scieee Open visual document viewer

V. Dubo visuotinės literatūros vadovėlio terminų variantai

Asta Mitkevičienė

Full text

MITKEVIEIENE As a Li ' lhos i as 1 s u i ko i u V. DUBO VISUOTINES LITERATUNOS VADO IELIO TBRMI N U VARTANTAI Pe o uno de las e minías del ámbi o de la ciencia ial iniq son los abajos del pasado. V. Dubo manualelio e ninai es s a bls uni e so inds li e a u i os li e a u aD os e minijos de ciencia his o iaijai paZin i. Ma en es á uZiiksuo i ediajame XX a. de5im me ie pladiai im i ku i ac uales Sios e jai a imq s iiiq e minai. Vladas Dubas Lie u os li e a u ologas (1887-1937) - a puka io no elis a, publicis a, a5y ojas. Él ue muy iSsila ings - es udió Va Su de, Pa ísZiuje, Romo, baige Moscú Uni e si y4, mokejo mucho kalbq - lo ynq, anclzu, okiediq, i alq, lenkq, usq (Ba kus 1987: uno 57). Tai pi mqjq a puka io Zmoniq, di busiq Lie u os auk5 ojo mokslo ba e. Desde 1920 m. V. Dubas leea e Vaka q Eu opos li e a l os pascai as Auki uosiuose ku suose, y 1922 m. p adejo abaja Li uane uni e si e e, donde des e omanis ikq. Raiy inis Sio cien í ico m. (nuo 1928 p o eso iaus) comp ende di igeli [ a las i ex ao dina - bend qjq li e a il q (1923, o os dos ediciones y inio legado 19312 m. - adinasi Li e a u os i a las), d i omg P a cuz l 1927 I i u is s as h a e u o s e n ia o ij 1930), a q (1932) (1929udij C b d' as (1925), A n ole F ance - (1928), Vol ai e y k . Sie abajosi iSleis i skai y l paskai q pag indu (Ba kus 1981:56-57; LLE 2001; VLE V 2004). El Consejo de Adminis ación y Adminis ación de la Unión Eu opea (CEEA) ha adop ado el Reglamen o (CE) n.o V. Dubas emesi cul u ines his ó ines escuelas y su Salininkq i inejimo p incipales - más demesio k eipe ikl ejq biog a ías, kul [ ing al ededo 4, (LLE mening analizg leme ki q 2001). o Thi no i kl iniq s idiq li e a u a i ologías) gausE (no ien e minq sus abajosos- e. 1 En algunas enciklopcdijosc, palyzdZiui, VLE V 2004 y k ., se indica el nomb e { adas i bcn l q li c a u q. : Tiediojo edi o años en el manual no p esen ik i, pe o indicoma. bibliog a ías ediciones que él ieleis o 1931 n. 119 Sio a igo Sal inis - V. Dubo uni e so ines li e a l os guíaelis (auk5 esniosiomis escolas), - como mine a, ue ka i5leis as is us (pa aisius i suplemen Zius): 1923 m. iSejo { adas i bend cjq li e a u q (gali b[ i, que l adas i bu l qjq li c nnl q pa a5y as ya 1920 m., nes Si indica o 1927 y L93l n. pabaigojc), años p akalbos - Li a a il os Thd p ime 4il leidim4 I'adas. desde el úl imo asigna deiim be eik me is. [ adas i las lecciones que bend qjq li e a u q compues o según V. Dubas 1920 m. cui e (Dubas cu sos Auki uosios 1923: XIII). 1927 n' . eu ilizado i ados Li e a il os es 1923 m. publicación del lib o, a e iias manual del leidin as - pa z isy as i complemen ado Li e u il os i 'udas. Ii ka o necesi a p: Zyme i, p ime o que la libe ación lz baisdi ie e de ki q manual del leidimq (no solo con con enido. olumen imi, pe o y lengua). l adq i bend qjq li e a il q muy suk i ika o A. Voldema as 1923 m. S ic imo da be llspausdin oje ecenzijoje. Re izen a así no 5i nos l e i- da 4: p. abajo, ,,Gaila sugaiSin o Dubo lamen o iempo, pe o is ik p ipaZin i, enemos noikgs, an o que su que el amo noikgs, no pudo al e midoy i" 266). (Volde na as 1923: A. Voldeme ui uZkliu o y manualelio con enido, es uc u a, y habla. Visq p ime e iso a no gus ó el í ulo del lib o, po que manualdlis es sep yniq au q li e a l os uni e so inds li e a u os l adas apZ alga, kaZkoks (Voldema as y no 1923: 254-255). Además, suk i ikuo o Zan ais elis compues o i5 ( adomedZiagos ag adim ke u iq daliq * Epas, Ly ika, D ann y Romanas). li e z l os apa ición eo ía, apsi ibojimas y au o iais. A. ik am ik ais kl iniais Voldema as encon ó nemaZai ak iniq klaidq, klaidingu ci a l ( iek pa eik q kalba, iek e s q). Re enzen a o iginalalo hace klys a,,,p. iS ad4, Dubas que no mismo an o blogio Sal iniai" (Voldema ns 1923:260). Vado elio kalb4 así: él j e ino ,,Jo lib oq leyendo, Zmogus jau iesi, como eini pe akS q g uodil" (Voldema as 1923: 268). Pod iamos añadi , que Siame leidime muy gausu i ai iq ko ek l os klaidq. Ii Li e a il os i ado m.) is o que i algunas de (1927 pak i ikas s abas V. Dubas a siZ elgd, i algunas de - no. Pa ísZiui. cambiado í ulo del manual, abandonado li e a u os kilmes aiSkinimq, adiau dejik a es uc u a a mismo (po je, medZiagos segundo edi o ecenzijoje i5des ymq Zan ais c i ica o B. S uoga (S uoga 1927: 3)). Vis del o es posible pe miso eig i, que 1927 m. muy di e en e del p ime o. 120 P ime o, su mayo es (másiau más de paglapi .l, 100 i5 o al 382 olumen psl. ). Segundo, él mucho mejo lenguaje a Z ilgiu. Tai 1927 m. Lie u oie lispausdin oje manualelio ecenzijoje pab eZe y J. Jablonskis: ,,jq [klaidq - A.M.] es ela i amen e pocos, au o iaus lengua casi isu sklandi, aisyklinga i imanoma ZmoniSka" (Jablonskis 1959:446), y B. Kan ydis: odo a e encon a ,,I5 y nemokyklos oki l mokyklos spaudiniq, ku iq habla bl q al obula: [ ado au o iaus, e , uo a Z ilgiu i p opio dib a y con o os a asi" (Kan ydis 1927:3). 1921 m. Li e a u - os i adas ecenzen q (B. Kan l'dlio,J. Jablonskio, B. S uogos) en gene al ue i e ido posi i amen e. B. Tan o (1927:3), Kan ydis an o B. S uoga ji laike mejo u de ese (1927:2) pe iodo lie u i5ku uni e so inds li e a u a os guíadliu. El segundo y e diase ediciones di ie en ela i amen e poco. DaZ mayo ía en abejos lib os odos5ka coinciden no i5 isi sakiniai, pá a os, sino y capi ías. Tiedici edición algo s o esnis uZ an qji (408 psl.). V. Dubas ediqji leidim4 p aple e sla q li e a u os apZ alga, pe o enuncid kai ku iq segundo de la edición posky iq o pa ag aipq daZ iais niausiai aiSkinamas k i ybos kon eks as). Pa ies V. Dubo ZodZiais diciendo,,,co egindo ediqji 51 ,, ado" pe mi im4 au o , colli iman , s engesi a siZ elg i Io us base de c í icas equisi os' (Dubas 1931: 3). Vis del o, aunque V. Dubas i eige a siZ elggs i c i icas equisi os, i J. Jablonskio aisymus él no di ige6 ddmesio ( p qadiq segunda de la au o ización klaidq e ciajame au o ización). es á en Pas eb6 a que en la e ce a edición noe a kai ku iq de la segunda edición co ek l os klaidq. La di e encia del con enido y lenguaje de la licencia del p ime y elesniq manualilo, de la segunda y de la e ce a licenciaim pana5uma, puede sakl' i,lemia q paciq a ski ingq e minq a ojim4. Tad ajame segunda y e ce a edición daZ menudo encon ama q padiq e minq, a p ime a kai ku iq i5 jq ne a. Siame s aipsnyje nag ineamos en odos los ío V. Dubo manualdlio publicaciones encon a e minq a ian es: lbne iniai y aiybos, mo ologiniai, da ybiniai, sin aksiniai. Concep o de Te mino a ian e P ie5 comenzando a juzga V. Dubo uni e so inds li e a l os manualdlio e minq a ius, eike q se is i a ian o samp a 4. kalli l Lie u Ll bo y oje a ian e 111 sus i ui elokai su gido é mino ue y algunas eces obe a (l1, is), g e imybc, g eQbe y k ., o a ian q B[sa 1: 196 27 3)3 pa eja u ilizados g e in ine o n a llamin a g Lue (p z. : 8 I; Ska dZiu s 1999:. Kalbo y, os e min l iodync aSoma, que la a ian e es,,de lo mismo idioma di e ybe", que iene unido pab eZiama, a ian es ,,usualmen e apaii4 uncij4 y di e encia sólo iS ai5ka, del o ne edai dicho que es o es p opio ski lingos de ha sepa ado unidad lingüís ica ealizaciones" (KTZ 1990). PanaSiai 5is é mino apib eZiamas e uZsienio kalbo y os Zodynuose, encyclopedijose 1968; KWST 1975; (STJ OCDL 1997. P IE 1998 y k .), aunque a menudo se ap io i a sólo su concep o onologijoje (C TT 1960; LST 1988; LE 2004 y k .). 1980; Va ian ai Milin- - no solo lengua (Pupkis nai d 1995, 2003 y k .). Lie u iq kalbo y oje no minamien o asun o juzjami a ian es a mese abajo del lenguaje ami4mo - (V. Vi kausko habili acinis Lien i4 Jbne miniai eii kinia i i j L7 s y a im s, 1999), a imas y inej amas a ij dak a o dise ación II 6-po aspek u socioling is iniu (L. G umadiends )7e c o c Mn ulu no ne c ' a ni o e H LIo so $ mu p e a p bup o 6a sa HL l qe ) 1 982). Kalbos eks i kog a k ia jai. i LApa ei ija i u us n a ie q a ne n as ak al I i ai iq ipq Lodli l, azeologizmq ( a5 q i a miq) a ian q &KZI 1968: VII, XI, XIV a XV; LKZ ins ucción 1980: 6, 8-9, I7-I2, 15, 19-20, 26,80,92,94,95, ac uales 102-10-1. 106). bend ines ki dia imo a ian q, lDZy a lde a lengua daZnesniq leksiniq a ian q. g ama iniq. daZnesniq a miq 22, 39). (DZ, 2003: 20. 21. S ilis ikos spe a ian u cialis q e sinonimq nd, a en e a ian q pe ka 7983:29; Pikdilingis 19 8: (ZupoZi i iu g ieZ os lími es 46-47). Rusq lenguao y oje a a ian es se asigna más d6mesio. Cia gana iSsan- iai abo d€jama el p oblema de a ijamien o y sinonimía lími e. K. Go bace idius LodLiq a ian ais y del mismo odiio iempo egula ías uno a main, ku iq no ologine-da ybine sanda a, leksind e g ania ine eik5md son apa i, a di e encia ik jq one ind o o mq da ybos puse a iksai ( op6a enuq 1978: l7). L. G audina a i ma que ZodZiq a Ki a e us, gn ll kalbo y ojc ambién ue u ilizada ne e mininc eikime: nomb inama ienc q po a (p.ej.: Buga 1961: 47; 1941: pe o cuál palab as Ska dZius 323). 122 ian ai apaiia leksiney a o e dade oodzio ammainos, eik5mines odLio pa e sanda a 1981: cnciklopedijoje,ku- pasiZymindios seman inc unción e i5 pa e di e en e one ine (l-payauua 39). Ru y ías de idiomas sob e a ius L. g am i ia us a in q G audina, a ian q poz ymiai: mencionomi ales a ículosnj pa aid g ama inis sis enii5ku nas, apa umas, egul unkcinis eikSmis común pakeiiiamu nas, Sakg a na ines nis 62). (P.{9 1998: En muchos ex e io es So ie q Sqjungos cspublikq c minologías da bq e minq sob e a ius ii iso nekalbama. uZsi a ian L s menama mé odos (Akhmano a O. Achmano os y k . lib oje k minologija: eo ía y 1974: 116-111). Tenami dis inguen ales leksiniai le minq a ian es: one iniai. aiybos y mo ologicos. Kulbo los e ni ul 2odyne O. Achmano a sos iene que e minq a ius hay que aiSkiai sepa a del e minq duble q, aunque ii p oblema d: ne a iSsp es a (CnT 1966). En o o impo an e abajo de e minología - V Danilenko R . s4 e ni ologijoje - a ian es ne a g ieZ ai a ibuo i, aciau au o e sinoni nais de y sinónimos la pa e pab eZia. que no con iene conside a u npqjq e minq a ian q (!aHu.neu co 1977:73-79.174). En su opinión ella g Zia en que (AaH . ., eHKo 174). Vis del o lie u i l e minologijoje umpqiq y la pa e un pqjq e minq a ian q es suda y a i5 esa padios ilg gq e minq o mq a ija imas se a ibuye a la sinonimía, y no lengua medZiagos, como y la gios, solo ella es á ab e iada a ian i5kumo e ReiKinio Keinys I974,1980). e minólogos 1977: (Z . La iu V. Skujinia ales o mas asigna a absoliudi q sinonimq (Skujina 2002: 49). Bal a usiq kalbininke G. VeS o a ículosnyjek n i ologines leksikos a ia ! pai emiasi pladia samp il a a ian q - e minq a ian iSkumas dia su okiamas como bne iniq, iodii,4 da ybos y leksiniq dublc q p esencia Sob e a ius e - (Beu op 198,5: minologijoje uZsimenama A. Supe anskajos, N. 39). Podolskajos y N. Vasilje os Be d ojojc cnni ok gijoTc. Au o es indican que o mismo 2odZio duoda o mismo kamieno mo ologiniq, one iniu o a ian es aSybos duble q. Bend ojoje cnninologijoje sinónimas y duble ai ( a ian as) se sepa an sólo odosSkai ( . y. - sinónimos se conside an dis in os ski ingq Saknq) LodLia| o duplice ais - del mismo Lodiio a ian es (CynepaHcKaq a ian es son una 1989: S. G inio ui absoliuiqjq sinonimq iSiq. Remdamasis -51-52). e mq i5 V. Leidiku, él pab eZia. 23 El kad,,sinonimo". .. ,n ian o" [ oje e,,duble o" s l okos especialojclje li e a- eiike 4 misma, aunque ke as con empo clmi ue on a ian es sinoni nq a manos, y duble ai a ian es ( puHen 1993: i08-109). - leksiniais Li uc s República kn inologías es ánda p incipios dui anexo 4 é mino y me o- sinónimos se conside an ski ingq Saknq o 'z<>dLiai, a ian es - os pai'ios Saknies Lod'ziz i. u in ys di e en e gulunes, p ieideli- e e (RST iil-5-90: niai enninologijos us 27). p icsag- s ancla - as ISO Ti y uu i- s ancla ai - e gi us y iides yn as kios aiybos, oi( :' dy os sin aksiniai mo bloginiai, a ian q a ian ai (ISO hiys: 10241:1992 (E): a. Según lengua Kalbo y os a ijuojandius ienc us enninLl odyne se dis inguen oncmq, mo emq, Lodily jq l'o mu, LodL junginiu, sakiniq y k . a ian ai e mininai (KTZ 1990). Thd unaZodZiai son ->dLiq a ian ai, sucl6 iniai -'Zzodi junginiq a ian es. Siame s aipsnyje o e minq a ian ais se conside an pa ics é mino Vapa idalai . di e en es o ian es se di iden i aybos, 2) g upos: 1) lone inius nius, 3) da ybinius, 4) no ologii 5 sin aksinius, 5) miS iuosius a ius. Ilgosios e umposios c minq o mas (p z.: giedo oja Il 8. III 12 giesn i4 giedo ojai II 10, III 14, poli inio i iin o elen cn as II 183 - - poli i is elan en as ll 1885 y e c.) a ian es no conside an. V. Dubo is , cl incs li e a l os manuale o encon os 125 e minq a ian q Vaclo elyje e eilu es. daZniausi one iniai aSybos son (68,8Vo isq a ian q ciluiiq) y mo ologiniai a ian es (16,84/o). Sin aksiniq a ian q es maZiau Rediausi (Boa/) da ybiniai y mi5 icji e minq a ian es (po3,2o/o isq a ian q eiludiq). A ski q ipq e minq a ian q daZnumas mos ado 1 pa eiksle. Vado elyje encon as 107 (85,6%) es animas kilmds e minq y hib idiniq ku iq a ijuojan e (a e minq, ddmuo es in e nacional o híb ido) eilu ls". a ian q * Siame a ículonyjc se basa KTZ 1990 dada concep o y duplicc o a ian e de (duble as -,.g c imind lengua ii aiSka); icnc o 5i comp ende a ios y apaiios sq oka cikimds sinónimos). 5 Rominiikas ci muo imi leidim4, a abi(cas - páginas ( e aii gi omcniSkas). '| 5j skaidi nci auk i okic in e au iniai c n inai. ku iq kilmi nc u i i ujoki )s kos c mino a ija imui sin aksiniai (e.g., a ian es). 24 x,,I, u 3lo n liu o I-uncln ni n lo , ,u"i El Mo lbloginia i a i n a i E Sin aksu l i a ian es El Da ybiniai ,a i n ai N Mi 'li a hn a igu a I. V a ian es lio c ninu Dubo adole Fone iniai y aSybos a ian es Rai5kos a Z ilgiu onc iniai e min l a ian es simplemen e, con compa a o os a ian es. maZ menudo P .l y kalb , s di e encia. cnciklopedijoja bne iniais a ian esis a in u, que di e encia ga sq onemq sude imi, conside ados a ian es, luga ó poZymiq ki dia imo y onem l combinación. Ten (( oHe ua n qecKue) skiki cio 5iq iami a ies, a ian es (P,qD 1998: 62). Ano K. Go bade idia - su gido us, {onen q a ian es kin an kalbai, o / one iniai ( a ics) a ian esas son g) eiSkinys ( op6a - eBu lL)7 8: 20-22, 123). Siame s aipsnyje one iniai c minq a ian es a ian es, ma ski umai con ap a ia ni jun o e Sybos daZniausiai a sispindi Co ek I os e o es e minq one iniai aSyboje. alybos a ian es no se conside an. Desa o unadam- en e, g ieZ ai no siemp e las sepa a de li a5ybos a ian q imanoma. hay o al a ian u 86 one iniq y a5ybos manualdlyje eilu es. Mayo i a iamen- li e a u a[ os e V. Dubcl uni e so inis manualeleo andama e ninq a ian q, Va ian ai con ocías i y (bequí odos in e nau inos) quienes di ie en ocais. e. Palygin i nc e ai e minai o jq demenys di e encia ociais i y e. Tokic daZ más ski ingq a ian ai i5 es guía del leidimq, ej. hipo ese I XIY - lipoleze II 196, III 207, poi c | 58 - poe c II 94, III 108 ( '.i didac inis poi a.s | 184 - didac i is poe as lI 26, 37, III d a o poe a - d a o epinis poc as I 222 ll I 12, III 121. poc as I 4l - epinis poe a II269,Ill219, poe a L. inis I 54 I ' inis poc os II 89) (be poe a | 9 - poc ns I 98 ,a ijuoja i ame 125 padiame pe misoime),poe iku IXY - poé ica (i II4,III 131 n inesi ge i4 poé ica I' - minnczinge i l pc e ika II 124,III 138), poe ine ku ybu I 70 - poe ine kil yba II 160, III 178, poi inis lan as I XIV - poc i is ian as II 32, III 37. poesía I XIV - poesía II 7, III II (i an icine i lili c poiziju I 220 - a ilikine idiline poesía II 3I3,III 323, goliu d4 poizija I 82 -,,golia d 1" poesía II125, III 1381, ly ine poesía I 53 l), inc II 88. III 102, poesía neli i poesía I51n eline p . zija lI7, II I 1 I 59 - poesía globejas 1, poesía globejas II 95, III 109, poezías n cccna as | 52 - poezij . s n ccana as poezías lI 87, III 107. nliis I XIY - poesía iliis II269, III2l9, p< ezía eglas I 153 - poa:ijc s eglas lI I 16, III 13 1, eo ía de poesía I 153 - poesía eo ía II 237, III247, poesía ian as I4 - poesía iun as ll 88. III 102, poli i c poesía I89 - poli ine poesía II 150, III 165, on an ine poesía I 87 oma ine poazija II 148, III 163, n badu l poesía I 68 - n badilny poesía II 106, III lTl, agon- 4 poesía I82 -,, agan 1" poesía II 125, III 138), II 89, ,, en' III 103 y las demás - ena,s I 53. Como i5 Siu a ian q po q, se en a ian es con e : ndami en 1923 m. manualelio publicación, y elesnias publicaciones ellas es án eemplazadas. Thi emas de his o ia, es iudi i y en o os XX a. li e a u a os p ime as pa es nokslo abajos. Zodynuosc. m. TilZejc 1907 iSejusiame J. Slapelio cons i uy ame S c im4 y nc- . up on om4 iodiiu iod nel ie ( oliau - SNZZ 1907) es incluidos poe as, poezij . Kiek anksdiau u2 pi mqli V. Dubo ado 6lio leidim4 i5ejusiame p ime ame lie u iSkame li e a u os eo ijos ado elyje aukS esniosion s mokykloms - K. Bizausko Rai ijos bei li e a u os eo ija (d. 1, 1918) poe ica - ya se u ilizan e mininai habla o J. (17),poez- No ka s 1924 m. ía (18), S 'e im4 e nesnp an anul liau - SNZZ 1974) pe o ( oiodZi l iod nelyje poesía. Cómo - poe a, S . Keinys, Mai onis Tiumpoje yisuo i cs li e a u os is oijojc, de e minadod iSspausdin oj e 1926 m. ( . y. p aslinkus nle ams esim po V. Dubo ado i bend qjq li e a u q), cla a ojo e minus poizija, poe a i poi e i sólo e ka - 7 Dalis e minq a jq demenu V. Dubo guíaelyje a5oma kabu isc.. Pas ebc a, que así dada neaplic u in u s c imos kilmes c minu a okiq e minq jq ddmenq, lie u iikq y k . Kai ku iq e minq aSymil kabu cse di ícil paaiikin i. pakai q 126 oais poesía, poe a (Z . Keinys 2002: 40). 1928 m. V. Kaman ausko Tiumpus de palab as ne aisyklingum l i ba ba izm l io lynelis liudija poe o(s) kei imE poe u. Th puka io Th p au ini l iodii4 iodynas (1936 n ., ed. J.Ziuglda) ( oliau -TZZ 1936) i i ino ZoclZius hipo eze, poe as, poe iku, poe inis, poczija. Mai onis, como y V. Dubas [923 m., aie e us Keinys 2002: 31). (Z . Vis del o encon a ue on consumados casojq, cuando e minos con e y e posible en ese padiu iempo. 1923 m.leidime I93I o 1927 n . es sólo e mis ema, y publicismos andama i ilI I42. i ema emu II 101. II 40. III 45. Nó be a que en la segunda a i e do elio anda se leidi ne desde la página 101 u iliza Ilk ema, a ian es y en a Il 102, III 284 ema III más o e ciamen Sie y más concu eja (da plg. e o ini - e o ine I17, sa y ine en a II 102 - sa y ine ema III 1 1 7). K. Bizauskas a ojo e minq ema Mai onio (6), SNZZ 1924 es dada ema. manualela es á e a a, pe o emos l la un as (Z . Keinys 2002: 33. 3 , TZZ 1936 - en a. Bejau p ima mine q a ian qpoe as (la segunda a ian e en ella au o ización más a o uZ sólo en la i poe u p ime a edición del manual pi mqjl), concu uoja hese | 152 hese I hipo eze I 92, aunque se usan é minos XIY, an i ezA Vdlesnias nusis o ejg | 79. ediciones aipoe as Il B, III a ianjau es 72, eze II707,III 143s GZZ 1936 sí pa eze; SNZ 1924 ide as o a i o mado a ian e mo iblogiSkai czis). Va ian es con umpaisiais y ilgaisiais balsias. V. Dubo manualelei a ijuja e minq pa os, las cuales di ie en balsio longi udumu, ej. calambu as I63 - kalan bu as III 114, II 99, na u alis ini d ama 1173 '. - na il alis ine d ama II256,II1267, na u alis ine nokykla 1252 - na il alis ini mok 'kl II259.llI 269. n u olis inis o nanas I246 - n u alis i- 8Te minq li c u u ine e oliu 'ija I163 (plg. li c u il i c e oliuc:ijaIl 242,11125), ly inc poen u I 90 (plg. ly ini poc m II 141, III-1) dcmenq li c u il iil i pocm aiymas ik iausiai su c; ko ck [ os e o es. No s iie c minai pi n ajan c leidimc a pa a o i sólo po ienq ka a. es oiau sob e ko ck u os klaidq bu imil se puede sp gs i i5 e minq, u inciq ddme nis li a a u ind, | 1 175; poema I I I (!), ciklo pocma 33, d amu in 100,li e a upoe ln, p2. : li e a u ine k up is in moxl kla I9T,li c a u ini s o Doenm i | 166 k . 127 apa eadim4 elesnios publicismos b[ u puede aiikin iu sieki iilaiky i e min.l panaiesni (plg. i4 o iginal lo .lbn ula) o o os po Zas imis. Si a:ian 4 anksiiau mucho eike J. Slapelis, él i auk as i SNZZ 1924. SNZ 1907 y 1924,Mai c nio (Z . Keinys 2002:34), V Kaman ausko a5oma Zodynelyje gcnijus. En la e minología ac ual is clel o son usados las a ian es del p ime o (de 1923) pe miso ( o muli, ge ijus, he ojus). Ellos ambién da ZL SlO. Te minq gal lniq a ian q apa ece no sólo pe laik4, como que k4 an discu i i, pe o z ojama y ame paiiame pe misoime. Pa yZiui, en la p ime a edición se encuen a e psicologi e analisi 1227 (plg. I análisis ca ac e i y análisis I lT4,li e a u ini eiikini4 análisis I XIV), y psicológico nnálisis 54, I233. ¿Qué es lo que haces? En Vdlesne publicaciones se u iliza sólo p.sicholugin i anulize ll 323. III 33.i. Z. Zemaic; io Gc<- nu' ijos igonon e ijos ennin4 il*inelyje aSomi clu a ian es i - análisis (anulizi)_. XX p adZioje, a. a ian e se á apy , la usada análisis (si es SNZ 1907; Sis a inn as ya eliau uZ iksuo o SNZ 1924) que 1928 m. V. Kaman ausko En Zodyn el keys ianalize. Vis del oTZZ 1936 las g acias anulizis. 1923 m.leidime bene ka 4 e mi- (pi maii) nas I 141, o po maZdaug noy,ela 40 únicos pa a o o puslapiq (kaip 6lesnuosekliai niuose Z04,III 214. Ambas a ian es ambién ejimien os) se u iliza lk no cli I 183, II a5omi 5N221907, Mai onio manualelyje one ico no ele) Keinys 2002: 40). (pas a ajame aún hay a ian e (Z . Di ingai mo ologi5kai i o min i a ian es idili I 70 e idilija II 24,IIl28. Como Sieami se is o, las a ian es ue on consume di e en e iempo. La segunda a ian e se p esen a ya mismo SNZZ 1924. SNZ 1907, así Jo apa ición ( u b[ del usq elesniuses l akos) udun,u a V. Dubo en las publicaciones del manual es nea si ic inis. Te min4 idilija ambién usaba Mai onis (Z . Keinys 2002:30). Thi, que a puka io Li uania iio é mino ai5ka a ija o, es imonija ZZ pZe, en el que hay ambos a ian es idilija, idile. Yis del o aho a es isigalejgs a ian e idile. P ie baigmenq a ian q p iski ini ne ienodai lie u in i a ian ai epas I XV Il 3, III 9 y eposas I XIV. Es e úl imo a ian e gal[ne be cambii imq p ide a an e g eiki5ko epos. Ras a sólo una a ian e Sio pa o ojimo (p e m de la p ime a aunque ya adi imapyj e es au o ización6je, caso epas). Vis del o eike q paZyme i, que eposas, mal -)+ y . ue a oje mas has a V. Dubo. o ígenes Tokios ai5kos 5is g ikiSkos é mino Bizausko se encuen a m. K. Mai onis manualelyje 6a). (p. 1918 a ojo a ian q epas (L . Keinys 2002:30). Skaidiaus a ian es. Skaiciaus cons i uye a ian es 4,3o/a isq III 66 y idu nii a i II 27, III 3 S a ian es concu en solo cdiajame n o ologiniq a ian q. V. Dubo manualdlyje a ijuoja idu aniis a 1. ie lib o en edición ( a plg. anksbi i lu umiiai III 5,5, iclu amli4li e a u a III 286, i lu iniai aniiai III 35 y idu amiio III 66). Pas ebeideal la que Salu iniais e minq demenimis daZ menudo a a o as Aui oje, K. Bugos y k . (ma y , p incipalmen e o ma mul iskai os idu amiiai. Mai onis así idu andis, aunque delpa us ojo sin eso su manualelé daZnesnis a ian e idu andiai (L . Keinys 2002: 42). Como indica LKZ XIX 1999 p esen ada n edZiaga, unaaskai os o ma Sis e minos XIX a. al inal - XX a. p adZioje). Mo ologicamen e skaidiaus a ian esis conside y i as en la p ime a edicion concu iojan es anekdo o ele nen as I 3,5 - anekdo 4 elen cn as I 30 y desigualaikiai a ian es ciudad kul il a II 52, III 55 - mies4 cul u a I 191. e minq Siq di e encia po q miemb os einandiq gobe nomuoju paZyminiu daik a a dZ- iq skaidiumi - singascai os y mul iscai os p ie5p ieSa u alizuoda. no- Giminds Ras os di e en es ambién es a ian es. gimines a ian q po os. - ko un ai II 160, Sie Viena jq - ko u nos I 104 UI 178. a ian ai a o i ne padiu iempo, . i. uose mo e iSkosios pe mi imuo uo no é minoas gimines paciuose se. TZ 1936 ko u nos. p opo cionado I ZZ ZOOL a ian es é mino l auk i ambos (pi menybe mo e i5kosios gimines 2o io enn ino dliui), o YaikT ZZ 200 I - k ko u no s. Ma y , 5 aplie u inimo cues ión aún gomi gal inemis a ian usg oZe I87 e g oils II 61, III 66 (i espec i amen e cons i uy us neiSsp gs as. Mo ologicamen e u b i puede lail ysi con ski ingimines a ian ais g oies kil as 1252 - g oiio kubas II 61, III 66). K. Bizauskas 1918 m. (p. 9) y Mai onis a ojo g olg Q . Keinys 2002: 32). Dall io o mq a ian es. Daly iq o mq a ian ais conside y ini en los padiosos consumi iajeujan l ,sis d inius II 35, III 39 - keleidimuose keliaujqs. liaujqs dainius II 41, III 45, kelia jan y.sis siuie as 136 - keliaujqs siuZe as I 30. Dili iais iS eik5 i Salu iniai isq p ime o di e encia dd nenys ilg4ja y umpqja a dininko o mas - keliauja ysis e 135 La úl imaji o ma a dininko no puede bl i i a dZiuo ine, ad dia no puede o ma se y de la simple o ma p ieSp ieSa. i a dZiuo in6s Daly io iSies a ian es. Ac i o asnluo I 185 y,-eikian ysis asnuo I129, pa a o i p ime ajame V. Dubo manualelio leidime, di e encia pa icipio lSimi. Siuo caso abiem Zymima conjun i os a misma szl oka, adiau pa icipio u5ies negalib i neu alizuop ieu p iia dia a, po que no ejecamoji lSis no ale: ejecamosis asn uo pa ece d ip asmi5kas (ejecan asis -,,ku j unciona", y ac úadas pe sona -,,&Spi i o que unciona; ac uajas"). Tiko a ian es. Va ian ai neibojama an azija I90 - noibo a an azija I90, ambién encon a sólo 1923 m. lib o dlio edice, - pa icipio iempo di e encias. Requie e que sin con ex o oma se noibojama paZyme i, an azija -neibo a an azija neb[ q su okiami como a ian es, adiau Dubo en el manual iempo jq oposición neu alizada. I5 Sios apZ algos puede e se que mismos daZniausi V Dubo manualele son e minq gahlniq y baigmenq a ian es (52,3% isq mo ologiniq a ian q). Ki q mo ologiniq a ian q ku kas maZiau. Po 14sqa mo ologiniq a ian q cons i uye skaidiaus y gimines, 9,57o - daly iq o mq, po 4,8o/o - pa icipio [Sies y iempos a ian es. MaZiau ni pusd, (42,8c/o) concu e ame a ian q paciame V. Dubo en la edición del manual (no s unoam). Pseudo a ian es. Ziuo inds y eo a d5kai de la o ma simple no pueden bD i conside adas a ian es, en el sis ema es o son dis in as nes kalbos eikSmes unidades de lenguaje. Sob e os padios eikSm6s konku uojandius e mus, suda y us i5 o mq, b[ q puede Siq kalbe i como sob e pseudo a ian us, ej.: poenm bai oniika II85 - bai oniikoji poema II jausminga mokykla I 84 - jausmingoji molcykla II 135, III 149, komiikas elemen o I 135, II 190, III202 - komiikas elemen is 84, Il 203,III274, p ime o a is as I 102 - el p ime a is a II 158, III 176, poe iika p iemoni II275,III 284 - poe iikoji p iemoni II 28, III 32, impo an sa sias eikejas I 116, II175,III792 - el más impo an e eikejas I 116, II 40, III 250,suje o he oja II 83, III 83 - suje o he oja común5aknius os padios II 61. III 66 y k . 136 Die bina ias a ian es O. Achmano a eikSmes galin- ZodZius, iius pake is i ki q, aa uno iempo a ian esis (Ax uauo- 1951:213-211). Toks poZiu is usq kalbo y oje sukele cliskusij4 del da ybiniq a ian q disy imo y jq appo okio con sinónimos. Pai,yzdZiui, Filinas mano p ieSingai: bend a5akniq os padios neces5mes LodLi l neda ybos a iksai pie de su uncij l, ad ales ne a ((Dn, lH iodLiai a ian es 1963: 131-133). Rusq lenguaje eniklopeclijojc posi i a. kacl ada ybiniai u in ys a ian iSkus ian ai - g ama iniai a iau ai, da ybcls a iksus (P.qD 1998: 62). Li ui l de idiomas odiiy cl i ybos specialis V U bu is Zodii4 da ybos eoijoje i da ybinius a ian us Z elgia ki u aspek u: habla no sob e da iniq, y sob e da ybos p iemoniq - p iesagq a ius. Sob e da ybiniq a ian q y da ybiniq sinonimq ski umi aSe J. Ella, a i ma que,, o Lodlio a ian esis lailq inas Vaskeliend. p opio ales de sus ambainas, que una de o a di e ien esenciales one inales o mo ologicas poZymas, nekeiiiandías jq eik5mes". Thiiau kalbininke paLyn| que p ak iSkai sepa a Siuos unidades lingüís icas no es ácil siemp e (Vaskeliene 2000: 11-13). Da ybinías a ian es Sie me a ículo se conside an i5 da ybos p iemoniq a ian q kylaniios o mismo é mino di e encias. Tos di e encias no cambian é mino eik5m6s, él se pe cibe como el mismo Zodis. Da ybinías a ian es ia se conside an y sude iniq po os, e minq ku iq demenimis a da ybiniai a ian es. V Dubo manual se encuen an sólo cua o da ybiniq e minq a i l pa es, ej.: klasikine komedija II 1l3, III 191 - clasini comedia I klassine udicija II 6i, III 66 - 716, klasine adicija | 43, klasikinis eikala.s II257,III261 - clasinis eikalas I 169,,,pseudoklasikine" agcdija ll 255. III 265 - ps ' loklasinc age lija I 17l. Salu iniais ddmenimis bhd a dZiai einan ys clásikinis, -e, pseudoklasikini Iu i p iesag4 -ik-, o clasinis, -e, pse Ldoklasine - no. Da án los aplausos - n s bDd a dZius i5 in e p au ini l daik a a dZiq con Zo- -i n, undamen o dZio apéndice -iky a iileidZiama. Thip es o ma bld a dZiai klasi is, -i, pseudokla.sine. Taiau mine 4 d iiSleidus p eesag4, puede p asmybe(. (pana5u i daik a a dLio clase edinius). TL b del Sios p ieZas ies desde z n ojo manualelo pe miso empe i usa e mininai 37 clásica comedia, clásikinis ,eikalas, clásica adición,,,pseudoklasiki i" agedija ( a plg. clasine d amo il i adicija I 113, pseudoklasini comedia I y klasikine poezija ll 23,Iil 28, 1573,pseudoklasikine d ama II255,III2-50). SIIZZ 1924 sinóniminas e mininai k/a' inclui sil i, o klasiikoji, li e a u a. Mai onis ambién us aba klasiika d a a,,klasikine li e a u a,,klasikine li e a l a" (Z . Keid ama, klasiika nys 2002: 30,42), i. i. e ninus, ku i l ialu iniais ddmenimis ein b id a dZiai son, i5leidus m. classnis -ik-. J. Jablonskis 1926 aise clásico I (Z . m I. Jablonskis 1959: jis a5e: ,,,.K n i s asun o 39-5). 1928 a s i dia [A. Vi eliuno ' (klases) Mus4 lengua ugdl mc. - A.M.] be necesa io no dis inguido desde,,klasikq (klasikinio)" obje o" (Jablonskis 19: 463). 59 ZZ S <SZ pa e ikiam a kla s be ik i n is, Sin aksiniai a ian es klasiika.i. Sin ác icas - oda esa padios neces5mes a ian es sin ác icas cons uccion- es (Zupe ka 1983: 2 3). R sil kulhos e ciklopedijā a sin aksiniq a ian q se asignan las a ian es de con ol, a monización y Sujejo (P lE 1998: 62). V. Dubo manualelyje encon a sin aksiniai a ian i, di e encia quienes a pusa ,yje demenq o den. Tbkie V. Dubo en manual a ian es o man 10 a ian q e mininai, p z.: daieiludiq. Vado elyje a ijuoja nininkas p iedeliniai specialis a I 134 I34, - specialis as can o canción gies i II 17, III 21 - giesme canción II88, III 102, | ealis a 246,II asy ojas 3.s:. -IIIj-s9 culis us u.iy ojus I 246. II35l.lll.l5 i. Sie a ian aiy a ienalaikiai. T ys a ian q po os del pa?ymisusida d nio consumo lie u iu kalbai nobldingo po, y no p ieS daik inis p z.: mas laik inis sin bolizpaZymimqji lodi, | 773,II259,III270 - simbolismo II259,III270, d ama li u gini II 194 II -li u gine d ann I 133, simbolismo I Il5 - simbolismo idejinis II 259, 190, III 202. i lejinis III 270. Sólo idijinis simbolizn as V. Dubo guíaelio leidii simbolizn us idejinis encon a en dis in os muos. La a ian e d amn lilu gil i se u iliza sólo en la segunda licencia. 1931 m. leidime eemplaz- ado d ama, li u yine ,,D u gine ne a él ue plg. m a I i - P ancuzijoi an spa diai" i .,Li u gine pl6 ojosi ne II 194 d ama ne P ancDzijoj ple ojosi ne sí spa diai" III204. 138 Va ian ai cho o n elinc poesía pc ezija II 87, III 0I - n eline cho o 90, II lll 10-5 di e encia gobe no nojo y de inamoio paZyminio i5des ymo a kz . Sios b 4 an asis I5 a ian q pa os ienalaikiq miemb o, p iin inesnis pues ip as a an e5 de ina nojo paZyminio luga es aldomdi paZymini. V. Dubo manualelé mul i udiaZodZiq e minq, encon ama y sudd iniq a quienes pazyminiq o den. p ieSinga b idinga pe mi ime con- En p ime a ku uoja.,ul sious o i' kala ijo kon edija" 1I202.lII212 I apsiaus o kala ijo ko cdija i 1739 i apsiaus , l 137. -.,kula ijc ko nedija" segundo ajame leidim e - iempo y luga k lo i as II225 - y,ie os y iempo koloi as I 186, II 180, III 197, an qame y -,,malonaus e iame nue o s i- liaus" s iliaus" popoezijos molg,klu II 28, -,,nujo malonaus ezijos mok kla II 56 I nue o malona s es ilius poesia molcykla III 60. Como is o, puede y aldom dU, y III 142 de inamqjq pazyminiq luga ski is e mine. Va ijuojan es é minos y kala ijo comedia" ,,apsiaus o I apsiaus o e psiaus o comedia" es e i kala ijo kon c lija capa espada" I 137, III 2I0, i,,kala ijo mino,,comedia II 198, de o,, nalonaus nue o s iliaus" s iliaus" escuela de poesía I nue o J' malonaus n clqkla -,,dolce s il poezijos n olqkla,,,na jo malonaus s iliaus nuopoezijos o" II I27 ,I 140 aducciones. Cómo na y i, V Dubo an o d iZodZiq sin aksiniq a ian q), mul ipliciaZodZiq ado elyie (607o di e encia a ian q an o e minq (40a/o) demenq o den. l}o/o a ian q concu e en ame pz diame libe ación. je eelio MiS ieji a ian es V. Dubo manualelé se e minq u iliza a ian q, pe eneandiq kelioms [Si ns. cons uccijq a5ybos y a ian q p z. : sin aksiniq - dai ius poe a 37 I - poe as-daños I73, li e a u a ableaux I 198 - ablia u li ' a u a ll286. pe ijo las und D ang" I 85 - ..S u m S u m und D ang peiodas I235. La úl ima pa os a ian q konku ación ne a casual. SNZ 1907 es uZ iksuo o sólo pe ijoclas, y TZZ 1936 mencionpeiodas. Mai onis aid, pe iodas - S unn und D ang pe iodas (L . Keinys 2002:5I). Vado elyje concu en no solo dos, sino y es é mino z ian ai, pe enecien es a ian q d iem uSims: a5ybos son d ama u a ian ai 39 gas II264, III simbolis a 214 I 180, - d uma u gns - sin bolis a.s con d ama u gu simbolis a Il259,III270 concu eja como sin aksiniai a ian es. Segundo a ian e aymas cuales con b kSniu, y no b [k5neliu, u bl aiky ina ko ek u os e o ada | 20 ( ambién plg. poe os- edak o ius poc as k o ius I 30). - - eda IS ados 1. TiadiciSkai a ian e apib eZiamas como os eik5mes pu gado. Lie u iq e minologijoje a ian aj ha padios mismo unidad lingüís ico di e en e ne y ine i. casi 2. Sal inis V. Dubo isuo ind:s li e a l os manualelis - pa ankus puka io Lie u os li e a ologijos i jai a imq s idiq a - e minijos kai ai y ine i. y 1931 m. di igelio leidimq 1923,1921 e minijai b[dingo unaZodZiq y sude iniq é mino a ian iSkumas (125 a ian q eilu es). Vado elyje encon ado isq según ni eles de lengua i5ski q u5iq e minq a ian q: one iniq y aiybos, mo ologiniq, da ybiniq, sin aksiniq, ambién miS iujq one iniai a ian q. Vy auja (i a5ybos) y mo ologiniai a ian es, jun os componan ys incluso 85,60o isq/ a e ninq ian q. DidZioji aplie u idalis okiq a ian q ne ienodo skoliniq es nimo esul ado (paq zdLiui, poczija i poezija, om ule i lbnnuk ). Li u iSkos o igmes e min lia u u jan ysis dainius - keliaujqs dainius). ke a ian iSkume s e as (pa yzdLiui, - 3. Si en Siame bl q a ículo nag inejami sólo uno leidi .no e - minai, a ian q bu q as a Va ian q eilu es ado dlyje . y. mucho maZiau. V. Dubc unamo edidaZ mayo ía son o oamo su gidusios pe laikq, me pa a o o una a ian e, y - o o. Tokiq a ian q manualelle más dos eddaliai Po que de la e miy a nei (70,4%). nq a ian i5kumas y (pa yzdLiui, ubadu as sas) nbadw'as, epas y epo- publicaciones, ad, be es paliudi o en o as a ian es son del lenguaje no m l kai os p ime as XX a. pusds abejo, ales (a jq nenusis o ejimo) e leind s, esul ado del lenguaje. di ec o elio yksmo Nag inejami e minq a ian es indica bandym4 ie5ko i eglasingesnds cue as pasaciko jq, cuando aho a es e minq ai5kos, a kingiau isigalejg p ime oyo, y no elesniq leidimq a elie u in i skolinius. Vis o del o unos a ian es (pa ,yzdZiui, p eliudija, idili). 140 No a empla po la posibilidad de que e minq a ian i5kumq (ypac kai a ian es é mino compi en en una sola licencia) haya podido de e min i b eaga de edagación pe misiones), o al ez incluso ( elesni leidijo (p ime is ausencia mas). LITERATURA Y SALTINIAI A k h m i n o a O. e k . 19'7 1: Ti:n inolog,: Theo l and Me hod, Mosk a. Ba kus G. 1987: VladasDubas-li c a ii osi kul u os his o iado . -Kul u osba- ai 6,56-57. Bizauskas K. 1918: Rai Tos beili e a u os eó ijal, Kaunas. B D g a K. 1961: Rink iniai ai ai 3. Suda c Z. Zinke idius, Vilnius. D u b a s V. 1923: [ adas i bend qjq li e a u q, Kaunas-Ma ijampole. D u b a s Y. 1927 l193ll: Li e a u os i adas, Kaunas-Ma ijampolc. D2,2003: Daba in s lienui l kalbo.s iodyna.i. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius (c. edición). ISO 10241:1992 (siguien e a ículo) (E): In enn ionul e minolog s anda ds - P epa a ion and layou . Jablonskis 1934:Jablonskio ai ui. Rcd. J. Baldikonis, Kaunas. J a b I o n s k i s J. 1959: Rink iniai oi ai 2. Suda d J. Palionis, Vilnius. Ka m a n auskas V 1928'.Tiun pas de lenguaje ne aisyklingum4 e ba ba izm4iodyne- ls, Kaunas. Kan ydis B. 1927'.Doc. V Dubas. Li c a u osi adas [Rec.]. -Li uania 190,2-3. K e i n y s S . 1966: Da ybiniai sinonimai e minologijoj e. - Mokslas y écnica 2, 4,i.. 12q.4?R_7q.5?q K e i n y s S . 1974: Te minq sinonimijos p egun asimu. - Lek.sikos y sin akses klausi nai, Siauliai, 44-51. Ke i nys S . 1980: k ninologijos ab celi,Vilnius. K e i n y s S . 2002: Mai onis i m[sq li e a l os mokslo c minologija. - Tb minobgija 9, 26-54. KniIki a P. 1976: Da yba, -inisbud a liiai. P iesagos necesimes,g ama iniai sinonimal, Vilnius. KTZ 1990: Gai enis K., Keiny s S . Kalbo y os emin4iodynas, Kaunas. KWST 7915 Kleines Wci e buch sp achwissenscha liche Te mini. H sg. R. Con ad, l-eipzig. LKZ I 1968, XVI 199-5, XIX 1999: Lie u i4 idioma iodynas, Vilnius. LKZ ins ucción 1980: ,,Lie u i4 idiomas Zodyno" ins n kcija, Vilnius. LE2004:The Linguis ics Encyclopedia. Ed. K. Malmkj e , London. LLE 2001: Li ui l li e anT os enciklopedia. Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V Va- nagas, Vilnius (e. leidimas). LST 1988: Lexicon sp achwissenscha liche kmini. H sg. R. Con ad, Leipzig. OCDL 1997:M a hcws P. H. The Concise Ox o d Dic iona y o Linguislics, Ox o d, Ncw Yo k. 41 Milinnai e R.1995: Va ian i5ki bcnd ines lenguaje a osenos eiikiniai ( ixsa in as y alo ación). - Kulbos k l i n (,1,3949. Miliu na i c R.2003: Lien ,i l undamen os, idiomas Vilnius. g ama ikos o ninimo PiLKZ 2001: Pec auskas kulh7:ody-nas. V. Y. Ispon4-lia u,i4 Vilnius. Pikdilingis J. 1988: Sinonimikc . Lenguas Jig o.s, Kaunas. PLKZ, 1992: P una zu-lie u i4 kalb4 iod nas. A. Juikienc, M. Ka ilienc, Suda e K. Kaziunienc. Vilnius. P u p k i s A. 1980: Kulbos kulnl os pag i dui, Vilnius. RST il l5-90: Tc minologijL . ; p i 'ipai i n endui. Li u ,os RST 1l l5-9() (lSO 701- 87), Vilnius. S ka dZius P l )11: [,ie u 'i4 knlbos io lii4 da yba, Vilnius. Ska dZius P. 7999: Rink iniai ai ai 5. Suda e A. Rosinas, Vilnius. Sku jina V 2002: Loh'iciu p i cipi, S Doc. V lc mi olozijas iz udes Riga. Dubas. Li e a u os Li c a u os di igcliai. u o g a 8.1927l. i adas [ cc.]. - Lic u is 213.2-3. 1968: Golqb Z.,Hc inz A.,Polii iski K. Slownik e minologii je4koznawczei. Wa szawa. SNZ lq07: S'a in 4 y nes q an um4 iodii4 iodynllis. Skui y ojun s pulcng i.1l1p1ss. Sudald J. Slaoelis. TilZd. SNZZ 1924: N o k u s J. Sl,e1ll 1 e ncsup an am4 io liiLl iod, nelis, Kaunas. 1973: TL minologinis da has, Vilnius. ZZ lJl1: Th p uu ini4 loclii4 iulyna. '. Suda c K. Bo u a. P . iep€nas. A. Si u l, c- -. LCpcn cnc. Na pco . ZZ Z lO Th p uu inill A s. cd. A. Kinde ys, U iodii l odynas. Vilnius. b u is V. 1978: Zo li,i4 da ybos eo ia,Yilniu,s. Yai kTZZ 2001: Va i ke idiu L V Th p au ini l io lii4 iod nus. Vilnius. Vaskel iend J.200 l Da ybiniai sinónima. Siauliai. Vi k a u s k a s V. 1999: Lie u i4 kulbos am i4 n o Jbneminiai c|ikhiai i j4s:n' a 'imas. Habili acinio abajo au o e e a . Vilnius Vl-E, V 2004: V'isuo inA he u )i4 cnciklopedia, Vilnius. Ide n a s A. 1923 Vo: Docen as V. Dubas. l adas ibcnd qj4 li e a u a4 [Rec.]. - Solución da has 314, 253-268. Zinke ii i u s Z. 1992: Li u i4 kalbo.s his o ia lengua Vilnius. 5. Bend inc.y i.ikilimn. , Zemai is Z. 1920'. Geon c ijos y ig i(' ijos Ia min4 inkin ; lis, Kaunas. Zupe ka K. 1983: Lie u i4 kalbos.s ilis ika, Vilnius. Axua osa O. C. 1957: Ouep uno c 6 upuupycc coi eKCuKo,, oa u, Mocxna. Beu op . <D. 1985:THnunap . aH oBB cpMuHo o u. ccxoii, cKc"Ke. -Lie u i4 kalbo4' < s kk sin i 24. l okslo lengua kul il os y e minc logijos p oblen cs. 39-45. op6aqeBI K. C. 1978: Bapuau nuoc nb cJ /Jsa l3b Ko*u l HopMo,, lcul. paa. lpay: ua JI. K. 1981: K l c -opu Hop {an 3uunl BapuaH oB B pa ! { {a ' Kax 1 A') (Ha . .X .- ( 0-c oll , ). -; l u q n n,pu u Ho[). o u Bupuuil lHoo a, Mocxna. 39 69. p B. l9()3'. c n C-. Bc 'dcmL( 6 n (piu Hoa(dc c, Nloc na. p l i ilclc -q. 1982. I7po6.u', u colu u)'lb olio( . o, . ' u u p('4(' ()?() B(pbIIpoGu u l ( u,uu ,1; , c )11ono6(Ko?o 3ilEa). Anc op(le pa lilcccpTlluu i Ka ! . -' o,l. IlayK, MocKll. n a ,: c H K o B. l. 1977: [ ' 'c un mcp, uHo, oa . ()nun ; L u,,eucn uq.acKo?o onu :nla . . Mocxgl . P l9 l99ll: A'cc i uu, x. 9 uq x,u ed n.ls . pel. IO. H. Kapaylou, Mocxsa. C, lT 1960: M a p, 3 o X. C osup ,,luH?BLlcD uqacK L ' nep. L HoB. NIocxEa. C, lT I96( : A x a o s a O. C. C. oeap u ilaa knu q(cK L L cp. Hoe /. N{ocxna. C1'nepallcKa { A. B. 1989: Cynep: Hcx u A. B., loi o"i bcxaq H.8.. B a c u, s c n a H. B. O6 4u nlcp,+ L o) oa a. Bonpoca (oplu , Mncxea. (D .l s <D. II. 1963: O c-i ()Bc BapHi H ax c. osu. - Mop x , oa qecNa l cnlpy in ypu c,nao a l3b ax pa3lu L HbL n1uno6, Mocxna,, lcu u piL]l, 128-133. VARIANTS OF TERI IS IN V. DUBAS'TEXTBOOK OF UNIVERSAL LITERATURE Su a nm^ This a iclc wi h he a ian s in h ce cleals o c ms cx book o uni c sul cdi ions o V. Dubas' li c a u c l udas li e u unl (A in oduc ion Io hi d cdi ion - u i c sul i bc l qjq li c a e) and hc Li c u u os ( he o i ada.s (An in od c iL n sccond li c a u e)). In Li huanian c minology a ian s c ms e c ionally hc a ian is cle ined as a cli e cn o n o ha clly c e esea chcd. Tiaclio hc same language uni wi h he samc nicaning. In his a c ex book c n s in all languagc lic e a iln s o le cls: phonc ics and o hog aphy mo phology syn ax (68.8% a ian es), wo d o ma ion (3.2%), (8%) and also (16.89/.). some mixcd a ian s (3.2c/o). Thc bigges pa o hose a ian s is he csul o hc I-i huaniza ion ol l o owings an J Va ia- ( o ins ancc, po zija poesía). ion de e n s o hc Li hu: ni- o igin is qui e a c an ( o ins ancc, kella ujanNsis Llainius - keliuujqs dui ius). Va ian s ll'le ms in V. Dubas' ex book o uni c sal li e a u c mos cqucn ly appea ed cl e imc (in one cdi ion one is used, in ano hc a iiu onc - ano hc ). Such up n o e han wo hi ds e ms a ian s make o he o al. V iabili y o somc ( o ins ance, li c a y nil udu as and is ubadu a. ) in o he p cscn o publica ions Asynchmnous o dic i lna ics scicncc om hc 2(')' 'ccn u y. a ian s a e he i s hal o he c 'lc'c ion o chanqcs in lanquagc no ms (o a lack o hci s abili y), a esul o language dc elopmcn . Thc csea checl o c n s in hc ex book show an a ian s a emp o look o lo c p ccise cxp cssion o a le m and o I-i huanizc bo owings in il l i u . a mo c o dc l 143