Albina AUKSORIUTE
Li ui 4 ins i u o de linguagem KELETAS L. TVINSKIO
AUGALU PAVADINIMU Desde an igo na Li uânia
augandiq augalq mumsy a nomesim ip as i e Zinomi,
a ei,ami plan as daLnai gana nome, chamados
bo anikos specialis q gana bem su a ky i, adiau
aplie u in u lo yni5ku kai ne andama, e às ezes e
neie5koma al plan a na do lie u iSko pakai o.
Sisnelis gsia a igos a igosniq, i5spausdin q
Tb minologijos n . 6 e 8, em4 sob e 2000: 98-104;
geliq nomes (Vainauskiene Gai enis 2001: ema é
aSgs K. Gai enis 40-1,42). Sia p incipalmen e e
a dq lie u i5kq (Gai enis
si llgs daZ mais ecen emen e cons i uy q augalq
1997:4648;200I: 40-L42). Ge ai o ma e mo y uo i
naujada ai puikiausiai la yni5kus skolinius,
adiau não semp e gale q subs i u b l ina ku i
pode augalq pa adinimq k l djq, okiq como J. A.
naujada us, bu q p ismin i e pi mqjq lie u i5kq
Pab eZa, L. I inskis, siiily us a dus Siame
a o i api alguns a igos i5elyje.
p es a e e ami kai k ie XIX a. S e ejo Zemaidio Lau yno
I inskio c ia augalq, aos quais ago a são usados aplie u in i
la yni5ki jq nomeinimai, nomes.
L. I inskis seu didZ melho
P igim umend da na u eza
abalho cien q
an ojoje pa e Zolimina
pa eikd sis ema inig ybq e
augalq s4 a54, no qual
i a dijo mais que 2520 Z .
gendiq
(pladiau
Janke idius, Janke idien e 1962:
15 1-1 63 32-; Aukso iu e 1998a:
I02-LI0; I998b:
40). Sio
I5 ank a5dio a igo e dadas L.
I inskio si ly i augalq a dai.
K. Gai enis
,,Kele as pas abq
sis ema ikos
sob e no a igo
e minij4" a alguns
la yni5kiem
emp ésiniams
pasiule q: liediinEli
naujadapakeis i
(Exacum) pluoi aii€di
(P e is),
papa inas
(Vel heimia ,
(Gai enis
2001: I4I-142). Taliau oms padioms gen ims andame
pa adin i
lie u iSkq a dq e L. I inskio hand a5 yj e, W
el heimia p z. :
-ialswidsis
- ials dsis
(:ials as
-isis),P eis -plilnlcsne is -
plunl<sne ys
(:plunl<sna
-e ys),Exacum-sublas L. I ins-
- silblns.
Do úl imo kio nomeamen o da yba neai5ki:
neZinomas Zodis e neai3pama inis kus
da ybos o man as, adiau d iejq a sek i,
mo y acija ne iksli. Ai5qui das a ças e
pi mqjq possí el da ybq embo a jq
95
p ecisamen e mo i a
K. Gai enio o nece nem
denominações gale q
neip as i, mais como p ie5 130
me q L. I inskio o nece
augalq a dai.
g eidiau iei i i a osen4
Thdiau alguns L. I inskio usa nomes gale q subs i ui
Siandien us ojamus aplie u in us
la yni5kus nomes. P z. :
Adian o (Adian um)
- skd unis
- ska unis
(: ska i + - i u . ).
Sis papa is u b assim
nomeado del ka py q lapq.
P iesagq
-unis
L. I inskis paeme i5 sua
na mosios
Zemaidiq dlnininkq pa a mds.
P ig umendje ele pa eike
bas an e mui o augalq
pa adinimq, suda y q com
Sia p iesaga.
Celiozia
(Celosia)
- (lenk. Gaebiona ka, ku zy
Syzebi : i),
skiau e u-
nas
- skiau e unas
(: skiau e e
- -unas).
Thi bu no iniq
Seimas geld, cuja
Ziedynas pana5us
pa ai gaidZio
skiau e g, aigi
mo i o o ai
escolhido Zodis e
bas an e p odu us
o mando dinim4
undamen al
da ybos o man .
E ionema
(Ae hionema)
- ( ok. S eink esse), dn kuolis
- an kulis
(: +
an auginama
kulis,,acmuo').
alpina iumues,
G6le ad
mo i ação aiSki.
Helio op-
Qlelio opiun) - (lenk. Tbmileh slo icokwia ,
as slonecz-
nica, b odawnik, ok.
Sonnenwende),lauepend
-pe eni
(: pe ia
+
-eni). A galo Ziedai
k yp s a ad mais i
L. I inskio
saulg, lhe nomea
saunaujada assau-
mo i uo as b[ ]
le a, LBZ1938 (:
di o
+ Ie -i a), só ele
cons i uído com mui o
a o apêndice
- a,no sji, pasak
P. Ska dZiaus,
e e i amen e
pa elde a i5
seno es 1996:
(Ska dZius
301).
Tia eld
(Tia ella)
- (lenk. CieHawka),laszuklis
- laiuklis (: laias
-ilklis). Sio
nomeamen o
Zodi L. I inskis
pama ini u b l paeme
seguindo lenkq
con o midade
(lenk.
do idioma ciec
-,, eke i, la(e i",
ciek| -,,skys as,
ekamas, akus").
P iesagos ediniai,
-uklis
como e mi-
nd osios
-unis, bidingi
Zemaidiams
(Vi kauskas
1977: 102-104).
2000,2001-
2002 m.
,,Flo exli pa asa is"
ad e amuojamq
ca alogos as a
i mui o
augalq [Siq
pa adinimq, ku iq
gen ys i a dijamos
la yni5kais skoliniais,
neie5koma lie u i5kq
Kai ku iems i5
pakai q.
já L. I inskis jq e a da gs
lie u i5kus nomes, ad
p i e e q eles simin i.
P z. :
Agapan as
(Agapan hus<g .
agape
-,,meile,
an hos
pomegis",
96
,,Liedas'
BVZ 1998)
- iesnakini 4
(Al iaceae)
Seimos A ikos kilgs g umbus
i5 Pie q
plan a com es ádios e
esis en es s iebus, e
puo5nus j l
Ziedynas skedio olai pó o malo,
uni o memen e ap esen a
es eu i, longo. Nos ca álogos não
Sio plan a 5iq denominações: 2000 m.
ka alogeAgapan hus a icanus iSis
shi iniu agapan u, in i ulada o 2001 m.
ka aloge isso padiai iSiai i a di a usado
agapan as). L. I inskis Siam plan aui
o e mo a ikinis agapan as @V2ske inis
su eike a i4pdkEl is pakel is (: pakelia +
- is), galb i ele ap a iamq plan a4 assim
nomeino del auk5diau i 5 lapq Ziedynq.
pakel q
A onini 4
(A aceae) plan a
Seimo plu iame is
i alinis a onas
(A um i alicum) mdgs amas del g aZiq
Zaliq lapq com
k eminds co das
aisyno. L. I inskis
o iginalalaus Ziedo
bem seu gen i apelino
azg as (lenk.
gyslomis e
Ob azki, - azg as
(: azgi + -y as)
a onek).
Sis cons i uído com
apêndaga
o í ulo já mine a
- a, o baseiniu i,odLil i ado
Zemaidiq consum amas e
iksmalodis azg is,,pin is,
painio is" (LI<Z XI 1978).
Daugiame is Zolinis Saknias iebinis plan a a
kana em ne-
(Cannn)
ge almen e g aZius
Flo es e olhas, ele zydi is4
e a 4. NuZydejus uZsimezga
aisius
- dd,L id, com digelemis
amsamen e cas anhos
sdklomas. Sua u1is gdlynues,
daZ p incipalmen e cul i a
lima agin i e balcões.
gaindine kana (Cana indica)
(Cannaceae) classi ica-
Si4 kanini 4
Seimai m4 gelg J. A.
Pab ei,a adino
LBL, e L. I inskis
in i uli i pa eike
pypy e ela
e min4 dnd ielie
- lend dle
(: Iend i,,nend e" (DunL1916:
172) + -ele) (lenk. Pocio ecznilg huia o ncina, zcinolcwin ),
p o a elmen e lenki5kais (lenk.
seguindo
co espondm-
enimis zcina,,nend e").
Kapaini 4 (Cappa aceae)
kilusiai gelei i5 Pie q Ame ik,
L. I inskis da e
(Cleome), Seimos kleomei
nome4pdna wis po-
- ponn is (:
* la a). Pa adinimo mo i ação neai5ki.
Nos ca álogos anuncia-se Sio plan a nlis
dygioji kleomi (Cleome spinosa), isso
auK a ge asa ind cuja Liedai pode b i i
b an i, oZiniai, ama elo, y5nios
e melonuno ou iole iniai, s iebq
i 5 inese susi elkg i mui osZiedes,
auk5 yn ege andias kekes.
Gom ena
(Gomph ena)
- bumo ini 4
(Amn an hnceae)
Seimos
saulemege
puoK dms
ne eikli pie q
gele, i ka
ypad
sausoms aze .
Vienme is Zalius plkuo alapis plan a
bal as, co us as ou e melonai
iole ines Ziedq bu buoles an s adiq,
em ySkiai olhas e po ien4 ou kelias
i q s iebq. Jai chama i i
P igim ilmendje di o a dassdghma
97
- seglu ys. Da yba
neai5ki.
DaZ Mais cul i ada
dobilincgom ena
(Gomph ena 05is
odas as publicações umi ica
globosa BYL, ikSi não em
o nome, exemploLiui, usado
e s inis [Sinis ddmuo
u ul u c gom ena
(TG 1996: II2).
{ ai uoja publicações miglini4 Qa pini l (Poaceae (G amineae))
Seimos plan a lo [Sies nomeação
ayba: ienu kiauiininis lagu as
(BVZ; TG 1996: L43), ou ou
kiauiininis lagu as m.,,Flo exli
(2002
pa asa is"). Sios Zoles olai
apaugg S elniais plok5 i,
plukeliais, umpas e anus
uodeg4. ap a-
Ziedynas ki5kio L. I inskis
emena iamai gendiai
(Lagu us<g .lagos
-kiSkis", -,,uodega" BVZ) oy a in i ulini a ojo neai5kios
(Aga aceae) mui osiamediam Zoliniam plan a pa a piajai
da ybos i,odi sziiwis - iie is. Aga ini4 Seimos k a-
ube omi ube osa, loL Polian hes
(Polinn h-
<g .
es polios
-,,balk5 a-
s",
an hos
-,,Liedas"
BVZ), daZ mais cul i ada em camá ios, b[dingi ag adadamen e
pe umian es Liedai. Pigim umen)je ap esen ado o nome
gawu wis - gausu is (: gausus (lenk. Wielo kn).
-u is)
Pama inis
Z blodis i
lenki5k4 pode
escolhido ou
seguindo
pa adinim4
(lenk.
wielki,didelis,
didis"), ou del
gausiq seu Ziedq, o
da ybos oman as
:u is
- nãop as as e nebldingas
lie u iq albai.
Budlijini4 (Bud.dlejaceae)
Seimos k mas budldja
é kilgs i5 da China. Jo
uSis
Da ido budlija
(Buddleja da idii)
c esce apidamen e e
quase isu , mesmo
sku dZioje solo, em
Zie o m4 e pailgus,
sa i 4 ankius
dynus. Sio ege alo
eike e min4 sajs is
L. I inskis
gendiai nomei i
- sais is
(:?
sais i,, ai5iojo,
kabinejosi" +
Va do o eino,
-n's).
mo y ação
nelabai aiSki.
K ip omeij a (C yp ome ia
k yp o s -,,p asldp as,
p o ege as", < g .
c os
-dalis" BVZ) - Ry q Azijoje papli gs
al<sodini 4
(Taxodiaceae) Seimos á o e, cujo [SisTaponini
kip ome ija (C yp omeia japoni.ca) i pas nós.
cul i ada
L. I inskis
dagen ii a di-
neaiSkios
jo ybos e
mo y ações
Lodlin nd s
- ne ys
(:? ne i * - ys).
Ap a iej i egalai i auk i i B o aniko s
a d 4 io dy n4, onde j iems in i ulini, como e
ca álogos, skoliniai.
inclui
la yni5ki
Da qua oq
plan a
nd
Zodyne,
mind ame
pa asa yje" lai
o,,Flo exli Sie auga-
ambém são
chamados
I inskis skoliniais.
la yni5kais L.
pa a eles i a di i higim imenij e
pa eke seu suda y us a ad inimu s.
p
98
Ca diospe mas
(Ca diospe mum)
- um anois ijoklinis plan a, cujo deco a i ios
p sli5kos Si deles o mas plenelds a é 3 cm
ski mmens pa enei5silaiko desde julho mdn. a é Salnq.
Ele se e pa a balcões, lems apZeldin i, secos
puok5 ems acompanhini aze . Siam plan a
L. I inskis da e
g ah4lie u i5k4
a dq
- szi doHi - ii doHi (: i udis
-okle)
(lenk. S e dusznilg se duszek). P izagos
-oHis ediniai são a os, comuninha língua i só como eles são Siek
a daiodiniai
an o paZis ami augalq nomesinimai (LKG 1965: 358). Nos ca álogos
eukomis (Eucomis bicolo ) e udeninis eukomis (Eucomis au umnalis),
anunciam-se duas s og ninds eul<omio uSys: g6l6s d iscol is
que cul i a da Zeliuose. No Li o pode
,,Gdl6s m[namuose" ap a5y a ou a Sio ege alo
i is-Eucomis comosa
sq
(GMN
2001: mencionadas
30), Thi
só la yniSkas
dinimas.
s ogunipa a-
nis com mdsingq, bly5kiai Zaliq
anaugalas kiomis Ziedq
lapq sk o ele e s adiomis,
kekemis, cuja Zydi asa os o
I inskis
iliem4 5i inal, gele ilsisi. L.
Ap a ojo plan a chamou
p oplaukis (: p o- + laukas) (lenk.
e minup dpldukh gen i
-
Wa kocznica) albl segdamas
lenkiSku e mo (lenk. wa kocz
-,,kasa be "), an e5delio
p omo y acia neai5ki.
S e nioji molucela
- ienme 6 gdld,
adequada
gdlynhos
cul i a e
secoms aze .
puok5 dms
Pigim umendje
Siaigendia dado
nome de
neai5kios da
ddmie is
- domd is
ab icação (Molucelln).
Da ybos
o man q bl q
pode i5ski i,
-e ls
adiau neZinomas
undinis
Zodis.
L. I inskio siuly u lie u i5ku nome g aiulns pode bu q chamin i
kalika pq bodinei, plg. g . knllos
(Callica pa
-g o,Lis,
ca pos
-,yaisius") sadinam4 del
densiai augandiq, puo3niq, -
sob e k lmo mesmo e olams
k lm4, g aZios co es uogq,
liekandiq nuk i us. Ape iamo
(: g ahn + -ulas) nomeinim4
g aiulas - g alulas
L. I inskis
suda d
com apêndage
-ululas,ku i,,mais p incipalmen e eiSkia
conc e oq açãoo ez l a q, i anki ou Siaip koki
daik 4" (Ska dZius
1996: 184).
Reike da
camba ines
kelias
memine i g6les,
desp i o nos
li os
Gdlds nos4 casa e Kamba ines giles, nomeado
aplie u in ais la yni5kais nomes. L. I inskis
Pigim umenije jons i a dy i ag ad€ seu o mado
ZodZius.
Ac < E .
himene
(GMN 200I: 26, 34; KG 1997
: I
(Achimenes a -30)
,,ne",cheinon
-,,Liema"
BVZ) - é gen is,
dis inguamagesze ijinia
(Ges-
ne iaceae)
Seimai, u in i kele 4 [Siq, Zydindiq isq a spal iq
oZiniais, pu pu iniais, e bal ais Ziedais. Ziem4jq s iebas
gel onais nudZiiis a, o pa asa i el a Zelia. Siai su eikd
L. I inskis gelei
pa adinimyiiblonis -
iybk nis
(:? (lenk.
iiblio is,isideg i" (LYZXX) + -onls)
Ognipl" i) galbl seguindo
lenki5ku nome (lenk. ogni6
siq -
,,incendi, lpsno i; blyksd i"), mas da yba ne a
comple amen e aiSki. higim i nenije pa e k as
e mas snudlns
- S elno
(: i elnus
-as)
Cil c a ia genLiai i a dy i.
Menimas gen es lSis li oj e
Gdlds m.ils4 nmuos chama-se
mi.i iqja cine a ija
(GMN 200I:75). Ji zydi desde Ziemos a é
p ima e a, sk o ele, dideli olai c es
i 5 jq i5kyla ilgai i[silaikan ys dideli
sauludiq ipo i ai iq kolo q Liedai.
Ga denin
jasminoides
({G 1997: 183) lSis
ap esen ada sem 5inio
paZ minio
- ikga denija.
Zydi g andes b an ais ou ulna idu iais c eminiais Ziedais,
i5simediusiais ankiame isZaliame k imelyje.
L. I inskis 5i4 gen i adino
LodLiu kilmpo is -
kumpo is (:? kumpas
,,lenk as,
k ei as" + o is),
S e ono is
(S ephano is<g >. s ephanos
-,, ainikas, ka lna", oyq
o os
-ausis" BVZ) - klemalini4 (Aclepiadaceae)
Seimos ijoklinis
plan a ao qual
in i ulado
L. I inskis a ojo neai5kq e min4 s dpas
- s ap s.
Jo uiis gausiaiiedis
s e ano is
(S ephano is loibunda) (GMN
p ima e a Zydi kekemis k apiq, e
2001:75)
asa 4 s aigiai i uaig du es pana5iq
bal q e aus l Ziedeliq, suas olhas
ap alaini, blizgan ys.
Mine oje li oje
Knmba inds só
geles dado o
la yni5kas Sios
nome do gêne o
S ephano k loibunda
(KG 1997:236).
Thigi mais como p ie5 130 me q Zemai is Lau ynas
I inskis a algumas plan as, que Siandien i ai ioje
i a dijami li e a oje la yni5kais skoliniais,
in i ulisi a seu ojo c iadosus lie u i5kus
e minus. No S ai snelle abe us
L. I inskio naujada us suski sgalima y i i is
mo y acijos (sublas, iie is, sais is, ne ys,
g upeles, ieni jq - neai5kios da ybos e (a )
dome is, s apas), ad kaZin, a seglu ys,
Siandien gale q subs i ui lo yni5kus já
us ojamus aplie u in us denominacionimus.
An osios ege alq a dq
g upeles da yba bas an e aiSki,
só ne iksli jg mo y acij a
Qals isk, plunlcsne ys, l< epeni,
an kulis, p akel is, ponnwis, 5
lonis, kump o is), id indi iduomus
p oplaukis, ie p a adinimai l b
L. I inskio
ai5kios exemplosLiai.
da ybos Tie i -
da ybos e mo y uo i L. I inskio naujada ai
(ska unis, skiau eninas, saulA a, lai iklis,
ii ddkld, Siandien log alillas) - gale q
subs i ui a ojamus yni5kus pa a da
100
mais do plalq nomes, só skolinius. À Siq pode
Iend dli.
muda e à bend ines linguagem adap ada
o ma: azg as) aizgi as lend dli>
Thd an o a especialis as bo ânicos, quan o a e djams de
abo da- da á ea necesse q se a i i
L. I inskio ou J. A. Pab eZos hand a5dius, nos
quais encon a possí el idomiq e e ingq
emp in is la yni5kus nomes.
предметq, e não i acil iausiu caminho e
LITERATORA IR SAXTINIAI
Aukso iI e A. 1998a: Lau yno I inskio ank a5diai K oku oje. -
Tb minology 5.
Aukso iu e A. 1998b: Te minologinis Lau yno I inskio
he dimas.
- Li uiy kalbo y os
ques ões 40.
BYZ 1998: Bo anikos nome Zod nas. Sud. R. Janke idiene,
Vlnius.
DZ Dnn76i
Zodynas,
y 4
duninink4 inek 4
Vi kaus ai V.-i aa is Vilnius.
G a i e n i s 1997: Sillome alguns
lie u iSkus geliq nomesinimus.
- Cul u a de linguagem 69.
Gai enis 2001:
pas abq
Alguns sob e
-Tb minology
e mina ios sis emá icaij4. 8.
GMN 2001: Roy Lancas e , Ma hew Biggs. Giles mus4namuose, Vilnius.
Janke idius K., Janke idiene R. 1962: Alguns dados sob e no as
L. I inskio abalhos lie u iSkos bo anikos e minijos na á ea.
- Bo anica
ques ões2.
KG 1997:
Pe e gllis,
McHoy. Camba inis
Vilnius.
LBZ 1%8
bo anikos
Lie u i.ikns Red.
1odynas. J.
Dagys, Kaunas.
LKG 1965: Lie u i4
g ama ica
kalbos L, Vilnius.
LI{Z 1-978: idiomas
Li u i4
iodyna.s 11, Vilnius.
Ll(Z 2002:
Li ui l 20, Ska dZius
idiomas
P. 1996: Rink iniai
iodynas Vilnius.
Lie u i4 idiomas
iodZi4 da yba, Vilnius.
ai ai:
TG 1996: Halina H
4: gilis e
e ic. Th p balcão
gambieji geli
plan as, Vilnius.
Vainauskiene D.2000:
geliq,
spal q
nomes jq
Sob e e ou os assun os.
-
Tb minology 6.
Vi kauska s Y. 1977: Siau ds
y q
Zemaidiq d0nininkq alguns mo o oneminiai
dialek izmai.
- Li u iu kalbo o ques ões 1,7. A FEW OF
LAURYNAS IVINSKIS'NAMES OF PLANTS
Summa y
The pape deals wi h a ew plan s, which in a ious w i ings a e named using La in
bo owings. Lau ynas l inskis, an educa o o he 19'h cen u y, in his manu-
101
sc ip
P igim umene had named he
plan s
men ioned using Li huanian neologisms.
This a icle also discusses he
gi en by l inskis.
names Some o names used by
I inskis ha e unce ain sais is, o ma ion and mo i a ion ne is,
o ma ion, bu mo i a ion is inexac / inaccu a e k epend, kumpo is,
and mo i a ion clea (iulas, laiuklis, lendlis, sau a, skaiinis,
pakel is, plunl<usne ys, ponawis, p oplaukis, (an kulis, azgl as, ha e
seglu ys, (domi is, s apas, sublas, iie is), o he names ha e clea
bo h o ma ion lals eli isis, iyblonis), and he hi d g oup o names
sau e g a nas, ii dokli). The names o he la e g oup could
eplace he La in bo owings used a he p esen .
Albina
Lie u iq ins i u o
da língua
P. Vlei5io g.
5,lJ -2055 Vilnius
E pa.S as
[email
p o ec ed] 02
AUKSORIUTE Gau a
2002-09-16