scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Keletas L. Ivinskio augalų pavadinimų

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Keletas L. Ivinskio augalų pavadinimų

Author: Albina Auksoriūtė
Year: 2002
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/686/777
Albina AUKSORIUTE Il es
Li ui 4 ins i u du langage KELETAS L. TVINSKIO
AUGALU PAVADINIMU Depuis ieux Li uanie augandiq
augalq mumsy a nomsinimai ip as i e Zinomi,
a ei,ami plan es daLnai gana du nom, appelés
bo anikos specialis q assez bien su a ky i, adiau
aplie u in u lo yni5ku kai ne andama, e pa ois e
neie5koma du nom de Li hu iSko emplai o.
Sisnelis gsia a iclesniq, i5spausdin q
Tb minologijos n . 6 e 8, em4 en i on 2000: 98-104;
geliq i inimus (Vainauskiene Gai enis 2001: hème
es aSgs K. Gai enis 40-1,42). Sia e si llgs daZ
augalq a dq lie u i5kq (Gai enis
p incipalemen les plus nou ellemen cons i uy q
1997:4648;200I: 40-L42). Il es impo an de no e
que, dans le cas d'un acciden de ce ype, il
s'agi d'un acciden de la ou e. Ge ai compose
p ê inius, adiau pas oujou s gale q
e mo i uo i naujada ai puikiausiai la yni5kus
emplace b l ina ku i naujada us, bu q
pa adinimq k l djq, okiq comme J. A. Pab eZa,
sou eni i e pi mqjq lie u i5kq peu augalq
L. I inskis, siiily us a dus Siame a o i api
ce ains i5 a icles.
se i a iami kai k ie XIX a. S ie ejo Zemaidio Lau yno I inskio
c ée augalq, auxquels main enan son u ilisés aplie u in i la yni5
jqki in i uli i nomsinimai, noms.
L. I inskis son didZ meilleu
P igim umend na u os
scien i ique a ail
second ojoje pa ie
Zolimina pa eikd
sis ema inig ybq e augalq
s4 a54, dans lequel i a dijo
gendiq
(pladiau
plus que 2520 Z .
Janke idius, Janke idien e 1962:
15 1-1 63 32-; Aukso iu e 1998a:
I02-LI0; I998b:
40). Sio
I5 ank a5dio a icle e
donodami L. I inskio si ly i
augalq a dai.
K. Gai enis
,,Kele as pas abq
sys éma ikos
dans un a icle su
e minij4" à
ce ains
la inini5quiem p ê s
i pasiule q: liediinEli
nou eauxadapakeis-
(Exacum) pluoi aii€di
(P e is),
papa inas
(Vel heimia ,
(Gai enis
2001: I4I-142). Taliau oms padioms gen ims andame
in i uli i
lie u iSkq a dq e L. I inskio hand a5 yj e, W
el heimia p z. :
-ialswidsis
- ials dsis
(:ials as
-isis),P eis -plilnlcsne is -
plunl<sne ys
(:plunl<sna
-e ys),Exacum-sublas L. I ins-
- silblns.
Du de nie kio nommemen da yba neai5ki:
neZinomas Zodis e neai3pama inis kus
da ybos o man , adiau d iejq a sek i,
ne iksli. Ai5qui des ac ions e p écisémen
pi mqjq possible da ybq quoi jq mo i acija
95
mo i e
K. Gai enio ou ni ni
dénomina ions gale q
nep as i, plus que p ès5 130
me q L. I inskio ou ni
augalq a dai.
g eidiau iei i i a osen4
Thdiau ce ains L. I inskio u ilise noms gale q emplace
Siandien us ojamus aplie u in us
la yni5kus noms. P z. :
Adian as (Adian um)
- skd unis
- ska unis
(: ska i + - i u . ).
Sis papa is u b ainsi
nommé del ka py q lapq.
P iesagq
-unis
L. I inskis paeme i5 son
néeosios
Zemaidiq dlnininkq pa a mds.
P ig umendje il pa eike
assez beaucoup augalq
pa adinimq, suda y q a ec
Sia p iesaga.
Celiozie
(Celosia)
- (lenk. Gaebiona ka, ku zy
Syzebi : i),
skiau e u-
nas Il es à no e que le
- skiau e unes
(: skiau e e
- -unas).
Thi bu no iniq
Seimas geld, don
Ziedynas pana5us
pa ai gaidZio
skiau e g, aigi
mo i ua ai choisi
Zodis e assez
p oduc us
cons i uan dinim4
ondamen al
da ybos o man .
E ionema
(Ae hionema)
- ( ok. S eink esse), dn kuolis
- an kulis
(: +
an auginama
kulis,,pie e').
alpina iums,
G6le ad
mo i a ion
aiSki.
Helio op-
Qlelio opiun) - (lenk. Tbmileh slo icokwia ,
as slonecz-
nica, b odawnik, ok.
Sonnenwende),lauepend
-pa emi
(: puepia
+
-eni). A galo Ziedai
k yps a ad
mo i ués b[ ] L.
da an age i saulg,
I inskio
lui in i ule
saunaujada assau-
le a, LBZ1938 (: di
+ Ie -i a), seulemen il es
composé a ec ès a e
annexe
- a,no sji, pasak
P. Ska dZiaus,
p obablemen
pa elde a i5
seno es 1996:
(Ska dZius)
301).
Tia eld
(Tia ella)
- (lenk. CieHawka),laszuklis
- laiuklis (: laias
-ilklis). Sio du
nom pama ini
Zodi L. I inskis
u b l paeme
sui an lenkq
l'acco dmeniu
(lenk.
du langage ciec
-,, eke i, la(e i",
ciek| -,,skys as,
ekamas, akus").
P iesagos ediniai,
-uklis
comme e mi-
nd osios
-unis, bidingi
Zemaidiams
(Vi kauskas
1977: 102-104).
2000,2001-
2002 m.
,,Flo exli
p in emps"
ca alogues as a
i beaucoup
eklamuojamq
augalq [Siq
pa adinimq, ku iq
gen ys i a dijamos
la yni5kais skoliniais,
neie5koma lie u i5kq
Ce ains auxquels i5
pakai q.
déjà L. I inskis jq é ai
da gs Li u i5kus noms, ad
p i e e q les simin i.
P z. :
Agapan as
(Agapan hus<g >
agape
-,,maile,
an hos
pomegis",
96
,,Liedas'
BVZ 1998)
- iesnakini 4
(Al iaceae)
Seimos A ikos kilgs g osse
i5 Pie q
plan e, ayan s adius e
du us s iebus, e puo5nus j l
Ziedynas skedio euai pah ala,
pas uni o mémen igu e
é oi s, long. Dans les ca alogues
Sio égalo 5iq nommés: 2000 m.
ca alogueAgapan hus a icanus iSis
shi iniu agapan u, in i ulée o 2001 m.
ca alogue cela aidiai iSiai i a dy i u ilisé
agapan as). L. I inskis Siam plan e au
le e me a ikinis agapan as @V2ske inis
su eike a i4pdkEl is pakel is (: pakelia +
- is), galb i il ap a iamq plan e4 ainsi
in i ulino del auk5diau i 5 lapq Ziedynq.
pakel q
A onini 4
(A aceae) plan e
Seimos plu iame is
i alinis a onas
(A um i alicum) mdgs amas del g aZiq (A um i alicum) Ce n'es pas le cas dans le cas des É a s-Unis.
Zaliq lapq a ec
k eminds couleu
aisyno. L. I inskis
o iginalalaus Ziedo e
son gen i in i ulino
azg as (lenk.
gyslomis e
Ob azki, - azg as Il
es
(: azgi + -y as)
a onek).
Sis composé a ec le
appendage
i e déjà mine a
- a, o ondamen iniu i,odLil
p ismas Zemaidiq consomm amas e
iksmalodis azg is,,pin is,
painio is" (LI<Z XI 1978).
Daugiame is Zolinis Saknias iebinis la plan e
kana a ne-
(Cannn)
géné alemen g aZius
Des leu s e des euilles, il
b ille is4 é é4. NuZydejus
uZsimezga aisius
- dd,L id, a ec delemis
damesque b uns sdkloms. Ses
u1is gdlynues, gaindine kana
p incipalemen cul i inama
lima augin i e balconnes.
(Cana indica) daZ
(Cannaceae) a ibue-
Si4 kanini 4
Seimai m4 gelg J. A.
Pab ei,a adino
LBL, e L. I inskis
in i uli i pa eike
pypy e elle
e min4 dnd ielie
- lend dle
(: Iend i,,nend e" (DunL1916:
172) + -ele) (lenk. Pocio ecznilg huia o ncina, zcinolcwin ),
p obablemen lenki5kais (lenk.
sui an
co espondm-
enimis zcina,,nend e").
Kapaini 4 (Cappa aceae)
kilusiai gelei i5 Pie q Ame ik,
L. I inskis da e
(Cleome), Seimos kleomei
a d4pdna wis po-
- ponn is (:
* cage). Nomadinimo mo i a ion neai5ki.
Dans les ca alogues, Sio es annoncée
plan e nlis dygioji kleomi (Cleome
spinosa), c'es auK a ge asa ind don
Liedai peu b i i blan i, oZiniai, jaune,
y5nios ougeonume ou iole iniai, s iebq
i 5 inese susi elkg i beaucoupiaZiedes,
auk5 yn augandias kekes.
Gom ena
(Gomph ena)
- bumo ini 4
(Amn an hnceae) Ce qui es
Seimos
saulemege
puoK dms
ne eikli pie q
jaule, inka
ypad
dessoms ai e.
Vienne is Zalius plkuo alapis plan e a
bal as, ouge as ou ougeonai
iole ines Ziedq bu buoles su s adiq,
ySkiai euilles e po ien4 ou kelias
solideq s iebq. Jai in i uli i
P igim ilmendje di us a dassdghma
97
- seglu ys. Da yba
neai5ki.
DaZ Le plus cul i é
dobilincgom ena
(Gomph ena 05is
ou es les publica ions le
globosa BYL, iSi ne pas dans
même nom, exempleLiui,
u ilisé e s inis [Sinis ddmuo
u ul u c gom ena
(TG 1996: II2).
{ ai uoja édi ions miglini4 Qa pini l (Poaceae (G amineae))
Seimos égalo [Sies nom de
ayba: unu kiauiininis lagu as
(BVZ; TG 1996: L43), au eu
kiauiininis lagu as m.,,Flo exli
(2002
pa asa is"). Sios Zoles euai
apaugg S elniais plok5 i,
poukeliais, umpas e densus
uodeg4. ap a-
Ziedynas ki5kio L. I inskis
appela iamai gendiai
(Lagu us<g .lagos
-kiSkis", -,,uodega" BVZ) oy a in i uli i a ojo neai5kios
(Aga aceae) beaucoupiamediam Zoliniam plan e au piajai
da ybos i,odi sziiwis - iie is. Aga ini4 Seimos k a-
ube omi ube osa, loL Polian hes
(Polinn h-
<g .
es polios
-,,balk5 a-
s",
an hos
-,,Liedas"
BVZ), daZ p incipalemen cul i inée dans les chamb ie s, b[dingi
ag éablemen puepian s Liedai. Pigumen)je p ésen é le nom
gawu wis - gausu is (: gausus (lenk. Wielo knim ).
-u is)
Pama inis
Z blodis i
lenki5k4 peu
sélec ionné ou
en sui an
i einim4
(lenk.
wielki,,didelis,
didis"), ou del
gausiq son Ziedq, o
da ybos oman as
:u is
- nep as as e nebldingas
lie u iq kalbai.
Budlijini4 (Bud.dlejaceae)
Seimos k mas budldja
es kilgs i5 chinois. Jo
uSis
Da id budlija
(Buddleja da idii)
pousse apidemen e
p esque isu , même
sku dZioje sol, a
Zie o m4 e pailgus,
sa i 4 ankius
dynus. Sio égalo
eike e min4 sajs is
L. I inskis
gendiai in i uli i
- sais is
(:?
sais i,, ai5iojo,
kabinejosi" +
Va do e mino,
-n's). mo i a ion
nelabai aiSki.
K ip omeij a (C yp ome ia
k yp o s -,,p asldp as,
p o éugo as", < g .
c os
-dalis" BVZ) - Ry q Azijoje papli gs
al<sodini 4
(Taxodiaceae) Seimos a b e, don [SisTaponini
kip ome ija (C yp omeia japoni.ca) es chez nous.
cul i ée
L. I inskis
dagen ii a di-
neaiSkios
jo ybos e
mo i y acijos
Lodlin nd s
- ne ys
(:? ne i * - ys).
Ap a iej i augalai i auk i i B o aniko s
a d 4 io dy n4, où j iems in i ulini, comme e
dans les ca alogues, skoliniai.
la yni5ki
Da qua eq
plan e
nd a
mind ame
Zodyne,
o,,Flo exli
pa asa yje" lai es
Sie aug-
aussi appelés
la yni5kais L.
I inskis skoliniais.
leu i a dy i higim imenij e pa eke son
cons i uy us a ad inimu s.
p
98
Ca diospe me
(Ca diospe mum) Ce n'es pas ai.
- un anis ijoklinis plan e, don déco a i s p sli5kos
Si deles o me plenelds jusqu 3 cm de ske smens
pa enei5silaiko depuis juille mdn. jusqu Salnq. Il
con ien aux balcons, lems apZeldin i, secoms
puok5 ems accompagni ai e. Siam plan eau
L. I inskis da e
g ah4lie u i5k4
a dq
- szi doHi - ii doHi (: i udis
-okle)
(lenk. S e dusznilg se duszek). P iesagues
-oHis ediniai son a es, communeine pa a jus e comme ils son
a daiodiniai
Siek an paZis ami augalq nominimai (LKG 1965: 358). dans les
d iscol is eukomis (Eucomis bicolo ) e udeninis eukomis (Eucomis
ca alogues son annoncées deux s og ninds eul<omio uSys: g6l6s
au umnalis), lesquelles cul i e dansZeliuses. Le Li e en peu
,,Gdl6s m[namuose" ap a5y a au e Sio égalo
i is-Eucomis comosa
sq
(GMN
2001: men ionnées
30), Thi
seulemen la yniSkas
dinimas.
s ogunipa a-
nis a ec mdsingq, bly5kiai Zaliq
anaugalas kiomis Ziedq
lapq sk o ele e s adiomis,
kekemis, don Zydi asa os o
I inskis
iliem4 5i de nie , gele ilsisi. L.
Ap a ojo plan e du nom de
p oplaukis (: p o- + laukas) (lenk.
e minup dpldukh gen i
-
Wa kocznica) galbl sébldamas
lenkiSku e me (lenk. wa kocz
-,,kasa be "), p ès5delio
p omo y acija neai5ki.
S e nioji molucela
- unme 6 gdld,
adap ée
gdlynues
cul i e e
secoms ai e.
puok5 dms
Pigim umendje
Siaigendie donné
un nom de
neai5quios
ddmie is
- domd is
doissage (Molucelln).
Da ybos
o man q bl q
peu i5ski i,
-e ls
adiau neZinomas
ondamen inis
Zodis.
L. I inskio siuly u lie u i5ku au nom g aiulns possible bu q
appen i kalika pq bodinei, plg. g . knllos
(Callica pa
-g o,Lis,
ka pos
-,yaisius") sadinam4 del
ankiai augandiq, puo3niq, -
uogq, su k lmo même e
k lm4, g aZios couleu s
euams liekandiq nuk i us.
Ap a iamo plan e (: g ahn +
-ulas) nomnim4 g aiulas -
g alulas
L. I inskis
suda d
a ec appendage
-ulas,ku i,,p incipalemen eiSkia conc e q
ac ionmo ez l a q, i anki ou Siaip koki daik 4"
(Ska dZius
1996: 184).
Reqike enco e
kamba ines
quelques
memine i g6les,
dp i é dans les
li es
Gdlds nous4 chez e Kamba ines giles, nommé
applie u in ais nomyni5kais. L. I inskis Pigim umenije
jons i a dy i eme € son cons i uy us ZodZius.
Ac < E .
hymene
(GMN 200I: 26, 34; KG 1997
: I
(Achimenes a -30)
,,ne",cheinon
-,,Liema"
BVZ) - c'es gen is,
dis inguamagesze ijinia
(Ges-

ne iaceae)
Seimai, u in i kele 4 [Siq, Zydindiq isq a spal iq
oZiniais, pu pu iniais, e bal ais Ziedais. Ziem4jq
s iebas gel onais nudZiiis a, o p in a i el a Zelia. Siai
su eikd
L. I inskis gelei
pa adinimyiiblonis -
iybk nis
(:? (lenk.
iiblio is,,isideg i" (LYZXX) + -onls)
Ognipl" i) galbl sébl an
lenki5ku nom du nom (lenk.
ogni6 siq -
,, lo i, lpsno i; blyksd i"), mais da yba ne a
ou aiSki. higim i nenije pa e k as e mas
snudlns
- S el en
(: i elnus
-as)
Cil c a ia genLiai i a dy i.
Minimas gen es lSis li egoj
e Gdlds m.ils4 nmues es
appelée mi.i iqja cine a ija
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN 200I:75)
(GMN 200I:75) (GMN 200I:75) (GMN:75) (GMN:
Wha is you opinion on wha is you
opinion on wha is you opinion on wha
is you opinion? Ji Zydi du Ziemos jusqu p in emps, sk o ele, dideli euai c oissance i 5 jq i5kyla ilgai i[silaikan s dideli sauludiq ype i ai iq colo q Liedai.
Ga denin
jasminoides
({G 1997: 183) lSis ou nie
sans 5inien paZ minion
- ikga denija.
Zydi g ands blan s ou ulna idu iais c émins Ziedais, i5simediusiais
ankiame isZaliame k imelyje.
L. I inskis 5i4 gen i adino
LodLiu kilmpo is -
kumpo is (:? kumpas
,,lenk as,
k ei as" + o is),
S e ono is
(S ephano is<g >. s ephanos
-,, ainikas, ka lna", oyq
o os
-ausis" BVZ) - klemalini4 (Aclepiadaceae)
Seimos ijoklinis
plan e don le
nom
L. I inskis a ojo neai5kq e min4 s dpas
- s ap s.
Jo uiis gausiaiiedis
s e ano is
(S ephano is loibunda) (GMN
p in ani Zydi kekemis k apiq, e
2001:75)
asa 4 s aigiai i uaig du es pana5iq
bal q e aus l Ziedeliq, ses euilles
ap alaini, blizgan ys.
Mine oje li egoje
Knmba inds ik
geles donné le
la yni5kas Sios
nom du gen e
S ephano k loibunda
(KG 1997:236).
Thigi plus que p ès5 130 me q Zemai is Lau ynas
I inskis à ce ains égé aux, qui Siandien i ai ioje
i a dijami li e a oje la yni5kais skoliniais,
in i ulisi a sa o ojo c éa sus lie u i5kus
e minus. A iclenelle aba uus
L. I inskio naujada us suski sgalima y i i is
mo y acijos (sublas, iie is, sais is, ne ys,
g upeles, ieni jq - neai5kios da ybos i (a )
dome is, s apas), ad kaZin, a seglu ys,
Siandien gale q empla La inyni5kus déjà
us ojamus aplie u in us dénominims.
An osios égalq a dq
g oupeseles da yba assez aiSki,
que ne iksli jg mo i acij a
Qals isk, plunlcsne ys, l< epeni,
an kulis, p akel is, ponnwis, 5
lonis, kump o is), id indi iduomus
p oplaukis, ie p a adinimai l b
L. I inskio
ai5kios exemplesLiai.
da ybos Tie i -
da ybos e moy uo i L. I inskio naujada ai
(ska unis, skiau eninas, saulA a, lai iklis,
ii ddkld, Siandien log alillas) - gale q
emplace a ojamus yni5kus donne
100
enco e deux égalq noms, seulemen skolinius.
lend dli> Iend dli.
P ie Siq peu emplacée e à bend ines langue
adap ée o me: azg as) aizgi as
Thd an aux spécialis es bo aniques, que aux e djams de la
ques ionnée champ neede q se a i i
L. I inskio ou J. A. Pab eZos hand a5dius, dans
lesquels ou e possible idomiq e e ingq
emp un e la yni5kus dénominims.
suje q, e non alle le plus acile chemin e
LITERATORA IR SAXTINIAI Il es à no e que
Aukso iI e A. 1998a: Lau yno I inskio hand a5diai K oku oje. -
Tb minologie 5.
Aukso iu e A. 1998b: Te minologinis Lau yno I inskio
es l'hé i age.
- Li uiy kalbo y os
ques ions 40.
BYZ 1998: Zod nas au nom du Bo anikos. Sud. R.
Janke idiene, Vlnius.
DZ Dnn76i
Zodynas,
y 4
duninink4 inek 4
Vi kaus ai V.-i aa is Vilnius.
G a i e n i s 1997: Sillome quelques
Li u iSkus geliq noms.
- La cul u e des langues 69.
Gai enis 2001:
pas abq
Quelques su la
-Tb minologie
sys éma ique e minij4. 8.
GMN 2001: Roy Lancas e , Ma hew Biggs. Giles mus4namuose, Vilnius.
Janke idius K., Janke idiene R. 1962: Ce aines données su nou elles
L. I inskio a aux Li u iSkos dans le domaine de la bo anikos e minijos.
- Ques ions
Bo anique-
s2.
KG 1997:
Pe e gllis,
McHoy. Camba inis
Vilnius.
LBZ 1%8
bo anikos
Lie u i.ikns Red.
1odynas. J.
Dagys, Kaunas.
LKG 1965: Li u i4
g ammai e
langues L, Vilnius.
LI{Z 1-978: langues
Li u i4
iodyna.s 11, Vilnius.
Ll(Z 2002:
Li ui l 20, Ska dZius
langues
P. 1996: Rink iniai
iodynas Vilnius.
Lie u i4 langues
iodZi4 da yba, Vilnius.
ai ai:
TG 1996: Halina H
geli4: gilis
e ic. Th p
e s ambieji
balkono plan es, Vilnius.
Vainauskiene D.2000:
geliq,
mus jq spal q
dénomini-
À p opos e au es suje s.
-
Tb minologie 6.
Vi kauska s Y. 1977: Siau ds
y q
Zemaidiq d0nininkq ce ains
mo o oneminiai dialek izmai.
- Li u iu kalbo os ques ions 1,7. A FEW OF
LAURYNAS IVINSKIS'NAMES OF PLANTS
Summa y
The pape deals wi h a ew plan s, which in a ious w i ings a e named using La in
bo owings. Lau ynas l inskis, an educa o o he 19'h cen u y, in his manu-
101
sc ip
P igim umene had named he
plan s
men ioned using Li huanian neologisms.
This a icle also discusses he
gi en by l inskis.
names Some o names used by
I inskis ha e unce ain sais is, o ma ion and mo i a ion ne is,
o ma ion, bu mo i a ion is inexac / inaccu a e k epend, kumpo is,
and mo i a ion clea (iulas, laiuklis, lendlis, sau a, skaiinis,
pakel is, plunl<usne ys, ponawis, p oplaukis, (an kulis, azgl as, ha e
seglu ys, (domi is, s apas, sublas, iie is), o he names ha e clea
bo h o ma ion lals eli isis, iyblonis), and he hi d g oup o names
sau e g a nas, ii dokli). The names o he la e g oup could
eplace he La in bo owings used a he p esen .
Albina
Li u iq ins i u
de langue
P. Vlei5io g.
5,lJ -2055 Vilnius
E pa.S as
[email
p o ec ed] 02
AUKSORIUTE Gau a es à l'o igine d'une espèce endémique.
2002-09-16