scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai

Author: Asta Mitkevičienė
Year: 2004
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/657/748
MITKEVIEIENE As a
Li ' lhos i
as
1
s
u i ko i u
V.
DUBO VISUOTINES LITERATUNOS
VADO IELIO TBRMI N U VARTANTAI
Um qualque da ciência s i as
e minijos s i ies ial iniq são
daquelas p aei as abalhosi. V.
manualelio e ninai é s a bls
Dubo uni e so inds li e a u a i os
li e a u aD os e miniação de
ciência his o iaiei paZin i.
Ma nele es á uZiiksuo i ediajame XX a.
de5im me ie pladiai im i ku i a uais Sios e
ela a imq s iiiq e minai. Vladas Dubas
Li uano li e a u ologas
(1887-1937)
- a puka io omanis a, publicis a,
a5y ojas. Ele oi mui o iSsila ings -
es udou Va Su de, Pa yZiuje, Romo,
baige Mosco a uni e si 4, mokejo
mui o kalbq
- lo ynq, anclzu, okiediq, i alq,
lenkq, usq (Ba kus 1987: um
57). Tai
pi mqjq
a puka io Zmoniq, di busiq
Lie u os auk5 ojo mokslo ba e. Desde 1920 m. V. Dubas lêi e
Vaka q Eu opa li e a l os pascai as Auki uosiuose ku suose,
e 1922 m. p adejo abalha Li uane uni e si e e, onde des e
omanis ikq. Raiy inis
Sio
cien ís ico m.
(nuo 1928 p o esso iaus) comp e ado eli [ a las i
ex ao dina -
bend qjq li e a il q (1923, ou as duas edições e
iino legado
19312 m. - adinasi Li e a u os i a las), d i omg
P a cuz l
1927
I i u is
s as h a
e u o s
e n ia
o ij 1930),
a q
(1932)
(1929udij
C b d'
as (1925),
A n ole
F ance
-
(1928),
Vol ai e e k . Siei
abalhos iSleis i
skai y l paskai q
pag indu
(Ba kus
1981:56-57; LLE 2001; VLE V 2004). V.
Dubas emesi kul u ines his o ines
escolas e sua Salininkq y inejimo
p incipais
- mais demesio k eipe
ikl ejq biog a ias, kul [ ing
o no4, (LLE 2001). Thi o ne i
ki q s idiq
kl iniq mening analg leme
li e a u i ologijos) gausE
(ne só
e minq
seus
abalhosose.
1
Algumas enciclopcdijosc, palyzdZiui, VLE V 2004 e k ., indica o
nome { adas i bcn l q li c a u q.
: Tiediojo edi o ano no
manual não o necidos,
bibliog a ia nas
indicado.
publicações mas
que ele ieleis o
1931 n.
119
Sio a igo Sal inis - V.
Dubo uni e so ines
li e a l os guiaelis
(auk5 esniosiomis escolas), -
como mine a, oi
ka i5leis as is us
(pa aisius e suplemen Zius):
1923 m. iSejo
{ adas i bend cjq li e a u q (gali b[ i, que l adas
i bu l qjq li c nnl q pa a5y as ainda 1920 m.,
nes
Sie nu ody i
p akalbos o
pabaigojc),
1927 e L93l n.
me ai
- Li a a il os Thd
p imei o4il leidim4
I'adas.
desde o úl imo
des ina deiim be eik me is. [ adas i
segundo as passagens que
bend qjq li e a u q compos o
V. Dubas
1920 m. con ai e
(Dubas ku suose
Auki uosiuose
1923: XIII).
1927 n' .
eu ilizado i ados
Li e a il os é
1923 m. publicação do li o, e
eiias manual publin as
- pa z isy as e complemen ado Li e u il os
i 'udas. Ii ez é p eciso p: Zyme i, p imei o
que pe missão lz baiskiliasi do ki q manualelo
leidimq (não só con iniu. olum imi, mas e
lingua).
l adq i bend qjq li e a il q mui o suk i ika o A.
Voldema as 1923 m. S ic imo da be
llspausdin oje ecenzijoje.
Re izen a
assim no 5i
l e i-
nos da 4: p.
abalho,
,,Gaila sugaiSin o
Dubo
desculpa
empo, mas is ik
p ipaZin i, emos
nãoikgs, an o que
que a ei a nãoikgs,
seu não al e ou
co ec i" 266).
(Volde na as pô em
1923: A. Voldeme ui uZkliu o e manualelo
con eúdo, es u u a, e língua. Visq p imei o
e iso a não gos ou o í ulo do li o, po que
manualdlis é sep yniq au q li e a l os
uni e so inds li e a u os l adas
apZ alga, kaZkoks (Voldema as e não
1923:
254-255). Além disso,
ag adimen o Zan ais elis
suk i ikuo o ( adomedZiagos
compos o i5 ke u iq daliq *
Epas, Ly ika, D ann e
Romanas).
li e z l os su gimen o eo ia,
apsi ibojimo e au o iais. A.
ik am ik ais kl iniais
Voldema as encon ou nemaZai
ak iniq klaidq, klaidingu ci a l
( iek pa eik q kalba, iek e s q).
Recenzen e o iginal do az iS ad4,
Dubas que não p óp io e ys a,,,p.
quan o blogio Sal iniai"
(Voldema ns 1923:260).
Vado elio kalb4 assim: ele
j e ino
,,Jo li oq lendoando,
Zmogus jau iesi,
como eini pe
akS q g uodil"
(Voldema as
1923:
268). Pode-se adiciona que Siame pe mi ime mui o
gausu i ai iq ko ek l os klaidq.
Ii Li e a il os i ado m.)
is o que i algumas
(1927
pak i ikas s abas V. Dubas
a siZ elgd, i algumas
- não. Pa isZiui. mudado
í ulo do manualelo,
abandonada li e a u os
kilmes aiSkinimq, adiau
deixik a es u u a a
mesmo (byje, medZiagos
segunda edição
i5des ymq Zan ais da
ecenzijoje c i ica o B.
S uoga
(S uoga
1927: 3)). Vis
del o é possí el
pe missão
que 1927 m.
eig i, mui o
di e en e do p imei o.
120
P imei o,
seu
maio es
(maisiau
do 100 i5
paglapi .l,
o al 382
olume psl. ).
Em segundo, ele é mui o melho linguagem a Z ilgiu.
Isso 1927 m. Lie u oie
lispausdin oje
manualelio ecenzijoje
pab eZe e J. Jablonskis:
,,jq
[klaidq - A.M.] é ela i amen e poucos,
au o iaus língua quase isu sklandi,
aisyklinga e imanoma ZmoniSka"
(Jablonskis 1959:446),
e B. Kan ydis: odo
a e encon a
,,I5 e nemokyklos
oki l escolas
spaudiniq, ku iq
lingua bl q al
obula:
[ ado au o iaus, e , pelo a Z ilgiu e
p óp io di b a e com ou os
a asi"
(Kan ydis
1927:3).
1921 m.
Li e a u -
os i adas
ecenzen q
(B. Kan l'dlio,J. Jablonskio,
B. S uogos) em ge al oi
i e ido posi i amen e.
B. Tan o
(1927:3),
Kan ydis an o
B. S uoga ji laike melho u do
(1927:2)
pe íodo lie u i5ku
uni e so inds li e a u a os
guiadliu.
O segundo e e diase
edições di e em
ela i amen e pouco.
DaZ p incipalmen e
em ambos li os
odos5ka coincidem
não i5 isi sakiniai,
pa ág a os, mas e
ché ias.
Tiedicia edição um
pouco s o esnis uZ
an qji (408 psl.). V.
Dubas ediqji leidim4
p aple e sla q
li e a u os apZ alga,
mas enuncid kai ku iq
do segundo edição
posky iq a pa ag aipq
daZ iais niausiai
aiSkinamas k i ybos
kon eks as).
Pa ies V. Dubo ZodZiais
dizendo,,,co igindo
ediqji
51
,, ado"
pe mi im4
au o , coligi
iman , s engesi
a siZ elg i
Io us base de c í icas equisi os'
(Dubas 1931:
3). Vis del o, embo a V.
Dubas e eige a siZ elggs
i c i icas equisi os, i J.
Jablonskio aisymus ele
não di ige6 ddmesio
( p qadiq da
segunda
au o ização
es á na
klaidq ediajame
au o ização).
Pas eb6 a que na e cei a
edição nãoe a kai ku iq da
segunda edição co ek l os
klaidq.
A di e ença do con eúdo e da linguagem da licimil do
p imei o e elesniq manual, da segunda e da e cei a licimq
pana5uma, pode sakl' i,lemia q paciq a ski ingq e minq
a ojim4.
Tad ajamo segunda e
e cei a edição daZ
p incipalmen e
encon a q padiq
e minq, e p imei amo
kai ku iq i5 jq ne a.
Siame s aipsnyje
nag inejami em
odos os ío V.
Dubo manualdlio publicações
encon a e minq a ian es:
lbne iniai e aiybos,
mo ologiniai, da ybiniai,
sin aksiniai. Concei o de Te mo
a ian e
P ie5 iniciando de
julgamen o
V. Dubo uni e so inds li e a l os
manualdlio e minq a ius, eike q
se i i a ian o samp a 4.
kalli l Lie u Ll bo y oje
111
a ian as subs i ui elokai
su gido e mo oi e às ezes
o n a (l1, is), g e imybc, g eQbe
e k ., o a ian q B[sa 1: 196 27 3)3
aindao a u ilizados g e in ine
pa es chamin a g Lue (p z. :
8 I;
Ska dZiu
s 1999:.
Kalbo y, os e min l iodync aSoma, que a a ian e
é,,do mesmo idioma di e ybe", que em unido
pab eZiama, a ian es
,,ge almen e apaii4 uncij4 e
di e encia só iS ai5ka, del o
ne edai dizem que isso é
p óp io ski lingos ha
sepa ado unidade linguís ica
ealizações"
(KTZ 1990).
PanaSiai
5is e mo apib eZiamas e uZ in e nacionais kalbo y os
Zodynuose, encyclopedijose 1968; KWST 1975;
(STJ
OCDL 1997. P IE 1998 e k .), embo a
mui as ezes ap io i-se apenas
seu concei o onologijoje (C TT
1960; LST 1988; LE 2004 e k .). 1980;
Va ian es Milin- - não só linguagem
(Pupkis nai d 1995, 2003 e k .). Lie u iq kalbo y oje
no minho assun o
nag injami a ian es a mese abalho da língua
ami4mo -
(V.
Vi kausko
habili acinis Lien i4
Jbne miniai eii kinia i i j
L7 s y a im s, 1999),
a imas y inej amas a ij
do a o disse ação II
aspek u socioling is iniu
6-po
(L. G umadiends
)7e c o c
Mn ulu
no ne c
' a ni o
e H LIo so
$
mu p e a
p bup o 6a
sa
HL l
qe
) 1 982).
Kalbos
eks i kog a
k ia jai.
i LApa ei
ija i u us
n a ie q
a ne n
as ak al I
i ai iq ipq
Lodli l, azeologizmq ( a5 q
i a miq) a ian q
&KZI 1968:
VII, XI, XIV a XV; LKZ ins ukcija 1980: 6, 8-9, I7-I2, 15, 19-20,
26,80,92,94,95, a uais
102-10-1. 106). bend ines
ki dia imo a ian q,
lDZy a lde a linguagem
daZnesniq leksiniq a ian q.
g ama iniq.
daZnesniq a miq 22, 39).
(DZ, 2003: 20. 21.
S ilis ikos spe a ian u
cialis q e sinonimq nd, a
en e a ian q pe ka 7983:29;
Pikdilingis 19 8:
(ZupoZi i iu g ieZ os limi es
46-47).
Rusq linguo y oje às a ian es a ibui-se mais d6mesio.
Cia gana iSsan- iai a ajama p oblema de a ijamen o e sinonimia de
limi e. K. Go bace idius LodLiq a ian ais e do mesmo odiio empo
egula ias um a main, ku iq no ologine-da ybine sanda a, leksind e
g ania ine eik5md são apa i, e di e encia só jq one ind ou o mq
da ybos puse a iksai
( op6a enuq 1978: l7). L. G audina a i ma que ZodZiq a Ki a e us,
gn ll kalbo y ojc ambém oi u ilizada ne e mininc eikime: chamada
ienc q po a (p.ex.: Buga 1961: 47; 1941: mas qual linguagem Ska dZius
323).
122
ian ai apaiia leksiney a o e dadeodzio memmainos,
eik5mines odLio pa es sanda a 1981: cnciklopedijoje,ku-
pasiZymindios seman inc unção e i5 pa e di e en e one ine
(l-payauua 39). Ru y
iais de idiomas
sob e a ius L.
a in q a ian q
G audina, indicomi
poz ymiai:
ais a igosnj
pa aid g am i ia us
g ama inis
sis enii5ku nas,
apa umas,
egul
unkcinis eikSmis
comuna
pakeiiiamu nas,
Sakg a na ines nis
62).
(P.{9 1998:
Em mui os ex-So ie q Sqjungos cspublikq
c minologijos da bq e minq sob e a ius ii iso
nekalbama. uZsi a ian L s menama O.
mé odos (Akhmano a
Achmano os e k . li oje k minologija: eo ia e
1974: 116-111). Tenami dis inguem ais leksiniai le minq a ian es:
one iniai. aiybos e mo ologiniai. Kulbo los e ni ul 2odyne
O. Achmano a
a gumen a, que e minq a ius p ecisa aiSkiai
sepa a do e minq duble q, embo a ii p oblema d:
ne a iSsp es a
(CnT
1966). Em ou o impo an e abalho de e minologia
- V Danilenko R . s4
e ni ologijoje
- a ian es ne a g ieZ ai a ibuo i, aciau au o e sinoni nais
e sinónimos
pa es pab eZia. que não cabe conside a u npqjq e minq
a ian q (!aHu.neu co 1977:73-79.174). Na sua opinião ela baseZia no
(AaH . ., eHKo 174). Vis del o lie u i l e minologijā umpqiq e
que a pa e un pqjq e minq a ian q é suda y a i5 daqu
ilg gq e minq o mq a ija imas é classi icado à sinonimijas, e
padios lingua medZiagos, como e longieji, só ela é a o nillada
não a ian i5kumo eikinio Keinys I974,1980). e minólogos
1977:
(Z .
La iu
V. Skujinia ais o mas classi ica
à absoliudi q sinonimq (Skujina
2002: 49). Bal a usiq kalbininke G.
VeS o
a igosnyjek n i ologines
leksikos a ia ! pai emiasi
pladia samp il a a ian q
- e minq a ian iSkumas dia
su okiamas como bne iniq, iodii,4
da ybos e leksiniq dublc q
p esença Sob e a ius e -
(Beu op 198,5: minologijoje uZsimenama A. Supe anskajos, N.
39).
Podolskajos e N. Vasilje os Be d ojojc cnni ok gijoTc.
Au o es indicam que o mesmo 2odZio duoda o mesmo kamieno
mo ologiniq, one iniu ou a ian es aSybos duble q.
Bend ojoje cnninologijoje sinónimas e duble ai ( a ian es)
sepa am-se só odosSkai ( . y.
- sinónimos são
conside ados
di e en es
ski ingq Saknq)
LodLia| o duble ais
- do mesmo Lodiio a ian es
(CynepaHcKaq a ian es são uma
1989:
S. G inio ui absoliuiqjq sinonimq iSiq. Remdamasis
-51-52).
e mq i5
V. Leidiku, ele pab eZia.
23

kad,,sinonimo".
.. ,n ian o" [ oje
e,,duble o"
s l okos especialojclje li e a-
eiike 4 mesma,
embo a ke ais
con empo clmi
o am a ian es
sinoni nq
a manomas, e
duble ai a ian es
- leksiniais
( puHen 1993: i08-109).
Li uc s
P incípios da República
pad ão e
kn inologijos dui anexo 4
me o-
e mo sinonimais conside am
ski ingq Saknq o
'z<>dLiai,
a ian es
- os pai'ios
Saknies
Lod'ziz i.
u in ys di e en e
gulunes,
p ieideli-
e e
(RST iil-5-90: niai enninologijos
us 27).
p icsag-
s ancla -
as ISO Ti y uu i-
s ancla ai
- e gi us
e iides yn as
kios aiybos,
oi( :' dy os
sin aksiniai
mo bloginiai,
a ian q
a ian ai (ISO
hiys:
10241:1992
(E): a.
Segundo linguagem Kalbo y os a ijuojandius ienc us enninLl
odyne dis inguem oncmq, mo emq, Lodily jq l'o mu, LodL
junginiu, sakiniq e k . a ian es e mos
(KTZ 1990). Thd
umaZodZiai
são ->dLiq
a ian es,
sucl6 iniai
-'Zzodi
junginiq
a ian es.
Siame
a igo o
e minq
a ian ais
conside am
pa ics e mo Vapa idalai .
di e en es o
ian es di idem i
dia aybos, 2)
g upos:
1) lone inius nius, 3) da ybinius, 4)
no ologi 5
sin aksinius, 5) miS iuosius a ius.
Ilgosios e umposios c minq
o mas (p z.: giedo oja Il 8. III 12
giesn i4 giedo ojai II 10, III 14,
poli inio i in o elen cn as II 183
-
- poli i is
elan en as ll
1885 e e c.)
a ian es não
conside adas.
V. Dubo is , cl incs
li e a l os manual no encon os
125 e minq
a ian q
Vaclo elyje e
eilu es. daZniausi
one iniai
aSybos são
(68,8Vo isq a ian q ciluiiq) e mo ologiniai a ian es
(16,84/o). Sin aksiniq a ian q é maZiau Rediausi
(Boa). da ybiniai e
mi5 icji e minq
a ian es
(po3,2o/o isq a ian q
eiludiq). A ski q ipq e minq
a ian q daZnumas
mos ado 1 pa eiksle.
Vado elyje encon as
107 (85,6%)
es animas kilmds e minq e
hib idiniq ku iq a ijujan e
(a e minq, ddmuo
é in e nacional ou
híb ido) eilu ls".
a ian q
* Siame a igonyjc
baseia-se KTZ 1990
ap esen ada
a ian e e dublc o
concepção de
(duble as
-,.g c imind
linguagem
ii aiSka); inclui
icnc o 5i
a ias e apaiios
sq oka
cikimds sinónimos).
5
Romini
nume am-
en o imi
leidim4, a abi(kas
- páginas ( e aii gi omcniSkas).
'| 5j skaidi nci auk i okic
in e cau iniai c n inai. ku iq kilmi
nc u i i ujoki )s kos c mino
a ija imui sin aksiniai
(p.g.,
a ian es).
24
x,,I, u 3lo n
liu o
I-uncln ni n lo , ,u"i
El Mo lbloginia i a i n a i
E Sin aksu l i
a ian es
El Da ybiniai ,a i n ai
N Mi 'li a hn a
Fig. I V Dubo
a ian es lio c ninu
adole
Fone iniai e aSybos
a ian es Rai5kos
a Z ilgiu onc iniai
e min l a ian es
simplesmen e, com
compa a
ou os a ian es.
maZicamen e
P .l y kalb , s
di e e. cncciclopedijoja
bne iniais a ian es
a in u, que di e em
ga sq onemq sude imi,
conside am a ian es,
luga ou poZymiq
ki dia imo e onem l
combinação. Ten
(( oHe ua n qecKue)
skiki cio 5iq iami
a ies, a ian es (P,qD
1998:
62). Ano K.
Go bade idia -
su gido
us, {onen q
a ian es
kin an
kalbai, o /
one iniai
( a ics)
a ian esas
são g)
eiSkinys
( op6a -
eBu
lL)7
8: 20-22, 123).
Siame s aipsnyje
one iniai c minq a ian es
e Sybos a ian es, ma
com ap a ia ni jun o
ski umai daZniausiai a sipindi
Co ek I os e os e minq
one iniai aSyboje.
alybos a ian es não
conside adas.
In elizmen e,
g ieZ ai a5ybos
semp e as
sepa a do li
a ian q não
imanoma.
há o al
a ian u
86
one iniq
e a5ybos
guiadlye eilu es.
P incipalmen e V.
li e a u a[ os
Dubcl
uni e sominis
manualelho
encon a-se
a ian q, Va ian ai com ociais i e
e ninq (beques
odos in e nau inhos) que di e em ocais.
e. Palygin i nc e ai e minai ou jq
demenys dis ingue ociais i e e.
Tokic daZ mais ski ingq a ian ai
i5 é leidimq do manual, p z.
hipo ese I XIY - lipoleze II 196, III 207,
poi c | 58 - poe c II 94, III 108 ( '.i
didac inis poi a.s
| 184
- didac i is
poe as
lI 26, 37, III
d a o poe a
- d a o epinis
poc as
I 222 ll I 12, III
121.
poc as I 4l -
epinis poe a
II269,Ill219,
poe a
L. inis I 54
I ' inis poc os II 89) (be poe a | 9 -
poc ns I 98 ,a ijuoja i ame
125
padiame leidime),poe iku
IXY - poe ika (i
II4,III 131
n inesi ge i4
poé ica
I' - minnczinge i l pc e ika
II 124,III 138), poe ine
ku ybu I
70 - poe ine kil yba II 160,
III 178, poi inis lan as I
XIV - poc i is ian as II
32, III 37. poesia
I XIV - poesia
II 7, III II (i an icine
i lili c poiziju I 220
- a ilikine idiline poesia II 3I3,III 323,
goliu d4 poizija I 82 -,,golia d 1"
poesia II125, III 1381, ly ine poesia I
53 l), inc II 88. III 102, poesia neli i
poesia I51n eline p . zija lI7, II I 1 I
59 - poesia globejas
1, poesia globejas
II 95, III 109, poezijas
n cccna as | 52 - poezij . s
n ccana as poezijas lI 87, III
107. nliis I
XIY - poesia iliis
II269, III2l9, p< ezia
eg as
I 153
- poa:ijc s eg as lI I 16, III 13 1,
poesia eo ia I 153
- poesia eo ia II 237, III247, poesia
ian as I4 - poesia iun as ll 88. III 102,
poli i c poesia I89 - poli ine
poesia II 150, III 165, on an ine
poesia
I 87 oma ine poazija II 148, III
163, n badu l poesia I 68 -
n badilny poesia
II 106, III
lTl, agon-
4 poesia
I82
-,, agan 1" poesia
II 125, III
138), II 89,
,, ens'
III 103
- ena,s I 53.
Como i5 Siu a ian q po q, a ian es
com e : ndami em 1923 m. li o de
edição, e nas elesnias publicações
eles são subs i uídos. Thi emas da
his ó ia, e idenciados e nou os XX a.
li e a u a os p imei os lados
nokslo abalhos.
Zodynuosc.
m. TilZejc
1907
iSejusiame
J.
Slapelio cons i uí ame S c im4 e nc-
. up on om4 iodiiu iod nel ie ( oliau - SNZZ 1907) é o nece poe as,
poezij . Kiek anksdiau u2 pi mqli V. Dubo ado 6lio leidim4 i5ejusiame
p imei oame lie u iSkame li e a u os eo ijos ado elyje
aukS esniosion s mokykloms - K. Bizausko Rai ijos bei li e a u os
eo ija
(d. 1, 1918)
poe ica
- já são usados
e mininai ala o J.
(17),poez-
No ka s 1924 m.
ia
(18),
S 'e im4 e
nesnp an anul
liau - SNZZ 1974) mas
( oiodZi l iod nelyje
poesia. Como
- poe a, S . Keinys, Mai onis Tiumpoje yisuo i cs li e a u os is oijojc,
de e minadod
iSspausdin oj e 1926 m. ( . y. p aslinkus nle ams ejiem po V. Dubo
ado i bend qjq li e a u q), cla a ojo e minus poizija, poe a i
poi e i só e ka -
7
Dalis e minq a jq demenu V.
Dubo guia nele a5oma kabu isc..
Pas ebc a, que assim dada
neaplic u in u s c imos kilmes
c minu a okiq e minq jq
ddmenq, lie u iikq e k . Kai ku iq
e minq aSymil kabu cse di ícil
paaiikin i.
pakai q
126
oais poesia, poe a (Z . Keinys 2002: 40). 1928 m. V. Kaman ausko
Tiumpus linguagem ne aisyklingum l e ba ba izm l io lynelis liudija
poe o(s) kei imE poe u. Th puka io Th p au ini l iodii4 iodynas (1936
n ., ed. J.Ziuglda) ( oliau -TZZ 1936) i i ino ZoclZius hipo eze,
poe as, poe iku, poe inis, poczija.
Mai onis, como e V. Dubas [923 m.,
aie e us Keinys 2002: 31).
(Z .
Vis del o encon a
consumados possí el
casojq, quando e mos
com e e o am
naquele padiu empo.
1923 m.leidime é apenas
1927 n . leidimes
e mo ema, e I93I o
encon a-se e emu II
ilI I42. i ema
101. II 40. III 45.
No abe a que na segunda
101 a i e do elio anda é
leidi ne a pa i da página
usado Ilk ema, a ian es e
en a Il 102, III 284 ema III
ainda o e ciame Sie e ainda
concu eja (da plg. e o ini
- e o ine
I17,
sa y ine en a II 102
- sa y ine ema
III 1 1 7). K. Bizauskas a ojo
e minq ema Mai onio
(6), SNZZ 1924 é dada ema.
no manual es á e a a, mas emos
l la un as (Z . Keinys 2002: 33. 3 , TZZ
1936
- en a.
Bejau p imei o mine q
(a segunda a ian e nele
au o izado mais a o uZ só na
a ian qpoe as e poe u
p imei a edição do manual
p imei oqjl), concu uoja hese |
usados e mos hipo eze I
152 hese I 92, embo a sejam
XIY,
an i ezA
Vdlesniues
| 79. publicações
a ianjau são
nusis o ejg
aipoe as Il B, III
GZZ 1936 sim
72, eze II707,III 143s pa eze;
SNZ 1924
ide as
ou a
i o mado
a ian e
mo iblogiSkai czis).
Va ian es com umpaisiais e ilgaisiais ociais. V. Dubo manualelei
a ijuja e minq pa es, que di e em balsio comp imen o, p z.
calambu as I63 - kalan bu as III 114, II 99, na u alis ini d ama 1173 '.
- na il alis ine d ama
II256,II1267,
na u alis ine nokykla
1252
- na il alis ini
mok 'kl II259.llI
269.
n u olis inis o nanas
I246 - n u alis i-
8Te minq li c u u ine e oliu 'ija I163 (plg. li c u il i c e oliuc:ijaIl 242,11125),
ly inc poen u I 90 (plg. ly ini poc m II 141, III-1) dcmenq li c u il iil i pocm
aiymas ik iausiai su c; ko ck [ os e os. No s iie c minai pi n ajan c
pe mi imc a pa a o i só po ienq ka a. is oiau sob e ko ck u os klaidq
bu imil pode sp gs i i5 e minq, u inciq ddme nis li a a u ind, |
1 175; poema I I I (!), ciklo pocma 33, d amu in
100,li e a upoe ln, p2. : li e a u ine k up is in moxl kla I9T,li c a u ini s o
Doenm i
| 166
k .
127
su gadim4 elesnias publicações
b[ u pode aiikin iu siekiu iilaiky i
e min.l panaiesni (plg.
i4 o iginal lo .lbn ula) ou ou os
p óximosZas imis. Si a:ian 4
anksiiau mui o eike J.
Slapelis,
ele
i auk as
i SNZZ
1924. SNZ 1907 e
1924,Mai c nio (Z .
Keinys 2002:34),
V
Kaman ausko
a5oma
Zodynelyje gcnijus.
Na e minologia a ual is clel o são
usados a ian es da p imei a (de 1923)
pe missão ( o muli, ge ijus, he ojus).
Eles ambém ap esen am ZL SlO.
Te minq gal lniq a ian q apa ece não apenas pe
laik4, como que k4 só discu i i, mas z ojama e
ame paiiame pe mi ime. Pa yZiui, na p imei a edição
encon a-se e psychologi e analize 1227 (plg.
I análises
ca ac e i y análise I lT4,li e a u ini eiikini4 análise I XIV), e
psicologico nnalisa 54,
I233. Em Vdlesni publicações es á usado apenas
p.sicholugin i anulize ll 323. III 33.i. Z. Zemaic; io
Gc<- nu' ijos igonon e ijos ennin4 il*inelyje
aSomi clu a ian es
i
- análise
(anulizi)_. XX
inícioZioje, a.
a ian e se á
ma y , a
usada a análise
( aip é
SNZ 1907; Sis
a inn as já
eliau
uZ iksuo
SNZ 1924),
que
1928 m. V. Kaman ausko
Zodynelyje keis as
ianalize. Vis
del oTZZ
1936
las ob ig
anulizis.
1923 m.leidime bene
ka 4 e mi-
(pi maii) nas I 141, e po maZdaug noy,ela 40
únicos pa a o o
puslapiq (kaip 6lesnuosekliai niuses
214. Ambas as a ian es ambém aomi
publicações) usada lk no cli I 183, II Z04,III
5N221907, Mai onio manualelyje
one ico no ele) Keinys 2002: 40).
(pas a ajame ainda há a ian e
(Z .
Di ingai mo ologi5kai i o min i a ian es idili I 70 e idilija II
24,IIl28. Como
Sieami
is o, as a ian es o am
consumido
di e en e empo.
A segunda a ian e
ap esen ada já já SNZZ 1924.
SNZ 1907, assim
Jo
oco ência
( u b[ del
usq
elesniuses l akos)
udun,u a
V. Dubo nos manuais de publicação é
nea si ic inis. Te min4 idilija ambém
usa a Mai onis (Z . Keinys 2002:30). Thi,
que en euka io na Li uânia iio e mo
ai5ka a ija o, liudija ZZ pZe, onde é
ambas a ian es idilija, idile. Yis del o
ago a é isigalejgs a ian e idile.
P ie baigmenq a ian q p iski ini ne ienodai lie u in i a ian ai
epas
I XV Il 3, III 9 e eposas I XIV. Do úl imo
a ian e gal[ne be changei imq
p ide a à g eiki5ko epos. Ras a só
uma a ian e
Sio pa o ojimen o
(p e m6i da p imei a
já adi imapyj e é epas).
pe missão, caso embo a
Vis del o eike q
paZyme i, que eposas, mal
-)+

y .
oi a oje mas
a é V. Dubo.
o igmes
Tokios ai5kos 5is
g eikiSkos e mo
Bizausko
encon a-se m. K.
Mai onis
manual 6a).
(p.
1918
a ojo
a ian q epas
(L .
Keinys 2002:30).
Skaidiaus a ian es. Skaiciaus o ma a ian es 4,3o/a isq
III 66 e idu nii a i II 27, III 3 S a ian es conco oja só cdiajame a
n o ologiniq a ian q. V. Dubo manualdlyje a ijuoja idu aniis
1. ie li o edição (da plg. anksbi i lu umiiai III 5,5,
iclu amli4li e a u a III 286, i lu iniai aniiai III 35 e idu amiio III 66).
Pas ebeideal é que Salu iniais e minq demenimis daZniausiai ai
Aui oje, K. Bugos e k . (ma y , p incipalmen e
o ma mul idiskai os idu amiiai. Mai onis assim idu andis,
embo a delpa us a a ainda disso seu manual dele daZnesnis
a ian e idu andiai (L . Keinys 2002: 42). Como indica LKZ XIX 1999
ap esen ada n edZiaga, única o ma Sis e minos a o as
XIX a.
no inal
- XX a.
p adZioje).
Mo ologicamen e skaidiaus a ian es a conside a -se na p imei a
edição conco ojan es anekdo o ele nen as I 3,5
- anekdo 4 elen cn as
I 30 e desigualaikiai
a ian es cidade
kul il a II 52, III 55
- mies4 cul u a
I
191. e minq
Siq di e encia
po q memb os
einandiq
adminis omuoju paZyminiu
daik a a dZ-
iq skaidiumi
- únicoscasi os e
múl iploscasi os p i5p ieSa
ne-
u alizuoda.
Giminds Ras os
di e en es
ambém ês
a ian es. gimines
a ian q po os.
- ko un ai II 160, Sie
Viena jq - ko u nos I 104 UI 178.
a ian ai consumi ne
padiu empo, . i. uose
mo e iSkosios
pe mi imuo uo ne
e minas gimines
paciuose se. TZ 1936
ko u nos.
o necido
I
ZZ ZOOL a ian es
e mo
l auk i ambos
(pi menybe mo e i5kosios gimines 2o io
enn ino dliui), o YaikT ZZ 200 I - k ko u no
s. Ma y , 5 aplie u inimo ques ão ainda
gomi gal inemis a ian usg oZe I87 e g oils
II 61, III 66 (i espec i amen e cons i uy us
neiSsp gs as. Mo ologicamen e u b i
pode lail ysi com ski ingimines a ian es
g oies kil as 1252
- g oiio kubas II 61, III 66). K.
Bizauskas 1918 m. (p. 9) e Mai onis
a ojo g olg
Q . Keinys 2002: 32).
Dall io o mq a ian es. Daly iq o mq a ian ais conside y ini
naqueles padiuos consumi iaujan l ,sis d inius II 35, III 39 -
keliauja ysis e keliaujqs.
keleidimen s liaujqs dainius II 41, III 45, kelia jan y.sis siuie as 136 -
keliaujqs siuZe as I 30. Deli iais iS eik5 i Salu iniai isq p imei a
di e encia dd nenys ilg4ja e umpqja a dininko o mas -
135
A úl ima o ma do a danei o não pode bl i
i a dZiuo ine, ad dia não pode o ma e simples da
o ma p ieSp ieSa.
i a dZiuo in6s
Daly io iSies a ian es. A i ado asnluo I 185
e,-eikian ysis asnuo I129, pa a o i p imei ajame
V. Dubo manualelio leidime, di e encia pa icipio lSimi. Siuo caso
abiem Zymima conjuninais a mesma szl oka, adiau pa icipio
u5ies negalib i neu alizuop ieu p iia dia a, po que não
e icamoji lSis não ale: e icamasis asn uo pa ece d ip asmi5kas
(eikian asis
-,,ku j a ua",
e a pessoa
aciada
-,,&Spi i o
que
unciona;
agejás").
Va ian es de empo. Va ian es neibojama an azija I90 -
nãoibo a an azija I90, ambém encon a só 1923 m. li odlio
edição, - pa icipio empo di e enças. P ecisa que sem
con ex o i adas nãoibojama paZyme i, an azija
-neibo a an azija neb[ q
su okiami como a ian es,
adiau
Dubo no
manual
jq oposição de empo
neu alizou.
I5 Sios apZ algos pode-se e que mesmos daZniausi V Dubo
manualelo são e minq gahlniq e baigmenq a ian es (52,3% isq
mo ologiniq a ian q). Ki q mo ologiniq a ian q ku kas maZiau.
Po 14sqa mo ologiniq a ian q cons i ui skaidiaus e gimines, 9,57o
- daly iq o mq, po
4,8o/o
- pa icipio [Sies e empo a ian es.
MaZiau
não pusd,
(42,8c/o) conco e ame
a ian q
paciame
V. Dubo no manual do
edício (no s num).
Pseudo a ian es.
Ziuo inds e simples o mas
eó icas a d5kai não podem
bD i conside adas a ian es,
no sis ema isso são di e en es
nes kalbos
eikSmes unidades da
linguagem. Sob e os padios
eikSm6s konku uojandius
e mus, suda y us i5 o mq,
b[ q pode
Siq kalbe i como sob e pseudo a ian us, exemplo: poenm
bai oniika II85 - bai oniikoji poema II jausminga mokykla I 84 -
jausmingoji molcykla II 135, III 149, komiikas elemen o I 135, II
190, III202 - komiikasis elemen o
84,
Il
203,III274, p imei o a is as I 102
- p imei o a is a II 158, III 176, poe iika p iemoni II275,III
284 - poe iikoji p iemoni II 28, III 32, impo an sa sias
eikejas I 116, II175,III792 - o mais impo an e eikejas I
116, II 40, III 250,suje o he ói II 83,
III 83 - suje o he ói
comum5aknius os padios
II 61. III 66 e k .
136
Da ebinhas a ian es
O. Achmano a
eikSmes galin-
ZodZius,
iius pake
is i ki q,
aa um
empo
a ian es
(Ax uauo-
1951:213-211).
Toks poZiu is usq kalbo y oje sukele
cliskusij4 del da ybiniq a ian q
sky imo e jq appo okio com
sinonimais. Pai,yzdZiui, Filinas meu
p ieSingai: bend a5akniq os padios
necess5mes LodLi l neda ybos a iksai
pe danda seu uncij l, ad ais ne a
((Dn, lH iodLiai a ian es 1963:
131-133).
Rusq linguagem eniklopeclijojc
posi i a. kacl ada ybiniai
u in ys a ian iSkus
ian ai - g ama iniai a iau ai,
da ybcls a iksus
(P.qD 1998:
62). Li ui l línguas odiiy cl i ybos specialis V U bu is Zodii4
da ybos eoijoje i da ybinius a ian us Z elgia ki u
aspek u: kalba não sob e da iniq, e sob e da ybos p iemoniq
- p iesagq
a ius.
Sob e da ybiniq a ian q e
da ybiniq sinonimq ski umi aSe
J.
Ela a i ma que,, o Lodlio
a ian esis lailq inas
Vaskeliend. p óp io
ais suas amo ações, que
uma das ou as não
di e em essenciais
one iniais ou
mo ologiais poZymias,
eik5mes".
nekeiiiandias jq
Thiiau kalbininke paLyn| que
p ak iSkai sepa a Siuos
lingu unidades não é ácil
semp e (Vaskeliene
2000: 11-13). Da ybiniais a ian es Sie me a igo
conside adas i5 da ybos p iemoniq a ian q
kylaniios o mesmo e mo di e enças. Essas
di e enças não mudam e mo eik5m6s, ele é
pe cebido como o mesmo
Zodis. Da ybiniais a ian es ia
conside adas e sude iniq po os,
e minq ku iq demenimis ai
da ybiniai a ian es.
V doubo manual encon am apenas
qua o da ybiniq e minq a i l pa es,
например: klasikine komedija II 1l3, III 191
- classini comedia I klassine udicija II 6i, III 66 -
716,
klasine adicija | 43, klasikinis eikala.s II257,III261 -
classinis eikalas
I 169,,,pseudoklasikine"
agcdija ll 255. III 265 -
ps ' loklasinc age lija I
17l. Salu iniais ddmenimis
bhd a dZiai einan ys
classikinis, -e,
pseudoklasikini
Iu i
p iesag4
-ik-, o clássico,
-e,
pse Ldoklasine
- não.
Da ânsis p endas
- n s
bDd a dZius i5
in e p au ini l
daik a a dZiq
com Zo-
-i n,
undamen o
dZio
apêndaga
-iky a iileidZiama.
Thip é o ma
bld a dZiai klasi is,
-i, pseudokla.sine.
Taiau mine 4
possí el
p eesag4,
d iiSleidus p asmybe(.
(pana5u i daik a a dLio classe
edinus).
TL b del Sios p ieZas ies a pa i z n ojo manualelo pe missão
comeci usa e mininai 37 clássine komedija, classikinis ,eikalas,
klassine adicija,,,pseudoklasiki i" agedija ( a plg. klassine
d amo il i adicija I 113, pseudoklasini komedija I i klassine poezija ll
23,Iil 28, 1572,pseudoklasikine d ama II255,III2-50). SIIZZ 1924 sinoniminiai
e mininai k/a' o nece sil i, ou klasiikoji, li e a u a. Mai onis ambém
us a a klasiika d a a,,klasikine li e a u a,,klasikine li e a l a" (Z .
Keid ama, klasiika nys 2002: 30,42), i. i. e ninus, ku i l ialu iniais
ddmenimis ein b id a dZiai são, i5leidus m. classnis
-ik-. J. Jablonskis 1926
aise clássicanis
I
(Z . m I.
Jablonskis 1959:
jis a5e:
,,,.K n i s assun o
39-5). 1928 a s i
dia [A. Vi eliuno
" (klases)
Mus4 idiomas
ugdl mc.
- A.M.]
be necesá io não dis ingui de,,klasikq
(klasikinio)" sujei o" (Jablonskis
19: 463).
59
ZZ S
<SZ pa e ikiam a kla s
be
ik i n is, Sin aksiniai
a ian es
klasiika.i.
Sin aksinais
- oda aquela
padios
necessidades
a ian es sin aksicas
cons uções
e ciklopedijā
(Zupe ka 1983: 2 3). R sil kulhos
à sin aksiniq a ian q são
a ibuídas as a ian es de
con ole, ha monização e
Smesamen o
(P lE 1998: 62).
V. Dubo manualelyje
encon a sin aksiniai
a ian es, di e encia
quais a pusa ,yje
demenq o dem. Tbkie
V. Dubo guia
a ian es cons i uem 10
a ian eq
e minai, p z.: daieiludiq.
Vado elyje
a ijuoja nininkas
p iedeliniai
specialis
I 134 I34,
- specialis as
can o
daina gies i
II 17, III 21 - giesme
daina II88, III 102, | 246,II
asy ojas ealis a
3.s:.
-IIIj-s9 culis us u.iy ojus I
246. II35l.lll.l5 i.
Sie a ian aiy a ienalaikiai.
T ys a ian q po os del
pa?ymisusida d nio consumo
lie u iu kalbai nebldingo
po, e não p ieS daik inis
p z.: mas laik inis
sin bolizpaZymimqji lodi,
| 773,II259,III270 -
simbolismo II259,III270,
d ama li u gini II 194 II
- li u gine d ann I 133, simbolismo I Il5 - simbolismo idejinis II 259,
190, III 202. i lejinis
III 270. Só idijinis simbolizn as V. Dubo guiaelio leidii
simbolizn us idejinis encon a nas di e en es muos. A
a ian e d amn lilu gil i é usado só em segunda pe missão.
1931
m. leidime
subs i u-
ído
d ama,
li u yine
,,D u gine ne
a ele oi
plg. m a I i -
P ancuzijoi ão
spa diai"
i .,Li u gine
pl6 ojosi ne II 194
d ama ne
P ancDzijoj
ple ojosi ne
sim
spa diai" III204.
138
Va ian ai cho o n elinc
poesia pc ezija
II 87, III 0I - n eline cho o
90, II lll 10-5 dis ingue go e no nojo e de inamoio paZyminio
i5des ymo a kz . Sios b 4 an asis
I5 a ian q po os
ienalaikiq memb o,
p iin inesnis
pois ip as a paZyminio
de ina nojo aldomdi
luga é an e5
paZymini.
V. Dubo manualelho
mul idiaZodZiq e minq,
encon a-se e
sudd iniq aos quais
pazyminiq o dem. pe ime
p ieSinga b idinga
con-
Na p imei a ku uoja.,ul sious o
i' kala ijo kon edija" 1I202.lII212 I
apsiaus o kala ijo ko cdija
i
1739 e apsiaus , l 137.
-.,kula ijc
ko nedija"
segundo ajame
leidim e - empo e
luga k lo i as
II225 - y,ie os e
empo koloi as I
186, II 180, III 197,
segundaqame e
-,,malonaus
e ciaja no o s i-
liaus"
s iliaus" popoezias
molg,klu II 28,
-,,nujo malonaus ezijos mok kla II 56 I no o malona s es ilius
poesia molcykla III 60. Como is o, pode e aldom dU, e
III 142
de inamqjq pazyminiq luga ski is e mine. Va ijuojan es
e mos e kala ijo comedia"
,,apsiaus o
I apsiaus o e psiaus o comedia" é
e i kala ijo kon c lija e,,kala ijo
I 137, III 2I0, o,, nalonaus no o
mino,,comedia II 198, de capa espada"
s iliaus" poezijos n olqkla,,,na jo
no o malonaus n clqkla -,,dolce s il
J'
s iliaus nuopoezijos o"
malonaus s iliaus" escola de poesia I
II I27
,I 140 aduções.
Como na y i, V Dubo
an o d iZodZiq sin aksiniq
a ian q), mul idiaZodZiq
ado elyie (607o di e encia
a ian q an o e minq
(40a/o) demenq o dem. l}o/o
a ian q conco e na ame
pz diame edição.
di igelio
MiS ieji a ian es
V. Dubo manualelyje
e minq
usada a ian q,
pe enandiq alguns
[Si ns. a5ybos e
a ian q p z. :
sin aksiniq
kons ukcijq
- dai ius
poe a
37 I -
poe as-dainius
I73, li e a u a ableaux I 198
- ablia u li ' a u a ll286.
pe ijo las und D ang' I 85 -
..S u m
S u m und
D ang peioda I235. Úl ima pa os a ian q konku ação ne a casual.
SNZ 1907 é uZ iksuo as só pe ijoclas, e TZZ 1936 indicpeiodas.
Mai onis aid, pe iodas - S unn und D ang pe iodas (L . Keinys
2002:5I).
Vado elyje conco em não só dois, mas e ês e mo z ian ai,
pe encendo a ian q d iem uSims: a5ybos são
d ama u a ian ai 39

gas II264, III
214 I 180, que
- d uma u gns - sin bolis a.s com d ama u go simbolis a Il259,III270
conco eja como sin aksiniai a ian es. Segunda a ian e aymas
simbolis a
com b kSniu, e não b [k5neliu, u bl aiky ina ko ek u os
e oida | 20 ( ambém plg. poe os- edak o ius poc as k o ius I 30).
-
- eda
IS ados
1.
TiadiciSkai a ian e apib eZiamas como os
di e en eal. Lie u iq e minologijoje a ian aj
necess5mes ha padios mesmo unidade lingual o ma
ne y ine i.
quase
2. Sal inis
V. Dubo isuo ind:s li e a l os manualelis
- pa ankus puka io Li uânia li e a u ologijos e ela a imq s idiq
a -
e minijos kai ai y ine i. e 1931 m. di igelio leidimq
1923,1921 e minijai b[dingo umaZodZiq e sude iniq e mo
a ian iSkumas (125 a ian q eilu es). Vado elyje encon ado isq
segundo ní eis de linguagem i5ski q u5iq e minq a ian q:
one iniq e aiybos, mo ologiniq, da ybiniq, sin aksiniq, ambém
miS iujq one iniai a ian q. Vy auja (i a5ybos) e mo ologiniai
a ian es, jun os o mando a é 85,60o isq/ a e ninq ian q.
DidZioji aplie u idalis okiq a ian q ne ienodo skoliniq é nimo
esul ado (paq zdLiui, poczija i poezija, om ule e lbnnuk ).
Li u iSkos o igmes e min lia u u
jan ysis dainius - keliaujqs dainius).
ke
a ian iSkume s e as (pa yzdLiui,
-
3. Se
Siame bl q
apenas
nag inejami
num
a igo leidi .no e -
minai, a ian q
bu q as a
Va ian q eilu es ado dlyje . y.
mui o maZiau. V. Dubc
numame publicaidaZ најчесто são
ou oame
su gidusios pe laikq, me
pa a o as um a ian e, e
- ou o. Tokiq a ian q
manualele mais do
eddaliai Po que da
pa e e miy a nei
(70,4%).
nq a ian i5kumas e
(pa yzdLiui, ubadu as sas) publicações,
nbadw'as, epas e epo-
ad, be é paliudi ado nou os p imei os XX
linguagem no m l kai os (a jq
a. pusds abejo, ais a ian es são
nenusis o ejimo) e lind s, esul ado da
linguagem. di igelio yksmo Nag inejami
e minq a ian es mos demons ym4
ie5ko i eg asingesnds e minq ai5kos,
isigalejg p imei oho, e não elesniq leidimq
a kingiau a elie u in i skolinius. Vis o
a ian es
del o alguns passam jq, quando ago a é
(pa ,yzdZiui, p eliudija, idili).
140
Não a empla pela possibilidade de que e minq a ian i5kumq (ypac
kai a ian es de e mo conco em em uma licença) enha podido
de e mini pe gas de edagação), ou al ez mesmo
( elesni
leidijo
(p imei
ausência mas).
LITERATURA IR SALTINIAI
A k h m i n o a O. e k . 19'7
1: Ti:n inolog,: Theo l
and Me hod, Mosk a.
Ba kus G. 1987: VladasDubas-li c a ii osi kul u os
his ó ico.
-Kul u osba-
ai 6,56-57.
Bizauskas K. 1918: Rai Tos beili e a u as
eo ijal, Kaunas.
B D g a K. 1961: Rink iniai ai ai 3. Suda c Z. Zinke idius,
Vilnius.
D u b a s V. 1923:
[ adas i bend qjq li e a u q, Kaunas-Ma ijampole.
D u b a s Y. 1927 l193ll:
Li e a u os i adas,
Kaunas-Ma ijampolc.
D2,2003: Daba in s lienui l kalbo.s iodyna.i.
Vy . ed. S . Keinys, Vilnius (c. edição).
ISO 10241:1992 O Regulamen o (CE) n.o 10241 de e se in e p e ado na sua o alidade na sua o alidade.
(E): In enn ionul e minolog s anda ds
- P epa a ion and layou .
Jablonskis 1934:Jablonskio ai ui. Rcd. J. Baldikonis, Kaunas.
J a b I o n s k i s J. 1959: Rink iniai
oi ai 2. Suda d J. Palionis,
Vilnius.
Ka m a auskas V 1928'.Tiun pas linguagem ne aisyklingum4 e ba ba izm4iodyne-
ls, Kaunas.
Kan ydis B. 1927'.Doc. V Dubas. Li c a u osi adas
[Rec.].
-Li uânia
190,2-3.
K e i n y s S . 1966: Da ybiniai sinonimai
e minologijoj e. - Mokslas i echnika
2,
4,i.. 12q.4?R_7q.5?q
K e i n y s S . 1974: Te minq sinonimijos klausimu. -
Lek.sikos e sin akses klausi nai, Siauliai, 44-51.
Ke i nys S . 1980: k ninologijos ab celi,Vilnius.
K e i n y s S . 2002: Mai onis e m[sq
li e a l os mokslo
c minologija. - Tb minobgija 9,
26-54.
KniIki a P. 1976:
Da yba, -inisbud a liiai.
P iesagos
eikimes,g ama iniai
sinonimal, Vilnius.
KTZ 1990:
Gai enis K., Keiny s S . Kalbo y os emin4iodynas,
Kaunas.
KWST 7915 Kleines Wci e buch sp achwissenscha liche Te mini. H sg. R. Con ad,
l-eipzig.
LKZ I 1968, XVI 199-5, XIX 1999: Lie u i4 idiomas iodynas, Vilnius.
LKZ ins ukcija 1980:
,,Lie u i4 idiomas Zodyno"
ins n kcija, Vilnius. LE2004:The
Linguis ics Encyclopedia.
Ed. K. Malmkj e , London.
LLE 2001: Li ui l li e anT os encyclopedia.
Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V Va-
nagas, Vilnius
(e.
leidimas).
LST 1988: Lexicon sp achwissenscha liche kmini. H sg. R. Con ad, Leipzig.
OCDL 1997:M a hcws P. H. The Concise Ox o d Dic iona y o Linguislics,
Ox o d, Ncw Yo k.
41
Milinnai e R.1995: Va ian i5ki bcnd ines
linguagem a osenos eiikiniai
( ixsa in as e
a aliação).
- Kulbos k l i n
(,1,3949.
Miliu na i c R.2003: Lien ,i l
undamen os, idiomas Vilnius.
g ama ikos o ninimo
PlLKZ 2001: Pec auskas
kulh7:ody-nas.
V. Y. Ispon4-lia u,i4 Vilnius.
Pikdilingis J. 1988: Sinonimikc . Línguas
Jig o.s,
Kaunas.
PLKZ, 1992: P una zu-lie u i4
kalb4 iod nas. A. Juikienc, M.
Ka ilienc, Suda e
K. Kaziunienc. Vilnius.
P u p k i s A. 1980: Kulbos kulnl os pag i dui, Vilnius.
RST il l5-90: Tc minologijL . ; p i 'ipai i n endui.
Li u ,os RST 1l l5-9() (lSO 701-
87),
Vilnius.
S ka dZius P l )11: [,ie u 'i4
knlbos io lii4 da yba, Vilnius.
Ska dZius P.
7999: Rink iniai ai ai 5.
Suda e
A. Rosinas, Vilnius.
Sku jina V 2002:
Loh'iciu
p i cipi, S Doc. V
lc mi olozijas iz udes Riga.
Dubas. Li e a u os
Li c a u os
líde escliai.
u o g a 8.1927l.
i adas
[ cc.].
- Lic u is
213.2-3.
1968: Golqb Z.,Hc inz A.,Polii iski K. Slownik e minologii
je4koznawczei.
Wa szawa.
SNZ lq07: S'a in 4 e nes q an um4 iodii4
iodynllis. Skui y ojun s pulcng i.1l1p1ss.
Sudald
J. Slaoelis. TilZd.
SNZZ 1924: N o k u s J. Sl,e1ll 1 e
ncsup an am4 io liiLl iod, nelis, Kaunas.
1973: TL minologinis da has,
Vilnius.
Z lZJl1: Th p uu ini4 loclii4 iulyna. '.
Suda c K. Bo u a. P . iep€nas. A. Si u l, c-
-.
LCpcn cnc. Na pco .
ZZ Z lO Th p uu inill
A s. cd. A. Kinde ys, U
iodii l odynas. Vilnius.
b u is V. 1978: Zo li,i4
da ybos eo ia,Yilniu,s.
Yai kTZZ 2001: Va i ke idiu L V Th p au ini l
io lii4 iod nus.
Vilnius.
Vaskel iend J.200 l
Da ybiniai
sinónimas. Siauliai.
Vi k a u s k a s V. 1999: Lie u i4 kulbos am i4 n o Jbneminiai
c|ikhiai e j4s:n' a 'imas. Habili acinio abalho
au o e e a as. Vilnius
Vl-E, V 2004: V'isuo inA he u )i4
cnciklopedia, Vilnius.
Ide n a s A. 1923 Vo: Docen as V. Dubas.
l adas ibcnd qj4
li e a u 4
[Rec.].
-
S Educação
da has 314, 253-268.
Zinke ii i u s Z. 1992:
Li u i4 kalbo.s his ó ia
idiomas Vilnius.
5. Bend inc.y i.ikilimn. ,
Zemai is Z. 1920'. Geon c ijos e ig i(' ijos Ia min4 inkin ; lis,
Kaunas.
Zupe ka K. 1983: Lie u i4 kalbos.s ilis ika, Vilnius.
Axua osa O. C. 1957:
Ouep uno c 6 upuupycc coi eKCuKo,, oa u, Mocxna. Beu op . <D.
1985:THnunap . aH oBB cpMuHo o u. ccxoii, cKc"Ke. -Lie u i4 kalbo4' < s
kk sin i 24. l okslo linguagem kul il os e e minc logijos p oblen cs.
39-45.
op6aqeBI K. C. 1978: Bapuau nuoc nb
cJ /Jsa l3b Ko*u l
HopMo,, lcul. paa.
lpay: ua JI. K. 1981: K l c -opu Hop {an 3uunl BapuaH oB
B pa ! { {a ' Kax
1 A')
(Ha . .X .- ( 0-c oll , ). -; l u q n n,pu u Ho[). o u Bupuuil lHoo a, Mocxna.
39 69.
p B. l9()3'.
c n C-.
Bc 'dcmL( 6
n (piu Hoa(dc c, Nloc na.
p l i ilclc -q. 1982. I7po6.u', u colu u)'lb olio( . o, . ' u u
p('4(' ()?() B(pbIIpoGu u l ( u,uu ,1; , c
)11ono6(Ko?o 3ilEa). Anc op(le pa lilcccpTlluu i Ka ! .
-' o,l.
IlayK, MocKll.
n a ,: c H K o B. l. 1977: [ ' 'c un mcp, uHo, oa . ()nun ; L u,,eucn uq.acKo?o
onu :nla . . Mocxgl .
P l9 l99ll: A'cc i uu, x.
9 uq x,u ed n.ls . pel. IO. H. Kapaylou, Mocxsa.
C, lT 1960: M a p, 3 o X. C osup ,,luH?BLlcD uqacK L ' nep. L HoB. NIocxEa.
C, lT I96( : A x a o s a O. C. C. oeap u ilaa knu q(cK L L cp. Hoe /.
N{ocxna.
C1'nepallcKa { A. B. 1989: Cynep: Hcx u A. B.,
loi o"i bcxaq H.8..
B a c u, s c n a H. B. O6 4u nlcp,+ L o) oa a. Bonpoca (oplu , Mncxea.
(D .l s <D.
II. 1963: O c-i ()Bc BapHi H ax c. osu. -
Mop x , oa qecNa l cnlpy in ypu c,nao a
l3b ax pa3lu L HbL n1uno6,
Mocxna,, lcu u piL]l, 128-133. VARIANTS OF
TERI IS IN V. DUBAS'TEXTBOOK
OF UNIVERSAL LITERATURE
Su a nm^
This a iclc wi h he
a ian s in h ce
cleals o c ms
cx book o uni c sul
cdi ions o V. Dubas'
li c a u c l udas
li e u unl (A
in oduc ion Io
hi d cdi ion -
u i c sul i bc l qjq
li c a e) and hc
Li c u u os
( he
o i ada.s
(An in od c iL n
sccond
li c a u e)).
In Li huanian c minology a ian s
c ms e c ionally hc a ian is
cle ined as a cli e cn o n o
ha clly c e esea chcd. Tiaclio
hc same language uni wi h he
samc nicaning.
In his a c ex book
c n s in all languagc
lic e a iln s o
le cls: phonc ics and
o hog aphy
mo phology syn ax
(68.8% a ian es), wo d o ma ion (3.2%), (8%) and also
(16.89/.).
some mixcd a ian s (3.2c/o). Thc bigges pa o hose
a ian s is he csul o hc I-i huaniza ion ol
l o owings an J Va ia-
( o ins ancc, po zija
poesia).
ion o e n s o hc
Li hu: ni-
o igin is qui e a c
an ( o
ins ancc, kella ujanNsis
Llainius
- keliuujqs dui ius).
Va ian s ll'le ms in V. Dubas' ex book
o uni c sal li e a u c mos cqucn ly
appea ed cl e imc (in one cdi ion one is
used, in ano hc a iiu onc - ano hc ).
Such up n o e han wo
hi ds e ms a ian s
make o he o al.
V iabili y o somc
( o example,
li c a y
nil udu as and is
ubadu a. ) in
o he
p cscn o
publica ions
Asynchmnous o dic i lna ics
scicncc om hc
2(')' 'ccn u y. a ian s a e he
i s hal o he
c 'lc'c ion o chanqcs in
lanquagc no ms
(o a lack o hci s abili y), a esul o language dc elopmcn . Thc csea checl o
c n s in hc ex book show an a ian s a emp o look o lo c p ccise cxp cssion
o a le m and o I-i huanizc bo owings in il l i u .
a mo c
o dc l
143