scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminas prie termino. IV

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminas prie termino. IV

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2007
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/580/670
160 Jonas Klima ičius |
Te minos à p azo. IV
JoNAs KLimA ičiUs
Ins i u o das línguas Lie u ių
VIET PAVADINMAI SU SANDU -VIETė Decidendendo, Se aisy ina adim ie ė? e
o necendo em ez de ad ie ės ada ie ę, di icilmen e bas a dize que menção ipo
dū inių com dėmeniu luga na linguagem não há mui o e que isso yi a essencialmen e
só XIX XX a. naujada ai (Umb asas 2007: 14). A mais simples p ecisão exigem dize que
já nos dicioná ios de Kons an ino Si ydo ha ia naujada ų paleida ie ė
paleis u ys ės namai, p ecisa ie ė iš ie ė (Pakalka 1979: Rodyklė). Kal ie ė kalėjimas
é Jokūbo B odo skio (~1692-1744) pala aine (LKŽ V 1959). E ago a apida omi e mos
lyd ie ė, li a ie ė. Só aquela única adim ie ės ne aisyklingumu e suas subs i uí
conside ando não é mais impo an e, mas ainda assim nãožmi š ina, que gausu ou o
da ybos modo dk . bd . / + luga dū inių, en e eles não poucos elhos. K. Si ydo
diccioná ios já há u ga ie ė, ugnia ie ė. Pa ies K. Si ydo naujada ai me ga ie ė,
auksa ie ė, geležia ie ė ūdynas (Pakalka 1979: Rodyklė) nep igijo, embo a u in
gy ą ūdiną ( 1. pelkė su udu andeniu, du pynas, 2. u in is ūdžių, ūdinas anduo, 3.
ūdos u in i zemė) 4. ūdos elkinys, kasykla K. Milkaus žodynas (daba e minas),
naujaisiais laikais pasida y a si ydiška ūd ie ė LEnc VI 1937 568 (LKŽ XI), apenas DŽ
1973 ūd ie ė ž . ūdynas 1. geol. ūdos elkinys (DŽ 1954 and 1972 ūdė geol. ie a,
onde há udos; udas, o 1978 Rudas 1. ūdos elkinys, kasykla). Da língua i a
men ionedinas sẽnosios (nepakeis a galūne) o mas d a ie a e ké ie a, naũjosios
keliã ie ė ké ie ė, da ža ie ė, guba ie ė e s a ie ė, kaima ie ė, kiema ie ė,
kluon(a) ie ė, kaupa ie ė, ké ie ė ke uo a, kęsuo a luga , kūgia ie ė, miška ie ė,
nama ie ė e oba ie ė, bu ie ė ie a, onde e a um apa amen o; luga sodybos (:
apa as 3. sodyba, bu a, ida, embo a 1. esidenamasis namas, oba, pi kia),
sodyb ie ė e sod ie ė, žag ie ė. Desde aš ų (i pala asynų) mais: akla ie ė,
alk ie ė, beb a ie ė BM e RT 281, da bo ie ė S. Daukan as da ba ie ė P. Ruigio e F.
Ku šaičio glodynai /
Te minas p o e mo. IV
Te minologia | 2007 | 14 161 abalho ie ê, dyk(a) ie ė, d a ie ė, gais a ie ė,
gim a ie ė, kapa ie ė, ka ie ė mūšio laukas F. pala aselmanno, S. Daukan as,
ku o a ie ė G 1988K 6, 36 lauža ie ė, lizda ie ė, moksla ie ė mok, nak yn ie ė,
Nesso ie ė L. I inskis, pel ie ė, poilsia ie ė, pon ie ė, slap a ie ė, s a a ie ė,
s i a ie ė, s a yb ie ė, š en ė ie ė, camping ie ė, F. Ku šaičio diccioná io
š en a ie ė J. Šlapelis, anden ie ė, asa ie ė, e sla ie ė, žaiba ie ė, žyg ie ė.
Negalima esquece que bū a e absolu amen e ne ykusių, po exemplo, sen ie ė A 1883
80, kalna ie ė i slesna ie ė (No s ėmęs slesna saus ie esink, o kalna ie es d ink)
Vaižan ask. De e ia eco da -se que gausu (i pasika ojančių) e semelhan es
kaima a džių: Bd ie ė, Bd ie ės ( ambém Bd ie is, Bd iečiai e Būd iečia, Būdã iečiai);
A lõ ie ê, Che iõška ie ė, G ažiã ie ė, Gùčia ie ė, Kluonã ie ė, Linksmã ie ė,
Liẽga ie ė, Pi k ã ie ė, Ramó ie ė, Salnia ie ė, Šl ie ė, Šmylã ie ė, Šùkia ie ė,
Zumb ickã ie ė; Žá d ie a; ambém Bl ie is, Masikškis, Põc ie is, Rãd ie is,
Šãk ie is, Úz os ie is; Bãiečiai Ta , Daukčia ie ė, Dd iečiai, Dd iečiai, D á , Gé iečiai,
Jú iečiai, Mėš iečiai, Mėš iečiai, Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Põsiai, Sā k ičiai,
Sâ iečiai, Sâ iečiai, Sâ iečiai, Sâ iečiai, Sâ iečiai; Radim ie ė e augim ie ė são
ne aisyklingi da iniai, ala-se signi icado al e ki im ie ė. Mas ou o signi icado
ki im ie ė ex-luga de ki imo, pelo menos como po encialismo, pode ia se
miška ie ės luga , onde c esceu bosque, ex-lio miško mes o (LKŽ VIII 1970). Impossí el
de esol e na e minologia sem pesada sanda os pala as, po exemplo: šlapim akis,
šilum ežis, železinkelis, k i ulma is, sodyb ie ė, s a yb ie ė, ainiklapis, žiedynko is,
žiedynlapis, žiedynpumpu is, žiedynsos is, žiedyns iebis... A pa i des e pon o de
is a, a e minologia é semelhan e a nele não(iš) engiam e ainda mais pesadas
da inhas, especialmen e ki iežu, po exemplo: pamūdolūšis e Lašpamėmenė, Didupis,
A žulū, Ke kū, Plū, Tlū, Tkalkalkalkalė, Tkalė, Mežukalū, Mežū, Mežukalū, Pdū, Pp, Pp, Pp,
Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, P
A mais impo an e é o que de ambos di e en es da ybos modos de dk . bd . / + luga
(bū a ou esama) e ksm. + luga (no malmen e esama) pala as en am em comuns
mic osis emas seman ines ūd ie ė e kas ie ė, g ęž ie ė, ki a ie ė; lizda ie ė e
uok ie ė; poilsia ie ė, ku o (a) ie ė e gyd ie ė. Alguns a ibuição a um ka o
da ybos būdo bas an e keblus. Po an o é p eciso ala , enquan o há empo.
Jonas Klima ičius | Te minas ao e mo. IV O melho exemplo oi o a igo de Vinco
de An ano Lybe io A bem compos o a pala a ki a ie ė (KK I 1961: 351636).
Da ebos e da inio o ma ki a ie ė ques ão U bučio esol ido exempla men e.
Mas uma coisa icęs inexplio as e isso enseėsi po longos. A pala a ki a ie ė
signi icado oponen e di a cla amen e us. забой (Lybe is 1961: 35). Įdomo que lá já
menciona kas ie ė, g ęž ie ė, embo a kas ie ės não es eja não só LKŽ V 1959,
mas ambém DŽ 1954, e 1972 (a si anda só DŽ 1993); g ęž ie ė não exis e nem LKŽ III
nem DŽ 1993, embo a g ęž ie ė menciona já an e io men e mesmo A. Lybe io
(Lybe is e Ul ydas 1958: 71, 102), es á nos e mos de pala as: 1956 забой ki a ie ė
(kas), g ęž ie ė (g ęžinyje), забой скважины 1. g ęž ie ė, g ęžinio dugnas (geol.),
2. g ęžinio dugnas (geol.), š eka ki a ki a (k.) G G GGT i FŽ 1956, killing, plg
assassin ki as 1959, Pol Pol Pol Pol. ki a ie ė, 2. geol. g ęž ie ė, забой скважины
g ęž ie ė PolŽ 1984. Mas p opõe-se ci cum a ie ê oca não só em ki ie ê,
mas ambém melho a, em ki im ie ê (Lybe is 1961: 35). U bu is espondo: <...> a
pala a ki a ie ė <...> e mo de signi icado especial (pa yčajne, que e ao in és
usų забой) d ąsiai pode se u ilizado e con inua . No malmen e albai, cla o, ele é
pouco eque en e. Locoj ki a iečių limimas (miške) mais boni amen e pode dize
ki imų limimas (U bu is 1962: 49). Numa su p esa expe imen amos que e DŽ 1954
ki a ie ė ž . ki imas (2 signi icm.) ke amas ou изki s as miško po šina, e LKŽ
V 1959 já sem e e ência ki a ie ė ke amas miško po šina; ki imas: A limpeza
ki a iečių é um dos mais impo an es abalhos ag ícola lo es al ( a ybiniai
aš ai), embo a e ki imas 6. iški s as miško plo a, skynimas e do i oosios
linguagem, e de aš ų. Išei ų, que an es negu apa eceu mine ação e mo
ki a ie ė (gal jun amen e com kas ie e e g ęž ie e), miškininkai gy osios kalbos
pala a o ki imas, -ai não sabe po quê, eles mesmos susigal oję ou kieno ada i
subs i uė pelo ou o pa ai u naujada u ki a ie ė. 1962 m. U bučio cos umação
ou nepaisy a, ou p o a elmen e nė negi dė a al ez mesmo pačių kalbininkų: e DŽ
1972 ki a ie ė só miško uožas ki s i; co ada á ea de lo es a, e alhada 2.
iški s as bosque á ea, skynimas. Be eikalo kiš os ki im ie ės (zaboj!) baseada
ejeição (ki im ie ė ž . ki a ie ė DŽ 1972) u bū i gi a isso con ibuiu. Só DŽ
1993 ki a ie ė é ap esen ada já d i eikšmė 1. o es a uojas a a s i; á ea de
lo es a co ada, 2. ke ama uolienų ie a: anglių ki a ie ė. Eqüicamen e isso
esama pe einá el comp ominio ag adimen o modo. Va osena al ap esen ação
dos signi icados do ocabulá io con i ma: 1. Embo mui os ki a iečių, iogso
kelmai Vd 2007 32 54. 2. […] šach ininkai, […], o ç i leis is į ki a ie es Vd 2007 47 44.
U bucio Da sob e ki a ie ė e ki im ie ė (KK III 1962: 451650) espos a ao a igo
Te minologia | 2007 | 14 163
Ninguem de da ybininkai P anas Ska džius, Vincas U bu is, Saulius Amb azas não
es á con e sėję sob e ši okių eiksmo ezul a ų pa adinimų kaip ki imas, -ai
kokį eikšmingesnį, dis ink y ų bū o laiko po eikšmį esse esul ado pode se ,
ago a e pode se oco ęs no u u o. Is o con i ma e signi icados lexicinais, ex:
ecido 2. um jun o ape á el ecido quan idade: Daqueles a palas se á um ecido
Geis a a, 3. audeklas, audinys: Quan os me os de ecido įsime ei? Upýna.
Susi e pki e pimėlį, išsiauski audimėlį pasisiūsi, be ilkėsi J. Jablonskis;
mis u amen o 4. doonos leixa, adicionado e aga ado pão: Maišymui de a inha
ha e á, mas emminkam não Geis a a; 2. pdymas, pūdýmas 1. palik as neapsė as,
besiilsin is abalhamas campoas: Nelaiko pūdym ago a, só sė[ja], sė[ja]
Juodáičiai (Ju ba ko .). Embo a mui as ezes acos uma ia ala sob e aqueles
esul ados i esse no empo, po exemplo, suskyniau skynimą, supyniau pynimą
Ka ena, mas isso semp e pode se e u u o, dai ina coisa, já endo um nome
(daba e planą, p oje ą). Į aigos al ez az e aiba do se ojo ca ino empo,
embo a ki ados ediniai com p eesaga -imas o am ei os de eiksmažodžių
esamojo empo kamienų (Amb azas 1993: 24). By he way, alguns ais ediniai não
êm nem a meno seman ís ica união com empo kinkymas, -ai, g endymas, -ai,
pasakymas, -ai. P ecisa no a -se que em explicações de signi ica i os o u u o
empo mui as ezes sem necessidade é usado em luga do es i o. In oduzindo
ge almen e não se az di e ença de empo impo an e não empo, p esen e ou
exa o, impo an e des ina -se plg. malimas 2. mal ini ou sumal i g ūdai. pílima
se ia só já supil ado, isso como da pilsimas?! Miškininkai nosig iebė nugi s ą
pala a e pascadê necessa iamen e di e ença […] ki a ie ė (byje, I sandas de
u ojo empo ki -o) e ki imas: ki a ie ėje oco e um bosque ou sepa os de
á o es al imas, mas o que é ki ime? Isso não é uma i a língua baseada
di e enciis, aqui mais linguagem logizamen o. Se já designa , é iški s as lo es o
á ea mais p eciso e cla o se ia não al imas, e i osas línguas de ca a miške
изki s as á ea; skynimas, ki imas Šimkáičiai, Telšia, ž en is, Žemai ė, A. Juškos
žodynas (LKŽ IV 1957); menos ik ų miška ie ė Geg nai, Dùse os (LKŽ VIII 1970) isso
al ez o ien a pa a a miška como masy ą. V 1979 LTE sis ema oda con usa:
ki a ie ė 1. supe ícies que limi am a pon a do cañón, cons i uídas oolieną
a dančiu ins umen o […]...>, e 2. ki s i designa-se ou expulso a á ea o es al,
ainda bi žė 1. miško plo a, a ibuído ki s i, <...> LTE II 1977, e ki imo não, po que
ki a ie ė <...>, ou escki s as miško plo a. VLE X 2006 supe ícies que limi am a
pon a do pozinho, […]...> é ki a ie ė 3., o 1. iški s as e não plan adas ou de si ainda
não jélés o es a ea <...> (au o lo es kinikas An anas Juod alkis) e 2.
ke amo lo es o
164 Jonas Klima ičius | Te minas p o e mo. IV plo a, da bi žė 3. miško á ea,
não. T umpa concluada há meiocen o ano apiga ę ki a ie ę miškininkai nãoiauja
s y uo i, o que isso é isso ski iamas ki s i ou изki s as, isso e iški s as, e
ke amas á ea. Sem sé io e minos miškininkys ės ocodyno aqui nada não se á.
Auga ie ė ixou LKŽ I2 1968, e DŽ 1993 suno min a: augim ie ė ž . auga ie ė pie a,
onde a plan a na u almen e c esce. Rad ie ė ixada mui o mais a de AplApsŽ
2000. Ainda depois de 7 anos sugal o a o e ece de aco do analogia com
plan a ie ė ada ie ė (Umb asas 2007: 14). Se p ecisa daquela analogia pois emos
um bom p eceden á, como U bu is ejei ou analógica segundo kas ie ę e
g ęž ie ę o mą ki ie ė: a a aliou como okio pa bondoso (U bu is 1962: 48),
mas eikė ki a ie ę a ojamą já mais de quinze anos (U bu is, ali mesmo). Mais
impo an e, que nep i ūk ų on ade, on ade e empo conse a , o que
ealmen e necessá io. O analogijų es i di e en es, aukian es e em opos as
pa es, nes e caso ad ila: ad ilà, ad iliukas psn., a m. as ino c iança s .
pames inukas DŽ 1954 (DŽ 1972 nem psn., nem a m.; DŽ 1993 s . as inukas). A.
Umb asas passou nadaip ne alinęs pe im ie ę ( o mali dings is não exis e nos
diccioná ios). Ela é semelhan e, mas di e en e negu adim ie ė, augim ie ė,
pe ė i, pe i, pe ėjo é um eiksmažodis ipo mix o, aigi de pe ėjimas se ia
g iozdas pe ėjim(a) ie ė, e dū inhos com esse (miš iojo ipo) eiksmažodiniu
sandu são não ca ac e ís icos, embo a possí eis (há gulda ie ė gulykla e
mesmo eiksmažodina do secundá io). Pe im ie ė se ia neben do pa icipio I
sando pe imas, -a, mas desses não se sabe. O possí el da inys pe a ie ė se ia
bene d ip asmiškas al ez p incipalmen e como pe ai (bičių) + luga (a ilyje).
Assim de e ia decij is o mai pé ie ė (ji o alin ų e ad ie ę).
Lizda ie ė ie a lizdui, us o a Vaižgan o e o o ni ólogo Tado I anausko,
leksikog a icamen e ixada LKŽ VII 1966, mas de DŽ só DŽ 1993. Neleg a decidi ,
ka o da ybos būdo é žiema ie ė LEnc IV 1936: 1383, T. I anauskas (LKŽ XX 2002)
e ziemo ie ė DŽ 1972. Nebaig as e no minização DŽ 1993 como dize inesnė
ziemo ie ė, pois é aiškinama žiemojimo ie a, e žiema ie ė nusacoma só
sinoním žiemo ie ė. Da ybinis an onimas asa ie ė asa ojimo luga DŽ 1993
i gi ne isai aiškios da ybos I sandas pode se e de asa -o i. Žiemo ie ė
o malmen e se ia de žiema + luga , žiema ie ė de ziem-o i + luga , mas
necessa iamen e jungiamasis oz -aanalogiamen e pode se e de žiemos. Mais
a de a melho se ia assis i a osena p imei oumo o nece o mą
žiema ie ė (T. I anauskas).
dis inguamo pag . e in e mediá ios ki imams, <...> (au o ius) VLE III 2003, e ki imo

Te minologia | 2007 | 14 165
Ne š a ie ė žu ų ne šimo ie a DŽ 1954, 1972 e 1993, LKŽ VIII 1970 o malmen e
ambém pode ia se biejų da ybos būdų, embo a eikiausiai es á de ne š as +
ie a. Žūkla ie ė žūklės ie a DŽ 1993, LKŽ XX 2002 suda y a aiškiai iz žūklė +
ie a. Plin an aiškios mo y acijos da inių madai al ez pa a quem
desapa eojasi ena pesca galėsian e s is. Mas medž-ioklei em po ą como
jus amen e melho con ém žū-klė (:2žū i y . ž ejo i, žu au i DŽ 1993), e
žūkla ie ę keis i luga de pesca ne acionalu.
Nuola encon a-se pa ecidos da inhos, mas não semp e com sucesso. An ai
o esc i o Pulgis And iušis é pa a ojęs pala a [musių] miego ie ė M 1992 2
36. Regula mais po en e se ia do miga ie ê, mas pois com jungiamuoju balsiu
-oįsigalėjusi e da bo ie ê. Realmen e aisy ina maudim ie ė LP 1985 86 2, mas
ce amen e se ia não maudym ie ė, e mauda ie ė.
De e ia lemb a -se dú inio e do co esponden e compos o os signi icados podem
di e i , exemplo. : da bo ie ė abo, local de se iço (kaip įs aiga) e local de
abalho especí icamen e equipado, des inado a luga abalha ; assen amen o
DŽ3 é in e p e ado de o ma imp ecisa como esidência: es e é e é o
assen amen o luga onde i e uma pessoa, e assen amen os, á eas esidenciais
luga es de ida e a i idades das pessoas cidades, cidades, aldeias VLE VI 2004. não
SUTAPDINTAS, O PLOKŠČIASIS STOGAS Pe gun a, ou bem ajus ada s inga, qual
se ia a bondade desnecessá ia, que não é quase cla ? Não só obscu o, mas
ambém es anha. No en an o expe imen inėjus e , que ou os possí eis
candida os obs au o, embo a sem bū ino eikalo, po ém não comple amen e e
sem nenhuma azão. Na u almen e, a kliudi a ealmen e é p eciso, po que oi
escolhido (anaip ol e não de odos) a pio opção. Explicina-se que al elógio
coincpndino com lubos. Mas aqui de imedia o saiu a imp ecisão do e mo e inclin ini
ogo (ou sua pa e) pode se coincdin o com lubos. Ou a yda neaišku (is do
mesmo e mo), com quem su apdin o. E nada mais coincidido no cons uiboje não
há, embo a, digamos, de um anda lo pode coincidi com ou o pisoimis.
Su apdin o e o é usado e em cons ução cien í ica li e a u a, e especialmen e
pe iodikoje ( o almen e no o exemplo: especializaojasi no campo de opo de
s apdin os e ladei ões Vd 2007 31 20). Mas ma a ilhus coisa seu não exis e não só DŽ
1993, LKŽ XIII 1984 e XV 1991, RLKŽ II 1983 e IV 1985, LRKŽ 1988, mas e PolŽ 1959 e 1984, S a Ž
2002.
E encon a emos e mos dos dicioná ios ainda ambém odaip. An ai
PolŽ 1959 placa de elhado lėkš as ogas, PolŽ 1984 e plana, e planoскатная elha
166 Jonas Klima ičius | Te minas an e e mo. IV lėkš asis ós (p šng. скатая крыша
plokščiasis ogos la [deck] oo , e ace Flachdach oi u e- e ase pla [en oi
e asse] плоская крыша, o s a usis ogos s eep oo s eiles ab up Dach
крутаякрыша.
Li e a ū oje apascuda e mis u o, p z. : Se edi ício sem padogês, isso e es imen o
e e o unções execu a uma cons ução, chamada su apdin u denginiu ci ilP 1969 7.
De aco do com o nuolydgio amanho, os ogus podem se subdi idi em s ačiašlaičius
(com maio do que 100 nuolydžiu), lėkš ašlaičius (4-100) e plokščius (0-40) ( enbid, 98).
Plokščiųjų ogų cons ução consis e em gelžbe onino sob e enio, ga o isoliação,
šiluminės isoliação, hid oizoliacinio camada e g indų, que ao mesmo empo são e
cobe a do ogo (ibid, 119).
Já DŽ 1972 e o 1. é lėkš as, s a us, plokščias ( aip e DŽ 1993). Todos
di e en es, mas são odos cla os? Asumação a mui os pa ece á aščias,
mas a espos a se á inespe ada.
Realmen e inespe ada é a explicação da pala a lėkš as 1. plokščias, negilus (no s
exemplos de plokš umo ne odo: lėkš as dubuo (plg. lėkš ė 1. lėkš as dubuo),
lėkš as ogo, lėkš i salos k an ai (nes a ūs, nuolaidūs) DŽ 1954; 1. plokščias, igús:
lėkš os solo água nenubėga, 2. nes a us, nuolaidus, nuožulnus: lėkš as ogo, lėkš i
islas k an ai, 3. negilus: lėkš ė dubuo DŽ 1972 e 1993 (plg. lėkš ė 1. apsk i as indas
nuolaidžiais k aš ais DŽ 1972, 1. apsk i as comes í el indas nuolaidžiais k aš ais
DŽ 1993, e DŽ 1972, e DŽ 1993 são: gili lėkš ė s iubai, negili mėsai)1. Gilios pla sš es e
k aš ai u bū s a esni.
Já DŽ 1954 plokščias 1. lygus, neišgaub s, p iplo as ilus ou-se 1 DŽ 1954 não há da pala a puslėkš ė, e DŽ 1972 e 1993
ap esen a-se nãoik a puslėkš ės signi icado 1. maža lėkš ė (2 pusės lėkš ės kiekis), o que isso na e dade a osena
cla amen e indica! é lėkš elė nedidelė lėkš ė id alinei, puodeliui ou k . padė i: se icio lėkš elė DŽ 1972, 1. nedidelė
lėkš ė DŽ 1993 (e 2. pusės kiekis pusė lėkš ės). Simila men e mui o onde explicado e semdububenim 1. pequelis dubuo
DŽ 1954, 1972 e 1993, 1. desdélice, meno dubuo LKŽ X 1976. Mažesni indai ge almen e são chamados não dū iniais com
sandu- pus, e pequenezas p eesagões ed s a inai ė, kibi ėlis, puodukas, ska delė, bu eliukas bu elai is, s iklinėlė
s iklinai ė, lėkš elė lėkš ai ė, dubenėlis ( aip ambém maišelis, k epšelis, pin in pin i iainai ė, dėžu ė), apenas mais
ecen es, mas de hal bu eli (plgli is de pus li o alpos bu elis) hal imes, hal imes, hal imes, hal imes, hal
imes. O e mo do palácio ag ícola de pusdubenis em ez de es animidade palmiskas (lenk. półmisek) GK 1934 58 86
( a . palun 1. dubuo, 2. padėklas LKŽ IX 1973, LKŽ IX não ixado palumickas Pl iškiai) na e dade de e ia se puslėkš ė
juk e explica-se: 2. kiek gilesnė pailga lėkš ė, po que é um ecipien e de ma e iais (ke amikos) e asono, só não pus
ėš ė, mas pus ėš ė (plg. p abiek). Cabe a i a a a enção que блюдо p incipalmen e é 1. didlėkš ė, 2. lėkš ė, só 3. dubuo
P ekŽ
1996. Do semelhan es indai dubuo 1. apsk i as dubus aso; […]...> DŽ 1993, 1. pla us e dubus ed alus u as
s iubai, p ausimuisi, la bimui e e c., […]...> LKŽ II2 1969, lėkš ė 1. apsk i as edom indas nuolaidžiais k aš ais
DŽ 1993, 1. ap alus indas lėkš ais k aš ais, do qual é comido LKŽ VII 1966 (apib ėž ys
šlai inis ogos), embo a плоское перекрытие plokščioji pe danga, o S a Ž 2002 isso
Te minologia | 2007 | 14 167 jun inho plokščias e o, DŽ 1972 explicado mais
p ecisamen e iesiu e ligiu supe íciumi, ho izon almen e liggus, DŽ 1993 p asčiau
queis em e asas de supe ícies. DŽ 1972 e 1993 é e plokščias ogis, -ė (namas).
Plokščio signi icado em comun inha alação ned ip asmiamen e indica e seu
ediniai e minai plokš ė, plokš elė, plokš ainis, plokš uma geom. e geog .,
plokščiakalnis (no s quan o banguo u pa ilhiumi), plokščiaspaudė, plokščia eplės,
plokš nis (kapas) a cheol. (plokščiu pa e šiumi), ambém e mininiai būd a džiai
plokščiadugnis, -ė (na ios, al is), plokščia i šūnės (kal os), plokščiag ūdžiai
( ikiai), plokščia a piai (miežiai).
No en an o LKŽ X 1976 plokščias 4. lėkš as: lache Schüssel plokščias bliūdas P. Ruigio diccioná io (pa ikslin a de
odo) (pliokščias e pliokš us nes e signi icado não ixado). Na u almen e, ši ai é não do a ual comumena
linguagem ago a plokščias dubuo se ia con adic io in adiec o. Ou o o e ece galelis é LKŽ VII 1966 lėkš as 1.
plokščias, plynas, egús K da na, Ka ena, Skisnemunė, p ūsų esc i os, ambém 1. plokščias Sin au a (ZanŽ II 2004),
a ian e lėkšnas z . lėkš as 1: lėkšnas ogas J. Jablonskis (no s lėkšnus z . lėkš as 3: lėkšni o ielka i gi J.
Jablonskis). Só placa 2. nuolaidus, nuožulnus, nes a us ( eikšmės a ealas indicado insu icien emen e), 3. su
nuolaidžiais k aš ais, negilus, nedubus: lache Schüssel lėkš as bliūdas (o ie e Schüssel dubus bliūdas) F.
Ku šaičio žodynas (pa ikslin a de isu) // seklus: lėkš a ie a Vilka škis, ambém 3. seklus, negilus Lukšia (ZanŽ II
2004). K. Milkaus pala aine abejaip: bliūdas lėkš as, plokš us eine lache Schüssel (pa ikslin a de isu).
Planoščias signi icado p incipal na linguagem gene inha pode se apenas ho izon almen e ligus. No en an o e
plokščio, e lėkš o signi ica i os mencionados a ia imai a mėse, não há ainda de odo exaclios) di e e não de
essencial, e mais ma e ialaga (não de odo semp e), além disso, dubens paski is amplnė. Kad é dois, susiklos ê
his o icamen e. Šaknimis abudu, ago a mo y uo i indo pa idalo peculia idadesamis (dubuo: dubus, lėkš ė:
lėkš as), é elacionadas com p a oalo e come imo. Dubuo (K da na, Ga gžda; a . dubenis
Sk iaũdžiai) LKŽ II2 1969 Kazimie o Būgos siūlymu (Sabaliauskas 1990: 293) i bene Jono Jablonskio ūpesčiu
pakei ė jau P. Ruigio žodyne iksuo ą sla ybę bliūdas (bliūdelė jau J. B e kūno Biblijoje) LKŽ i2 1968, o us.
блюдо bend asis sla ų skolinys iš go . bius (kilm. biudis) dubuo < biudan siūly i (Фасмер I 1986). E us. misca da
pala a misa mažybinė o ma, lenk. misa, miska, miseczka bend asis sla ų skolinys eikiausiai pe go . mēs de
ulg. lo . mēsa < lo . mensa s alas; comidais, p iekal (Фасмер II 1986; B ückne 1974). Segundo misca p ide in a e
emp és imo de lo . discus (< g . discos) sk idinys (i algiui pasidė i; segundo pa idalą lėkš ės dubens
pi m akas) pe ge manus ( id. ol. disc, sen. ok. aukš . isc → ok. Tisch) o ma sla iška lenk. deska, us. boska,
uk . áška (Фасмер I 1986; B ückne 1974). Lėkš ė (Šã ės, Pandėlỹs, Skisnemunė) LKŽ VII 1966 (gal be eikalo
F aenkel 19551965 conside ada naujada u) ėlgi g eičiausiai Jablonskio į aisy a ie oj já J. B e kūno Biblijoje
a o os o ielkos (y a i a ian ų) LKŽ XVI 1995, skolin os de sla ų us. тарелка < lenk. ale z < chek. alř,
sla ų de ge manų ( id. ok. aukš . alie ), des es de i al. aglie e < aglia e pjau i < lo . alia e pjau i(Фасмер
IV 1987;
B ückne 1974).
168 Jonas Klima ičius | Te minas p o e mo. IV manding, não pe mi e os conside a
sinônimos diccioná io ainda não emos SinŽ 1980 é odos li uães língua sinônimos
diccioná io (no s em ge al, se nãopaisoma sinch onijas e especialmen e sin opias,
a composição da linha de sinônimos é a bi á io, e não e dadei os dados de
sinonimía). É uma imagem dis o cida: plokščias 1. ( ogas) lėkš as ( ogas), e 2. →
seklus, mas seklus p incipalmen e negilus, nedubus (lėkš ė), paskiausiai lėkš as.
An Ž 2003 4s a us lėkš as, nuolaidus, nuožulnus, slėsnas ku is akme isai
nepakilęs, zemas: Ši o po elio labai s a ūs k an ai, a ano lėkš i Všakio Rūdà; o
plokščias smailus quis a ikišęs(?!). Reikšmės nenusis o ėjimo ac os não poucos,
po exemplo: lėkš as 1. плоский: lėkš as dubuo плоское блюдо (no s i plokščias 1.
плоский ), apenas 2. (nes a us) пологий, отлогий LRKŽ 1988, пологий
p incipalmen e nuožulnus, nuokalnus, nuolaidus, nuo akus, pažulnus, nuokal us,
pašliaunus, só en ão lėkš as, mas com pažyma a m. (a segui ainda šlainus a m)
RLKŽ III 1984. Pa ece-se que cada au o aqui signi icmos de ineja, ikiuoja e
conhecimen o a m. aço de aco do seu a mę... O SinŽ 1980 en e dominan ês
nuo akus (pamažu, nes ačiai žemėjan is) sinónimos nuolaidus (palnas), nuožulnus
( ogas), pažulnus, žulnas (k an as), nuokalnus, nuokal us, pakalnus, nuož ilnus
a m., pašliaunus a m. ( ogas, colnas) e pašliaũ inas a m., pašlėdnus a m.
(di a), pašliuodnus a m. (lubos), šlainus a m. lėkš o não exis e de odo: pois
segundo a a mę do au o lėkš as é plokščias... Mas isso e óneo. S a Ž 2002 é
nuožulniosios loo inclined loo eins eigende Fußboden planche oblique
naklonny pol.
Tal ez acassando em supe a in e p a mines a ibu ões plokščias e lėkš as
signi ica i os colisões quando ela ainda não oi abolida e no minamojoje
leksikog a ijoje, como comp omisso e su giu a i icial su apdin o elhado. Tal ez
po isso g e a lėkš ės MokŽ 2000 não há da pala a lėkš as. Comp omissio solução
necessa iamen e šalin ino. E pala as plokščias e lėkš as codi icações
signi ica i os u gen emen e inig inas e consolidin inas. Não pode es a na
comum ala na comum al da pala a lėkš signi icações plokščias 1. lēzens;
plakans: plokščias ogas lēzens jum s, plokščia k ū inė plakanas k ū is, a lėkš as
1. plakans, 2. lēzens LieLaŽ 1964, lėkš as 1. la ; plane, 2. (nes a us) gen ly-sloping
LAKŽ 1991.
Min į, que lėkš as mo i uo ai pode se plokščias quan o apoiadas e imologia,
mas não comple amen e pi mykš ė mo y acija ealmen e se ia só gulsčias
embo a la iškas geninai is lêzns, lêzens lach (Būga II 1959: 421), mas lie .
y . al o. ložė i, -ėja (lõži), -ėjo bū i изlūžusiam, изgulusiam (ish ou o a ealo
sinónimos da língua bend inesa. Aqui é necessá io dize , que bend inês língua