Albina AUKSORIUTE Il es
Li ui 4 ins i u du langage KELETAS L. TVINSKIO
AUGALU PAVADINIMU Depuis ieux Li uanie augandiq
augalq mumsy a nomsinimai ip as i e Zinomi,
a ei,ami plan es daLnai gana du nom, appelés
bo anikos specialis q assez bien su a ky i, adiau
aplie u in u lo yni5ku kai ne andama, e pa ois e
neie5koma du nom de Li hu iSko emplai o.
Sisnelis gsia a iclesniq, i5spausdin q
Tb minologijos n . 6 e 8, em4 en i on 2000: 98-104;
geliq i inimus (Vainauskiene Gai enis 2001: hème
es aSgs K. Gai enis 40-1,42). Sia e si llgs daZ
augalq a dq lie u i5kq (Gai enis
p incipalemen les plus nou ellemen cons i uy q
1997:4648;200I: 40-L42). Il es impo an de no e
que, dans le cas d'un acciden de ce ype, il
s'agi d'un acciden de la ou e. Ge ai compose
p ê inius, adiau pas oujou s gale q
e mo i uo i naujada ai puikiausiai la yni5kus
emplace b l ina ku i naujada us, bu q
pa adinimq k l djq, okiq comme J. A. Pab eZa,
sou eni i e pi mqjq lie u i5kq peu augalq
L. I inskis, siiily us a dus Siame a o i api
ce ains i5 a icles.
se i a iami kai k ie XIX a. S ie ejo Zemaidio Lau yno I inskio
c ée augalq, auxquels main enan son u ilisés aplie u in i la yni5
jqki in i uli i nomsinimai, noms.
L. I inskis son didZ meilleu
P igim umend na u os
scien i ique a ail
second ojoje pa ie
Zolimina pa eikd
sis ema inig ybq e augalq
s4 a54, dans lequel i a dijo
gendiq
(pladiau
plus que 2520 Z .
Janke idius, Janke idien e 1962:
15 1-1 63 32-; Aukso iu e 1998a:
I02-LI0; I998b:
40). Sio
I5 ank a5dio a icle e
donodami L. I inskio si ly i
augalq a dai.
K. Gai enis
,,Kele as pas abq
sys éma ikos
dans un a icle su
e minij4" à
ce ains
la inini5quiem p ê s
i pasiule q: liediinEli
nou eauxadapakeis-
(Exacum) pluoi aii€di
(P e is),
papa inas
(Vel heimia ,
(Gai enis
2001: I4I-142). Taliau oms padioms gen ims andame
in i uli i
lie u iSkq a dq e L. I inskio hand a5 yj e, W
el heimia p z. :
-ialswidsis
- ials dsis
(:ials as
-isis),P eis -plilnlcsne is -
plunl<sne ys
(:plunl<sna
-e ys),Exacum-sublas L. I ins-
- silblns.
Du de nie kio nommemen da yba neai5ki:
neZinomas Zodis e neai3pama inis kus
da ybos o man , adiau d iejq a sek i,
ne iksli. Ai5qui des ac ions e p écisémen
pi mqjq possible da ybq quoi jq mo i acija
95
mo i e
K. Gai enio ou ni ni
dénomina ions gale q
nep as i, plus que p ès5 130
me q L. I inskio ou ni
augalq a dai.
g eidiau iei i i a osen4
Thdiau ce ains L. I inskio u ilise noms gale q emplace
Siandien us ojamus aplie u in us
la yni5kus noms. P z. :
Adian as (Adian um)
- skd unis
- ska unis
(: ska i + - i u . ).
Sis papa is u b ainsi
nommé del ka py q lapq.
P iesagq
-unis
L. I inskis paeme i5 son
néeosios
Zemaidiq dlnininkq pa a mds.
P ig umendje il pa eike
assez beaucoup augalq
pa adinimq, suda y q a ec
Sia p iesaga.
Celiozie
(Celosia)
- (lenk. Gaebiona ka, ku zy
Syzebi : i),
skiau e u-
nas Il es à no e que le
- skiau e unes
(: skiau e e
- -unas).
Thi bu no iniq
Seimas geld, don
Ziedynas pana5us
pa ai gaidZio
skiau e g, aigi
mo i ua ai choisi
Zodis e assez
p oduc us
cons i uan dinim4
ondamen al
da ybos o man .
E ionema
(Ae hionema)
- ( ok. S eink esse), dn kuolis
- an kulis
(: +
an auginama
kulis,,pie e').
alpina iums,
G6le ad
mo i a ion
aiSki.
Helio op-
Qlelio opiun) - (lenk. Tbmileh slo icokwia ,
as slonecz-
nica, b odawnik, ok.
Sonnenwende),lauepend
-pa emi
(: puepia
+
-eni). A galo Ziedai
k yps a ad
mo i ués b[ ] L.
da an age i saulg,
I inskio
lui in i ule
saunaujada assau-
le a, LBZ1938 (: di
+ Ie -i a), seulemen il es
composé a ec ès a e
annexe
- a,no sji, pasak
P. Ska dZiaus,
p obablemen
pa elde a i5
seno es 1996:
(Ska dZius)
301).
Tia eld
(Tia ella)
- (lenk. CieHawka),laszuklis
- laiuklis (: laias
-ilklis). Sio du
nom pama ini
Zodi L. I inskis
u b l paeme
sui an lenkq
l'acco dmeniu
(lenk.
du langage ciec
-,, eke i, la(e i",
ciek| -,,skys as,
ekamas, akus").
P iesagos ediniai,
-uklis
comme e mi-
nd osios
-unis, bidingi
Zemaidiams
(Vi kauskas
1977: 102-104).
2000,2001-
2002 m.
,,Flo exli
p in emps"
ca alogues as a
i beaucoup
eklamuojamq
augalq [Siq
pa adinimq, ku iq
gen ys i a dijamos
la yni5kais skoliniais,
neie5koma lie u i5kq
Ce ains auxquels i5
pakai q.
déjà L. I inskis jq é ai
da gs Li u i5kus noms, ad
p i e e q les simin i.
P z. :
Agapan as
(Agapan hus<g >
agape
-,,maile,
an hos
pomegis",
96
,,Liedas'
BVZ 1998)
- iesnakini 4
(Al iaceae)
Seimos A ikos kilgs g osse
i5 Pie q
plan e, ayan s adius e
du us s iebus, e puo5nus j l
Ziedynas skedio euai pah ala,
pas uni o mémen igu e
é oi s, long. Dans les ca alogues
Sio égalo 5iq nommés: 2000 m.
ca alogueAgapan hus a icanus iSis
shi iniu agapan u, in i ulée o 2001 m.
ca alogue cela aidiai iSiai i a dy i u ilisé
agapan as). L. I inskis Siam plan e au
le e me a ikinis agapan as @V2ske inis
su eike a i4pdkEl is pakel is (: pakelia +
- is), galb i il ap a iamq plan e4 ainsi
in i ulino del auk5diau i 5 lapq Ziedynq.
pakel q
A onini 4
(A aceae) plan e
Seimos plu iame is
i alinis a onas
(A um i alicum) mdgs amas del g aZiq (A um i alicum) Ce n'es pas le cas dans le cas des É a s-Unis.
Zaliq lapq a ec
k eminds couleu
aisyno. L. I inskis
o iginalalaus Ziedo e
son gen i in i ulino
azg as (lenk.
gyslomis e
Ob azki, - azg as Il
es
(: azgi + -y as)
a onek).
Sis composé a ec le
appendage
i e déjà mine a
- a, o ondamen iniu i,odLil
p ismas Zemaidiq consomm amas e
iksmalodis azg is,,pin is,
painio is" (LI<Z XI 1978).
Daugiame is Zolinis Saknias iebinis la plan e
kana a ne-
(Cannn)
géné alemen g aZius
Des leu s e des euilles, il
b ille is4 é é4. NuZydejus
uZsimezga aisius
- dd,L id, a ec delemis
damesque b uns sdkloms. Ses
u1is gdlynues, gaindine kana
p incipalemen cul i inama
lima augin i e balconnes.
(Cana indica) daZ
(Cannaceae) a ibue-
Si4 kanini 4
Seimai m4 gelg J. A.
Pab ei,a adino
LBL, e L. I inskis
in i uli i pa eike
pypy e elle
e min4 dnd ielie
- lend dle
(: Iend i,,nend e" (DunL1916:
172) + -ele) (lenk. Pocio ecznilg huia o ncina, zcinolcwin ),
p obablemen lenki5kais (lenk.
sui an
co espondm-
enimis zcina,,nend e").
Kapaini 4 (Cappa aceae)
kilusiai gelei i5 Pie q Ame ik,
L. I inskis da e
(Cleome), Seimos kleomei
a d4pdna wis po-
- ponn is (:
* cage). Nomadinimo mo i a ion neai5ki.
Dans les ca alogues, Sio es annoncée
plan e nlis dygioji kleomi (Cleome
spinosa), c'es auK a ge asa ind don
Liedai peu b i i blan i, oZiniai, jaune,
y5nios ougeonume ou iole iniai, s iebq
i 5 inese susi elkg i beaucoupiaZiedes,
auk5 yn augandias kekes.
Gom ena
(Gomph ena)
- bumo ini 4
(Amn an hnceae) Ce qui es
Seimos
saulemege
puoK dms
ne eikli pie q
jaule, inka
ypad
dessoms ai e.
Vienne is Zalius plkuo alapis plan e a
bal as, ouge as ou ougeonai
iole ines Ziedq bu buoles su s adiq,
ySkiai euilles e po ien4 ou kelias
solideq s iebq. Jai in i uli i
P igim ilmendje di us a dassdghma
97
- seglu ys. Da yba
neai5ki.
DaZ Le plus cul i é
dobilincgom ena
(Gomph ena 05is
ou es les publica ions le
globosa BYL, iSi ne pas dans
même nom, exempleLiui,
u ilisé e s inis [Sinis ddmuo
u ul u c gom ena
(TG 1996: II2).
{ ai uoja édi ions miglini4 Qa pini l (Poaceae (G amineae))
Seimos égalo [Sies nom de
ayba: unu kiauiininis lagu as
(BVZ; TG 1996: L43), au eu
kiauiininis lagu as m.,,Flo exli
(2002
pa asa is"). Sios Zoles euai
apaugg S elniais plok5 i,
poukeliais, umpas e densus
uodeg4. ap a-
Ziedynas ki5kio L. I inskis
appela iamai gendiai
(Lagu us<g .lagos
-kiSkis", -,,uodega" BVZ) oy a in i uli i a ojo neai5kios
(Aga aceae) beaucoupiamediam Zoliniam plan e au piajai
da ybos i,odi sziiwis - iie is. Aga ini4 Seimos k a-
ube omi ube osa, loL Polian hes
(Polinn h-
<g .
es polios
-,,balk5 a-
s",
an hos
-,,Liedas"
BVZ), daZ p incipalemen cul i inée dans les chamb ie s, b[dingi
ag éablemen puepian s Liedai. Pigumen)je p ésen é le nom
gawu wis - gausu is (: gausus (lenk. Wielo knim ).
-u is)
Pama inis
Z blodis i
lenki5k4 peu
sélec ionné ou
en sui an
i einim4
(lenk.
wielki,,didelis,
didis"), ou del
gausiq son Ziedq, o
da ybos oman as
:u is
- nep as as e nebldingas
lie u iq kalbai.
Budlijini4 (Bud.dlejaceae)
Seimos k mas budldja
es kilgs i5 chinois. Jo
uSis
Da id budlija
(Buddleja da idii)
pousse apidemen e
p esque isu , même
sku dZioje sol, a
Zie o m4 e pailgus,
sa i 4 ankius
dynus. Sio égalo
eike e min4 sajs is
L. I inskis
gendiai in i uli i
- sais is
(:?
sais i,, ai5iojo,
kabinejosi" +
Va do e mino,
-n's). mo i a ion
nelabai aiSki.
K ip omeij a (C yp ome ia
k yp o s -,,p asldp as,
p o éugo as", < g .
c os
-dalis" BVZ) - Ry q Azijoje papli gs
al<sodini 4
(Taxodiaceae) Seimos a b e, don [SisTaponini
kip ome ija (C yp omeia japoni.ca) es chez nous.
cul i ée
L. I inskis
dagen ii a di-
neaiSkios
jo ybos e
mo i y acijos
Lodlin nd s
- ne ys
(:? ne i * - ys).
Ap a iej i augalai i auk i i B o aniko s
a d 4 io dy n4, où j iems in i ulini, comme e
dans les ca alogues, skoliniai.
la yni5ki
Da qua eq
plan e
nd a
mind ame
Zodyne,
o,,Flo exli
pa asa yje" lai es
Sie aug-
aussi appelés
la yni5kais L.
I inskis skoliniais.
leu i a dy i higim imenij e pa eke son
cons i uy us a ad inimu s.
p
98
Ca diospe me
(Ca diospe mum) Ce n'es pas ai.
- un anis ijoklinis plan e, don déco a i s p sli5kos
Si deles o me plenelds jusqu 3 cm de ske smens
pa enei5silaiko depuis juille mdn. jusqu Salnq. Il
con ien aux balcons, lems apZeldin i, secoms
puok5 ems accompagni ai e. Siam plan eau
L. I inskis da e
g ah4lie u i5k4
a dq
- szi doHi - ii doHi (: i udis
-okle)
(lenk. S e dusznilg se duszek). P iesagues
-oHis ediniai son a es, communeine pa a jus e comme ils son
a daiodiniai
Siek an paZis ami augalq nominimai (LKG 1965: 358). dans les
d iscol is eukomis (Eucomis bicolo ) e udeninis eukomis (Eucomis
ca alogues son annoncées deux s og ninds eul<omio uSys: g6l6s
au umnalis), lesquelles cul i e dansZeliuses. Le Li e en peu
,,Gdl6s m[namuose" ap a5y a au e Sio égalo
i is-Eucomis comosa
sq
(GMN
2001: men ionnées
30), Thi
seulemen la yniSkas
dinimas.
s ogunipa a-
nis a ec mdsingq, bly5kiai Zaliq
anaugalas kiomis Ziedq
lapq sk o ele e s adiomis,
kekemis, don Zydi asa os o
I inskis
iliem4 5i de nie , gele ilsisi. L.
Ap a ojo plan e du nom de
p oplaukis (: p o- + laukas) (lenk.
e minup dpldukh gen i
-
Wa kocznica) galbl sébldamas
lenkiSku e me (lenk. wa kocz
-,,kasa be "), p ès5delio
p omo y acija neai5ki.
S e nioji molucela
- unme 6 gdld,
adap ée
gdlynues
cul i e e
secoms ai e.
puok5 dms
Pigim umendje
Siaigendie donné
un nom de
neai5quios
ddmie is
- domd is
doissage (Molucelln).
Da ybos
o man q bl q
peu i5ski i,
-e ls
adiau neZinomas
ondamen inis
Zodis.
L. I inskio siuly u lie u i5ku au nom g aiulns possible bu q
appen i kalika pq bodinei, plg. g . knllos
(Callica pa
-g o,Lis,
ka pos
-,yaisius") sadinam4 del
ankiai augandiq, puo3niq, -
uogq, su k lmo même e
k lm4, g aZios couleu s
euams liekandiq nuk i us.
Ap a iamo plan e (: g ahn +
-ulas) nomnim4 g aiulas -
g alulas
L. I inskis
suda d
a ec appendage
-ulas,ku i,,p incipalemen eiSkia conc e q
ac ionmo ez l a q, i anki ou Siaip koki daik 4"
(Ska dZius
1996: 184).
Reqike enco e
kamba ines
quelques
memine i g6les,
dp i é dans les
li es
Gdlds nous4 chez e Kamba ines giles, nommé
applie u in ais nomyni5kais. L. I inskis Pigim umenije
jons i a dy i eme € son cons i uy us ZodZius.
Ac < E .
hymene
(GMN 200I: 26, 34; KG 1997
: I
(Achimenes a -30)
,,ne",cheinon
-,,Liema"
BVZ) - c'es gen is,
dis inguamagesze ijinia
(Ges-
ne iaceae)
Seimai, u in i kele 4 [Siq, Zydindiq isq a spal iq
oZiniais, pu pu iniais, e bal ais Ziedais. Ziem4jq
s iebas gel onais nudZiiis a, o p in a i el a Zelia. Siai
su eikd
L. I inskis gelei
pa adinimyiiblonis -
iybk nis
(:? (lenk.
iiblio is,,isideg i" (LYZXX) + -onls)
Ognipl" i) galbl sébl an
lenki5ku nom du nom (lenk.
ogni6 siq -
,, lo i, lpsno i; blyksd i"), mais da yba ne a
ou aiSki. higim i nenije pa e k as e mas
snudlns
- S el en
(: i elnus
-as)
Cil c a ia genLiai i a dy i.
Minimas gen es lSis li egoj
e Gdlds m.ils4 nmues es
appelée mi.i iqja cine a ija
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN:75) (GMN:
Wha is you opinion on wha is you
opinion on wha is you opinion on wha
is you opinion? Ji Zydi du Ziemos jusqu p in emps, sk o ele, dideli euai c oissance i 5 jq i5kyla ilgai i[silaikan s dideli sauludiq ype i ai iq colo q Liedai.
Ga denin
jasminoides
({G 1997: 183) lSis ou nie
sans 5inien paZ minion
- ikga denija.
Zydi g ands blan s ou ulna idu iais c émins Ziedais, i5simediusiais
ankiame isZaliame k imelyje.
L. I inskis 5i4 gen i adino
LodLiu kilmpo is -
kumpo is (:? kumpas
,,lenk as,
k ei as" + o is),
S e ono is
(S ephano is<g >. s ephanos
-,, ainikas, ka lna", oyq
o os
-ausis" BVZ) - klemalini4 (Aclepiadaceae)
Seimos ijoklinis
plan e don le
nom
L. I inskis a ojo neai5kq e min4 s dpas
- s ap s.
Jo uiis gausiaiiedis
s e ano is
(S ephano is loibunda) (GMN
p in ani Zydi kekemis k apiq, e
2001:75)
asa 4 s aigiai i uaig du es pana5iq
bal q e aus l Ziedeliq, ses euilles
ap alaini, blizgan ys.
Mine oje li egoje
Knmba inds ik
geles donné le
la yni5kas Sios
nom du gen e
S ephano k loibunda
(KG 1997:236).
Thigi plus que p ès5 130 me q Zemai is Lau ynas
I inskis à ce ains égé aux, qui Siandien i ai ioje
i a dijami li e a oje la yni5kais skoliniais,
in i ulisi a sa o ojo c éa sus lie u i5kus
e minus. A iclenelle aba uus
L. I inskio naujada us suski sgalima y i i is
mo y acijos (sublas, iie is, sais is, ne ys,
g upeles, ieni jq - neai5kios da ybos i (a )
dome is, s apas), ad kaZin, a seglu ys,
Siandien gale q empla La inyni5kus déjà
us ojamus aplie u in us dénominims.
An osios égalq a dq
g oupeseles da yba assez aiSki,
que ne iksli jg mo i acij a
Qals isk, plunlcsne ys, l< epeni,
an kulis, p akel is, ponnwis, 5
lonis, kump o is), id indi iduomus
p oplaukis, ie p a adinimai l b
L. I inskio
ai5kios exemplesLiai.
da ybos Tie i -
da ybos e moy uo i L. I inskio naujada ai
(ska unis, skiau eninas, saulA a, lai iklis,
ii ddkld, Siandien log alillas) - gale q
emplace a ojamus yni5kus donne
100
enco e deux égalq noms, seulemen skolinius.
lend dli> Iend dli.
P ie Siq peu emplacée e à bend ines langue
adap ée o me: azg as) aizgi as
Thd an aux spécialis es bo aniques, que aux e djams de la
ques ionnée champ neede q se a i i
L. I inskio ou J. A. Pab eZos hand a5dius, dans
lesquels ou e possible idomiq e e ingq
emp un e la yni5kus dénominims.
suje q, e non alle le plus acile chemin e
LITERATORA IR SAXTINIAI Il es à no e que
Aukso iI e A. 1998a: Lau yno I inskio hand a5diai K oku oje. -
Tb minologie 5.
Aukso iu e A. 1998b: Te minologinis Lau yno I inskio
es l'hé i age.
- Li uiy kalbo y os
ques ions 40.
BYZ 1998: Zod nas au nom du Bo anikos. Sud. R.
Janke idiene, Vlnius.
DZ Dnn76i
Zodynas,
y 4
duninink4 inek 4
Vi kaus ai V.-i aa is Vilnius.
G a i e n i s 1997: Sillome quelques
Li u iSkus geliq noms.
- La cul u e des langues 69.
Gai enis 2001:
pas abq
Quelques su la
-Tb minologie
sys éma ique e minij4. 8.
GMN 2001: Roy Lancas e , Ma hew Biggs. Giles mus4namuose, Vilnius.
Janke idius K., Janke idiene R. 1962: Ce aines données su nou elles
L. I inskio a aux Li u iSkos dans le domaine de la bo anikos e minijos.
- Ques ions
Bo anique-
s2.
KG 1997:
Pe e gllis,
McHoy. Camba inis
Vilnius.
LBZ 1%8
bo anikos
Lie u i.ikns Red.
1odynas. J.
Dagys, Kaunas.
LKG 1965: Li u i4
g ammai e
langues L, Vilnius.
LI{Z 1-978: langues
Li u i4
iodyna.s 11, Vilnius.
Ll(Z 2002:
Li ui l 20, Ska dZius
langues
P. 1996: Rink iniai
iodynas Vilnius.
Lie u i4 langues
iodZi4 da yba, Vilnius.
ai ai:
TG 1996: Halina H
geli4: gilis
e ic. Th p
e s ambieji
balkono plan es, Vilnius.
Vainauskiene D.2000:
geliq,
mus jq spal q
dénomini-
À p opos e au es suje s.
-
Tb minologie 6.
Vi kauska s Y. 1977: Siau ds
y q
Zemaidiq d0nininkq ce ains
mo o oneminiai dialek izmai.
- Li u iu kalbo os ques ions 1,7. A FEW OF
LAURYNAS IVINSKIS'NAMES OF PLANTS
Summa y
The pape deals wi h a ew plan s, which in a ious w i ings a e named using La in
bo owings. Lau ynas l inskis, an educa o o he 19'h cen u y, in his manu-
101
sc ip
P igim umene had named he
plan s
men ioned using Li huanian neologisms.
This a icle also discusses he
gi en by l inskis.
names Some o names used by
I inskis ha e unce ain sais is, o ma ion and mo i a ion ne is,
o ma ion, bu mo i a ion is inexac / inaccu a e k epend, kumpo is,
and mo i a ion clea (iulas, laiuklis, lendlis, sau a, skaiinis,
pakel is, plunl<usne ys, ponawis, p oplaukis, (an kulis, azgl as, ha e
seglu ys, (domi is, s apas, sublas, iie is), o he names ha e clea
bo h o ma ion lals eli isis, iyblonis), and he hi d g oup o names
sau e g a nas, ii dokli). The names o he la e g oup could
eplace he La in bo owings used a he p esen .
Albina
Li u iq ins i u
de langue
P. Vlei5io g.
5,lJ -2055 Vilnius
E pa.S as
[email
p o ec ed] 02
AUKSORIUTE Gau a es à l'o igine d'une espèce endémique.
2002-09-16