216
A naujin i
Te minųžodynų engimo
bend ieji eikala imai
ALVYDAS UMBRASAS
Lie u iųkalbosins i u as
Pasibaigusi Lie u os Respublikos als ybinės kalbos a ojimo i ugdy-
mo 1996–2005 m. p og ama, pasikei usios eisinės žodynų engimo
inansa imo nuos a os paska ino Vals ybinę lie u ių kalbos komisiją
a naujin i Bend uosius e minųžodynų engimo eikala imus, pa i in us
1999 m. g uodžio 9 d. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( uome da –
p ie Lie u os Respublikos Seimo) posėdžio p o okoliniu nu a imu. 2007 m.
g uodžio 20 d. bu o p iim a Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ekomen-
dacija N . R-4 DėlTe minųžodynų engimobend ųjų eikala imų (In . p an.,
2007, N . 100), ku ia ekomenduojama laiky is os pačios dienos posėdžio
p o okoliniu nu a imu pa i in ų Te minųžodynų engimobend ųjų eika-
la imų (be Seimo eisės ak ų bazės, juos galima as i i Vals ybinės lie u-
ių kalbos komisijos in e ne o s e ainėje h p://www. lkk.l /p og amos/
zodynu- eikala imai.h ml). Palygin i su anks esniais, naujieji Reikala imai
y a išsamesni, labiau s uk ū izuo i – juos suda o 35 s aipsniai, sujung i į
8 ski snius. A kū us nep iklausomybę bu o išleis a gana daug į ai ių s ičių
e čiamųjų e minų žodynų, ačiau labai jaučiamas aiškinamųjų žodynų
ūkumas, odėl Vals ybinė lie u ių kalbos komisija daba ska ina eng i
aiškinamuosius e čiamuosius e minų žodynus, ku ių pi moji kalba y a
lie u ių. Reikala imai eng i u in ai omenyje. S aipsnyje apž elgiamos iš
senųjų Reikala imų pe im os i naujai su o muluo os nuos a os, pa eikiami
jų komen a ai, duodama žodynų ūkumų pa yzdžių.
Bend osios nuos a os (I). Te minųžodynų engimobend aisiais ei-
kala imais ekomenduojama ado au is isiems e minų žodynų engėjams,
be is dėl o Reikala imai daugiau o ien uo i į Vals ybinės lie u ių kalbos
komisijos užsakomus žodynus, engiamus pagal Lie u os Respublikos Vy-
iausybės 2004 m. ugsėjo 15 d. nu a imu N . 1177 pa i in ą Vals ybinės
kalbos no minimo, a ojimo, ugdymo i sklaidos 2006–2015 m. p og amą
(Žin., 2004, 140-5125) i e inamus pagal Te minųžodynų e inimo ai-
Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo...
Te minologija | 2008 | 15 217
sykles, pa i in as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2004 m. bi želio
3 d. nu a imu N . N-8 (97) DėlTe minųžodynų e inimo aisykliųpa i i-
nimo (Žin., 2004, 92-3395).
Žodyno eng imo g upė (II). Ska inama, kad į žodyno engi-
mo g upę, be dalyko s i ies specialis ų, bū ų į aukiamas i kalbininkas
e minologas a ki as e minologijos p incipus išmanan is lie u ių kalbos
specialis as. Žodyną gali eng i i ienas inkamai ne ik dalykiškai, be i
kalbiškai pasi engęs asmuo. Žodyno engimo g upės suda ymo nuos a os iš
esmės nesikeičia, p i eikus į ją siūloma į auk i i užsienio kalbų specialis ų.
Pageidau ina engėjų e minologijos da bo pa i is. Jos nesan , bend ada -
biau i k ies ini labiau pa y ę asmenys. P ak ika odo, kad dažnai e minų
žodynų kokybė nukenčia dėl nepakankamo e minologijos i e minog a-
ijos p incipų išmanymo.
Te minų kū imas i no minimas (III). Palygin i su anks esniais
Reikala imais, ski snis ge okai de alesnis. S a biausia – e minai ku iami i
no minami ado aujan is bend aisiais e minologijos p incipais i no mini-
mo k i e ijais: aisyklingumo, ikslumo, sis emiškumo, pas o umo, da ybos
pa ogumo, g ynumo, umpumo, s ilis inio neu alumo i k . Te minų žo-
dynų engėjams ypač s a bu su ok i, kad jie ne ik in en o izuoja e minus,
be i p isideda p ie jų no minimo i sis eminimo. Tam eikalingas ben
minimalus eo inis pasi engimas (p a e s ų, pa yzdžiui, K. Gai enio mono-
g a ija Lie u ių e minologija: eo ijosi  a kybosme menys (Vilnius, 2002)).
Rengian žodyną aip pa labai s a bu naudo is pa ikimais šal iniais, ypač
a siž elg ina į Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos į e in us e minų žo-
dynus (nemaža naujausių žodynų skelbiama Lie u os Respublikos e minų
banke h p:// e minai. lkk.l ). Žinoma, ai ne eiškia, kad anksčiau išėjusių
žodynų e minai negali bū i keičiami, be s a bu iš eng i nepag įs o e mi-
nų kai aliojimo. Rengian aiškinamuosius žodynus, o muluojan e minų
apib ėž is, gali paaiškė i, kad kai ku ie e čiamuosiuose žodynuose a si a-
dę e minai ne iksliai į a dija są oką. Tikslinan e minus is dėl o eikia
nepami š i, kad s a bu y a i e minų pas o umas. Pagal Reikala imus aip
pa s a bu paisy i Vals ybinės lie u ių komisijos nu a imų i ekomendacijų
(p z., dėl asmen a džių a ojimo, sky ybos i k .).
Renkan užsienio kalbų a i ikmenis pa ikimiausi u ė ų bū i a i inkamo-
mis kalbomis užsienyje išleis i šal iniai. P ak ika, deja, odo, kad Lie u oje
išleis uose žodynuose ka ais pasi aiko di b inai pagal lie u iškų a ki ų
kalbų e minų analogiją suku ų a i ikmenų. To ne u ė ų bū i. Ki ų kalbų
218
a i ikmenų kū imą galima pa eisin i neben uo a eju, kai eikia į a dy i sa-
i as Lie u oje a ojamas są okas (p z., eisės ak ų). Apsk i ai a i ikmenys
nė a e čiami pažodžiui a pan. Ka ais ge iau nepa eik i jokio ki ų kalbų
a i ikmens, negu ku i e minus nebu ėlius. Vals ybinės lie u ių kalbos
komisijos ekspe ai pap as ai e ina ik lie u iškus žodynų e minus, odėl
a sakomybė už ki ų kalbų a i ikmenų pa ikimumą paliekama engėjams i
edak o iams. Kaip nea sakingo požiū io į ki ų kalbų a i ikmenis pa yzdį
galima bū ų paminė i Kauno echnologijos uni e si e e au o ių kolek y o
( ado as i mokslinis edak o ius P. Š enčianas) išleis ą Aiškinamąjįšilumi-
nėsi b anduolinės echnikos e minųžodyną (Kaunas: Technologija, 2004),
ku iame gausu a i ikmenų, ypač okiečių kalba, klaidų.
Reikala imuose glaus ai pasakomi i apib ėžčių požymiai. Apib ėž yje u i
bū i sklandžia aisyklinga kalba kiek galima glausčiau, be iksliai nusaky-
a są okos esmė i nu ody i ski iamieji jos požymiai. Ne enciklopedinio
pobūdžio žodynuose eikia eng i neesminių dalykų. Vienu pag indu ski-
iamų są okų apib ėž ys u ė ų bū i o pa ies modelio. Apib ėžian e mi-
nus ne eikė ų pe daug ado au is bend aisiais žodynais (p z., Daba inės
lie u iųkalbosžodynu), nes juose pa eikiamas leksinės eikšmės aiškinimas
i nebū inai nu odomi isi e minologiškai s a būs požymiai.
Žodyno plana imas (IV). Žodynas u i bū i engiamas ne chao iš-
kai, o pagal iš anks o susida y ą planą, numačius engimo e apus. S a bu iš
anks o apsib ėž i, kokia bus žodyno s i is, numa y i e minų a ankos k i e-
ijus (ne ik ką ink i, be i ko ne ink i), neišleidžian iš akių i no minimo
s a egijos (juk enkan e minus neabejo inai bus as a i ne aisyklingų a
ne ikslių e minų, sinonimų). Visa ai p iklausys i nuo žodyno paski ies –
iš anks o eikia u ė i omenyje ad esa ą. Kad nebū ų blaškymosi i isi da bo
g upės na iai di b ų ienodai, bū ina iš anks o numa y i e mino s aipsnio
sanda ą (čia ne iek s a bu dalių išdės ymas, kiek jų pasi inkimas, ypač jei
da oma duomenų bazė), ku i p iklausys nuo žodyno ipo. P a a u bū ų iš
anks o pasida y i p elimina ų žodyno sanda os ap ašą.
Medžiagos inkimas, žodyno eks o ašymas (V). Šiame
i anks esniame (IV) sky elyje (jų nebu o senuosiuose Reikala imuose) siū-
lomas da bo modelis, . y. ekomenduojami am ik i pa engiamieji žodyno
ašymo da bai i olesni e apai (žinoma, p iklausomai nuo si uacijos juos
galima de in i pagal po eikius).
Da bo p adžioje ikslinga pasida y i žodyno s i ies e minų šal inių lie u-
ių i užsienio kalbomis są ašą. Labai s a bu e minus ink i ne ik iš anks-
Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo...
Te minologija | 2008 | 15 219
čiau išėjusių žodynų a in e ne u p ieinamų e minų duomenų bazių (ka ais
uo pik naudžiaujama i leidžiami be eik nieko naujo e minog a ijai ne-
duodan ys žodynai), be ypač daug dėmesio u i bū i ski iama naujausiems
i ak ualiausiems os s i ies eo ijos i p ak ikos leidiniams, ado ėliams
i pan., nes juose neabejo inai bus e minog a ijoje ne iksuo ų e minų.
S a bu nepami š i i s i ies e minų s anda ų. Kad e minai iš šal inių bū ų
enkami kuo išsamiau i sis emiškiau (pagal numa y ą apim į), ekomen-
duojama s i į suski s y i į pos ičius i e minus ink i eminėmis g upėmis
(da bo g upės na iai u ė ų dalin is ne abėcėlės aides, o bū en pos ičius).
Taip su inkus medžiagą ge iau ma y i galimi susijusių e minų aiškos ne-
ienodumai, pa ogiau ašy i ienos są okų sis emos e minų apib ėž is.
Siūlomi galimi da bo e apai: a) suda omi kiek ieno pos ičio pi miniai
lie u iškų e minų są ašai (paisoma sis emos i mik osis emų); b) o mu-
luojamos e minų apib ėž ys; c) enkami e minų a i ikmenys ki omis kal-
bomis; d) e minų s aipsniai pildomi ki ais numa y ais elemen ais, da omos
nuo odos. P i eikus kai ku ių e apų da bai gali bū i a liekami ienu me u.
Galu inis e apas, lemian is e minog a inę kokybę, – pa eng i a ski ų pos-
ičių e minų s aipsniai jungiami į isumą, ikiuojami, ik inami, ieno-
dinami, edaguojami, a liekama nuo odų pa ik a, da omos odyklės i ki i
engimo spausdin i da bai.
Žodyno sudė is (VI). Žodynas – ai ne ik abėcėlės a ki okia a ka
pa eik as e minų są ašas (žodyno eks as). Be jo, pi miausia da u i bū i
p a a mė i (a ) į adas (dažnai ašoma ik p a a mė, ku ioje au o ių nuo-
žiū a umpai p is a omas žodynas, jo paski is, a si adimo is o ija, ašymo
me u iškilę sunkumai, pasiek i i nepasiek i ikslai, engėjai i p ie engimo
p isidėję asmenys, pag indiniai naudo i šal iniai, ašomos padėkos i k .;
p i eikus, ypač kapi aliniuose žodynuose, g e a gali bū i pa eikiamas pla es-
nis į adas, ku iame analizuojama s i ies e minų i e minog a ijos is o ija,
ap a iamos į ai ios e minų p oblemos i pan.). Ypač s a bi dalis – žodyno
sanda os ap ašas (ž . VII ski snį). Jei eks e a ojama, pa eikiami san umpų
i (a ) su umpinimų, ženklų i simbolių paaiškinimai, u i bū i nu ody i i
naudo i šal iniai. Ve čiamuosiuose žodynuose pageidau inos odyklės (daž-
niausiai jos būna abėcėlinės a ba abėcėlinės lizdinės, be g e a gali bū i i
sis eminės). No s jos i išplečia žodyno apim į ( ai nepa ogu), be ge okai
paleng ina naudojimąsi žodynu, pada o jį uni e salesnį. Tiesa, odyklėmis
ka ais žodynuose adinami iesiog a i kš iniai žodynėliai ( ik os odyk-
lės užima mažiau ie os – nu odomi ik puslapių a s aipsnių nume iai).
220
Naudojimąsi žodynu paleng ina i įdė os a ojamų kalbų abėcėlės. Y a
išleis a žodynų, ku iuose ne ik kad ūks a ienos a ki os dalies (p z., nė a
šal inių są ašo), be i okių, ku iuose, be žodyno eks o, daugiau apsk i ai
nė a jokių dalių (p z., R. Rakuce ičiaus Lie u ių– okiečiųkalbų e sloi 
eisės e minųžodynas (Vilnius, 2001)). Tai didelis e minog a ijos p incipų
pažeidimas i okių a ejų ne u ė ų bū i.
Jei žodynas pa eng as pagal Vals ybinės kalbos no minimo, a ojimo,
ugdymo i sklaidos 2006–2015 m. p og amą i (a ) y a į e in as Vals-
ybinės lie u ių kalbos komisijos, Reikala imuose y a numa y i am ik i
s anda iniai į ašai. A k eip inas dėmesys, kad a ski ai u i bū i nu odomas
kalbininkas e minologas i ecenzen ai.
Žodyno sanda a (VII). Tai didžiausias i bene s a biausias Reikala-
imų sky elis, ku iame ap a iami žodyno eks o suda ymo dalykai (jie u i
bū i paaiškin i žodyno sanda os ap aše).
Žodyne e minai pa eikiami s aipsniais, ku ie gali bū i g upuojami liz-
dais. S aipsniai a lizdai pap as ai ikiuojami abėcėlės a ka (lizdo i-
duje ūšiniai i po ūšiniai e minai gali bū i ikiuojami a siž elgian da
i į hie a chiją; ikiuojan kompiu e iu s a bu nus a y i inkamus kalbos
pa ame us). Te minog a ijoje susiklos ė adicija lizdą suda y i ne pagal
ūšinių są okų sis emą (no s nuo o labai nenu ols ama), o pagal o malius
odiklius – lizdo an aš inis žodis y a g ama iškai pag indinis į lizdą į auk ų
junginių žodis1 (daik a a dis). Ki ų kalbos dalių žodžiai (p z., būd a džiai)
lizdų an aš iniais žodžiais pap as ai iškeliami bend uosiuose e čiamuo-
siuose žodynuose, o e minų žodynams ai nebūdinga i y a neska in ina (iš
dalies galima pa eisin i neben mokomuosiuose e minų žodynuose), no s
okių a ejų y a (p z., aip da oma Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos
į e in ame V. Bi inai ės Mokomajameanglų–lie u iųkalbų eisės e minų
žodyne (Vilnius, 19972)). Taip pa į ieną lizdą ne auk ini giminės i ūšies
san ykiais nesusiję e minai – an aš inis daik a a dis lizde ne u ė ų bū i
junginio p iklausomasis dėmuo (kaip y a eikiama, pa yzdžiui, A. Žiu lio
suda y ame Teisinių e minųžodyne (Vilnius, 1954)). Rečiau engiamų sis e-
minių žodynų e minų a ką lemia s i ies sis ema ika a ba a ka nus a oma
1 Są okų sis ema a skleidžiama sis eminiuose žodynuose (ka ais i enciklopediniuose). Jei jos paisy ume i
lizdiniuose žodynuose, į lizdą ka ais ek ų į auk i ūšines są okas į a dijančius, be ski ingais daik a a -
džiais eiškiamus e minus. Tai sukel ų e minų paieškos keblumų.
2 Pa aisy as i ge okai papildy as žodynas paka o inai bu o išleis as 2002 i 2008 me ais, ačiau šie leidimai
nebu o eik i s a s y i Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai, no s ap oba a, nesude inus su komisija, į ašy a
į juos isus.
Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo...

Te minologija | 2008 | 15 221
pačių engėjų. Visame žodyne p i alu laiky is ienos e minų s aipsnių i
jų dalių pa eikimo sis emos (išim iniai nuk ypimai nuo šios aisyklės u i
bū i aiškiai mo y uojami sanda os ap aše).
S a biausios e mino s aipsnį galinčios suda y i dalys y a pa s e minas,
jo apib ėž is i a i ikmenys ki omis kalbomis. Reikala imuose iš a dijamos
dažniausiai žodynuose pasi aikančios e minų s aipsnių dalys, jas engėjai
gali ink is pagal po eikius, žodyno ipą i pan. S a bu, kad žodyno eks e
e minų s aipsniai i jų dalys bū ų pa eikiamos aiškiai, aip, kad nebū ų
galima jų supainio i (p z., eikė ų ski i san umpas i simbolius; u i bū i
aiški e mino s aipsnio dalių iba – nege ai, kai negalima sup as i, ku y a
e minas, o ku – jo aiškinamieji žodžiai, juoba kad pas a ieji žodynuose
ka ais be eikalo suki čiuojami, pa yzdžiui, V. As ausko i k . pa eng ame
Medicinos e minųžodyne (Vilnius, 1980) ka ais sunku a ski i e miną, jo
sinonimą i aiškinimą). S aipsnio dalių išdės ymas, š i o ski iamieji požy-
miai u i bū i paaiškin i žodyno sanda os ap aše.
Te minų žodynų engėjams ka ais kelia neaiškumų sinonimų pa eikimas,
jų a anka. Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai ecenzuo i pa eikiamuose
žodynuose ma y i, kad ka ais pe sis engiama i be aiškios sis emos su ašo-
ma gausybė sinonimų, į aukiami ne mo onologiniai a ašybos a ian ai,
būna, kad sinonimams ašomos ne ski ingos apib ėž ys. Žodyne iena
są oka u i u ė i ieną apib ėž į. Jei są oka a osenoje į a dijama keliais
sinoniminiais e minais, žodyno engėjo pa eiga y a ado aujan is e mi-
nologijos p incipais iš ink i (ka ais enka i suku i) inkamiausią e miną
i žodyne eik i jam pi menybę. Visa in o macija apie są oką i ją į a di-
jan į pag indinį e miną (apib ėž is, a i ikmenys i k .) pa eikiama iename
s aipsnyje. Sinonimai pa eikiami a ski ais nuo odiniais s aipsniais, . y. da-
omos nuo odos į pag indinį s aipsnį a ieną iš pag indiniame s aipsnyje
esančių e mino eikšmių (kai eik inesnį sinonimą u i e mino eikšmė,
nuo oda gali bū i s aipsnio dalis). Sinonimai di e encijuojami: jei sinoni-
mas nelaikomas klaida, nuk eipian a ojama nuo oda ž ., jei sinonimas
aisomas g iež ai, jis žymimas kaip ne eik inas i po lygybės ženklo nu odo-
mas a o inas e minas (n k.=). A k eip inas dėmesys, kad nuo oda ž . u i
bū i a ojama ik kaip no minamoji, . y. nuk eip i į eik inesnį sinonimą.
Žodynuose, ypač enciklopediniuose, nuo oda ž . ka ais a ojama ne iena
eikšme – nuk eipiama ne ik į sinonimų dominan ę, be i į s aipsnį a
lizdą, ku iame galima as i pla esnės in o macijos, ku e minas paaiškin as
a pan. (dažnai aip da oma ada, kai p amaišiui e minai pa eikiami lizdais i
222
abėcėlės a ka, pa yzdžiui, aip y a A. Sme onos Ka ybosžodyne (Vilnius,
1995)). Tokia p ak ika šalin ina – nuo odos u i bū i iena eikšmės, esan
eikalui, kaip nuo oda okiais a ejais gali bū i a ojama odyklėlė (↗)
a k . Apsk i ai ge iau neda y i daug ski ingos eikšmės nuo odų (neben
ai bū ų bū ina). Visos nuo odos i jų a ojimo sis ema u i bū i paaiškin a
žodyno sanda os ap aše.
Pag indiniame s aipsnyje sinonimus ekomenduojama pa eik i g e a an-
aš inio e mino (ski i kableliu) a ba, jei sinonimą u i e mino eikšmė,
po eikšmės aiškinimo (su pažyma sin.) Ne eik ini sinonimai pag indiniame
s aipsnyje ne ašomi. Iš ki ų sinonimų pag indiniame s aipsnyje aip pa
links ama neminė i isų, o eik i ik ge iausius, įp asčiausius (likę pa eikiami
nuo odiniais s aipsniais).
Nepainio inos e minų eikšmės i homoniminiai e minai. Reikšmes
e minog a ijoje įp as a nume uo i i pa eik i iename s aipsnyje, homo-
nimus – a ski ais s aipsniais. Ne ekomenduojama pa eik i kablia aškiu a
ki aip a ski ų po eikšmių. Kiek iena e mino eikšmė apib ėž ina kaip sa-
a ankiškas iene as – jos apib ėž is u i bū i aiški paim a a ski ai nuo ki ų
eikšmių. Nege ai, kai, pa yzdžiui, an oji eikšmė o muluojama a ojan
subs i ucinius į a džius, . y. ašoma aip, lyg bū ų pi moje eikšmėje pa-
saky ų dalykų ęsinys ( okių aiškinimų esama, pa yzdžiui, R. Čiuko i k .
pa eng ame Teks ilės e minųžodyne3 (Kaunas, 2001)). Kuo sa a ankiškiau
apib ėž i kiek ieną eikšmę ska ina žodynų kompiu e iza imas, dėjimas į
e minų duomenų bazes. Siekian pa ogiau nu ody i są okų yšius i jas
į a dijančių e minų s aipsnių elemen us, eikšmes duomenų bazėse links-
ama pa eik i a ski ais s aipsniais ( aip da oma, pa yzdžiui, seniausioje Ma-
ema ikos i in o ma ikos ins i u o e minų bazėje h p://www. e minynas.l
i Lie u os Respublikos e minų banke), odėl e minų žodynų apib ėž ys
u i bū i inkamos a ski i ieną nuo ki os, s uk ū in i i kel i į duome-
nų bazę. Kai e mino eikšmių a i ikmenys užsienio kalbomis nesu ampa,
juos aip pa eikia ski i – pa eik i p ie kiek ienos eikšmės a ski ai. Jei
eikšmių a i ikmenys su ampa, juos galima pa eik i ienoje ie oje (bend ai
isam s aipsniui). Daba inė žodynų ašymo p ak ika odo, kad a i ikmenų
skaidymui pagal eikšmes dėmesio ski iama pe mažai – ne iena eikšmių
e minų a i ikmenys žodynuose ka ais pa eikiami ka u, odėl žodyno skai-
y ojai gali bū i klaidinami.
3 P z.: pneuma inis anspo as – 1. medžiagų gabenimas amzdynais o o s o e. 2. okio gabenimo į anga;
uščia idu ispluoš as – 1. amzdelio o mos gija a ba plaukelis. 2. okių plaukelių aibė.
Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo...
Te minologija | 2008 | 15 223
Jeigu žodžio ienaskai a i daugiskai a y a a ski i e minai, Reikala imuose
juos siūloma pa eik i a ski ais s aipsniais, o lizdiniame žodyne – i a ski ais
lizdais. Ki ais a ejais, kai ūšiniai e minai u i ienaskai os i daugiskai os
o mą, jie pa eikiami iename lizde4.
Žino ina, kad sinoniminiai ienos kalbos a i ikmenys ikiuojami pagal
s a bumą – pi mas ašomas as, ku iam eikiama pi menybė (ne ekomen-
duojama jų eik i labai daug). P ie a i ikmenų gali bū i dedamos a ose-
nos ski umus odančios pažymos. Kaip i anks esniuose Reikala imuose,
giminės i skaičiaus ka ego iją u inčių kalbų a i ikmenis ekomenduojama
pa eik i su g ama inėmis giminės (m, , n), p i eikus i su daugiskai os (pl),
pažymomis. Reikala imais aip pa siekiama su ienodin i žodynų a i ikme-
nų kalbos pažymas. Jas ekomenduojama a o i d i aides pagal Lie u oje
p iim ą a p au inį s anda ą LST ISO 639-1: 2003 Kalbųpa adinimųkodai.
1 dalis. D i aidžiaikodai: de ( okiečių k.), en (anglų k.), (p ancūzų k.),
u ( usų k.) i k .
Pasi aiko, kad žodynuose pik naudžiaujama skliaus ais, juose pa eikia-
ma į ai i in o macija, ka ais į ieną s aipsnį su ašomi ski ingas są okas
į a dijan ys e minai, suskliaučiami sinoniminiai a akul a y ūs e minų
dėmenys (ne ik lie u iškų e minų, be i a i ikmenų). Tokios painia os
ne u i bū i. Pageidau ina, kad skliaus ų, jei jie eikalingi, a ojimas bū ų
iena eikšmis i paaiškin as žodyno sanda os ap aše. Ne u i bū i skliaus-
uose pa eikiami ie dalykai, ku iems Reikala imuose ekomenduojama
ki okia pa eikimo a ka (p z., sinonimai). P i eikus a ojami lauž iniai
skliaus ai [ ] – juose su umpin ai gali bū i nu odomas šal inis (p z., api-
b ėž ies). Ski ingai nei e čiamuosiuose, aiškinamuosiuose žodynuose
g e a e mino skliaus uose ne u ė ų bū i aiškinamųjų žodžių – juk am
y a apib ėž is ( okių a ejų esama, pa yzdžiui, N. Juškai ės, S . Keinio,
K. Sakalausko Aiškinamajamegeležinkelių anspo o e minųžodyne (Vil-
nius, 2006)).
Kaip jau įp as a, žodynuose lie u iški e minai u i bū i suki čiuo i. Ki -
čiuo i ne eikia ik ne eik inų i nu odomųjų nuo odinių s aipsnių e minų,
aip pa e minų dėmenimis einančių a nybinių žodžių. Rodyklių ki čiuo i
4 P z., cuk us, kaip įp as inis sacha ozės pa adinimas, i cuk ūs, kaip bend as sacha idų pa adinimas, y a
ski iami, odėl K. Daukšo, J. Ba kausko, V. Daukšo i k . Chemijos e minųaiškinamajamežodyne (V., 2003)
pa eikiami a ski ai, o skaičiumi besiski ian ys ūšiniai e minai su dėmenimis banga i bangos V. Palenskio,
V. Valiukėno, V. Žalkausko i P. J. Žilinsko Fizikos e minųžodyne:lie u ių,anglų,p ancūzų, okiečiųi  usų
kalbomis (V., 2007) pa eik i iename lizde. Pa eikimas pa aisy as, nes pi majame Fizikos e minųžodyno
leidime ( y . ed. P. B azdžiūnas, V., 1979) bu o da omi a ski i lizdai.
224
nebū ina. Be ki ų šal inių, ki čiuojan ado aujamasi Vals ybinės lie u ių
kalbos komisijos ekomendacijomis (joms eikiama pi menybė) i Daba -
inėslie u iųkalbosžodynu (naujausiu leidimu!). Jei galimi keli ki čia imo
a ian ai, a ojamas pi masis. Neaiškūs a ginčy ini a ejai gali bū i siū-
lomi nag inė i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ta ies i ki čia imo
pakomisei.
Kaip i mokslo kalboje, Reikala imuose ekomenduojama pi menybę
eik i o iginalioms e minų dėmenimis einančioms ik inių a dų o -
moms (išsky us adicinius a ejus). Te minai su adap uo omis o mo-
mis pa eikiami nuo odiniais s aipsniais pagal bend ą e minų ikia imo
a ką.
Taigi žodyno sanda os ap aše u i bū i paaiškin a: e minų ikia imas i
(a ) g upa imas; e mino s aipsnio sanda a, jo elemen ų pažymos, g a i-
niai sky imo ženklai i ski iamieji š i o požymiai; eikšmių i homonimų
pa eikimas; sinonimų pa eikimas; nuo odų sis ema; e minų su ik iniais
a dais pa eikimas i k .
Kompiu e inė a kyba (VIII). Kadangi e minų žodyno duome-
nų a kymo eks inėse inkmenose galimybės y a ibo os, ekomenduo-
jama naudo is kompiu e inėmis duomenų bazėmis a ben elek oninėmis
len elėmis. Taip laikomus duomenis pa ogiau ikiuo i, g upuo i a il uo i
į ai iais a ž ilgiais, leng iau su as i i šalin i ne ienodumus.
Kaip i anks esniuose Reikala imuose, k eipiamas dėmesys, kad isi žo-
dyne a ojami ženklai u ė ų eisingą elek oninį kodą ( ai ypač s a bu
ada, kai ski ingų žodynų duomenys keliami į ieną elek oninę bazę). Dėl
galimų pa ogesnių duomenų mainų ekomenduojama naudo i Palemono
š i ą.
Tu i bū i laikomasi numa y ų š i ų. Negali bū i nemo y uo ai iena-
me žodyje a ojami ski ingų š i ų ženklai, aip pa nepainio inos i-
zualiai su ampančios lo yniškos i ki ilicos aidės, nes jos u i ski ingus
kodus.
P imenama, kad eks e u i bū i a ojami aisyklingi ašybos i sky ybos
ženklai (deja, kabučių, b ūkšnio i b ūkšnelio ašymas kai kam is da kelia
sunkumų).
P ieš eikian žodyną e in i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos eks-
pe ams i s a s y i Te minologijos pakomisei, eng i leidybinį make ą ne-
ikslinga, nes, pa aisius žodyną pagal gau as pas abas, make ą gali ek i
pe da y i.
Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo...