Keletas minčių apie terminologiją

Kazimie as GAMNIS Lie u i 4 kalbos ins i u as, Vilnius KELETAS MINEIU APIE TERMINOLOGUA Sako, kad So bonos uni e si e o kieme s o i saules laik odis su lo yni5ku uZ a5u ,,Sicu umb a dies nos ae" (,,Kaip Se5dlis m isq die- nos"). Mokslas i5 iesq y a didis i amZinas, o Zmogaus gy enimas umpas. Thdiau i mokslas mokslui nelygu. Vienos mokslo Sakos a si adusios g ei sus ip dja i i5ka pada o didelg pay'.ang4, o ki q aida - ilga i angi. Te minologija - aikomoji mokslo a 5aka. Visa- me pasaulyje ji o muojasi neskub iai i sunkiai, a si neZinodama p ie ko jai Slie is - p ie kalbo y os, in o ma ikos a da ku ios ki os mokslo Sakos. Kalbininkai iki Siol e minologljamai,ai domejosi u - b l oddl, kad joje daug kas neling is i5ka, pasiskolin a i5 ki q moks- lq. Tiadiciniq kalbo y os Sakq specialis ai daLnai nesup an a ki q s i- diq e minq u inio (seman ikos) i jq a pusa io san ykiq. Tuo a - pu ulam izikui, ma ema ikui, medikui, ekonomis ui a inZinie iui e minologija pi miausia siejasi su kalbo y a. Siuos specialis us ne- e ai ikdo e minq o mos e inimas, jq aisyklingumo samp a a, e minq g ama inimas i ki dia imas. Te minologij4 p adejo ku i inZinie iai (E. W is e is, E. D eze- nas, D. Lo e i k .), sumang a p au iniu mas u s anda izuo i ech- nikos e minij4. Thdiau, sakoma, kad ik u mokslu ji apo ik ada, kai ijos kl imq isi auk6 i kalbininkai. I5 iesq e minologijos p ak- inio da bo sdkm6 didele dalimi p iklauso nuo sup a ingo i ai iq mokslo Sakg specialis q i kalbinink[ e minologq bend ada bia i- mo. Kalbininkams ka ais ne p iekai5 aujama, kad jie nesuku ia ei- kiamq naujada q. Pa yzdLiui, apie g ei ai papli usl i daba isq a - ojam4 naujada 4 Ziniasklaida neseniai ienas Zu nalis as aip a5d: ,,Kalbininkai i5 iesq apgail6 inai nebespdja. Tik kelin ais ,,mass me- dia" a ojimo me ais sugebe a suna s y i one ini g iozd4,,Ziniask- laida". Lyg i5 Vyd lno laikq". Se au, kad no i! Kalbininkai pasi odo u i budd i i spd iai kuop i Snekos Siuk5liaddZes. Deja... Visiems 89 ge ai Zinoma, kad e minus ku ia ne kalbininkai, be specialis ai. Tiksliau pasakius, juos ku ia ne isa au os S iesuomend, p iimda- ma a ba a mesdama si lomus naujada us i s e imZodZius. Naujada q aisyklingumo ne e ai nesugeba e in i ne ik L na- lis ai, be i mokslininkai. Pa yzdZiui, e inan e mino/ailas lie i- i5k4 a i ikmeniinkmena samp o au a aip: ,,Pakai as inkmena y a ne ikslus, negali eik5 i inkimo pasekm6s, am ik o inkinio. Gali eik5 i ik a ski 4 enkamqji iene 4. Jluk puoimena - ai a ski as puo5ybos iene as, ,mena - a ski as Zymens elemen as, emena - a ski as imamasis iene as i . ." PasiZi[ dkime i daugia omi ,,Lie- u iq kalbos Zodyn4". Jame nu odoma, kad i.odis inkmeni eiSkia inkini. Tai kodel i,odis inkmena negali eik5 i ,, inkinio"? Ku i kas nus a 6, kad Zodis i mena ei5kia ,,Zymens elemen 4"? Tuo a - pu Zodis imena u b l pa ies au o iaus suku as, iodynuose jo nd a. Taigi e minijos naujada q aisyklingum4 objek y iai gali i e in i ik kalbininkai. Naujada q apib dZimuose i Siaip aiSkinan jq ypa ybes, daZniau- siai nu odomi du dalykai: 1) kad naujada ai - naujai suda y i Zo- dLiai i as jq naujumas jun amas a o ojq; 2) kad naujada ai daZ- niausiai a si anda ddl kul i os i mokslo kilimo bei socialiniq san y- kiq ki imo i i a dija nauj4 daik 4 a ba ei5kia nauj4 s4 okq. Sie dalykai apsk i ai y a eisingi, be elia y s. Gajq naujada q nauju- mas labai g ei ai blunka, o negaj[s naujada ai gali de5im mediq de- Sim mediais konku uo i su a p au iniais ZodZiais i jq nenu ung i. Pa yzdLiui, odis nuoiim is niekaip nenu ungia i.odLio p ocen as, pu- dinys - kompos o i . . Be o, ne isai ikslu many i, kad socialinio gy enimo pai,anga naujada q k im4 ska ina labiau negu idiniai kalbos aidos p ocesai. Vienose mokslo s i yse a p au iniq naujaZodZiq a ojama ne- daug, o ki ose - p ie5ingai. Labai daug a p au iniq i,odLi l a oja- ma chemijos, muzikos, as onomijos, in o ma ikos i k . s idiq e - minijoje. Kalbininkams sunku pasaky i, a ku is no s naujai a si a- dgs a p au inis e minas y a eikalingas, a - ne. Pa yzdLili, a ei- kalingas e minas benzenas Salia benzolo, bu enas Salia bu ileno, ci- menas Salia cimolo , os anas Ealia os ino, ksilenas Salia ksilolo , na a- 90 lenas Saliana alino i . . I5 ik qiq pi mieji Siq po q na iai y a IUPAC ekomenduojami a ba leidZiami a o i e minai, o an ieji ,,Chemi- jos e minq ai5kinamajame Zodyne" (V,1997) pa eikiami su su um- pinimu n k. (ne eik inas e minas). Be o, daba cheminiq junginiq nomenkla [ oje Salia nesis eminiq ( adiciniq) pa adinimq a oja- mi i pagal a p au ines aisykles suda y i sis eminiai pa adinimai. Pa yzdliui, nesis eminis pa adinimas y a anduo, o sis eminis - di- andenilio olcsidas, nesis eminis - deguonis, o sis eminis - dideguo- nis, nesis eminis ozonas, o sis eminis - ideguonis, nesis eminis bo o ugi is, o sis eminis - i andenilio iol<sobo a as (3-) i . . Ki ais a ejais sis eminiai i nesis eminiai pa adinimai isi5kai su ampa, p z.; na io luoidas, cinko sul idas,liiio hid ol<sidas i k . Apsk i ai a p au iniq naujaZodZiq eikalingum4 e minijo- j" ge iausi ai gali i e in i specialis ai. Kalbininkaige- iau gali su ok i ik a p au iniq i lie u i5kq i,odLi,4 san ykius. Ku ian e minijos naujada us i 5inius sudd inius e minus, daZ- nai i5kyla mo y acijos klausimas. Mo y uo i e minai leng iau isi- menami i g eidiau nus a oma jq ie a e minijos mik osis emose. Thdiau apsk i ai mo y acija e minijoje ne u i lemiamo aidmens, nes puikiausiai a ojami i isi5kai nemo y uo i e minai, aip pa s e imZodZiai, ku iq mo y acija mums isi5kai nesup an ama, p z.'. bamas ,,b anduoliniq yksmq, ku iq me u susida o adioak y iqjq izo opq, e ek y iojo ske spj i io iene as", cimenas,,l-izop opil-4- me ilbenzen as" , dama e ,,sukie 6jg opiniq medLi lAga his damma q sakai", po as,,pusbeZdZiond Pe odic icuspo o, g yenan i A ikoje" i k . Tokiq e minq y a ks andiq ks andiai. Ti b l galima many- i, kad mo y acija s a besnd [Siniams e minams negu gimininiams. Juk [Sys iena nuo ki os a ski iamos esminius ski iamuosius poZy- mius a spindindiais paZyminiais. Tadiau e minijoje pasi aiko a ejq, kai iSinis poZymis ,,p ie5 a auja" pag indinio ddmens da ybinei eik5mei, p z.: sodind nend inuki (Ac ocephalus dume o um Bly h), miikinis pie ag ybis (Aga icus sil a icus), kempininis kud a abalis (Megas e inum bole ophagum Ma sh.) i pan. Tokie e minai nd a ydingi i aisy ini. [ ai iq mokslo i gamybos Sakq specialis ai ka ais labai ene gingai gina ne aisyklingai a ojamus eikiamosios 5ies 91 daly ius, einandius lSiniais pazyminiais (p z., s aiginan iej i ge im ai, sp endiian ysis balsas i pan.), i sme kia e minologizuojamus kil- mininkinius LodLi4junginius (p z., keli4 eismas, da bo apsauga, als- ybis kon ole i pan.). Te minizacija juk negali panaikin i bend inds kalbos i,odLi 4 junginiq p asmiq ski ingumo, pada y i juos g ieZ ai iena eik5mius. Apsk i ai p ak iniame e minq a kybos da be i ai iq mokslo i gamybos Sakq specialis ai dai,nai pe e ina mo y acijos s a b4 e minq ikslumui i logizuoja e minijq. Te mino u inys y a ne jo leksine eik5- md, be apib dZ is (de inicija), ku i nep iklauso nei nuo e mino mo- y acijos, nei nuo jo da ybines eik5mds. Lenkq e minologas S. Gajda sa o knygoje ,,Te minologijos i a- das" (,,Wp owadzenie do eo ii e minu") (Opole, 1990) aSo, kad e minas y a ne d iejq, be daugelio ponq a nas. Thip y a oddl, kad e minologija siejama i su mokslo iloso ija, i su logika, i su kal- bo y a, i su psichologija, i su in o ma ika, i . . Todel i i5kyla klau- simas, a galima kompleksind e minologijos eo ija. S. Gajda i ai a sako eigiamai. Kompleksin6 e minologijos eo ija s a bi da i oddl, kad daba is ak ualesnis da osi a p au inis e minijos a - kymas, e minq s anda q engimas i bankq k l imas. Gau a 1998 05 25 92