ne is.
V.
"Vilniaus
Ziniy"
imp us u e.
1905.
-
100
p.
Pe onis
J.
Pe as
Vileisis.
V,
1992.
P.
73-74.
*
Té yné/
Ménesinis
laik as is.
O ganas de
susi ienijimo
lie u iu
Ame ikoj.
Plymou h.
Pa, N .
1899,
5,
P.
148.
IS auky
ex e
isu
Siame
l'a icle
laissé
au hen ique.
70
pe scai -
y u
no édam-
as pazin i
pajiega,
uzsilaika-
ncziq
is se
daik u
se", Be
abejo,
alo siné-
mis
salygomis
i8 ik yjy
cela é ai
g aZiai
isleis a,
gausiai
ilius uo-
a,
s ambok-
a, 100
paglapiy
apim ics,
e ilgq
emps
bene seul
le li e,
dans
laquelle
simpleme-
n e
comp éki-
n a
beaucoup
physiikin-
iy
eiSkiniy.
S ai,
exemples-
ziui,
comme
aiskinam-
as
apo isa-
ion e
Sal is':
"p ipilkim
s iklinj
indg de
l'eau e
p adékim
boin i,
comme
géné ale-
men
disons.
A oux
oùj
emps
iSgi ons,
que l'eau
commen-
ce ye e ,
commen-
ce à
imbe i,
i§ indo
apacios
commen-
cen à se
le e
bublelaie-
s, qui
p icje
jusqu
su Saus
explosen-
; sans
in e up-
ion ognj
bien
cui an
e ons,
que ces
bu bulélia
chaque
ois
de ienne-
n plus
g ands,
e ,
an galo,
ou l'eau
commen-
ce
bu buliée
o eme-
n
judédam-
as, 0
apeu ,
ku j e
p emie s
déjà
galéjom
po
upu j
uZma y i,
commen-
ce
o eme-
n
e s i "
(p. 56).
"Mums
iS odo,
que Sal is
ce es
quelque
chose
d'au e,
comme
Siluma.
Mais es
iS ik o
eip es ?
En milieu
d'é é,
pasimaz-
Zinus
Silumai,
que ses
es i 10 ou
11°, ous
commen-
ce à
dejuo e :
ak,
comme
Siandien
Sal a.
Vélyba gi
udens
dieng,
quand
pa ois
Siluma
pkill à 10
ou 11°,
ou le
monde
di :
"Kokia
Sil a
dienelé"!
IS o
oyome,
que q
pacia
Silumg
emps
d'é é
appelons
Saléiu,
udens
emps
Siluma.
Dél o ce
Sal is es
ne qui
plusiaus,
comme
Siluma,
don
neuzZ e-
nka, que
pakak in-
ai musy
king
suSildy -
y" (p. 51).
IS
i8 aukél-
iy Siy oi
au o us
oas
combien
j'
impossib-
le e s is
leu s
p op es
Li u iSk-
ais
ZodZiais.
Todél e
la plupa
du
ado élio
e miny
son p is
i§ a miy,
senyjy
as y
(p.j.:
aidas 80,
aSis 11,
oix 74,
daik as
63,
debesiai
71,
medega 3,
sluoksnys
52,
s ipinas
13, Sal 44,
S iesa 82,
i pimas
96 ukana
Zaibas
populi e
. .), les
e mes
physiques
pi m aky,
c'es à
di e
"Kelei io-
",
"AuS os"
physikos-
a in
a ikniy,
p yz 71,
71, :
ap alum-
as 19
" ii is",
pajiega
12
(pajéga
57)
"jéga",
naugés 82
"me alai-
",
s a ybé 3
"s o is"
e . ., ou
p op e P.
VileiSio
cons i u-
e ,
exemple.:
a edéj-
as 97
"pe kins-
a gis",
pe leidéj-
as 94
laidininka-
s" e k .
Todél
© Vienybé
Lic uyni-
nky/Li e-
a i os,
mokslo i
poli ik-
os
san ai i-
nis
laik asz-
is.
Plymou -
h. Pa.
USA, 1899,
No. 7. P.
205. 7 Z .
Populai e
man edis
physique.
V. 1905.
71
nemazai
P. VileiSio
ado élio
e miny
iliko
jusqu 8iy
dieny,
exemple.:
aidas 80,
plg.
FT'ZS,
dalelé 41,
beu e
ladim 173,
Zidinys
396 e . .
Tou cela
indique
que
l'au eu
sucbéai
co ec -
emen à
choisi
beaucou-
pelj
e miny.
IS 150
ado ély-
je di y
ondame-
n iniy
sa oky
pa adini-
my 110
es
lic u is-
ky e
seuleme-
n 40
skolin y.
Tad iski
e minai
suda y y
73%, 0
p ê e
27
%
isy miné y
pa adinimy.
Beaucoupi-
ma skolin y
e miny
es g eiky
ou la yny
kilmés,
exemple:
ge os a as
43, plg. g .
ae "o as"
i s a os
"s o in is-
", elek a
92, plg. g .
élek on
"gin a as",
molécule 21,
plg. lo .
moles
"masc" e
mazybiné
p iesaga
-cula,
spec e 88,
plg. lo
spec um
" aizdinys,
image".
Seuls
quelques
e miny se
son
emp un in-
a i§ p an-
Sla y ou k .
kalby,
exemple.:
isolia o ius
94, plg.
p ance.
isola eu
"nelaidinin-
kas", syla 3,
plg. us.
cwza, qui
jégos
eik8me
pa a o
seulemen
icng
ka a,
exempleziu-
i, a5 imu
ki abq; dél
sa
p élayeme-
n au
didesnés ou
mazesnés
pajiegos
(sylos), e
ce selon sa
didumg. Oip
sia okiais
jais
pa ou
ci ien le
e me
pajiega.
Ma y , P.
Vilcisis a
é é
susipazings
a ec K.
Obelaigio un
a icle,
dans lequel
on dou e
s'il
con ien de
u ilise
syla
pajiegos
eikSme*.
De plus, le
e me syla
p ésen é
comme
Pajiegos
synonyme
seulemen
skliaus ue-
s. Apsk i ai
ado élyje
gana daznai
g e a
skolinio
pa eik as
e
lie u iSkas
a i ikmuo,
plg. da
dijame as
(ske sinis)
49, gazas
(gajos) 43,
s e a
(sk i ulys)
4 e . .
Hé ési,
e minelio,
comme e
en géné al
alo siné
physikos
e minija
(¢ia u ima
omenyje
"Kelei io"
e
"AuS os"
physikos
populia ini-
mo a ikniy
e minai),
émési
i u
pama u
lic u i8ka
leksika. Jos
Zodzius
da ybos
a Z ilgiu
peu ê e
subdi isé j
ce ain
ca égo ies
da ybos,
auxquelles
simples
nusquoms
e paciy
e miny
ca égo ies.
Siuo cas, il
es
possible
i8ski i
eiksmu,
pa iculie -
ybiu,
eiSkiniy,
daik y e
dimensijy
ca égo ies,
lesquelles
sie inos
a ec
ce ainc -
ais
nomina ion
ca ac é is-
iques. Un
jy sq oky
pa adinimy
synonymis-
kumas.
Pap aslai
sa oka
nommé
deux,
pa ois
im
uneZodZia-
is ou
sudé iniais
e minais,
qui un de
l'au e
son
dis ingués
cableliu,
skliaus ais.
Daz, comme
déjà
miné a,
c'es es i
skolinys e
son
le u iks
con epa -
ie, plg.
da inija
(b ézis) 4,
mé al
(naugés) 45,
s ické
(Spulé, sk i-
® Physikos
e miny
Zodynas. V.,
1979.677 p.
°Obelai is
K. Kalboskai
dalypas, N .
1892, 8, p.
114-115,
dinys) e
. 11
Exis e
casj, où
deux
synonymes
se joignen
coup uku
ou, P z.:
d égnume
mesu eme-
n ou
hig ome ii-
ja 69,
Sal inis ou
e dené 27,
idu ys ou
cen as 4
e k . Tokio
synonyme
Thanksgi i-
ng iS aky,
maly ,
eike y
ieSko i
"Kelei yje-
", plg.
élec oma-
gnéiski
ol asei ou
élég a ai
(1854, 14,
56)", Silkiné
puslé ou
o kulké
(1860, 47,
188),
Zaibinysis
pus as ou
élég a as
72
(1865,
22,
88),
i
"Aus oje",
ply.
Alys ug-
né ou
Zal yks-
lé (1886, 1,
25),
naugés
ou
me olai
(1883, 10,
256) e
. .
An asis
ado élio
e miny
pa icula-
um
ka ego i-
nis
mul ia ci-
ksmiSku-
mas. Juo
pasizymi
noms
okiy
sa oky,
qui
comp end
pozymius,
un emps
appa en-
usancius
de deux
loginems
ca égo i-
es. Daz
plupa
ce es i
pa icula-
ybés e
dydzio ou
quan i a-
i
pa amè -
e, kick
eCiau
ac e e
ésul a
loginés
ca égo i-
es.
Ypa ybe
e ailleis
dans le
manuel
son
appelés
appendic-
es
-wmas
ediniais,
exemple:
ous les
obje s,
puldami
us ioj
e d éj,
on
ienodg
g ei umg
19; <...>
Siluma
dans
chaque
daik
passe de
une
dalelés
ki q
j
ki onisku
su
dél
chaque
daik o
i esse-
mu
65.
Alo s
ou es
les lignes
<...>
se on
s ipines
d'un ileum
4
i
pan.
Bien il y a
des cas
où des
a aches
-wmas
ediniais
nommé
seulemen
quan i a i
pa ams, un
ce ain i is,
exemple.:
jisai alo s
iSspaus
okj, comme
lui, de l'eau
ap alumg,
.y.
kubiskg
pédg
17;
<...>
au les
consids -
i iman
abiejy
pa j
q
ap alumy,
egul cela
se a
k o a
15.
Visy , le
e me
a ollume
d'un
pa amè e
quan i a i-
, d'un
ce ain
a io éme
P.
Vilcisio a é é
u ilisé
nusizi i éjus
j
"Aus a",
ple.
liesa
opna
n'augmen-
en pas
beaucoup-
uas son
ondi ude,
comme
du
jus ai ensemble
(1884,
10-11,
353),
gipsi esla
né
déiudama
ne pe d
pas son
a ondiss-
emen
(1884,
12,
415)
i
.
Ka ais
pa icula y-
i
bé g andeu
a
un
pa amè e
quan i a i
i
appelé des annexes
-umas,
i
galiinés
-is
ediniais,
exemple:
cylind e
eau
u é y
is i
d oi em-
en su
jo
aukS io,
comme
jisai
aukS ai
s o i inde
206,
<...>
l'eau
abiejuoe
dans indues
équi ableme-
n se
épa i a
i
elance a
jusqu à un
cou um
22 e .
Sio ca égo ique
plu ia cikkmiskume
a é é en é de
enonce seulemen
éliau,
XX
a.
p emie s
deSim mediais.
P o .
Ig.
Kondiaus
sq ase
'
Skliaus elienn-
es indique
pé i as io
année, nume is
pageis.
i
Te min
physics
a ai esa-
ms",
i8sp in ed
dans le
pé io S ie
"Li u a"
1923-1924 m.,
men ioné i
e minai
paaiskjn i
ainsi: 1138.
g ei is, -cio
ckopocmb
(Kak
BesIMUMH-
A), 07.
g ei dyas,
-o
cKopocms
(pa3sMbp
cxopocTn),
305.
longueis, -io
d1una
(KakbMu
Benua), 0
306.
longueu
dauna
(Ppa3Mbpb
BCHMUDI)
e .
T eiasis
manuel
e my
pa icula i-
é gimininiy
e dSiniy
e my
assigna io-
n, exemple:
daik as:
hig oskopi-
nis daik as
70, 71, 27
du e asis
daik as
skjs asis
daik as 76
a
skjs imas
21-22, 43, 58;
elek a:
nega i sk-
oji elek a
93,
pozi y iSk-
oji elek a
93,
p igim iné
elek a 94;
on ana:
p igim inis
on ana 27,
p amanyis
on anas;
ga as:
paso in a-
sis, ga as
pe sildin a-
sis, ga as
suspaus
62, 27;
ga as de
l'eau
( anden) 69;
pe leidéjai:
94, 94;
pompaji: 40,
61, blogumi
s amoji
pe leidéjai
39. Comme
is seen iy
exemplezd-
ziy,
p esque
ous
biid a dZiai
e
pa icipan-
s
(p incipale-
men
nonekiamo-
sios iiSies
esmojo
emps),
einan ys
sudé iniy
e miny
iSiniais
démenimis,
es
j a dZiuo-
iniai,
iSsky us
ieng ki a,
exemple.:
pajicga
(pajéga):
iSleidzian i
pajéga 67,
aukian i
pajiega 12
e pan.
Des insi,
déjà alo s
l'au eu
é ai
jsi ikings
biid a dzio
ou daly io
j a dziuo-
iniy
o me,
apib ézian-
ciy
isski iama-
jj ou
aSinj
sg okos
poZymj,
a osen-
os
iklingumu.
D'au e
pa , okiai
au o iaus
disposi io-
ns galéjo
u é i
j akos
déjà
"Kelei yj-
e" u ilise
e minai
élec isko-
ji s o é
(1851, 11, 43),
gal anisko-
ji sylé
(1851, 13, 50),
degan ieji
ga ai (1854,
13, 52),
ol aiskoji
ba e ija
(1851, 11, 43)
e k . Tad
peu se
di e que
"Populia i-
Skame
hand edy-
je yzikos"
exa a e
am ik y
e minijos
no minimo
uZuomazg-
y.
P emiè e-
men , aux
e mes
in e na io-
naux ou aux
p ê s, on
s'e o ce
de choisi
lie u isky
a i ikmeny
ou g e a
in e p au-
iniy
pa eik i
lie u isky
e miny.
D'au e, la
plupa
iisiniy
sq oky
in i ulées
biid a dzia-
is ou
nonekiamo-
sios iiSies
esamojo
emps
pa icipan-
s,
con enindi-
ais
j a dziuo-
ines
o mes.
Sios
no mmini-
mo
uZuomazg-
os, sans
abejo,
u éjo
j akos e
ul é ieu e
e minies
de physique
aidai.
74