scieee Science in your language
[lt] (orig) [de] [fr] [it] [es] [pt]

Terminas prie termino. IV

Read accessible full text
Machine-translated document

This is a machine-generated translation of the original document and may contain errors, omissions, or changes in meaning. Do not rely on this translation for quotations, citations, or authoritative references. Please consult and cite the original document.

Terminas prie termino. IV

Author: Jonas Klimavičius
Year: 2007
Source: https://journals.lki.lt/terminologija/article/download/580/670
160 Jonas Klima ičius |
Te minus bei Te min. IV
JoNAs KLimA ičiUs
li auischen Sp achins i u
VIET PAVADINIMAI SU SANDU -VIETė En scheidend, Ob aisy ina adim ie ė? und bei
de Be ei s ellung s a dessen ad ie ės ada ie ę, kaum genüg zu sagen, dass
den e wähn-Typs dū inių mi dėmeniu Pla z im Sp echen nich iel und dass es y a im
Wesen lichen nu XIX XX a. naujada ai (Umb asas 2007: 14). Ein achs e Genauigkei
e langen zu sagen, dass schon in Kons an inos Si ydos Wö e büche n gab es
neue ada e paleida ie ė paleis u ys ės namai, b auch ie ė iš ie ė (Pakalka 1979:
Rodyklė). Kal ie ė kalėjimas is Jokūbo B odo skies (~1692-1744) Wodene (LKŽ V 1959).
Und je z pasida omi Te mine lyd ie ė, li a ie ė. Nu de eine adim ie ės
ne aisyklinghei und ih Aus ausch en e we e is nich wich igs e, abe dennoch
neužmi š ina, dass gausu eines ande en Da ybos Baudo dk . bd . / + O dū inien,
zwischen ihnen nich wenige senen. K. Si ydos Wö e ynen schon gib u ga ie ė,
ugnia ie ė. Pa ies K. Si ydo naujada ai me ga ie ė, auksa ie ė, geležia ie ė
ūdynas (Pakalka 1979: Rodyklė) nep igijo, obwohl u in gy ą ūdiną ( 1. pelkė su udu
andeniu, du pynas, 2. u in is ūdžių, ūdinas anduo, 3. ūdos u in i zemė) 4. ūdos
elkinys, kasykla K. Milkaus Wo ynas (daba e minas), neuisiais Zei en pasida y a
si ydiška ūd ie ė LEnc VI 1937 568 (LKŽ XI), nu DŽ 1973 ūd ie ė z . ūdynas 1. geol.
ūdos elkinys (DŽ 1954 und 1972 ūdė geol. ie a, wo es Rude gib ; Rude, o 1978 1. ūdos
elkinys, kasyna). Aus lebös Sp ache menė inas we denosios (nepakeis a galūne)
Fo m d a ie a und ké ie a, naũjosios keliã ie ė ké ie ė, da ža ie ė, guba ie ė und
s a ie ė, kaima ie ė, kiema ie ė, kluon(a) ie ė, kaupa ie ė, ké ie ė ke uo a,
kęsuo a s elle, kūgia ie ė, miška ie ė, nama ie ė und oba ie ė, bu ie ė ie a, wo
es ein Wohnung wa / sodyboss elle (: las 3. sodyba, bu a, leben, obwohl 1.
lebensamasis namas, oba, pi kia), sodyb ie ė und sod ie ė, zaag ie ė. Aus aš ų (i
wo ynen) meh : akla ie ė, alk ie ė, beb a ie ė BM und RT 281, da bo ie ė S.
Daukan as A bei s ie ė P. Ruigio und F. Ku šaicija Wö e nai /
Te minas bei Te min. IV
Te minologija | 2007 | 14 161 A bei s elle, dyk(a) ie ė, d a ie ė, gais a ie ė,
gim a ie ė, kapa ie ė, ka ie ė mūšio laukas F. naudelmanno wo ynas, S. Daukan as,
ku o a ie ė G 1988K 6, 36 lauža ie ė, lizda ie ė, moksla ie ė mok, nak yn ie ė,
Nesso ie ė L. I inskis, pel ie ė, poilsia ie ė, pon ie ė, slap a ie ė, s a a ie ė,
s i ė, s a yb ie ė, š en ė ie ė, kamp ie ė, F. Ku šaičio slo ynas š en a ie ė J.
Šlapelis, anden ie ė, asa ie ė, e sla ie ė, žaiba ie ė, žyg ie ė. Negalima
e gessen, dass bū a und ganz ne ykusių, beispielsweise, sen ie ė A 1883 80,
kalna ie ė und slesna ie ė (No s ėmęs slesna saus ie esink, o kalna ie es d ink)
Vaižan ask. Sehen soll e e e inne n, dass gausu (i pasika ojančių) und ähnlichen
kaima a džių: Bd ie ė, Bd ie ės (auch auch Bd ie is, Bd iečiai und Būd iečia,
Būdã iečiai); A lõ ie ė, Če iõška ie ė, G ažiã ie ė, Gùčia ie ė, Kluonã ie ė,
Linksmã ie ė, Liẽga ie ė, Pi k ã ie ė, Ramó ie ė, Salnia ie ė, Šl ie ė, Šmylã ie ė,
Šùkia ie ė, Zumb ickã ie ė; Žá d ie a; auch Bl ie is, Masik ie is, Põc ie is, Rãd ie is,
Šãk ie is, Úz os ie is; Bãie Ta , Dačie, Dačie, Dd ieča, Dd ieča, D a , Gé ieča,
Gé ieča, Jú ieča, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš,
Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš, Mŕš. Radim ie ė und augim ie ė
sind ne aisyklige da nisse, gesp ochen im Bedeu ung so und ki im ie ė. Abe eine
ande e Bedeu ung ki im ie ė ex en Ki imspla z, wenigs ens als Po en ialismus,
könn en sein miška ie ės ie a, wo wuchs Wald, ex en miškopla z (LKŽ VIII 1970)
an onimas. Im Te minie ung is es nich möglich, sich ohne schwe e sanda os Wö e
zu en we en, z. B.: schlapim akis, šilum ežis, eisenbahnelis, k i ulma is, sodyb ie ė,
bayb ie ė, ainiklapis, žiedynko is, žiedynlapis, žiedynpumpu is, žiedynsos is,
žiedyns iebis... Aus diesem Blickwinkel ähnel de Te minie da in ne(isch) engiemi und
noch schwe e e Da nisse, besonde s Ki iežu, z. B.: pamūdolūšis und
Lašpaménė a ūšis, A žuliai Didupis, Ke kūpiai, Tkalakalūpiai, Tkalūpiai, Tkalūpiai, Pud,
Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud,
Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud,
Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud,
Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud, Pud
Das Wich igs e is das, dass beide un e schiedliche Da bie ungsweisen dk . bd . /
+ s elle (bū a ode esama) und ksm. + o (no male weise esama) wo e eingeh in
allgemeine seman ische mik osys eme ūd ie ė und kas ie ė, g ęž ie ė, ki a ie ė;
lizda ie ė und uok ie ė; poilsia ie ė, ku o (a) ie ė und gyd ie ė. Einige Zuo dnung
zu einem ka o Da ybos būdo ziemlich keblus. Deshalb muss sp echen, wäh end Zei .
Jonas Klima ičius | Te minas bei Te min. IV Bes e Beispiel wa Vinco U bu ius
An ano Lybe io a iknelį Is gu zusammengese z das Wo ki a ie ė (KK I 1961:
351636). Da ebos und Da inium o men ki a ie ė F age U bu ius ausge äß
beispielsweise. Abe eine Sache bläs une unden und es ä ėsi langgai. Des Wo es
ki a ie ė Bedeu ung oponen en gesag e a deu lich us. забой (Lybe is 1961: 35).
Įspänend, dass do schon e wähn kas ie ė, g ęž ie ė, obwohl kas ie ės nich
nu LKŽ V 1959, sonde n auch DŽ 1954, und 1972 (a si anda nu DŽ 1993); g ęž ie ės
gib wede LKŽ III noch DŽ 1993, obwohl g ęž ie ė men men ig schon ühe selbs
A. Lybe io (Lybe is und Ul ydas 1956: 71, 102), is in e minen Wö e n: забой
ki a ie ė (kas), g ęž ie ė (g ęžinyje), забой скважины 1. g ęž ie ė, g ęžinio
dugnas (geol.), 2. g ęžinio dugnas (geol.), š eka ki eko ki a (k.) G G GGT 76, 1956,
Ž alnė забой, pl. moo dnik 1959, ki as Poldos, 1. kas. ki a ie ė, 2. geol. g ęž ie ė,
забой скважины g ęž ie ė PolŽ 1984. Abe o geschlagen wi d Ki a ie ę zu
ände n nich nu in ki ie ę, abe auch ge igs e, in ki im ie ę (Lybe is 1961: 35).
U bu is an wo ako: <...> Wo ki a ie ė <...> spezialens Bedeu ungs Te min
(pawyପରି, dass und s a is usų забой) d ąsiai kann sein e wende und wei e .
Gewöhnlich spbai, na ü lich, e is wenig e o de lich. O oj ki a ischen
einigung (miške) schöns ens kann man sagen ki imų einigung (U bu is 1962: 49).
Nüsse e leben wi , dass auch DŽ 1954 ki a ie ė ž . ki imas (2. bedeu m.)
ke amas ode auski s as miško plo as, und LKŽ V 1959 schon ohne Hinweis
ki a ie ė ke amas miško plo as; ki imas: Ki a äischen Reinigung is eine
wich igs en Waldwi scha a bei en ( a ybinie sch i ) obwohl und ki imas 6.
iški s as miško lo , skynimas und aus lebosios Sp ache, und aus aš ų. Išei ų,
dass ühe negu e schien de kasybos Te minus ki a ie ė (gal zusammen mi
kas ie e und g ęž ie e), miškininkai lebosios Sp ache Wo zu ki imas, -ai nežinia
wa um, selbs sichigal oję ode kieno ada i e se ze e dami e kem zu
ande en neuenada u ki a ie ě. 1962 m. U bu ius Ve we igung ode nepaisy a,
ode höchs wah scheinlich nė negi dė a gal soga pačių kalbininkų: und DŽ 1972
ki a ie ė nu miško uožas ki s i; abgehende Wald läche, und Ab im 2. iški s as
Wischobe eich, skynimas. Be eikalo kiš os ki im ie ės (zaboj!) beg ünde e
Ablehnung (ki im ie ė ž . ki a ie ė DŽ 1972) u bū auch zu das beigeb ach .
Nu DŽ 1993 ki a ie ě wi d o geleg schon d i eikšmė 1. Wälško uožas du chs i;
abgeschni ene Wald läche, 2. ke ama uoliene S elle: anglių ki a ie ė.
Wi ksams ens is es esama pe einamojo komp ominischen Dankem A do.
Va osena bes ä ig solche Wo es bedeu ungen Da s ellung: 1. Übe all iel
ki a iečių, iogso kelmai Vd 2007 32 54. 2. […]...> šach ininkai, […]...>, gezwungen
leis is in ki a ie es Vd 2007 47 44.
A ikel Da übe ki a ie ė und ki im ie ė (KK III 1962: 451650) An wo au
Te minologie | 2007 | 14 163
Niemande on da ybne n P anas Ska džius, Vincas U bu is, Saulius Amb azas
is gesp ochene übe schi okies Geschich s esul a en Namenungen wie
ki imas, -ai kokį bedeu ungs ollesnį, dis ink y ų Wohn o-Zei po eikšmį das
E gebnis kann sein, je z und kann in Zukun sein geschehęs. Das bes ä ig
auch lexische Bedeu ungen, z. G.: gewimas 2. einu zusammen abge e enem
Geweklo Menge: Aus denen Ha pal wi d ein Gewim Geis a a, 3. audeklas, audinys:
Wie iele Me e des Webimo einsime ei? Upýna. Susi e pki e pimėlį, ausiauski
audimėlį pasisiūsi, be ilkėsi J. Jablonskis; mischymas 4. duonos eisla, eingemiß e
und gezäug e B o e: Maißigung de Mehle wi d, abe e minkem nich Geis a a; 2.
pdymas, pūdýmas 1. gelik as neapse z , besiilsin is a beamas eldas: Nelaiko
pūdym je z , nu sė[ja], sė[ja] Juodáičiai (Ju ba ko .). Obwohl ich o mals
angewöhn e übe jene E gebnisse sp echen wä eoju Zei , zum Beispiel,
suskyniau skynimą, supyniau pynimą Ka ena, abe das kann doch imme sein und
zukün iges, da y inas Ding, schon mi einem Namen (daba und planą, p ojek ą).
Eing aiges mag mach und daiba aus dem sein ages ka inischen Zei , obwohl
ki adas ediniai mi P eesaga -ims wu den aus eiksmažodžių esamojo Zei
kamienů gemach wu den (Amb azas 1993: 24). Beiweile, einige solche ediniai
haben noch ge ings en seman ischen Ve bindungen mi Zei kinkymas, -ai,
g endymas, -ai, pasakymas, -ai. Reich beme k zu, dass Bedeu nissen
E klä ungen sein wi dis Zei ne zui ohne Bedingung e wende wi d s a es
esamojo. Eingeben wi d no male weise nich gemach Zei un e scheiden
wich ig nich Zei , gegenwä ig ode gewas , wich ig o gese zen plg. malimas 2.
mal ini ode sumal i g üdai. pylim wä e nu jau geschil e , das wie da pilsimas?!
Miškininkai nusg iebe e nugi s ą Wo und passa ė nich inu Un e schieden
ki a ie ė (beihe, I sands aus wa ajam Zei ki -o) und ki imas: ki a ie e e
e olg woško ode einzelne Baums Ki imas, abe was is ki ime? Das is
nich lebąja Sp ache basi a un e schiedis, hie meh Sp achen logiza imo. Wenn
schon bes imm , is iški s as waldsko lächen genaue und kla e wä e nich
ki imas, und lebische Sp achen auska a miške auski s as lächen; skynimas,
ki imas Šimkáičiai, Telšia, ž en is, Žemai ė, A. Juškos Wo ynas (LKŽ IV 1957);
wenige ikk e miška ie ė Geg nai, Dùse os (LKŽ VIII 1970) das ielleich
o ien ie in miška als masī u. V 1979 LTE Sys em ganz e wechsel : ki a ie ė
1. kas inische End umschließende Obe lächen, de gebilde wi d olieną
a dančiu ins umen <...>, und 2. ki s i zugewiesen ode ausgeschni en
Wald läche, noch bi žė 1. miško lo , ausgezeichne e ki s i, <...> LTE II 1977, a
ki imo gib , weil ki a ie ė <...>, ode auski s as miško lo . VLE X 2006 Kassinio
end beg enzende Obe lächen, […]...> is ki a ie ė 3., o 1. iški s as und ungep lanz ode selbs noch nich žėlęs Wald läche <...> (Au o Fo s mins e An anas Juod alkis) und 2. ge amas Wald
164 Jonas Klima ičius | Te minas bei e mino. IV lo as, da bi žė 3. miško läche,
gib es. T umpa olgada o halbs ümigem Jah paiga en eine ki a ie e die
o s kininkai nich iauja s y uo i, was das is das ski iamas ki s i ode
auski s as, das und iški s as, und ke amas lo as. Ohne e ns o
o s kininkenscha e minen wö dyno hie nich s wi d.
Auga ie ė ixio a LKŽ I2 1968, und DŽ 1993 suno min a: augim ie ė ž . auga ie ė
Pla ze, wo die P lanze na ü lich wächs . Rad ie ė ixie e iel spä e AplApsŽ
2000. Noch nach 7 Jah en sugal o a o zuschlagen nach Analogie mi wachs ie ė
ada ie ė (Umb asas 2007: 14). B auch man de Analogie denn wi haben einen
gu en P äzedenz, wie U bu is ablehn e analogine nach kas ie ę und g ęž ie ę
o mą ki ie ė: sie bewe e e als okio pa gu hei (U bu is 1962: 48), abe eikė
ki a ie ę a ojamą schon meh als ün zehn Jah e (U bu is, do ib).
Wich ige , dass nep i ük ų willen, Willen und Zei zu ko igie en, was wi klich
no wendig. O analogijų es i e schiedene , aukienden und in gegne Sei en, in
diesem Fall ad ila: ad ilà, ad iliukas psn., a m. as inis Kind z . pames inukas
DŽ 1954 (DŽ 1972 wede psn., noch a m.; DŽ 1993 z . as inukas). A. Umb asas
e passido niekaip neu e inęs pe im ie ę ( o mali dings is gib es
Wö e büche n). Sie ähnel , abe ande soka negu adim ie ė, augim ie ė, pe ė i,
pe i, pe ėjo is des gemischlichen Typs eiksmažodis, so dass aus pe ėjimas
wä e g iozdas pe ėjim(a) ie ė, und dū inische mi diesem (miš iojen Typs)
eiksmažodinem Sandu sind nich cha ak e is isch, obwohl mögliche (y a
gulda ie ė gulykla und soga eiksme aus dem zwei en Wohnmaž). Pe im ie ė
wä e neben aus Deli ion I Sando pe imas, -a, abe solche nich bekann . O
mögliche da inys pe a ie ė wä e bene d ip asmiškas ielleich o allem als
pe ai (bičių) + s elle (a ilyje). Dahe soll e en schieden we den o mai pé ie ė (ji s ä n en und ad ie ę).
Lizda ie ė ie a lizdui, o o e Vaižgan o und o ni olog Tado I anausko,
leksikog a isch ixie LKŽ VII 1966, abe aus DŽ nu DŽ 1993. Neleg a
en schieden, ka o da ybos Baudo is žiema ie ė LEnc IV 1936: 1383, T.
I anauskas (LKŽ XX 2002) und ziemo ie ė DŽ 1972. Nebaig as und no minism DŽ
1993 wie sageninesnė ziemo ie ė, denn aškinama žiemojimo ie a, und
žiema ie ė nuskoma nu synonym žiemo ie ė. Da ybinis an onimas
asa ie ė asa ojimo ie a DŽ 1993 auch nich ganz aškios da ybos I sandas
kann sein und aus asa -o i. Žiemo ie ė o mell wä e aus žiema + O ,
žiema ie ė aus ziem-o i + S elle, abe nich no wendige weise jungiamasis
S imme -aanalogiisch kann sein und aus žiemos. Spä e am bes en wä e zu
schauen a osenes e s enums anbie en o mą žiema ie ė (T. I anauskas).
un e such pag . und Zwischenki imam, <...> (au o ius) VLE III 2003, und Ki imo

Te minologie | 2007 | 14 165
Ne š a ie ė žu ų ne šimo ie a DŽ 1954, 1972 und 1993, LKŽ VIII 1970 o mell auch
könn en sein beide Da ybos ich ungen, obwohl eikiausiai is aus ne š as +
o . Žūkla ie ė žūklės ie a DŽ 1993, LKŽ XX 2002 suda y a deu lich aus žūklė +
o . Plin an aiškios mo y acijos da inių madai ielleich kam e schojasi
ena Fische ei galėsian e s is. Abe medž-ioklei in paą wie nu besse pass
žū-klė (:2žū i y . ž ejo i, žu au i DŽ 1993), und žūkla ie ę keis i
Fischungspla z ne a ionalu.
Nuola inde asi ähnliche Da inien, abe nich imme e olg eich. Ansai
Sch i s elle Pulgis And iušis is pa a ojęs Wo [musių] miego ie ė M
1992 2 36. Galingότερη Regel wä e schla a ie ė, abe doch mi jungiamuoju
balsiu -oįsigalėjusi und da bo ie ė. Wi klich ech y ina maudim ie ė LP 1985
86 2, abe siche wä e nich maudym ie ė, und mauda ie ė.
Sollen e inne we den dū iniens und des en sp echenden Ve bindungs
Bedeu ungen können un e schiedlich sein, beispielsweise. : da bo ie ė we bo,
diens s elle (kaip įs aiga) und A bei spla z speziell ausges a e , ü einen Pla z
a bei en; Wohno DŽ3 wi d nich genau in e p e ie als wohnsi z: das is und
is Wohno pla z, wo eine Pe son leb , und Wohno , Wohnsi zgebie s Žmonių
Lebens und Ak i i ä so e S äd e, S ädel, Dö e VLE VI 2004. nich
SuTAPDINTAS, O PLOKŠČIASIS STOGAS Klausung, ode gu ges a e e s inge, was
wä e unnö ig gu , dass nich kla is ? Nich nu unkla , abe auch sel sam.
Alle dings e y inėjus sehen, dass ande e mögliche Kandida en hinde e, wenn
auch ohne no wendino eikalo, jedoch nich ganz und ohne i gendeinen G und.
Na ü lich, a kliudi en wi klich b auch , denn wu de gewähl (anaip ol und nich
alle ) schlech es e Va ian e. E klä e wi d, dass solches Dach ges appn mi
lubomin. Abe hie gleich ausgeh Beg i nich genauhei und sli inische Dach
(ode sein Teil) kann sein ges apdin mi lubimi. Ki a yda neaišku (aus Beg i
selbs ), mi wem ges apdin . Und nich s ande es ges apdin es Bayboje gib ,
obwohl, sag's, eines S ockes Lau kann mi eines ande en G undimis
übe eins immen.
Su apdin es Dach wi d e wende und in de Baugebildungswissenscha lichen
Li e a u , und besonde s pe iodiken (ganze neues Beispiel: spezialisie ojasi
s apdin en und hinai ischen Dogų bedimungs Be eich Vd 2007 31 20). Abe wunde bus
Sache seine gib es nich nu DŽ 1993, LKŽ XIII 1984 und XV 1991, RLKŽ II 1983 und IV 1985,
LRKŽ 1988, abe und PolŽ 1959 und 1984, S a Ž 2002.
O inden wi Te minen Wö e büche n noch auch allesip. An ai PolŽ 1959
lach e Dach lėkš as dachs, PolŽ 1984 und laße, und laškoska na Dach
166 Jonas Klima ičius | Te minas bei e min. IV lėkš asis osh (p šng. ska aya k cha
plokščiasis osh la [deck] oo , e ace Flachdach oi u e- e ase pla [en oi
e asse] laška k cha, o s a usis osh s eep oo s eiles Dach oi ab up
крутаякрыша.
Li e a ū oje pass auch Mischungs, beispielsweise. : Wenn ein Gebäude ohne
Ra ogės, das is übe deckings und Dach unk ionen e ledig eine Kons uk ion,
nenn sich ges apdin u denginiu ci ilP 1969 7. Je nach Nuolydjis G öße kann das Rogus
un e eil we den in s ačiašlaičius (mi g öße als 100 nuolydžiu), lėkš ašlaičius
(4-100) und plokščius (0-40) ( enbi , 98). Plokščiųjų Dachogų Kons uk ion bes eh aus
gelžbe onischem Übe deckung, ga o isolia ionen, šilumischen isolia ionen,
hyd oisoliacinem Schich und g indų, die zugleich is und Dachgoch (iden , 119).
DŽ schon 1972 Dach 1. is lėkš as, s a us, plokščias ( aip und DŽ 1993). Alle
un e schiedlich, abe sind alle kla ? Heimis wi d ielen zu scheinen leš iges,
abe die An wo wi d une wa e sein.
Wi klich une wa e is das Wo lėkš as E klä ungs 1. plokščias, negilus (no s
Beispiele plokš umu ne odo: lėkš as dubuo (plg. lėkš ė 1. lėkš as dubuo), lėkš as
daogas, lėkš i salos k an ai (nes a ūs, nuolaidūs) DŽ 1954; 1. plokščias, gleichus:
lėkš os bodens wasse nenubėga, 2. nes a us, nuolaidus, nuožulnus: lėkš as
oo og, lėkš i insos kan e, 3. negilus: lėkš as dubuo DŽ 1972 und 1993 (plg. lėkš ė 1.
apsk i as indas nuolaidžiais k aš ais DŽ 1972, 1. apsk i as edomas indas
nuolaidžiais k aš ais DŽ 1993, und DŽ 1972, und DŽ 1993 sind: gili lėkš ė s iubai, negili
kösai)1. Gilios Pla š es und K š ai u bū s a esni.
DŽ schon 1954 plokščias 1. lygus, neišgaub s, p iplo as illus ie 1 DŽ 1954 gib nich des Wo es puslėkš ė, und DŽ
1972 und 1993 wi d o ges ell nich ik a puslėkš ės bedeu ung 1. maža lėkš ė (2 pusės lėkš ės kiekis), was das in de
Ta a osena kla es ens zeig ! is lėkš elė nedidelė lėkš ė schlaseline, puodeliui ode k . hel en: se izo lėkš elė
DŽ 1972, 1. nedidelė lėkš ė DŽ 1993 (und 2. pusės kiekis pusė lėkš ės). Ähnlich iel wo e läu e wi d und halbdubenin 1.
kleine Dubuo DŽ 1954, 1972 und 1993, 1. nedel, kleine e dubuo LKŽ X 1976. Mažesni indai we den no male weise genann
nich dū inischen mi sandu pus-, abe kleinhei en p eesagung ed s a inai ė, kibi ėlis, puoduk, ska delė, bu eliukas
bu elai is, s iklinėlė s iklinai ė, lėkš elė lėkš ai ė, dubenėlis ( aip auch maišelis, k epšelis, pin in pin i iai ė, dėžu ė),
ausskickeln nu neue e halbbu el, abe hie aus (plg. halbis li e li o alpos bu elis) und halbka el, wie die Menge.
de Beg i des pla eswi scha lichen Palms halbdubenis s a in emimkei s palmiskas (lenk. półmisek) GK 1934
58 86 ( a . palun 1. dubuo, 2. padėklas LKŽ IX 1973, LKŽ IX ne iksuo as palumickas Pl iškiai) eigen lich soll e sein
puslėkš ė juk und e klä ama: 2. kiek gilesnė pailga lėkš ė, da es sich um üblichen Ma e ialien (ke amikos) und ason
handel , nu nich pus Un e äch es, sonde n pus Un e äch ė (plg. p abiek). Abgezogen wi d, dass блюдо zue s is 1.
didlėkš ė, 2. lėkš ė, nu 3. dubuo P ekŽ
1996. Zwei ähnūs indai dubuo 1. apsk i s dubus Ge ass; […]...> DŽ 1993, 1. pla us und dubus undhalus
Geschi s iubai, p ausimuisi, wasbimui und so., <...> LKŽ II2 1969, lėkš ė 1. apsk i as edomas Indas
nuolaidžiais k aš ais DŽ 1993, 1. ap alus indas lėkš ais k aš ais, aus dem gegessen LKŽ VII 1966 (apib ėž ys
šlai inis osh), obwohl laškoe перекрытие plokščioji pe danga, o S a Ž 2002 das
Te minologija | 2007 | 14 167 e bindiniu plokščias dachs, DŽ 1972 e klä amas
genaue iesiu und liggiu obe šiumi, ho izon ally liggus, DŽ 1993 p asčiau ku is ha
auch gleichu obe išių. DŽ 1972 und 1993 is und plokščias ogis, -ė (namas). Plokščio
Bedeu ung gene inese Sp ach in ned ip asmiisch zeig und seine ediniai
Te mine plokš ė, plokš elė, plokš ainis, plokš uma geom. und geog .,
plokščiakalnis (no s wie iel banguo u paßchiumi), plokščiaspaudė, plokščia eplės,
plokš nis (kapas) a cheol. (plokščiu pa i šiumi), auch noch e minische Eigwo zei
plokščiadugnis, -ė (Lai es, Val is), plokščia i šūnės (hal es), plokščiag ūdžiai
( ikiai), plokščia a piai (miežiai).
Alle dings LKŽ X 1976 plokščias 4. lėkš as: lache Schüssel plokščias bliūdas P. Ruigio Wo ynas (pa ikslin a de
isu) (pliokščias und pliokš us diese Bedeu ung is nich ixie ). Na ü lich, schi ai is nich aus gegenwä ige
gemeins ines Sp ache je z plokščias dubuo wä e con adic io in adiec o. Neue Galel is LKŽ VII 1966 lėkš as 1.
plokščias, plynas, gleich K da na, Ka ena, Skisnemunė, p ūsų Sch i en, auch 1. plokščias Sin au a (ZanŽ II 2004),
Va ian e lėkšnas z . lėkš as 1: lėkšnas dachs J. Jablonskis (no s lėkšnus z . lėkš as 3: lėkšni o ielka i gi J.
Jablonskis). Nu Pla e 2. nuolaidus, nuožulnus, nes a us ( eikšmės a ealas angegeben nich aus eichend), 3. su
nuolaidžiais k aš ais, negilus, nedubus: lache Schüssel lėkš as bliūdas (o ie e Schüssel dubus bliūdas) F.
Ku šaičio Wo yne (pa ikslin a de isu) // seklus: lėkš a s elle Vilka škis, auch 3. seklus, negilus Lukšia (ZanŽ II
2004). K. Milkaus Wodyne abejaip: bliūdas lėkš , plokš us eine lache Schüssel (pa ikslin a de isu). Flokščias
Haup bedeu ung gene inese Sp ache kann sein nu ho izon al gleich. Alle dings und plokščio, und lėkš o
bedeu ungen minė i e schiedeni a imai a mėse, gib noch ganz genalios) un e scheide nich aus
wesen lichen, und meh s oaga (nich ganz imme ), auße dem, dubens paski is b ei nė. Kad is zwei,
susiklos e e his o isch. Šaknimis abudu, je z mo y uo i indo pauschalo eigenscha enmis (dubuo: dubus,
lėkš ė: lėkš as), is e bunden mi Geschmackalu und Essen. Dubuo (K da na, Ga gžda; a . dubenis
Sk iaũdžiai) LKŽ II2 1969 Kazimie o Būgos Vo schymu (Sabaliauskas 1990: 293) und bene Jono Jablonskio ūpesčiu
e se ze e schon P. Ruigio wodyne iksuo ą sla ybę bliūdas (bliūdelė schon J. B e kūno Biblijoje) LKŽ i2 1968, o
us. блюдо bend asis sla ų skolinys aus go . bius (kilm. biudis) dubuo < biudan siūly i (Фасмер I 1986). I us. miska
Wo es misa kleinybliche Fo m, lenk. misa, miska, miseczka bend asis sla ų skolinys eikiausiai pe go . mēs
aus ulg. lo . mēsa < lo . mensa s alas; gegis, pla iekal (Fasme II 1986; B ückne 1974). Nach miska p ide in a
und K edi inium aus lo . discus (< g . discos) sk idinys (i algiui pasidė i; nach pa idalą lėkš ės dubens
pi m akas) pe ge manus ( id. ol. disc, sen. ok. hoch. isc → ok. Tisch) sla iška o m lenk. deska, us. boška,
uk . pla e (Fasme I 1986; B ückne 1974). Lėkš ė (Šã ės, Pandėlỹs, Skisnemunė) LKŽ VII 1966 (gal be eikalo
F aenkel 19551965 gil neue ada u) wiede gi wah scheinlich Jablonskio einge ich e s a j be ei s J.
B e kūno Biblijoje a o os o ielkos (y a und a ien) LKŽ XVI 1995, skolin os aus sla ų us. тарелка < lenk.
ale z < chek. alř, sla ų aus ge manų ( id. ok. hoch. alie ), diese aus i al. aglie e < aglia e pjau i < lo .
alia e pjau i(Фасмер IV 1987;
B ückne 1974).
168 Jonas Klima ičius | Te minus bei e mino. IV manding, neleidig sie hal en zu
bend ines Sp aches Synonymenwö e noch haben […] SinŽ 1980 is alle
li auischen Sp ache Synonymenwö e buch (no s absich lich, wenn nich paisoma
synch onijas und besonde s sin opijas, Synonymen eiu e es Zusammense zung
is will ališkas, und nich a sächliche Synonymijs Da en). Es is ein e ze es
Bild: plokščias 1. ( ogas) lėkš as ( ogas), und 2. → seklus, abe seklus zunächs
negilus, nedubus (lėkš ė), paskiausiai lėkš as. An Ž 2003 4s a us lėkš as, nuolaidus,
nuožulnus, slėsnas ku is as ganz nich au akilęs, zemas: Schi os Baches seh
s a ūs k an ai, a ano lėkš i Všakio Rūdà; o plokščias smailus ku is a sikišęs(?!).
Reikšmės nenusis o ėjimo ak en nich iele, z. B.: lėkš as 1. плоский: lėkš as
dubuo плоское блюдо (no s und plokščias 1. плоский ), nu 2. (nes a us) пологий,
отлогий LRKŽ 1988, пологий haup sächlich nuožulnus, nuokalnus, nuolaidus,
nuo akus, pažulnus, nuokal us, pašliaunus, nu dann lėkš as, abe mi pažyma
a m. (spä e noch schlainus a m) RLKŽ III 1984. Es schein , dass jede Au o ius
hie Bedeu ungen de inie , ikiuoja und Kenn nis a m. ašo nach seinem a mę...
O SinŽ 1980 zwischen dominan ės nuo akus (pamažu, nes ačiai žemėjan is)
Synonymen nuolaidus (kalnas), nuožulnus (s ogas), pažulnus, žulns (k an as),
nuokalnus, nuokal us, pakalnus, nuož ilnus a m., pašliaunus a m. ( ogas, be g)
und pašliaũ inas a m., pašlėdnus a m. (di a), pašliuodnus a m. (lubos), šlainus
a m. lėkš o übe haup gib nich : denn nach Au o aus e mum lėkš as is
plokščias... Abe das is alsch. S a Ž 2002 is nuožulniosios bodys inclined loo
eins eigende Fußboden planche oblique au klonny pol.
Vielleich geschei e us zu übe winden in e p a mines Eigwa zes plokščias und
lėkš as Bedeu ungs e kolizionen wenn sie noch nich au gehoben wu de und
no minamojoje Leksikog a ijoje, wie Komp omiss und en s and ein küns liche
ges apdin e Dach. Vielleich deshalb g e a lėkš ės MokŽ 2000 gib es des Wo es
lėkš as. Ein Komp omisslösung no wendige weise šalin in. Und Wö e plokščias
und lėkš as Bedeu ungen Kodi izie ung schnellig beig ins und be es igin ins. Kein
kann allgemein in de Sp ache bleiben solche Wo es lėkš bedeu ungskolizionen
plokščias 1. lēzens; plakans: plokščias oogas lēzens jum s, plokščia k ū inė
plakanas k ū is, a lėkš as 1. plakans, 2. lēzens LieLaŽ 1964, lėkš as 1. la ; plane, 2.
(nes a us) gen ly-sloping LAKŽ 1991.
Min į, dass pla š mo i uo ai kann sein plokščias wie iel un e s ü e
E imologie, abe nich ganz pi mykš ė mo i acija wi klich wä e nu gulsčias
obwohl la iškas Geminai is lêzns, lêzens lach (Būga II 1959: 421), abe eg.
y . hoch. ložė i, -ėja (lõži), -ėjo bū i auslūžusiam, ausgulusiam (isch ande es a ealo
synonymen de bend inesischen Sp ache. Hie is no wendig zu sagen, dass