scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai

Author: Asta Mitkevičienė
Year: 2004
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/657/748
MITKEVIEIENE As a
Li ' lhos i
as
1
s
u i ko i u
V.
DUBO VISUOTINES LITERATUNOS
VADO IELIO TBRMI N U VARTANTAI
Pe o uno de las e minías del
ámbi o de la ciencia ial iniq son los
abajos del pasado. V. Dubo
manualelio e ninai es s a bls
uni e so inds li e a u i os
li e a u aD os e minijos de
ciencia his o iaijai paZin i.
Ma en es á uZiiksuo i ediajame XX a.
de5im me ie pladiai im i ku i ac uales
Sios e jai a imq s iiiq e minai. Vladas
Dubas Lie u os li e a u ologas
(1887-1937)
- a puka io no elis a, publicis a,
a5y ojas. Él ue muy iSsila ings -
es udió Va Su de, Pa ísZiuje, Romo,
baige Moscú Uni e si y4, mokejo
mucho kalbq
- lo ynq, anclzu, okiediq, i alq,
lenkq, usq (Ba kus 1987: uno
57). Tai
pi mqjq
a puka io Zmoniq, di busiq
Lie u os auk5 ojo mokslo ba e. Desde 1920 m. V. Dubas leea e
Vaka q Eu opos li e a l os pascai as Auki uosiuose
ku suose, y 1922 m. p adejo abaja Li uane uni e si e e,
donde des e omanis ikq. Raiy inis
Sio cien í ico
m.
(nuo 1928 p o eso iaus) comp ende di igeli [ a las i
ex ao dina -
bend qjq li e a il q (1923, o os dos ediciones y
inio legado
19312 m. - adinasi Li e a u os i a las), d i omg
P a cuz l
1927
I i u is
s as h a
e u o s
e n ia
o ij 1930),
a q
(1932)
(1929udij
C b d'
as (1925),
A n ole
F ance
-
(1928),
Vol ai e y k . Sie
abajosi iSleis i
skai y l paskai q
pag indu
(Ba kus
1981:56-57; LLE 2001; VLE V 2004). El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha adop ado el Reglamen o (CE) n.o V.
Dubas emesi cul u ines his ó ines
escuelas y su Salininkq i inejimo
p incipales
- más demesio k eipe
ikl ejq biog a ías,
kul [ ing al ededo 4, (LLE
mening analizg leme ki q
2001). o Thi no i kl iniq
s idiq li e a u a i ologías)
gausE
(no ien
e minq sus
abajosos-
e.
1
En algunas enciklopcdijosc, palyzdZiui, VLE V 2004 y k ., se indica
el nomb e { adas i bcn l q li c a u q.
: Tiediojo edi o años en
el manual no
p esen ik i,
pe o indicoma.
bibliog a ías ediciones
que él ieleis o
1931 n.
119
Sio a igo Sal inis - V.
Dubo uni e so ines
li e a l os guíaelis
(auk5 esniosiomis escolas), -
como mine a, ue
ka i5leis as is us
(pa aisius i suplemen Zius):
1923 m. iSejo
{ adas i bend cjq li e a u q (gali b[ i, que l adas
i bu l qjq li c nnl q pa a5y as ya 1920 m., nes
Si indica
o 1927 y L93l n.
pabaigojc),
años p akalbos
- Li a a il os Thd
p ime 4il leidim4
I'adas.
desde el úl imo
asigna deiim be eik me is. [ adas i
las lecciones que
bend qjq li e a u q compues o según
V. Dubas
1920 m. cui e
(Dubas cu sos
Auki uosios
1923: XIII).
1927 n' .
eu ilizado i ados
Li e a il os es
1923 m. publicación del lib o,
a e iias manual del
leidin as
- pa z isy as i complemen ado Li e u il os
i 'udas. Ii ka o necesi a p: Zyme i, p ime o
que la libe ación lz baisdi ie e de ki q manual
del leidimq (no solo con con enido.
olumen imi, pe o y lengua).
l adq i bend qjq li e a il q muy suk i ika o A.
Voldema as 1923 m. S ic imo da be
llspausdin oje ecenzijoje.
Re izen a
así no 5i nos
l e i-
da 4: p.
abajo,
,,Gaila sugaiSin o
Dubo
lamen o
iempo, pe o is ik
p ipaZin i, enemos
noikgs, an o que su
que el amo noikgs,
no pudo al e
midoy i" 266).
(Volde na as
1923: A. Voldeme ui uZkliu o y manualelio
con enido, es uc u a, y habla. Visq p ime
e iso a no gus ó el í ulo del lib o, po que
manualdlis es sep yniq au q li e a l os
uni e so inds li e a u os l adas
apZ alga, kaZkoks (Voldema as y no
1923:
254-255). Además, suk i ikuo o
Zan ais elis compues o i5
( adomedZiagos ag adim
ke u iq daliq * Epas, Ly ika,
D ann y Romanas).
li e z l os apa ición eo ía,
apsi ibojimas y au o iais. A.
ik am ik ais kl iniais
Voldema as encon ó nemaZai
ak iniq klaidq, klaidingu ci a l
( iek pa eik q kalba, iek e s q).
Re enzen a o iginalalo hace
klys a,,,p.
iS ad4, Dubas que no mismo
an o blogio Sal iniai"
(Voldema ns 1923:260).
Vado elio kalb4 así: él
j e ino
,,Jo lib oq leyendo,
Zmogus jau iesi,
como eini pe
akS q g uodil"
(Voldema as
1923:
268). Pod iamos añadi , que Siame leidime muy
gausu i ai iq ko ek l os klaidq.
Ii Li e a il os i ado m.)
is o que i algunas de
(1927
pak i ikas s abas V. Dubas
a siZ elgd, i algunas de
- no. Pa ísZiui. cambiado
í ulo del manual,
abandonado li e a u os
kilmes aiSkinimq, adiau
dejik a es uc u a a
mismo (po je, medZiagos
segundo edi o ecenzijoje
i5des ymq Zan ais
c i ica o B. S uoga
(S uoga
1927: 3)). Vis
del o es posible
pe miso eig i,
que 1927 m.
muy di e en e
del p ime o.
120
P ime o,
su
mayo es
(másiau
más de
paglapi .l,
100 i5 o al 382
olumen psl. ).
Segundo, él mucho mejo lenguaje a Z ilgiu.
Tai 1927 m. Lie u oie
lispausdin oje
manualelio ecenzijoje
pab eZe y J. Jablonskis:
,,jq
[klaidq - A.M.] es ela i amen e pocos,
au o iaus lengua casi isu sklandi,
aisyklinga i imanoma ZmoniSka"
(Jablonskis 1959:446),
y B. Kan ydis: odo
a e encon a
,,I5 y nemokyklos
oki l mokyklos
spaudiniq, ku iq
habla bl q al
obula:
[ ado au o iaus, e , uo a Z ilgiu i
p opio dib a y con o os a asi"
(Kan ydis
1927:3).
1921 m.
Li e a u -
os i adas
ecenzen q
(B. Kan l'dlio,J. Jablonskio,
B. S uogos) en gene al ue
i e ido posi i amen e.
B. Tan o
(1927:3),
Kan ydis an o
B. S uoga ji laike mejo u de ese
(1927:2)
pe iodo lie u i5ku
uni e so inds li e a u a os
guíadliu.
El segundo y
e diase ediciones
di ie en ela i amen e poco.
DaZ mayo ía en
abejos lib os
odos5ka coinciden
no i5 isi sakiniai,
pá a os, sino y
capi ías.
Tiedici edición algo
s o esnis uZ an qji
(408 psl.). V. Dubas
ediqji leidim4
p aple e sla q
li e a u os apZ alga,
pe o enuncid kai ku iq
segundo de la edición
posky iq o pa ag aipq
daZ iais niausiai
aiSkinamas k i ybos
kon eks as).
Pa ies V. Dubo ZodZiais
diciendo,,,co egindo
ediqji
51
,, ado"
pe mi im4
au o , colli
iman , s engesi
a siZ elg i
Io us base de c í icas equisi os'
(Dubas 1931:
3). Vis del o, aunque V.
Dubas i eige a siZ elggs i
c i icas equisi os, i J.
Jablonskio aisymus él no
di ige6 ddmesio
( p qadiq segunda
de la au o ización
klaidq e ciajame
au o ización).
es á en
Pas eb6 a que en la e ce a
edición noe a kai ku iq de la
segunda edición co ek l os
klaidq.
La di e encia del con enido y lenguaje de la licencia del
p ime y elesniq manualilo, de la segunda y de la e ce a
licenciaim pana5uma, puede sakl' i,lemia q paciq a
ski ingq e minq a ojim4.
Tad ajame segunda y
e ce a edición daZ
menudo encon ama
q padiq e minq, a
p ime a kai ku iq i5 jq
ne a.
Siame s aipsnyje
nag ineamos en
odos los ío V.
Dubo manualdlio publicaciones
encon a e minq a ian es:
lbne iniai y aiybos,
mo ologiniai, da ybiniai,
sin aksiniai. Concep o de
Te mino a ian e
P ie5 comenzando a
juzga
V. Dubo uni e so inds li e a l os
manualdlio e minq a ius, eike q
se is i a ian o samp a 4.
kalli l Lie u Ll bo y oje a ian e
111
sus i ui elokai su gido é mino
ue y algunas eces obe a
(l1, is), g e imybc, g eQbe y k ., o
a ian q B[sa 1: 196 27 3)3 pa eja
u ilizados g e in ine o n a
llamin a g Lue (p z. :
8 I;
Ska dZiu
s 1999:.
Kalbo y, os e min l iodync aSoma, que la a ian e
es,,de lo mismo idioma di e ybe", que iene unido
pab eZiama, a ian es
,,usualmen e apaii4 uncij4 y
di e encia sólo iS ai5ka, del o
ne edai dicho que es o es
p opio ski lingos de ha
sepa ado unidad lingüís ica
ealizaciones"
(KTZ 1990).
PanaSiai
5is é mino apib eZiamas e uZsienio kalbo y os Zodynuose,
encyclopedijose 1968; KWST 1975;
(STJ
OCDL 1997. P IE 1998 y k .), aunque a
menudo se ap io i a sólo su
concep o onologijoje (C TT 1960;
LST 1988; LE 2004 y k .). 1980;
Va ian ai Milin- - no solo lengua
(Pupkis nai d 1995, 2003 y k .). Lie u iq kalbo y oje
no minamien o asun o
juzjami a ian es a mese abajo del lenguaje
ami4mo -
(V.
Vi kausko
habili acinis Lien i4
Jbne miniai eii kinia i i j
L7 s y a im s, 1999),
a imas y inej amas a ij
dak a o dise ación II 6-po
aspek u socioling is iniu
(L. G umadiends
)7e c o c
Mn ulu
no ne c
' a ni o
e H LIo so
$
mu p e a
p bup o 6a
sa
HL l
qe
) 1 982).
Kalbos
eks i kog a
k ia jai.
i LApa ei
ija i u us
n a ie q
a ne n
as ak al I
i ai iq ipq
Lodli l, azeologizmq ( a5 q
i a miq) a ian q
&KZI 1968:
VII, XI, XIV a XV; LKZ ins ucción 1980: 6, 8-9, I7-I2, 15, 19-20,
26,80,92,94,95, ac uales
102-10-1. 106). bend ines
ki dia imo a ian q,
lDZy a lde a lengua
daZnesniq leksiniq a ian q.
g ama iniq.
daZnesniq a miq 22, 39).
(DZ, 2003: 20. 21.
S ilis ikos spe a ian u
cialis q e sinonimq nd, a
en e a ian q pe ka 7983:29;
Pikdilingis 19 8:
(ZupoZi i iu g ieZ os lími es
46-47).
Rusq lenguao y oje a a ian es se asigna más d6mesio.
Cia gana iSsan- iai abo d€jama el p oblema de a ijamien o y sinonimía
lími e. K. Go bace idius LodLiq a ian ais y del mismo odiio iempo
egula ías uno a main, ku iq no ologine-da ybine sanda a, leksind e
g ania ine eik5md son apa i, a di e encia ik jq one ind o o mq
da ybos puse a iksai
( op6a enuq 1978: l7). L. G audina a i ma que ZodZiq a Ki a e us,
gn ll kalbo y ojc ambién ue u ilizada ne e mininc eikime:
nomb inama ienc q po a (p.ej.: Buga 1961: 47; 1941: pe o cuál palab as
Ska dZius 323).
122
ian ai apaiia leksiney a o e dade oodzio ammainos,
eik5mines odLio pa e sanda a 1981: cnciklopedijoje,ku-
pasiZymindios seman inc unción e i5 pa e di e en e one ine
(l-payauua 39). Ru y
ías de idiomas
sob e a ius L.
g am i ia us a in q
G audina,
a ian q poz ymiai:
mencionomi ales
a ículosnj pa aid
g ama inis
sis enii5ku nas,
apa umas,
egul
unkcinis eikSmis
común
pakeiiiamu nas,
Sakg a na ines nis
62).
(P.{9 1998:
En muchos ex e io es So ie q Sqjungos
cspublikq c minologías da bq e minq sob e
a ius ii iso nekalbama. uZsi a ian L s menama
mé odos (Akhmano a
O. Achmano os y k . lib oje k minologija: eo ía y
1974: 116-111). Tenami dis inguen ales leksiniai le minq a ian es:
one iniai. aiybos y mo ologicos. Kulbo los e ni ul 2odyne
O. Achmano a
sos iene que e minq a ius hay que aiSkiai sepa a
del e minq duble q, aunque ii p oblema d: ne a
iSsp es a
(CnT
1966). En o o impo an e abajo de e minología
- V Danilenko R . s4
e ni ologijoje
- a ian es ne a g ieZ ai a ibuo i, aciau au o e sinoni nais de
y sinónimos
la pa e pab eZia. que no con iene conside a u npqjq e minq
a ian q (!aHu.neu co 1977:73-79.174). En su opinión ella g Zia en que
(AaH . ., eHKo 174). Vis del o lie u i l e minologijoje umpqiq y
la pa e un pqjq e minq a ian q es suda y a i5 esa padios
ilg gq e minq o mq a ija imas se a ibuye a la sinonimía, y no
lengua medZiagos, como y la gios, solo ella es á ab e iada
a ian i5kumo e ReiKinio Keinys I974,1980). e minólogos
1977:
(Z .
La iu
V. Skujinia ales o mas asigna a
absoliudi q sinonimq (Skujina
2002: 49). Bal a usiq kalbininke G.
VeS o
a ículosnyjek n i ologines
leksikos a ia ! pai emiasi
pladia samp il a a ian q
- e minq a ian iSkumas dia
su okiamas como bne iniq, iodii,4
da ybos y leksiniq dublc q
p esencia Sob e a ius e -
(Beu op 198,5: minologijoje uZsimenama A. Supe anskajos, N.
39).
Podolskajos y N. Vasilje os Be d ojojc cnni ok gijoTc.
Au o es indican que o mismo 2odZio duoda o mismo kamieno
mo ologiniq, one iniu o a ian es aSybos duble q.
Bend ojoje cnninologijoje sinónimas y duble ai ( a ian as)
se sepa an sólo odosSkai ( . y.
- sinónimos se
conside an
dis in os ski ingq
Saknq) LodLia| o
duplice ais
- del mismo Lodiio a ian es
(CynepaHcKaq a ian es son una
1989:
S. G inio ui absoliuiqjq sinonimq iSiq. Remdamasis
-51-52).
e mq i5
V. Leidiku, él pab eZia.
23 El

kad,,sinonimo".
.. ,n ian o" [ oje
e,,duble o"
s l okos especialojclje li e a-
eiike 4 misma,
aunque ke as
con empo clmi
ue on a ian es
sinoni nq a manos, y
duble ai a ian es
( puHen 1993: i08-109).
- leksiniais
Li uc s
República kn inologías
es ánda
p incipios dui anexo 4 é mino
y me o-
sinónimos se conside an
ski ingq Saknq o
'z<>dLiai,
a ian es
- os pai'ios
Saknies
Lod'ziz i.
u in ys di e en e
gulunes,
p ieideli-
e e
(RST iil-5-90: niai enninologijos
us 27).
p icsag-
s ancla -
as ISO Ti y uu i-
s ancla ai
- e gi us
y iides yn as
kios aiybos,
oi( :' dy os
sin aksiniai
mo bloginiai,
a ian q
a ian ai (ISO
hiys:
10241:1992
(E): a.
Según lengua Kalbo y os a ijuojandius ienc us enninLl
odyne se dis inguen oncmq, mo emq, Lodily jq l'o mu, LodL
junginiu, sakiniq y k . a ian ai e mininai
(KTZ 1990). Thd
unaZodZiai
son ->dLiq
a ian ai,
sucl6 iniai
-'Zzodi
junginiq
a ian es.
Siame
s aipsnyje o
e minq
a ian ais se
conside an
pa ics é mino Vapa idalai .
di e en es o
ian es se di iden i
aybos, 2)
g upos:
1) lone inius nius, 3) da ybinius, 4)
no ologii 5
sin aksinius, 5) miS iuosius a ius.
Ilgosios e umposios c minq
o mas (p z.: giedo oja Il 8. III 12
giesn i4 giedo ojai II 10, III 14,
poli inio i iin o elen cn as II 183
-
- poli i is
elan en as ll
1885 y e c.)
a ian es no
conside an.
V. Dubo is , cl incs
li e a l os manuale o encon os
125 e minq
a ian q
Vaclo elyje e
eilu es. daZniausi
one iniai
aSybos son
(68,8Vo isq a ian q ciluiiq) y mo ologiniai a ian es
(16,84/o). Sin aksiniq a ian q es maZiau Rediausi
(Boa/) da ybiniai y
mi5 icji e minq
a ian es
(po3,2o/o isq a ian q
eiludiq). A ski q ipq e minq
a ian q daZnumas
mos ado 1 pa eiksle.
Vado elyje encon as
107 (85,6%)
es animas kilmds e minq y
hib idiniq ku iq a ijuojan e
(a e minq, ddmuo
es in e nacional o
híb ido) eilu ls".
a ian q
* Siame
a ículonyjc se
basa KTZ 1990 dada
concep o y duplicc o
a ian e de
(duble as
-,.g c imind
lengua
ii aiSka);
icnc o 5i
comp ende a ios y apaiios
sq oka
cikimds sinónimos).
5
Rominiikas
ci muo
imi leidim4,
a abi(cas
- páginas ( e aii gi omcniSkas).
'| 5j skaidi nci auk i okic
in e au iniai c n inai. ku iq kilmi
nc u i i ujoki )s kos c mino
a ija imui sin aksiniai
(e.g.,
a ian es).
24
x,,I, u 3lo n
liu o
I-uncln ni n lo , ,u"i
El Mo lbloginia i a i n a i
E Sin aksu l i
a ian es
El Da ybiniai ,a i n ai
N Mi 'li a hn a
igu a I. V
a ian es lio c ninu
Dubo adole
Fone iniai y aSybos
a ian es Rai5kos
a Z ilgiu onc iniai
e min l a ian es
simplemen e, con
compa a
o os a ian es.
maZ menudo
P .l y kalb , s
di e encia. cnciklopedijoja
bne iniais a ian esis
a in u, que di e encia
ga sq onemq sude imi,
conside ados a ian es,
luga ó poZymiq
ki dia imo y onem l
combinación. Ten
(( oHe ua n qecKue)
skiki cio 5iq iami
a ies, a ian es (P,qD
1998:
62). Ano K.
Go bade idia -
su gido
us, {onen q
a ian es
kin an
kalbai, o /
one iniai
( a ics)
a ian esas
son g)
eiSkinys
( op6a -
eBu
lL)7
8: 20-22, 123).
Siame s aipsnyje
one iniai c minq a ian es
a ian es, ma ski umai
con ap a ia ni jun o e Sybos
daZniausiai a sispindi
Co ek I os e o es e minq
one iniai aSyboje.
alybos a ian es no se
conside an.
Desa o unadam-
en e, g ieZ ai
no siemp e las
sepa a de li
a5ybos a ian q
imanoma.
hay o al
a ian u
86
one iniq
y a5ybos
manualdlyje eilu es.
Mayo i a iamen-
li e a u a[ os
e V. Dubcl
uni e so inis
manualeleo
andama e ninq
a ian q, Va ian ai con ocías i y
(bequí odos
in e nau inos) quienes di ie en ocais.
e. Palygin i nc e ai e minai o jq
demenys di e encia ociais i y e.
Tokic daZ más ski ingq a ian ai
i5 es guía del leidimq, ej. hipo ese I
XIY - lipoleze II 196, III 207, poi c | 58 -
poe c II 94, III 108 ( '.i didac inis
poi a.s
| 184
- didac i is
poe as
lI 26, 37, III
d a o poe a
- d a o epinis
poc as
I 222 ll I 12, III
121.
poc as I 4l -
epinis poe a
II269,Ill219,
poe a
L. inis I 54
I ' inis poc os II 89) (be poe a | 9 -
poc ns I 98 ,a ijuoja i ame
125
padiame pe misoime),poe iku
IXY - poé ica (i
II4,III 131
n inesi ge i4
poé ica
I' - minnczinge i l pc e ika
II 124,III 138), poe ine
ku ybu I
70 - poe ine kil yba II 160,
III 178, poi inis lan as I
XIV - poc i is ian as II
32, III 37. poesía
I XIV - poesía
II 7, III II (i an icine
i lili c poiziju I 220
- a ilikine idiline poesía II 3I3,III 323,
goliu d4 poizija I 82 -,,golia d 1"
poesía II125, III 1381, ly ine poesía I
53 l), inc II 88. III 102, poesía neli i
poesía I51n eline p . zija lI7, II I 1
I 59 - poesía globejas
1, poesía globejas
II 95, III 109, poezías
n cccna as | 52 - poezij . s
n ccana as poezías lI 87, III
107. nliis I
XIY - poesía iliis
II269, III2l9, p< ezía
eglas
I 153
- poa:ijc s eglas lI I 16, III 13 1,
eo ía de poesía I 153
- poesía eo ía II 237, III247,
poesía ian as I4 - poesía iun as ll
88. III 102, poli i c poesía I89 -
poli ine poesía II 150, III 165,
on an ine poesía
I 87 oma ine poazija II 148, III
163, n badu l poesía I 68 -
n badilny poesía
II 106, III
lTl, agon-
4 poesía
I82
-,, agan 1" poesía
II 125, III
138), II 89,
,, en'
III 103 y las demás
- ena,s I 53.
Como i5 Siu a ian q po q, se en
a ian es con e : ndami en 1923 m.
manualelio publicación, y elesnias
publicaciones ellas es án
eemplazadas. Thi emas de his o ia,
es iudi i y en o os XX a.
li e a u a os p ime as pa es
nokslo abajos.
Zodynuosc.
m. TilZejc
1907
iSejusiame
J.
Slapelio cons i uy ame S c im4 y nc-
. up on om4 iodiiu iod nel ie ( oliau - SNZZ 1907) es incluidos poe as,
poezij . Kiek anksdiau u2 pi mqli V. Dubo ado 6lio leidim4 i5ejusiame
p ime ame lie u iSkame li e a u os eo ijos ado elyje
aukS esniosion s mokykloms - K. Bizausko Rai ijos bei li e a u os
eo ija
(d. 1, 1918)
poe ica
- ya se u ilizan
e mininai habla o J.
(17),poez-
No ka s 1924 m.
ía
(18),
S 'e im4 e
nesnp an anul
liau - SNZZ 1974) pe o
( oiodZi l iod nelyje
poesía. Cómo
- poe a, S . Keinys, Mai onis Tiumpoje yisuo i cs li e a u os is oijojc,
de e minadod
iSspausdin oj e 1926 m. ( . y. p aslinkus nle ams esim po V. Dubo ado i
bend qjq li e a u q), cla a ojo e minus poizija, poe a i poi e i sólo
e ka -
7
Dalis e minq a jq demenu V.
Dubo guíaelyje a5oma kabu isc..
Pas ebc a, que así dada
neaplic u in u s c imos kilmes
c minu a okiq e minq jq
ddmenq, lie u iikq y k . Kai ku iq
e minq aSymil kabu cse di ícil
paaiikin i.
pakai q
126
oais poesía, poe a (Z . Keinys 2002: 40). 1928 m. V. Kaman ausko
Tiumpus de palab as ne aisyklingum l i ba ba izm l io lynelis liudija
poe o(s) kei imE poe u. Th puka io Th p au ini l iodii4 iodynas (1936
n ., ed. J.Ziuglda) ( oliau -TZZ 1936) i i ino ZoclZius hipo eze,
poe as, poe iku, poe inis, poczija.
Mai onis, como y V. Dubas [923 m.,
aie e us Keinys 2002: 31).
(Z .
Vis del o encon a
ue on consumados
casojq, cuando
e minos con e y e
posible en ese padiu
iempo. 1923 m.leidime
I93I o 1927 n .
es sólo e mis ema, y
publicismos andama i
ilI I42. i ema
emu II 101. II 40. III 45.
Nó be a que en la segunda
a i e do elio anda se
leidi ne desde la página 101
u iliza Ilk ema, a ian es y
en a Il 102, III 284 ema III
más o e ciamen Sie y más
concu eja (da plg. e o ini
- e o ine
I17,
sa y ine en a II 102
- sa y ine ema
III 1 1 7). K. Bizauskas a ojo
e minq ema Mai onio
(6), SNZZ 1924 es dada ema.
manualela es á e a a, pe o emos
l la un as (Z . Keinys 2002: 33. 3 , TZZ
1936
- en a.
Bejau p ima mine q a ian qpoe as
(la segunda a ian e en ella
au o ización más a o uZ sólo en la
i poe u
p ime a edición del manual pi mqjl),
concu uoja hese | 152 hese I
hipo eze I
92, aunque se usan é minos
XIY,
an i ezA
Vdlesnias nusis o ejg
| 79. ediciones
aipoe as Il B, III
a ianjau es
72, eze II707,III 143s
GZZ 1936 sí
pa eze;
SNZ 1924
ide as
o a
i o mado
a ian e
mo iblogiSkai czis).
Va ian es con umpaisiais y ilgaisiais balsias. V. Dubo manualelei
a ijuja e minq pa os, las cuales di ie en balsio longi udumu, ej.
calambu as I63 - kalan bu as III 114, II 99, na u alis ini d ama 1173 '.
- na il alis ine d ama
II256,II1267,
na u alis ine nokykla
1252
- na il alis ini
mok 'kl II259.llI
269.
n u olis inis o nanas
I246 - n u alis i-
8Te minq li c u u ine e oliu 'ija I163 (plg. li c u il i c e oliuc:ijaIl 242,11125),
ly inc poen u I 90 (plg. ly ini poc m II 141, III-1) dcmenq li c u il iil i pocm
aiymas ik iausiai su c; ko ck [ os e o es. No s iie c minai pi n ajan c
leidimc a pa a o i sólo po ienq ka a. es oiau sob e ko ck u os klaidq
bu imil se puede sp gs i i5 e minq, u inciq ddme nis li a a u ind, |
1 175; poema I I I (!), ciklo pocma 33, d amu in
100,li e a upoe ln, p2. : li e a u ine k up is in moxl kla I9T,li c a u ini s o
Doenm i
| 166
k .
127
apa eadim4 elesnios publicismos
b[ u puede aiikin iu sieki iilaiky i
e min.l panaiesni (plg.
i4 o iginal lo .lbn ula) o o os
po Zas imis. Si a:ian 4
anksiiau mucho eike J.
Slapelis, él
i auk as
i SNZZ
1924. SNZ 1907 y
1924,Mai c nio (Z .
Keinys 2002:34),
V
Kaman ausko
a5oma
Zodynelyje gcnijus.
En la e minología ac ual is clel o
son usados las a ian es del p ime o
(de 1923) pe miso ( o muli, ge ijus,
he ojus). Ellos ambién da ZL SlO.
Te minq gal lniq a ian q apa ece no sólo pe laik4,
como que k4 an discu i i, pe o z ojama y ame
paiiame pe misoime. Pa yZiui, en la p ime a edición se
encuen a e psicologi e analisi 1227 (plg.
I análisis
ca ac e i y análisis I lT4,li e a u ini eiikini4 análisis I XIV), y
psicológico nnálisis 54,
I233. ¿Qué es lo que haces? En Vdlesne publicaciones se
u iliza sólo p.sicholugin i anulize ll 323. III 33.i. Z. Zemaic; io
Gc<- nu' ijos igonon e ijos ennin4 il*inelyje
aSomi clu a ian es
i
- análisis
(anulizi)_. XX
p adZioje, a.
a ian e se á
apy , la
usada análisis
(si es
SNZ 1907; Sis
a inn as ya
eliau
uZ iksuo o
SNZ 1924)
que
1928 m. V. Kaman ausko
En Zodyn el keys
ianalize. Vis
del oTZZ
1936
las
g acias
anulizis.
1923 m.leidime bene
ka 4 e mi-
(pi maii) nas I 141, o po maZdaug noy,ela 40
únicos pa a o o
puslapiq (kaip 6lesnuosekliai niuose
Z04,III 214. Ambas a ian es ambién
ejimien os) se u iliza lk no cli I 183, II
a5omi 5N221907, Mai onio manualelyje
one ico no ele) Keinys 2002: 40).
(pas a ajame aún hay a ian e
(Z .
Di ingai mo ologi5kai i o min i a ian es idili I 70 e idilija II
24,IIl28. Como
Sieami se
is o, las a ian es ue on
consume
di e en e iempo.
La segunda a ian e se
p esen a ya mismo SNZZ 1924.
SNZ 1907, así
Jo
apa ición
( u b[ del
usq
elesniuses l akos)
udun,u a
V. Dubo en las publicaciones del manual es
nea si ic inis. Te min4 idilija ambién
usaba Mai onis (Z . Keinys 2002:30). Thi,
que a puka io Li uania iio é mino ai5ka
a ija o, es imonija ZZ pZe, en el que
hay ambos a ian es idilija, idile. Yis del o
aho a es isigalejgs a ian e idile.
P ie baigmenq a ian q p iski ini ne ienodai lie u in i a ian ai
epas
I XV Il 3, III 9 y eposas I XIV. Es e úl imo
a ian e gal[ne be cambii imq p ide a
an e g eiki5ko epos. Ras a sólo una
a ian e
Sio pa o ojimo (p e m
de la p ime a
aunque ya adi imapyj e es
au o ización6je, caso
epas). Vis del o eike q
paZyme i, que eposas, mal
-)+

y .
ue a oje mas
has a V. Dubo.
o ígenes
Tokios ai5kos 5is
g ikiSkos é mino
Bizausko
se encuen a m. K.
Mai onis
manualelyje 6a).
(p.
1918
a ojo
a ian q epas
(L .
Keinys 2002:30).
Skaidiaus a ian es. Skaiciaus cons i uye a ian es 4,3o/a isq
III 66 y idu nii a i II 27, III 3 S a ian es concu en solo cdiajame
n o ologiniq a ian q. V. Dubo manualdlyje a ijuoja idu aniis
a 1. ie lib o en edición ( a plg. anksbi i lu umiiai III 5,5,
iclu amli4li e a u a III 286, i lu iniai aniiai III 35 y idu amiio III 66).
Pas ebeideal la que Salu iniais e minq demenimis daZ menudo a
a o as Aui oje, K. Bugos y k . (ma y , p incipalmen e
o ma mul iskai os idu amiiai. Mai onis así idu andis, aunque
delpa us ojo sin eso su manualelé daZnesnis a ian e
idu andiai (L . Keinys 2002: 42). Como indica LKZ XIX 1999
p esen ada n edZiaga, unaaskai os o ma Sis e minos
XIX a.
al inal
- XX a.
p adZioje).
Mo ologicamen e skaidiaus a ian esis conside y i as en la
p ime a edicion concu iojan es anekdo o ele nen as I 3,5
- anekdo 4 elen cn as
I 30 y desigualaikiai
a ian es ciudad
kul il a II 52, III 55
- mies4 cul u a
I
191. e minq
Siq di e encia
po q miemb os
einandiq
gobe nomuoju paZyminiu
daik a a dZ-
iq skaidiumi
- singascai os y mul iscai os
p ie5p ieSa u alizuoda.
no-
Giminds Ras os
di e en es
ambién es
a ian es. gimines
a ian q po os.
- ko un ai II 160, Sie
Viena jq - ko u nos I 104 UI 178.
a ian ai a o i ne
padiu iempo, . i. uose
mo e iSkosios
pe mi imuo uo no
é minoas gimines
paciuose se. TZ 1936
ko u nos.
p opo cionado
I
ZZ ZOOL a ian es
é mino
l auk i ambos
(pi menybe mo e i5kosios gimines 2o io
enn ino dliui), o YaikT ZZ 200 I - k ko u no
s. Ma y , 5 aplie u inimo cues ión aún
gomi gal inemis a ian usg oZe I87 e g oils
II 61, III 66 (i espec i amen e cons i uy us
neiSsp gs as. Mo ologicamen e u b i
puede lail ysi con ski ingimines a ian ais
g oies kil as 1252
- g oiio kubas II 61, III 66). K.
Bizauskas 1918 m. (p. 9) y Mai onis
a ojo g olg
Q . Keinys 2002: 32).
Dall io o mq a ian es. Daly iq o mq a ian ais conside y ini en los
padiosos consumi iajeujan l ,sis d inius II 35, III 39 - keleidimuose
keliaujqs.
liaujqs dainius II 41, III 45, kelia jan y.sis siuie as 136 - keliaujqs
siuZe as I 30. Dili iais iS eik5 i Salu iniai isq p ime o di e encia
dd nenys ilg4ja y umpqja a dininko o mas - keliauja ysis e
135
La úl imaji o ma a dininko no puede bl i
i a dZiuo ine, ad dia no puede o ma se y de la
simple o ma p ieSp ieSa.
i a dZiuo in6s
Daly io iSies a ian es. Ac i o asnluo I 185
y,-eikian ysis asnuo I129, pa a o i p ime ajame
V. Dubo manualelio leidime, di e encia pa icipio lSimi. Siuo caso
abiem Zymima conjun i os a misma szl oka, adiau pa icipio
u5ies negalib i neu alizuop ieu p iia dia a, po que no
ejecamoji lSis no ale: ejecamosis asn uo pa ece d ip asmi5kas
(ejecan asis
-,,ku j
unciona", y
ac úadas pe sona
-,,&Spi i o
que
unciona;
ac uajas").
Tiko a ian es. Va ian ai neibojama an azija I90 - noibo a
an azija I90, ambién encon a sólo 1923 m. lib o dlio edice, -
pa icipio iempo di e encias. Requie e que sin con ex o
oma se noibojama paZyme i, an azija
-neibo a an azija neb[ q
su okiami como a ian es,
adiau
Dubo en el
manual
iempo jq oposición
neu alizada.
I5 Sios apZ algos puede e se que mismos daZniausi V Dubo
manualele son e minq gahlniq y baigmenq a ian es (52,3% isq
mo ologiniq a ian q). Ki q mo ologiniq a ian q ku kas maZiau.
Po 14sqa mo ologiniq a ian q cons i uye skaidiaus y gimines,
9,57o
- daly iq o mq, po
4,8o/o
- pa icipio [Sies y iempos a ian es.
MaZiau ni
pusd,
(42,8c/o) concu e ame
a ian q
paciame
V. Dubo en la edición del
manual (no s unoam).
Pseudo a ian es.
Ziuo inds y eo a d5kai de la
o ma simple no pueden bD i
conside adas a ian es, en el
sis ema es o son dis in as
nes kalbos
eikSmes unidades de lenguaje.
Sob e os padios eikSm6s
konku uojandius e mus,
suda y us i5 o mq, b[ q puede
Siq kalbe i como sob e pseudo a ian us, ej.: poenm
bai oniika II85 - bai oniikoji poema II jausminga mokykla I 84 -
jausmingoji molcykla II 135, III 149, komiikas elemen o I 135, II
190, III202 - komiikas elemen is
84,
Il
203,III274, p ime o a is as I 102
- el p ime a is a II 158, III 176, poe iika p iemoni II275,III
284 - poe iikoji p iemoni II 28, III 32, impo an sa sias
eikejas I 116, II175,III792 - el más impo an e eikejas I
116, II 40, III 250,suje o he oja II
83, III 83 - suje o he oja
común5aknius os padios
II 61. III 66 y k .
136
Die bina ias a ian es
O. Achmano a
eikSmes galin-
ZodZius,
iius pake
is i ki q,
aa uno
iempo
a ian esis
(Ax uauo-
1951:213-211).
Toks poZiu is usq kalbo y oje sukele
cliskusij4 del da ybiniq a ian q
disy imo y jq appo okio con
sinónimos. Pai,yzdZiui, Filinas mano
p ieSingai: bend a5akniq os padios
neces5mes LodLi l neda ybos a iksai
pie de su uncij l, ad ales ne a
((Dn, lH iodLiai a ian es 1963:
131-133).
Rusq lenguaje eniklopeclijojc
posi i a. kacl ada ybiniai
u in ys a ian iSkus
ian ai - g ama iniai a iau ai,
da ybcls a iksus
(P.qD 1998:
62). Li ui l de idiomas odiiy cl i ybos specialis V U bu is
Zodii4 da ybos eoijoje i da ybinius a ian us Z elgia ki u
aspek u: habla no sob e da iniq, y sob e da ybos p iemoniq
- p iesagq
a ius.
Sob e da ybiniq a ian q y
da ybiniq sinonimq ski umi aSe
J.
Ella, a i ma que,, o Lodlio
a ian esis lailq inas
Vaskeliend. p opio
ales de sus ambainas,
que una de o a di e ien
esenciales one inales o
mo ologicas poZymas,
nekeiiiandías jq
eik5mes".
Thiiau kalbininke paLyn| que
p ak iSkai sepa a Siuos
unidades lingüís icas no es
ácil siemp e (Vaskeliene
2000: 11-13). Da ybinías a ian es Sie me a ículo
se conside an i5 da ybos p iemoniq a ian q
kylaniios o mismo é mino di e encias. Tos
di e encias no cambian é mino eik5m6s, él se
pe cibe como el mismo
Zodis. Da ybinías a ian es ia se
conside an y sude iniq po os,
e minq ku iq demenimis a
da ybiniai a ian es.
V Dubo manual se encuen an sólo
cua o da ybiniq e minq a i l pa es,
ej.: klasikine komedija II 1l3, III 191
- clasini comedia I klassine udicija II 6i, III 66 -
716,
klasine adicija | 43, klasikinis eikala.s II257,III261 -
clasinis eikalas
I 169,,,pseudoklasikine"
agcdija ll 255. III 265 -
ps ' loklasinc age lija I
17l. Salu iniais ddmenimis
bhd a dZiai einan ys
clásikinis, -e, pseudoklasikini
Iu i
p iesag4
-ik-, o clasinis,
-e,
pse Ldoklasine
- no. Da án
los aplausos
- n s
bDd a dZius i5
in e p au ini l
daik a a dZiq
con Zo-
-i n,
undamen o
dZio
apéndice
-iky a iileidZiama.
Thip es o ma
bld a dZiai klasi is,
-i, pseudokla.sine.
Taiau mine 4
d iiSleidus
p eesag4, puede
p asmybe(.
(pana5u i daik a a dLio clase
edinius).
TL b del Sios p ieZas ies desde z n ojo manualelo pe miso empe i
usa e mininai 37 clásica comedia, clásikinis ,eikalas, clásica
adición,,,pseudoklasiki i" agedija ( a plg. clasine d amo il i
adicija I 113, pseudoklasini comedia I y klasikine poezija ll 23,Iil 28,
1573,pseudoklasikine d ama II255,III2-50). SIIZZ 1924 sinóniminas e mininai
k/a' inclui sil i, o klasiikoji, li e a u a. Mai onis ambién us aba klasiika
d a a,,klasikine li e a u a,,klasikine li e a l a" (Z . Keid ama, klasiika
nys 2002: 30,42), i. i. e ninus, ku i l ialu iniais ddmenimis ein b id a dZiai
son, i5leidus m. classnis
-ik-. J. Jablonskis 1926
aise clásico
I
(Z . m I.
Jablonskis 1959:
jis a5e:
,,,.K n i s asun o
39-5). 1928 a s i
dia [A. Vi eliuno
' (klases)
Mus4 lengua
ugdl mc.
- A.M.]
be necesa io no dis inguido desde,,klasikq
(klasikinio)" obje o" (Jablonskis
19: 463).
59
ZZ S
<SZ pa e ikiam a kla s
be
ik i n is, Sin aksiniai
a ian es
klasiika.i.
Sin ác icas
- oda esa
padios
neces5mes
a ian es sin ác icas
cons uccion-
es
(Zupe ka 1983: 2 3). R sil kulhos
e ciklopedijā
a sin aksiniq a ian q se asignan
las a ian es de con ol,
a monización y Sujejo
(P lE 1998: 62).
V. Dubo manualelyje
encon a sin aksiniai
a ian i, di e encia
quienes a pusa ,yje
demenq o den. Tbkie
V. Dubo en manual
a ian es o man 10
a ian q
e mininai, p z.: daieiludiq.
Vado elyje
a ijuoja nininkas
p iedeliniai
specialis a
I 134 I34,
- specialis as
can o
canción gies i
II 17, III 21 - giesme
canción II88, III 102, |
ealis a
246,II asy ojas
3.s:.
-IIIj-s9 culis us u.iy ojus I
246. II35l.lll.l5 i.
Sie a ian aiy a ienalaikiai.
T ys a ian q po os del
pa?ymisusida d nio consumo
lie u iu kalbai nobldingo
po, y no p ieS daik inis
p z.: mas laik inis
sin bolizpaZymimqji lodi,
| 773,II259,III270 -
simbolismo II259,III270,
d ama li u gini II 194 II
-li u gine d ann I 133, simbolismo I Il5 - simbolismo idejinis II 259,
190, III 202. i lejinis
III 270. Sólo idijinis simbolizn as V. Dubo guíaelio leidii
simbolizn us idejinis encon a en dis in os muos. La
a ian e d amn lilu gil i se u iliza sólo en la segunda licencia.
1931
m. leidime
eemplaz-
ado
d ama,
li u yine
,,D u gine ne
a él ue
plg. m a I i -
P ancuzijoi an
spa diai"
i .,Li u gine
pl6 ojosi ne II 194
d ama ne
P ancDzijoj
ple ojosi ne
sí
spa diai" III204.
138
Va ian ai cho o n elinc
poesía pc ezija
II 87, III 0I - n eline cho o
90, II lll 10-5 di e encia gobe no nojo y de inamoio paZyminio
i5des ymo a kz . Sios b 4 an asis
I5 a ian q pa os
ienalaikiq miemb o,
p iin inesnis
pues ip as a
an e5 de ina nojo
paZyminio luga es
aldomdi paZymini.
V. Dubo manualelé
mul i udiaZodZiq e minq,
encon ama y
sudd iniq a quienes
pazyminiq o den.
p ieSinga b idinga
pe mi ime con-
En p ime a ku uoja.,ul sious o
i' kala ijo kon edija" 1I202.lII212 I
apsiaus o kala ijo ko cdija
i
1739 i apsiaus , l 137.
-.,kula ijc
ko nedija"
segundo ajame
leidim e - iempo y
luga k lo i as
II225 - y,ie os y
iempo koloi as I
186, II 180, III 197,
an qame y
-,,malonaus
e iame nue o s i-
liaus"
s iliaus" popoezijos
molg,klu II 28,
-,,nujo malonaus ezijos mok kla II 56 I nue o malona s es ilius
poesia molcykla III 60. Como is o, puede y aldom dU, y
III 142
de inamqjq pazyminiq luga ski is e mine. Va ijuojan es
é minos y kala ijo comedia"
,,apsiaus o
I apsiaus o e psiaus o comedia"
es e i kala ijo kon c lija
capa espada" I 137, III 2I0,
i,,kala ijo mino,,comedia II 198, de
o,, nalonaus nue o s iliaus"
s iliaus" escuela de poesía I nue o
J'
malonaus n clqkla -,,dolce s il
poezijos n olqkla,,,na jo malonaus
s iliaus nuopoezijos o"
II I27
,I 140 aducciones.
Cómo na y i, V Dubo
an o d iZodZiq sin aksiniq
a ian q), mul ipliciaZodZiq
ado elyie (607o di e encia
a ian q an o e minq
(40a/o) demenq o den. l}o/o
a ian q concu e en ame
pz diame libe ación.
je eelio
MiS ieji a ian es
V. Dubo manualelé se
e minq
u iliza a ian q,
pe eneandiq
kelioms [Si ns.
cons uccijq
a5ybos y
a ian q p z. :
sin aksiniq
- dai ius
poe a
37 I -
poe as-daños I73,
li e a u a ableaux I 198
- ablia u li ' a u a ll286.
pe ijo las und D ang" I 85 -
..S u m
S u m und
D ang peiodas I235. La úl ima pa os a ian q konku ación ne a
casual. SNZ 1907 es uZ iksuo o sólo pe ijoclas, y TZZ 1936
mencionpeiodas. Mai onis aid, pe iodas - S unn und D ang
pe iodas (L . Keinys 2002:5I).
Vado elyje concu en no solo dos, sino y es é mino z ian ai,
pe enecien es a ian q d iem uSims: a5ybos son
d ama u a ian ai 39

gas II264, III
simbolis a
214 I 180,
- d uma u gns - sin bolis a.s con d ama u gu simbolis a Il259,III270
concu eja como sin aksiniai a ian es. Segundo a ian e aymas
cuales
con b kSniu, y no b [k5neliu, u bl aiky ina ko ek u os
e o ada | 20 ( ambién plg. poe os- edak o ius poc as k o ius I 30).
-
- eda
IS ados
1.
TiadiciSkai a ian e apib eZiamas como os eik5mes
pu gado. Lie u iq e minologijoje a ian aj
ha padios mismo unidad lingüís ico di e en e
ne y ine i.
casi
2. Sal inis
V. Dubo isuo ind:s li e a l os manualelis
- pa ankus puka io Lie u os li e a ologijos i jai a imq s idiq
a -
e minijos kai ai y ine i. y 1931 m. di igelio leidimq
1923,1921 e minijai b[dingo unaZodZiq y sude iniq é mino
a ian iSkumas (125 a ian q eilu es). Vado elyje encon ado isq
según ni eles de lengua i5ski q u5iq e minq a ian q: one iniq y
aiybos, mo ologiniq, da ybiniq, sin aksiniq, ambién miS iujq
one iniai a ian q. Vy auja (i a5ybos) y mo ologiniai a ian es,
jun os componan ys incluso 85,60o isq/ a e ninq ian q. DidZioji
aplie u idalis okiq a ian q ne ienodo skoliniq es nimo esul ado
(paq zdLiui, poczija i poezija, om ule i lbnnuk ).
Li u iSkos o igmes e min lia u u
jan ysis dainius - keliaujqs dainius).
ke
a ian iSkume s e as (pa yzdLiui,
-
3. Si en
Siame bl q
a ículo
nag inejami
sólo uno
leidi .no e -
minai, a ian q
bu q as a
Va ian q eilu es ado dlyje . y.
mucho maZiau. V. Dubc
unamo edidaZ mayo ía son
o oamo
su gidusios pe laikq, me
pa a o o una a ian e, y
- o o. Tokiq a ian q
manualelle más dos
eddaliai Po que de la
e miy a nei (70,4%).
nq a ian i5kumas y
(pa yzdLiui, ubadu as sas)
nbadw'as, epas y epo-
publicaciones, ad, be es paliudi o en o as
a ian es son del lenguaje no m l kai os
p ime as XX a. pusds abejo, ales
(a jq nenusis o ejimo) e leind s,
esul ado del lenguaje. di ec o elio
yksmo Nag inejami e minq a ian es
indica bandym4 ie5ko i eglasingesnds
cue as pasaciko jq, cuando aho a es
e minq ai5kos, a kingiau
isigalejg p ime oyo, y no elesniq leidimq
a elie u in i skolinius. Vis o del o unos
a ian es
(pa ,yzdZiui, p eliudija, idili).
140
No a empla po la posibilidad de que e minq a ian i5kumq (ypac
kai a ian es é mino compi en en una sola licencia) haya podido
de e min i b eaga de edagación pe misiones), o al ez incluso
( elesni
leidijo
(p ime is
ausencia mas).
LITERATURA Y SALTINIAI
A k h m i n o a O. e k . 19'7
1: Ti:n inolog,: Theo l
and Me hod, Mosk a.
Ba kus G. 1987: VladasDubas-li c a ii osi kul u os
his o iado .
-Kul u osba-
ai 6,56-57.
Bizauskas K. 1918: Rai Tos beili e a u os
eó ijal, Kaunas.
B D g a K. 1961: Rink iniai ai ai 3. Suda c Z. Zinke idius,
Vilnius.
D u b a s V. 1923:
[ adas i bend qjq li e a u q, Kaunas-Ma ijampole.
D u b a s Y. 1927 l193ll:
Li e a u os i adas,
Kaunas-Ma ijampolc.
D2,2003: Daba in s lienui l kalbo.s iodyna.i.
Vy . ed. S . Keinys, Vilnius (c. edición).
ISO 10241:1992 (siguien e a ículo)
(E): In enn ionul e minolog s anda ds
- P epa a ion and layou .
Jablonskis 1934:Jablonskio ai ui. Rcd. J. Baldikonis, Kaunas.
J a b I o n s k i s J. 1959: Rink iniai
oi ai 2. Suda d J. Palionis,
Vilnius.
Ka m a n auskas V 1928'.Tiun pas de lenguaje ne aisyklingum4 e ba ba izm4iodyne-
ls, Kaunas.
Kan ydis B. 1927'.Doc. V Dubas. Li c a u osi adas
[Rec.].
-Li uania
190,2-3.
K e i n y s S . 1966: Da ybiniai sinonimai
e minologijoj e. - Mokslas y écnica
2,
4,i.. 12q.4?R_7q.5?q
K e i n y s S . 1974: Te minq sinonimijos
p egun asimu. - Lek.sikos y sin akses klausi nai,
Siauliai, 44-51.
Ke i nys S . 1980: k ninologijos ab celi,Vilnius.
K e i n y s S . 2002: Mai onis i m[sq
li e a l os mokslo
c minologija. - Tb minobgija 9,
26-54.
KniIki a P. 1976:
Da yba, -inisbud a liiai.
P iesagos
necesimes,g ama iniai
sinonimal, Vilnius.
KTZ 1990:
Gai enis K., Keiny s S . Kalbo y os emin4iodynas,
Kaunas.
KWST 7915 Kleines Wci e buch sp achwissenscha liche Te mini. H sg. R. Con ad,
l-eipzig.
LKZ I 1968, XVI 199-5, XIX 1999: Lie u i4 idioma iodynas, Vilnius.
LKZ ins ucción 1980:
,,Lie u i4 idiomas Zodyno"
ins n kcija, Vilnius. LE2004:The
Linguis ics Encyclopedia.
Ed. K. Malmkj e , London.
LLE 2001: Li ui l li e anT os enciklopedia. Red.
V. Kubilius, V. Rakauskas, V Va-
nagas, Vilnius
(e.
leidimas).
LST 1988: Lexicon sp achwissenscha liche kmini. H sg. R. Con ad, Leipzig.
OCDL 1997:M a hcws P. H. The Concise Ox o d Dic iona y o Linguislics,
Ox o d, Ncw Yo k.
41
Milinnai e R.1995: Va ian i5ki bcnd ines
lenguaje a osenos eiikiniai
( ixsa in as y
alo ación).
- Kulbos k l i n
(,1,3949.
Miliu na i c R.2003: Lien ,i l
undamen os, idiomas Vilnius.
g ama ikos o ninimo
PiLKZ 2001: Pec auskas
kulh7:ody-nas.
V. Y. Ispon4-lia u,i4 Vilnius.
Pikdilingis J. 1988: Sinonimikc . Lenguas
Jig o.s,
Kaunas.
PLKZ, 1992: P una zu-lie u i4
kalb4 iod nas. A. Juikienc, M.
Ka ilienc, Suda e
K. Kaziunienc. Vilnius.
P u p k i s A. 1980: Kulbos kulnl os pag i dui, Vilnius.
RST il l5-90: Tc minologijL . ; p i 'ipai i n endui.
Li u ,os RST 1l l5-9() (lSO 701-
87),
Vilnius.
S ka dZius P l )11: [,ie u 'i4
knlbos io lii4 da yba, Vilnius.
Ska dZius P.
7999: Rink iniai ai ai 5.
Suda e
A. Rosinas, Vilnius.
Sku jina V 2002:
Loh'iciu
p i cipi, S Doc. V
lc mi olozijas iz udes Riga.
Dubas. Li e a u os
Li c a u os
di igcliai.
u o g a 8.1927l.
i adas
[ cc.].
- Lic u is
213.2-3.
1968: Golqb Z.,Hc inz A.,Polii iski K. Slownik e minologii
je4koznawczei.
Wa szawa.
SNZ lq07: S'a in 4 y nes q an um4 iodii4
iodynllis. Skui y ojun s pulcng i.1l1p1ss.
Sudald
J. Slaoelis. TilZd.
SNZZ 1924: N o k u s J. Sl,e1ll 1 e
ncsup an am4 io liiLl iod, nelis, Kaunas.
1973: TL minologinis da has,
Vilnius.
ZZ lJl1: Th p uu ini4 loclii4 iulyna. '.
Suda c K. Bo u a. P . iep€nas. A. Si u l, c-
-.
LCpcn cnc. Na pco .
ZZ Z lO Th p uu inill
A s. cd. A. Kinde ys, U
iodii l odynas. Vilnius.
b u is V. 1978: Zo li,i4
da ybos eo ia,Yilniu,s.
Yai kTZZ 2001: Va i ke idiu L V Th p au ini l
io lii4 iod nus.
Vilnius.
Vaskel iend J.200 l
Da ybiniai
sinónima. Siauliai.
Vi k a u s k a s V. 1999: Lie u i4 kulbos am i4 n o Jbneminiai
c|ikhiai i j4s:n' a 'imas. Habili acinio abajo au o e e a .
Vilnius
Vl-E, V 2004: V'isuo inA he u )i4
cnciklopedia, Vilnius.
Ide n a s A. 1923 Vo: Docen as V. Dubas.
l adas ibcnd qj4
li e a u a4
[Rec.].
-
Solución da has
314, 253-268.
Zinke ii i u s Z. 1992:
Li u i4 kalbo.s his o ia
lengua Vilnius.
5. Bend inc.y i.ikilimn. ,
Zemai is Z. 1920'. Geon c ijos y ig i(' ijos Ia min4 inkin ; lis,
Kaunas.
Zupe ka K. 1983: Lie u i4 kalbos.s ilis ika, Vilnius.
Axua osa O. C. 1957:
Ouep uno c 6 upuupycc coi eKCuKo,, oa u, Mocxna. Beu op . <D.
1985:THnunap . aH oBB cpMuHo o u. ccxoii, cKc"Ke. -Lie u i4 kalbo4' < s
kk sin i 24. l okslo lengua kul il os y e minc logijos p oblen cs.
39-45.
op6aqeBI K. C. 1978: Bapuau nuoc nb
cJ /Jsa l3b Ko*u l
HopMo,, lcul. paa.
lpay: ua JI. K. 1981: K l c -opu Hop {an 3uunl BapuaH oB
B pa ! { {a ' Kax
1 A')
(Ha . .X .- ( 0-c oll , ). -; l u q n n,pu u Ho[). o u Bupuuil lHoo a, Mocxna.
39 69.
p B. l9()3'.
c n C-.
Bc 'dcmL( 6
n (piu Hoa(dc c, Nloc na.
p l i ilclc -q. 1982. I7po6.u', u colu u)'lb olio( . o, . ' u u
p('4(' ()?() B(pbIIpoGu u l ( u,uu ,1; , c
)11ono6(Ko?o 3ilEa). Anc op(le pa lilcccpTlluu i Ka ! .
-' o,l.
IlayK, MocKll.
n a ,: c H K o B. l. 1977: [ ' 'c un mcp, uHo, oa . ()nun ; L u,,eucn uq.acKo?o
onu :nla . . Mocxgl .
P l9 l99ll: A'cc i uu, x.
9 uq x,u ed n.ls . pel. IO. H. Kapaylou, Mocxsa.
C, lT 1960: M a p, 3 o X. C osup ,,luH?BLlcD uqacK L ' nep. L HoB. NIocxEa.
C, lT I96( : A x a o s a O. C. C. oeap u ilaa knu q(cK L L cp. Hoe /.
N{ocxna.
C1'nepallcKa { A. B. 1989: Cynep: Hcx u A. B.,
loi o"i bcxaq H.8..
B a c u, s c n a H. B. O6 4u nlcp,+ L o) oa a. Bonpoca (oplu , Mncxea.
(D .l s <D.
II. 1963: O c-i ()Bc BapHi H ax c. osu. -
Mop x , oa qecNa l cnlpy in ypu c,nao a
l3b ax pa3lu L HbL n1uno6,
Mocxna,, lcu u piL]l, 128-133. VARIANTS OF
TERI IS IN V. DUBAS'TEXTBOOK
OF UNIVERSAL LITERATURE
Su a nm^
This a iclc wi h he
a ian s in h ce
cleals o c ms
cx book o uni c sul
cdi ions o V. Dubas'
li c a u c l udas
li e u unl (A
in oduc ion Io
hi d cdi ion -
u i c sul i bc l qjq
li c a e) and hc
Li c u u os
( he
o i ada.s
(An in od c iL n
sccond
li c a u e)).
In Li huanian c minology a ian s
c ms e c ionally hc a ian is
cle ined as a cli e cn o n o
ha clly c e esea chcd. Tiaclio
hc same language uni wi h he
samc nicaning.
In his a c ex book
c n s in all languagc
lic e a iln s o
le cls: phonc ics and
o hog aphy
mo phology syn ax
(68.8% a ian es), wo d o ma ion (3.2%), (8%) and also
(16.89/.).
some mixcd a ian s (3.2c/o). Thc bigges pa o hose
a ian s is he csul o hc I-i huaniza ion ol
l o owings an J Va ia-
( o ins ancc, po zija
poesía).
ion de e n s o hc
Li hu: ni-
o igin is qui e a c
an ( o
ins ancc, kella ujanNsis
Llainius
- keliuujqs dui ius).
Va ian s ll'le ms in V. Dubas' ex book
o uni c sal li e a u c mos cqucn ly
appea ed cl e imc (in one cdi ion one is
used, in ano hc a iiu onc - ano hc ).
Such up n o e han wo
hi ds e ms a ian s
make o he o al.
V iabili y o somc
( o ins ance,
li c a y
nil udu as and is
ubadu a. ) in
o he
p cscn o
publica ions
Asynchmnous o dic i lna ics
scicncc om hc
2(')' 'ccn u y. a ian s a e he
i s hal o he
c 'lc'c ion o chanqcs in
lanquagc no ms
(o a lack o hci s abili y), a esul o language dc elopmcn . Thc csea checl o
c n s in hc ex book show an a ian s a emp o look o lo c p ccise cxp cssion
o a le m and o I-i huanizc bo owings in il l i u .
a mo c
o dc l
143