Albina AUKSORIUTE
Li ui 4 linguis a is i u KELETAS L. TVINSKIO AUGALU
PAVADINIMU Da seno in Li uania augandiq augalq
mumsy a nomiimi ip as i e Zinomi, bo anikos
a ei,ami pian e daLnai gana nome, chiama i
specialis q abbas anza bene su a ky i, adiau
aplie u in u lo yni5ku kai ne andama, e qualche ol a
e neie5koma di ale pian o na do lie u iSko pakai o.
Sisnelis gsia a icoliniq, i5spausdin q
Tb minologijos n . 6 e 8, em4 ci ca 2000: 98-104; geliq
i oliinimus (Vainauskiene Gai enis 2001: ema è
aSgs K. Gai enis 40-1,42). Sia pe lo più e si llgs daZ
lie u i5kq (Gai enis
più ecen emen e cos i uy q augalq a dq
1997:4648;200I: 40-L42). Ge ai o ma e e
mo y uo i naujada ai puikiausiai la yni5kus
skolinius, adiau non semp e gale q sos i u
pi mqjq lie u i5kq si può augalq pa adinimq
b l ina ku i naujada us, bu q ico d i e
k l djq, okiq come J. A. Pab eZa, L. I inskis,
a icoli i i5elyje.
siiily us a dus Siame a o i api alcuni
jq o ni e a iami kai k ie XIX a. S ie ejo Zemaidio Lau yno
I inskio c ea e augalq, cui o a engono u ilizza i aplie u in i
la yni5ki chiami i nomi, nomi.
L. I inskis nel suo didZissimo
na os an ojoje pa e
la o o scien iq P igim umend
Zolimina pa eikd
sis ema inig ybq i augalq
s4 a54, nel quale i a dijo più
come 2520 Z .
gendiq
(pladiau
Janke idius, Janke idien e 1962:
15 1-1 63 32-; Aukso iu e 1998a:
I02-LI0; I998b:
40). Sio
I5 ank a5dio a icolo e
daodami L. I inskio si ly i
augalq a dai.
K. Gai enis in
,,Kele as pas abq
sis ema ikos
un a icolo su
e minij4" ad alcuni
la inni5kiem debi u i
naujadapakeis i
(Exacum) pluoi aii~di
pasiule q: liediinEli
(Vel heimia ,
papa inas
(P e is),
(Gai enis
2001: I4I-142). Taliau oms padioms gen ims andame
chiami i
lie u iSkq a dq e L. I inskio hand a5 yj e, W
el heimia p z. :
-ialswidsis
- ials dsis
(:ials as
-isis),P eis -plilnlcsne is -
plunl<sne ys
(:plunl<sna
-e ys),Exacum-sublas L. I ins-
- silblns.
L'ul imo kio denominazione da yba neai5ki:
neZinomas Zodis e neai3pama inis kus
da ybos o man as, adiau d iejq a sek i,
ne iksli. Ai5qui acol à e p ecisamen e
pi mqjq possibile da ybq no s jq mo y acija
95
mo i a i
K. Gai enio o ni e né
denomininimi gale q g eidiau
che p ie5 130 me q L. I inskio
o ni e augalq a dai.
iei i i a osen4 neip as i, più
Thdiau alcuni L. I inskio usa e nomi gale q sos i u
Siodien us ojamus aplie u in us
la yni5kus nomi. P z. :
Adian as (Adian um)
- skd unis
- ska unis
(: ska i + - i u . ).
Sis papa is u b così
chiama o del ka py q lapq.
P iesagq
-unis
L. I inskis paeme i5 sua
na osios
Zemaidiq dlnininkq pa a mds.
P ig umendje egli pa eike
abbas anza mol o augalq
pa adinimq, suda y q con Sia
p iesaga.
Celiozia
(Celosia)
- (lenk. Gaebiona ka, ku zy
Syzebi : i),
skiau e u-
nas
- skiau e unas
(: skiau e e
- -unas).
Thi bu no iniq
Seimos geld, cui
Ziedynas pana5us
pa ai gaidZio
skiau e g, aigi
mo i o a ai scel o
Zodis e abbas anza
p odu us
o mando dinim4
ondamen alis
da ybos o man .
E ionema
(Ae hionema)
- ( ok. S eink esse), dn kuolis
- an kulis
(: +
an auginama
kulis,,acmuo').
alpina iumues,
G6le ad
mo y acija
aiSki.
Helio op-
Qlelio opiun) - (lenk. Tbmileh slo icokwia ,
as slonecz-
nica, b odawnik, ok.
Sonnenwende),lauepend
-p o upeni
(: sen epia
+
-eni). A galo Ziedai
k yps a ad più i
I inskio
saulg, gli chiama e
saunaujada assau-
mo i uo b[ ] L.
le a, LBZ1938 (:
de o
+ Ie -i a), solo esso
cos i ui o con mol o a o
appendice
- a,no sji, pasak
P. Ska dZiaus,
p obabilmen e
pa elde a i5
seno es 1996:
(Ska dZius
301).
Tia eld
(Tia ella)
- (lenk. CieHawka),laszuklis
- laiuklis (: laias
-ilklis). Sio
denominazione
Zodi L. I inskis
pama ini u b l paeme
seguendo
lenkq
(lenk.
con o mi àmeniu della lingua ciec
-,, eke i, la(e i",
ciek| -,,skys as,
ekamas, akus").
P iesagos ediniai,
-uklis
come e mi-
nd osios
-unis, bidingi
Zemaidiams
(Vi kauskas
1977: 102-104).
2000,2001-
2002 m.
,,Flo exli pa asa is"
eklamuojamq
ca aloghi as a
i mol o
augalq [Siq
pa adinimq, ku iq
gen ys i a dijamos
la yni5kais skoliniais,
neie5koma lie u i5kq
Kai ku iems i5
pakai q.
già L. I inskis jq e a da gs
lie u i5kus nomi, ad
p i e e q lo o simin i.
P z. :
Agapan as
(Agapan hus<g .
agape
-,,meile,
an hos
pomegis",
96
,,Liedas'
BVZ 1998)
- iesnakini 4
(Al iaceae)
Seimos A ikos kilgs g ombus
i5 Pie q
pian a con s adius e obus i
s iebus, e puo5nus j l
Ziedynas skedio ogai pa alo,
uni o mamen e indica e
s u i, lung. Nei ca aloghi non
Sio pialo 5iq nominazioni: 2000 m.
ca alogeAgapan hus a icanus iSis
shi iniu agapan u, nomina a o 2001 m.
ca aloge ques o padiai iSiai i a di i
@V2ske inis agapan as). L. I inskis Siam
usa o il e mine a ikinis agapan as
pian aui su eike a i4pdkEl is pakel is (:
pakelia + - is), galb i egli ap a iamq
pian a4 così chiamino del auk5diau i 5 lapq
Ziedynq.
pakel q
A onini 4
(A aceae) pian a
Seimo plu iame is
i alinis a onas
(A um i alicum) mdgs amas del g aZiq
Zaliq lapq con
k eminds colo i
aisyno. L. I inskis
Ziedo bei suo gen i
chiamino azg as
(lenk. Ob azki, -
gyslomi e o iginalalaus
azg as
(: azgi + -y as)
a onek).
Sis cos i ui o con il
appendaga
i olo già mine a
- a, o basiniu i,odLil p eso o
Zemaidiq consum amas e
iksmalodis azg is,,pin is,
painio is" (LI<Z XI 1978).
Daugiame is Zolinis Saknias iebinis pian a
kana ha ne-
(Cannn)
no malmen e g aZius
Fio i e oglie, lui sydi is4 esa 4.
NuZydejus uZsimezga aisius
- dd,L id, con dielemis damsca
ma one sdklomi. Jos u1is
gdlynuose, gaindine kana
col i a a lima agin i e
balcones. (Cannaceae)
(Cana indica) daZ più iene
classi ica-
Si4 kanini 4
Seimai m4 gelg J. A.
Pab ei,a adino
LBL, o L. I inskis
pa eike e min4
pypy e lei chiami i
dnd ielie
- lend dle
(: Iend i,,nend e" (DunL1916:
172) + -ele) (lenk. Pocio ecznilg huia o ncina, zcinolcwin ),
p obabilmen e lenki5kais (lenk.
seguendo
co ispondm-
enimi zcina,,nend e").
Kapaini 4 (Cappa aceae)
kilusiai gelei i5 Pie q
Ame ico, L. I inskis da e
(Cleome), Seimos kleomei
nome4pdna wis po-
- ponn is (:
* con as). Pa adinimo mo i azione
neai5ki. Nei ca aloghi iene pubblicizza a
Sio pian o nlis dygioji kleomi (Cleome
spinosa), ques o auK a ge asa ind cui
Liedai può b i i bi i, oZiniai, gialli, y5nios
osonumu o iole iniai, s iebq i 5 inese
susi elkg i mol iZiedes, auk5 yn
ege andias kekes.
Gom ena
(Gomph ena)
- bumo ini 4
(Amn an hnceae)
Seimos
saulemege
puoK dms
ne eikli pie q
gele, inca
ypad
sausoms a e.
Vienme is Zalius plkuo alapis pian a ha
bal as, us as o audonai iole ines
Ziedq bu buoles an s adiq, i q
ySkiai oglie e po ien4 oppu e kelias
s iebq. Jai chiami i P igim ilmendje
de o a dassdghma
97
- seglu ys. Da yba
neai5ki.
DaZ più col i a a
dobilincgom ena
(Gomph ena 05is
u e le pubblicazioni
globosa BYL, ikSi non in
omonimo si chiama,
esempioLiui, iene usa o
e s inis [Sinis ddmuo
u ul u c gom ena
(TG 1996: II2).
{ ai uoja pubblicazioni miglini4 Qa pini l (Poaceae (G amineae))
Seimos pialo [Sies nomeazione
ayba: ienu kiauiininis lagu as
(BVZ; TG 1996: L43), al u
kiauiininis lagu as m.,,Flo exli
(2002
pa asa is"). Sios Zoles ogai
apaugg S elniais plok5 i, piukeliai,
umpas e anus uodeg4. ap a-
Ziedynas ki5kio L. I inskis
icena iamai gendiai
(Lagu us<g .lagos
-kiSkis", -,,uodega" BVZ) oy a chiamini a ojo neai5kios
(Aga aceae) mol iiamediam Zoliniam plan ui piajai
da ybos i,odi sziiwis - iie is. Aga ini4 Seimos k a-
ube omi ube osa, loL Polian hes
(Polinn h-
<g .
es polios
-,,balk5 a-
s",
an hos
-,,Liedas"
BVZ), daZ più col i ina a nei cama iu, b[dingi piace olmen e
p o pian i Liedai. Pigim umen)je da o il nome gawu wis -
gausu is (: gausus (lenk. Wielo kn).
-u is)
Pama inis
Z blodis i
lenki5k4 può
scel o o
seguendo
pa adinim4
(lenk.
wielki,didelis,
didis"), o del gausiq
lo Ziedq, o da ybos
oman as
:u is
- nonp as as e nonbldingas
lie u iq palbai.
Budlijini4 (Bud.dlejaceae)
Seimos k mas budldja
è kilgs i5 cinese. Jo
uSis
Da ido budlija
(Buddleja da idii)
c esce apidamen e e
quasi isu , anche
sku dZioje suolo, ha
Zie o m4 e pailgus,
sa i 4 ankius
dynus. Sio ege alo
eike e min4 sajs is
L. I inskis
gendiai chiami i
- sais is
(:?
sais i,, ai5iojo,
kabinejosi" +
Va do o eino,
-n's). mo i a i a
nelabai aiSki.
K ip omeij a (C yp ome ia
k yp o s -,,p asldp as,
p o egugo as", < g .
c os
-dalis" BVZ) - Ry q Azijoje papli gs
al<sodini 4
(Taxodiaceae) Seimos albe o, cui [SisTaponini
kip ome ija (C yp omeia japoni.ca) i pas us.
col i a o
L. I inskis
dagen ii a di-
neaiSkios
jo ybos e
mo i a azioni
Lodlin nd s
- ne ys
(:? ne i * - ys).
Ap a iej i ege ali i auk i i B o aniko s
a d 4 io dy n4, nel quale j iems chiamini, come e
nei ca aloghi, skoliniai.
o ni e
la yni5ki
Da
qua oq
plan a
Zodyne,
nd
pa asa yje" lai
mind ame o,,Flo exli Sie auga-
anche chiama i
la yni5kais L.
I inskis skoliniais.
lo o i a di i higim imenij e pa eke
p op io cos i uy us a ad inimu s.
p
98
Ca diospe ma
(Ca diospe mum)
- annuis ijoklinis pian a, cui deco a i ios p sli5kos
Si deles o me plenelds ino a 3 cm sce smen
pa enei5silaiko dallo luglio mdn. ino Salnq. È ada o ai
balconi, lems apZeldin i, secom puok5 ems accompagni
a i. Siam pian a
L. I inskis da e
g ah4lie u i5k4
a dq
- szi doHi - ii doHi (: i udis
-okle)
(lenk. S e dusznilg se duszek). P ezaggi
-oHis ediniai sono a e, comunina lingua i solo come essi sono Siek
a daiodiniai
an o paZis ami augalq nomiimi (LKG 1965: 358). Nei ca aloghi engono
eukomis (Eucomis bicolo ) e udeninis eukomis (Eucomis au umnalis),
pubblicizza e due s og ninds eul<omio uSys: g6l6s d iscol is
che col i a e da Zeliuose. Nel Lib o si può
,,Gdl6s m[namuose" ap a5y a al a Sio ege alo
i is-Eucomis comosa
sq
(GMN
2001: indica i solo
30), Thi
la yniSkas
dinimas.
s ogunipa a-
nis con mdsingq, bly5kiai Zaliq
anaugalas kiomi Ziedq
lapq sk o ele e s adiimi,
kekemis, delle Zydi asa os o
I inskis
iliem4 5i ine, gele ilsisi. L.
Ap a ojo pian o chiamino
p oplaukis (: p o- + laukas) (lenk.
e minup dpldukh gen i
-
Wa kocznica) albl sekdamas
lenkiSku e mine (lenk. wa kocz
-,,kasa be "), p ie5delio
p omo y acija neai5ki.
S e nioji molucela
- ienme 6 gdld,
ada a gdlyn
nelle
col i azioni e
d oms
Pigim umendje puok5 dms
e e ua e.
Siaigendia da o
il nome di
neai5kios
ddmie is
- domd is
da imen o (Molucelln).
Da ybos
o man q bl q è
possibile i5ski i,
-e ls
adiau neZinomas
ondamen inis
Zodis.
L. I inskio siuly u lie u i5ku nome g aiulns possibile bu q adi i
kalika pq bodinei, plg. g . knllos
(Callica pa
-g o,Lis,
ka pos
-,yaisius") sadinam4 del
ankiai augandiq, puo3niq, -
su k lmo ne e ogams
k lm4, g aZios colo i uogq,
liekandiq nuk i us. Ap a iamo
del pian o (: g ahn + -ulas)
nominim4 g aiulas - g alulas
L. I inskis
suda d
con appendice
-kululas,ku i,,p edomina eiSkia conc e q
azionemo ez l a q, i anki o Siaip koki daik 4"
(Ska dZius
1996: 184).
Reike da
camba ine
qualche
memine i g6les,
desp i a o nei
lib i
Gdlds mus4 a casa e Kamba ines giles, denomina o
aplie u in ai la yni5kais nomi. L. I inskis Pigim umenije
jons i a dy i g azie€ del suo cos i uy us ZodZius.
Ac < E .
himene
(GMN 200I: 26, 34; KG 1997
: I
(Achimenes a -30)
,,ne",cheinon
-,,Liema"
BVZ) - è gen is,
dis in iamagesze ijinia
(Ges-
ne iaceae)
Seimai, u in i kele 4 [Siq, Zydindiq isq a spal iq
oZiniais, pu pu iniais, e bal ais Ziedais. Ziem4jq s iebas
gel onais nudZiiis a, o pa asa i el a Zelia. Siai su eikd
L. I inskis gelei
pa adinimyiiblonis -
iybk nis
(:? (lenk.
iiblio is,,isideg i" (LYZXX) + -onls)
Ognipl" i) galbl seguendo
lenki5ku nome (lenk. ogni
siq6 -
,,accende e, ipsno i; blyksd i"), ma da yba ne a
del u o aiSki. higim i nenije pa e k as
e mas snudlns
- S elno
(: i elnus
-as)
Cil c a ia genLiai i a di i.
Minimas gen i lSis lib oj e
Gdlds m.ils4 nmuose chiama
mi.i iqja cine a ija
(GMN 200I:75). Ji Zydi dal Ziemos ino
p ima e a, sk o ele, dideli ogai c es
i 5 jq i5kyla ilgai i[silaikan i dideli
sauludiq ipo i ai iq colo q Liedai.
Ga denin
jasminoides
({G 1997: 183) lSis
p esen a a senza 5inio
paZ minio
- ikga denija.
Zydi dideliais bal ais oppu e ulna idu iais c eminiais Ziedais,
i5simediusiais ankiame isZaliame k imelyje.
L. I inskis 5i4 gen i adino
LodLiu kilmpo is -
kumpo is (:? kumpas
,,lenk as,
k ei as" + o is),
S e ono is
(S ephano is<g . s ephanos
-,, ainikas, ka lna", oyq
o os
-ausis" BVZ) - klemalini4 (Aclepiadaceae)
Seimos ijoklinis
pian a al quale
nomina o
L. I inskis a ojo neai5kq e min4 s dpas
- s ap s.
Jo uiis gausiaiiedis
s e ano is
(S ephano is loibunda) (GMN
p ima e a Zydi kekemis k apiq, e
2001:75)
asa 4 s aigiai i uaig du es pana5iq
bal q e aus l Ziedeliq, le sue oghi
ap alaini, blizgan i.
Mine oje lib oje
Knmba inds solo
geles da o il
la yni5kas Sios
nome del gene e
S ephano k loibunda
(KG 1997:236).
Thigi più come p ie5 130 me q Zemai is Lau ynas
I inskis ad alcune pian e, che Siandien i ai ioje
i a dijami li e a oje la yni5kais skoliniais,
chiamisi a p op io ojo c ea ius lie u i5kus
e minus. Nell'a icolo ne a a ius
L. I inskio naujada us suski sgalima y i i is
mo y acijos (sublas, iie is, sais is, ne ys,
g upeles, ieni jq - neai5kios da ybos i (a )
dome is, s apas), ad kaZin, a seglu ys,
Siandien gale q sos i u la inyni5kus già
us ojamus aplie u in us nomiunimi.
An osios ege alq a dq
g upeles da yba gana aiSki, solo
noniksli jg mo y acij a Qals isk,
plunlcsne ys, l< epeni, an kulis, p
akel is, ponnwis, 5 p oplaukis, ie p
idomus indi idualios
a adinimai l b lonis, kump o is),
L. I inskio
ai5kios esempioLiai.
da ybos Tie i -
da ybos e mo y uo i L. I inskio naujada ai
(ska unis, skiau eninas, saulA a, lai iklis,
ii ddkld, Siandien log alillas) - gale q sos i ui
a ojamus yni5kus assegna e anco a due
100
plan alq nomi, solo skolinius. P ie Siq si può
Iend dli.
cambia e e alla bend ines lingua ada a a a
o ma: azg as) aizgi as lend dli>
Thd sia specialis i bo anici, sia e djams del disco so campo
necesse q se a i i
L. I inskio o J. A. Pab eZos hand a5dius, nei
quali o a e si può idomiq e e ingq
p es in is la yni5kus nomi.
ogge oq, e non anda e legg iaus modo e
LITERATORA IR SAXTINIAI
Aukso iI e A. 1998a: Lau yno I inskio hand a5diai K oku oje. -
Tb minologia 5.
Aukso iu e A. 1998b: Te minologinis Lau yno I inskio
lascimas.
- Li uiy kalbo y os
domande 40.
BYZ 1998: Bo anikos nome Zod nas. Sud. R. Janke idiene,
Vlnius.
DZ Dnn76i
Zodynas,
y 4
duninink4 inek 4
Vi kaus ai V.-i aa is Vilnius.
G a i e n i s 1997: Sillome qualche
lie u iSkus geliq nomi.
- Cul u a di lingua 69.
Gai enis 2001:
os abq
Qualche su
-Tb minology
e mina i sis ema icaij4. 8.
GMN 2001: Roy Lancas e , Ma hew Biggs. Giles mus4namuose, Vilnius.
Janke idius K., Janke idiene R. 1962: Alcuni da i su nuo i
L. I inskio la o i lie u iSkos bo anikos e minijos se o e.
- Bo anica
domande2.
KG 1997:
Pe e gllis,
McHoy. Camba inis
Vilnius.
LBZ 1%8
bo anikos
Lie u i.ikns Red.
1odynas. J.
Dagys, Kaunas.
LKG 1965: Lie u i4
g amma ica
kalbos L, Vilnius.
LI{Z 1-978: lingu
Li u i4
iodyna.s 11, Vilnius.
Ll(Z 2002:
Lie u i l 20,
lingu
Ska dZius P. 1996:
iodynas Vilnius.
Rink iniai Lie u i4
kalbos iodZi4 da yba,
ai ai:
Vilnius.
TG 1996: Halina H
4: gilis e
e ic. Th p
s ambegli
balcono pian e, Vilnius.
Vainauskiene D.2000:
geliq,
nimimus jq spal q
nomi
Ci ca e al i a gomen i.
-
Tb minologia 6.
Vi kauska s Y. 1977: Siau ds
y q
Zemaidiq d0nininkq alcuni mo o oneminiai
dialek izmai.
- Li u iu kalbo o domande 1,7. A FEW OF
LAURYNAS IVINSKIS'NAMES OF PLANTS
Summa y
The pape deals wi h a ew plan s, which in a ious w i ings a e named using La in
bo owings. Lau ynas l inskis, an educa o o he 19'h cen u y, in his manu-
101
sc ip
P igim umene had named he
plan s
men ioned using Li huanian neologisms.
This a icle also discusses he
gi en by l inskis.
names Some o names used by
I inskis ha e unce ain sais is, o ma ion and mo i a ion ne is,
o ma ion, bu mo i a ion is inexac / inaccu a e k epend, kumpo is,
and mo i a ion clea (iulas, laiuklis, lendulis, sau a, skaiinis,
pakel is, plunl<usne ys, ponawis, p oplaukis, (an kulis, azgl as, ha e
seglu ys, (domi is, s apas, sublas, iie is), o he names ha e clea
bo h o ma ion lals eli isis, iyblonis), and he hi d g oup o names
sau e g a nas, ii dokli). The names o he la e g oup could
eplace he La in bo owings used a he p esen .
Albina
Li u iq ins i u o
della lingua
P. Vlei5io g.
5,lJ -2055 Vilnius
E pa.S as
[email
p o ec ed] 02
AUKSORIUTE Gau a
2002-09-16