Kazimie as GAMNIS
Lie u i 4 kalbos
ins i u as, Vilnius
KELETAS MINEIU APIE TERMINOLOGUA
Sako,
kad
So bonos uni e si e o
kieme s o i saules laik odis su
lo yni5ku uZ a5u
,,Sicu
umb a dies nos ae"
(,,Kaip
Se5dlis m isq die-
nos"). Mokslas
i5 iesq
y a didis i amZinas,
o Zmogaus
gy enimas
umpas. Thdiau i mokslas mokslui nelygu. Vienos mokslo
Sakos
a si adusios
g ei sus ip dja i i5ka
pada o
didelg
pay'.ang4,
o ki q
aida
- ilga i angi. Te minologija
- aikomoji mokslo a 5aka. Visa-
me pasaulyje
ji o muojasi neskub iai i sunkiai, a si neZinodama
p ie ko jai Slie is
- p ie kalbo y os, in o ma ikos a da ku ios ki os
mokslo
Sakos. Kalbininkai iki Siol e minologljamai,ai domejosi u -
b l oddl, kad
joje daug kas neling is i5ka,
pasiskolin a
i5 ki q moks-
lq. Tiadiciniq kalbo y os Sakq specialis ai
daLnai nesup an a
ki q s i-
diq
e minq u inio (seman ikos)
i jq a pusa io
san ykiq.
Tuo
a -
pu ulam izikui, ma ema ikui,
medikui, ekonomis ui a inZinie iui
e minologija
pi miausia
siejasi
su kalbo y a. Siuos specialis us ne-
e ai ikdo e minq
o mos e inimas,
jq aisyklingumo samp a a,
e minq
g ama inimas
i ki dia imas.
Te minologij4
p adejo
ku i inZinie iai
(E. W is e is, E. D eze-
nas, D. Lo e i k .), sumang
a p au iniu mas u s anda izuo i ech-
nikos
e minij4.
Thdiau,
sakoma,
kad ik u mokslu
ji apo ik ada,
kai
ijos kl imq isi auk6
i kalbininkai.
I5 iesq e minologijos p ak-
inio da bo sdkm6
didele dalimi
p iklauso
nuo sup a ingo
i ai iq
mokslo Sakg
specialis q
i kalbinink[ e minologq bend ada bia i-
mo.
Kalbininkams
ka ais ne
p iekai5 aujama, kad
jie nesuku ia ei-
kiamq
naujada q.
Pa yzdLiui,
apie
g ei ai papli usl
i daba isq a -
ojam4
naujada 4
Ziniasklaida
neseniai
ienas Zu nalis as aip a5d:
,,Kalbininkai
i5 iesq apgail6 inai
nebespdja.
Tik kelin ais
,,mass
me-
dia" a ojimo
me ais sugebe a
suna s y i
one ini g iozd4,,Ziniask-
laida".
Lyg
i5 Vyd lno
laikq". Se
au, kad no i! Kalbininkai
pasi odo
u i budd i
i spd iai
kuop i
Snekos Siuk5liaddZes.
Deja...
Visiems
89
ge ai
Zinoma,
kad e minus ku ia ne kalbininkai, be specialis ai.
Tiksliau
pasakius,
juos
ku ia ne isa au os
S iesuomend,
p iimda-
ma
a ba a mesdama si lomus naujada us i s e imZodZius.
Naujada q
aisyklingumo ne e ai nesugeba e in i ne ik L na-
lis ai,
be i mokslininkai.
Pa yzdZiui, e inan
e mino/ailas lie i-
i5k4
a i ikmeniinkmena samp o au a aip: ,,Pakai as
inkmena y a
ne ikslus, negali eik5 i inkimo
pasekm6s,
am ik o inkinio. Gali
eik5 i ik a ski 4 enkamqji iene 4.
Jluk
puoimena
- ai a ski as
puo5ybos
iene as,
,mena - a ski as
Zymens elemen as, emena
-
a ski as imamasis iene as i . ." PasiZi[ dkime
i daugia omi
,,Lie-
u iq kalbos Zodyn4". Jame nu odoma, kad i.odis inkmeni eiSkia
inkini. Tai kodel i,odis inkmena negali eik5 i ,, inkinio"?
Ku i
kas nus a 6, kad Zodis
i mena ei5kia
,,Zymens
elemen 4"?
Tuo a -
pu Zodis imena u b l
pa ies
au o iaus
suku as,
iodynuose
jo nd a.
Taigi e minijos naujada q aisyklingum4 objek y iai
gali i e in i ik kalbininkai.
Naujada q
apib dZimuose
i Siaip aiSkinan
jq ypa ybes,
daZniau-
siai nu odomi du dalykai: 1) kad naujada ai
- naujai
suda y i
Zo-
dLiai i as
jq naujumas
jun amas
a o ojq; 2) kad naujada ai
daZ-
niausiai
a si anda ddl
kul i os i mokslo kilimo bei socialiniq san y-
kiq ki imo i i a dija
nauj4 daik 4 a ba ei5kia
nauj4 s4 okq. Sie
dalykai apsk i ai
y a
eisingi, be elia y s.
Gajq
naujada q nauju-
mas labai
g ei ai
blunka, o negaj[s naujada ai gali
de5im mediq de-
Sim mediais
konku uo i su a p au iniais ZodZiais i jq nenu ung i.
Pa yzdLiui, odis nuoiim is niekaip nenu ungia i.odLio
p ocen as,
pu-
dinys
- kompos o i . . Be o, ne
isai
ikslu many i, kad socialinio
gy enimo
pai,anga
naujada q k im4 ska ina labiau negu idiniai
kalbos aidos
p ocesai.
Vienose mokslo s i yse
a p au iniq
naujaZodZiq a ojama ne-
daug, o ki ose
- p ie5ingai.
Labai daug a p au iniq i,odLi l a oja-
ma chemijos, muzikos, as onomijos, in o ma ikos i k . s idiq
e -
minijoje. Kalbininkams sunku
pasaky i,
a ku is no s naujai a si a-
dgs a p au inis e minas
y a
eikalingas, a - ne. Pa yzdLili, a ei-
kalingas e minas benzenas Salia benzolo, bu enas Salia bu ileno, ci-
menas Salia cimolo
,
os anas
Ealia
os ino,
ksilenas Salia ksilolo
, na a-
90
lenas Saliana alino
i . . I5 ik qiq
pi mieji
Siq
po q
na iai
y a
IUPAC
ekomenduojami a ba leidZiami a o i e minai,
o an ieji
,,Chemi-
jos
e minq ai5kinamajame
Zodyne" (V,1997) pa eikiami
su su um-
pinimu
n k.
(ne eik inas e minas). Be o, daba cheminiq
junginiq
nomenkla [ oje
Salia nesis eminiq ( adiciniq)
pa adinimq
a oja-
mi i pagal
a p au ines
aisykles
suda y i sis eminiai
pa adinimai.
Pa yzdliui, nesis eminis
pa adinimas y a anduo, o sis eminis
- di-
andenilio
olcsidas,
nesis eminis
- deguonis, o sis eminis
- dideguo-
nis,
nesis eminis
ozonas, o sis eminis
- ideguonis, nesis eminis
bo o
ugi is, o sis eminis
- i andenilio iol<sobo a as (3-) i . . Ki ais
a ejais sis eminiai
i nesis eminiai
pa adinimai
isi5kai su ampa,
p z.;
na io
luoidas, cinko sul idas,liiio hid ol<sidas i k . Apsk i ai
a p au iniq naujaZodZiq eikalingum4 e minijo-
j" ge iausi
ai gali i e in i specialis ai. Kalbininkaige-
iau gali su ok i ik a p au iniq
i lie u i5kq
i,odLi,4
san ykius.
Ku ian e minijos
naujada us i 5inius
sudd inius
e minus,
daZ-
nai i5kyla
mo y acijos klausimas. Mo y uo i e minai leng iau
isi-
menami i g eidiau
nus a oma
jq ie a
e minijos mik osis emose.
Thdiau apsk i ai mo y acija e minijoje ne u i lemiamo aidmens,
nes
puikiausiai a ojami i isi5kai
nemo y uo i e minai, aip pa
s e imZodZiai,
ku iq mo y acija mums isi5kai nesup an ama,
p z.'.
bamas
,,b anduoliniq
yksmq, ku iq me u susida o
adioak y iqjq
izo opq, e ek y iojo
ske spj i io iene as",
cimenas,,l-izop opil-4-
me ilbenzen as"
,
dama e
,,sukie 6jg
opiniq medLi lAga his damma q
sakai",
po as,,pusbeZdZiond
Pe odic icuspo o,
g yenan i
A ikoje"
i k . Tokiq e minq
y a
ks andiq
ks andiai.
Ti b l
galima
many-
i, kad mo y acija s a besnd
[Siniams e minams negu
gimininiams.
Juk [Sys
iena nuo ki os a ski iamos esminius ski iamuosius
poZy-
mius a spindindiais
paZyminiais.
Tadiau e minijoje
pasi aiko
a ejq,
kai iSinis
poZymis
,,p ie5 a auja"
pag indinio
ddmens
da ybinei
eik5mei,
p z.:
sodind
nend inuki
(Ac ocephalus
dume o um Bly h),
miikinis
pie ag ybis
(Aga icus
sil a icus),
kempininis kud a
abalis
(Megas e inum bole ophagum Ma sh.) i pan.
Tokie e minai
nd a
ydingi i aisy ini.
[ ai iq
mokslo i gamybos
Sakq specialis ai ka ais
labai ene gingai
gina
ne aisyklingai a ojamus
eikiamosios
5ies
91
daly ius,
einandius lSiniais
pazyminiais
(p z.,
s aiginan iej i ge im ai,
sp endiian ysis
balsas i pan.),
i sme kia e minologizuojamus
kil-
mininkinius LodLi4junginius (p z.,
keli4
eismas, da bo apsauga, als-
ybis
kon ole i pan.).
Te minizacija
juk negali
panaikin i
bend inds
kalbos
i,odLi 4
junginiq p asmiq
ski ingumo,
pada y i
juos g ieZ ai
iena eik5mius.
Apsk i ai p ak iniame
e minq a kybos
da be
i ai iq mokslo i gamybos
Sakq specialis ai dai,nai
pe e ina mo y acijos s a b4 e minq ikslumui i
logizuoja e minijq. Te mino u inys
y a
ne
jo leksine eik5-
md, be
apib dZ is
(de inicija),
ku i nep iklauso nei nuo e mino mo-
y acijos, nei nuo
jo da ybines eik5mds.
Lenkq e minologas S. Gajda sa o knygoje
,,Te minologijos
i a-
das"
(,,Wp owadzenie
do eo ii e minu") (Opole,
1990) aSo, kad
e minas
y a
ne d iejq, be daugelio
ponq
a nas. Thip
y a
oddl, kad
e minologija siejama
i su mokslo iloso ija, i su logika, i su
kal-
bo y a, i su
psichologija,
i su in o ma ika, i . . Todel i i5kyla klau-
simas, a galima
kompleksind
e minologijos eo ija.
S. Gajda
i ai
a sako eigiamai.
Kompleksin6 e minologijos eo ija s a bi da i
oddl,
kad daba is ak ualesnis da osi a p au inis
e minijos
a -
kymas, e minq s anda q
engimas i bankq k l imas.
Gau a
1998
05
25
92