TERMINOLOGIA
IR
DABARTIS
.Te minologija
i
p esen eis*
-
al an a8 e
Kauno
ecnologias
i
eido
a igosniy
inkinj!, ku j
j
é sudé i
1997
m.
bi zelio
4
d.
lá
oco e am
uma
con e ência
cien í icac-
ij lechnikos
moksly
p oblemas
de linguagem* pa agy i a igos.
Knyga iSéjo
p iS
con e ência,
a
ad
pa icipan -
es p aneSéjy
min imis
su
galeo
susipazin i
só
audi o ijoje,
ne
mas g ize
namus.
Publicação no
i
pe iódico
j
a igos.
Penkios
deSim ys
43
au o iy
abalham
em no e
jy
aukS osias
escolas em
ciência
js aigos.
i
Tai
Li uiy
línguas
i
La iy kalbos
ins i u y
e minologai,
gausokas
bii ys
Kau-
no
i
Siauliy
aukS yjy
mokykly
lie u iy
i
s e imy
kalby
dés y ojy,
mazdaug
kas
penk as
au o ius
—
na os bei
echnikos
moksly
specialis
i8
Uni e sidade
de ecnologia
de Kaunas,
Vilniaus
Uni e sidade
e
Ma emá ica da
i
in o má ica
ins i u o.
maio ia
a igosniy
umaip ou a é
a
susije écnica
lingubei
e minologia,
su
só alguns
des inada a
ba
bem mais
amplos
assun os,
exemploziui,
Ba zdziukienés
L.
,,Kalba
—
kul i iné
Zmogaus
aiska,
G.
Cepai iené-
s,,Kalbos
e ie o
unções
i
Zenklai,
R.
Leka icie-
nés
,,Kalba samoné
i
psicholing is iniy
y imy pag indu.
Também só
alguns
a igosniy
pelo menos
quan o
widéliau
g ildenamas
algum seja
e minolog-
ia eo ia de
assun o
(K.
Gai enio
i
A.
Kaulakienés
,,Lebbinis
subje i is
i
e miniação
écnica,
Skujinios,,Ta -
xau iniai
V.
nacionalinés
e minologias
elemen os,
Skujinios
V.
i
M.
Ki y és,,Te mino-
g a ia
peculia umas
especialio ex o
s ilis ikos
a z ilgiu)
in es igados
sepa i y Sal iniy
a
e miny a jy
pa eikimo b uoZai
(N.
Bane iciené-
s,,Technikos
e miny
s anda y
apib ézimy
ydos,
J.
Gai eny és
,,Lie u isky
i
anglisky
ke u Zodziy
echnikos
e my
s uk i y
sug e inimas
[-
s uk i os
g e inimas],
J.
Ko sako
,,Físikos
e mininai
me akalbos
eks y
leksikos
poZi i iu, V.
NeGi ino
i
V.
NeCi inienés,-
,Da ieji
la yniski
i
g eiki8ki
a iksai e
démenys
medicina
e minijoje
k . ).
i
Amciu
his ó ico
linguís ico
z ilgsniu
j
alguns
assun os de
léxica especial
em seus
a igos
Z elTe minol-
ogija e
a ualidade:
Mokslo da bai,
Kaunas:
Technologija,
1997. p. 244
80
gia
V.
Riméa
(,,Abou o a
alguns
e mos
écnicos")
i
Sk.
Valen as
(,.Ma e ialiosios
echnikos
e minai
indoeu opieciy
poe ikoje).
Didziausia
a igoniy pa e
dedicada à
e minologia
p á ica de
pe gun as
i
educacionais.
Dalykiskas
g ounding
bidingas
maisumai
na u al os
echnikos
moksly
specialis y
i
aSy y a ikniy.
Nelas
a gumen uo ai
são le an ados
apascican es
kai ku iy s i¢iy
e miny
nenuoseklumai,
dada jdomiy
siiilymy
(V.
Dagiené
,
Mokomosios
p og aminés
j angos
e minologijos
p oblemos, S .
Ra au as,-
Zodzio
ap anga
e minolo-
giniai
sunkumai,
S .
Zajankauskas
e minus
éminys,
exemplo,
méginys,
y inys,
bandinys
k ., S .
i
Zeb auskas pKai
ku iy e mo
elec o echnikos
a osenos
di iculdumai*,
Zilinskas
Lie u iskos
in o ma ikos
A.
e minijos
keblumai k . ).
i
Mas há
p incipalmen e
a igosniy, nos
quais umaip
di e en e
abo déjami
aikinaj ai iis
a
ciência
linguagem e
a
e minologia de
mi
ensino
Klausimai.
S ai só
alguns
okiy
a igosniy:
D.
Aleknienés
i
V.
Zulienés
,,P o esinés
linguagem
egulingo
ki éiação
ugdimas,
R.
Bukauskienés
,,Ekologijos
ag onomijos
i
angly
e minijos
ensino
auk8 ojoje
mokykloje,
Klimo ienés
G.
,,Ve slininkys és
i
comme cijos
e miny ensino
u ilizando
mé odos a i os
de ensino,
MileSke icienés,,-
Specialybés
e minijos
E.
mé odos de
ensino, S .
S a ke icienés
,,Dok o an-
y
p o esinés
linguís ic-
os
especiais
i
do ensino k .
Dalyje
Siy
a igosn-
iy
aisoma
po
Ziupsnelj
i ai iy
línguas
( isy
p imei o
p o esinés)
dalyky.
Exis e quase só
i
p o esinés
linguagem
kul i ai ski y
a igosniy,
pa yzdziui,
Ba ke icienés
R.
i
N.
Pe ni inienés,,-
Mi8kininky
p o esinés
idiomas
nesklandumai,
Celiesienés,
V.
Zilinskienés
R.
i
R.
Zukienés
,,Dés y ojy
aSomosios
i
Snekamosios
língua
ikumai,
V.
Liolienés
,,Cai alguns e mo
elec o echnikos
da e minybos
a osenos
ne ikslumai,
i
Moly és,,Dazniau-
sios mediky
E.
e minijos e idos
k .
i
S aipsniy
au o es
neme ai mui o
susi iiping
coloca
ak ualius
mokskalbos,
e miny
lo
da ymo,
a osenos
ques ões de
ensino.
i
P incipalmen e
pensamen os
gi am sob e a
a ual
jy
e minologia
p á ica
especial da
língua de
ensino
assun os.
i
Inciden em-
en e,
p óximo
pacio
e minologi-
as, sua
p á ica de
ligação com
su
ensino se á
bene
jdomim do
con eúdo
linguba inki-
mo
co aoZ,
a é
Siol
e okai
assim
j
ienq
daik a
suei-
81
G ynieji*
e minologogo-
s, ambém
j ai ios
e minologijas
kosijos
ge almen e
bemaz
absolu amen e
não se
in e essam no
ensino, embo a
isso seja um
impo an eiau-
siy
(jei mesmo
ne
impo an-
eis)
e miny
ins alagi-
j
mo
a oseng budy.
‘Tad, em ge al
iman , na coleção
g ildenama pelo
menos
palieciama
a
nemazai
impo ânciaiy
e miny esa ies,
jais
elacionados
a ualinés bakles,
jy
i
su
dalyky.
Te minologija
i
p esen eis
—
jdomi,
con einga,
nãobagai
ecnicamen e
su u ky a
iSleis a li o.
i
Ja, abejo,
be
naudós,
emsis
e my
i
a ky ojai,
kalby
dés y ojai.
i
Taciau
baseando-se
da
publicação
lei o ojas
u és bi i
apdai us
pe oda
—
li o
susida ys
ge okas
pluo as
j ai iy
ne ikslybiy,
apsi ikimy,
klaidingy
eikiniy,
aiskinimy
nepag is y
is ady.
a
Dél isso,
pa a ajuda
os au o es
do li o
lei o ojos,
Siame
i
aXinyje
api isy
p imei o
meniné i
i
pelo menos
impo an e-
sesnius
nep icep in
dubo inus
assun os,
ambém
a
chama i
démesj
alguns quais
in ikslums
da men e.
ju
j
i
Sena da pa e
misy ciência,
a e ki y
s i¢iy
specialis y
i
béda é
insu icien em-
en e sujeiki a
his ó ia
conhecimen o.
y
I8
cia su ge
ela i amen-
e ne da
sma kis
eju enimai
namazai
pa a u bi
—
pa ece que
p iS
XX
a.
a
a é p imei oji sio
amZiaus k aS o
independomybés
a psnj
Na
Li uânia
quase
nada
—
nãoi a
nem dailés,
nem
muzikos,
nem
ciência
a
echnikos,
embo a
somos
didelés
Didziosios
Li uânia
KunigaikS ys-
és kul i os
pa eldé ojai
emos ieng
i
seniausiy
y inés
Eu opés pus
uni e si y.
In elizm-
i
en e,
alguns
,,Te minologia
i
ago a ies
au o es, odos,
aiSkiai pe élai
e anda seu
s iciy p adziq
a igo
—
,,Kai ku iy
elec o echnikos
e my
a osenos
di iculdumai*
a i ma-se que
uni e si á ia da Li uânia
se enniasdesim penkme is
coincidindo mesma pa
écnica moksly sukak imi
su
(p.
216),
0
do a igo
P iesaginiai
e mos
médicos
P.
A izonio
,,Akiy ligy
ado e*
au o ei
pa ece-se
que miné a
1940 i8leis a
m.
P.
A izonio
li o
esan i um
pi myjy
lie u iy
medicina
e miny
Sal iniy
(p.
51).
Tan o lie u iy
e minologias,
an o ypa¢
ciência
écnicaos
p adzios
de é y ieSko i
a
ku que
anksdiau.
Tu ime ainda
i
ieng
keis oka
pap o j
mui o
-
neapib éz ai
zmones
chamamos
kalbininkais.
Mesmo
mesmos
kalbininkai
p adiniy
klasiy
mes eja
A.
Vi eli ing
(1887-1925)
nem edais
nomeia
kalbininku,
ma y ,
nan is.
82
dél do que
alguns me y
ciojo
desim mecio
p adzioje
jun amen e
su
J.
Jablonskiu,
K.
Buga
i
ou os
abalhou
Te minologia
Comissão,
pa engeé
aquela
comissão
ado y
e miny
inkinélj e
pa asé ieng
ki a
s aipsknygel-
g.
nj
i
Gal às ezes
dél panagiy
p ieZasciy
a igo,,Lek-
sikiniai
[=Leksiniai]
i
s ilis iniai
moksliniy
eks y
ypa umai-
TM
ling is ais
pa adin i
inzinie ius
A.
No od o skis
e médico
A.
Suminas
(p.
154).
Taciau
en o nk-
ui isando
K.
Gai enio,
E.
Jakai ienés,
J.
Palionio,
Pio o skio,
R.
Re o ma skio,
A.
Vinoku o k .
G.
i
ik y
kalbininky
pa a des,
oda
pag is ai
pode
suabejo i,
só
a
miné ieji
pessoas
companhia
j
g
não
pa eke
pe
e oida.
I8
a igo de
a igo não
nesunku
p ilas ii
boa
pluos a
ne iksliy
j ai iy
idioma
dalyky
aiskinimy.
Kele as
pa yzdziy
zodziy
i8
da ybos
galiinés
—
ediniu
conside a-
do apêga
su
- is ei o
Zodis
jei is
(p.
16)
i
a e 8<iai
-
apêndices
- as
ediniu
supo ado
aikus
galiinés
edinys
uZk a as
(p.
53).
Neapdai iai
issky us
Zodziuose
p agula e
pazaida
p eesagas
-u/a
i
-da
(p.
54),
nãop as ai
nuk am i as
es a
pama iniy
Zodziy
p aguléjo
e pazeidé
Saknys
-gul
i
-Zeid-.
Tokie coisas
pi S u
p ikigamai
indicam, que
pa a
algumas
e miny
analisé oj-
om
necessé y
p o undugn-
io
pas udijui
undamen -
os de
deci inio do
a ibinio.
Mui o
p a e s y
em ge al
ge esné
aSandiy
pazin is
su
Zodziy
da ybos,
g ama icas,
linguagem
kul i os
eikybos
i
eo ia.
Isso pode
padé y
is eng i nebi y
eg asiy
suda inéjimo,
leis y
obje i io
a alia an o
ki y eiginos,
an o u ima
linguagem
meziaga.
Pa yzdii, quando
co igidos na
publicação
elec o echnica
pa a o i
apêndices
-inis,
-é
bid a dziai
só dél do que
que eles esa
iS es i
in e p au i-
niy Zodziy,
u ingiy
p iesaga
i8
-ab
a
-y - (ak y iné,
di e encialiné
k .,
i
p.
128),
não é
di ícil
acha , que
assim
aze
bid a dziy
bend inéje
kalboje
esa não.
Mas é pois
assim pa a
adequada-
ne
men e
—
da omy
a ojamy
okiy
i
ediniy
ninguém
nekimba
né a
pama o
i
kib i.
Em ou o
a igo
apêndices
-inis,
-é
a ybos
i8galés
ainda mais
limi adas
a i ma-se
—
que p ies
Sia
apésaga,,n-
e eiké y
usa
ou as
apésagas
(p.
135).
Belai
ne egé a
negi dé a.
P imei a-
men e
neaisku,
como al
p ecoesng
p eesaga
ba y pode
pa a o i.
Neben
éia
que é a
dize que
apésaga
i8
u inciy
Zodziy
bid a diiai
su
-inis,
-é
neda omi.
Mas isso
bii y didelé
ne iesa.
Bud a dziy
apêga
-nis, é
-é
como só
uma u,
que
ago a é
i8
mui o
da ios e
83
e u i
ela i a-
men e
nedaug
da ybos
limi imy
Reiké y
ku kas
p ecisa-
men ei o
eiks i
seus
men is,
que
nesusida-
y y
jspudis,
jog
i8 edinej-
amos
nebii os
eg asés
ou kKokie
nesami
polinkiai
de
linguage-
m. po
im isso é
impo a-
n e
ensinan-
do
es udan-
es, não
só
cien iné-
se
con e ê-
ncias ou
ciência
publicaç-
ões,
po que
ensina
p ecisa
só ik ai
ik y
assun o.
P amany y
aisykliy pe
a
dideliy
apibend inimy
na coleção há
mais.
i
Pa yzziui, sob e
Zodzius
su
in e nacion-
al demeniu
Aid o eigia-
ma:
,,Démens
A/d osa a a-
nkisku
Zodziu
não pode
subs i ui .
Cia
impo a-
n e, qual
o
segundo
sudu in-
io Zodzio
démen o
Li uu is-
ka ou
in e nac-
ional. Se
in e nac-
ional e
eiSkian-
is
e mina
ou ciência
sa oka
{=i é
e mas],
isso u é y
bi i u ilizado
sudu inis
Zodis,
po
exemplo.,
[=:]
Aid os a-
ica,
hid odin-
amica,
hid o a-
nsmisija
i pan., 0
se
lie u isk-
as,
sudu in-
is
e mins
keis inas
sudé ini-
u, po
exemplo.,
[=:]
A/d aul -
né
pa a a,
hid auli-
co
suu blys,
hid auli-
co
mo o lis
e k . (p.
238).
Nesleidzi-
an j
Sios
iS auké-
lés
aiskos
nege um-
us ( is
dél o da
p imei a
sen ença
e da
inaliam-
osios
iS auk-
os pa e
p iS a i-
ngumo
nu ylé i
né a
como
sa a an-
kisku
Zodziu
subs i u-
i não
esq, mas
uoj
pa ¢
keiiama!),
Gia isy
p imei a
ipi dize ,
que
a ualinés
bend in-
és
linguag-
em
aseyba
não dá
absolu a-
men e
p iela
okiidy
eg asé-
ms.
P ieSing-
ai. Se al
aisykle
bi y im a
lide u is
(0 okiy
a p au-
iniy
p admen-
y, be
Aid o-, é
ge okas
pluos as-
), ek y
aze
nemazq
a ualinés
da
linguag-
em das
p á icas
e da
eikybos
pe e s-
ma. I8
onde ais
coisas
su gem?
Galba iS
pe dém
aidiskai
en e dos
Es adoy-
binés
Li uu iy
língua
Comissão
ecomen-
dações
dél
algunse-
o ZodZiy
com
p e ime-
niu
au o-(by-
je, isso
mos y -
y, como
cuidados-
amen e
aukS os
ins i uiç-
ões
u é y
kis is j
isolados
pa ciais
a ose-
nos
ques õe-
s, 0
kiSdamo-
si como
p ecisa-
men e
u é y
eik3 i
suas
a i maç-
ões).
A i ados
assun os
da
linguag-
em não
odos os
kalbinink-
ai
aiskinam
uni o m-
emen e.
Isso não
béda.
Assim
pode bi i
ieskoma
ciência
e dade-
os.
Taciau
neg ai,
kai
quaisqu-
e
p emiss-
as ou
possibily-
bés
iSpuciam-
os. P ie
okiy
dalyky
pe eny-
y
ik iaus'
domiy i
aikliy
p o . V.
U buéio
pamas y-
my deél
galimy
sudu in-
iy Zodziy
da ybos
aiskinimy
um do
ou o
suabsolu-
u in as
pacios
di ybos
como
Zodziy
da ybos
bido
nebep ipazinimas (di iniai laikomi galiniy ediniais). Taïiau e odos acadêmicos zodziu
84
da ybos
ap agai, e
escola i-
niai
ado eli-
ai gal iniy
e d i iniy
da ybos i
k i a
neplaka.
To
eiké y
segui e
aukS yjy
mokykly
(ypaé ne
ilologus
mokan i-
ems)
dés y o-
jams i
nek a Si-
n i nem
ki y
dalyky
dés y o-
ju, nem
s uden y
gal y
(p.
70).
Lignamen e
assim
du iniais
a
sudu iniais
e mos não
cabe chama
su auk iniy
Zodziy
medpunk as,
medsesuo,
ubdispanse -
is e e c. (p.
135-136).
Leidinyje
es á
ap esen ado
ge okas
pluos as
j ai iy
linguagem
aisymy.
Desa o u-
nadamen -
e, del
pa es jy
p ecisa
abejo i,
alguns
i
absolu am-
en e
0
inacei á ei-
s, em
luga es
consomi
injus iy ini cousas.
Be
con ex o
mais amplo
é di ícil
dize ,
exa amen-
a
e
co igido
gaba i as
pasakyme
iski s os
gaba i as
de madei a
odziu a is
(p.
41),
po que
isso
comple a-
men e
di e en -
es eik8més Zodziai.
Tad
biedam
ap esen -
be
ado mais
amplo
aiscimen-
o, Sis
co eção pode
Zmones
enganadi-
i.
Deja, al
isplé8 y bi inos
us ojamosios
i8
ambien e
Zodziy be lyéiy
aisinéjimas,
pa ece, a é ima
plis i.
Di ku
en ende ,
kodél
co eomas
i
i íssimo
di ado
medZio
Jeidimas o
i
melho
ge almen e
ou a
ecime
u ilizado
siiilomas
subs i u o-
jo
as medzio
e imas
(p.
sul 41,
y
Zodziy
a osenos
Z .
DZ,
439
i
923,
LKZ
VII
270).
Neaisku,
kodél
queis u
conside -
ado
e mo
Sakny
papjo imas
(p.
43).
Skaudiiai
e ys a
kalbininké,
eigdama,
que no mas
da linguagem
esq
nusikals ama
sakan acid
abaiabai
(p.
77).
Taisy ojai
de línguas
u é y bi i
mui o
a sa gesni,
isy
p imei o
es o ça --
se quan o
melho
conheini
gy aja
lingua, lingu
aisymy
eo ijq
p á ica,
po que
quando
i
imami
aisine i
bas an e
bons,
i osios
lingu
o ma
pama u
e mininai
mesmo pa-
a
Gids os
linguagem
pasakymai,
nejuciom
sp is a
p o lipas
Zodziai:
,,
VieSpa i-
e!
Qual
Gia
da oma
su
miisy
ala?
Kodel
abal i-
né língua
ima algum
pa a
quem
apa ece
ge esné
uz
i a? ! Em
ge al
aisymai
em bi i
aki aizdii-
s, mui o
ai8kis,
pag is i,
p ecisa
exa ame-
n e
mos a ,
que em
quais
i
casos
aisoma.
Em
luga es
pode se
di ícil ao
lei o
adi inha
se cabe
ou não
cabe
sepa ad-
os
Zodzius
a
pasakymus
a o i,
pa yzdziui,
ienu
apsp es i
co ecom-
as como
linguagem
e ada
(p.
71),
o
ou ou
si ilomas
usa
(p.224).
Kai
posi i a,
embo a
i
A.
Pupkiu
baseando-se
que
j a dziuo i-
nés o ma
esanios,,bii -
inas
sudé iniy
e miny
indiciklis
(p.
42),
ge okai
pe siidoma.
Mesmo mui o
necessé y
abejo i, bi ina
dize , como lá
a
mesmo o necida,
só g ynasis
pusynas,
Jaikinasis
sandélis,
na i alusis
a Zélimas.
Neaisku, quan o
g indziam gyslos,
kondensa o inia
a ik minio
co eção
85
kilmininku
(p.
128).
Tu bi cada
usuá io de
linguagem
ip
especial
con i min y,
que jp as a
ou jp asciau
ago a saky i
a/iumil ninis
dalgis,
silab inis
monigas,
a inis
laidas.
I
kilmininke
es animas, bem
pais adas, mas
no p esen einé
alboje oki lyg
i es poe inés,
meninés,
dalykinés
linguagem
i
pasakymai
kondensa o iaus
a iklis
o
ne
kondensa o i
aizdziai
s:
j a dija
di e en es
sa okas, dél não
i
pode bi i um
ou o aisomi
(kalbos a z ilgiu).
Neben kas
pacius daik us
bi y sumaiges
o
(mas isso
bii y
coisaco,
o
ne
linguagem,
e o)... Passa
a se que nos
dados
exemploszios
udo
ne
co e oma, o
que
co e y ina.
Pa yzdziui, na
sen ença
Pasi enkan
an enas oi
guiu asi Ju
papli imu,
c iada
skaiciamen o
me odicas
plenum
aisomas só
zodis pilnumu
(p. 69), mas, se
neno é a
mais
melho a
daquelin
sen inio, bi y
ike pa aisi i
da pelo
menos seu
p adziq -Bu o
lide amasi
pa enkamy
an eny
papli imu<...>.
Pe pus
ieniskai em
ce os
con os
co igido
eiksmy
pa adinimy
naudininkas
bend a imi,
po exemplo:
1) Tole ancijy
sis ema de
o mação (=
Tole ancijy
sis emai
suda y i)
ixa-se
unidade de
ole anção
(p. 70); To kiam
kampy
ma a imu
(=Tokiem
kampams
ma a imu )
dazniausiai é
usado
sinusiné
lin uo é (p.
70); 3) Um
g ande
démesys é
concedido da
p odução
p oduzida
kokybés
i e inimu s
(=Daug
démesio
des inada à
qualidade da
p odução
p oduzida
j e inimu -
s) (p. 65).
Melho e mais
impo an e
i eiau bii y
em ais casos
e agyi que e
assim: 1) Kad
bu y
suda y a
ole ancijy
sis ema,
de e mina-se
unidade
ole ancij; 2)
Tokie kampai
dazniausiai
medidos
sinusine
liniuo e; 3)
Mui o
iipinamasi
j in i
p oduc iy
qualybe.
Sj e a pode
p ikis i e dél
paciy
a igosniy
au o iy
idiomas. Tai,
zi ék, mal
pa imen ado
qual Zodis
a elis, é ly is,
po exemplo:
1) apib ézimy
sis ema isku-
mas
(=sis emisku-
mas), p. 34; 2)
jaunesnés i
maio es
(=nésZemesn-
és e
zods esnés)
klasés, p. 100;
3) Nepakanka
kons a ua a
impo ância
da linguagem
no
conhecinime
moksmokslini-
am pazinimui
(=), p. 21; 4) <...>
odziy
junginiy
aliumininés
co e amen-
e
su o mulada
da y a)
kalbiné aplinka
86
<...>,
p.
66; 5)
<...>
bui ina sma kiai
splés i
in e p au izod-
<...>
éymokéjima
ny
lie u iy kalba
(=/e u iy
kalboje
a ojamy
a p au iniy
zodziy
mokéjima),
p.
164
( Além
disso,
i
p óp io
Sis a
a i mação
mui o
du idosa).
Gana
daznai
esquecido
pa e
kilmininkas,
P z. :
1)
Dél apa ece
o
s uk d iniai
idiomy
a ian a
(=s uk i iniy
idiomy
a ian y,
ainda melho :
susida o
a ian y),
<...>
p.
25;
2)
<...>
pode
susi o ma
i
sinonimiski
azeologizmai
(=sinonimisky
azeologizmy,
ainda melho :
susida y i
azeologizmy),
p og ama
j aukéme
<...>
p.
27;
3)
[
i
j
a
i-
ias
mandagumo
o mules
(=j ai iy
mandagumo
o muliy;
ainda
melho :
j ai iy
mandagiy
pasakymy),
mokoma
p.
102;
4)
<...>
paciam
o ma i is
<...>
óculos
(=sakiniy)
su
uo
Zodziu,
p.
132;
5)
<...>
não é di ícil de
localiza p okalbés
empos siekianéius
minimalius
ex us-sin agmas
(=siekianciy minima-
Jy
|
mazuc y
eks y-sin agmy),
p.
194
i
k .
Ai, ai!
Vis dazniau
mesmos
i
kalbininkai,
ma y ,
oldami de
i oosios
linguagem,
nebe a oja
da pa e
kilmininko
naqueles
casos,
i
quando
i oosios
linguagem
espi i uia
e k inai
exigem.
jo
Ul imamen e
mui o plin a
a i kS inés
mi8 iyjy
(de inamyjy
nede inamyjy)
pazyminiy
i
o denkos
mada.
I
monumen-
o mais
ene ingj
Vilniaus
subs i ui
cons uído
Li uania
didziajam
kunigaikS¢iui,
0
ne
didziajam
Li uania
kunigaikS¢iui.
Gausoka
maiSalynés
i
em uma
publicação
e isada.
Mesmo de
ne
um a igo
an a8 éie
al ez
segundo
quais
logikos, one
segundo
linguagem
polinkius
sumé y i
ais
pazyminiai,
exemplo. :
,,P o esinés
língua
egula ingo
ki ciamen o
educadão
(p.
11),
,,Dés y ojy
asomosios
i
Snekamosios
ikumai da
língua
(p.
68),
Dok o an y
p o esinés
ca ac e ís-
icas de
ensino da língua*
(p.
189)
i
k . I
sklandziau,
i
jp as iau,
i iau bi y
saky i bei
ay i
aisyklingo
p o esinés
lingua
ki cia imo
mokoma
(ki cia imo
mokoma,
ugdymas)
ne inka),
asomoyi
Gia
i
Snekamoji
dés y ojy
ala,
p o esiné
dok o an-
y ala.
Nebesigan a-
j
n i ai ius
kalbamo
publinio
ne ikslumus,
is dél o
mui o da iipi
a i
Zodelj ki a dél
s e imy
k aS y
pessoal a dz-
iy aymo.
La yniska
aidyna
a ojanciy
k a8 y
pe sonal a d-
ziai li oje
dazniausiai
87
a8omi
o iginalalo
pa idalu,
daznai
p idé os
lie u iskos
galinés. Mas
p amaiSiui
luga es
kyS eli e
segundo
a ima
palie u in o
pa asymas,
exemploziui,
qual W on
Humbol as (p.
46; só kazkodél
nesse caso
deixik a
es anima
na do aidé),
Heigensas (p.
22) e k .
Da nenuosekliau
déliojamoslie u iskos
galiinés, dél um au o
pode pa ai i
i
Wi gens eins (p. 20;
o
Sis Zodis pe e oida
publicação
issap pin ado ne su
aide g, 0 su q), 0 ou o
-Wi gens ein (p. 124).
nesse caso já é di ícil
en ende , se sob e
pona, ou sob e ponia
se ala. Mai8a ions Gia
mui os, e de odo não
pasa em is a que
Li uu iy pelo menos
galiine is esmés oda
3j Sim me j oi
jp as a pa a
masculiskos e
em8kos sexos
sob enys de pessoa, i.
i. usa senho as
Heidegge is ( e iama,
daznai i a8oma
[Heidege is]),
Osgoodas [Osgudas],
Sapi as [Sepi as], mas
ponia Heidegge
[Heidegge ], Osgood
[Osgud], Sapi [Sepi ]
(Siezdiai opink i i8 p.
124, 125, 46, onde ci a
eles neg ai). Sem
dú ida, isso indica que
ay ojams ia mui o
que aindaé a neai8ku.
Sis Ziupsnis pas aby
su agy as não pa a
que bii y no ima a,
como saky a,
bas an e jdomy
inkinj supeik i. Não!
Só no é a chama a
a enção skai y ojy
(ypaé ne kalbininky)
démesj j isso, que
leciona Siq li o,
beje, como e odo
ou o, p ecisa
pensando e
paubejojando, que
nunca não con ém clai
segui pelo, que quem
onde e como con a ou
pa aso.,,Te minologia
e ago a au o es
ieSkoio e dadei as.
Nem semp e ela i$
ka o sus in a. En ão
al ez e pa a eles cia
compilados
pensamen os e
abejonés padés
Zeng i kokj Zingsnelj
j p iekj na i íssima
língua conhecimen o,
ensino e pesquisa
caminhou.
S asys
KEINYS
88