160
Te minas p ie e mino. IV
JoNAs KLimA ičiUs
Lie u iųkalbosins i u as
VIETŲ PAVADINIMAI SU SANDU -VIETė
Sp endžian , A  aisy ina adim ie ė? i eikian ie oj ad ie ės ada-
ie ę, a gu už enka pasaky i, kad „minimo ipo dū inių su dėmeniu ie a
kalboje nė a daug“ i kad ai „y a iš esmės ien XIX – XX a. naujada ai“
(Umb asas 2007: 14). Pap asčiausias ikslumas eikalauja pasaky i, kad jau
Kons an ino Si ydo žodynuose bū a naujada ų paleida ie ė„paleis u ys ės
namai“, eikia ie ė „iš ie ė“ (Pakalka 1979: Rodyklė). Kal ie ė „kalėjimas“
y a Jokūbo B odo skio (~1692-1744) žodyne (LKŽ V 1959). I daba pa-
sida omi e minai lyd ie ė,li a ie ė.
Tik os ienos adim ie ės ne aisyklingumą i jos pakai us s a s an nė a
s a biausia, be is dėl o neužmi š ina, kad gausu ki o da ybos būdo –
dk . / bd . + ie a – dū inių, a p jų nemažai senų. K. Si ydo žodynuo-
se jau y a u ga ie ė,ugnia ie ė. Pa ies K. Si ydo naujada ai me ga ie ė,
auksa ie ė,geležia ie ė „ ūdynas“ (Pakalka 1979: Rodyklė) nep igijo, no s
u in gy ą ūdyną ( 1. „pelkė su udu andeniu, du pynas“, 2. „ u in is
ūdžių, ūdinas anduo“, 3. „ ūdos u in i žemė“) 4. „ ūdos elkinys, ka-
sykla“ K. Milkaus žodynas (daba e minas), naujaisiais laikais pasida y a
si ydiška ūd ie ėLEnc VI 1937 568 (LKŽ XI 1978), ik DŽ 1993 ūd ie ė
ž . ūdynas 1. geol. „ ūdos elkinys“ (DŽ 1954 i 1972 ūd ie ė geol. „ ie a,
ku y a ūdos; ūdynas“, o ūdynas 1. „ ūdos elkinys, ūdos kasykla“). Iš
gy osios kalbos minė inos sẽnosios (nepakeis a galūne) o mos d a ie a
i ké ie a, naũjosios – keliã ie ė/ ké ie ė, da ža ie ė,guba ie ė i s a ie ė,
kaima ie ė,kiema ie ė,kluon(a) ie ė,kaupa ie ė,ké ie ė „ke uo a, kęsuo-
a ie a“, kūgia ie ė,miška ie ė,nama ie ė i oba ie ė,bu ie ė„ ie a, ku
bu o bu as; sodybos ie a“ (: bu as 3. „sodyba, bu a, gy enimas“, no s
1. „gy enamasis namas, oba, pi kia“), sodyb ie ė i sod ie ė, žag ie ė.Iš
aš ų (i žodynų) – daugiau: akla ie ė,alk ie ė,beb a ie ėBM i RT 281,
da bo ie ė S. Daukan as / da ba ie ėP. Ruigio i F. Ku šaičio žodynai /
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.IV
Te minologija | 2007 | 14 161
da b ie ė, dyk(a) ie ė,d a ie ė,gais a ie ė,gim a ie ė,kapa ie ė, ka ie ė
„mūšio laukas“ F. Nesselmanno žodynas, S. Daukan as, ku o a ie ė GK
1988 36 6, lauža ie ė,lizda ie ė,moksla ie ė„mokykla“, nak yn ie ė,nau-
do ie ė L. I inskis, pelkia ie ė,poilsia ie ė,pon ie ė,slap a ie ė,s a a ie ė,
s a yb ie ė,s i a ie ė,s o ykla ie ė,š en ie ėF. Ku šaičio žodynas / š en-
a ie ė J. Šlapelis, anden ie ė, asa ie ė, e sla ie ė,žaiba ie ė,žyg ie ė.
Negalima pami š i, kad bū a i isai ne ykusių, pa yzdžiui, sen aš ie ė A
1883 80, kalna ie ė i slesna ie ė (No sėmęsslesna ie essausink,okalna-
ie esd ėkink) Vaižgan as. Reikė ų a min i, kad gausu (i pasika ojančių)
i panašių kaima a džių: Bd ie ė,Bd ie ės ( aip pa Bd ie is, Bd iečiai
i Būd iečia,Būdã iečiai); A lõ ie ė,Če iõška ie ė,Diliã ie ė,G ažiã ie ė,
Gùčia ie ė, Kluonã ie ė, Linksmã ie ė, Liẽga ie ė, Pi k ã ie ė, Ramó ie-
ė,Salnia ie ė,Šl ie ė,Šmylã ie ė,Šùkia ie ė,Zumb ickã ie ė;Žá d ie a;
aippa Bl ie is,Masik ie škis,Põc ie is,Rãd ie is,Šãk ie is,Úos ie is;
Bãz iečiai,Daukš iečia,Dd iečiai,D á iečiai/D a iečia,Gé iečiai,
Júos a iečiai,Kiškél iečiai,Kúoka iečiai,Lénk iečiai,Mẽ i k iečiai,Ml iečiai,
Ms iečiai,Nõ k iečiai,Pz a iečiai,Sá iečiai,Skes iečiai,S i na iẽčiai,
Šiaũd iečiai,Ta õ iečiai,Žá d iečiai;Dang iẽ ai.
Radim ie ė i augim ie ė y a ne aisyklingi da iniai, kalbama eikšme oks
i ki im ie ė. Be ki a eikšme – ki im ie ė „bu usio ki imo ie a“, ben
kaip po encializmas, galė ų bū i miška ie ės „ ie a, ku augo miškas, bu-
usio miško ie a“ (LKŽ VIII 1970) an onimas. Te minijoje neįmanoma
išsi e s i be sunkios sanda os žodžių, p z.: šlapim akis,šilum ežis,geležin-
kelis,k i ulma is,sodyb ie ė,s a yb ie ė, ainiklapis,žiedynko is, žiedynlapis,
žiedynpumpu is,žiedynsos is,žiedyns iebis...Šiuo požiū iu e minija panaši
į a dyną – jame ne(iš) engiami i da sunkesni da iniai, ypač ki čia imas,
p z.: žuolpamūšė i Lašménpamūšis,A žúolupis,Dambã a agiopliakalnis,
Didžp ūdliai,Ke kù iečiai,Ke ù naujiena,Kunigókalnis,Medik i šiai,
Paan a dỹs,Pabdupiai,Pãbūd iečiai,Pajúodupė,Pãlazdijisi Pãpalazdijai,
Pãpiliakalnis,Pasand a ỹs,Pašilùpiai,Pa ilkijỹs,Pykuõliakalnis,Plinkáigalis,
Salapé augis,Til ẽliamiškiokalnas,...
S a biausia y a ai, kad abiejų ski ingų da ybos būdų – dk . / bd . +
ie a (bū a a esama) i ksm. + ie a (pap as ai esama) – žodžiai įeina į
bend as seman ines mik osis emas – ūd ie ė i kas ie ė, g ęž ie ė,ki a ie ė;
lizda ie ė i uok ie ė;poilsia ie ė,ku o (a) ie ė i gyd ie ė. Kai ku ių p i-
sky imas p ie ieno ka o da ybos būdo gana keblus. Todėl eikia kalbė i,
kol laikas.
162
Ge iausias pa yzdys bu o Vinco U bučio s aipsnis Da dėlki a ie ės
i ki im ie ės (KK III 1962: 45–50) – a sakas į An ano Lybe io s aipsnelį
A ge aisuda y asžodiski a ie ė (KK I 1961: 35–36). Da ybos i da inio
o mos – ki a ie ė– klausimas U bučio išsp ęs as pa yzdingai. Be ienas
dalykas likęs neišpainio as i ai ęsėsi ilgai. Žodžio ki a ie ė eikšmė opo-
nen o pasaky a aiškiai – us. забой(Lybe is 1961: 35). Įdomu, kad en jau
minima kas ie ė,g ęž ie ė, no s kas ie ėsnė a ne ik LKŽ V 1959, be i DŽ
1954, i 1972 (a si anda ik DŽ 1993); g ęž ie ės nė a nei LKŽ III 1956, nei
DŽ 1993, no s g ęž ie ė minė ina jau anksčiau pa ies A. Lybe io (Lybe is
i Ul ydas 1958: 71, 102), y a e minų žodynuose: забой – ki a ie ė(kasi-
niuose), g ęž ie ė (g ęžinyje), забойскважины – 1. g ęž ie ė,g ęžiniodugnas
(geol.), 2. g ęžiniodugnas (geol.), забойштрека–š ekoki a ie ė (kaln.)
G i FGTŽ 1956, забой–ki a ie ė, plg. забойщик– ūdoski ėjasPolŽ
1959,забой – 1. kas. ki a ie ė, 2. geol. g ęž ie ė,забойскважины–g ęž ie ė
PolŽ 1984. Be siūloma ki a ie ę keis i ne ik į ki ie ę, be i „ge iausia,
į ki im ie ę“ (Lybe is 1961: 35). U bu is a sako: „<...> žodis ki a ie ė
<...> specialios eikšmės e minu (pa yzdžiui, kad i ie oj usųзабой)
d ąsiai gali bū i a ojamas i oliau. Pap as ai kalbai, žinoma, jis
y a mažai eikalingas. Vie oj ki a iečių alymas (miške) g ažiausiai galima
pasaky i ki imų alymas“ (U bu is 1962: 49). Nus ebę pa i iame, kad i
DŽ 1954 ki a ie ė ž . ki imas (2. eikšm.) „ke amas a iški s as miško
plo as“, o LKŽ V 1959 jau be nuo odos – ki a ie ė „ke amas miško plo-
as; ki imas“: Ki a iečių alymas y a ienass a biausiųmiškoūkioda bų
( a ybiniai aš ai), no s i ki imas 6. „iški s as miško plo as, skynimas“ – i
iš gy osios kalbos, i iš aš ų. Išei ų, kad anksčiau negu a si ado kasybos
e minas ki a ie ė (gal ka u su kas ie e i g ęž ie e), miškininkai gy osios
kalbos žodį ki imas,-ai nežinia kodėl, pa ys susigal oję a kieno pa a i pa-
kei ė uo ki kam ski u naujada u ki a ie ė. 1962 m. U bučio pap o inimo
a nepaisy a, a g eičiausiai nė negi dė a gal ne pačių kalbininkų: i DŽ
1972 ki a ie ė – ik „miško uožas ki s i; ke amas miško plo as“, o ki imas
2. „iški s as miško plo as, skynimas“. Be eikalo kiš os ki im ie ės(забой!)
pag įs as a me imas (ki im ie ė ž . ki a ie ė DŽ 1972) u bū i gi p ie o
p isidėjo. Tik DŽ 1993 ki a ie ė pa eikiama jau d i eikšmė – 1. „miško
uožas ki s i; ke amas miško plo as“, 2. „ke ama uolienų ie a“: anglių
ki a ie ė. Veikiausiai ai esama pe einamojo – komp omisinio pa eikimo
būdo. Va osena okį žodyno eikšmių pa eikimą pa i ina: 1. Visu daug
ki a iečių, iogsokelmaiVd 2007 32 54. 2. <...>šach ininkai,<...>,p i e s i
leis isįki a ie es Vd 2007 47 44.
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.IV
Te minologija | 2007 | 14 163
Niekas iš da ybininkų – P anas Ska džius, Vincas U bu is, Saulius Am-
b azas – nė a kalbėję apie ši okių eiksmo ezul a ų pa adinimų kaip ki -
imas,-ai kokį eikšmingesnį, dis ink y ų bū o laiko po eikšmį – as e-
zul a as gali bū i a ei yje, daba i gali bū i į ykęs. Tai pa i ina i leksinės
eikšmės, p z.: audimas 2. „ ienu ka u apme amo audeklo kiekis“: Iš ų
e palųbus ienasaudimasGeis a a, 3. „audeklas, audinys“: Kiekme ų
audimoįsime ei? Upýna. Susi e pki e pimėlį,išsiauskiaudimė-
lį–pasisiūsi,be ilkėsi J. Jablonskis;maišymas 4. „duonos ešla, įmaišy a
i už aug a duona“: Maišymuimil ųbus,be a minkamne Geis a a; 2.
pdymas,pūdýmas 1. „palik as neapsė as, besiilsin is di bamas laukas“: Ne-
laikopūdymdaba , iksė[ja],sė[ja] Juodáičiai (Ju ba ko .). No s ne e ai
įp asčiau apie uos ezul a us kalbė i bū uoju laiku, pa yzdžiui, suskyniau
skynimą,supyniaupynimąKa ena, be ai juk isada gali bū i i būsimas,
da y inas dalykas, jau u in is pa adinimą (daba i planą, p ojek ą). Į aigos
gal da o i da yba – iš bū ojo ka inio laiko, no s „ki ados ediniai su p iesa-
ga -imas bu o da omi iš eiksmažodžių esamojo laiko kamienų“ (Amb azas
1993: 24). Beje, kai ku ie okie ediniai ne u i nė mažiausios seman inės
sąsajos su laiku – kinkymas,-ai,g endymas,-ai,pasakymas,-ai. Reikia pas e-
bė i, kad eikšmių aiškinimuose bū asis laikas ne e ai be eikalo a ojamas
ie oj esamojo. Į a dijan pap as ai neda oma laiko ski is – s a bu ne laikas,
esamas a bū as, s a bu paski is – plg. malimas2. „mal ini a sumal i
g ūdai“. Jei pylimas bū ų ik „jau supil as“, ai kaip „da pilsimas“?!
Miškininkai nusig iebė nugi s ą žodį i pasida ė nebū iną ski umą – ki -
a ie ė (beje, I sandas iš bū ojo laiko – ki -o) i ki imas:ki a ie ėje yks a
miško a a ski ų medžių ki imas, be kas y a ki ime? Tai nė a gy ąja kalba
pa em a ski is, čia daugiau kalbos logiza imo. Jei jau ski i, ai „iški s as
miško plo as“ iksliau i aiškiau bū ų ne ki imas, o gy osios kalbos iška a
„miške iški s as plo as; skynimas, ki imas“ Šimkáičiai, Telšia, Ùž en is, Že-
mai ė, A. Juškos žodynas (LKŽ IV 1957); mažiau ik ų miška ie ė Geg nai,
Dùse os (LKŽ VIII 1970) – ai gal o ien uoja į miškąkaip masy ą. LTE V
1979 sis ema isai sujauk a: ki a ie ė – 1. „kasinio galą ibojan is pa i šius,
suda omas uolieną a dančiu ins umen u <...>“, o 2. „ki s i ski iamas a
iški s as miško plo as“, da ↗ bi žė1. „miško plo as, ski iamas ki s i,
<...>“ LTE II 1977, o ki imo nė a, nes ki a ie ė – „<...>, a iški s as miško
plo as“. VLE X 2006 „kasinio galą ibojan is pa i šius, <...>“ y a ki a ie ė
3., o 1. „iški s as i nea sodin as a ba sa aime da nea žėlęs miško plo as
<...>“ (au o ius – miškininkas An anas Juod alkis) i 2. „ke amas miško
164
plo as“, da ↗ bi žė 3. „miško plo as, ski iamas pag . i a piniams ki i-
mams, <...>“ (au o ius) VLE III 2003, o ki imo nė a.
T umpa iš ada – p ieš pusšim į me ų pasiga ę ki a ie ę miškininkai ne-
liauja s y uo i, kas ai y a – ai „ski iamas ki s i a iški s as“, ai i „iški s as“,
i „ke amas“ plo as. Be im o miškininkys ės e minų žodyno čia nieko
nebus.
Auga ie ė iksuo a LKŽ I2 1968, o DŽ 1993 suno min a: augim ie ė ž .
auga ie ė– „ ie a, ku augalas na ū aliai auga“. Rad ie ė iksuo a daug ė-
liau – AplApsŽ 2000. Da po 7 me ų sugal o a siūly i pagal analogiją su au-
ga ie ė– ada ie ė (Umb asas 2007: 14). A eikia os analogijos – juk u ime
ge ą p eceden ą, kaip U bu is a me ė analoginę – pagal kas ie ę i g ęž ie ę–
o mą ki ie ė: ją į e ino kaip „ okio pa ge umo“ (U bu is 1962: 48), be
eikė ki a ie ę – „ a ojamą jau daugiau kaip penkiolika me ų“ (U bu is, en
pa ). S a biau, kad nep i ūk ų no o, alios i laiko aisy i, kas ik ai bū ina.
O analogijų es i į ai ių, aukiančių i į p iešingas puses, šiuo a eju – ad-
ila: ad ilà, ad iliukas psn., a m. „ as inis aikas“ – ž . pames inukas DŽ
1954 (DŽ 1972 – nei psn., nei a m.; DŽ 1993 – ž . as inukas).
A. Umb asas p aleido niekaip ne e inęs pe im ie ę ( o mali dings is –
nė a žodynuose). Ji panaši, be ki okia negu adim ie ė,augim ie ė, –pe ė i,
pe i,pe ėjo y a miš iojo ipo eiksmažodis, aigi iš pe ėjimasbū ų g iozdas
pe ėjim(a) ie ė, o dū iniai su okiu (miš iojo ipo) eiksmažodiniu sandu
nė a būdingi, no s galimi (y a gulda ie ė„gulykla“ i ne gy en ie ė – iš an-
inio eiksmažodžio). Pe im ie ėbū ų neben iš daly inio I sando pe imas,
-a, be okių nežinoma. O galimas da inys pe a ie ė bū ų bene d ip asmiš-
kas – gal pi miausia kaip pe ai(bičių) + ie a(a ilyje). Taigi eikė ų yž is
o mai pé ie ė (ji s ip in ų i ad ie ę).
Lizda ie ė „ ie a lizdui“, a o a Vaižgan o i o ni ologo Tado I anausko,
leksikog a iškai iksuo a LKŽ VII 1966, be iš DŽ – ik DŽ 1993. Neleng a
nusp ęs i, ka o da ybos būdo y a žiema ie ė LEnc IV 1936: 1383, T. I a-
nauskas (LKŽ XX 2002) i žiemo ie ėDŽ 1972. Nebaig as i no minimas –
DŽ 1993 lyg eik inesnė žiemo ie ė, nes aiškinama – „žiemojimo ie a“, o
žiema ie ė nusakoma ik sinonimu – „žiemo ie ė“. Da ybinis an onimas a-
sa ie ė „ asa ojimo ie a“ DŽ 1993 i gi ne isai aiškios da ybos – I sandas
gali bū i i iš asa -o i. Žiemo ie ė o maliai bū ų iš žiema+ ie a, žiema-
ie ė–išžiem-o i+ ie a, be nebū inai – jungiamasis balsis -a- analogiškai
gali bū i i iš žiemos. Vėl ge iausia bū ų žiū ė i a osenos pi mumo – eik i
o mą žiema ie ė (T. I anauskas).
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.IV

Te minologija | 2007 | 14 165
Ne š a ie ė „žu ų ne šimo ie a“ DŽ 1954, 1972 i 1993, LKŽ VIII
1970 o maliai i gi galė ų bū i abiejų da ybos būdų, no s eikiausiai y a iš
ne š as+ ie a.Žūkla ie ė „žūklės ie a“ DŽ 1993, LKŽ XX 2002 suda-
y a aiškiai – iš žūklė+ ie a. Plin an aiškios mo y acijos da inių madai gal
kam dingojasi ena ž ejyba galėsian e s is. Be medž-ioklei į po ą kaip
ik ge iau inka žū-klė (:2žū i y . „ž ejo i, žu au i“ DŽ 1993), o žūkla ie ę
keis i ž ejybos ie a ne acionalu.
Nuola andasi panašių da inių, be ne isada sėkmingai. An ai ašy ojas
Pulgis And iušis y a pa a ojęs žodį – [musių] miego ie ė M 1992 2 36. Gal
aisyklingesnė bū ų miega ie ė, be juk su jungiamuoju balsiu -o- įsigalėjusi
i da bo ie ė. Tik ai aisy ina maudim ie ė LP 1985 86 2, be ik ai bū ų ne
maudym ie ė, o mauda ie ė.
Reikė ų p imin i – dū inio i a i inkamo junginio eikšmės gali ski is,
p z.:da bo ie ė„da bo, a nybos ie a (kaip įs aiga)“ i da bo ie a „specia-
liai į eng a, ski a ie a di b i“; gy en ie ė– DŽ3 ne iksliai aiškinama kaip
„gy enamoji ie a“: ai i y a gy enamoji ie a „ ie a, ku gy ena asmuo“, o
gy en ie ės,gy enamosios ie o ės – „žmonių gy enimo i eiklos ie os“ –
mies ai, mies eliai, kaimai VLE VI 2004.
ne SuTAPDINTAS, O PLOKŠČIASISSTOGAS
Klausimas, a ge ai su apdin ass ogas, bū ų be eik ne eikalingas – koks
ge umas, kad neaišku? Ne ik neaišku, be i keis a. Tačiau pa y inėjus
ma y i, kad ki i galimi kandida ai kliu o, no s be bū ino eikalo, ačiau
ne isai i be jokios p iežas ies. Žinoma, a kliudy i ik ai eikia, nes bu o
pasi ink as (anaip ol i ne isų) p asčiausias a ian as.
Aiškinama, kad oks s ogassu apdin as su lubomis. Be čia iš ka o išlenda
e mino ne ikslumas – i šlai iniss ogas (a jo dalis) gali bū i su apdin as
su lubomis. Ki a yda – neaišku (iš pa ies e mino), su kuo su apdin as. I
nieko ki o su apdin o s a yboje nė a, no s, sakysim, ieno aukš o lubos gali
su ap i su ki o g indimis.
Su apdin ass ogas a ojamas i s a ybos mokslinėje li e a ū oje, i ypač
pe iodikoje ( isai naujas pa yzdys: specializuojasisu apdin ųi šlai iniųs ogų
dengimos i yje Vd 2007 31 20). Be nuos abus dalykas – jo nė a ne ik DŽ
1993, LKŽ XIII 1984 i XV 1991, RLKŽ II 1983 i IV 1985, LRKŽ 1988,
be i PolŽ 1959 i 1984, S a Ž 2002.
O asime e minų žodynuose da i gi isaip. An ai PolŽ 1959 плоская
крыша– lėkš ass ogas, PolŽ 1984 i плоская, i плоскоскатнаякрыша –
166
lėkš asiss ogas (p šng. скатаякрыша – šlai iniss ogas), no s плоское
перекрытие – plokščiojipe danga, o S a Ž 2002 ai plokščiasiss ogas– la 
[deck] oo , e ace–Flachdach– oi u e- e ase– oi pla [en e asse]–
плоскаякрыша,os a usiss ogas–s eep oo –s eilesDach– oi ab up –
крутаякрыша.
Li e a ū oje pasi aiko i mišinio, p z.: Jeigupas a asbepas ogės, aipe -
denginioi  s ogo unkcijasa lieka ienakons ukcija, adinamasu ap-
din udenginiuci ilP 1969 7. A siž elgian įnuolydžiodydį,s ogusgalima
suski s y iįs ačiašlaičius(sudidesniukaip100nuolydžiu),lėkš ašlaičius
(4-100)i plokščius(0-40) ( en pa , 98). Plokščiųjųs ogųkons ukcija
susidedaišgelžbe oniniope denginio,ga oizoliacijos,šiluminėsizoliacijos,
hid oizoliaciniosluoksnioi g indų,ku ios uopačiuy ai s ogodanga ( en
pa , 119).
Jau DŽ 1972 s ogas1. y a lėkš as,s a us,plokščias ( aip i DŽ 1993).
Visi ski ingi, be a isi aiškūs? Klausimas daug kam a odys uščias, be
a sakymas bus ne ikė as.
Tik ai ne ikė as y a žodžio lėkš as aiškinimas – 1. „plokščias, negilus“
(no s pa yzdžiai plokš umo ne odo: lėkš asdubuo (plg. lėkš ė – 1. „lėkš as
dubuo“), lėkš ass ogas, lėkš isalosk an ai(nes a ūs, nuolaidūs) DŽ 1954;
1. „plokščias, lygus“: lėkš osdi os– anduonenubėga, 2. „nes a us, nuo-
laidus, nuožulnus“: lėkš ass ogas,lėkš isalosk an ai, 3. „negilus“: lėkš as
dubuo DŽ 1972 i 1993 (plg. lėkš ė– 1. „apsk i as indas nuolaidžiais k aš-
ais“ DŽ 1972, 1. „apsk i as algomas indas nuolaidžiais k aš ais“ DŽ 1993,
no s i DŽ 1972, i DŽ 1993 y a: gililėkš ės iubai,negili–mėsai)1. Gilios
lėkš ės i k aš ai u bū s a esni.
Jau DŽ 1954 plokščias 1. „lygus, neišgaub as, p iplo as“ ilius uojamas
1 DŽ 1954 nė a žodžio puslėkš ė, o DŽ 1972 i 1993 pa eikiama ne ik a puslėkš ės eikšmė – 1. „maža
lėkš ė“ (2. „pusės lėkš ės kiekis“), o ai iš ik ųjų – a osena aiškiausiai odo! – y a lėkš elė „nedidelė lėkš ė
s iklinei, puodeliui a k . padė i“: se izolėkš elė DŽ 1972, 1. „nedidelė lėkš ė“ DŽ 1993 (o 2. „pusės
kiekis“ – pusėlėkš ės). Panašiai daug ku aiškinamas i pusdubenis – 1. „nedidelis dubuo“ DŽ 1954, 1972
i 1993, 1. „nedidelis, mažesnis dubuo“ LKŽ X 1976. Mažesni indai pap as ai adinami ne dū iniais su
sandu pus-, o mažybės p iesagų ediniais – s a inai ė,kibi ėlis,puodukas,ska delė,bu eliukas / bu elai is,
s iklinėlė / s iklinai ė,lėkš elė / lėkš ai ė,dubenėlis ( aip pa maišelis,k epšelis,pin inėlė / pin inai ė,dėžu ė),
išsiski ia ik naujesnis pusbu elis, be čia iš kiekio eikšmės (plg. pusli is „pusės li o alpos bu elis“) – kaip
i puska ė,pusmaišis. Žemės ūkio ūmų e minas pusdubenis ie oj s e imybės palmiskas (lenk. półmisek)
GK 1934 5–8 86 ( a . palunskas 1. „dubuo“, 2. „padėklas“ LKŽ IX 1973, LKŽ IX ne iksuo as palumic-
kas Pl iškiai) iš ik ųjų u ė ų bū i puslėkš ė – juk i aiškinama: 2.„kiek gilesnė pailga lėkš ė“, nes ai
y a lėkš ėms įp as os medžiagos (ke amikos) i asono indas, ik ne „pusė lėkš ės“, o „pusiau lėkš ė“ (plg.
pusp iekabė). A k eip inas dėmesys, kad блюдо pi miausia y a 1. didlėkš ė, 2. lėkš ė, ik 3. dubuo P ekŽ
1996. Du panašūs indai – dubuo 1. „apsk i as dubus indas; <...>“ DŽ 1993, 1. „pla us i dubus ap alus
indas s iubai, p ausimuisi, skalbimui i pan., <...>“ LKŽ II2 1969, lėkš ė 1. „apsk i as algomas indas nuo-
laidžiais k aš ais“ DŽ 1993, 1. „ap alus indas lėkš ais k aš ais, iš ku io algoma“ LKŽ VII 1966 (apib ėž ys
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.IV
Te minologija | 2007 | 14 167
junginiu plokščiass ogas, DŽ 1972 aiškinamas iksliau – „ iesiu i lygiu
pa i šiumi, ho izon aliai lygus“, DŽ 1993 p asčiau – „ku is u i iesų i
lygų pa i šių“. DŽ 1972 i 1993 y a i plokščias ogis,-ė(namas). Plokščio
eikšmę bend inėje kalboje ned ip asmiškai odo i jo ediniai – e minai
plokš ė,plokš elė,plokš ainis,plokš uma geom. i geog ., plokščiakalnis (no s
kiek banguo u pa i šiumi), plokščiaspaudė,plokščia eplės,plokš nis(kapas)
a cheol. (plokščiu pa i šiumi), aip pa e mininiai būd a džiai plokščiadu-
gnis,-ė (lai as, al is),plokščia i šūnės(kal os), plokščiag ūdžiai( ikiai),
plokščia a piai(miežiai).
Tačiau LKŽ X 1976 plokščias 4. „lėkš as“: lacheSchüssel – plokščias
bliūdas P. Ruigio žodynas (pa ikslin a de isu) (pliokščias i pliokš us šia
eikšme nė a iksuo as). Žinoma, ši ai y a ne iš daba inės bend inės kal-
bos – daba plokščiasdubuo bū ų con adic ioinadiec o.
Ki as siūlo galelis y a LKŽ VII 1966 – lėkš as 1. „plokščias, plynas,
lygus“ K da na, Ka ena, Skisnemunė, p ūsų aš ai, aip pa – 1. „plokš-
čias“ Sin au a (ZanŽ II 2004), a ian as lėkšnas ž . lėkš as 1: lėkšnas s ogas
J. Jablonskis (no s lėkšnus ž . lėkš as 3: lėkšni o ielka – i gi J. Jablonskis).
Tik lėkš as 2. „nuolaidus, nuožulnus, nes a us“ ( eikšmės a ealas nu o-
dy as nepakankamai), 3. „su nuolaidžiais k aš ais, negilus, nedubus“: la-
che Schüssel–lėkš asbliūdas (o ie eSchüssel–dubusbliūdas) F. Ku šaičio
žodynas (pa ikslin a de isu) // „seklus“: lėkš a ie a Vilka škis, aip pa
3. „seklus, negilus“ Lukšia (ZanŽ II 2004). K. Milkaus žodyne – abejaip:
bliūdaslėkš as,plokš us – eine lache Schüssel(pa ikslin a de isu).
Plokščias pag indinė eikšmė bend inėje kalboje gali bū i ik „ho izon a-
liai lygus“. Tačiau i plokščio, i lėkš o eikšmių minė i į ai a imai a mėse,
nė a da isai ikslios) ski iasi ne iš esmės, o daugiau medžiaga (ne isai isada), be o, dubens paski is
pla esnė. Kad y a du, susiklos ė is o iškai. Šaknimis abudu, daba mo y uo i indo pa idalo ypa ybėmis
(dubuo:dubus,lėkš ė:lėkš as), y a susiję su pa iekalu i algymu. Dubuo (K da na, Ga gžda; a . dubenis
Sk iaũdžiai) LKŽ II2 1969 Kazimie o Būgos siūlymu (Sabaliauskas 1990: 293) i bene Jono Jablonskio
ūpesčiu pakei ė jau P. Ruigio žodyne iksuo ą sla ybę bliūdas (bliūdelė jau J. B e kūno Biblijoje) LKŽ
i2 1968, o us. блюдо – bend asis sla ų skolinys iš go . biuꝥs (kilm. biudis) „dubuo“ < biudan „siūly i“
(Фасмер I 1986). I us. миска – žodžio миса mažybinė o ma, lenk. misa,miska,miseczka– bend asis
sla ų skolinys – eikiausiai pe go . mēs iš ulg. lo . mēsa < lo . mensa „s alas; algis, pa iekalas“ (Фасмер
II 1986; B ückne 1974). Pagal миска p ide in a i skolinio iš lo . discus (< g . discos) „sk idinys“ (i
algiui pasidė i; pagal pa idalą – lėkš ės / dubens pi m akas) – pe ge manus ( id. ol. disc, sen. ok. aukš .
isc → daba . ok. Tisch) sla iška o ma – lenk. deska, us. доска, uk . дошка (Фасмер I 1986; B ückne
1974). Lėkš ė (Šã ės, Pandėlỹs, Skisnemunė) LKŽ VII 1966 (gal be eikalo F aenkel 1955–1965 laikoma
naujada u) ėlgi g eičiausiai Jablonskio į aisy a ie oj jau J. B e kūno Biblijoje a o os o ielkos (y a i
a ian ų) LKŽ XVI 1995, skolin os iš sla ų – us. тарелка < lenk. ale z < ček. alř, sla ų – iš ge manų
( id. ok. aukš . alie ), šių – iš i al. aglie e < aglia e „pjau i“ < lo . alia e „pjau i“(Фасмер IV 1987;
B ückne 1974).
168
manding, neleidžia jų laiky i bend inės kalbos sinonimais. Čia bū ina pa-
saky i, kad bend inės kalbos sinonimų žodyno da ne u ime – SinŽ 1980
y a isos lie u ių kalbos sinonimų žodynas (no s apsk i ai, jei nepaisoma
sinch onijos i ypač sin opijos, sinonimų eilu ės suda ymas y a sa a ališkas,
o ne ik i sinonimijos duomenys). Tai išk eip as aizdas: plokščias 1. (s o-
gas) – lėkš as (s ogas), o 2. → seklus, be seklus – pi miausia negilus,nedubus
(lėkš ė), paskiausiai – lėkš as. An Ž 2003 4s a us – lėkš as,nuolaidus,nuožul-
nus,slėsnas– „ku is be eik isai nepakilęs, žemas“: Ši oupeliolabais a ūs
k an ai,oanolėkš iVšakio Rūdà; o plokščias–smailus „ku is a sikišęs“(?!).
Reikšmės nenusis o ėjimo ak ų nemažai, p z.: lėkš as – 1. плоский: lėkš as
dubuo – плоскоеблюдо (no s i plokščias – 1. плоский ), ik 2. (nes a us)
пологий,отлогийLRKŽ 1988, пологий – pi miausia nuožulnus,nuokal-
nus,nuolaidus,nuo akus,pažulnus,nuokal us,pašliaunus, ik ada lėkš as,
be su pažyma a m. (paskui da šlainus a m.) RLKŽ III 1984. A odo,
kad kiek ienas au o ius čia eikšmes apib ėžia, ikiuoja i pažymas a m.
ašo pagal sa o a mę... O SinŽ 1980 a p dominan ės nuo akus (pamažu,
nes ačiai žemėjan is) sinonimų – nuolaidus(kalnas),nuožulnus(s ogas),pa-
žulnus,žulnas(k an as),nuokalnus,nuokal us,pakalnus,nuož ilnus a m.,
pašliaunus a m. (s ogas, kalnas) i pašliaũ inas a m., pašlėdnus a m. (di -
a), pašliuodnus a m. (lubos), šlainus a m. – lėkš o isai nė a: ma pagal
au o iaus a mę lėkš as y a „plokščias“... Be ai klaidinga. S a Ž 2002 y a
nuožulniosios g indys–inclined loo –eins eigende Fußboden– planche 
oblique– наклонный пол.
Galbū nepa ykus į eik i a p a minės būd a džių plokščias i lėkš as
eikšmių kolizijos – kai ji da nebu o panaikin a i no minamojoje leksi-
kog a ijoje, kaip komp omisas i a si ado di b inis su apdin ass ogas. Gal
dėl o g e a lėkš ės MokŽ 2000 nė a žodžio lėkš as.
Komp omisinis sp endimas bū inai šalin inas. O žodžių plokščias i lėkš as
eikšmių kodi ika imas skubiai baig inas i į i in inas. Negali bend inėje
kalboje lik i okios žodžio lėkš as eikšmių kolizijos – plokščias – 1. lēzens;
plakans: plokščiass ogas – lēzensjum s, plokščia k ū inė–plakanask ū is, o
lėkš as – 1. plakans, 2. lēzens LieLaŽ 1964, lėkš as – 1. la ;plane, 2. (ne-
s a us) gen ly-sloping LAKŽ 1991.
Min į, kad lėkš as mo y uo ai gali bū i „plokščias“ kiek pa em ų e imo-
logija, be ne isai – pi mykš ė mo y acija ik ai bū ų ik „gulsčias“ – no s
la iškas giminai is lêzns,lêzens – „ lach“ (Būga II 1959: 421), be lie . y .
aukš . ložė i,-ėja(lõži),-ėjo „bū i išlūžusiam, išgulusiam“ (iš ki o a ealo
Jonas Klima ičius | Te minasp ie e mino.IV