TERMINOLOGIJA
IR
DABARTIS
.Te minologija
i
daba is*
-
okia
an a8 e
Kauno
echnologijos
i
eido
s aipsniy
inkinj!,
j
ku j
y a
sudé i
1997
m.
bi -
zelio
4
d.
en ykusiai
mokslinei
kon e encij
»lechnikos
moksly
kalbos
p oblemos*
pa agy i
s aipsniai.
Knyga
iSéjo
p ieS
a
kon e-
encija,
ad
daly iai
su
p aneSéjy
min imis
galejo
susipazin i
ne
ik
audi o ijoje,
be
i
g ize
j
namus.
Leidinyje
paskelb i
43
s aipsniai.
Penkios
deSim ys
jy
au o iy
di ba
de yniose
aukS osiose
mokyklose
i
mokslo
js aigose.
Tai
Lie u iy
kalbos
i
La iy
kalbos
ins i u y
e minologai,
gausokas
bii ys
Kau-
no
i
Siauliy
aukS yjy
mokykly
lie u iy
i
s e imy
kalby
dés y ojy,
mazdaug
kas
penk as
au o ius
—
gam os
bei
echnikos
moksly
spe-
cialis as
i8
Kauno
echnologijos
uni e si e o,
Vilniaus
uni e si e o
bei
Ma ema ikos
i
in o ma ikos
ins i u o.
Dauguma
s aipsniy
ienaip
a
ki aip
y a
susije
su
echnikos
kal-
ba
bei
e minologija,
ik
kele as
ski a
ge okai
pla esniems
dalykams,
pa yzdziui,
L.
Ba zdziukienés
,,Kalba
—
kul i iné
Zmogaus
aiska“,
G.
Cepai ienés
,,Kalbos
e ike o
unkcijos
i
Zenklai“,
R.
Leka icie-
nés
,,Kalba
i
samoné
psicholing is iniy
y imy
pag indu“.
Taip
pa
ik
kele e
s aipsniy
ben
kiek
pla éliau
g ildenamas
ku is
no s
e -
minologijos
eo ijos
dalykas
(K.
Gai enio
i
A.
Kaulakienés
,,Kalbi-
nis
i
dalykinis
echnikos
e minijos
e inimas“,
V.
Skujinios
,,Ta p-
au iniai
nacionalinés
e minologijos
elemen ai“,
V.
Skujinios
i
M.
Ki y és
,,Te minog a ijos
sa i umas
specialiojo
eks o
s ilis ikos
a -
z ilgiu“)
a
i iami
a ski y
Sal iniy
e miny
a jy
pa eikimo
b uoZai
(N.
Bane icienés
,,Technikos
e miny
s anda y
apib ézimy
ydos“,
J.
Gai eny és
,,Lie u isky
i
anglisky
ke u Zodziy
echnikos
e miny
s uk i y
sug e inimas
[-
s uk i os
g e inimas]“,
J.
Ko sako
,,Fizi-
kos
e minai
me akalbos
eks y
leksikos
poZi i iu“, V.
NeGi ino
i
V.
NeCi inienés
,,Da ieji
lo yniski
i
g aiki8ki
a iksai
bei
démenys
me-
dicinos
e minijoje“
i
k .).
Placiu
is o iniu
ling is iniu
z ilgsniu
j
kai
ku iuos
specialiosios
leksikos
dalykus
sa o
s aipsniuose
Z el-
Te minologija
i
daba is:
Mokslo
da bai,
Kaunas:
Technologija,
1997.
244
p.
80
gia
V.
Riméa
(,,Apie
kai
ku iuos
echnikos
e minus")
i
Sk.
Valen as
(,.Ma e ialiosios
echnikos
e minai
indoeu opieciy
poe ikoje“).
Didziausia
s aipsniy
dalis
ski a
e minologijos
p ak ikos
i
mo-
kymo
klausimams.
Dalykiskas
g indimas
bidingas
daugumai
gam-
os
i
echnikos
moksly
specialis y
aSy y
s aipsniy.
Juose
a gumen-
uo ai
keliami
pasi aikan ys
kai
ku iy
s i¢iy
e miny
nenuoseklumai,
pa eik a
jdomiy
siiilymy
(V.
Dagiené
,
Mokomosios
p og aminés
j an-
gos
e minologijos
p oblemos“,
S .
Ra au as
,Zodzio
ap anga
e -
minologiniai
sunkumai“,
S .
Zajankauskas
Apie
e minus
éminys,
pa yzdys,
méginys,
y inys,
bandinys
i
k .“,
S .
Zeb auskas
pKai
ku-
iy
elek o echnikos
e miny
a osenos
sunkumai*,
A.
Zilinskas
»Lie u iskos
in o ma ikos
e minijos
keblumai“
i
k .).
Be
daugiau-
sia
y a
s aipsniy,
ku iuose
ienaip
a
ki aip
nag inéjami
a
ai’kina-
mi
j ai iis
mokslo
kalbos
bei
e minologijos
mokymo
Klausimai.
S ai
ik
kele as
okiy
s aipsniy:
D.
Aleknienés
i
V.
Zulienés
,,P o esinés
kalbos
aisyklingo
ki éia imo
ugdymas“,
R.
Bukauskienés
,,Ekologi-
jos
i
ag onomijos
angly
e minijos
mokymas
auk8 ojoje
mokyklo-
je“,
G.
Klimo ienés
,,Ve slininkys és
i
kome cijos
e miny
moky-
mas
naudojan
ak y aus
mokymo
me odus“,
E.
MileSke icienés
,,Spe-
cialybés
e minijos
mokymo
me odai“,
S .
S a ke icienés
,,Dok o-
an y
p o esinés
kalbos
mokymo
ypa umai“
i
k .
Dalyje
Siy
s aips-
niy
aisoma
po
Ziupsnelj
i ai iy
kalbos
( isy
pi ma
p o esinés)
daly-
ky.
Y a
i
be eik
ien
p o esinés
kalbos
kul i ai
ski y
s aipsniy,
pa yzdziui,
R.
Ba ke icienés
i
N.
Pe ni inienés
,,Mi8kininky
p o e-
sinés
kalbos
nesklandumai“,
V.
Celiesienés,
R.
Zilinskienés
i
R.
Zu-
kienés
,,Dés y ojy
aSomosios
i
Snekamosios
kalbos
ikumai“,
V.
Liolienés
,,Kai
ku ie
elek o echnikos
e miny
da ybos
i
a osenos
ne ikslumai“,
E.
Moly és
,,Dazniausios
mediky
e minijos
klaidos“
i
k .
S aipsniy
au o iai
ne e ai
labai
susi iiping
kelia
ak ualius
moks-
lo
kalbos,
e miny
da ymo,
a osenos
i
mokymo
klausimus.
Dau-
giausia
jy
min ys
sukasi
apie
daba ing
e minologijos
p ak ika
i
spe-
cialiosios
kalbos
mokymo
dalykus.
Beje,
a imas
pacios
e minologi-
jos,
jos
p ak ikos
siejimas
su
mokymu
bus
bene
jdomiausias
kalba-
mo
inkinio
u inio
b uoZas,
iki
Siol
e okai
aip
j
ienq
daik a
suei-
81
G ynieji*
e minologai,
aip
pa
j ai ios
e minologijos
ko-
sijos
pap as ai
bemaz
isai
nesidomi
mokymu,
no s
ai
y a
ienas
s a biausiy
(jei
ne
pa s
s a busis)
e miny
diegimo
j
a oseng
budy.
‘Tad,
apsk i ai
iman ,
inkinyje
g ildenama
a
ben
palieciama nema-
zai
s a biy
e miny
esa ies,
jy
i
su
jais
susijusios
daba inés
bakles,
dalyky.
»Te minologija
i
daba is“
—
jdomi,
u ininga,
neblogai
echnis-
kai
su a ky a
i
iSleis a
knyga.
Ja,
be
abejo,
naudosis,
emsis
i
e -
miny
a ky ojai,
i
kalby
dés y ojai.
Taciau
emdamasis
leidinio
skai-
y ojas
u és
bi i
apdai us
—
pe
isa
knyga
susida ys
ge okas
pluo’-
as
j ai iy
ne ikslybiy,
apsi ikimy,
klaidingy
eikiniy,
aiskinimy
a
nepag is y
is ady.
Dél
o,
no in
padé i
knygos
au o iams
i
skai y-
ojams,
Siame
aXinyje
i
api
isy
pi ma
paminé i
ben
s a besnius
nep iim inus
a
abejo inus
dalykus,
aip
pa
a k eip i
ju
démesj
j
kai
ku iuos
min ies
i
kalbos
ne ikslumus.
Sena
dalies
misy
mokslo,
meno
i
ki y
s i¢iy
specialis y
béda
y a
nepakankamas
y
dalyky
is o ijos
pazinimas.
I8
cia
kyla
palygin i
ne-
e i
sma kis
pajauninimai
—
nemazai
kam
u bi
a odo,
kad
p ieS
XX
a.
a
ne
pi maji
sio
amZiaus
k aS o
nep iklausomybés
a psnj
Lie u oje
be eik
nieko
nebi a
—
nei
dailés,
nei
muzikos,
nei
mokslo
a
echnikos,
no s
esame
didelés
Didziosios
Lie u os
KunigaikS ys-
és
kul i os
pa eldé ojai
i
u ime
ieng
seniausiy
y inés
Eu opos
pusés
uni e si e y.
Deja,
i
kai
ku ie
,,Te minologijos
i
daba ies“
au o iai,
odos,
aiSkiai
pe
élai
e anda
sa o
s iciy
p adziq
—
s aips-
nyje
,,Kai
ku iy
elek o echnikos
e miny
a osenos
sunkumai*
ei-
giama,
kad
Lie u os
uni e si e o
sep yniasdesim penkme is
su am-
pan is
su
okia
pa
echnikos
moksly
sukak imi
(p.
216),
0
s aipsnio
»P iesaginiai
medicinos
e minai
P.
A izonio
,,Akiy
ligy
ado e*
au o ei
odosi,
kad
miné a 1940
m.
i8leis a
P.
A izonio
knyga
esan i
ienas
pi myjy
lie u iy
medicinos
e miny
Sal iniy
(p.
51).
Tiek
lie-
u iy
e minologijos,
iek
ypa¢
mokslo
a
echnikos
p adzios
de é y
ieSko i
ku
kas
anksdiau.
Tu ime
i
da
ieng
keis oka
pap o j
-
labai
neapib éz ai
zmones
adiname
kalbininkais.
Ne
pa ys
kalbininkai
p adiniy
klasiy
moky-
oja
A.
Vi eli ing
(1887-1925)
ne e ai
pa adina
kalbininku,
ma y ,
nan is.
82
dél
o,
kad
kele a
me y
eciojo
desim mecio
p adzioje
ka u
su
J.
Jablonskiu,
K.
Buga
i
ki ais
di bo
Te minologijos
komisijoje,
pa en-
geé
os
komisijos
p iim y
e miny
inkinélj
bei
pa asé
ieng
ki a
s aips-
nj
i
knygelg.
Gal
ka ais
dél
panagiy
p ieZasciy
s aipsnyje
,,Leksi-
kiniai
[=Leksiniai]
i
s ilis iniai
moksliniy
eks y
ypa umai™
ling is-
ais
pa adin i
inzinie ius
A.
No od o skis
bei
medikas
A.
Suminas
(p.
154).
Taciau
aplinkui
ma an
K.
Gai enio,
E.
Jakai ienés,
J.
Pa-
lionio,
R.
Pio o skio,
A.
Re o ma skio,
G.
Vinoku o
i
k .
ik y
kal-
bininky
pa a des,
isai
pag is ai
galima
suabejo i,
a
ik
miné ieji
asmenys
j
g
kompanija
nebus
pa eke
pe
klaida.
I8
inkinio
s aipsniy
nesunku
p ilasy i
ge a
pluos a
ne iksliy
j ai-
iy
kalbos
dalyky
aiskinimy.
Kele as
pa yzdziy
i8
zodziy
da ybos
—
galiinés
ediniu
laikomas
su
p iesaga
- is
pada y as
Zodis
jei is
(p.
16)
i
a i k8<iai
-
p iesagos
- as
ediniu
palaiky as
ai’kus
galiinés
edinys
uZk a as
(p.
53).
Neapdai iai
issky us
Zodziuose
p agula
bei
pazaida
p iesagas
-u/a
i
-da
(p.
54),
neip as ai
nuk am y os
lieka
pama iniy
Zodziy
p aguléjo
bei
pazeidé
Saknys
-gul
i
-Zeid-.
Tokie
dalykai
pi S u
p ikigamai
odo,
kad
kai
ku ioms
e miny
nag iné o-
joms
eiké y
nuodugniau
pas udijuo i
da ybinio
skaidymo
pama us.
Labai
p a e s y
apsk i ai
ge esné
aSandiy
pazin is
su
Zodziy
da-
ybos,
g ama ikos,
kalbos
kul i os
i
eikybos
eo ija.
Tai gal
padé y
is eng i nebi y
aisykliy
suda inéjimo,
leis y
objek y iau
e in i
iek
ki y
eiginius,
iek
u ima
kalbos
medziaga.
Pa yzdiiui,
kai
aisomi
elek o echnikos
leidinyje
pa a o i
p iesagos
-inis,
-é
bid a dziai
ik
dél
o,
kad
jie
esa
iS es i
i8
a p au iniy
Zodziy,
u ingiy
p iesaga
-ab
a
-y -
(ak y iné,
di e encialiné
i
k .,
p.
128),
nesunku
pamany-
i,
kad
aip
da y i
bid a dziy
bend inéje
kalboje
esa
negalima.
Be
y a
juk
ne
aip
—
p ie
inkamai
da omy
i
a ojamy
okiy
ediniy
niekas
nekimba
i
né a
pama o
kib i.
Ki ame
s aipsnyje
p iesagos
-inis,
-é
da ybos
i8galés
da
labiau
ibojamos
—
eigiama,
kad
p ies
Sia
p iesaga
,,ne eiké y
a o i
ki os
p iesagos“
(p.
135).
Visai
ne e-
gé a
negi dé a.
Pi miausia
neaisku,
kaip
okia
anks esng
p iesaga
ba y
galima
pa a o i.
Neben
éia
no é a
pasaky i,
kad
i8
p iesaga
u inciy
Zodziy
bid a diiai
su
-inis,
-é
neda omi.
Be
ai
bii y
didelé
ne iesa.
Bud a dziy
p iesaga
-/nis,
-é
y a
kaip
ik
iena
i8
u,
ku ios
83
daba
y a
labai
da ios
i
e u i
palygin i
nedaug
da ybos
ap ibojimy
Reiké y
ku
kas
iksliau
eiks i
sa o
min is,
kad
nesusida y y
jspu-
dis,
jog
i8 edinejamos
nebii os
aisyklés
a
kKokie
nesami
kalbos
po-
linkiai.
Be
galo
ai
s a bu
mokan
s uden us,
ne
ik
mokslinése
kon-
e encijose
a
mokslo
leidiniuose,
nes
moky i
eikia
ik ai
ik y
daly-
ku.
P amany y
aisykliy
a
pe
dideliy
apibend inimy
inkinyje
y a
i
daugiau.
Pa yzdziui, apie
Zodzius
su
a p au iniu
démeniu
Aid o-
ei-
giama:
,,Démens
A/d o-
sa a ankisku
Zodziu
pakeis i
negalima.
Cia
s a bu,
koks
an asis
sudu inio
Zodzio
démuo
-
lie u iskas
a
a p-
au inis.
Jeigu
a p au inis
i
eiSkian is
e mina
a
mokslo
sa oka
{=i
y a
e minas],
ai
u é y
bi i
a ojamas
sudu inis
Zodis,
p z.,
[=:]
Aid os a ika,
hid odinamika,
hid o ansmisija
i
pan.,
0
jei
lie-
u iskas,
sudu inis
e minas
keis inas
sudé iniu,
p z.,
[=:]
A/d aul -
né
pa a a,
hid aulinis
siu blys,
hid aulinis
a iklis
i
k .“
(p.
238).
Nesileidzian
j
Sios
iS aukélés
aiskos
nege umus
( is
dél o
pi mojo
sakinio
i
baigiamosios
iS aukos
dalies
p ieS a ingumo
nu ylé i
né a
kaip
—
sa a ankisku
Zodziu
pakeis i
esq
negalima,
be
uoj
pa
kei¢ia-
ma!),
Gia
isy
pi ma
ipi
pasaky i,
kad
daba inés
bend inés
kalbos
eikyba
isai
neduoda
p ielaidy
okioms
aisykléms.
P ieSingai.
Jei
okia
aisykle
bi y
im a
ado au is
(0
okiy
a p au iniy
p admeny,
be
Aid o-,
y a
ge okas
pluos as),
ek y
da y i
nemazq
daba inés
kal-
bos
p ak ikos
i
eikybos
pe e sma.
I8
ku
okie
dalykai kyla?
Gal-
ba
iS
pe dém
aidiskai
sup as os
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisi-
jos
ekomendacijos
dél
kele o
ZodZiy
su
p admeniu
au o-
(beje,
ai
ody y,
kaip
a sa giai
aukS os
ins i ucijos
u é y
kis is
j
a ski us
dali-
nius
a osenos
klausimus,
0
kiSdamosi
kaip
iksliai
u é y
eik3 i
sa o
eiginius).
A ski us
kalbos
dalykus
ne
isi
kalbininkai
aiskina
ienodai.
Tai
ne
béda.
Taip
gali
bi i
ieskoma
mokslo
iesos.
Taciau
nege ai,
kai
kokios
p ielaidos
a
galimybés
iSpuciamos.
P ie
okiy
dalyky
p iklau-
sy y
ik iaus'
domiy
i
aikliy
p o .
V.
U buéio
pamas ymy
deél
galimy
sudu iniy
Zodziy
da ybos
aiskinimy
ieno
ki o
suabsoliu in-
as
pacios
di ybos
kaip
Zodziy
da ybos
bido
nebep ipazinimas
(di-
iniai
laikomi galiniy
ediniais).
Ta¢iau
i
isi
akademiniai
zodziu
84

da ybos
ap agai,
i
mokykliniai
ado eliai
gal iniy
i
d i iniy
da ybos
i
k i a
neplaka.
To
eiké y
laiky is
i
aukS yjy
mokykly
(ypaé
ne
ilologus
mokan iems)
dés y ojams
i
nek a Sin i
nei
ki y
dalyky
dés-
y oju,
nei
s uden y
gal y
(p.
70).
Lygiai
aip
du iniais
a
sudu iniais
e minais
ne inka
adin i
su auk iniy
Zodziy
medpunk as,
medse-
suo,
ubdispanse is
i
pan.
(p.
135-136).
Leidinyje
y a pa eik as
ge okas
pluos as
j ai iy
kalbos
aisymy.
Deja,
del
dalies jy
eikia
abejo i,
kai
ku ie
i
isai
nep iim ini,
0
ie-
omis
aisomi
ne aisy ini
dalykai.
Be
pla esnio
kon eks o
sunku
pa-
saky i,
a
iksliai
aisomas
gaba i as
pasakyme
iski s os
medienos
ga-
ba i as
odziu
a is
(p.
41),
nes
ai
isai
ski ingos
eik8més
Zodziai.
Tad
biidamas
pa eik as
be
pla esnio
aiskinimo,
Sis
aisymas
gali
Zmo-
nes
klaidin i.
Deja,
oks
isplé8 y
i8
bi inos
a ojamosios
aplinkos
Zodziy
bei
lyéiy
aisinéjimas,
odos,
ne
ima
plis i.
Sunku
sup as i,
kodél
aisomas
gy y
gy iausias
pasakymas
medZio
Jeidimas
i
kuo
ge esnis
pap as ai
ki a
eikime
a ojamas
siiilomas
jo
pakai alas
medzio
e imas
(p.
41, dél
y
Zodziy
a osenos
Z .
DZ,
439
i
923,
LKZ
VII
270).
Neaisku,
kodél
keis u
laikomas
e minas
Sakny
pa-
pjo imas
(p.
43).
Skaudiiai
klys a
kalbininké,
eigdama,
kad
kalbos
no moms
esq
nusikals ama
sakan
acid
/abai
(p.
77).
Kalbos
aisy o-
jai
u é y
bi i
daug
a sa gesni,
isy
pi ma
s eng is
kuo
ge iau
pazin i
gy aja
kalba,
kalbos
aisymy
eo ijq
i
p ak ika,
nes
kai
imami
aisi-
ne i
isai
ge i,
gy osios
kalbos
pama u
suda y i
e minai
a
ne
pa-
Gids
os
kalbos
pasakymai,
nejuciom
sp is a
p o
lipas
Zodziai:
,,
VieS-
pa ie!
Kas
Gia
da oma
su
miisy
kalba?
Kodel
di b iné
kalba
ima
kai
kam
ody is
ge esné
uz
gy a?!“
Apsk i ai
aisymai
u i
bi i
aki aiz-
diis,
labai
ai8kis,
pag is i,
eikia
iksliai
pa ody i,
kas
i
ku iais
a e-
jais
aisoma.
Vie omis
skai y ojui
gali
bi i
sunku
susigaudy i,
a
inka,
a
ne-
inka
a ski us
Zodzius
a
pasakymus
a o i,
pa yzdziui,
ienu
ap-
sp es i
aisomas
kaip
kalbos
klaida
(p.
71),
o
ki u
si ilomas
a o i
(p.224).
Kai
eigiama,
no s
i
A.
Pupkiu
emian is,
kad
j a dziuo i-
nés
o mos
esan¢ios
,,bii inas
sudé iniy
e miny
odiklis“
(p.
42),
ge-
okai
pe siidoma.
Ne gi
labai
eiké y
abejo i,
a
bi ina
saky i,
kaip
en
pa
eikiama,
ik
g ynasis
pusynas,
Jaikinasis
sandélis,
na i alu-
85
sis
a Zélimas.
Neaisku,
kuo
g indziam
gyslos,
kondensa o inia
a ik
minio
aisymas
kilmininku
(p.
128).
Tu bi
kiek ienas
special
ip
kalbos
a o ojas
pa i -
in y,
kad
jp as a
a jp asciau
daba
saky i
a/iumil
ninis
dalgis,
sidab inis
pinigas,
a inis
laidas.
I
kilmininke
s e imas,
ge ai
pazjs amas,
be
daba inéje
kalboje
oki
lyg
i
i es
poe inés,
meninés,
o
ne
dalykinés
kalbos
s:
pasakymai
kondensa o iaus
a iklis
i
kondensa o i
aizdziai
j a dija
ski ingas
sa okas,
dél
o
negali
bi i
ienas
ki u
aisomi
(kalbos
a z ilgiu).
Neben
kas
pacius
daik us
bi y
sumaiges
(be
ai
bii y
dalyko,
o
ne
kalbos,
klaida)...
Pasi aiko,
kad
pa eik uose
pa yzdziuose
ne
iskas
aisoma,
kas
aisy ina.
Pa yzdziui,
sakinyje
Pasi enkan
an enas
bu o
ado au asi
Ju
papli imu,
suku os
skaicia imo
me odikos
pilnumu
aisomas
ik
zodis
pilnumu
(p.
69), be ,
jei
neno é a
labiau
page in i
o
sakinio,
bi y
ike
pa aisy i
da
ben
jo
p adziq
-
Bu o
ado aujamasi
pa en-
kamy
an eny
papli imu<...>.
Pe
ienpusiskai
am
ik uose
pasaky-
muose
aisomas
eiksmy
pa adinimy
naudininkas
bend a imi,
p z.:
1)
Tole ancijy
sis emos
suda ymui
(=
Tole ancijy
sis-
emai
suda y i)
nus a omas
ole ancijos
iene as
(p.
70);
To
kiam
kampy
ma a imu
(=Tokiems
kampams
ma uo i)
dazniau-
siai
naudojama
sinusiné
lin uo é
(p.
70);
3)
Didelis
démesys
ski iamas
gaminamos
p odukcijos
kokybés
i e inimu s
(=Daug
démesio
ski a
gaminamos
p odukcijos
ko-
kybei
j e in i)
(p.
65).
Ge iau
i
s a biausia
gy iau
bii y
okiais
a -
ejais
agy i
kad
i
aip:
1)
Kad
bu y
suda y a
ole ancijy
sis ema,
nus a omas
ole ancijos
iene as;2)
Tokie
kampai
dazniausiai
ma-
uojami
sinusine
liniuo e;
3)
Labai
iipinamasi
j e in i
gaminiy
ko-
kybe.
Sj
bei
a
galima
p ikis i
i
dél
paciy
s aipsniy
au o iy
kalbos.
Tai,
zi ék,
ne inkamai
pa a o as
koks
Zodis
a
Zodelis,
ai
ly is,
p z.:
1)
apib ézimy
sis ema iskumas
(=sis emiskumas),
p.
34; 2)
jaunesnés
i
y esnés
(=Zemesnés
i
auks esnés)
klasés,
p.
100;
3)
Nepakanka
kons a uo i
kalbos
s a ba
moks1i-
niame
pazinime
(=moksliniam
pazinimui),
p.
21;
4)
<...>
odziy
junginiy
aliumininés
86
inkamai
su o muluo a
da y a)
kalbiné
ap-
linka
<...>,
p.
66; 5)
<...>
bui ina
sma kiai
splés i
<...>
a p au i-
ny
zodéymokéjima
lie u iy
kalba
(=/e u iy
kalboje
a ojamy
a p au iniy
zodziy
mokéjima),
p.
164
(be
o,
i
pa s
Sis
eiginys
labai
abejo inas).
Gana
daznai
pami s as
dalies
kilmininkas,
P z.:
1)
Dél
o
a si anda
s uk d iniai
idiomy
a ian-
a
(=s uk i iniy
idiomy
a ian y,
da
ge iau:
susida o
<...>
a-
ian y),
p.
25;
2)
<...>
gali
susi o muo i
i
sinonimiski
a-
zeologizmai
(=sinonimisky
azeologizmy,
da
ge iau:
susi-
da y i
<...>
azeologizmy),
p.
27;
3)
[
p og ama
j aukéme
i
j
a
i-
ias
mandagumo
o mules
(=j ai iy
mandagumo
o -
muliy;
da
ge iau:
j ai iy
mandagiy
pasakymy),
p.
102;
4)
<...>
mo-
koma
<...>
paciam
suda y is
akinius
(=sakiniy)
su
uo
Zodziu,
p.
132;
5)
<...>
nesunku
ap ik i
p okalbés
laikus
siekianéius
minimalius
eks us-sin agmas
(=siekianciy
minima-
Jy
|
mazuc y
eks y-sin agmy),
p.
194
i
k .
Deja,
deja!
Vis
dazniau
i
pa ys
kalbininkai,
ma y ,
oldami
nuo
gy osios
kalbos,
nebe a oja
dalies
kilmininko
i
ais
a ejais,
kai
gy osios
kalbos
d asia
jo
e k i-
nai
eikalauja.
Pas a uoju
me u
labai
plin a
a i kS inés
mi8 iyjy
(de inamyjy
i
nede inamyjy)
pazyminiy
a kos
mada.
I
paminklas
ga bingiau-
sioj
Vilniaus
ie oj
pas a y as
Lie u os
didziajam
kunigaikS¢iui,
0
ne
didziajam
Lie u os
kunigaikS¢iui.
Gausoka
maiSalynés
i
ecen-
zuojamame
leidinyje.
Ne
ne
ieno
s aipsnio
an a8 éje
gal
pagal
kokius
logikos,
one
pagal
kalbos
polinkius
sumé y i
okie
pazymi-
niai,
p z.:
,,P o esinés
kalbos
aisyklingo
ki cia imo
ugdymas“
(p.
11),
,,Dés y ojy
asomosios
i
Snekamosios
kalbos
ikumai“
(p.
68),
»Dok o an y
p o esinés
kalbos
mokymo
ypa umai*
(p.
189)
i
k . I
sklandziau,
i
jp as iau,
gy iau
bi y
saky i
bei
a8y i
aisyklingo
p o-
esinés
kalbos
ki cia imo
mokymas
(ki cia imo
mokoma,
ugdymas
Gia
ne inka),
asomoyi
i
Snekamoji
dés y ojy
kalba,
p o esiné
dok o-
an y
kalba.
Nebesigilinan
j
i ai ius
kalbamo
leidinio
ne ikslumus,
is
dél o
labai
da
iipi
a i
Zodelj
ki a
dél
s e imy
k aS y
asmen a dziy
a’y-
mo.
Lo yniska
aidyna
a ojanciy
k a8 y
asmen a dziai
knygoje
daz-
87
niausiai
a8omi
o iginalo
pa idalu,
daznai
p idé os
lie u iskos
gali-
nés.
Be
p amaiSiui
ie omis
kyS eli
i
pagal
a ima
palie u in as
pa-
asymas,
pa yzdziui,
koks
W
on
Humbol as
(p.
46;
ik
kazkodél
okiu
a eju
palik a
s e ima
a do
aidé),
Heigensas
(p.
22)
i
k .
Da
nenuosekliau
déliojamoslie u iskos
galiinés,
i
dél
o
ienas
au-
o ius
gali
pa a’y i
Wi gens einas
(p.
20;
Sis
Zodis
pe
klaida
leidiny-
je
isspausdin as
ne
su
aide
g,
0
su
q),
0
ki as
-
Wi gens ein
(p.
124).
Tokiu
a eju
jau
sunku
sup as i,
a
apie
pona,
a
apie
ponia
kalbama.
Mai8a ies
Gia
daug,
i
isai
nepaisoma,
kad
lie u iy
ben
jau
galiine
is
esmés
isa
3j
Sim me j
bu o
jp as a
ski i
y iskos
i
mo e i8kos
ly-
ies
asmeny
pa a des,
y.
a o i
ponas
Heidegge is
( a iama,
daz-
nai
i
a8oma
[Heidege is]),
Osgoodas
[Osgudas],
Sapi as
[Sepi as],
be
ponia
Heidegge
[Heidege ],
Osgood
[Osgud],
Sapi
[Sepi ]
(Sie
pa yzdiiai
pa ink i
i8
p.
46,
124, 125,
jie
en
pa eik i
nege ai).
Be
abejo,
ai
odo,
kad
a’y ojams
¢ia
daug
kas
ebé a
neai8ku.
Sis
Ziupsnis
pas aby
su agy as
ne
am,
kad
bii y
no ima
a,
kaip
saky a,
gana
jdomy
inkinj
supeik i.
Ne!
Tik
no é a
a k eip i
skai y-
ojy
(ypaé
ne
kalbininky)
démesj
j
ai,
kad
skai y i
Siq
knyga,
beje,
kaip
i
isas
ki as,
eikia
pagal ojan
i
paabejojan ,
kad
niekada
ne-
inka
aklai
sek i
uo,
ka
kas
ku
i
kaip
pasako
a
pa aso.
,,Te mino-
logijos
i
daba ies“
au o iai
ieSkojo
iesos.
Ne
isuome
ji
i$
ka o
sus in a.
Tad
gal
i
jiems
cia
su a’y os
min ys
i
abejonés
padés
Zeng-
i
kokj
Zingsnelj
j
p iekj
gim osios kalbos
pazinimo,
mokymo
i
y i-
mo
keliu.
S asys
KEINYS
88