scieee Open visual document viewer

Pirmojo lietuviško fizikos vadovėlio 90-metis

Angelė Kaulakienė

Full text

Angelé KAULAKIE- NE PIRMOJO LIETUVIS- KO FIZIKOS VADOVEL- IO 90-METIS Li uiy physikos e minij- os iS aky peu ê e dé ec é déjà XIX a. milieu, quand le jou nalS - ie "Kelei is i Ka aliauci- aus b oliams lic u inink- ams Zinias pa neSas" (1848-1880) a é é iSspausdi- n plu d'a icniy, dans lesquels ska induci y - ojai supazind s'iden i ie- n a ec bene les p incipal- es décou e - es du XVIIIe siècle e XIXe siècle (élec iné- cia, e mésn- is de l'éne gie, desismag- ne isme e .s.) e j. .) e j. . Tuome iné physique e echnique mu uelle- men é aien ès é oi Ze- men liées. La physique a é é considé - ée héo ique ondeme- n de echnique. Todel e "Kelei io", e éliau leis os "AuS os" (1883-1886) dans les a icles de popula is- a ion de physique nemaZa e miny, lesquels peu en ê e assignés e de physique, e echnique e miniei. Seulemen XIX a. pab. e XX a. p ., quand appa aud- en les o iginal e e s iniai lie u i8ki manuels de physique, déjà il es possible pa lé seulemen su la physique e minij- os ul ng aida, pa laquelle i§ pa ie lémé ois Sio pé iode na u os sciencesly popula a - in ojai. Ce son Pe as Vileisis, Juozas Adomai is- -Se nas e Jonas Sli ipas. Pe as VileiSis (1851-1926), zinomas S ie imo e kul i os eikéjas, es le p emie manuel de physique Li u isko "Populia i- skas hand edis izzikos" au eu . RaSydam- as populia ini- mo knygeles, il s'appe aS- iné ai j ai iais slapy a d- ziais: P. Ne is, Né is, Ne ys, Ramojus, Gied ius, Gin au as, S alé ou jus e P.N., L., G. Ka ais du ou nepasi aS- yda o ou indique a- i son a imesn- iy d augy exemples, inicialziui, VI.S. (Vladas S ulginski- s)'. Je ous en p ie. Juozas Vileisis aiSkina, que P. Vil ainsi da é, no édam- as mon e usy aldziai, que ceux knygelés es pas d'un, mais de nomb eux pe sonny a ail. 'Aniéas J. Pe as Vileisis: 1851-1926. Il a é é nommé p ésiden de la Républiqu- e. V., 1993. P. 104. 2 VileiSis J. Spaudos lais e e inz. Pe as Vileisis. K., 1927. P. 8. Vado elj "Populia igkas hand edis yzikos" il pasi aSé P. Ne io slapy a dziu*. Vado elj nusiun e J. Sli ipui j Amé iqu- e, que Sis " ank edi" iSspausdin y. Tadiau J. Sli ipas, e u édamas menku e, p imi y iq spaus u éle, nesugebéjo P. Vileigio li es i8leis i, seuleme- n no pas enkisa o "Lie u iSkajame balse" iSspausdines d i jos is auk "Balsas" (Ly. ga sas) i "L iesa". Véliau P. VileiSio hand a is appa e- ko au kunig A. Milukui, qui Senando e (Pensil anie é a ja) é ai js eiges knygy i Zu nalo "Di a" maison d'édi ion. 1899 m. A. Milukas i igleido P. Vileisio "Populia iska hand edj izikos". Deliai li es i azo A. Milukas p èsS an as inj lapq p iklija o da ieng an aS g de elles données bibliog aphiqu- es: "Di a" su No. 2, kn. 9, balandis. "Populai- e poigne de physique". P. Ne io". Ainsi le li e de in Zu nalo numé o. Véliau, m., 1905 combien pa ess asyba, ado élj 8] P. Vileisis pe Spaus- dino déjà sa ojoje "Vilniaus Ziniy" spaus u eje‘. Vadinsi, Siais années miné inas p emie ho du Li u isko physikos ado elio, iSspausdin o Lie u oje 90-me is. P. Vilei8io di igeélis à l'époque a é é a o able- men i e is. S ai comme i e i "Populia iskas hand edis yzikos" pé i aS yje "Té yné" 1899 m. "Y a ce u ile impo an i knigele, de nomb eux su pa eiksléliy. Jq il es possible bu u u ilise commeo hand edj o iszkalose, lie u iszky iszkaly ne u in , jq szeip pe scai y i peu su chacun didele nauda". O laik aS yje "Vienybé Lie u ninky" aussi bien 1899 m. ne seulemen pasidéugi- ée Sio ado élio appa i ion- men , mais i b iè emen discu ée jo sanda a. "Ben ka q sulaukéme i hand edj Physizik- os, quoi umpa. Le lec eu isz szios li esga ép ou no s simplesus apsi eiszkimus pajiegos, qui ou ais en chaque hingik e. Le li e es di isée i 5 chapi e- s: Dans le p emie chapi e ap asscho su s a ybe (sunkuma), deuxième- me su sziluma, ecziame su balsa, qua ième- me su sz iesa i cinquen a- me su elek a. Le li e es ès u ile linké ina i que chacun ja 3 Populai e man edis physique. Pa aSé P. Ne is. V. "Vilniaus Ziniy" imp us u e. 1905. - 100 p. Pe onis J. Pe as Vileisis. V, 1992. P. 73-74. * Té yné/ Ménesinis laik as is. O ganas de susi ienijimo lie u iu Ame ikoj. Plymou h. Pa, N . 1899, 5, P. 148. IS auky ex e isu Siame l'a icle laissé au hen ique. 70 pe scai - y u no édam- as pazin i pajiega, uzsilaika- ncziq is se daik u se", Be abejo, alo siné- mis salygomis i8 ik yjy cela é ai g aZiai isleis a, gausiai ilius uo- a, s ambok- a, 100 paglapiy apim ics, e ilgq emps bene seul le li e, dans laquelle simpleme- n e comp éki- n a beaucoup physiikin- iy eiSkiniy. S ai, exemples- ziui, comme aiskinam- as apo isa- ion e Sal is': "p ipilkim s iklinj indg de l'eau e p adékim boin i, comme géné ale- men disons. A oux oùj emps iSgi ons, que l'eau commen- ce ye e , commen- ce à imbe i, i§ indo apacios commen- cen à se le e bublelaie- s, qui p icje jusqu su Saus explosen- ; sans in e up- ion ognj bien cui an e ons, que ces bu bulélia chaque ois de ienne- n plus g ands, e , an galo, ou l'eau commen- ce bu buliée o eme- n judédam- as, 0 apeu , ku j e p emie s déjà galéjom po upu j uZma y i, commen- ce o eme- n e s i " (p. 56). "Mums iS odo, que Sal is ce es quelque chose d'au e, comme Siluma. Mais es iS ik o eip es ? En milieu d'é é, pasimaz- Zinus Silumai, que ses es i 10 ou 11°, ous commen- ce à dejuo e : ak, comme Siandien Sal a. Vélyba gi udens dieng, quand pa ois Siluma pkill à 10 ou 11°, ou le monde di : "Kokia Sil a dienelé"! IS o oyome, que q pacia Silumg emps d'é é appelons Saléiu, udens emps Siluma. Dél o ce Sal is es ne qui plusiaus, comme Siluma, don neuzZ e- nka, que pakak in- ai musy king suSildy - y" (p. 51). IS i8 aukél- iy Siy oi au o us oas combien j' impossib- le e s is leu s p op es Li u iSk- ais ZodZiais. Todél e la plupa du ado élio e miny son p is i§ a miy, senyjy as y (p.j.: aidas 80, aSis 11, oix 74, daik as 63, debesiai 71, medega 3, sluoksnys 52, s ipinas 13, Sal 44, S iesa 82, i pimas 96 ukana Zaibas populi e . .), les e mes physiques pi m aky, c'es à di e "Kelei io- ", "AuS os" physikos- a in a ikniy, p yz 71, 71, : ap alum- as 19 " ii is", pajiega 12 (pajéga 57) "jéga", naugés 82 "me alai- ", s a ybé 3 "s o is" e . ., ou p op e P. VileiSio cons i u- e , exemple.: a edéj- as 97 "pe kins- a gis", pe leidéj- as 94 laidininka- s" e k . Todél © Vienybé Lic uyni- nky/Li e- a i os, mokslo i poli ik- os san ai i- nis laik asz- is. Plymou - h. Pa. USA, 1899, No. 7. P. 205. 7 Z . Populai e man edis physique. V. 1905. 71 nemazai P. VileiSio ado élio e miny iliko jusqu 8iy dieny, exemple.: aidas 80, plg. FT'ZS, dalelé 41, beu e ladim 173, Zidinys 396 e . . Tou cela indique que l'au eu sucbéai co ec - emen à choisi beaucou- pelj e miny. IS 150 ado ély- je di y ondame- n iniy sa oky pa adini- my 110 es lic u is- ky e seuleme- n 40 skolin y. Tad iski e minai suda y y 73%, 0 p ê e 27 % isy miné y pa adinimy. Beaucoupi- ma skolin y e miny es g eiky ou la yny kilmés, exemple: ge os a as 43, plg. g . ae "o as" i s a os "s o in is- ", elek a 92, plg. g . élek on "gin a as", molécule 21, plg. lo . moles "masc" e mazybiné p iesaga -cula, spec e 88, plg. lo spec um " aizdinys, image". Seuls quelques e miny se son emp un in- a i§ p an- Sla y ou k . kalby, exemple.: isolia o ius 94, plg. p ance. isola eu "nelaidinin- kas", syla 3, plg. us. cwza, qui jégos eik8me pa a o seulemen icng ka a, exempleziu- i, a5 imu ki abq; dél sa p élayeme- n au didesnés ou mazesnés pajiegos (sylos), e ce selon sa didumg. Oip sia okiais jais pa ou ci ien le e me pajiega. Ma y , P. Vilcisis a é é susipazings a ec K. Obelaigio un a icle, dans lequel on dou e s'il con ien de u ilise syla pajiegos eikSme*. De plus, le e me syla p ésen é comme Pajiegos synonyme seulemen skliaus ue- s. Apsk i ai ado élyje gana daznai g e a skolinio pa eik as e lie u iSkas a i ikmuo, plg. da dijame as (ske sinis) 49, gazas (gajos) 43, s e a (sk i ulys) 4 e . . Hé ési, e minelio, comme e en géné al alo siné physikos e minija (¢ia u ima omenyje "Kelei io" e "AuS os" physikos populia ini- mo a ikniy e minai), émési i u pama u lic u i8ka leksika. Jos Zodzius da ybos a Z ilgiu peu ê e subdi isé j ce ain ca égo ies da ybos, auxquelles simples nusquoms e paciy e miny ca égo ies. Siuo cas, il es possible i8ski i eiksmu, pa iculie - ybiu, eiSkiniy, daik y e dimensijy ca égo ies, lesquelles sie inos a ec ce ainc - ais nomina ion ca ac é is- iques. Un jy sq oky pa adinimy synonymis- kumas. Pap aslai sa oka nommé deux, pa ois im uneZodZia- is ou sudé iniais e minais, qui un de l'au e son dis ingués cableliu, skliaus ais. Daz, comme déjà miné a, c'es es i skolinys e son le u iks con epa - ie, plg. da inija (b ézis) 4, mé al (naugés) 45, s ické (Spulé, sk i- ® Physikos e miny Zodynas. V., 1979.677 p. °Obelai is K. Kalboskai dalypas, N . 1892, 8, p. 114-115, dinys) e . 11 Exis e casj, où deux synonymes se joignen coup uku ou, P z.: d égnume mesu eme- n ou hig ome ii- ja 69, Sal inis ou e dené 27, idu ys ou cen as 4 e k . Tokio synonyme Thanksgi i- ng iS aky, maly , eike y ieSko i "Kelei yje- ", plg. élec oma- gnéiski ol asei ou élég a ai (1854, 14, 56)", Silkiné puslé ou o kulké (1860, 47, 188), Zaibinysis pus as ou élég a as 72 (1865, 22, 88), i "Aus oje", ply. Alys ug- né ou Zal yks- lé (1886, 1, 25), naugés ou me olai (1883, 10, 256) e . . An asis ado élio e miny pa icula- um ka ego i- nis mul ia ci- ksmiSku- mas. Juo pasizymi noms okiy sa oky, qui comp end pozymius, un emps appa en- usancius de deux loginems ca égo i- es. Daz plupa ce es i pa icula- ybés e dydzio ou quan i a- i pa amè - e, kick eCiau ac e e ésul a loginés ca égo i- es. Ypa ybe e ailleis dans le manuel son appelés appendic- es -wmas ediniais, exemple: ous les obje s, puldami us ioj e d éj, on ienodg g ei umg 19; <...> Siluma dans chaque daik passe de une dalelés ki q j ki onisku su dél chaque daik o i esse- mu 65. Alo s ou es les lignes <...> se on s ipines d'un ileum 4 i pan. Bien il y a des cas où des a aches -wmas ediniais nommé seulemen quan i a i pa ams, un ce ain i is, exemple.: jisai alo s iSspaus okj, comme lui, de l'eau ap alumg, .y. kubiskg pédg 17; <...> au les consids - i iman abiejy pa j q ap alumy, egul cela se a k o a 15. Visy , le e me a ollume d'un pa amè e quan i a i- , d'un ce ain a io éme P. Vilcisio a é é u ilisé nusizi i éjus j "Aus a", ple. liesa opna n'augmen- en pas beaucoup- uas son ondi ude, comme du jus ai ensemble (1884, 10-11, 353), gipsi esla né déiudama ne pe d pas son a ondiss- emen (1884, 12, 415) i . Ka ais pa icula y- i bé g andeu a un pa amè e quan i a i i appelé des annexes -umas, i galiinés -is ediniais, exemple: cylind e eau u é y is i d oi em- en su jo aukS io, comme jisai aukS ai s o i inde 206, <...> l'eau abiejuoe dans indues équi ableme- n se épa i a i elance a jusqu à un cou um 22 e . Sio ca égo ique plu ia cikkmiskume a é é en é de enonce seulemen éliau, XX a. p emie s deSim mediais. P o . Ig. Kondiaus sq ase ' Skliaus elienn- es indique pé i as io année, nume is pageis. i Te min physics a ai esa- ms", i8sp in ed dans le pé io S ie "Li u a" 1923-1924 m., men ioné i e minai paaiskjn i ainsi: 1138. g ei is, -cio ckopocmb (Kak BesIMUMH- A), 07. g ei dyas, -o cKopocms (pa3sMbp cxopocTn), 305. longueis, -io d1una (KakbMu Benua), 0 306. longueu dauna (Ppa3Mbpb BCHMUDI) e . T eiasis manuel e my pa icula i- é gimininiy e dSiniy e my assigna io- n, exemple: daik as: hig oskopi- nis daik as 70, 71, 27 du e asis daik as skjs asis daik as 76 a skjs imas 21-22, 43, 58; elek a: nega i sk- oji elek a 93, pozi y iSk- oji elek a 93, p igim iné elek a 94; on ana: p igim inis on ana 27, p amanyis on anas; ga as: paso in a- sis, ga as pe sildin a- sis, ga as suspaus 62, 27; ga as de l'eau ( anden) 69; pe leidéjai: 94, 94; pompaji: 40, 61, blogumi s amoji pe leidéjai 39. Comme is seen iy exemplezd- ziy, p esque ous biid a dZiai e pa icipan- s (p incipale- men nonekiamo- sios iiSies esmojo emps), einan ys sudé iniy e miny iSiniais démenimis, es j a dZiuo- iniai, iSsky us ieng ki a, exemple.: pajicga (pajéga): iSleidzian i pajéga 67, aukian i pajiega 12 e pan. Des insi, déjà alo s l'au eu é ai jsi ikings biid a dzio ou daly io j a dziuo- iniy o me, apib ézian- ciy isski iama- jj ou aSinj sg okos poZymj, a osen- os iklingumu. D'au e pa , okiai au o iaus disposi io- ns galéjo u é i j akos déjà "Kelei yj- e" u ilise e minai élec isko- ji s o é (1851, 11, 43), gal anisko- ji sylé (1851, 13, 50), degan ieji ga ai (1854, 13, 52), ol aiskoji ba e ija (1851, 11, 43) e k . Tad peu se di e que "Populia i- Skame hand edy- je yzikos" exa a e am ik y e minijos no minimo uZuomazg- y. P emiè e- men , aux e mes in e na io- naux ou aux p ê s, on s'e o ce de choisi lie u isky a i ikmeny ou g e a in e p au- iniy pa eik i lie u isky e miny. D'au e, la plupa iisiniy sq oky in i ulées biid a dzia- is ou nonekiamo- sios iiSies esamojo emps pa icipan- s, con enindi- ais j a dziuo- ines o mes. Sios no mmini- mo uZuomazg- os, sans abejo, u éjo j akos e ul é ieu e e minies de physique aidai. 74