Au5 a RIMKUTE
L ie u
i 1
kaI bos ins
i l as
NELIETUVISKI XIX A. GALO _ XX A. PRADZIOS
KATALTKV KATEKIZMIJ TERMINAI
No s Lie u oje ka alikybe bu o i es a
labai elai
- 1387
m. AukS ai-
diuose i ik 1413 m. Zemaidiuose
- lie u i5ka
k ik5dionybes e minija
a p ki q lie u i5kq e minijq
y a iena i5 seniausiq.
Tai odo seniausias
lie u iq eligijos e minijos sluoksnis
- okie senieji skoliniai kaip baZ-
nyiia, ga enia, k iki as, lcuiios, Kaledos, Velykos, e ba i k . (Z . B[ga
1958:
348; 1961 776),
I lie u iq kalbq
a ejE
i5
y iniq sla q
g eidiausiai
X-XII a.
da p ie5
o icialqjI Lie u os k ik5 4. Lie u i5kos
k ikidionybes
e minijos p adLia
- iS
XVI a. p adZios
i5likE
Vilniaus yskupijoje
uZ-
a5y i
seniausi
i5 daba Zinomq ank a5 iniai
po e iq
eks ai
- heipa ies
molda, Angelo
pas eikinimas
i Tikejimo
iipaiinimas (Lebedys,
Palionis
1964: 109-135; Zinke idius 2000: 7l-73) i pinnoji spausdin a
lie u i5-
ka Ma yno MaZ ydo e angelikq liu e onq knyga Ca echism sa
p as y
Szadei
(1547).
Siame
s aipsnyje no ima ap a i XIX a. galo - XX a. p adLios
ka ali-
kq ka ekizmuose
a ojamus nelie u i5kos
kilmes ienaZodZius eligijos
e minusl. Sis laiko a pis2
pasi ink as
ne a si ik inai. Tai laiko a pis,
kai,
o muojan is
daba inei bend inei
lie u iq kalbai3,
labiau im a upin is
eligijos a5 q i apsk i ai BaZnydios kalbaa. T a ky i eikejo daug k4:
I Sude iniai e minai s aipsnyje
neap a iami, nes dauguma
nag inejamq ZodZiq
eina
jq demenimis.
: XIX a.
galo
- XX a.
p adZios
BaZnydios kalba,
juo labiau eligijos
e minija
(i aps-
k i ai eligijos leksika) iki Siol y a palygin i nedaug y ine a. A ski q s aipsni L
pas abq
apie o me o eligijos e minus y a ik ienas ki as, pa yzdiiui, mine o laiko a pio
spaudoje
- Va pe, Td ynd.s sa ge, Vilniaus iiniose, D aug joje, Vado e.
Apie eligijos
leksikq y a a59 kalbininkai P. Ska dZius, J. K uopas, V. U bu is, A. Sabaliauskas,
J. Palionis, Z. Zinke idius,
V. D o inas,
J.
Klima idius, A. Kudinskai e i ki i.
' Ano J. Palionio, XIX a.
pabaigos
- XX a.
p adZios
laiko a pis
- ai galu inis
aka q
aukS aidiq kauniSkiq a mes
isi i inimas.
Vadinasi.
ai ienas
i5 bend ines kalbos aidos
laiko a piq (Pupkis 2005: 44).
a
Kaip a5o
J. Gi diene,
jau M. Dauk5a
s engesi
g ynin i
kalb4
(Gi dien€,2003:
394).
Taigi eligijos
kalba
upin asi
jau nuo XVI a.
galo.
42
maldaknyges,
giesmynus,
ka ekizmus,
pamokslq
knygas i ki 4BaZnydios
li e a D 4 ku i bu o uZ e 5 a s e imybemiss.
XIX a.
gale,
kilus au inio a gimimo
sqjiidZiui,
p asidejo
didysis
lie u iq
kalbos
apsi alymas
nuo ba ba izm 6. Pi mojo XX a. de5im medio
gale
(1909)
bu o ls eig a
Po e i l komisijaT, ku i4 suda e
kunigai Aleksand as
Damb auskas8, Al onsas Pe ulis i Juozas
Laukai is i ,,didZiausiq
pa-
saulie ines bend ines
kalbos no minimo
pa i i" u ejq Zymiausi o me o
kalbininkai: Kazimie as Biiga, Jonas
Jablonskis,
Juozas Baldikonis i
Ju gis Slapelis
(Zinke idius
2000: 179). Komisijos da bas 1909 m. asa q
Seinuose,
ano Zigmo Zinke idiaus,
,,i5
esmes ai pi masis
lie u iq kal-
bininkq su aZia imas"
( en pa ), kai bu o su a ky a s a besniq maldq,
po e iq
kalba, nus a y a bii iniausia eligijos e minija.
5
S aipsnyje
laikomasi adicines, kalbos kul i os leidiniuose
jau nusis o ejusios
s e imybiq samp a os.
S e imybe dia laikomas i5 ki os kalbos a ejps Zodis, ku is
p iei a-
auja bend ines
kalbos no noms i u i lie u i5k4 pakai 4.
6Te minas
ba ba izmas Siames aipsnyjelaikomass e imybds sinonimu(KTZ 1990;
da
Z . LKE 1999).
7
Spaudoje,
kaip a5o Z. Zinke idius, XX a. p adZioje
im a kalbe i apie po e i -1
su-
ienodinimq.
,,Pi masis,
ku is im ai susi upino
po e iq
e o ma,
jq lie u inimu,
bu o
p ela as
Juozas Laukai is"
(Zinke idius
2000: I 78). Jis i suda e adinam4j4 Po e iq ko-
misijq. 1909 m. Seinuose Komisija
po 4
menesiq ap a inejo bend inds,
ypad
baZny ines,
kalbos eikalus. Bu o suda y i du po e iq a ian ai: ,,1) siiilomas kalbinink ma y . i
pa ies
Laukaidio,
pasiZymejgs
adikaliais
pa aisymais,
i5 esmes be eik
naujas
e imas,
i 2) komp omisinis a ian as, a imesnis iki ol a o iems
po e iams,
su palik ais
kai
ku iais kalbos ne aisyklingumais, ku iuo siek a neiSgqsdin i konse a y iai nusi eikusiq
d asininkq"
(Zinke idius
2000: 179). 1909 m. Vado oN . 14
bu o i5spausdin i Pa a -
sy ieji Po e ial. Po e iq komisija Vado e aid, kad ,, u edami
akyse isq po e iq p aei [
i ma ydami didelg
jq ne ienodum4 nesu adome ki os i5eigos, kaip ik isa kq aisy i
moksli5kai, aip kaip lie u iq kalbos d asia eikalauja, be ienka laikeme sa o p ie-
de me a siZ elg i i ai, kad mlsq pa aisy ieji po e iai bl q sup an ami
isai Lie u ai i
pilnai iS eikiq BaZnydios min [. Del os
p ieZas ies
kai-ku iuose
dalykuose nesilaikeme
i ekspe q
nuomones"
(Pa aisy ieji
Po e iai 1909: 107). Pladiau
apie
Po e iq komisij4
Z .
Z. Zinke i(ians s udij
4 Z lela i
4 p o
e i
a i (Zinke idius 2000
: 1
7 9- I 84).
8
A. Damb auskas
- lie u iq kulh os eikejas, kunigas, iloso as, i1ologas,
li e a-
l os k i ikas i poe as, pasi aiinejgs
Adomo Jaki o, D uskiaus i ki ais slapy a dZiais
(LKE 1999; LLE 2001; Keinys 2000:32).
43
l. Sal iniq apL alga
Sio s aipsnio Sal iniai
- ke u i XIX a. gale
- XX a. p adLioje
i5leis i
ka alikq ka ekizmai: Mokslas Rimo Ko aliku (1879), T umpasis Kun.
Filochowskio ka ekizmas
(1901),Ka akizmqi
ka alikiszki. Wsu eikolingiausi
del aik yi Zmoniqp aszcziok4su Lemen o iu i Minis an u u (1903) i
kunigo Kazimie o Pal a oko
Tilq bos
mokslas
(S . Is o ija i Ka ekizmas)
(1916).
Sal iniai
pasi ink i
ne a si ik inai. XVIII i i5
dalies XIX amZiaus
eligijos ai q kalba
pe gy eno
k izE
@ladiau
L . Zi *e idius 1990;
l992;
Palionis 1995). Tai bu o
susijE
su
Lie u os
als ybingumo
p a adimu
i
jos
p ijungimu p ie
Rusijos
impe ijos.
O
po 1863
m. i5silais inamojo sukilimo
bu o uZd aus a spauda
lo yni5komis aidemis. Vyko k a5 o kolonizacija
i usi ikacija. XIX a.
II puseje,
kaip i daugelyje
Vidu io i Ry q Eu opos
Saliq,
Lie u oje
kilo au inio
a gimimo
sql[dis.
Vienas i5 au inio
judejimo
keliamq
dalykq bu o ko a del lie u iq kalbos eisi 1'g. Mine i ka ekizmai
y a i5 lie u iq au inio a gimimo laikq.
P ie5
p adedan
kalbe i apie ka ekizmuose a o q eligijos e minq
kilmg, e a umpai ap a i Sal inius.
Ka ekizmE Mokslas Rimo Ku aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as
i an a ka a a spaus as
pa enge
i pi m4 ka 4 1873
me ais iSleido
Zemaidiq yskupas Mo iej aus Valandius
(
I 80 I
- I
875
)
I 0.
Reli
gij
os e minai
ink i i5 1879 me q ka ekizmo
leidimo.
Sal inis
pasi ink as,
nes Zinoma,
e
Nepami i ina, kad lie u i 4 kalbos si uacija
bu o
ne ienoda MaZojoje i DidZiojoje
Lie u oje. DidZiosios
Lie u os
Zemaidiq i Vilniaus yskupys ese lie u iq kalbos a oji-
mo s e os labai sky esi, pa yzdliui, Zemaidi l kaS e baZnydiose
bu o meldZiamasi i5 lie-
u iSk l maldaknygiq,
lie u i5kai
kalbami
po e iai.
Zemaidius lenkejimas
palie e
ku kas
maZiau nei Mlniaus k a5 o
gy en ojus (da Z . Zinke idius 2002:333-339, 500-504).
0
Ano Z. Zinke idiaus,
,,Valandius
subl e apie sa e
lie u i5kai a5andius i5sila i-
nusius Zmones, ska ino leis i lie u i5kas
knygas, daZnai
spausdino
sa o le5omis. Taip
kele liaudies au ini sqmoningum4"
(Zinke idius
1990: 157). Valandiaus, kaip a5y ojo
i S ie ejo, eikla u ejo labai didelq eik5mg, o muojan is lie u iq a5 q kalbai, nes
jis
s engesi a5y i aip, kad
jo a5 us
leng ai sup as ll isq a miq Zmones. A. Damb auskas-
Jak5 as
paZymi:
,,Myledamas
sa o kalb4 ysk. Mo iejus s enges
i5laiky i
j4 isoje
jos
y ybeje i neapkgsda o
ba ba izmq ku iais naudoda osi
p asdiau
lie u i5kai emokan-
ieji" (Damb auskas-JakS as
l930: 209). I5 ik qq M. Valandius ne enge okiq s e imy-
biq kaip apie a o i, iis a a, g ieinas, loska, muka i k . Taigi yskupas nelabai esis enge
g ynin i eligijos kalbq. Tiesa,
g oZinq
li e a [ 4jis kl e aisyklinga kalba.
44
kad 51
leidim4 bu o pe edaga Qs
Aleksand as Vy a as .
Jis a5e:
,,AS
pasinaudojau p o . Kaz. Jauniaus
des ymu
o dalyko
Kauno semina ijo-
je; be o, ldejau
en
isai naujq dalyk4 apie kli i is susi uok i
i mo e ys E.
Ra5yb4
bu o i5 aisEs...
poe as
Mai onis,
be ai pe a5inedamas
ne isai
p isilaikiaujo pa aisymq.
P iedqapie kliii is mo e ys es
pe Zil ejo... ge b.
A. Damb auskas"
(LTSRSB
I862:
257).
T ampasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. Vaiszgan o e s as. An q
ka q iszleis as,
pa aisy as - ai kon a akcinis spaudinys, i5leis as l90l
me ais. P ie5an aS iniame
puslapyje y a 1863
me q
ap oba a:
Spausdin i
leis a. Kaunq. Vasa io m. B d. 1863 m. Zemaiii lVyskupas. VaiZgan as
( I 869-1933) ka ekizmo p a a meje
Lie u iai, neapsigauki e
! ! szi a
kningele
- ai ,,
Ka ekizmas
"
, ne ,,
Elemen o ius
"
! ! nu odo,
kad po e iai
y a sude in i
su Valandiausko
po e iais,
. y. M. Valandiaus
ap obuo ais
po e iais,
i5spausdin ais knygeleje I k as i
po e ej
(Vilnius,
1853).
Jis Siek
iek aise
po e iq kalb4
i kai ku ias sakinio kons ukcijas,
be
o, i5na5ose
pa eike
iki ol po e iuose
a o us a i ikmenis, daZniausiai
sla ybes.
Ka skizmai ka slikiszki. Wsu eikalingiausi dil aik4 i imoni4 p as-
zcziok4
su Lemen o iu i Minis an u u (1903).
Ka ekizmo
an aS inio
lapo ki oje puseje
y a i inje g lkomponuo a
kon a akcine
ap oba a:
loseo euo qe iypon. BA 'IHO 1864
z. Del ka ekizmo au o iaus
y a ne-
su a iama. Ano V. Bi Zi5kos,
ai
A. Ba anausko
( 1835-1902)
ka ekizmas
(Bi Zi5ka 1929: 852-853). Lien os ?'SR
bibliog a ijoje a5oma, kad ai
P. Legecko
(1844-1934),
knyg l
au o iaus,
e ejo
i kunigo,
ka ekizmas
(LTSRSB
1988:673).
MedLiaga ink a i i5 kunigo K. Pal a ok o 2 Tikybos mokslo (S .
Is o ijos i Ka ekizmo)
(1916).
Sal in[
suda o
ys dalys: I. Po e iai; II.
S en oji
Is o ija; III. Ka ekizmas. Religijos
e minai
ink i i5 pi mos i
edios
daliq. Au o ius P akalboje alo:,,Tikybos moksle Ka ekizmas
s ip iai
su i5 as
su 5 . Is o ija.
S .
Is o ijos
apsakymas ai5kina
Ka ekizm4
Ka ekizmas aiSkina, kas i5 isai neiSde a 5 . Is o ijoje. Todel
Siame,,Tikybos
A. Vy a as
(1837 1863?)
- kunigas.
Zu qs pe 1863 m. sukilimq(Bi Ziika 1990:
4 0).
2
K. Pal a okas
(
1875 1958)
- Lie u os
Ka alikq
BaZnydios eikejas, nuo 1926
meq
yskupas. Pa cnge
i i5leido eligijos knygq, ikybos ado eliq (pladiau
2 . IJIE
1981).
45
Moksle" abu dalyku sudejau
ienoje knygeleje"
(TM 1916:
3). Bii ina
pamine i,
kad 5i leidin[ labai pladiai i k i i5kai ecenza o kalbininkas
J. Jablonskis
(Jablonskis
1933: 97-ll3). Jis 1917 me ais San a oje ale,
kad ,,Ka ekizme",be
ikybos mokslo dalykq
i pag indiniq
ikybos iesq,
y a nemaLa
i Siaipjau
dalykq i dalykeliq
' (Jablonskis
1933: 97). Apie
el i
gij o s e minus, dej a, ec enzij oj e neuZsimenama.
Pi mieji ys ka ekizmai
y a i5leis i spaudos d audimo
laiko a piu, kai
o icialioji Lie u os kalbabu o usq.
Pi maisiais XX a. deSim mediais
i yko
i BaZnydios
kalbos l iZis, . y. bu o a sisaky a ba ba izmq. Pasi ink as
1916
me ais i5leis as K. Pal a oko
ka ekizmas, nes no d a
paZiD e i,
kaip
paki o eligijos e minai, a bu o a sisaky a,
p asidejus in ensy iems
eligijos a5 l kalbos aisymams,
anks esniuose ka ekizmuose a o q
s e imybiq.
I5 ka ekizmq su ink i I 158 ienaZodZiai
eligijos e minai
i j l a ian ai,
adiau dalis
e minq su ampa,
odel i5 iso susida o 613 ski ingq
eligijos
e minq i 125
j L a ian ai 3.
Daugiausia as a sa os
kilmes ienaZodZiq
eligijos e minq
- 439 e minai
(.2 .
I pa .).
2. Nelie u iSki e minai
Be eik eddalis
ka ekizmuose a o l ienaZodZi l
eligijos e minq
y a
nelie u iSkos
kilmes
(Z .
I pa .).
Siame s aipsnyje
nelie u i5kais, . y.
s e imos kilmes, eligijos e minais a
laikoma s e imybes,
adinamieji
a p au iniai
LodLiai i senieji skoliniai,
ku ie y a isi5kai
p isi aikq p ie lie-
u iq kalbos sis emos
i ,,ieina
! pag indin[
bend ines
kalbos Zodyno ond4
Religijos e minq a ian ai s aipsnyje
neap a iam .
a
Nus a an e minq kilmg emiamasi A. Sabaliausko
s udija Lie u i4 kalbos leksika
(1990),
D. U bo Ma y)no
Mai ydo oi 4,odynu (1998),
J. Kabelkos
K is ijono Donelai-
io ai 4 leksika (1964), J. K uopo da bu Zodyninds sla ybds M. Mai', do ai 4kalboje
(1947), V U budio s aipsniais: Nepas ube i
Mai l,alo sla izmai (1962), Senosios lie u-
i4 kalbos slo izmai (1992), Sen4j4 sla izn 4 kilmds l ai o d ( I 994), aip pa K. Bugos
Rink iniais ai ais, Lie u i4 kalbos Zodynu, a p au iniq iodLi q lodynais (1936, 1985,
2001,2003). Be o, Ziu e a
K.Alminauskio dak a o dise acija Die Ge manismen des
Li auischen
(193
l), E. F aenkelio Li auisches e ymologisches W i e buch
(1955 1962),
P. Ska dZiaus
D ie sla ischen
Lehnwd e im Al li auischen ( I 93 I ) i A. B ickne io Slon,-
ni k e ymol ogi czny
j qzyka po
lskiego (197
4).
46

i ikis o iniai y inejimaigalinus a y i,jog ai-s e imoskilmes LodLiaI"
(Jakai ien€
1980:
6l). Kaip a5o
A. sabaliauskas,
seniesiems
skoliniams
,,daZniausiai
ne u ime
sa q pakai alq
a sinonimq"
(Sabaliauskas
1990:
228). Sky ium ap a iami e minai, u in ys s e imos
kilmes suda omqjq
daliq.
Tai hib idiniai (a ba
mi5 ieji)
e mina;.
I5 iso nag inejami
141
ski ingas nelie u iskas
i 33 hib idiniai e -
minai.
I pa .
VienaZodZiq
eligijos
e minq pasiski s y nas
pagal
kilmq (%)
2.
l. Ta p au iniai e minai
Ka ekizmuose
i5
iso as i
34 a p au iniai
eligijos
e minai
(maLial
nei desim adalis
is l ienaZodziq
e minq).
Ta p au iniai
Zodziai,
kaip
senieji
skoliniai
i s e imybes, y a
skoliniai.
Kaip Zinoma,
jie daZniausiai
skolinami pe kalbas
a pininkes,
adiau
ka ais
sunku
nus a y i
p adin[
Sal in[, ne e ai
i a pini
(a a pinius).
47
2. l.l. Lo yni5kos kilmds
a p au iniai e minai. Ka ekizmuose lo y-
ni5k4
pama 4
u indiq a p au ini l e minq s as a daugiausia
- I 9 e minq:
absoliucijaTFK 33 (lo . absolu io) ', ak as TFK 43 (lo . ac us), ce emonija
MRK 3 30 (lo . c
ae imonia), de k e as
MRK I 0 I (lo . dec e um),
despe ac ij a
MRK 1 69, TFK 1 0, KK 48 (lo . despe a io),
dispensas
MRK 399
(lo . dis
-
pensus),
in encija MRK 297, Y K27 (lo . in en io),
ka dinolas
TM 87 (lo .
ca dinalis), klie ikas TM 135
(lo . cle icus),
komunija
MRK 330,
TFK 36,
TM | 26 (lo . c o
m mu n i
o), ko mu n
i ken as TFK 37 Q 22 193
6), ko ns
e k a
c
ij
a
MRK 330
(lo . consec a io),
mons ancijaMRK323 (lo . mons an iq
<
mons a e),os ijaKK30, MRK 322,TM 123
(lo .
hos ia),p ocesya MRK
323
(lo .
p ocessio),
elik ija MRK I 82
(lo . eliquiae), sak amenlas MRK
16,79, 138, TFK 9, KK 22,TM 72,85 (lo .
sac amen um), sak amen a-
lij os TM I 3 7 (lo . s ac amen alia), suplikacij os TM 9 (lo . supp ica iQ. 3i
e minq
g upe
( aip pa
2.1 .2 i 2.1 .4) i5ski a ne
pagal
a imiausi4 Sal in[,
kaip
ai da oma su
ki ais
a p au iniais e minais
(2 .2.1.1.1,2.1.1.2,2.1.2.1,
2.1.2.2,
2.1.2.2), o pagal p adini nes neleng a
(daLnai
ne
neimanoma)
nus a y i, pe ku ias kalbas
a p au iniai
LodLiai djo.
2.1.1.1. Lo yni5kos
kilmds
e minaso
gau as pe sla q
kalbas.
Ras as
ienas eligijos e minas,
gau as pe sla us (Sis
e minas
ap a iamas
a ski ai, nes neZinoma,
pe ku i4 sla q kalb4
jis a ejo
i lie u i
kalb{,
adiau
jo p adinis
Sal inis
y a lo ynq kalba:
al o ius MRK 176, TM ll0
(lenk. ol a z, b us. anmap
< lo . al d e'. lo . al us, plg. al a ia ,,auku as;
aukoj amasis
al o ius" LoLieZ I 996, plg. Yai kT
22 20C ; T 22 2001 y a
al a ij
a,,al a is o
namai,
iikis")
| 7.
15
S aipsnyje e minai a5omi
pagal l9 6 me q, . y. K. Pal a oko
ka ekizmo
aiyb4
nes Tikybos mok.slo
aiyba be eik nesiski ia nuo Siandienines
a5ybos,
o esandius ne iks-
lumus daugeliu a ejq
galima
laiky i ko ek u os klaidomis.
Kadangi
didZiausias demesys
ski iamas ienaZodZiq e minq kilmei, a ian ai
sky ium
neap a iami.
16
Salia pa yzdZiq pa a5y i su umpinimai odo, ku iame ka ekizme a ojamas e -
minas,
o a abi5ki skai menys puslapi, i5 ku io jie paim i (daZniausiai
ai y a pi mas
pas ebe as pa a ojimo
a ejis). Po kab elio esan is
skaidius
odo
puslap[,
ku iame
as as
ap a iamo e mino
a ian as.
Sal iniq
su umpinimai
pa eikiami
s aipsnio
gale.
'1
T22 al o ius kildinamas i5 lo ynq kalbos. Tik A. Sabaliauskas
(1990: 253),
P.
Ska dZius
(1998: 86), J. K uopas
(1998:
36), J. Kabelka
(1964:24) i E. F aenkelis
(1955: 8) nu odo,
kad ka ekizmuose a ojamas
Zodis
i lie u iq kalbq a ejo pe sla q
( . y. lenkq a bal a usiq) kalbas.
48
2.1.1.2.
Lo yni5kos
kilm6s e minai, gau i pe lenkq kalb4.
Ka ekiz-
muose Mol<slas Rimo Kq aliku i Tilq bos
mokslas a ojami i pe lenk l
kalb4
gau i lo ynq kalbos
Lod1iai
(2 e minai)'.
ad en as MRK 79, 333,
TM 109
(lenk.
adwen ,lo . ad en usLKh{,sumaMR.K4l3 (lenk.
suma
<lo . summa).
2.1.2.
G aikiSkos
kilmOs
a p au iniai e minai. Ras i ik 5 eligijos
e minai, ku iq pi minis Sal inis
y a g aikq kalba: an i ona TM 11 (g .
an iphonos),
balzamas
MRK 315 (g . balsamon
ITZZ l%6 nu ody a,
kad balzamas a ejqs i5 a abq kalbos)),
diakonas MRK 380, TM 135
(g .
diakonos),
pa ia chas MRK 19, 46,79 (g . pa ia chEs), subdiakonas
MRK 380
(lo . sub.- g .
diakonos).
2.1.2.1. G aikiSkos kilmds e minai,
gau i pe
lo ynq
kalb4.
Ras i
3
ienalodLiai e minai, gau i pe lo ynq kalb4
(kalbas
a pininke s nus a y i
sunku,
josT22 neminimos), adiau
jq p adinis
Sal inis
y a g aikq
kalba:
e e ikas MRK 23, 335, KK 22 ( o .
hae e icus
< g .
hai e ikos
Yai kTll
2003,
o LZ SlO,l985, 2001 e e ikc s
< g .
hai e ikos), ka alikas MRK
25,32, TFK 7, TM 89 (lo . ca holicus
< g .
ka holikos),
ka ekizmas MRK
386,
TFK 43, KK 7, TM 3 (lo . ca echismus
< g .
ka dchismosYai kTZZ
2003,
o ki uose
TZZ nu odoma,
kad
jis kilo i5
g aikq
kalbos).
2.1.2.2. G aiki5kos kilmds e minas, gau as pe lenkq kalbq. Ka e-
kizmuose
a ojamas
i pe lenkq
kalb4
gau as g aiki5kos
kilmes e minas
psalme TM 9 (lenk. psalm < g . psalmos K uopas 1998: 238, plg. T22,
ku nu odoma
ik g aiki5ka
kilme).
2.1.2.3.
G aikiSkos kilm€s e minai, gau i pe sla q kalbas. Ras i
2 eligijos e minai,
gau i pe
sla us, adiau
jq p adinis
Sal inis
y a g aikq
kalba: angelas TM 12, 76
(sen
s. c Hbzeilb<
g .
angelos
(Dac ,lep
1967) 8,
e angeli.ja MRK 18,
32,
TM 83 (lenk.
ewangelia
< g .
euangelionU bas
1998: I16,
plg.
ZZ lqX,1985, 2001; Yai kTZL 2003)'e.
8
Angelas,kaip a5omaLKZ,ku [ edaga oJ. Baldikonis,y a
s a ybe(LKZ
I l94l).
Sla ybejl laiko i P. Ska dZius
(1998:
87),
J. K uopas
(1998:
84), D. U bas
(1998:
19).
ZodZio
g aiki5ka
kilme nu ody a
T22 l%6,2001;Yai kT22ZOOI. Kad Zod2io
ange as
p adinis
Sal inis
y a g aikq
kalba, abejoniq nekyla, adiau eikia paZyme i.
kadjis gau as
pe slanl kalbas.
e
J. K uopas da be Zodynines sla ybds M. Mai ydo ai 4kalboje nu odo, kad e on-
gelija y a g aikiSkos kilmes Zodis
(K uopas 1998 227).
49
2.1.4. Heb aji5kos kilm6s e minai. Ta p kalbamq
ienaZodZiq e -
minq y a ik ienas
Zodis, ku io p adinis
Sal inis
y a heb ajq kalba,
ai
- mana MRK 79
(g .
manna<heb . man).
2.1.5. Apibend inamosios pas abos. Pe lenkq
a
ki as sla q kalbas,
galimas
dalykas, a djo
nemaLai iS a dy' q e minq,
adiau
Sios
kalbos
TZZ
a p Sal iniq minimos e ai. Kiek daugiau nei ys penk adaliai ienaZodZiq
eligijos e minqy a lo yni5kos, o maZdaug eddalis
- g aiki5kos
kilmes.
Taip pa as as heb aji5kos kilmes lodis mana.
Kaip ma y i i5 pa yzdZi S
isi a p au iniai e minai y a a ojami i daba .
Ta p au iniq ienaLodLiq
e I i
gij o s e minq a oj
imas ka ekizmuose
(maLiau
nei deSim adalis
ienaZodZi l
e minq), ma y , y a susijgs
su
uo, kad ka alikq eligine leksika
bu o ku iama baZny ines
lo ynq
kalbos
pag indu.
2.2.
Senieji skoliniai2o
Apie senuosius skolinius
y a i ai iq nuomoniq. Vieni bando
jq ne a -
o i (J.
Sk i eckas),
keis i ki ais Zodziais, ki i Ijuos Ziu i ole an i5kiau
(J.
Jablonskis,
K. B[ga). Zymusis
kalbininkas K. B ga a me e
okias
s e-
imybes
kaip abelnas, ab ozas, ab ilsas,
adyna...,be eike a o i
lie u iq
kalbai eikalingus senuosius
skolinius, pa yzdLiui,
s iklas, kunigas i k .
J. Jablonskis,,pa eisino
bend ineje
kalboje bemaL isus senuosius skoli-
nius,
a o us da iki a si andan
a5 ui.
15
idu amZiais a ejusiq
skoliniq
palaike uos, ku ie a mdse ne u ejo lie u i5kq a i ikmenq (pa yzdZiui,
skolin inI
eligin[ Zodyn4),
Ka ekizmuose a ojami
36 senieji
skoliniai
(daugiau
nei penk adalis
skolin l
ienaZodZiq eligijos
e minq).
2.2.1. I5 sla q kalbq gau i senieji skoliniai. I5 sla ,q kalbq2
gau i
:0 Mokslo s aipsniq inkinyje Skoliniai i bend ind lie u i4 kalba (2004 Lo e a
Vaicekauskiene
pa eikia okiq G. Thomo senqjq skoliniq apib eZ i:
,,iodliai, in eg a gsi
onologiSkai
i mo ologiSkai, uZiman ys
s a bi4
ie 4 leksineje-seman indje
kalbos sis-
emoje, ne u in ys a i ikmenq, ge iau - pasiskolin i ne i5 kaimynq kalbq; daugiausia
ko-
di ikuojami
eigiamai"
(SBK 2004:
I l). Apib eZ is
ne a iksli, nes, kaip Zinoma, skoliniai
gali u e i a i ikmenq gali b i i (i daZniausiai
y a) skolinami
i5
kaimyniniq kalbq i pan.
2)
S aipsnyje
skoliniai i5 sla q kalb l ski s omi
I lenkybes, bal a usybes,
usybes
i
sla ybes,
o sla ybiq
g upe
ski iama ada, kai neai5ku, i5 ku ios sla q
kalbos Zodis ie-
50
2egnanie
- hegnojimasls TM 5)43.
Kalbininkq
nesu a iama,
a
ai hib idi-
niai e minai,
a
e minai, u in ys
bend 4 su sla ais
p iesag4. (S aipsnyje
laikomasi
pas a osios
nuomones.)
Be o, as a lenkybiq
(7 e minai), kilusiq i5 g aikq lo ynq i heb ajq
kalbq.
2.3.1.1.
G aiki5kos kilmds lenkybds. I5 iso as i 2 pe lenkq kalbq
gau i
e minai, ku iq pi minis Sal inis
y a g aikq
kalba:
aniolas MRK 56,
TFK 15, KK l0 (lenk.
aniol < lo . < angelus
< g .
angelos
- angelasTM
5)aa, a kaniolas
MRK 40, KK l0 (lenk.
a choniol
<lo . a changelus
< g .
a changelos
- a kangelas TM ll).
2.3.l.2.Lo yni5kos
kilm€s
lenkyb0s.
Moksle Rimo
Ka aliku a ojami
4 e minai, gau i pe lenkq kalb4: apie a MRK 72 (lenk. o ie a < dek.
o ie a < ok. opJha Op e < lo . o e o ium, o e o B iickne 197 4: 37 5,
plg. F aenkel1962:
13
- auka TM 123),
aplo ka MRK 377 (lenk.
opla-
e k < ok. o b
I
aE < lo . o b I a a B i.ickne
| 9
7 4 : 3
80), m ai
e s
o
as MRK 25 8
(le *. m aj
e s
a < lo . m
aj e s
a s, kilm. n aj e
s
a i
s T ZZ 193
6)45, s u
c
ij a MRK
95 (lenk.
s acija
<lo . s a io). J l
p adinis
Sal inis
- lo ynq kalba.
2.3.1.3.
Heb aji5kos kilmds lenkybEs.
Ras a ik iena s e imybe,
gau a pe lenkq kalbq ku ios kilme heb aj 13ka: mesijos:izs
MRK 70 (lenk.
messjasz,
plg. lo . baln. messias,
g .
Messias
< heb .
ma|lach Yai kTZl
2003).
Bl ina pas ebe i,
kad lenkybes eliginio u inio knygose adosi
Lie u oje kaip ie ines lenkq kalbos, da ad.
polszczyzna
li ewska, po-
eikio
pada inys
(Zinke idius
2000:
142). Lenkq kalba i5
p adZiq
nebu o
laikoma
p ie5q
kalba,
juo labiau,
kad
ji bu o eligijos kalba,
a ejusi su
ka alikybe. Tau inio a gimimo
me ais,
kaip
jau min€ a,
pasikei e poZi[-
is i lenkq kalbq. I5 pa eik os
medZiagos ma y i, kad lenkybes kunigo
K. Pal a oko
ka ekizme ne a oiamos.
a Zodis iegnone DZoi D2, neap ik as, adiau a o i eikiamas eiksmaZodis
2egno i(s) i edinys
iegnojimas(is). Ma yl, iegnonq galima laiky i ne eik ina s e imybe,
be
galima
laiky i i sa u da iniu. Zegno ils) aip pa
y a kilgs i5 lenk i
kalbos,
plg. lenk.
2egnac siq
(Sabaliauskas
1990:229).
ZegnoniLKLey apa eik a ne kaip s e imybe.
'a
E imologiniame enkq kalbos Zodyne nu odoma, kad lenk. a iol anksdiau
bu Es
angiol,XlY XV a. - angiel (B uckne 1974'.5).
o:
TZZ I%6 a5oma,
kad
e minas
y a kilEs
i3 i alq kalbos.
5'l

2.3.2.
Sla ybds.
Tikslinga ski i da
ien4 ba ba izmq
g upQ
- sla y-
biq, kai neaiSku, i5 ku ios
slalq kalbos
gau as
Zodis. I5
iso as i 28 okie
e minai (bemaZ
du penk adaliai
s e imybi$: apieka KK l0 (bnx. one ca,
le . opieka- globa
TM I l2), apiekilnas MRK 169,419, TFK 13, KK 14
(b us.
one g, u, lenk. opiekun
- globejas
TM 9),
asaba MRK 41, TFK 11,
32, KK 8 (lenk.
osoba, us. oco6a- asmuo
TM 6), a puskai
MRK 323, KK
38
(lenk.
odpus , us.
omnycK- a loidaiTM 132),
g iekas
MRK 39,
KK 11,
36 (b us.
?pox ,lenk.
g zech
- nuodeme TM 7),
g ieinas
MRK 240
(b us.
zpol Hb ,lenk.
g zeszny,
us.
zpeu ua il
- nusiddjqs
TM 89, nupuolqs TM
100),
g ieinil as
MRK 54, 91,
TFK 18, KK 9 (b us.
zpewnlx, lenk.
g zesz-
nik, us.
zpeumuK
- nusidejelis
TM 5), ke e gas TFK 37 ( us. uemeepz),
ko ond MRK 54, TFK 35, KK 12 (lenk. ka anle, us. KapaHue
- bausmd
TM 80), k apyla MRK 374 (lenk. k opidlo, b us. xpanina), k i idaMRK
I 59, TFK 12,
KK I 9 (b us. xpueuda, lenk. k 4nuda - kal ybe TM 128),
my
I is
a MRK 17, 18, TFK 1 7 (lenk.
miloi ,b us. u i ac4a
- maloni TM I 0),
n sl s MRK 49,50,98, TFK 22,1<K 36 (b us.
Mb c b,lenk. myil - min is
TM 78), nodieja TFK 11, KK 40 (le :/ '.
nadzieja,
b us.
uadsen
- il is TM
ll), p isiega MRK 186
(lenk.
p zysigga,b us.
npucnza),
p o a MRK 20
(b us.
npaea, lenk.
p awo), odaMRK 107, TFK 12 (b us.
pada,lenk.
ada - pa a imas TM 9), ona MRK 95 (b us.
pana,lenk. ana), s onas
MRK 75 (lenk.
s an,b us.
cman), sumene MRK46, TFK I 6, KK I 1
(lenk.
s um
i
enie,
b us.
cyu euu
e), u bagas MRK 73, TFK I 2, KK 5
0 (s. lenk. u
bo
g,
b us.y6oe), qiskas MRK I l9 ( us.
soilc c,le*. **ojsko), aldymie ls MRK
45 ( us.
eonoduuup,b us. aa" adapLlAe- al ii ojas TM l2), eseldKK
25, MRK 237,TFK 9 (lenk. wesele,b us. ancen e
- es u ds TM 109),
ieinas is MRK 376 (lenk.
wiecznoic,b us. aeuuac ya),
ie a MP.K 16,
KK 18,
40, TFK 9 ( us. eepa, lenk. wia a - il yba TM 88, ikejimas TM
l2), ie nas ls KK 39 (n s. eepuocma,lenk. wie nii ), zokonas MRK 65,
TFK22 (lenk. zakon, s. 3oKoH
- isak mas
TM 7).
2.3.2.1. G aiki5kos kilmds sla yb6. Ras a
ik iena
sla ybE
g oma a
MRK 2l ( us.
zpa oma,plg. g .
ypdppc a (Dac ep
1986:451)
y a g ai-
kiSkos kilmes.
l9l6 me ais i5leis ame K. Pal a oko
Tilq,bos moksle ienaZodZiq
eligijos e minq ku iuos
galima
bn q laiky i s e imybemis,
gau omis i5
sla , l
kalb 5 neap ik a.
I5 pa yzdZiq
ma y i, kad daugiausia sla ybiq y a
Moksle Rimo Ka aliku.
58
2.3.3. Bal a usyb6s. Tikybos
moksle ne as a
i bal a usybiq,
ku iq
a ojama
ki uose ka ekizmuose
(7 e minai,
de5im adalis
s e imybiq):
m ielnykas
MRK 82 (b us.
uyua aui c),
milka MRK 57, TFK I l, 25, KK
46 (b us.
MyKq
- koniia TM 80),
p ie elis MRK 157
(b us.
npamqab),
sme is MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 (b us.
c epqb
- mi is TM 9, mi i-
mas TM 90),
sildas MRK 30, TFK 12, KK l8 (b us.
cyd
- eismas
TM
9l), sudiia MRK 46, 102
(b us.
cyden),
s ie as
MRK 21, TFK 13, KK
9 (b us.
csem
- pasaulis
TM 73). Visos
bal a usybes
a ojamos
Moksle
R i m o K a a I
i ku, maZiau
jq as a T u mp
aj
am
e Kun. F i I o c h o w s ki o ka e ki z m
e
i Ka akizmuose
ka el ikiszkuose.
2.3.4. Vokie ybds. Vyskupo K. Pal a oko Tikybos
moksle a ojama
ik iena okie ybe
(1,4o s e imybiq)
- podZiai
TM 120
(plg.
ok. dial.
podi, pod Alminauskis 1931
: 103,
plg.
daba . ok.
die Pa e
- lo"iki o
e ai
TM 120).
Ki uose ka ekizmuose
okie ybiq
neap ik a.
2.3.5. Apibend inamosios
pas abos
. 7
| ienalodi
s eli
gij
os
e minas
(apie I5o/o
isq ienaZodZiq
e minq,
L . I pa .) y a s e imybes
ii sla q
i ge manq
kalbq. Tai y a s e imybes
(kai ku ias, p z.:
g iekas,
mylis a,
pekla, sme is
i k ., andame
jau M. MaZ ydo
aS uose),
ku iq im a eng i
ku kas anksdiau
nei XIX a.
gale
- XX a.
p adZioje.
Tadiau
Sis laiko a pis
- ai am ik as l[Zis, kai el bu o a sig gZ q
i gim ajE
lie u iq kalbq i
jos u us.
Ka ekizmuose
Mol<slas
Rimo
Ka aliku, T umpajame
Kun. Filochowskio
ko ekizme i Ka akizmuos
e ka alikis zkuos
e g e a
s e imybiq
sinonimi5kai
y a a ojami lie u i5ki
eligijos
e minai, p z.:
cna a
MRK 51, TFK I l,
KK 40 - do y,6s MRK 88,
TFK42, KK 40, do aMRK 18, TFK 42;
duiia
MRK 29, TFK 8, KK I I - d asia
MRK 75, TFK 13, KK 8; g amnyiia
MRK403.
422-i ake MRK l2l; /asl aMRK
18-maloneMRK46,TFK
15, KK 12; pekla MRK 42, 144, TFK 8, 13, KK 7 - p aga as
MRK 42,
TFK l3; a puskai MRK 323, KK 38
- a laidai MRK 70,
TFK 35, KK 38;
mylis a
MRK 17, 18,
TFK 17
*malone
MRK46, TFK 10, KK 12;
sme is
MRK 36, TFK 12, 25, KK 7 - mi imc s
TFK 17,
KK l6 i k . Sumu nu-
s a y i, ku iam - lie u iSkam
a skolin am
- e minui eikiama pi menybe
( ai a ski a
s aipsnio ema).
Pas ebe a,
kad ka ekizmuose
imami a o i
lie u i5ki eligijos e minai,
o jq sinoniminiai
s e i nos kilmes e minai
59
asomi
skliaus uose
, p z.'.
apeigos
(ce emonijos)
bainyiio.s. y.
MRK 24a6,
do a (cna a) MRK 17,
godulys e (lokomsna) MRK 234, kaniia (muka)
MRK 301, k u ina kaniia (muka)
MRK 319, malone (mylis a)
Die o
KK 12, nus ojimas
il ies (nodie7oy'
MRK 431,
p aga as (pekla) MRK
144,
s ebuklas
(iiudas) MRK 81, Zenklas
(iiudas) MRK 23 i k . Ka ais
s e imos kilmes
e minai
pa eikiami
po
jung uko
a ba,p z.: apeigos
a ba
ce emonijos
bainyiios i en os MRK 419, BaZnyiios apeigos (a ba ce e-
monijos) TFK 40,
s ebuklc s a ba
ii idas MRK 8l i k . No s a ojama
i
a i k5diai,
p z.'.
a nZina
milko
(kaniia)KK16,podiiai (kumai)
TM 120,
sme is (mi imas) KK 16 i k ., a ba
skliaus uose pa eikiamas
a p au inio
LodLio a i ikmuo,
p z.: despe acija
(nusiminimas)
MRK 43l, Komunija
(a ba
daly a imas) TFK 36 i k . I5
iso o galima
sp ps i,
kad
ka ekizmuose
einama
lie u ejimo k yp imi. Tai ma y i K. Pal a oko Tilq bos
mol<;sle.
3. Pusiau lie u i5ki
ienaZodZiai
e minai
Ka ekizmuose as a
ienaLodLig,
eligijos ennin -5 ku ie y a hib idai.
Hib idais laikomi LodLia|
u in ys
sa os kilmes
i skolin q ZodZiq
suda o-
m4sias dalis
(KTZ 1990; LKE 1999;
Keinys
1984:
I l5)47. I5
iso as i
33
hib idiniai e minai.
Vieni hib idai
daba ineje
bend ineje lie u iq
kalboje
y a a o ini (13 e minq): al o elis MRK 424, knygele TM 72, k yielis
MRK 174,
panele
TM 82; k iks iji nas MRK 308,
pasninka imcs
MRK
ll0; kunigaiki ,s MRK 7548 mui ininkas
KK 22, MRK l2l, iegnojimasis
TM 5; kunigys e MRK 302, TFK 9,
KK27 ,39, TM 8,
pagonys |
TFK 19,
panys eKK42,MRK 280, yskupys eae
MRK 118;
ki i ne a o ini
(20 e -
a6
e ia pa eikiama
i sude iniq em inq
pa yzdZiq.
a7
Hib idai kalbininkq y a ne ienodai apib eZiami.
Pa yzd2iui.
A. Pupkio
nuomone,
hib idai y a ,,neigiamai
kodi ikuojami
LodLiai,
u in ys iS
ki q kalbq pasiskolin q
da ybos
elemen q
(p ie5dell
a p iesagq)"
(Pupkis
I 980: I 06).
B
K. Alminauskis kunigaiki i kildina i5 kunigo i laiko ge manizmu (Alminauskis
l93l:75). A. Rubinas
s aipsnyje
D asinink4pa adinimai
i j4is o ija a{o,kadkuni-
gdiki is pasida y as
i5
ZodZio kilnigas,,ka alius"
su
p iesaga
-alkJln (Rubinas
2001:
191,
da plg. Kabelka 1964:120;
B[ga 1958:546).
ae
Ano S. Amb azo,
ie q
pa adinimai
su
p iesaga
-y e y a,,pamo emiui
is e s i ii
sla q kalbq" (Amb azas
2000: 70). LKG apie sla i5kq p iesagos
kilmg neuZsimenama
(LKG
1965: 3 l0-311,402).
60
minq)
: b o
s i ny
kas
MRK 42 5,
ge
ad€j as MRK 40950,
n o b ai nu
m as
KK 49,
TFK 12,
MRK 433 (plg.
lenk.
nobo2noic);
ge adej s e
KK 49, MRK 42,
54 (plg. hib . ge adejas,
TM 12 jau a ojama
ge ada ybe),
nep ie elys e
MRK 64 (plg.
hib .
nep ie elis); nei s a a TFK 10,
MRK 214,
nep ie elis
KK 17,
MRK 157, TFK2I,pa iikadaMRK39T (pIg.
iikada-lenk. szkoda
LKZe); ap m
i s I
ij i m a s MRK 40
8, a p a k
u
a
oj i m a s TFK 3 5, ap i e a oj i m a s
MRK 330, 76, blagasloniimas
MRK 31a (plg. palaiminimas
TM 101),
b I uznij
imas MRK I 85, n
epaku a oj
i
mas
TFK 10,
paku a oj
imas KK 37,
p isiega imas MRK l9l:' da byg iek s
TFK 27,
p adiiog iekis TFK 27;
k yie o ojas MRK 158,
nuk yie o as
MRK 374.
I5 iso as a 20 hib idiniq ienaZodZiq
e minq, u indiq
s e imos
kilmes (lenkq
a sla .'q
kalbq), . y. ne senojo skolinio a a p au inio Zo-
dZio, i sa os kilmes
(p ieSdeliai
a
p iesagos)
suda om4sias dalis.
Tu in
omenyje,
kad ka ekizmai
y a eng i XIX a. gale
- XX a. p adLioje,
ne a
keis a, kad
juose y a nemalai hib idiniq eligijos e min l,
ypad
kad is
penk adalius
jq Siandien
galima
laiky i s e imybiq da iniais.
4. I5 ados
l. XIX a. galas
- XX a. p adLia
bu o spa aus daba ines bend ines
lie u iq kalbos kD imosi laiko a pis. Religijos e minija uome bu o
nusis o ejusi,
ik labai neg yna. Nuo XX a. p adZios
eligijos e minija
y a iena
i5
ge iausiai
su a ky q.
Tai le ne dauge lis dalykq. Tadiau bene
s a biausias bu o nuosekli i k yp inga ano
me o
kunigq (J.
Laukaidio,
M. Pakalni5kio, S.
Tij[naidio, A. Vy a o, J. Tumo,
J.
Madiulio i k .)
i kalbininkq
(K. Biigos, J. Jablonskio, J.
Balcikonio. J. Slapelio i k .)
eligijos enninijos a kyba.
2. Nag inej amq
lie u i3kq ka alikq ka ekizm l e minq
kalbinei aiSkai
po eikio
u ejo lie u iq kalbos
pokydiai,
p iklausq
nuo
nekalbiniq eiksniq
(lenkinimo,
okupacijq, spaudos d audimo
i k .).
50
Plg. lenk. dob odziei,
s. b us. do6podei. Vals ybines
lie u iq kalbos komisijos
pa i in ame
DidZiqjq kalbos klaidq sq aie
-dejas
laikomas
s e imu
ZodZio elemen u.
p iski iamas p ie ZodZiq
sanda os klaidU
(LKKN 1998: 149). Kalbininkas
J.
Klima i-
cius
(s aipsnyje
Ge addjus,
pik addjas,
niekudeias g ynai
lie u iSki
ZodZiai)
i ode,
kad
ge adOja,s y a g ynai lie u i5kas Zodis, o ne hib idine
sla ybe
(Klima idius
2000: 64).
S aipsnyj
e da
laikomasi
adicines
nuomonds.
6l
3. Nelie u i5ki
eligijos e minai iki l9l6 me q i5leis uose
ka ekiz-
muose Mol<slas Rimo
Ka aliku, T umpasis Kun. Filochowskio
ka ekizmas,
Ka okizmai ka alikiszki suda o
be eik eddal[ isq ienaZodZiq
e minq
(Z .
I pa .).
3. I . Nag inejamo
laiko a pio ka ekizmuose
a o i a p au iniai
e mi-
nai (24,1%o
nelie u i5kq
e minq) i senieji skoliniai
(25,5o/o
nelie u i5kq
e minq) i5 esmes
nepakeis i y a ebe a ojami
i daba .
3.2. Ge okai daugiau a p nelie u i5kq
e min l 1879-1903
me ais
iSleis uose
ka ekizmuose
y a s e imybiq
(71) - kiek daugiau nei puse
nelie u i5kq
ienaZodZiq eligijos e minq (50,4%i).
Siq dienq
poZiii iu
nag inejami
ienaLodliai e minai
liudija Elie u iqkalbos
aidos
me 4 kai
baZnydios a5 ijoje
bu o pe einama
I daba inE bend inp lie u iq kalbq.
3.3. Kunigo K. Pal a oko
Til ybos mokslene S2,2o/o
e minqy a
g ynai
lie u i5ki.
Ka ekizme
a ojama ik iena s e imybe, kilusi i5 okiediq
kalbos
- podZiai
TM 120. Taigi pe kele qXX a.
p adZios
me q
s e imi
eligij
os e minai bu o pakeis i
lie u iSkais.
3.4. K. Pal a oko ka ekizme
a ojami ie s e imos kilmes eligijos
e minai,
ku ie ne u i lie u i5kq
a i ikmenq,
pa yzdLini,
senieji
skoliniai
(baZnyiia,
pagonis,
po e iai, pasninkas,
k ikiiionis, yskupas i k .) i a p-
au iniai e minai (ka dinolas,
sak amen es,
an i ona, diakonas i k .).
4. Po yskupo K. Pal a oko lie u i l
ka alikq ka ekizmq
e minija i5
esm6s
maZai
ki o.
KK
MRK
TFK
Sa , N l
Ka akizmai ka alikiszki. hsu eikalingiausi d0l aik4 i imoni4 p aszcziok4
su Lemen o iu
i Minis an u e , Bi enai, 1903.
Mokslas Rimo Ka aliku. Naujei pe weize as, pe aisi as i an a ka a a spaus-
las, Vilnius, 1879
(su pie3 uku
- 1888).
T umpasis Kun. Filochowskio ka ekizmas. Vaiszgan o
e s as. An q ka q
iszleis as,
pa aisy as,
Vilnius, 1863
(su
pie5 uku TilZe, 1901, edia laida).
Pal a okas K. Tilq hos
mokslas
1S .
Ls o ija
i Ka ekizmas), Pe apilis,
19 6.
LITERATURA
A lminauskis K. 193
l: Die Ge manismen
des Li auischen 1. Die deu schen Lehn-
w i e im Li auischen, Kaunas.
62

A m b a z a s S. 2000:
Daik a a dii4da ybos
aida2,Vilnius.
B i 2 i 5 k a . 1929: Lie u i lbibliog a ija: spaudos
uid audimo aikas
(1865-1904 m.)
3, Kaunas.
B i 2i 5
k a V. 1990:
Aleksand ynas
3.2-asis
( o og a uo .)
leidimas,
Vilnius.
B ii c k n e A. 1974:
Slownik e ymologiczny
jqzyka polskiego, Wa szawa.
B I g a K. 1958:
Rink iniai ai ai I, Vilnius.
B ii g a K. 1959:
Rink iniai ai ai 2, Vilnius.
B I g a K. 196l'. Rink iniai ai ai 3, Vilnius.
D a m b a u s k a s - J a k 5
a s A. I 930: ()igesq iibu iai; Biog a i4 i nek olog4 in-
klnys, Kaunas.
D o in as V. 1986 Pag indines
leksikologijos
sq okos,Vilnius.
D o inas . 1993:D asinink lpa adinimai:kunigas.-Gim ojika bag,24_26.
D2, Ig54: Doba inis lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Mlnius.
DZ. l9'72: Daba ines lie u i4kalbos iodynas. Vy . ed. J. K uopas,
Vilnius.
DZ. 1993: Daba ines lie u i qkalbos
iod nas. Vy . ed. S . Keinys, Vilnius.
DZo2000:
Daba ines
lie u i4kalbos
Zodynas.
Vy . ed.
S . Keinys,
Vilnius.
DZ 2003: Daba inds lie u i4 kalbos iodynas. Vy . ed. S . Keinys, ilnius (e. leidi-
mas).
E c k e R. l97l: Bal ische
S udien,Be lin.
F aenkel E. 1955 Li auisches
e ymologisches
ll/ci e buch
l. A p i ekiuo i,
Heidelbe g.
F aenkel E. 1962:
Li auisches
e ymologisches
w ) e buch2. p i yke i - z olgai,
G i ingen.
G a i e n i s K. 2002: Lie u i4 e minologija: eo ijos i a lq bos
me men s, ilnius.
Gi i ien€ J.2003:
Leksikos g yninimo
polinkiai
bend ines
lie u iqkalbos
is o ijoje.
- A chi um
Li huanicum
5, 391-410.
Jablonskis J. 1933:
Jablonskio
ai ai2: S ie imo eikalai.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Jablonskis J. 1934:
Jablonskio
ai ai 3: Rai bos
dal1,l111i.
Red.
J. Baldikonis,
Kaunas.
Ja k a i i en e E. 1980:
Lie u i4kalbos leksikologija, Vilnius.
K ab e I k a J. 1964: K is ijono
Donelaiiio ai yleksika,Vilnius.
K e i n y s S . 1984: Lie u iq kalbos
hib idai
(sq oka,
usys i nonniskumas).
- Lie u os
TSR Moksl4 Akademijos da bai. A. se ija 3 (88), Vilnius.
K e i n y s s . 2000:
I5
A. Damb ausko
kalbos i e minologijos
eiklos.
- k minologija
7,3247.
K e i n y s S . 2004: Te minologijos
aida. blkle, aidmuo i uzda iniai
i XXI amiiq
izengus. - Te minologijos is o ijos i daba ies p oblemos: [s aipsniq inkinysJ:
K< z i
m ie
u i G
a
i en iu
i a m inll, Vilnius, 219-239.
Kl ima i dius J. 1998:
Ke u i
alkoskelinukai.
,Gim oji kalbalO,
10_14.
K I i m a i d i u s J. 2000: Ge ad€jas, pik addjas,
niekaddjas
- g ynai
lie u iski zodziai.
- Ac a Linguis ica
Li huanica
42, Mlnius, 58-65.
Kl ima i d ius J. 2002:
Ka ekizmo
kalba- kalbos ka ekizmas.
-Kalbos kul u aT5.
105-
19.
63
K n i I k 5 a P. 2001: Kolbos o osena i a kyba, Vilnius.
K uopas J.
1998: Rink iniai ailai,Vilnius.
KTZ l99O:
Gai eni s K., Keiny s S .Kalbo y os e min4io$ nas, Kaunas.
Lebedys J.,
Palionis J. 1964: Seniausias lie u i5kas ank a5 inis eks as.
- Biblio ekininl ys ds i bibliog aJijos klausimai 3, Vilnius, 109 135.
LKE 1 999 : Lie u i4 kal b o s e nc i kl o
pe
d ij a, Yilnius.
LKG 1965: Lie u i4kalbos
g ama l a, Vilnius.
LKKN 1998: Lie u i4 kalbos komisijos nu a imai 1977-1998. Suda e R. Dobeliene,
Vilnius.
LKZ l, l94l Lie u i4 kalbos iodynas, Kaunas.
LKZ 1, 196l: Lie u i4 kalbos Zodynas, Vilnius.
LKZ I 1962 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ x l 1986:
Lie u i4kalbos iodynas, Vilnius.
LKZ lX 1973 Lie u i4kalbos
iodynas, Vilnius.
LKZ XX 2002 : L
i e u i 4
kal b o s i o dy
n
as, Vilnius.
LKZe: Lie u i4 kalbos
iodynas, Vilnius. www.lkz.l .
LLE 2001: Lie u i4li e a u os enciklopedija.Red. V. Kubilius, V. Rakauskas, V. Vanagas,
Mlnius.
LoL eL 1996: Ku za inis K. Lo yn4-lie u i4kalb4Zody cs, Vilnius.
LRIZ D57: Lie u i4 a|omosios kalbos Zodynas 3. Suda e A. Senn'as i A. Salys,
Heidelbe g.
LTE 1981: Lie u iSkoji a ybind enciklopedija 8, Vilnius.
LISRSB 1985'. Lie u os TSRS bibliog aJija. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. I . A-P. Suda e
E. Binkye i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Lukosilnas,
Mlnius.
LISRSB 1988'. Lie u os TSRS bibliog a/ ja. Se ijaA. Knygos lie u i4kalba2. 1862-1904.
Kn. 2. R-2. Suda e E. Binky e i k . Red. kol. V. Me kys i k . A s. ed. A. Luko5iunas,
Vilnius.
NZA2005:AIiuIis V. D asinejesana o ijoje.
-NaujasisZidinys Aidai718,2005.
P al i on is J. 1995:
Lie u i l aSomosios kalbos is o ija,
Vilnius.
Pa aisy ieji Po e iai
1909: Pa aisy ieji
Po e iai. Vado as 14,107 129.
Pu pk i s A. 1980: Kalbos
h l u os
pag indai,
Vilnius.
P upk i s A.2005: Kalbos kul u os
s udijos, Vilnius.
R u b i n a s A. 200 I : D asininkq
pa adinimai
i
jq is o ija.
-l c a
Linguis ica Li huanica
44,189-200.
p,2 99 : Religijo y os iodynas, Vilnius.
S ab al i au skas A. 1990: Lie u i4kalbos leksika,Vilnius.
SBK 2004: Skoliniai i bend in lie u i lkalbo,Yilnius.
S
k a dZ iu s P. 1997: Rink inioi ai ai2. Bend inds kalbos dalykoi, Vilnius.
S
k a dZ i u s P. 1998: Rink iniai oi ai3. Bend inds kalbos kul u a, Vilnius.
Ska dZius P. 1998a: Diesla ischenLehnw i e imAl li auischen.-Ska dZius P.
Rink iniai ai oi 4. Moksliniai s aipsnioi i s udijos, Vilnius, 62-309.
Ska dZius P. 1999: Rink iniai ai ai 5. Akcen ologija. Bend inds kalbos kul l a.
Pu b I ic is i ka, Vilnius.
64
22 1.9Ze:
Ta p au ini4iod i4Zodynas, Red. J. ZiugZda,
Klaipeda.
22 1'9SS
: Ta p au ini4 iodii4 io dynas, Vilnius.
22ZOO|: Ta p au ini42od2i4Zodynas.
A s. ed. A. Kinde ys, Vilnius.
Yai kTZl2003:Yai ke idiU e Y. Ta p au iniqZodZi4Zodynas,
Vilnius
(e.
leidi-
mas).
U b a s D. 1998: Ma yno Mah.ydo ai 4iodynas.2-as leid., Vilnius.
U bu i s V. 1962: Nepas ebe i MaZ ydo sla izmai.
- Kalbo y a 4, Vilnius,387-390.
U bu is V. l99l: Senosios lie u iq kalbos sla izmai.
- Bal is ica
27 (l), Vilnius,
4-14.
U b u i s V. 1994: Sen lq sla izmq kilmes i ai o e. - Bal is ica 28 (l), Vilnius,
9l-101.
Zinke i d i u s Z. 1990: Lie u i l kalbos is o ija 4. Lie u i4 kalba XVIILXIX o.,
Vilnius.
Zinke idiu s Z. 1992: Lie u i4 kolbos is o ija 5. Bend inds
kalbos iSkilimas,
Vilnius.
Zinke i d i u s Z. 1994: Lie u i4kalbos
is o ija 6. Lie u i4kalba naujaisiais laikais,
Vilnius.
Z i nk e i d i u s Z. 2000: Lie u i4 po e iai: Kalbos mokslo s udija, Vilnius.
Zinke i d i u s 2.2002: Rink iniai s aipsniai2. Vals ybe
i kalba. Senqj4 ai 4kalba.
XWILXIX a. aiomoji kalba. XX amiius. Ry 4 Lie u a, Mlnius.
@ a c na e
p M. 1967: 3mui o,, ozuuecxui
c oeapu
pyccKozo
n3b Ka l, Moc na.
O a c e
p M. 1986:
3mu onozu,lec cuil cnoeapu
pyccKozo
3b Ka
3, Mocx a.
NON-LITHUANIAN TER}{S IN THE CATHOLIC CATECHISMS FROM THE
END OF THE 19 h AND THE BEGINNING OF THE 20 h
CENTURIES
Summa y
Li huanian Ch is ian e minology is one o he oldes
ields o e minology - he old
bo owings ( o ins ance,
ba2nyiia (chu ch), ga dnia (Len ), k iki as (bap ism), liios
(Ch is mas E e), Kalddos (Ch is mas), Vell kos
(Eas e )) came in o Li huanian be o e
he o icial con e sion o Li huania o Ch is iani y
- in 10 h-121h
cen u ies. The begin-
nings o Li huanian e minology a e ound in ex an manusc ip s o p aye s (Weipa ies
malda (The Lo d's p aye ), Angelo pas eikinimas (Hail Ma y), Tikejimo iipaiinimas
(The Nicean C eed) w i en down in Vilnius diocese in he 16 h cen u y which a e he
oldes o all p esen ly
known ex s and he i s p in ed Li huanian book an e angelical
Lu he an ca echism Ca echism sa
p as y Szadei w i en by Ma ynas MaZ ydas in 1547 .
This a icle analyses one-wo d non-Li huanian
o igin e ms o eligion used in Ca holic
ca echisms om he end o he 19 h
and he beginning o he 20'h
cen u ies. This pe iod
is no a andom choice, because
he li e a u e o he Chu ch and i s language
a ha ime
we e co up wi h ba ba isms.
F om ou Ca holic ca echisms
published a ha pe iod - Mokslas Rimo Ka aliku
(Teaching o Roman Ca holics) (1879), T umpasis
Kun. Filochowskio ka ekizmas.
65
Laiszgan o
e s as (Sho ca echism by P ies Filochowski. T ansla ed
by aiszgan as)
(1901),
Ka akizmai
ka alikiszki (ca holic ca echisms)
(1903)
and ilq bo,s
mokslas
1S .
Is o ijos i Ka ekizmo) (Teaching
o Religion (Holy His o y and
ca echism)) (1916)
by
he p ies Kazimie as Pal a okas - I I 58 one-wo d e ms o eligion and hei anan s,
we e
picked
up. some en.ns
we e he
same,
so i made 613
di e en
e ms
and 125
hei
a ian s.
The majo i y o one-wo d
e ms
- 439 e ms
- we e o he na i e
o igin. This
a icle in es iga es
l4l di e en
e ms
o non-Li huanian
o igin and
33 hyb id e ms
o
o eign
o igin.
Non-Li huanian,
i.e. e ms
o eligion
o he o eign
o igin a e so
called in e na ional
wo ds (34 e ms),
ba ba isms (71 e m) and old bonowings (36 e ms).
The absolu e
majo -
i y o in e na ional e ms
(33 e ms)
a e de i ed
om classical languages
- L a in(ak as
(ac ,
no e)
TFK 43,
os ija (hos )
KK 30,
MRK 322,TM 123,
sak amen a
(sac amen )
MRK
16,79,
138,
TFK 9, KK 22,TM 72, 85)
and
G eek(an i ona
( e sicle)
TM ll, balzamas
(balsam)
MRK 315).
Some in ema ional
e ms
came
h ough
Sla onic
(Belo ussian,
polish)
languages,
o ins ance,
al o ius
(al a )
MRK 176,
TM ll0, ad en as
(ad en )
MRK 79,
333, TM 109, angelas
(angel)
TM 12,
76 and
o he .
The o igin o old bonowings
a ies.
These
ca echisms
ha e
majo ily old bonowings
om Sla onic
languages, o example,
bainyiia (chu ch)
MRK 25,
TFK 20, 25,KK.lg,
TM 7,88,
g abas (co in)
MRK 75,
KK l5 and
o he . This
is he
oldes laye
o Li huanian
e ms
o eligion.
The e a e many ba ba isms
in ea lie
men ioned
ca echisms
(71 e m): polonisms
(ab ozc s
(pic u e) MRK 79, duiia (spi i ) MRK 29, TFK 8, KK ll, ajemnyiia (mys e y o
osa y)
MRK 50), Sla onicisms
(apieka
(ca e)
KK I 0), Belo ussianisms
(m ika (su eing)
MRK 57,
TFK I I, 25, KK 46) and ge manisms (podiiai (godpa en s)
TM 120).
The end o he l9'h and he beginning
o he 20'h cen u ies
is he pe iod
o he as
c ea ion
o common
language.
A ha ime
e ms
o eligion we e
al eady
es ablished,
bu
he
language
was
com p ed
wi h ba ba isms
and
was no
pu e.
In he
begim ing
o he 20*
cen u y he e
we e a emp s
o no malize
enns
o eligion
- ba ba isms
we e
changed,
in ema ional
e ms and old bo owings
we e le . In he
wo k o he p ies
K. pal a okas
Tik bos
mokslas
(The
Teaching
o Religion)
e en
82o/o
o e ms
a e
pu ely
Li huanian.
In
his ca echism
he e is only one ba ba ism
om Ge man language
- podiial (godpa en s.l
TM 120.
Fu he mo e,
ba ba isms,
used in ca echisms published
in lg79-1903,
we e
changed,
o ins ance,
di ma ond MRK 108,
TFK g, KK 27 - su i inimo sak amenns
TM 120
(con i ma ion)
, iysiius MRK 63,
TFK I 7, KK 16, 37 - skais ykla
TM g9 (pu _
ga o y) and o he s.
A e he bishop Pal a okas
he e minology o Li huanian ca holic
calechisms
ha dly
changed.
Au5 a RIMKUTE
Lie u iq
kalbos
ins i u as
P. Vilei5io g.
5, LT-10308
Vilnius
E.
pa5 as
[email p o ec ed],
[email p o ec ed]
Gau a
2005-10-25
66