V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai
Full text
MITKEVIEIENE As a
Li ' lhos i
as
1
s
u i ko i u
V.
DUBO VISUOTINES LITERATUNOS
VADO IELIO TBRMI N U VARTANTAI
Pe o uno de las e minías del
ámbi o de la ciencia ial iniq son los
abajos del pasado. V. Dubo
manualelio e ninai es s a bls
uni e so inds li e a u i os
li e a u aD os e minijos de
ciencia his o iaijai paZin i.
Ma en es á uZiiksuo i ediajame XX a.
de5im me ie pladiai im i ku i ac uales
Sios e jai a imq s iiiq e minai. Vladas
Dubas Lie u os li e a u ologas
(1887-1937)
- a puka io no elis a, publicis a,
a5y ojas. Él ue muy iSsila ings -
es udió Va Su de, Pa ísZiuje, Romo,
baige Moscú Uni e si y4, mokejo
mucho kalbq
- lo ynq, anclzu, okiediq, i alq,
lenkq, usq (Ba kus 1987: uno
57). Tai
pi mqjq
a puka io Zmoniq, di busiq
Lie u os auk5 ojo mokslo ba e. Desde 1920 m. V. Dubas leea e
Vaka q Eu opos li e a l os pascai as Auki uosiuose
ku suose, y 1922 m. p adejo abaja Li uane uni e si e e,
donde des e omanis ikq. Raiy inis
Sio cien í ico
m.
(nuo 1928 p o eso iaus) comp ende di igeli [ a las i
ex ao dina -
bend qjq li e a il q (1923, o os dos ediciones y
inio legado
19312 m. - adinasi Li e a u os i a las), d i omg
P a cuz l
1927
I i u is
s as h a
e u o s
e n ia
o ij 1930),
a q
(1932)
(1929udij
C b d'
as (1925),
A n ole
F ance
-
(1928),
Vol ai e y k . Sie
abajosi iSleis i
skai y l paskai q
pag indu
(Ba kus
1981:56-57; LLE 2001; VLE V 2004). El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha adop ado el Reglamen o (CE) n.o V.
Dubas emesi cul u ines his ó ines
escuelas y su Salininkq i inejimo
p incipales
- más demesio k eipe
ikl ejq biog a ías,
kul [ ing al ededo 4, (LLE
mening analizg leme ki q
2001). o Thi no i kl iniq
s idiq li e a u a i ologías)
gausE
(no ien
e minq sus
abajosos-
e.
1
En algunas enciklopcdijosc, palyzdZiui, VLE V 2004 y k ., se indica
el nomb e { adas i bcn l q li c a u q.
: Tiediojo edi o años en
el manual no
p esen ik i,
pe o indicoma.
bibliog a ías ediciones
que él ieleis o
1931 n.
119
Sio a igo Sal inis - V.
Dubo uni e so ines
li e a l os guíaelis
(auk5 esniosiomis escolas), -
como mine a, ue
ka i5leis as is us
(pa aisius i suplemen Zius):
1923 m. iSejo
{ adas i bend cjq li e a u q (gali b[ i, que l adas
i bu l qjq li c nnl q pa a5y as ya 1920 m., nes
Si indica
o 1927 y L93l n.
pabaigojc),
años p akalbos
- Li a a il os Thd
p ime 4il leidim4
I'adas.
desde el úl imo
asigna deiim be eik me is. [ adas i
las lecciones que
bend qjq li e a u q compues o según
V. Dubas
1920 m. cui e
(Dubas cu sos
Auki uosios
1923: XIII).
1927 n' .
eu ilizado i ados
Li e a il os es
1923 m. publicación del lib o,
a e iias manual del
leidin as
- pa z isy as i complemen ado Li e u il os
i 'udas. Ii ka o necesi a p: Zyme i, p ime o
que la libe ación lz baisdi ie e de ki q manual
del leidimq (no solo con con enido.
olumen imi, pe o y lengua).
l adq i bend qjq li e a il q muy suk i ika o A.
Voldema as 1923 m. S ic imo da be
llspausdin oje ecenzijoje.
Re izen a
así no 5i nos
l e i-
da 4: p.
abajo,
,,Gaila sugaiSin o
Dubo
lamen o
iempo, pe o is ik
p ipaZin i, enemos
noikgs, an o que su
que el amo noikgs,
no pudo al e
midoy i" 266).
(Volde na as
1923: A. Voldeme ui uZkliu o y manualelio
con enido, es uc u a, y habla. Visq p ime
e iso a no gus ó el í ulo del lib o, po que
manualdlis es sep yniq au q li e a l os
uni e so inds li e a u os l adas
apZ alga, kaZkoks (Voldema as y no
1923:
254-255). Además, suk i ikuo o
Zan ais elis compues o i5
( adomedZiagos ag adim
ke u iq daliq * Epas, Ly ika,
D ann y Romanas).
li e z l os apa ición eo ía,
apsi ibojimas y au o iais. A.
ik am ik ais kl iniais
Voldema as encon ó nemaZai
ak iniq klaidq, klaidingu ci a l
( iek pa eik q kalba, iek e s q).
Re enzen a o iginalalo hace
klys a,,,p.
iS ad4, Dubas que no mismo
an o blogio Sal iniai"
(Voldema ns 1923:260).
Vado elio kalb4 así: él
j e ino
,,Jo lib oq leyendo,
Zmogus jau iesi,
como eini pe
akS q g uodil"
(Voldema as
1923:
268). Pod iamos añadi , que Siame leidime muy
gausu i ai iq ko ek l os klaidq.
Ii Li e a il os i ado m.)
is o que i algunas de
(1927
pak i ikas s abas V. Dubas
a siZ elgd, i algunas de
- no. Pa ísZiui. cambiado
í ulo del manual,
abandonado li e a u os
kilmes aiSkinimq, adiau
dejik a es uc u a a
mismo (po je, medZiagos
segundo edi o ecenzijoje
i5des ymq Zan ais
c i ica o B. S uoga
(S uoga
1927: 3)). Vis
del o es posible
pe miso eig i,
que 1927 m.
muy di e en e
del p ime o.
120
P ime o,
su
mayo es
(másiau
más de
paglapi .l,
100 i5 o al 382
olumen psl. ).
Segundo, él mucho mejo lenguaje a Z ilgiu.
Tai 1927 m. Lie u oie
lispausdin oje
manualelio ecenzijoje
pab eZe y J. Jablonskis:
,,jq
[klaidq - A.M.] es ela i amen e pocos,
au o iaus lengua casi isu sklandi,
aisyklinga i imanoma ZmoniSka"
(Jablonskis 1959:446),
y B. Kan ydis: odo
a e encon a
,,I5 y nemokyklos
oki l mokyklos
spaudiniq, ku iq
habla bl q al
obula:
[ ado au o iaus, e , uo a Z ilgiu i
p opio dib a y con o os a asi"
(Kan ydis
1927:3).
1921 m.
Li e a u -
os i adas
ecenzen q
(B. Kan l'dlio,J. Jablonskio,
B. S uogos) en gene al ue
i e ido posi i amen e.
B. Tan o
(1927:3),
Kan ydis an o
B. S uoga ji laike mejo u de ese
(1927:2)
pe iodo lie u i5ku
uni e so inds li e a u a os
guíadliu.
El segundo y
e diase ediciones
di ie en ela i amen e poco.
DaZ mayo ía en
abejos lib os
odos5ka coinciden
no i5 isi sakiniai,
pá a os, sino y
capi ías.
Tiedici edición algo
s o esnis uZ an qji
(408 psl.). V. Dubas
ediqji leidim4
p aple e sla q
li e a u os apZ alga,
pe o enuncid kai ku iq
segundo de la edición
posky iq o pa ag aipq
daZ iais niausiai
aiSkinamas k i ybos
kon eks as).
Pa ies V. Dubo ZodZiais
diciendo,,,co egindo
ediqji
51
,, ado"
pe mi im4
au o , colli
iman , s engesi
a siZ elg i
Io us base de c í icas equisi os'
(Dubas 1931:
3). Vis del o, aunque V.
Dubas i eige a siZ elggs i
c i icas equisi os, i J.
Jablonskio aisymus él no
di ige6 ddmesio
( p qadiq segunda
de la au o ización
klaidq e ciajame
au o ización).
es á en
Pas eb6 a que en la e ce a
edición noe a kai ku iq de la
segunda edición co ek l os
klaidq.
La di e encia del con enido y lenguaje de la licencia del
p ime y elesniq manualilo, de la segunda y de la e ce a
licenciaim pana5uma, puede sakl' i,lemia q paciq a
ski ingq e minq a ojim4.
Tad ajame segunda y
e ce a edición daZ
menudo encon ama
q padiq e minq, a
p ime a kai ku iq i5 jq
ne a.
Siame s aipsnyje
nag ineamos en
odos los ío V.
Dubo manualdlio publicaciones
encon a e minq a ian es:
lbne iniai y aiybos,
mo ologiniai, da ybiniai,
sin aksiniai. Concep o de
Te mino a ian e
P ie5 comenzando a
juzga
V. Dubo uni e so inds li e a l os
manualdlio e minq a ius, eike q
se is i a ian o samp a 4.
kalli l Lie u Ll bo y oje a ian e
111
sus i ui elokai su gido é mino
ue y algunas eces obe a
(l1, is), g e imybc, g eQbe y k ., o
a ian q B[sa 1: 196 27 3)3 pa eja
u ilizados g e in ine o n a
llamin a g Lue (p z. :
8 I;
Ska dZiu
s 1999:.
Kalbo y, os e min l iodync aSoma, que la a ian e
es,,de lo mismo idioma di e ybe", que iene unido
pab eZiama, a ian es
,,usualmen e apaii4 uncij4 y
di e encia sólo iS ai5ka, del o
ne edai dicho que es o es
p opio ski lingos de ha
sepa ado unidad lingüís ica
ealizaciones"
(KTZ 1990).
PanaSiai
5is é mino apib eZiamas e uZsienio kalbo y os Zodynuose,
encyclopedijose 1968; KWST 1975;
(STJ
OCDL 1997. P IE 1998 y k .), aunque a
menudo se ap io i a sólo su
concep o onologijoje (C TT 1960;
LST 1988; LE 2004 y k .). 1980;
Va ian ai Milin- - no solo lengua
(Pupkis nai d 1995, 2003 y k .). Lie u iq kalbo y oje
no minamien o asun o
juzjami a ian es a mese abajo del lenguaje
ami4mo -
(V.
Vi kausko
habili acinis Lien i4
Jbne miniai eii kinia i i j
L7 s y a im s, 1999),
a imas y inej amas a ij
dak a o dise ación II 6-po
aspek u socioling is iniu
(L. G umadiends
)7e c o c
Mn ulu
no ne c
' a ni o
e H LIo so
$
mu p e a
p bup o 6a
sa
HL l
qe
) 1 982).
Kalbos
eks i kog a
k ia jai.
i LApa ei
ija i u us
n a ie q
a ne n
as ak al I
i ai iq ipq
Lodli l, azeologizmq ( a5 q
i a miq) a ian q
&KZI 1968:
VII, XI, XIV a XV; LKZ ins ucción 1980: 6, 8-9, I7-I2, 15, 19-20,
26,80,92,94,95, ac uales
102-10-1. 106). bend ines
ki dia imo a ian q,
lDZy a lde a lengua
daZnesniq leksiniq a ian q.
g ama iniq.
daZnesniq a miq 22, 39).
(DZ, 2003: 20. 21.
S ilis ikos spe a ian u
cialis q e sinonimq nd, a
en e a ian q pe ka 7983:29;
Pikdilingis 19 8:
(ZupoZi i iu g ieZ os lími es
46-47).
Rusq lenguao y oje a a ian es se asigna más d6mesio.
Cia gana iSsan- iai abo d€jama el p oblema de a ijamien o y sinonimía
lími e. K. Go bace idius LodLiq a ian ais y del mismo odiio iempo
egula ías uno a main, ku iq no ologine-da ybine sanda a, leksind e
g ania ine eik5md son apa i, a di e encia ik jq one ind o o mq
da ybos puse a iksai
( op6a enuq 1978: l7). L. G audina a i ma que ZodZiq a Ki a e us,
gn ll kalbo y ojc ambién ue u ilizada ne e mininc eikime:
nomb inama ienc q po a (p.ej.: Buga 1961: 47; 1941: pe o cuál palab as
Ska dZius 323).
122
ian ai apaiia leksiney a o e dade oodzio ammainos,
eik5mines odLio pa e sanda a 1981: cnciklopedijoje,ku-
pasiZymindios seman inc unción e i5 pa e di e en e one ine
(l-payauua 39). Ru y
ías de idiomas
sob e a ius L.
g am i ia us a in q
G audina,
a ian q poz ymiai:
mencionomi ales
a ículosnj pa aid
g ama inis
sis enii5ku nas,
apa umas,
egul
unkcinis eikSmis
común
pakeiiiamu nas,
Sakg a na ines nis
62).
(P.{9 1998:
En muchos ex e io es So ie q Sqjungos
cspublikq c minologías da bq e minq sob e
a ius ii iso nekalbama. uZsi a ian L s menama
mé odos (Akhmano a
O. Achmano os y k . lib oje k minologija: eo ía y
1974: 116-111). Tenami dis inguen ales leksiniai le minq a ian es:
one iniai. aiybos y mo ologicos. Kulbo los e ni ul 2odyne
O. Achmano a
sos iene que e minq a ius hay que aiSkiai sepa a
del e minq duble q, aunque ii p oblema d: ne a
iSsp es a
(CnT
1966). En o o impo an e abajo de e minología
- V Danilenko R . s4
e ni ologijoje
- a ian es ne a g ieZ ai a ibuo i, aciau au o e sinoni nais de
y sinónimos
la pa e pab eZia. que no con iene conside a u npqjq e minq
a ian q (!aHu.neu co 1977:73-79.174). En su opinión ella g Zia en que
(AaH . ., eHKo 174). Vis del o lie u i l e minologijoje umpqiq y
la pa e un pqjq e minq a ian q es suda y a i5 esa padios
ilg gq e minq o mq a ija imas se a ibuye a la sinonimía, y no
lengua medZiagos, como y la gios, solo ella es á ab e iada
a ian i5kumo e ReiKinio Keinys I974,1980). e minólogos
1977:
(Z .
La iu
V. Skujinia ales o mas asigna a
absoliudi q sinonimq (Skujina
2002: 49). Bal a usiq kalbininke G.
VeS o
a ículosnyjek n i ologines
leksikos a ia ! pai emiasi
pladia samp il a a ian q
- e minq a ian iSkumas dia
su okiamas como bne iniq, iodii,4
da ybos y leksiniq dublc q
p esencia Sob e a ius e -
(Beu op 198,5: minologijoje uZsimenama A. Supe anskajos, N.
39).
Podolskajos y N. Vasilje os Be d ojojc cnni ok gijoTc.
Au o es indican que o mismo 2odZio duoda o mismo kamieno
mo ologiniq, one iniu o a ian es aSybos duble q.
Bend ojoje cnninologijoje sinónimas y duble ai ( a ian as)
se sepa an sólo odosSkai ( . y.
- sinónimos se
conside an
dis in os ski ingq
Saknq) LodLia| o
duplice ais
- del mismo Lodiio a ian es
(CynepaHcKaq a ian es son una
1989:
S. G inio ui absoliuiqjq sinonimq iSiq. Remdamasis
-51-52).
e mq i5
V. Leidiku, él pab eZia.
23 El
kad,,sinonimo".
.. ,n ian o" [ oje
e,,duble o"
s l okos especialojclje li e a-
eiike 4 misma,
aunque ke as
con empo clmi
ue on a ian es
sinoni nq a manos, y
duble ai a ian es
( puHen 1993: i08-109).
- leksiniais
Li uc s
República kn inologías
es ánda
p incipios dui anexo 4 é mino
y me o-
sinónimos se conside an
ski ingq Saknq o
'z<>dLiai,
a ian es
- os pai'ios
Saknies
Lod'ziz i.
u in ys di e en e
gulunes,
p ieideli-
e e
(RST iil-5-90: niai enninologijos
us 27).
p icsag-
s ancla -
as ISO Ti y uu i-
s ancla ai
- e gi us
y iides yn as
kios aiybos,
oi( :' dy os
sin aksiniai
mo bloginiai,
a ian q
a ian ai (ISO
hiys:
10241:1992
(E): a.
Según lengua Kalbo y os a ijuojandius ienc us enninLl
odyne se dis inguen oncmq, mo emq, Lodily jq l'o mu, LodL
junginiu, sakiniq y k . a ian ai e mininai
(KTZ 1990). Thd
unaZodZiai
son ->dLiq
a ian ai,
sucl6 iniai
-'Zzodi
junginiq
a ian es.
Siame
s aipsnyje o
e minq
a ian ais se
conside an
pa ics é mino Vapa idalai .
di e en es o
ian es se di iden i
aybos, 2)
g upos:
1) lone inius nius, 3) da ybinius, 4)
no ologii 5
sin aksinius, 5) miS iuosius a ius.
Ilgosios e umposios c minq
o mas (p z.: giedo oja Il 8. III 12
giesn i4 giedo ojai II 10, III 14,
poli inio i iin o elen cn as II 183
-
- poli i is
elan en as ll
1885 y e c.)
a ian es no
conside an.
V. Dubo is , cl incs
li e a l os manuale o encon os
125 e minq
a ian q
Vaclo elyje e
eilu es. daZniausi
one iniai
aSybos son
(68,8Vo isq a ian q ciluiiq) y mo ologiniai a ian es
(16,84/o). Sin aksiniq a ian q es maZiau Rediausi
(Boa/) da ybiniai y
mi5 icji e minq
a ian es
(po3,2o/o isq a ian q
eiludiq). A ski q ipq e minq
a ian q daZnumas
mos ado 1 pa eiksle.
Vado elyje encon as
107 (85,6%)
es animas kilmds e minq y
hib idiniq ku iq a ijuojan e
(a e minq, ddmuo
es in e nacional o
híb ido) eilu ls".
a ian q
* Siame
a ículonyjc se
basa KTZ 1990 dada
concep o y duplicc o
a ian e de
(duble as
-,.g c imind
lengua
ii aiSka);
icnc o 5i
comp ende a ios y apaiios
sq oka
cikimds sinónimos).
5
Rominiikas
ci muo
imi leidim4,
a abi(cas
- páginas ( e aii gi omcniSkas).
'| 5j skaidi nci auk i okic
in e au iniai c n inai. ku iq kilmi
nc u i i ujoki )s kos c mino
a ija imui sin aksiniai
(e.g.,
a ian es).
24
x,,I, u 3lo n
liu o
I-uncln ni n lo , ,u"i
El Mo lbloginia i a i n a i
E Sin aksu l i
a ian es
El Da ybiniai ,a i n ai
N Mi 'li a hn a
igu a I. V
a ian es lio c ninu
Dubo adole
Fone iniai y aSybos
a ian es Rai5kos
a Z ilgiu onc iniai
e min l a ian es
simplemen e, con
compa a
o os a ian es.
maZ menudo
P .l y kalb , s
di e encia. cnciklopedijoja
bne iniais a ian esis
a in u, que di e encia
ga sq onemq sude imi,
conside ados a ian es,
luga ó poZymiq
ki dia imo y onem l
combinación. Ten
(( oHe ua n qecKue)
skiki cio 5iq iami
a ies, a ian es (P,qD
1998:
62). Ano K.
Go bade idia -
su gido
us, {onen q
a ian es
kin an
kalbai, o /
one iniai
( a ics)
a ian esas
son g)
eiSkinys
( op6a -
eBu
lL)7
8: 20-22, 123).
Siame s aipsnyje
one iniai c minq a ian es
a ian es, ma ski umai
con ap a ia ni jun o e Sybos
daZniausiai a sispindi
Co ek I os e o es e minq
one iniai aSyboje.
alybos a ian es no se
conside an.
Desa o unadam-
en e, g ieZ ai
no siemp e las
sepa a de li
a5ybos a ian q
imanoma.
hay o al
a ian u
86
one iniq
y a5ybos
manualdlyje eilu es.
Mayo i a iamen-
li e a u a[ os
e V. Dubcl
uni e so inis
manualeleo
andama e ninq
a ian q, Va ian ai con ocías i y
(bequí odos
in e nau inos) quienes di ie en ocais.
e. Palygin i nc e ai e minai o jq
demenys di e encia ociais i y e.
Tokic daZ más ski ingq a ian ai
i5 es guía del leidimq, ej. hipo ese I
XIY - lipoleze II 196, III 207, poi c | 58 -
poe c II 94, III 108 ( '.i didac inis
poi a.s
| 184
- didac i is
poe as
lI 26, 37, III
d a o poe a
- d a o epinis
poc as
I 222 ll I 12, III
121.
poc as I 4l -
epinis poe a
II269,Ill219,
poe a
L. inis I 54
I ' inis poc os II 89) (be poe a | 9 -
poc ns I 98 ,a ijuoja i ame
125
padiame pe misoime),poe iku
IXY - poé ica (i
II4,III 131
n inesi ge i4
poé ica
I' - minnczinge i l pc e ika
II 124,III 138), poe ine
ku ybu I
70 - poe ine kil yba II 160,
III 178, poi inis lan as I
XIV - poc i is ian as II
32, III 37. poesía
I XIV - poesía
II 7, III II (i an icine
i lili c poiziju I 220
- a ilikine idiline poesía II 3I3,III 323,
goliu d4 poizija I 82 -,,golia d 1"
poesía II125, III 1381, ly ine poesía I
53 l), inc II 88. III 102, poesía neli i
poesía I51n eline p . zija lI7, II I 1
I 59 - poesía globejas
1, poesía globejas
II 95, III 109, poezías
n cccna as | 52 - poezij . s
n ccana as poezías lI 87, III
107. nliis I
XIY - poesía iliis
II269, III2l9, p< ezía
eglas
I 153
- poa:ijc s eglas lI I 16, III 13 1,
eo ía de poesía I 153
- poesía eo ía II 237, III247,
poesía ian as I4 - poesía iun as ll
88. III 102, poli i c poesía I89 -
poli ine poesía II 150, III 165,
on an ine poesía
I 87 oma ine poazija II 148, III
163, n badu l poesía I 68 -
n badilny poesía
II 106, III
lTl, agon-
4 poesía
I82
-,, agan 1" poesía
II 125, III
138), II 89,
,, en'
III 103 y las demás
- ena,s I 53.
Como i5 Siu a ian q po q, se en
a ian es con e : ndami en 1923 m.
manualelio publicación, y elesnias
publicaciones ellas es án
eemplazadas. Thi emas de his o ia,
es iudi i y en o os XX a.
li e a u a os p ime as pa es
nokslo abajos.
Zodynuosc.
m. TilZejc
1907
iSejusiame
J.
Slapelio cons i uy ame S c im4 y nc-
. up on om4 iodiiu iod nel ie ( oliau - SNZZ 1907) es incluidos poe as,
poezij . Kiek anksdiau u2 pi mqli V. Dubo ado 6lio leidim4 i5ejusiame
p ime ame lie u iSkame li e a u os eo ijos ado elyje
aukS esniosion s mokykloms - K. Bizausko Rai ijos bei li e a u os
eo ija
(d. 1, 1918)
poe ica
- ya se u ilizan
e mininai habla o J.
(17),poez-
No ka s 1924 m.
ía
(18),
S 'e im4 e
nesnp an anul
liau - SNZZ 1974) pe o
( oiodZi l iod nelyje
poesía. Cómo
- poe a, S . Keinys, Mai onis Tiumpoje yisuo i cs li e a u os is oijojc,
de e minadod
iSspausdin oj e 1926 m. ( . y. p aslinkus nle ams esim po V. Dubo ado i
bend qjq li e a u q), cla a ojo e minus poizija, poe a i poi e i sólo
e ka -
7
Dalis e minq a jq demenu V.
Dubo guíaelyje a5oma kabu isc..
Pas ebc a, que así dada
neaplic u in u s c imos kilmes
c minu a okiq e minq jq
ddmenq, lie u iikq y k . Kai ku iq
e minq aSymil kabu cse di ícil
paaiikin i.
pakai q
126
oais poesía, poe a (Z . Keinys 2002: 40). 1928 m. V. Kaman ausko
Tiumpus de palab as ne aisyklingum l i ba ba izm l io lynelis liudija
poe o(s) kei imE poe u. Th puka io Th p au ini l iodii4 iodynas (1936
n ., ed. J.Ziuglda) ( oliau -TZZ 1936) i i ino ZoclZius hipo eze,
poe as, poe iku, poe inis, poczija.
Mai onis, como y V. Dubas [923 m.,
aie e us Keinys 2002: 31).
(Z .
Vis del o encon a
ue on consumados
casojq, cuando
e minos con e y e
posible en ese padiu
iempo. 1923 m.leidime
I93I o 1927 n .
es sólo e mis ema, y
publicismos andama i
ilI I42. i ema
emu II 101. II 40. III 45.
Nó be a que en la segunda
a i e do elio anda se
leidi ne desde la página 101
u iliza Ilk ema, a ian es y
en a Il 102, III 284 ema III
más o e ciamen Sie y más
concu eja (da plg. e o ini
- e o ine
I17,
sa y ine en a II 102
- sa y ine ema
III 1 1 7). K. Bizauskas a ojo
e minq ema Mai onio
(6), SNZZ 1924 es dada ema.
manualela es á e a a, pe o emos
l la un as (Z . Keinys 2002: 33. 3 , TZZ
1936
- en a.
Bejau p ima mine q a ian qpoe as
(la segunda a ian e en ella
au o ización más a o uZ sólo en la
i poe u
p ime a edición del manual pi mqjl),
concu uoja hese | 152 hese I
hipo eze I
92, aunque se usan é minos
XIY,
an i ezA
Vdlesnias nusis o ejg
| 79. ediciones
aipoe as Il B, III
a ianjau es
72, eze II707,III 143s
GZZ 1936 sí
pa eze;
SNZ 1924
ide as
o a
i o mado
a ian e
mo iblogiSkai czis).
Va ian es con umpaisiais y ilgaisiais balsias. V. Dubo manualelei
a ijuja e minq pa os, las cuales di ie en balsio longi udumu, ej.
calambu as I63 - kalan bu as III 114, II 99, na u alis ini d ama 1173 '.
- na il alis ine d ama
II256,II1267,
na u alis ine nokykla
1252
- na il alis ini
mok 'kl II259.llI
269.
n u olis inis o nanas
I246 - n u alis i-
8Te minq li c u u ine e oliu 'ija I163 (plg. li c u il i c e oliuc:ijaIl 242,11125),
ly inc poen u I 90 (plg. ly ini poc m II 141, III-1) dcmenq li c u il iil i pocm
aiymas ik iausiai su c; ko ck [ os e o es. No s iie c minai pi n ajan c
leidimc a pa a o i sólo po ienq ka a. es oiau sob e ko ck u os klaidq
bu imil se puede sp gs i i5 e minq, u inciq ddme nis li a a u ind, |
1 175; poema I I I (!), ciklo pocma 33, d amu in
100,li e a upoe ln, p2. : li e a u ine k up is in moxl kla I9T,li c a u ini s o
Doenm i
| 166
k .
127
apa eadim4 elesnios publicismos
b[ u puede aiikin iu sieki iilaiky i
e min.l panaiesni (plg.
i4 o iginal lo .lbn ula) o o os
po Zas imis. Si a:ian 4
anksiiau mucho eike J.
Slapelis, él
i auk as
i SNZZ
1924. SNZ 1907 y
1924,Mai c nio (Z .
Keinys 2002:34),
V
Kaman ausko
a5oma
Zodynelyje gcnijus.
En la e minología ac ual is clel o
son usados las a ian es del p ime o
(de 1923) pe miso ( o muli, ge ijus,
he ojus). Ellos ambién da ZL SlO.
Te minq gal lniq a ian q apa ece no sólo pe laik4,
como que k4 an discu i i, pe o z ojama y ame
paiiame pe misoime. Pa yZiui, en la p ime a edición se
encuen a e psicologi e analisi 1227 (plg.
I análisis
ca ac e i y análisis I lT4,li e a u ini eiikini4 análisis I XIV), y
psicológico nnálisis 54,
I233. ¿Qué es lo que haces? En Vdlesne publicaciones se
u iliza sólo p.sicholugin i anulize ll 323. III 33.i. Z. Zemaic; io
Gc<- nu' ijos igonon e ijos ennin4 il*inelyje
aSomi clu a ian es
i
- análisis
(anulizi)_. XX
p adZioje, a.
a ian e se á
apy , la
usada análisis
(si es
SNZ 1907; Sis
a inn as ya
eliau
uZ iksuo o
SNZ 1924)
que
1928 m. V. Kaman ausko
En Zodyn el keys
ianalize. Vis
del oTZZ
1936
las
g acias
anulizis.
1923 m.leidime bene
ka 4 e mi-
(pi maii) nas I 141, o po maZdaug noy,ela 40
únicos pa a o o
puslapiq (kaip 6lesnuosekliai niuose
Z04,III 214. Ambas a ian es ambién
ejimien os) se u iliza lk no cli I 183, II
a5omi 5N221907, Mai onio manualelyje
one ico no ele) Keinys 2002: 40).
(pas a ajame aún hay a ian e
(Z .
Di ingai mo ologi5kai i o min i a ian es idili I 70 e idilija II
24,IIl28. Como
Sieami se
is o, las a ian es ue on
consume
di e en e iempo.
La segunda a ian e se
p esen a ya mismo SNZZ 1924.
SNZ 1907, así
Jo
apa ición
( u b[ del
usq
elesniuses l akos)
udun,u a
V. Dubo en las publicaciones del manual es
nea si ic inis. Te min4 idilija ambién
usaba Mai onis (Z . Keinys 2002:30). Thi,
que a puka io Li uania iio é mino ai5ka
a ija o, es imonija ZZ pZe, en el que
hay ambos a ian es idilija, idile. Yis del o
aho a es isigalejgs a ian e idile.
P ie baigmenq a ian q p iski ini ne ienodai lie u in i a ian ai
epas
I XV Il 3, III 9 y eposas I XIV. Es e úl imo
a ian e gal[ne be cambii imq p ide a
an e g eiki5ko epos. Ras a sólo una
a ian e
Sio pa o ojimo (p e m
de la p ime a
aunque ya adi imapyj e es
au o ización6je, caso
epas). Vis del o eike q
paZyme i, que eposas, mal
-)+
y .
ue a oje mas
has a V. Dubo.
o ígenes
Tokios ai5kos 5is
g ikiSkos é mino
Bizausko
se encuen a m. K.
Mai onis
manualelyje 6a).
(p.
1918
a ojo
a ian q epas
(L .
Keinys 2002:30).
Skaidiaus a ian es. Skaiciaus cons i uye a ian es 4,3o/a isq
III 66 y idu nii a i II 27, III 3 S a ian es concu en solo cdiajame
n o ologiniq a ian q. V. Dubo manualdlyje a ijuoja idu aniis
a 1. ie lib o en edición ( a plg. anksbi i lu umiiai III 5,5,
iclu amli4li e a u a III 286, i lu iniai aniiai III 35 y idu amiio III 66).
Pas ebeideal la que Salu iniais e minq demenimis daZ menudo a
a o as Aui oje, K. Bugos y k . (ma y , p incipalmen e
o ma mul iskai os idu amiiai. Mai onis así idu andis, aunque
delpa us ojo sin eso su manualelé daZnesnis a ian e
idu andiai (L . Keinys 2002: 42). Como indica LKZ XIX 1999
p esen ada n edZiaga, unaaskai os o ma Sis e minos
XIX a.
al inal
- XX a.
p adZioje).
Mo ologicamen e skaidiaus a ian esis conside y i as en la
p ime a edicion concu iojan es anekdo o ele nen as I 3,5
- anekdo 4 elen cn as
I 30 y desigualaikiai
a ian es ciudad
kul il a II 52, III 55
- mies4 cul u a
I
191. e minq
Siq di e encia
po q miemb os
einandiq
gobe nomuoju paZyminiu
daik a a dZ-
iq skaidiumi
- singascai os y mul iscai os
p ie5p ieSa u alizuoda.
no-
Giminds Ras os
di e en es
ambién es
a ian es. gimines
a ian q po os.
- ko un ai II 160, Sie
Viena jq - ko u nos I 104 UI 178.
a ian ai a o i ne
padiu iempo, . i. uose
mo e iSkosios
pe mi imuo uo no
é minoas gimines
paciuose se. TZ 1936
ko u nos.
p opo cionado
I
ZZ ZOOL a ian es
é mino
l auk i ambos
(pi menybe mo e i5kosios gimines 2o io
enn ino dliui), o YaikT ZZ 200 I - k ko u no
s. Ma y , 5 aplie u inimo cues ión aún
gomi gal inemis a ian usg oZe I87 e g oils
II 61, III 66 (i espec i amen e cons i uy us
neiSsp gs as. Mo ologicamen e u b i
puede lail ysi con ski ingimines a ian ais
g oies kil as 1252
- g oiio kubas II 61, III 66). K.
Bizauskas 1918 m. (p. 9) y Mai onis
a ojo g olg
Q . Keinys 2002: 32).
Dall io o mq a ian es. Daly iq o mq a ian ais conside y ini en los
padiosos consumi iajeujan l ,sis d inius II 35, III 39 - keleidimuose
keliaujqs.
liaujqs dainius II 41, III 45, kelia jan y.sis siuie as 136 - keliaujqs
siuZe as I 30. Dili iais iS eik5 i Salu iniai isq p ime o di e encia
dd nenys ilg4ja y umpqja a dininko o mas - keliauja ysis e
135
La úl imaji o ma a dininko no puede bl i
i a dZiuo ine, ad dia no puede o ma se y de la
simple o ma p ieSp ieSa.
i a dZiuo in6s
Daly io iSies a ian es. Ac i o asnluo I 185
y,-eikian ysis asnuo I129, pa a o i p ime ajame
V. Dubo manualelio leidime, di e encia pa icipio lSimi. Siuo caso
abiem Zymima conjun i os a misma szl oka, adiau pa icipio
u5ies negalib i neu alizuop ieu p iia dia a, po que no
ejecamoji lSis no ale: ejecamosis asn uo pa ece d ip asmi5kas
(ejecan asis
-,,ku j
unciona", y
ac úadas pe sona
-,,&Spi i o
que
unciona;
ac uajas").
Tiko a ian es. Va ian ai neibojama an azija I90 - noibo a
an azija I90, ambién encon a sólo 1923 m. lib o dlio edice, -
pa icipio iempo di e encias. Requie e que sin con ex o
oma se noibojama paZyme i, an azija
-neibo a an azija neb[ q
su okiami como a ian es,
adiau
Dubo en el
manual
iempo jq oposición
neu alizada.
I5 Sios apZ algos puede e se que mismos daZniausi V Dubo
manualele son e minq gahlniq y baigmenq a ian es (52,3% isq
mo ologiniq a ian q). Ki q mo ologiniq a ian q ku kas maZiau.
Po 14sqa mo ologiniq a ian q cons i uye skaidiaus y gimines,
9,57o
- daly iq o mq, po
4,8o/o
- pa icipio [Sies y iempos a ian es.
MaZiau ni
pusd,
(42,8c/o) concu e ame
a ian q
paciame
V. Dubo en la edición del
manual (no s unoam).
Pseudo a ian es.
Ziuo inds y eo a d5kai de la
o ma simple no pueden bD i
conside adas a ian es, en el
sis ema es o son dis in as
nes kalbos
eikSmes unidades de lenguaje.
Sob e os padios eikSm6s
konku uojandius e mus,
suda y us i5 o mq, b[ q puede
Siq kalbe i como sob e pseudo a ian us, ej.: poenm
bai oniika II85 - bai oniikoji poema II jausminga mokykla I 84 -
jausmingoji molcykla II 135, III 149, komiikas elemen o I 135, II
190, III202 - komiikas elemen is
84,
Il
203,III274, p ime o a is as I 102
- el p ime a is a II 158, III 176, poe iika p iemoni II275,III
284 - poe iikoji p iemoni II 28, III 32, impo an sa sias
eikejas I 116, II175,III792 - el más impo an e eikejas I
116, II 40, III 250,suje o he oja II
83, III 83 - suje o he oja
común5aknius os padios
II 61. III 66 y k .
136
Die bina ias a ian es
O. Achmano a
eikSmes galin-
ZodZius,
iius pake
is i ki q,
aa uno
iempo
a ian esis
(Ax uauo-
1951:213-211).
Toks poZiu is usq kalbo y oje sukele
cliskusij4 del da ybiniq a ian q
disy imo y jq appo okio con
sinónimos. Pai,yzdZiui, Filinas mano
p ieSingai: bend a5akniq os padios
neces5mes LodLi l neda ybos a iksai
pie de su uncij l, ad ales ne a
((Dn, lH iodLiai a ian es 1963:
131-133).
Rusq lenguaje eniklopeclijojc
posi i a. kacl ada ybiniai
u in ys a ian iSkus
ian ai - g ama iniai a iau ai,
da ybcls a iksus
(P.qD 1998:
62). Li ui l de idiomas odiiy cl i ybos specialis V U bu is
Zodii4 da ybos eoijoje i da ybinius a ian us Z elgia ki u
aspek u: habla no sob e da iniq, y sob e da ybos p iemoniq
- p iesagq
a ius.
Sob e da ybiniq a ian q y
da ybiniq sinonimq ski umi aSe
J.
Ella, a i ma que,, o Lodlio
a ian esis lailq inas
Vaskeliend. p opio
ales de sus ambainas,
que una de o a di e ien
esenciales one inales o
mo ologicas poZymas,
nekeiiiandías jq
eik5mes".
Thiiau kalbininke paLyn| que
p ak iSkai sepa a Siuos
unidades lingüís icas no es
ácil siemp e (Vaskeliene
2000: 11-13). Da ybinías a ian es Sie me a ículo
se conside an i5 da ybos p iemoniq a ian q
kylaniios o mismo é mino di e encias. Tos
di e encias no cambian é mino eik5m6s, él se
pe cibe como el mismo
Zodis. Da ybinías a ian es ia se
conside an y sude iniq po os,
e minq ku iq demenimis a
da ybiniai a ian es.
V Dubo manual se encuen an sólo
cua o da ybiniq e minq a i l pa es,
ej.: klasikine komedija II 1l3, III 191
- clasini comedia I klassine udicija II 6i, III 66 -
716,
klasine adicija | 43, klasikinis eikala.s II257,III261 -
clasinis eikalas
I 169,,,pseudoklasikine"
agcdija ll 255. III 265 -
ps ' loklasinc age lija I
17l. Salu iniais ddmenimis
bhd a dZiai einan ys
clásikinis, -e, pseudoklasikini
Iu i
p iesag4
-ik-, o clasinis,
-e,
pse Ldoklasine
- no. Da án
los aplausos
- n s
bDd a dZius i5
in e p au ini l
daik a a dZiq
con Zo-
-i n,
undamen o
dZio
apéndice
-iky a iileidZiama.
Thip es o ma
bld a dZiai klasi is,
-i, pseudokla.sine.
Taiau mine 4
d iiSleidus
p eesag4, puede
p asmybe(.
(pana5u i daik a a dLio clase
edinius).
TL b del Sios p ieZas ies desde z n ojo manualelo pe miso empe i
usa e mininai 37 clásica comedia, clásikinis ,eikalas, clásica
adición,,,pseudoklasiki i" agedija ( a plg. clasine d amo il i
adicija I 113, pseudoklasini comedia I y klasikine poezija ll 23,Iil 28,
1573,pseudoklasikine d ama II255,III2-50). SIIZZ 1924 sinóniminas e mininai
k/a' inclui sil i, o klasiikoji, li e a u a. Mai onis ambién us aba klasiika
d a a,,klasikine li e a u a,,klasikine li e a l a" (Z . Keid ama, klasiika
nys 2002: 30,42), i. i. e ninus, ku i l ialu iniais ddmenimis ein b id a dZiai
son, i5leidus m. classnis
-ik-. J. Jablonskis 1926
aise clásico
I
(Z . m I.
Jablonskis 1959:
jis a5e:
,,,.K n i s asun o
39-5). 1928 a s i
dia [A. Vi eliuno
' (klases)
Mus4 lengua
ugdl mc.
- A.M.]
be necesa io no dis inguido desde,,klasikq
(klasikinio)" obje o" (Jablonskis
19: 463).
59
ZZ S
<SZ pa e ikiam a kla s
be
ik i n is, Sin aksiniai
a ian es
klasiika.i.
Sin ác icas
- oda esa
padios
neces5mes
a ian es sin ác icas
cons uccion-
es
(Zupe ka 1983: 2 3). R sil kulhos
e ciklopedijā
a sin aksiniq a ian q se asignan
las a ian es de con ol,
a monización y Sujejo
(P lE 1998: 62).
V. Dubo manualelyje
encon a sin aksiniai
a ian i, di e encia
quienes a pusa ,yje
demenq o den. Tbkie
V. Dubo en manual
a ian es o man 10
a ian q
e mininai, p z.: daieiludiq.
Vado elyje
a ijuoja nininkas
p iedeliniai
specialis a
I 134 I34,
- specialis as
can o
canción gies i
II 17, III 21 - giesme
canción II88, III 102, |
ealis a
246,II asy ojas
3.s:.
-IIIj-s9 culis us u.iy ojus I
246. II35l.lll.l5 i.
Sie a ian aiy a ienalaikiai.
T ys a ian q po os del
pa?ymisusida d nio consumo
lie u iu kalbai nobldingo
po, y no p ieS daik inis
p z.: mas laik inis
sin bolizpaZymimqji lodi,
| 773,II259,III270 -
simbolismo II259,III270,
d ama li u gini II 194 II
-li u gine d ann I 133, simbolismo I Il5 - simbolismo idejinis II 259,
190, III 202. i lejinis
III 270. Sólo idijinis simbolizn as V. Dubo guíaelio leidii
simbolizn us idejinis encon a en dis in os muos. La
a ian e d amn lilu gil i se u iliza sólo en la segunda licencia.
1931
m. leidime
eemplaz-
ado
d ama,
li u yine
,,D u gine ne
a él ue
plg. m a I i -
P ancuzijoi an
spa diai"
i .,Li u gine
pl6 ojosi ne II 194
d ama ne
P ancDzijoj
ple ojosi ne
sí
spa diai" III204.
138
Va ian ai cho o n elinc
poesía pc ezija
II 87, III 0I - n eline cho o
90, II lll 10-5 di e encia gobe no nojo y de inamoio paZyminio
i5des ymo a kz . Sios b 4 an asis
I5 a ian q pa os
ienalaikiq miemb o,
p iin inesnis
pues ip as a
an e5 de ina nojo
paZyminio luga es
aldomdi paZymini.
V. Dubo manualelé
mul i udiaZodZiq e minq,
encon ama y
sudd iniq a quienes
pazyminiq o den.
p ieSinga b idinga
pe mi ime con-
En p ime a ku uoja.,ul sious o
i' kala ijo kon edija" 1I202.lII212 I
apsiaus o kala ijo ko cdija
i
1739 i apsiaus , l 137.
-.,kula ijc
ko nedija"
segundo ajame
leidim e - iempo y
luga k lo i as
II225 - y,ie os y
iempo koloi as I
186, II 180, III 197,
an qame y
-,,malonaus
e iame nue o s i-
liaus"
s iliaus" popoezijos
molg,klu II 28,
-,,nujo malonaus ezijos mok kla II 56 I nue o malona s es ilius
poesia molcykla III 60. Como is o, puede y aldom dU, y
III 142
de inamqjq pazyminiq luga ski is e mine. Va ijuojan es
é minos y kala ijo comedia"
,,apsiaus o
I apsiaus o e psiaus o comedia"
es e i kala ijo kon c lija
capa espada" I 137, III 2I0,
i,,kala ijo mino,,comedia II 198, de
o,, nalonaus nue o s iliaus"
s iliaus" escuela de poesía I nue o
J'
malonaus n clqkla -,,dolce s il
poezijos n olqkla,,,na jo malonaus
s iliaus nuopoezijos o"
II I27
,I 140 aducciones.
Cómo na y i, V Dubo
an o d iZodZiq sin aksiniq
a ian q), mul ipliciaZodZiq
ado elyie (607o di e encia
a ian q an o e minq
(40a/o) demenq o den. l}o/o
a ian q concu e en ame
pz diame libe ación.
je eelio
MiS ieji a ian es
V. Dubo manualelé se
e minq
u iliza a ian q,
pe eneandiq
kelioms [Si ns.
cons uccijq
a5ybos y
a ian q p z. :
sin aksiniq
- dai ius
poe a
37 I -
poe as-daños I73,
li e a u a ableaux I 198
- ablia u li ' a u a ll286.
pe ijo las und D ang" I 85 -
..S u m
S u m und
D ang peiodas I235. La úl ima pa os a ian q konku ación ne a
casual. SNZ 1907 es uZ iksuo o sólo pe ijoclas, y TZZ 1936
mencionpeiodas. Mai onis aid, pe iodas - S unn und D ang
pe iodas (L . Keinys 2002:5I).
Vado elyje concu en no solo dos, sino y es é mino z ian ai,
pe enecien es a ian q d iem uSims: a5ybos son
d ama u a ian ai 39
gas II264, III
simbolis a
214 I 180,
- d uma u gns - sin bolis a.s con d ama u gu simbolis a Il259,III270
concu eja como sin aksiniai a ian es. Segundo a ian e aymas
cuales
con b kSniu, y no b [k5neliu, u bl aiky ina ko ek u os
e o ada | 20 ( ambién plg. poe os- edak o ius poc as k o ius I 30).
-
- eda
IS ados
1.
TiadiciSkai a ian e apib eZiamas como os eik5mes
pu gado. Lie u iq e minologijoje a ian aj
ha padios mismo unidad lingüís ico di e en e
ne y ine i.
casi
2. Sal inis
V. Dubo isuo ind:s li e a l os manualelis
- pa ankus puka io Lie u os li e a ologijos i jai a imq s idiq
a -
e minijos kai ai y ine i. y 1931 m. di igelio leidimq
1923,1921 e minijai b[dingo unaZodZiq y sude iniq é mino
a ian iSkumas (125 a ian q eilu es). Vado elyje encon ado isq
según ni eles de lengua i5ski q u5iq e minq a ian q: one iniq y
aiybos, mo ologiniq, da ybiniq, sin aksiniq, ambién miS iujq
one iniai a ian q. Vy auja (i a5ybos) y mo ologiniai a ian es,
jun os componan ys incluso 85,60o isq/ a e ninq ian q. DidZioji
aplie u idalis okiq a ian q ne ienodo skoliniq es nimo esul ado
(paq zdLiui, poczija i poezija, om ule i lbnnuk ).
Li u iSkos o igmes e min lia u u
jan ysis dainius - keliaujqs dainius).
ke
a ian iSkume s e as (pa yzdLiui,
-
3. Si en
Siame bl q
a ículo
nag inejami
sólo uno
leidi .no e -
minai, a ian q
bu q as a
Va ian q eilu es ado dlyje . y.
mucho maZiau. V. Dubc
unamo edidaZ mayo ía son
o oamo
su gidusios pe laikq, me
pa a o o una a ian e, y
- o o. Tokiq a ian q
manualelle más dos
eddaliai Po que de la
e miy a nei (70,4%).
nq a ian i5kumas y
(pa yzdLiui, ubadu as sas)
nbadw'as, epas y epo-
publicaciones, ad, be es paliudi o en o as
a ian es son del lenguaje no m l kai os
p ime as XX a. pusds abejo, ales
(a jq nenusis o ejimo) e leind s,
esul ado del lenguaje. di ec o elio
yksmo Nag inejami e minq a ian es
indica bandym4 ie5ko i eglasingesnds
cue as pasaciko jq, cuando aho a es
e minq ai5kos, a kingiau
isigalejg p ime oyo, y no elesniq leidimq
a elie u in i skolinius. Vis o del o unos
a ian es
(pa ,yzdZiui, p eliudija, idili).
140
No a empla po la posibilidad de que e minq a ian i5kumq (ypac
kai a ian es é mino compi en en una sola licencia) haya podido
de e min i b eaga de edagación pe misiones), o al ez incluso
( elesni
leidijo
(p ime is
ausencia mas).
LITERATURA Y SALTINIAI
A k h m i n o a O. e k . 19'7
1: Ti:n inolog,: Theo l
and Me hod, Mosk a.
Ba kus G. 1987: VladasDubas-li c a ii osi kul u os
his o iado .
-Kul u osba-
ai 6,56-57.
Bizauskas K. 1918: Rai Tos beili e a u os
eó ijal, Kaunas.
B D g a K. 1961: Rink iniai ai ai 3. Suda c Z. Zinke idius,
Vilnius.
D u b a s V. 1923:
[ adas i bend qjq li e a u q, Kaunas-Ma ijampole.
D u b a s Y. 1927 l193ll:
Li e a u os i adas,
Kaunas-Ma ijampolc.
D2,2003: Daba in s lienui l kalbo.s iodyna.i.
Vy . ed. S . Keinys, Vilnius (c. edición).
ISO 10241:1992 (siguien e a ículo)
(E): In enn ionul e minolog s anda ds
- P epa a ion and layou .
Jablonskis 1934:Jablonskio ai ui. Rcd. J. Baldikonis, Kaunas.
J a b I o n s k i s J. 1959: Rink iniai
oi ai 2. Suda d J. Palionis,
Vilnius.
Ka m a n auskas V 1928'.Tiun pas de lenguaje ne aisyklingum4 e ba ba izm4iodyne-
ls, Kaunas.
Kan ydis B. 1927'.Doc. V Dubas. Li c a u osi adas
[Rec.].
-Li uania
190,2-3.
K e i n y s S . 1966: Da ybiniai sinonimai
e minologijoj e. - Mokslas y écnica
2,
4,i.. 12q.4?R_7q.5?q
K e i n y s S . 1974: Te minq sinonimijos
p egun asimu. - Lek.sikos y sin akses klausi nai,
Siauliai, 44-51.
Ke i nys S . 1980: k ninologijos ab celi,Vilnius.
K e i n y s S . 2002: Mai onis i m[sq
li e a l os mokslo
c minologija. - Tb minobgija 9,
26-54.
KniIki a P. 1976:
Da yba, -inisbud a liiai.
P iesagos
necesimes,g ama iniai
sinonimal, Vilnius.
KTZ 1990:
Gai enis K., Keiny s S . Kalbo y os emin4iodynas,
Kaunas.
KWST 7915 Kleines Wci e buch sp achwissenscha liche Te mini. H sg. R. Con ad,
l-eipzig.
LKZ I 1968, XVI 199-5, XIX 1999: Lie u i4 idioma iodynas, Vilnius.
LKZ ins ucción 1980:
,,Lie u i4 idiomas Zodyno"
ins n kcija, Vilnius. LE2004:The
Linguis ics Encyclopedia.
Ed. K. Malmkj e , London.
LLE 2001: Li ui l li e anT os enciklopedia. Red.
V. Kubilius, V. Rakauskas, V Va-
nagas, Vilnius
(e.
leidimas).
LST 1988: Lexicon sp achwissenscha liche kmini. H sg. R. Con ad, Leipzig.
OCDL 1997:M a hcws P. H. The Concise Ox o d Dic iona y o Linguislics,
Ox o d, Ncw Yo k.
41
Milinnai e R.1995: Va ian i5ki bcnd ines
lenguaje a osenos eiikiniai
( ixsa in as y
alo ación).
- Kulbos k l i n
(,1,3949.
Miliu na i c R.2003: Lien ,i l
undamen os, idiomas Vilnius.
g ama ikos o ninimo
PiLKZ 2001: Pec auskas
kulh7:ody-nas.
V. Y. Ispon4-lia u,i4 Vilnius.
Pikdilingis J. 1988: Sinonimikc . Lenguas
Jig o.s,
Kaunas.
PLKZ, 1992: P una zu-lie u i4
kalb4 iod nas. A. Juikienc, M.
Ka ilienc, Suda e
K. Kaziunienc. Vilnius.
P u p k i s A. 1980: Kulbos kulnl os pag i dui, Vilnius.
RST il l5-90: Tc minologijL . ; p i 'ipai i n endui.
Li u ,os RST 1l l5-9() (lSO 701-
87),
Vilnius.
S ka dZius P l )11: [,ie u 'i4
knlbos io lii4 da yba, Vilnius.
Ska dZius P.
7999: Rink iniai ai ai 5.
Suda e
A. Rosinas, Vilnius.
Sku jina V 2002:
Loh'iciu
p i cipi, S Doc. V
lc mi olozijas iz udes Riga.
Dubas. Li e a u os
Li c a u os
di igcliai.
u o g a 8.1927l.
i adas
[ cc.].
- Lic u is
213.2-3.
1968: Golqb Z.,Hc inz A.,Polii iski K. Slownik e minologii
je4koznawczei.
Wa szawa.
SNZ lq07: S'a in 4 y nes q an um4 iodii4
iodynllis. Skui y ojun s pulcng i.1l1p1ss.
Sudald
J. Slaoelis. TilZd.
SNZZ 1924: N o k u s J. Sl,e1ll 1 e
ncsup an am4 io liiLl iod, nelis, Kaunas.
1973: TL minologinis da has,
Vilnius.
ZZ lJl1: Th p uu ini4 loclii4 iulyna. '.
Suda c K. Bo u a. P . iep€nas. A. Si u l, c-
-.
LCpcn cnc. Na pco .
ZZ Z lO Th p uu inill
A s. cd. A. Kinde ys, U
iodii l odynas. Vilnius.
b u is V. 1978: Zo li,i4
da ybos eo ia,Yilniu,s.
Yai kTZZ 2001: Va i ke idiu L V Th p au ini l
io lii4 iod nus.
Vilnius.
Vaskel iend J.200 l
Da ybiniai
sinónima. Siauliai.
Vi k a u s k a s V. 1999: Lie u i4 kulbos am i4 n o Jbneminiai
c|ikhiai i j4s:n' a 'imas. Habili acinio abajo au o e e a .
Vilnius
Vl-E, V 2004: V'isuo inA he u )i4
cnciklopedia, Vilnius.
Ide n a s A. 1923 Vo: Docen as V. Dubas.
l adas ibcnd qj4
li e a u a4
[Rec.].
-
Solución da has
314, 253-268.
Zinke ii i u s Z. 1992:
Li u i4 kalbo.s his o ia
lengua Vilnius.
5. Bend inc.y i.ikilimn. ,
Zemai is Z. 1920'. Geon c ijos y ig i(' ijos Ia min4 inkin ; lis,
Kaunas.
Zupe ka K. 1983: Lie u i4 kalbos.s ilis ika, Vilnius.
Axua osa O. C. 1957:
Ouep uno c 6 upuupycc coi eKCuKo,, oa u, Mocxna. Beu op . <D.
1985:THnunap . aH oBB cpMuHo o u. ccxoii, cKc"Ke. -Lie u i4 kalbo4' < s
kk sin i 24. l okslo lengua kul il os y e minc logijos p oblen cs.
39-45.
op6aqeBI K. C. 1978: Bapuau nuoc nb
cJ /Jsa l3b Ko*u l
HopMo,, lcul. paa.
lpay: ua JI. K. 1981: K l c -opu Hop {an 3uunl BapuaH oB
B pa ! { {a ' Kax
1 A')
(Ha . .X .- ( 0-c oll , ). -; l u q n n,pu u Ho[). o u Bupuuil lHoo a, Mocxna.
39 69.
p B. l9()3'.
c n C-.
Bc 'dcmL( 6
n (piu Hoa(dc c, Nloc na.
p l i ilclc -q. 1982. I7po6.u', u colu u)'lb olio( . o, . ' u u
p('4(' ()?() B(pbIIpoGu u l ( u,uu ,1; , c
)11ono6(Ko?o 3ilEa). Anc op(le pa lilcccpTlluu i Ka ! .
-' o,l.
IlayK, MocKll.
n a ,: c H K o B. l. 1977: [ ' 'c un mcp, uHo, oa . ()nun ; L u,,eucn uq.acKo?o
onu :nla . . Mocxgl .
P l9 l99ll: A'cc i uu, x.
9 uq x,u ed n.ls . pel. IO. H. Kapaylou, Mocxsa.
C, lT 1960: M a p, 3 o X. C osup ,,luH?BLlcD uqacK L ' nep. L HoB. NIocxEa.
C, lT I96( : A x a o s a O. C. C. oeap u ilaa knu q(cK L L cp. Hoe /.
N{ocxna.
C1'nepallcKa { A. B. 1989: Cynep: Hcx u A. B.,
loi o"i bcxaq H.8..
B a c u, s c n a H. B. O6 4u nlcp,+ L o) oa a. Bonpoca (oplu , Mncxea.
(D .l s <D.
II. 1963: O c-i ()Bc BapHi H ax c. osu. -
Mop x , oa qecNa l cnlpy in ypu c,nao a
l3b ax pa3lu L HbL n1uno6,
Mocxna,, lcu u piL]l, 128-133. VARIANTS OF
TERI IS IN V. DUBAS'TEXTBOOK
OF UNIVERSAL LITERATURE
Su a nm^
This a iclc wi h he
a ian s in h ce
cleals o c ms
cx book o uni c sul
cdi ions o V. Dubas'
li c a u c l udas
li e u unl (A
in oduc ion Io
hi d cdi ion -
u i c sul i bc l qjq
li c a e) and hc
Li c u u os
( he
o i ada.s
(An in od c iL n
sccond
li c a u e)).
In Li huanian c minology a ian s
c ms e c ionally hc a ian is
cle ined as a cli e cn o n o
ha clly c e esea chcd. Tiaclio
hc same language uni wi h he
samc nicaning.
In his a c ex book
c n s in all languagc
lic e a iln s o
le cls: phonc ics and
o hog aphy
mo phology syn ax
(68.8% a ian es), wo d o ma ion (3.2%), (8%) and also
(16.89/.).
some mixcd a ian s (3.2c/o). Thc bigges pa o hose
a ian s is he csul o hc I-i huaniza ion ol
l o owings an J Va ia-
( o ins ancc, po zija
poesía).
ion de e n s o hc
Li hu: ni-
o igin is qui e a c
an ( o
ins ancc, kella ujanNsis
Llainius
- keliuujqs dui ius).
Va ian s ll'le ms in V. Dubas' ex book
o uni c sal li e a u c mos cqucn ly
appea ed cl e imc (in one cdi ion one is
used, in ano hc a iiu onc - ano hc ).
Such up n o e han wo
hi ds e ms a ian s
make o he o al.
V iabili y o somc
( o ins ance,
li c a y
nil udu as and is
ubadu a. ) in
o he
p cscn o
publica ions
Asynchmnous o dic i lna ics
scicncc om hc
2(')' 'ccn u y. a ian s a e he
i s hal o he
c 'lc'c ion o chanqcs in
lanquagc no ms
(o a lack o hci s abili y), a esul o language dc elopmcn . Thc csea checl o
c n s in hc ex book show an a ian s a emp o look o lo c p ccise cxp cssion
o a le m and o I-i huanizc bo owings in il l i u .
a mo c
o dc l
143