160 Jonas Klima ičius |
Te minos à p azo. IV
JoNAs KLimA ičiUs
Ins i u o das línguas Lie u ių
VIET PAVADINMAI SU SANDU -VIETė Decidendendo, Se aisy ina adim ie ė? e
o necendo em ez de ad ie ės ada ie ę, di icilmen e bas a dize que menção ipo
dū inių com dėmeniu luga na linguagem não há mui o e que isso yi a essencialmen e
só XIX XX a. naujada ai (Umb asas 2007: 14). A mais simples p ecisão exigem dize que
já nos dicioná ios de Kons an ino Si ydo ha ia naujada ų paleida ie ė
paleis u ys ės namai, p ecisa ie ė iš ie ė (Pakalka 1979: Rodyklė). Kal ie ė kalėjimas
é Jokūbo B odo skio (~1692-1744) pala aine (LKŽ V 1959). E ago a apida omi e mos
lyd ie ė, li a ie ė. Só aquela única adim ie ės ne aisyklingumu e suas subs i uí
conside ando não é mais impo an e, mas ainda assim nãožmi š ina, que gausu ou o
da ybos modo dk . bd . / + luga dū inių, en e eles não poucos elhos. K. Si ydo
diccioná ios já há u ga ie ė, ugnia ie ė. Pa ies K. Si ydo naujada ai me ga ie ė,
auksa ie ė, geležia ie ė ūdynas (Pakalka 1979: Rodyklė) nep igijo, embo a u in
gy ą ūdiną ( 1. pelkė su udu andeniu, du pynas, 2. u in is ūdžių, ūdinas anduo, 3.
ūdos u in i zemė) 4. ūdos elkinys, kasykla K. Milkaus žodynas (daba e minas),
naujaisiais laikais pasida y a si ydiška ūd ie ė LEnc VI 1937 568 (LKŽ XI), apenas DŽ
1973 ūd ie ė ž . ūdynas 1. geol. ūdos elkinys (DŽ 1954 and 1972 ūdė geol. ie a,
onde há udos; udas, o 1978 Rudas 1. ūdos elkinys, kasykla). Da língua i a
men ionedinas sẽnosios (nepakeis a galūne) o mas d a ie a e ké ie a, naũjosios
keliã ie ė ké ie ė, da ža ie ė, guba ie ė e s a ie ė, kaima ie ė, kiema ie ė,
kluon(a) ie ė, kaupa ie ė, ké ie ė ke uo a, kęsuo a luga , kūgia ie ė, miška ie ė,
nama ie ė e oba ie ė, bu ie ė ie a, onde e a um apa amen o; luga sodybos (:
apa as 3. sodyba, bu a, ida, embo a 1. esidenamasis namas, oba, pi kia),
sodyb ie ė e sod ie ė, žag ie ė. Desde aš ų (i pala asynų) mais: akla ie ė,
alk ie ė, beb a ie ė BM e RT 281, da bo ie ė S. Daukan as da ba ie ė P. Ruigio e F.
Ku šaičio glodynai /
Te minas p o e mo. IV
Te minologia | 2007 | 14 161 abalho ie ê, dyk(a) ie ė, d a ie ė, gais a ie ė,
gim a ie ė, kapa ie ė, ka ie ė mūšio laukas F. pala aselmanno, S. Daukan as,
ku o a ie ė G 1988K 6, 36 lauža ie ė, lizda ie ė, moksla ie ė mok, nak yn ie ė,
Nesso ie ė L. I inskis, pel ie ė, poilsia ie ė, pon ie ė, slap a ie ė, s a a ie ė,
s i a ie ė, s a yb ie ė, š en ė ie ė, camping ie ė, F. Ku šaičio diccioná io
š en a ie ė J. Šlapelis, anden ie ė, asa ie ė, e sla ie ė, žaiba ie ė, žyg ie ė.
Negalima esquece que bū a e absolu amen e ne ykusių, po exemplo, sen ie ė A 1883
80, kalna ie ė i slesna ie ė (No s ėmęs slesna saus ie esink, o kalna ie es d ink)
Vaižan ask. De e ia eco da -se que gausu (i pasika ojančių) e semelhan es
kaima a džių: Bd ie ė, Bd ie ės ( ambém Bd ie is, Bd iečiai e Būd iečia, Būdã iečiai);
A lõ ie ê, Che iõška ie ė, G ažiã ie ė, Gùčia ie ė, Kluonã ie ė, Linksmã ie ė,
Liẽga ie ė, Pi k ã ie ė, Ramó ie ė, Salnia ie ė, Šl ie ė, Šmylã ie ė, Šùkia ie ė,
Zumb ickã ie ė; Žá d ie a; ambém Bl ie is, Masikškis, Põc ie is, Rãd ie is,
Šãk ie is, Úz os ie is; Bãiečiai Ta , Daukčia ie ė, Dd iečiai, Dd iečiai, D á , Gé iečiai,
Jú iečiai, Mėš iečiai, Mėš iečiai, Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Mėšiai, Põsiai, Sā k ičiai,
Sâ iečiai, Sâ iečiai, Sâ iečiai, Sâ iečiai, Sâ iečiai; Radim ie ė e augim ie ė são
ne aisyklingi da iniai, ala-se signi icado al e ki im ie ė. Mas ou o signi icado
ki im ie ė ex-luga de ki imo, pelo menos como po encialismo, pode ia se
miška ie ės luga , onde c esceu bosque, ex-lio miško mes o (LKŽ VIII 1970). Impossí el
de esol e na e minologia sem pesada sanda os pala as, po exemplo: šlapim akis,
šilum ežis, železinkelis, k i ulma is, sodyb ie ė, s a yb ie ė, ainiklapis, žiedynko is,
žiedynlapis, žiedynpumpu is, žiedynsos is, žiedyns iebis... A pa i des e pon o de
is a, a e minologia é semelhan e a nele não(iš) engiam e ainda mais pesadas
da inhas, especialmen e ki iežu, po exemplo: pamūdolūšis e Lašpamėmenė, Didupis,
A žulū, Ke kū, Plū, Tlū, Tkalkalkalkalė, Tkalė, Mežukalū, Mežū, Mežukalū, Pdū, Pp, Pp, Pp,
Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, Pp, P
A mais impo an e é o que de ambos di e en es da ybos modos de dk . bd . / + luga
(bū a ou esama) e ksm. + luga (no malmen e esama) pala as en am em comuns
mic osis emas seman ines ūd ie ė e kas ie ė, g ęž ie ė, ki a ie ė; lizda ie ė e
uok ie ė; poilsia ie ė, ku o (a) ie ė e gyd ie ė. Alguns a ibuição a um ka o
da ybos būdo bas an e keblus. Po an o é p eciso ala , enquan o há empo.
Jonas Klima ičius | Te minas ao e mo. IV O melho exemplo oi o a igo de Vinco
de An ano Lybe io A bem compos o a pala a ki a ie ė (KK I 1961: 351636).
Da ebos e da inio o ma ki a ie ė ques ão U bučio esol ido exempla men e.
Mas uma coisa icęs inexplio as e isso enseėsi po longos. A pala a ki a ie ė
signi icado oponen e di a cla amen e us. забой (Lybe is 1961: 35). Įdomo que lá já
menciona kas ie ė, g ęž ie ė, embo a kas ie ės não es eja não só LKŽ V 1959,
mas ambém DŽ 1954, e 1972 (a si anda só DŽ 1993); g ęž ie ė não exis e nem LKŽ III
nem DŽ 1993, embo a g ęž ie ė menciona já an e io men e mesmo A. Lybe io
(Lybe is e Ul ydas 1958: 71, 102), es á nos e mos de pala as: 1956 забой ki a ie ė
(kas), g ęž ie ė (g ęžinyje), забой скважины 1. g ęž ie ė, g ęžinio dugnas (geol.),
2. g ęžinio dugnas (geol.), š eka ki a ki a (k.) G G GGT i FŽ 1956, killing, plg
assassin ki as 1959, Pol Pol Pol Pol. ki a ie ė, 2. geol. g ęž ie ė, забой скважины
g ęž ie ė PolŽ 1984. Mas p opõe-se ci cum a ie ê oca não só em ki ie ê,
mas ambém melho a, em ki im ie ê (Lybe is 1961: 35). U bu is espondo: <...> a
pala a ki a ie ė <...> e mo de signi icado especial (pa yčajne, que e ao in és
usų забой) d ąsiai pode se u ilizado e con inua . No malmen e albai, cla o, ele é
pouco eque en e. Locoj ki a iečių limimas (miške) mais boni amen e pode dize
ki imų limimas (U bu is 1962: 49). Numa su p esa expe imen amos que e DŽ 1954
ki a ie ė ž . ki imas (2 signi icm.) ke amas ou изki s as miško po šina, e LKŽ
V 1959 já sem e e ência ki a ie ė ke amas miško po šina; ki imas: A limpeza
ki a iečių é um dos mais impo an es abalhos ag ícola lo es al ( a ybiniai
aš ai), embo a e ki imas 6. iški s as miško plo a, skynimas e do i oosios
linguagem, e de aš ų. Išei ų, que an es negu apa eceu mine ação e mo
ki a ie ė (gal jun amen e com kas ie e e g ęž ie e), miškininkai gy osios kalbos
pala a o ki imas, -ai não sabe po quê, eles mesmos susigal oję ou kieno ada i
subs i uė pelo ou o pa ai u naujada u ki a ie ė. 1962 m. U bučio cos umação
ou nepaisy a, ou p o a elmen e nė negi dė a al ez mesmo pačių kalbininkų: e DŽ
1972 ki a ie ė só miško uožas ki s i; co ada á ea de lo es a, e alhada 2.
iški s as bosque á ea, skynimas. Be eikalo kiš os ki im ie ės (zaboj!) baseada
ejeição (ki im ie ė ž . ki a ie ė DŽ 1972) u bū i gi a isso con ibuiu. Só DŽ
1993 ki a ie ė é ap esen ada já d i eikšmė 1. o es a uojas a a s i; á ea de
lo es a co ada, 2. ke ama uolienų ie a: anglių ki a ie ė. Eqüicamen e isso
esama pe einá el comp ominio ag adimen o modo. Va osena al ap esen ação
dos signi icados do ocabulá io con i ma: 1. Embo mui os ki a iečių, iogso
kelmai Vd 2007 32 54. 2. […] šach ininkai, […], o ç i leis is į ki a ie es Vd 2007 47 44.
U bucio Da sob e ki a ie ė e ki im ie ė (KK III 1962: 451650) espos a ao a igo
Te minologia | 2007 | 14 163
Ninguem de da ybininkai P anas Ska džius, Vincas U bu is, Saulius Amb azas não
es á con e sėję sob e ši okių eiksmo ezul a ų pa adinimų kaip ki imas, -ai
kokį eikšmingesnį, dis ink y ų bū o laiko po eikšmį esse esul ado pode se ,
ago a e pode se oco ęs no u u o. Is o con i ma e signi icados lexicinais, ex:
ecido 2. um jun o ape á el ecido quan idade: Daqueles a palas se á um ecido
Geis a a, 3. audeklas, audinys: Quan os me os de ecido įsime ei? Upýna.
Susi e pki e pimėlį, išsiauski audimėlį pasisiūsi, be ilkėsi J. Jablonskis;
mis u amen o 4. doonos leixa, adicionado e aga ado pão: Maišymui de a inha
ha e á, mas emminkam não Geis a a; 2. pdymas, pūdýmas 1. palik as neapsė as,
besiilsin is abalhamas campoas: Nelaiko pūdym ago a, só sė[ja], sė[ja]
Juodáičiai (Ju ba ko .). Embo a mui as ezes acos uma ia ala sob e aqueles
esul ados i esse no empo, po exemplo, suskyniau skynimą, supyniau pynimą
Ka ena, mas isso semp e pode se e u u o, dai ina coisa, já endo um nome
(daba e planą, p oje ą). Į aigos al ez az e aiba do se ojo ca ino empo,
embo a ki ados ediniai com p eesaga -imas o am ei os de eiksmažodžių
esamojo empo kamienų (Amb azas 1993: 24). By he way, alguns ais ediniai não
êm nem a meno seman ís ica união com empo kinkymas, -ai, g endymas, -ai,
pasakymas, -ai. P ecisa no a -se que em explicações de signi ica i os o u u o
empo mui as ezes sem necessidade é usado em luga do es i o. In oduzindo
ge almen e não se az di e ença de empo impo an e não empo, p esen e ou
exa o, impo an e des ina -se plg. malimas 2. mal ini ou sumal i g ūdai. pílima
se ia só já supil ado, isso como da pilsimas?! Miškininkai nosig iebė nugi s ą
pala a e pascadê necessa iamen e di e ença […] ki a ie ė (byje, I sandas de
u ojo empo ki -o) e ki imas: ki a ie ėje oco e um bosque ou sepa os de
á o es al imas, mas o que é ki ime? Isso não é uma i a língua baseada
di e enciis, aqui mais linguagem logizamen o. Se já designa , é iški s as lo es o
á ea mais p eciso e cla o se ia não al imas, e i osas línguas de ca a miške
изki s as á ea; skynimas, ki imas Šimkáičiai, Telšia, ž en is, Žemai ė, A. Juškos
žodynas (LKŽ IV 1957); menos ik ų miška ie ė Geg nai, Dùse os (LKŽ VIII 1970) isso
al ez o ien a pa a a miška como masy ą. V 1979 LTE sis ema oda con usa:
ki a ie ė 1. supe ícies que limi am a pon a do cañón, cons i uídas oolieną
a dančiu ins umen o […]...>, e 2. ki s i designa-se ou expulso a á ea o es al,
ainda bi žė 1. miško plo a, a ibuído ki s i, <...> LTE II 1977, e ki imo não, po que
ki a ie ė <...>, ou escki s as miško plo a. VLE X 2006 supe ícies que limi am a
pon a do pozinho, […]...> é ki a ie ė 3., o 1. iški s as e não plan adas ou de si ainda
não jélés o es a ea <...> (au o lo es kinikas An anas Juod alkis) e 2.
ke amo lo es o
164 Jonas Klima ičius | Te minas p o e mo. IV plo a, da bi žė 3. miško á ea,
não. T umpa concluada há meiocen o ano apiga ę ki a ie ę miškininkai nãoiauja
s y uo i, o que isso é isso ski iamas ki s i ou изki s as, isso e iški s as, e
ke amas á ea. Sem sé io e minos miškininkys ės ocodyno aqui nada não se á.
Auga ie ė ixou LKŽ I2 1968, e DŽ 1993 suno min a: augim ie ė ž . auga ie ė pie a,
onde a plan a na u almen e c esce. Rad ie ė ixada mui o mais a de AplApsŽ
2000. Ainda depois de 7 anos sugal o a o e ece de aco do analogia com
plan a ie ė ada ie ė (Umb asas 2007: 14). Se p ecisa daquela analogia pois emos
um bom p eceden á, como U bu is ejei ou analógica segundo kas ie ę e
g ęž ie ę o mą ki ie ė: a a aliou como okio pa bondoso (U bu is 1962: 48),
mas eikė ki a ie ę a ojamą já mais de quinze anos (U bu is, ali mesmo). Mais
impo an e, que nep i ūk ų on ade, on ade e empo conse a , o que
ealmen e necessá io. O analogijų es i di e en es, aukian es e em opos as
pa es, nes e caso ad ila: ad ilà, ad iliukas psn., a m. as ino c iança s .
pames inukas DŽ 1954 (DŽ 1972 nem psn., nem a m.; DŽ 1993 s . as inukas). A.
Umb asas passou nadaip ne alinęs pe im ie ę ( o mali dings is não exis e nos
diccioná ios). Ela é semelhan e, mas di e en e negu adim ie ė, augim ie ė,
pe ė i, pe i, pe ėjo é um eiksmažodis ipo mix o, aigi de pe ėjimas se ia
g iozdas pe ėjim(a) ie ė, e dū inhos com esse (miš iojo ipo) eiksmažodiniu
sandu são não ca ac e ís icos, embo a possí eis (há gulda ie ė gulykla e
mesmo eiksmažodina do secundá io). Pe im ie ė se ia neben do pa icipio I
sando pe imas, -a, mas desses não se sabe. O possí el da inys pe a ie ė se ia
bene d ip asmiškas al ez p incipalmen e como pe ai (bičių) + luga (a ilyje).
Assim de e ia decij is o mai pé ie ė (ji o alin ų e ad ie ę).
Lizda ie ė ie a lizdui, us o a Vaižgan o e o o ni ólogo Tado I anausko,
leksikog a icamen e ixada LKŽ VII 1966, mas de DŽ só DŽ 1993. Neleg a decidi ,
ka o da ybos būdo é žiema ie ė LEnc IV 1936: 1383, T. I anauskas (LKŽ XX 2002)
e ziemo ie ė DŽ 1972. Nebaig as e no minização DŽ 1993 como dize inesnė
ziemo ie ė, pois é aiškinama žiemojimo ie a, e žiema ie ė nusacoma só
sinoním žiemo ie ė. Da ybinis an onimas asa ie ė asa ojimo luga DŽ 1993
i gi ne isai aiškios da ybos I sandas pode se e de asa -o i. Žiemo ie ė
o malmen e se ia de žiema + luga , žiema ie ė de ziem-o i + luga , mas
necessa iamen e jungiamasis oz -aanalogiamen e pode se e de žiemos. Mais
a de a melho se ia assis i a osena p imei oumo o nece o mą
žiema ie ė (T. I anauskas).
dis inguamo pag . e in e mediá ios ki imams, <...> (au o ius) VLE III 2003, e ki imo
Te minologia | 2007 | 14 165
Ne š a ie ė žu ų ne šimo ie a DŽ 1954, 1972 e 1993, LKŽ VIII 1970 o malmen e
ambém pode ia se biejų da ybos būdų, embo a eikiausiai es á de ne š as +
ie a. Žūkla ie ė žūklės ie a DŽ 1993, LKŽ XX 2002 suda y a aiškiai iz žūklė +
ie a. Plin an aiškios mo y acijos da inių madai al ez pa a quem
desapa eojasi ena pesca galėsian e s is. Mas medž-ioklei em po ą como
jus amen e melho con ém žū-klė (:2žū i y . ž ejo i, žu au i DŽ 1993), e
žūkla ie ę keis i luga de pesca ne acionalu.
Nuola encon a-se pa ecidos da inhos, mas não semp e com sucesso. An ai
o esc i o Pulgis And iušis é pa a ojęs pala a [musių] miego ie ė M 1992 2
36. Regula mais po en e se ia do miga ie ê, mas pois com jungiamuoju balsiu
-oįsigalėjusi e da bo ie ê. Realmen e aisy ina maudim ie ė LP 1985 86 2, mas
ce amen e se ia não maudym ie ė, e mauda ie ė.
De e ia lemb a -se dú inio e do co esponden e compos o os signi icados podem
di e i , exemplo. : da bo ie ė abo, local de se iço (kaip įs aiga) e local de
abalho especí icamen e equipado, des inado a luga abalha ; assen amen o
DŽ3 é in e p e ado de o ma imp ecisa como esidência: es e é e é o
assen amen o luga onde i e uma pessoa, e assen amen os, á eas esidenciais
luga es de ida e a i idades das pessoas cidades, cidades, aldeias VLE VI 2004. não
SUTAPDINTAS, O PLOKŠČIASIS STOGAS Pe gun a, ou bem ajus ada s inga, qual
se ia a bondade desnecessá ia, que não é quase cla ? Não só obscu o, mas
ambém es anha. No en an o expe imen inėjus e , que ou os possí eis
candida os obs au o, embo a sem bū ino eikalo, po ém não comple amen e e
sem nenhuma azão. Na u almen e, a kliudi a ealmen e é p eciso, po que oi
escolhido (anaip ol e não de odos) a pio opção. Explicina-se que al elógio
coincpndino com lubos. Mas aqui de imedia o saiu a imp ecisão do e mo e inclin ini
ogo (ou sua pa e) pode se coincdin o com lubos. Ou a yda neaišku (is do
mesmo e mo), com quem su apdin o. E nada mais coincidido no cons uiboje não
há, embo a, digamos, de um anda lo pode coincidi com ou o pisoimis.
Su apdin o e o é usado e em cons ução cien í ica li e a u a, e especialmen e
pe iodikoje ( o almen e no o exemplo: especializaojasi no campo de opo de
s apdin os e ladei ões Vd 2007 31 20). Mas ma a ilhus coisa seu não exis e não só DŽ
1993, LKŽ XIII 1984 e XV 1991, RLKŽ II 1983 e IV 1985, LRKŽ 1988, mas e PolŽ 1959 e 1984, S a Ž
2002.
E encon a emos e mos dos dicioná ios ainda ambém odaip. An ai
PolŽ 1959 placa de elhado lėkš as ogas, PolŽ 1984 e plana, e planoскатная elha
166 Jonas Klima ičius | Te minas an e e mo. IV lėkš asis ós (p šng. скатая крыша
plokščiasis ogos la [deck] oo , e ace Flachdach oi u e- e ase pla [en oi
e asse] плоская крыша, o s a usis ogos s eep oo s eiles ab up Dach
крутаякрыша.
Li e a ū oje apascuda e mis u o, p z. : Se edi ício sem padogês, isso e es imen o
e e o unções execu a uma cons ução, chamada su apdin u denginiu ci ilP 1969 7.
De aco do com o nuolydgio amanho, os ogus podem se subdi idi em s ačiašlaičius
(com maio do que 100 nuolydžiu), lėkš ašlaičius (4-100) e plokščius (0-40) ( enbid, 98).
Plokščiųjų ogų cons ução consis e em gelžbe onino sob e enio, ga o isoliação,
šiluminės isoliação, hid oizoliacinio camada e g indų, que ao mesmo empo são e
cobe a do ogo (ibid, 119).
Já DŽ 1972 e o 1. é lėkš as, s a us, plokščias ( aip e DŽ 1993). Todos
di e en es, mas são odos cla os? Asumação a mui os pa ece á aščias,
mas a espos a se á inespe ada.
Realmen e inespe ada é a explicação da pala a lėkš as 1. plokščias, negilus (no s
exemplos de plokš umo ne odo: lėkš as dubuo (plg. lėkš ė 1. lėkš as dubuo),
lėkš as ogo, lėkš i salos k an ai (nes a ūs, nuolaidūs) DŽ 1954; 1. plokščias, igús:
lėkš os solo água nenubėga, 2. nes a us, nuolaidus, nuožulnus: lėkš as ogo, lėkš i
islas k an ai, 3. negilus: lėkš ė dubuo DŽ 1972 e 1993 (plg. lėkš ė 1. apsk i as indas
nuolaidžiais k aš ais DŽ 1972, 1. apsk i as comes í el indas nuolaidžiais k aš ais
DŽ 1993, e DŽ 1972, e DŽ 1993 são: gili lėkš ė s iubai, negili mėsai)1. Gilios pla sš es e
k aš ai u bū s a esni.
Já DŽ 1954 plokščias 1. lygus, neišgaub s, p iplo as ilus ou-se 1 DŽ 1954 não há da pala a puslėkš ė, e DŽ 1972 e 1993
ap esen a-se nãoik a puslėkš ės signi icado 1. maža lėkš ė (2 pusės lėkš ės kiekis), o que isso na e dade a osena
cla amen e indica! é lėkš elė nedidelė lėkš ė id alinei, puodeliui ou k . padė i: se icio lėkš elė DŽ 1972, 1. nedidelė
lėkš ė DŽ 1993 (e 2. pusės kiekis pusė lėkš ės). Simila men e mui o onde explicado e semdububenim 1. pequelis dubuo
DŽ 1954, 1972 e 1993, 1. desdélice, meno dubuo LKŽ X 1976. Mažesni indai ge almen e são chamados não dū iniais com
sandu- pus, e pequenezas p eesagões ed s a inai ė, kibi ėlis, puodukas, ska delė, bu eliukas bu elai is, s iklinėlė
s iklinai ė, lėkš elė lėkš ai ė, dubenėlis ( aip ambém maišelis, k epšelis, pin in pin i iainai ė, dėžu ė), apenas mais
ecen es, mas de hal bu eli (plgli is de pus li o alpos bu elis) hal imes, hal imes, hal imes, hal imes, hal
imes. O e mo do palácio ag ícola de pusdubenis em ez de es animidade palmiskas (lenk. półmisek) GK 1934 58 86
( a . palun 1. dubuo, 2. padėklas LKŽ IX 1973, LKŽ IX não ixado palumickas Pl iškiai) na e dade de e ia se puslėkš ė
juk e explica-se: 2. kiek gilesnė pailga lėkš ė, po que é um ecipien e de ma e iais (ke amikos) e asono, só não pus
ėš ė, mas pus ėš ė (plg. p abiek). Cabe a i a a a enção que блюдо p incipalmen e é 1. didlėkš ė, 2. lėkš ė, só 3. dubuo
P ekŽ
1996. Do semelhan es indai dubuo 1. apsk i as dubus aso; […]...> DŽ 1993, 1. pla us e dubus ed alus u as
s iubai, p ausimuisi, la bimui e e c., […]...> LKŽ II2 1969, lėkš ė 1. apsk i as edom indas nuolaidžiais k aš ais
DŽ 1993, 1. ap alus indas lėkš ais k aš ais, do qual é comido LKŽ VII 1966 (apib ėž ys
šlai inis ogos), embo a плоское перекрытие plokščioji pe danga, o S a Ž 2002 isso
Te minologia | 2007 | 14 167 jun inho plokščias e o, DŽ 1972 explicado mais
p ecisamen e iesiu e ligiu supe íciumi, ho izon almen e liggus, DŽ 1993 p asčiau
queis em e asas de supe ícies. DŽ 1972 e 1993 é e plokščias ogis, -ė (namas).
Plokščio signi icado em comun inha alação ned ip asmiamen e indica e seu
ediniai e minai plokš ė, plokš elė, plokš ainis, plokš uma geom. e geog .,
plokščiakalnis (no s quan o banguo u pa ilhiumi), plokščiaspaudė, plokščia eplės,
plokš nis (kapas) a cheol. (plokščiu pa e šiumi), ambém e mininiai būd a džiai
plokščiadugnis, -ė (na ios, al is), plokščia i šūnės (kal os), plokščiag ūdžiai
( ikiai), plokščia a piai (miežiai).
No en an o LKŽ X 1976 plokščias 4. lėkš as: lache Schüssel plokščias bliūdas P. Ruigio diccioná io (pa ikslin a de
odo) (pliokščias e pliokš us nes e signi icado não ixado). Na u almen e, ši ai é não do a ual comumena
linguagem ago a plokščias dubuo se ia con adic io in adiec o. Ou o o e ece galelis é LKŽ VII 1966 lėkš as 1.
plokščias, plynas, egús K da na, Ka ena, Skisnemunė, p ūsų esc i os, ambém 1. plokščias Sin au a (ZanŽ II 2004),
a ian e lėkšnas z . lėkš as 1: lėkšnas ogas J. Jablonskis (no s lėkšnus z . lėkš as 3: lėkšni o ielka i gi J.
Jablonskis). Só placa 2. nuolaidus, nuožulnus, nes a us ( eikšmės a ealas indicado insu icien emen e), 3. su
nuolaidžiais k aš ais, negilus, nedubus: lache Schüssel lėkš as bliūdas (o ie e Schüssel dubus bliūdas) F.
Ku šaičio žodynas (pa ikslin a de isu) // seklus: lėkš a ie a Vilka škis, ambém 3. seklus, negilus Lukšia (ZanŽ II
2004). K. Milkaus pala aine abejaip: bliūdas lėkš as, plokš us eine lache Schüssel (pa ikslin a de isu).
Planoščias signi icado p incipal na linguagem gene inha pode se apenas ho izon almen e ligus. No en an o e
plokščio, e lėkš o signi ica i os mencionados a ia imai a mėse, não há ainda de odo exaclios) di e e não de
essencial, e mais ma e ialaga (não de odo semp e), além disso, dubens paski is amplnė. Kad é dois, susiklos ê
his o icamen e. Šaknimis abudu, ago a mo y uo i indo pa idalo peculia idadesamis (dubuo: dubus, lėkš ė:
lėkš as), é elacionadas com p a oalo e come imo. Dubuo (K da na, Ga gžda; a . dubenis
Sk iaũdžiai) LKŽ II2 1969 Kazimie o Būgos siūlymu (Sabaliauskas 1990: 293) i bene Jono Jablonskio ūpesčiu
pakei ė jau P. Ruigio žodyne iksuo ą sla ybę bliūdas (bliūdelė jau J. B e kūno Biblijoje) LKŽ i2 1968, o us.
блюдо bend asis sla ų skolinys iš go . bius (kilm. biudis) dubuo < biudan siūly i (Фасмер I 1986). E us. misca da
pala a misa mažybinė o ma, lenk. misa, miska, miseczka bend asis sla ų skolinys eikiausiai pe go . mēs de
ulg. lo . mēsa < lo . mensa s alas; comidais, p iekal (Фасмер II 1986; B ückne 1974). Segundo misca p ide in a e
emp és imo de lo . discus (< g . discos) sk idinys (i algiui pasidė i; segundo pa idalą lėkš ės dubens
pi m akas) pe ge manus ( id. ol. disc, sen. ok. aukš . isc → ok. Tisch) o ma sla iška lenk. deska, us. boska,
uk . áška (Фасмер I 1986; B ückne 1974). Lėkš ė (Šã ės, Pandėlỹs, Skisnemunė) LKŽ VII 1966 (gal be eikalo
F aenkel 19551965 conside ada naujada u) ėlgi g eičiausiai Jablonskio į aisy a ie oj já J. B e kūno Biblijoje
a o os o ielkos (y a i a ian ų) LKŽ XVI 1995, skolin os de sla ų us. тарелка < lenk. ale z < chek. alř,
sla ų de ge manų ( id. ok. aukš . alie ), des es de i al. aglie e < aglia e pjau i < lo . alia e pjau i(Фасмер
IV 1987;
B ückne 1974).
168 Jonas Klima ičius | Te minas p o e mo. IV manding, não pe mi e os conside a
sinônimos diccioná io ainda não emos SinŽ 1980 é odos li uães língua sinônimos
diccioná io (no s em ge al, se nãopaisoma sinch onijas e especialmen e sin opias,
a composição da linha de sinônimos é a bi á io, e não e dadei os dados de
sinonimía). É uma imagem dis o cida: plokščias 1. ( ogas) lėkš as ( ogas), e 2. →
seklus, mas seklus p incipalmen e negilus, nedubus (lėkš ė), paskiausiai lėkš as.
An Ž 2003 4s a us lėkš as, nuolaidus, nuožulnus, slėsnas ku is akme isai
nepakilęs, zemas: Ši o po elio labai s a ūs k an ai, a ano lėkš i Všakio Rūdà; o
plokščias smailus quis a ikišęs(?!). Reikšmės nenusis o ėjimo ac os não poucos,
po exemplo: lėkš as 1. плоский: lėkš as dubuo плоское блюдо (no s i plokščias 1.
плоский ), apenas 2. (nes a us) пологий, отлогий LRKŽ 1988, пологий
p incipalmen e nuožulnus, nuokalnus, nuolaidus, nuo akus, pažulnus, nuokal us,
pašliaunus, só en ão lėkš as, mas com pažyma a m. (a segui ainda šlainus a m)
RLKŽ III 1984. Pa ece-se que cada au o aqui signi icmos de ineja, ikiuoja e
conhecimen o a m. aço de aco do seu a mę... O SinŽ 1980 en e dominan ês
nuo akus (pamažu, nes ačiai žemėjan is) sinónimos nuolaidus (palnas), nuožulnus
( ogas), pažulnus, žulnas (k an as), nuokalnus, nuokal us, pakalnus, nuož ilnus
a m., pašliaunus a m. ( ogas, colnas) e pašliaũ inas a m., pašlėdnus a m.
(di a), pašliuodnus a m. (lubos), šlainus a m. lėkš o não exis e de odo: pois
segundo a a mę do au o lėkš as é plokščias... Mas isso e óneo. S a Ž 2002 é
nuožulniosios loo inclined loo eins eigende Fußboden planche oblique
naklonny pol.
Tal ez acassando em supe a in e p a mines a ibu ões plokščias e lėkš as
signi ica i os colisões quando ela ainda não oi abolida e no minamojoje
leksikog a ijoje, como comp omisso e su giu a i icial su apdin o elhado. Tal ez
po isso g e a lėkš ės MokŽ 2000 não há da pala a lėkš as. Comp omissio solução
necessa iamen e šalin ino. E pala as plokščias e lėkš as codi icações
signi ica i os u gen emen e inig inas e consolidin inas. Não pode es a na
comum ala na comum al da pala a lėkš signi icações plokščias 1. lēzens;
plakans: plokščias ogas lēzens jum s, plokščia k ū inė plakanas k ū is, a lėkš as
1. plakans, 2. lēzens LieLaŽ 1964, lėkš as 1. la ; plane, 2. (nes a us) gen ly-sloping
LAKŽ 1991.
Min į, que lėkš as mo i uo ai pode se plokščias quan o apoiadas e imologia,
mas não comple amen e pi mykš ė mo y acija ealmen e se ia só gulsčias
embo a la iškas geninai is lêzns, lêzens lach (Būga II 1959: 421), mas lie .
y . al o. ložė i, -ėja (lõži), -ėjo bū i изlūžusiam, изgulusiam (ish ou o a ealo
sinónimos da língua bend inesa. Aqui é necessá io dize , que bend inês língua