Riman as GUCAS
UAB Vilniaus
a gon y
di b u e
APIE VARGONV
TERMINUS
Lie u iq
kalba
apie
a gonus
a5y a
nedaug,
o i ne nuo seno.
Bene
pi masis
a5inys
a ema
pasi ode 1909
m. J. Naujalio
leis a-
me i edaguo ame
,,Va gonininko"
Zu nale.
Va gonq
meis as
i o
me o S iesuolis,
ak y us
au inio a gimimo
s4judZio
daly is
Jonas
Ga-
ale idius
(1871-1943)
pe kelis nume ius
paskelbd s aipsni ,,Va -
gonai", ku iame pa eikd Ziniq apie
a gonq
is o ij4 i sanda 4-
Tu i-
nio poZil iu J. Ga ale idiaus
a5inys
da nai okas,
y a klaid l, no s
kai ku ios min ys ak ualios
i daba . Thdiau
bene labiausiai
isideme-
ina ai, kad jau pi mosiomis
pas aipomis
jis a k eipd
demesi
i bl i-
num4 u d i sa o
e minij4: ,,No iu i5 auk5 o
pe p a5y i
ge b- Skai y-
ojus uZ
neg yn4
lie u i5k4
kalb4,
ku i4 p iseis a o i ap a5yme
a -
gonq. Va gonai
ai labai komplikuo as
ins umen as,
u is lks an-
dius
isokiq daleliq,
ku ioms a sakandiq
aodLh4lie u iai
da nenuka-
le; aigi p iseis
a o i ZodZius
a eip adinamus
,,in e nacionali5-
kus"a ba
p iim us, eip sakan ,
echniSkus
ZodZius
i5
ki q kalbq".
(,,Va -
gonininkas" 1909,
N . 2).
A odo, kad p ie5ka io Lie u oje
a kan a gonq
e minij4 im-
esniq
Zingsniq
nebu o pada y a. Thdiau
y a kiek ki o pobudLio
pa-
yzdys
- Ka a sko
baZnydios
a gonai.
Juos apie 1925
m' pas a d
iekoslo akiios Jano
Tudeko
i ma. Siuose
a gonuose
pi m4 i kol
kas ienin eii ka 4 bandy a egis us
pa adin i lie u iskai (E d is
I ei a ie oje Hohl lo e, Lend i y
lei a ie oie Roh lo e, S im. Ragelis
- Gemshom,
Gluosn.
Dudele
- Salicional
i pan.) a ba a p au inius
pa adinimus
a5yi su lie u iSka
gal ne: P incipalas,
Bu donas,
Sub-
basas
( ie oje P incipal,
Bu don, Subbass).
Tuo a Z ilgiu
Ka a sko
a gonai
y a unikalls i odel i auk i i paminklq s4 a54.
Apie 1965
m. LTSR als ybindje
konse a o ijoje
p adejgs
di b i
muzikologas
An anas
Venckus
(1934-1975)
emesi
inicia y os
a -
$ i lie u isk4
muzikos
e minij4. Jis daug
bend a o
su
y esniosios
ka os
muziku
An anu K u uliu (L887-I979),
jau i5leidusiu
,,Tiump4
63
muzikos Lodyn4" (1960) i isaip
ska ino
pas a 4li
eng i
nauj4 Zody-
no laid4. Kadangi muzikai,
ypad
a likejai,y a
konse a y i,
jeigu
ne-
saky ume obsku an i5ka
publika,
A. Venckui
im ai susi pinus
i
uZsidmus
lie u i5kq muzikos
e minq a kymu bei ku imu,
jis sulau-
kd daugiau
pa5aipos i pasip ie5inimo
nekaip
ge ano i5kos
alkos.
MaZdaug uo me u A. Venckaus
inicia y a bu o suda y a Muzikos
e minq komisija.
1967 m. Dailds muziejaus
Tea o i muzikos sky iuje
p add a
e-
gis uo i
Lie u os a gonus i suda ine i e ingiausi l
paminkliniq
a goml
s4 a54.
Thm ikslui
bu o i5spausdin a speciali
,,Va gonq
an-
ke a". Thda
gana
a5 iai i5kilo a gonq e minq klausimas, nes ie-
na - Za gonu kalbe i, i isai
ki a - aS1. i. I5 p adZiq
bu o manoma
anke 4 i5siun ind i
ajonq paminklosaugininkams,
kad Sie
jas uZpil-
dy q. Menas i5
jos punk q - a go u+ daliq e minai: paklauski e ie-
os a gonininko, kaip jis
adina a gon 4 dalis.
- adia'u
anke os
aip i
nebu o i5siun ine os. VaZiuoj
an L
p
e b
aLnydias i bend auj
an su ie
-
os a gonininkais
nieko
idomesnio
a naudingesnio
i5gi s i
ne eko
-
be eik
i5im inai a o i i5k aipy i
oki5ki e minai, o i q padiq
os
kele as. Dauguma a gonininkq apie a gonus u djo oki menk4 su-
p a imE,
kad dalykin6 kalba
apsk i ai nesi ezge.
I is del o i5 in eli-
gen i5kesniq
a gonininkq, uZsiemusiq
i a gonq
meis ys e,
eko
i5gi s i ien4 ki 4 nauding4 e min4.
1968 L216 i yko Muzikos e minq komisijos
posddis,
ski as a -
gonq e minams
ap a i. Bu o p i a a nemaiam skaidiui
jau anks-
diau a o q LodLi 4, aip pa pasi lly a
kele as naujq e minq (Snebk-
Ia, kelmas).
Apie ai ,,Kul l os
ba uose" bu o
paskelb a
in o macija
(1969).
Dalis Siq e minq bu o i i in a i aukian juos i naujqii
A. K u ulio,,Muzikos e minq Lodyn4"
(915)bei J. Kazlausko kny-
94 ,,Muzikos
ins umen ai i pa i l a" (1975).
Va gonq ap a5ymas
pas a ojoje
knygoje laikl' inas ienu nuosekliausiq i p o esionaliau-
siq,
pasi odZiusiq
lie u iq kalba.
L912m.
p ie Respublikinio
kul os paminklq es au a imo
es-
o bu o
iku a
a gonq di b u e.
Tada
jau
isai im ai p i eike
e mi-
nq, nes
gamybos
p ocese
eikejo
kalbd is, aip
pa a5y i
s4ma as bei
ki us dokumen us
apie isas a gonq dalis i daliq dalis. Kadangi
64
dauguma a ejusiq di b i Zmoniq iki ol su
a gonais nebu o
susid g,
naujai
pasi ily us
lie u iSkus e minus su iko kaip sa aime sup an a-
mus i nekeliandius
abejoniq. Iki ol ap a i i pa i in i e minai
da neapdmd isq a goml,
be o, kai ku ie pasi odd
nepakankamai
iksl[S. S4moningai
nepasi lius
pa adinimq,
kai ku ioms dalims sa-
aime a si ado pap as esniq lie u i5kq iodLiq. Kaip pajuoka imas
ka 4 suskambejo
a mi5kas ekecius, ku i p a a d nuo Dubingiq ki-
lgs s alius P. Klimas. O eke is, eke ys
- ai jau ,,Daba inds
lie u iq
kalbos Lodyne"
(1993)
esan is Zodis. Juo imanoma
nusaky i am ik-
4 a gonq mazga.
I oliau a kan
a gonq e minus, e ds
pabend au i
su lie u-
iq kalbos moko ais, liaudies
bui ies Zino ais, ku ie mums p imins
uZmi 5 us lie u i5kus
ZodZius. Reikia neuZmi S i,
kad a gonai,
ne-
paisan
jq isp dingumo i i5o inio sudd ingumo,
i5 iesq y a labai
pap as as
i sup an amas ins umen as.
Daug pana5iq
daliq y a i ai-
iuose
s a iniuose,
pada guose, bui yje. Thi isokie kampainiai, ele-
nai, aukis, akni i o akiai, skalos, s i lys
i s i elis, s a amsiini,
sijos, il eliai, nawelini,laikikliai, i de5im ys,
jeigu ne Sim ai
ki q da-
lig, ku ioms apsk i ai ne eikia
ie5ko i kokiq no s specialiq e minq,
o ik im i aisyklingus
ZodZius,
jau nuo seno a ojamus
i ai iems
pada gams
i jq dalims
i a dy i.
Te eikia no d i apsiliuob i. Deja, b -
en o no o daZniausiai
i p i uks a iek a gondi biams, iek ypad
a likdjams.
Seni i aisyklingi
lie u iq kalbos lod iai ka ais ne lai-
komi juokingais
i p as ais,
o s e imos
kilmes
- p asmingais
i skam-
biais. Thip
kai ku ie pianis ai
i odindja,
kad
skambinlmas
o epijonu
d a pa i 5u ini5kas dalykas, o sla i5kos kilmds
g ojimas
ai jau a -
spindi k ybos ak 4.
Y a a gonuose
i speci iniq
dalykq, ku iems apibldin i a oja-
mi s e imos
kilmds LodLiai
- kla iiai
,
pedalai
,
egis ai, ba ke iai
(n:uo
iS adej
o pa a dds),
pulp
e ai,
ezona o ini, ialiuzds, menzu os,
labiu-
mai, ak u a i pan.
Thi is a p au iniaiLodLiai,
no s as
jq a p au-
i5kumas
y a s4lyginis.
Jie daugiau a ojami Salyse,
ku a gonq kul-
a daugiau
susijusi su
okiediq adicijomis. Tai - Vidu io i Ry q
Eu opa. P ie
jq p iklauso
i Lie u a, ku i jau nuo pa pi mqjq a go-
nq pasi odymo 1408 m. bu o okiediq
a gonq
s a ybos
l akos
a e.
65
Zymiausieji XVII-XVIII a. meis ai bu o okiediai J. Koppelman-
nas, G. A. Zelle, M. Jansonas, A. G. Caspa inis
(nepaisan
i ali5kai
skambandios
pa a d6s).
XIX a. aip
pa
moky asi, a gonq dalys
pi k a
i pan. daugiausia Vokie ijoje. Mine asis J. Ga ale idius
a gonq
meis ys es aip pa mokesi
Vokie ijoje
- B. Gninebe go
di b u eje
S e ine, ilgus he us en
gy eno
i di bo. Apsk i ai iek a gonq meis -
ai, iek a likejai
daugiau a ojo q kalbq,
ku iomis
mokdsi, e mi-
nus. P z., K. Ka eckas daZnai
pa a oda o p anc - zi5kus
e minus,
Z. Aleksand a idius
- i ali5kus i pan. So ie iniais laikais
po eiki
bu o pada iusi
Mask os mokykla,
sa o
uoZ u nek i i5kai
pe emusi
okieciq a gonq
es e ik4 i e minij4. Siuo
a Z i giu
Lie u os muzi-
kos akademija da eb6 a eikiama Mask os mokyklos.
Da ki a a gonq
e minq dalis
- egis y
pa adinimai.
Vienas i
as pa s egis as ski ingq adicijq, k a5 q, epochq, meis q a go-
nuose
gali b i pa adin as
isi5kai
ski ingai. I aM k5diai
- ienu i
uo padiu pa adinimu
ski ingq adicijq a gonuose
gali b l i pa a-
din i ski ingi egis ai. Regis y
pa adinimuose
gali
a sispinde i emb-
o ypa umai,
amzdZiq o ma, medLiaga, skambesio auk5 is, sanda a
i pan. DidZiosios Eu opos au os,
suk l usios
sa i as a gonq adi-
cijas, suku d i sa as
egis y pa adinimg
sis emas, no s i os y a
ge okai a pusa y'je susipynusios. Senq laikq, aip pa sa amoksliai
a goml meis ai ne e ai
pa adinimq
a ojimq supainioda o, da y-
da o
g ama ikos
klaidq. Visa ai y ind ojui gali su eik i nemaZa in-
o macijos.
Dalis senqjq Lie u os a gonq egis y
pa adinimq
y a lo ynq a
i alq kilmds, dalis okiediq,
y a sulenkin q o mq. Da ydami naujus
a gonus, a ojame adicinius Lie u os a gonams egis y pa a-
dinimus,
jq nelie u indami, adiau
pagal galimybes
engdami oki5-
kq a lenki5kq o mq.
Apsk i ai a gonq
e minai
y a
nea siejami nuo au os, Salies, k a5-
o a gonq
kul u os
adicijq i palikimo. Kaip galima
ailcy i,
paWZ-
dZiui,
p anc[zq a gonq s4 okas XVIII a. Lie u os a gonams,
ku-
iq s a y ojai
p anc zi5kq
a gonq nei gi dd i negi dejo,
nei ma y i
nema e? O ai, kad Lie u os a gonq
adicija
y a glaudZiai
susijusi
su oki5k4ja,
anaip ol ne ei5kia,
kad nebu o sa , 1 niuansq.
Todel i
66
e minai
ilgainiui,
is
ge iau
susipaZis an
su m sq is o ija bei i5liku-
siu ins umen a ijumi,
u ds b i i ikslinami: a gonq
e minija u i
a spinde i
musq a gonq
s a ybos adicij4.
T a kingai
ap a5y i a gonai
V. Bidilno ,,Muzikines
akus ikos pa-
g induose"
(1988),
aisyklingos lie u i5kos
e minijos laiky asi
i En-
ciklopedijq
leidyklos leidiniuose.
Siuo me u engiamas
spaudai naujas enciklopedinis
muzikos Zo-
dynas.
Ta
p oga
sa o
eikl4 a naujino
Muzikos e minq komisija.
Vie-
nas posedis
bu o ski as i a gonq e minams ap a i. Po o pose-
dZio
,,Muzikos
ba uose" (1996
m. N . 15-16 i 17)
pasi ode
muziko
A. Kalinausko s aipsnis
,,Va gonai",
ku iame pa eik i ne ien ie-
siogiai ins umen o
e minai,
be i ki os
s4 okos, ku iq p i eikia kal-
ban i a5an apie
a gonus. Pa yzdZiui,
p ie5 ge 4
de5im me i
En-
ciklopedijq leidykloje
eko susigindy i del o, kaip a gonai
a si anda
baZnydioje.
Redakcijos
pe 5amas
pasakymas
a gonus
i enge
au o-
iui pasi odd
i ne ikslus,
i di b inis. P o . J. Pikdilingis,
i ku i bu o
k eip asi
pa amos,
susim4s d:
,,o kaip bu q pasakgs
VaiZgan as?"
Thigi a gonai
di bami,
o padi bus,
baZnydioje pas a omi,
ku i s/oyi.
(XIX a. idu io uZ a5as
Klykoliq baZnydioje:
Wa gonus dy ba
Pons
Mockiewicz
su sunu
sawa).
Thigi,
a kan a goml e minij4,
jau Sis as
pada y a.
Todel kiek nus ebino i nuli idino nauja knygele
- L. Dig io ,,Kaip
g o i a gonais",
ku i4 i5leido
Lie u os muzikq d augija
i Religines
muzikos cen as
1998 m. Joje ebesiuloma a o i isokias kopuliaci-
jasl bei Sch aiche 'ius,
Wal ze'us, ki us oki5kus, ka ais su klaido-
mis
pa a5y us
ZodZius. Th si
da ebebu q
J. Ga ale idiaus laikai,
a -
si neb[ q bu g ap a q
a gonq e minq,
publikacijq
Siais klausimais
bei gana p o esionalios
li e a u os. O i aisyklingq e minq eik5-
mds daugelyje ie q
isi5kai i5k eip os
bei supainio os. Todel
Sios kny-
geles, ypad
jos
puslapiq
apie
ins umen 4, Zmonems,
besidomin iems
a gonais, ekomenduo i,
deja, negalima.
' Kopuliacija llo . copula io - susijungimas]: 1. ,,d iejq indi idq susijungimas
y inio ak o me u"(Ta p au iniq ZodZiq Zodynas, 1985).
67

Jokiu b du negalima eig i, kad a gonq e minija jau galu inai
su a lq a. I daba , a si andan is didesniam meis q bei mokyklq,
ku iose
mokoma a gonuo i
skaidiui, kyla susikalbejimo upes is,
aigi
i eikalas da ka 4 pe Zil e i a gonq e minus.
Gau a 1999 09 n
ABOUT TERMS OF THE ORGAN
Summa y
The ques ion
abou
he c ea ion o Li huanian e ms
o he o gan i s a ose
in
1909 in he Li huanian magazine
o music ,,Va gonininkas". In p e-wa Li huania
he e we e some a emp s o c ea e Li huanian names o he egis e s o he he
o gan. In L967 he sys ema ic egis a ion
o o gans
in Li huania s a ed. Lis s o
monumen al o gans we e compiled. A he same i ne an a emp o look o adi-
ional Li huanian e ms o he o gan was made. Only a small numbe o hem was
ound, bu in 1968 he Commission o he e ms o music discussed and app o ed
he main Li huanian e ms o he o gan. These e ms ook oo in he li e a u e.
68