scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminologija ir dabartis

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminologija ir dabartis

Author: Stasys Keinys
Year: 1997
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/816/907
TERMINOLOGIA
IR
DABARTIS
.Te minologija
i
p esen eis*
-
al an a8 e
Kauno
ecnologias
i
eido
a igosniy
inkinj!, ku j
j
é sudé i
1997
m.
bi zelio
4
d.
lá
oco e am
uma
con e ência
cien í icac-
ij lechnikos
moksly
p oblemas
de linguagem* pa agy i a igos.
Knyga iSéjo
p iS
con e ência,
a
ad
pa icipan -
es p aneSéjy
min imis
su
galeo
susipazin i
só
audi o ijoje,
ne
mas g ize
namus.
Publicação no
i
pe iódico
j
a igos.
Penkios
deSim ys
43
au o iy
abalham
em no e
jy
aukS osias
escolas em
ciência
js aigos.
i
Tai
Li uiy
línguas
i
La iy kalbos
ins i u y
e minologai,
gausokas
bii ys
Kau-
no
i
Siauliy
aukS yjy
mokykly
lie u iy
i
s e imy
kalby
dés y ojy,
mazdaug
kas
penk as
au o ius
—
na os bei
echnikos
moksly
specialis
i8
Uni e sidade
de ecnologia
de Kaunas,
Vilniaus
Uni e sidade
e
Ma emá ica da
i
in o má ica
ins i u o.
maio ia
a igosniy
umaip ou a é
a
susije écnica
lingubei
e minologia,
su
só alguns
des inada a
ba
bem mais
amplos
assun os,
exemploziui,
Ba zdziukienés
L.
,,Kalba
—
kul i iné
Zmogaus
aiska,
G.
Cepai iené-
s,,Kalbos
e ie o
unções
i
Zenklai,
R.
Leka icie-
nés
,,Kalba samoné
i
psicholing is iniy
y imy pag indu.
Também só
alguns
a igosniy
pelo menos
quan o
widéliau
g ildenamas
algum seja
e minolog-
ia eo ia de
assun o
(K.
Gai enio
i
A.
Kaulakienés
,,Lebbinis
subje i is
i
e miniação
écnica,
Skujinios,,Ta -
xau iniai
V.
nacionalinés
e minologias
elemen os,
Skujinios
V.
i
M.
Ki y és,,Te mino-
g a ia
peculia umas
especialio ex o
s ilis ikos
a z ilgiu)
in es igados
sepa i y Sal iniy
a
e miny a jy
pa eikimo b uoZai
(N.
Bane iciené-
s,,Technikos
e miny
s anda y
apib ézimy
ydos,
J.
Gai eny és
,,Lie u isky
i
anglisky
ke u Zodziy
echnikos
e my
s uk i y
sug e inimas
[-
s uk i os
g e inimas],
J.
Ko sako
,,Físikos
e mininai
me akalbos
eks y
leksikos
poZi i iu, V.
NeGi ino
i
V.
NeCi inienés,-
,Da ieji
la yniski
i
g eiki8ki
a iksai e
démenys
medicina
e minijoje
k . ).
i
Amciu
his ó ico
linguís ico
z ilgsniu
j
alguns
assun os de
léxica especial
em seus
a igos
Z elTe minol-
ogija e
a ualidade:
Mokslo da bai,
Kaunas:
Technologija,
1997. p. 244
80
gia
V.
Riméa
(,,Abou o a
alguns
e mos
écnicos")
i
Sk.
Valen as
(,.Ma e ialiosios
echnikos
e minai
indoeu opieciy
poe ikoje).
Didziausia
a igoniy pa e
dedicada à
e minologia
p á ica de
pe gun as
i
educacionais.
Dalykiskas
g ounding
bidingas
maisumai
na u al os
echnikos
moksly
specialis y
i
aSy y a ikniy.
Nelas
a gumen uo ai
são le an ados
apascican es
kai ku iy s i¢iy
e miny
nenuoseklumai,
dada jdomiy
siiilymy
(V.
Dagiené
,
Mokomosios
p og aminés
j angos
e minologijos
p oblemos, S .
Ra au as,-
Zodzio
ap anga
e minolo-
giniai
sunkumai,
S .
Zajankauskas
e minus
éminys,
exemplo,
méginys,
y inys,
bandinys
k ., S .
i
Zeb auskas pKai
ku iy e mo
elec o echnikos
a osenos
di iculdumai*,
Zilinskas
Lie u iskos
in o ma ikos
A.
e minijos
keblumai k . ).
i
Mas há
p incipalmen e
a igosniy, nos
quais umaip
di e en e
abo déjami
aikinaj ai iis
a
ciência
linguagem e
a
e minologia de
mi
ensino
Klausimai.
S ai só
alguns
okiy
a igosniy:
D.
Aleknienés
i
V.
Zulienés
,,P o esinés
linguagem
egulingo
ki éiação
ugdimas,
R.
Bukauskienés
,,Ekologijos
ag onomijos
i
angly
e minijos
ensino
auk8 ojoje
mokykloje,
Klimo ienés
G.
,,Ve slininkys és
i
comme cijos
e miny ensino
u ilizando
mé odos a i os
de ensino,
MileSke icienés,,-
Specialybés
e minijos
E.
mé odos de
ensino, S .
S a ke icienés
,,Dok o an-
y
p o esinés
linguís ic-
os
especiais
i
do ensino k .
Dalyje
Siy
a igosn-
iy
aisoma
po
Ziupsnelj
i ai iy
línguas
( isy
p imei o
p o esinés)
dalyky.
Exis e quase só
i
p o esinés
linguagem
kul i ai ski y
a igosniy,
pa yzdziui,
Ba ke icienés
R.
i
N.
Pe ni inienés,,-
Mi8kininky
p o esinés
idiomas
nesklandumai,
Celiesienés,
V.
Zilinskienés
R.
i
R.
Zukienés
,,Dés y ojy
aSomosios
i
Snekamosios
língua
ikumai,
V.
Liolienés
,,Cai alguns e mo
elec o echnikos
da e minybos
a osenos
ne ikslumai,
i
Moly és,,Dazniau-
sios mediky
E.
e minijos e idos
k .
i
S aipsniy
au o es
neme ai mui o
susi iiping
coloca
ak ualius
mokskalbos,
e miny
lo
da ymo,
a osenos
ques ões de
ensino.
i
P incipalmen e
pensamen os
gi am sob e a
a ual
jy
e minologia
p á ica
especial da
língua de
ensino
assun os.
i
Inciden em-
en e,
p óximo
pacio
e minologi-
as, sua
p á ica de
ligação com
su
ensino se á
bene
jdomim do
con eúdo
linguba inki-
mo
co aoZ,
a é
Siol
e okai
assim
j
ienq
daik a
suei-
81
G ynieji*
e minologogo-
s, ambém
j ai ios
e minologijas
kosijos
ge almen e
bemaz
absolu amen e
não se
in e essam no
ensino, embo a
isso seja um
impo an eiau-
siy
(jei mesmo
ne
impo an-
eis)
e miny
ins alagi-
j
mo
a oseng budy.
‘Tad, em ge al
iman , na coleção
g ildenama pelo
menos
palieciama
a
nemazai
impo ânciaiy
e miny esa ies,
jais
elacionados
a ualinés bakles,
jy
i
su
dalyky.
Te minologija
i
p esen eis
—
jdomi,
con einga,
nãobagai
ecnicamen e
su u ky a
iSleis a li o.
i
Ja, abejo,
be
naudós,
emsis
e my
i
a ky ojai,
kalby
dés y ojai.
i
Taciau
baseando-se
da
publicação
lei o ojas
u és bi i
apdai us
pe oda
—
li o
susida ys
ge okas
pluo as
j ai iy
ne ikslybiy,
apsi ikimy,
klaidingy
eikiniy,
aiskinimy
nepag is y
is ady.
a
Dél isso,
pa a ajuda
os au o es
do li o
lei o ojos,
Siame
i
aXinyje
api isy
p imei o
meniné i
i
pelo menos
impo an e-
sesnius
nep icep in
dubo inus
assun os,
ambém
a
chama i
démesj
alguns quais
in ikslums
da men e.
ju
j
i
Sena da pa e
misy ciência,
a e ki y
s i¢iy
specialis y
i
béda é
insu icien em-
en e sujeiki a
his ó ia
conhecimen o.
y
I8
cia su ge
ela i amen-
e ne da
sma kis
eju enimai
namazai
pa a u bi
—
pa ece que
p iS
XX
a.
a
a é p imei oji sio
amZiaus k aS o
independomybés
a psnj
Na
Li uânia
quase
nada
—
nãoi a
nem dailés,
nem
muzikos,
nem
ciência
a
echnikos,
embo a
somos
didelés
Didziosios
Li uânia
KunigaikS ys-
és kul i os
pa eldé ojai
emos ieng
i
seniausiy
y inés
Eu opés pus
uni e si y.
In elizm-
i
en e,
alguns
,,Te minologia
i
ago a ies
au o es, odos,
aiSkiai pe élai
e anda seu
s iciy p adziq
a igo
—
,,Kai ku iy
elec o echnikos
e my
a osenos
di iculdumai*
a i ma-se que
uni e si á ia da Li uânia
se enniasdesim penkme is
coincidindo mesma pa
écnica moksly sukak imi
su
(p.
216),
0
do a igo
P iesaginiai
e mos
médicos
P.
A izonio
,,Akiy ligy
ado e*
au o ei
pa ece-se
que miné a
1940 i8leis a
m.
P.
A izonio
li o
esan i um
pi myjy
lie u iy
medicina
e miny
Sal iniy
(p.
51).
Tan o lie u iy
e minologias,
an o ypa¢
ciência
écnicaos
p adzios
de é y ieSko i
a
ku que
anksdiau.
Tu ime ainda
i
ieng
keis oka
pap o j
mui o
-
neapib éz ai
zmones
chamamos
kalbininkais.
Mesmo
mesmos
kalbininkai
p adiniy
klasiy
mes eja
A.
Vi eli ing
(1887-1925)
nem edais
nomeia
kalbininku,
ma y ,
nan is.
82
dél do que
alguns me y
ciojo
desim mecio
p adzioje
jun amen e
su
J.
Jablonskiu,
K.
Buga
i
ou os
abalhou
Te minologia
Comissão,
pa engeé
aquela
comissão
ado y
e miny
inkinélj e
pa asé ieng
ki a
s aipsknygel-
g.
nj
i
Gal às ezes
dél panagiy
p ieZasciy
a igo,,Lek-
sikiniai
[=Leksiniai]
i
s ilis iniai
moksliniy
eks y
ypa umai-
TM
ling is ais
pa adin i
inzinie ius
A.
No od o skis
e médico
A.
Suminas
(p.
154).
Taciau
en o nk-
ui isando
K.
Gai enio,
E.
Jakai ienés,
J.
Palionio,
Pio o skio,
R.
Re o ma skio,
A.
Vinoku o k .
G.
i
ik y
kalbininky
pa a des,
oda
pag is ai
pode
suabejo i,
só
a
miné ieji
pessoas
companhia
j
g
não
pa eke
pe
e oida.
I8
a igo de
a igo não
nesunku
p ilas ii
boa
pluos a
ne iksliy
j ai iy
idioma
dalyky
aiskinimy.
Kele as
pa yzdziy
zodziy
i8
da ybos
galiinés
—
ediniu
conside a-
do apêga
su
- is ei o
Zodis
jei is
(p.
16)
i
a e 8<iai
-
apêndices
- as
ediniu
supo ado
aikus
galiinés
edinys
uZk a as
(p.
53).
Neapdai iai
issky us
Zodziuose
p agula e
pazaida
p eesagas
-u/a
i
-da
(p.
54),
nãop as ai
nuk am i as
es a
pama iniy
Zodziy
p aguléjo
e pazeidé
Saknys
-gul
i
-Zeid-.
Tokie coisas
pi S u
p ikigamai
indicam, que
pa a
algumas
e miny
analisé oj-
om
necessé y
p o undugn-
io
pas udijui
undamen -
os de
deci inio do
a ibinio.
Mui o
p a e s y
em ge al
ge esné
aSandiy
pazin is
su
Zodziy
da ybos,
g ama icas,
linguagem
kul i os
eikybos
i
eo ia.
Isso pode
padé y
is eng i nebi y
eg asiy
suda inéjimo,
leis y
obje i io
a alia an o
ki y eiginos,
an o u ima
linguagem
meziaga.
Pa yzdii, quando
co igidos na
publicação
elec o echnica
pa a o i
apêndices
-inis,
-é
bid a dziai
só dél do que
que eles esa
iS es i
in e p au i-
niy Zodziy,
u ingiy
p iesaga
i8
-ab
a
-y - (ak y iné,
di e encialiné
k .,
i
p.
128),
não é
di ícil
acha , que
assim
aze
bid a dziy
bend inéje
kalboje
esa não.
Mas é pois
assim pa a
adequada-
ne
men e
—
da omy
a ojamy
okiy
i
ediniy
ninguém
nekimba
né a
pama o
i
kib i.
Em ou o
a igo
apêndices
-inis,
-é
a ybos
i8galés
ainda mais
limi adas
a i ma-se
—
que p ies
Sia
apésaga,,n-
e eiké y
usa
ou as
apésagas
(p.
135).
Belai
ne egé a
negi dé a.
P imei a-
men e
neaisku,
como al
p ecoesng
p eesaga
ba y pode
pa a o i.
Neben
éia
que é a
dize que
apésaga
i8
u inciy
Zodziy
bid a diiai
su
-inis,
-é
neda omi.
Mas isso
bii y didelé
ne iesa.
Bud a dziy
apêga
-nis, é
-é
como só
uma u,
que
ago a é
i8
mui o
da ios e
83
e u i
ela i a-
men e
nedaug
da ybos
limi imy
Reiké y
ku kas
p ecisa-
men ei o
eiks i
seus
men is,
que
nesusida-
y y
jspudis,
jog
i8 edinej-
amos
nebii os
eg asés
ou kKokie
nesami
polinkiai
de
linguage-
m. po
im isso é
impo a-
n e
ensinan-
do
es udan-
es, não
só
cien iné-
se
con e ê-
ncias ou
ciência
publicaç-
ões,
po que
ensina
p ecisa
só ik ai
ik y
assun o.
P amany y
aisykliy pe
a
dideliy
apibend inimy
na coleção há
mais.
i
Pa yzziui, sob e
Zodzius
su
in e nacion-
al demeniu
Aid o eigia-
ma:
,,Démens
A/d osa a a-
nkisku
Zodziu
não pode
subs i ui .
Cia
impo a-
n e, qual
o
segundo
sudu in-
io Zodzio
démen o
Li uu is-
ka ou
in e nac-
ional. Se
in e nac-
ional e
eiSkian-
is
e mina
ou ciência
sa oka
{=i é
e mas],
isso u é y
bi i u ilizado
sudu inis
Zodis,
po
exemplo.,
[=:]
Aid os a-
ica,
hid odin-
amica,
hid o a-
nsmisija
i pan., 0
se
lie u isk-
as,
sudu in-
is
e mins
keis inas
sudé ini-
u, po
exemplo.,
[=:]
A/d aul -
né
pa a a,
hid auli-
co
suu blys,
hid auli-
co
mo o lis
e k . (p.
238).
Nesleidzi-
an j
Sios
iS auké-
lés
aiskos
nege um-
us ( is
dél o da
p imei a
sen ença
e da
inaliam-
osios
iS auk-
os pa e
p iS a i-
ngumo
nu ylé i
né a
como
sa a an-
kisku
Zodziu
subs i u-
i não
esq, mas
uoj
pa ¢
keiiama!),
Gia isy
p imei a
ipi dize ,
que
a ualinés
bend in-
és
linguag-
em
aseyba
não dá
absolu a-
men e
p iela
okiidy
eg asé-
ms.
P ieSing-
ai. Se al
aisykle
bi y im a
lide u is
(0 okiy
a p au-
iniy
p admen-
y, be
Aid o-, é
ge okas
pluos as-
), ek y
aze
nemazq
a ualinés
da
linguag-
em das
p á icas
e da
eikybos
pe e s-
ma. I8
onde ais
coisas
su gem?
Galba iS
pe dém
aidiskai
en e dos
Es adoy-
binés
Li uu iy
língua
Comissão
ecomen-
dações
dél
algunse-
o ZodZiy
com
p e ime-
niu
au o-(by-
je, isso
mos y -
y, como
cuidados-
amen e
aukS os
ins i uiç-
ões
u é y
kis is j
isolados
pa ciais
a ose-
nos
ques õe-
s, 0
kiSdamo-
si como
p ecisa-
men e
u é y
eik3 i
suas
a i maç-
ões).
A i ados
assun os
da
linguag-
em não
odos os
kalbinink-
ai
aiskinam
uni o m-
emen e.
Isso não
béda.
Assim
pode bi i
ieskoma
ciência
e dade-
os.
Taciau
neg ai,
kai
quaisqu-
e
p emiss-
as ou
possibily-
bés
iSpuciam-
os. P ie
okiy
dalyky
pe eny-
y
ik iaus'
domiy i
aikliy
p o . V.
U buéio
pamas y-
my deél
galimy
sudu in-
iy Zodziy
da ybos
aiskinimy
um do
ou o
suabsolu-
u in as
pacios
di ybos
como
Zodziy
da ybos
bido
nebep ipazinimas (di iniai laikomi galiniy ediniais). Taïiau e odos acadêmicos zodziu
84

da ybos
ap agai, e
escola i-
niai
ado eli-
ai gal iniy
e d i iniy
da ybos i
k i a
neplaka.
To
eiké y
segui e
aukS yjy
mokykly
(ypaé ne
ilologus
mokan i-
ems)
dés y o-
jams i
nek a Si-
n i nem
ki y
dalyky
dés y o-
ju, nem
s uden y
gal y
(p.
70).
Lignamen e
assim
du iniais
a
sudu iniais
e mos não
cabe chama
su auk iniy
Zodziy
medpunk as,
medsesuo,
ubdispanse -
is e e c. (p.
135-136).
Leidinyje
es á
ap esen ado
ge okas
pluos as
j ai iy
linguagem
aisymy.
Desa o u-
nadamen -
e, del
pa es jy
p ecisa
abejo i,
alguns
i
absolu am-
en e
0
inacei á ei-
s, em
luga es
consomi
injus iy ini cousas.
Be
con ex o
mais amplo
é di ícil
dize ,
exa amen-
a
e
co igido
gaba i as
pasakyme
iski s os
gaba i as
de madei a
odziu a is
(p.
41),
po que
isso
comple a-
men e
di e en -
es eik8més Zodziai.
Tad
biedam
ap esen -
be
ado mais
amplo
aiscimen-
o, Sis
co eção pode
Zmones
enganadi-
i.
Deja, al
isplé8 y bi inos
us ojamosios
i8
ambien e
Zodziy be lyéiy
aisinéjimas,
pa ece, a é ima
plis i.
Di ku
en ende ,
kodél
co eomas
i
i íssimo
di ado
medZio
Jeidimas o
i
melho
ge almen e
ou a
ecime
u ilizado
siiilomas
subs i u o-
jo
as medzio
e imas
(p.
sul 41,
y
Zodziy
a osenos
Z .
DZ,
439
i
923,
LKZ
VII
270).
Neaisku,
kodél
queis u
conside -
ado
e mo
Sakny
papjo imas
(p.
43).
Skaudiiai
e ys a
kalbininké,
eigdama,
que no mas
da linguagem
esq
nusikals ama
sakan acid
abaiabai
(p.
77).
Taisy ojai
de línguas
u é y bi i
mui o
a sa gesni,
isy
p imei o
es o ça --
se quan o
melho
conheini
gy aja
lingua, lingu
aisymy
eo ijq
p á ica,
po que
quando
i
imami
aisine i
bas an e
bons,
i osios
lingu
o ma
pama u
e mininai
mesmo pa-
a
Gids os
linguagem
pasakymai,
nejuciom
sp is a
p o lipas
Zodziai:
,,
VieSpa i-
e!
Qual
Gia
da oma
su
miisy
ala?
Kodel
abal i-
né língua
ima algum
pa a
quem
apa ece
ge esné
uz
i a? ! Em
ge al
aisymai
em bi i
aki aizdii-
s, mui o
ai8kis,
pag is i,
p ecisa
exa ame-
n e
mos a ,
que em
quais
i
casos
aisoma.
Em
luga es
pode se
di ícil ao
lei o
adi inha
se cabe
ou não
cabe
sepa ad-
os
Zodzius
a
pasakymus
a o i,
pa yzdziui,
ienu
apsp es i
co ecom-
as como
linguagem
e ada
(p.
71),
o
ou ou
si ilomas
usa
(p.224).
Kai
posi i a,
embo a
i
A.
Pupkiu
baseando-se
que
j a dziuo i-
nés o ma
esanios,,bii -
inas
sudé iniy
e miny
indiciklis
(p.
42),
ge okai
pe siidoma.
Mesmo mui o
necessé y
abejo i, bi ina
dize , como lá
a
mesmo o necida,
só g ynasis
pusynas,
Jaikinasis
sandélis,
na i alusis
a Zélimas.
Neaisku, quan o
g indziam gyslos,
kondensa o inia
a ik minio
co eção
85
kilmininku
(p.
128).
Tu bi cada
usuá io de
linguagem
ip
especial
con i min y,
que jp as a
ou jp asciau
ago a saky i
a/iumil ninis
dalgis,
silab inis
monigas,
a inis
laidas.
I
kilmininke
es animas, bem
pais adas, mas
no p esen einé
alboje oki lyg
i es poe inés,
meninés,
dalykinés
linguagem
i
pasakymai
kondensa o iaus
a iklis
o
ne
kondensa o i
aizdziai
s:
j a dija
di e en es
sa okas, dél não
i
pode bi i um
ou o aisomi
(kalbos a z ilgiu).
Neben kas
pacius daik us
bi y sumaiges
o
(mas isso
bii y
coisaco,
o
ne
linguagem,
e o)... Passa
a se que nos
dados
exemploszios
udo
ne
co e oma, o
que
co e y ina.
Pa yzdziui, na
sen ença
Pasi enkan
an enas oi
guiu asi Ju
papli imu,
c iada
skaiciamen o
me odicas
plenum
aisomas só
zodis pilnumu
(p. 69), mas, se
neno é a
mais
melho a
daquelin
sen inio, bi y
ike pa aisi i
da pelo
menos seu
p adziq -Bu o
lide amasi
pa enkamy
an eny
papli imu<...>.
Pe pus
ieniskai em
ce os
con os
co igido
eiksmy
pa adinimy
naudininkas
bend a imi,
po exemplo:
1) Tole ancijy
sis ema de
o mação (=
Tole ancijy
sis emai
suda y i)
ixa-se
unidade de
ole anção
(p. 70); To kiam
kampy
ma a imu
(=Tokiem
kampams
ma a imu )
dazniausiai é
usado
sinusiné
lin uo é (p.
70); 3) Um
g ande
démesys é
concedido da
p odução
p oduzida
kokybés
i e inimu s
(=Daug
démesio
des inada à
qualidade da
p odução
p oduzida
j e inimu -
s) (p. 65).
Melho e mais
impo an e
i eiau bii y
em ais casos
e agyi que e
assim: 1) Kad
bu y
suda y a
ole ancijy
sis ema,
de e mina-se
unidade
ole ancij; 2)
Tokie kampai
dazniausiai
medidos
sinusine
liniuo e; 3)
Mui o
iipinamasi
j in i
p oduc iy
qualybe.
Sj e a pode
p ikis i e dél
paciy
a igosniy
au o iy
idiomas. Tai,
zi ék, mal
pa imen ado
qual Zodis
a elis, é ly is,
po exemplo:
1) apib ézimy
sis ema isku-
mas
(=sis emisku-
mas), p. 34; 2)
jaunesnés i
maio es
(=nésZemesn-
és e
zods esnés)
klasés, p. 100;
3) Nepakanka
kons a ua a
impo ância
da linguagem
no
conhecinime
moksmokslini-
am pazinimui
(=), p. 21; 4) <...>
odziy
junginiy
aliumininés
co e amen-
e
su o mulada
da y a)
kalbiné aplinka
86
<...>,
p.
66; 5)
<...>
bui ina sma kiai
splés i
in e p au izod-
<...>
éymokéjima
ny
lie u iy kalba
(=/e u iy
kalboje
a ojamy
a p au iniy
zodziy
mokéjima),
p.
164
( Além
disso,
i
p óp io
Sis a
a i mação
mui o
du idosa).
Gana
daznai
esquecido
pa e
kilmininkas,
P z. :
1)
Dél apa ece
o
s uk d iniai
idiomy
a ian a
(=s uk i iniy
idiomy
a ian y,
ainda melho :
susida o
a ian y),
<...>
p.
25;
2)
<...>
pode
susi o ma
i
sinonimiski
azeologizmai
(=sinonimisky
azeologizmy,
ainda melho :
susida y i
azeologizmy),
p og ama
j aukéme
<...>
p.
27;
3)
[
i
j
a
i-
ias
mandagumo
o mules
(=j ai iy
mandagumo
o muliy;
ainda
melho :
j ai iy
mandagiy
pasakymy),
mokoma
p.
102;
4)
<...>
paciam
o ma i is
<...>
óculos
(=sakiniy)
su
uo
Zodziu,
p.
132;
5)
<...>
não é di ícil de
localiza p okalbés
empos siekianéius
minimalius
ex us-sin agmas
(=siekianciy minima-
Jy
|
mazuc y
eks y-sin agmy),
p.
194
i
k .
Ai, ai!
Vis dazniau
mesmos
i
kalbininkai,
ma y ,
oldami de
i oosios
linguagem,
nebe a oja
da pa e
kilmininko
naqueles
casos,
i
quando
i oosios
linguagem
espi i uia
e k inai
exigem.
jo
Ul imamen e
mui o plin a
a i kS inés
mi8 iyjy
(de inamyjy
nede inamyjy)
pazyminiy
i
o denkos
mada.
I
monumen-
o mais
ene ingj
Vilniaus
subs i ui
cons uído
Li uania
didziajam
kunigaikS¢iui,
0
ne
didziajam
Li uania
kunigaikS¢iui.
Gausoka
maiSalynés
i
em uma
publicação
e isada.
Mesmo de
ne
um a igo
an a8 éie
al ez
segundo
quais
logikos, one
segundo
linguagem
polinkius
sumé y i
ais
pazyminiai,
exemplo. :
,,P o esinés
língua
egula ingo
ki ciamen o
educadão
(p.
11),
,,Dés y ojy
asomosios
i
Snekamosios
ikumai da
língua
(p.
68),
Dok o an y
p o esinés
ca ac e ís-
icas de
ensino da língua*
(p.
189)
i
k . I
sklandziau,
i
jp as iau,
i iau bi y
saky i bei
ay i
aisyklingo
p o esinés
lingua
ki cia imo
mokoma
(ki cia imo
mokoma,
ugdymas)
ne inka),
asomoyi
Gia
i
Snekamoji
dés y ojy
ala,
p o esiné
dok o an-
y ala.
Nebesigan a-
j
n i ai ius
kalbamo
publinio
ne ikslumus,
is dél o
mui o da iipi
a i
Zodelj ki a dél
s e imy
k aS y
pessoal a dz-
iy aymo.
La yniska
aidyna
a ojanciy
k a8 y
pe sonal a d-
ziai li oje
dazniausiai
87
a8omi
o iginalalo
pa idalu,
daznai
p idé os
lie u iskos
galinés. Mas
p amaiSiui
luga es
kyS eli e
segundo
a ima
palie u in o
pa asymas,
exemploziui,
qual W on
Humbol as (p.
46; só kazkodél
nesse caso
deixik a
es anima
na do aidé),
Heigensas (p.
22) e k .
Da nenuosekliau
déliojamoslie u iskos
galiinés, dél um au o
pode pa ai i
i
Wi gens eins (p. 20;
o
Sis Zodis pe e oida
publicação
issap pin ado ne su
aide g, 0 su q), 0 ou o
-Wi gens ein (p. 124).
nesse caso já é di ícil
en ende , se sob e
pona, ou sob e ponia
se ala. Mai8a ions Gia
mui os, e de odo não
pasa em is a que
Li uu iy pelo menos
galiine is esmés oda
3j Sim me j oi
jp as a pa a
masculiskos e
em8kos sexos
sob enys de pessoa, i.
i. usa senho as
Heidegge is ( e iama,
daznai i a8oma
[Heidege is]),
Osgoodas [Osgudas],
Sapi as [Sepi as], mas
ponia Heidegge
[Heidegge ], Osgood
[Osgud], Sapi [Sepi ]
(Siezdiai opink i i8 p.
124, 125, 46, onde ci a
eles neg ai). Sem
dú ida, isso indica que
ay ojams ia mui o
que aindaé a neai8ku.
Sis Ziupsnis pas aby
su agy as não pa a
que bii y no ima a,
como saky a,
bas an e jdomy
inkinj supeik i. Não!
Só no é a chama a
a enção skai y ojy
(ypaé ne kalbininky)
démesj j isso, que
leciona Siq li o,
beje, como e odo
ou o, p ecisa
pensando e
paubejojando, que
nunca não con ém clai
segui pelo, que quem
onde e como con a ou
pa aso.,,Te minologia
e ago a au o es
ieSkoio e dadei as.
Nem semp e ela i$
ka o sus in a. En ão
al ez e pa a eles cia
compilados
pensamen os e
abejonés padés
Zeng i kokj Zingsnelj
j p iekj na i íssima
língua conhecimen o,
ensino e pesquisa
caminhou.
S asys
KEINYS
88