Atnaujinti „Terminų žodynų rengimo bendrieji reikalavimai“

216 A naujin i Te minųžodynų engimo bend ieji eikala imai ALVYDAS UMBRASAS Lie u iųkalbosins i u as Pasibaigusi Lie u os Respublikos als ybinės kalbos a ojimo i ugdy- mo 1996–2005 m. p og ama, pasikei usios eisinės žodynų engimo inansa imo nuos a os paska ino Vals ybinę lie u ių kalbos komisiją a naujin i Bend uosius e minųžodynų engimo eikala imus, pa i in us 1999 m. g uodžio 9 d. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ( uome da – p ie Lie u os Respublikos Seimo) posėdžio p o okoliniu nu a imu. 2007 m. g uodžio 20 d. bu o p iim a Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ekomen- dacija N . R-4 DėlTe minųžodynų engimobend ųjų eikala imų (In . p an., 2007, N . 100), ku ia ekomenduojama laiky is os pačios dienos posėdžio p o okoliniu nu a imu pa i in ų Te minųžodynų engimobend ųjų eika- la imų (be Seimo eisės ak ų bazės, juos galima as i i Vals ybinės lie u- ių kalbos komisijos in e ne o s e ainėje h p://www. lkk.l /p og amos/ zodynu- eikala imai.h ml). Palygin i su anks esniais, naujieji Reikala imai y a išsamesni, labiau s uk ū izuo i – juos suda o 35 s aipsniai, sujung i į 8 ski snius. A kū us nep iklausomybę bu o išleis a gana daug į ai ių s ičių e čiamųjų e minų žodynų, ačiau labai jaučiamas aiškinamųjų žodynų ūkumas, odėl Vals ybinė lie u ių kalbos komisija daba ska ina eng i aiškinamuosius e čiamuosius e minų žodynus, ku ių pi moji kalba y a lie u ių. Reikala imai eng i u in ai omenyje. S aipsnyje apž elgiamos iš senųjų Reikala imų pe im os i naujai su o muluo os nuos a os, pa eikiami jų komen a ai, duodama žodynų ūkumų pa yzdžių. Bend osios nuos a os (I). Te minųžodynų engimobend aisiais ei- kala imais ekomenduojama ado au is isiems e minų žodynų engėjams, be is dėl o Reikala imai daugiau o ien uo i į Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos užsakomus žodynus, engiamus pagal Lie u os Respublikos Vy- iausybės 2004 m. ugsėjo 15 d. nu a imu N . 1177 pa i in ą Vals ybinės kalbos no minimo, a ojimo, ugdymo i sklaidos 2006–2015 m. p og amą (Žin., 2004, 140-5125) i e inamus pagal Te minųžodynų e inimo ai- Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo... Te minologija | 2008 | 15 217 sykles, pa i in as Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos 2004 m. bi želio 3 d. nu a imu N . N-8 (97) DėlTe minųžodynų e inimo aisykliųpa i i- nimo (Žin., 2004, 92-3395). Žodyno eng imo g upė (II). Ska inama, kad į žodyno engi- mo g upę, be dalyko s i ies specialis ų, bū ų į aukiamas i kalbininkas e minologas a ki as e minologijos p incipus išmanan is lie u ių kalbos specialis as. Žodyną gali eng i i ienas inkamai ne ik dalykiškai, be i kalbiškai pasi engęs asmuo. Žodyno engimo g upės suda ymo nuos a os iš esmės nesikeičia, p i eikus į ją siūloma į auk i i užsienio kalbų specialis ų. Pageidau ina engėjų e minologijos da bo pa i is. Jos nesan , bend ada - biau i k ies ini labiau pa y ę asmenys. P ak ika odo, kad dažnai e minų žodynų kokybė nukenčia dėl nepakankamo e minologijos i e minog a- ijos p incipų išmanymo. Te minų kū imas i no minimas (III). Palygin i su anks esniais Reikala imais, ski snis ge okai de alesnis. S a biausia – e minai ku iami i no minami ado aujan is bend aisiais e minologijos p incipais i no mini- mo k i e ijais: aisyklingumo, ikslumo, sis emiškumo, pas o umo, da ybos pa ogumo, g ynumo, umpumo, s ilis inio neu alumo i k . Te minų žo- dynų engėjams ypač s a bu su ok i, kad jie ne ik in en o izuoja e minus, be i p isideda p ie jų no minimo i sis eminimo. Tam eikalingas ben minimalus eo inis pasi engimas (p a e s ų, pa yzdžiui, K. Gai enio mono- g a ija Lie u ių e minologija: eo ijosi  a kybosme menys (Vilnius, 2002)). Rengian žodyną aip pa labai s a bu naudo is pa ikimais šal iniais, ypač a siž elg ina į Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos į e in us e minų žo- dynus (nemaža naujausių žodynų skelbiama Lie u os Respublikos e minų banke h p:// e minai. lkk.l ). Žinoma, ai ne eiškia, kad anksčiau išėjusių žodynų e minai negali bū i keičiami, be s a bu iš eng i nepag įs o e mi- nų kai aliojimo. Rengian aiškinamuosius žodynus, o muluojan e minų apib ėž is, gali paaiškė i, kad kai ku ie e čiamuosiuose žodynuose a si a- dę e minai ne iksliai į a dija są oką. Tikslinan e minus is dėl o eikia nepami š i, kad s a bu y a i e minų pas o umas. Pagal Reikala imus aip pa s a bu paisy i Vals ybinės lie u ių komisijos nu a imų i ekomendacijų (p z., dėl asmen a džių a ojimo, sky ybos i k .). Renkan užsienio kalbų a i ikmenis pa ikimiausi u ė ų bū i a i inkamo- mis kalbomis užsienyje išleis i šal iniai. P ak ika, deja, odo, kad Lie u oje išleis uose žodynuose ka ais pasi aiko di b inai pagal lie u iškų a ki ų kalbų e minų analogiją suku ų a i ikmenų. To ne u ė ų bū i. Ki ų kalbų 218 a i ikmenų kū imą galima pa eisin i neben uo a eju, kai eikia į a dy i sa- i as Lie u oje a ojamas są okas (p z., eisės ak ų). Apsk i ai a i ikmenys nė a e čiami pažodžiui a pan. Ka ais ge iau nepa eik i jokio ki ų kalbų a i ikmens, negu ku i e minus nebu ėlius. Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ekspe ai pap as ai e ina ik lie u iškus žodynų e minus, odėl a sakomybė už ki ų kalbų a i ikmenų pa ikimumą paliekama engėjams i edak o iams. Kaip nea sakingo požiū io į ki ų kalbų a i ikmenis pa yzdį galima bū ų paminė i Kauno echnologijos uni e si e e au o ių kolek y o ( ado as i mokslinis edak o ius P. Š enčianas) išleis ą Aiškinamąjįšilumi- nėsi b anduolinės echnikos e minųžodyną (Kaunas: Technologija, 2004), ku iame gausu a i ikmenų, ypač okiečių kalba, klaidų. Reikala imuose glaus ai pasakomi i apib ėžčių požymiai. Apib ėž yje u i bū i sklandžia aisyklinga kalba kiek galima glausčiau, be iksliai nusaky- a są okos esmė i nu ody i ski iamieji jos požymiai. Ne enciklopedinio pobūdžio žodynuose eikia eng i neesminių dalykų. Vienu pag indu ski- iamų są okų apib ėž ys u ė ų bū i o pa ies modelio. Apib ėžian e mi- nus ne eikė ų pe daug ado au is bend aisiais žodynais (p z., Daba inės lie u iųkalbosžodynu), nes juose pa eikiamas leksinės eikšmės aiškinimas i nebū inai nu odomi isi e minologiškai s a būs požymiai. Žodyno plana imas (IV). Žodynas u i bū i engiamas ne chao iš- kai, o pagal iš anks o susida y ą planą, numačius engimo e apus. S a bu iš anks o apsib ėž i, kokia bus žodyno s i is, numa y i e minų a ankos k i e- ijus (ne ik ką ink i, be i ko ne ink i), neišleidžian iš akių i no minimo s a egijos (juk enkan e minus neabejo inai bus as a i ne aisyklingų a ne ikslių e minų, sinonimų). Visa ai p iklausys i nuo žodyno paski ies – iš anks o eikia u ė i omenyje ad esa ą. Kad nebū ų blaškymosi i isi da bo g upės na iai di b ų ienodai, bū ina iš anks o numa y i e mino s aipsnio sanda ą (čia ne iek s a bu dalių išdės ymas, kiek jų pasi inkimas, ypač jei da oma duomenų bazė), ku i p iklausys nuo žodyno ipo. P a a u bū ų iš anks o pasida y i p elimina ų žodyno sanda os ap ašą. Medžiagos inkimas, žodyno eks o ašymas (V). Šiame i anks esniame (IV) sky elyje (jų nebu o senuosiuose Reikala imuose) siū- lomas da bo modelis, . y. ekomenduojami am ik i pa engiamieji žodyno ašymo da bai i olesni e apai (žinoma, p iklausomai nuo si uacijos juos galima de in i pagal po eikius). Da bo p adžioje ikslinga pasida y i žodyno s i ies e minų šal inių lie u- ių i užsienio kalbomis są ašą. Labai s a bu e minus ink i ne ik iš anks- Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo... Te minologija | 2008 | 15 219 čiau išėjusių žodynų a in e ne u p ieinamų e minų duomenų bazių (ka ais uo pik naudžiaujama i leidžiami be eik nieko naujo e minog a ijai ne- duodan ys žodynai), be ypač daug dėmesio u i bū i ski iama naujausiems i ak ualiausiems os s i ies eo ijos i p ak ikos leidiniams, ado ėliams i pan., nes juose neabejo inai bus e minog a ijoje ne iksuo ų e minų. S a bu nepami š i i s i ies e minų s anda ų. Kad e minai iš šal inių bū ų enkami kuo išsamiau i sis emiškiau (pagal numa y ą apim į), ekomen- duojama s i į suski s y i į pos ičius i e minus ink i eminėmis g upėmis (da bo g upės na iai u ė ų dalin is ne abėcėlės aides, o bū en pos ičius). Taip su inkus medžiagą ge iau ma y i galimi susijusių e minų aiškos ne- ienodumai, pa ogiau ašy i ienos są okų sis emos e minų apib ėž is. Siūlomi galimi da bo e apai: a) suda omi kiek ieno pos ičio pi miniai lie u iškų e minų są ašai (paisoma sis emos i mik osis emų); b) o mu- luojamos e minų apib ėž ys; c) enkami e minų a i ikmenys ki omis kal- bomis; d) e minų s aipsniai pildomi ki ais numa y ais elemen ais, da omos nuo odos. P i eikus kai ku ių e apų da bai gali bū i a liekami ienu me u. Galu inis e apas, lemian is e minog a inę kokybę, – pa eng i a ski ų pos- ičių e minų s aipsniai jungiami į isumą, ikiuojami, ik inami, ieno- dinami, edaguojami, a liekama nuo odų pa ik a, da omos odyklės i ki i engimo spausdin i da bai. Žodyno sudė is (VI). Žodynas – ai ne ik abėcėlės a ki okia a ka pa eik as e minų są ašas (žodyno eks as). Be jo, pi miausia da u i bū i p a a mė i (a ) į adas (dažnai ašoma ik p a a mė, ku ioje au o ių nuo- žiū a umpai p is a omas žodynas, jo paski is, a si adimo is o ija, ašymo me u iškilę sunkumai, pasiek i i nepasiek i ikslai, engėjai i p ie engimo p isidėję asmenys, pag indiniai naudo i šal iniai, ašomos padėkos i k .; p i eikus, ypač kapi aliniuose žodynuose, g e a gali bū i pa eikiamas pla es- nis į adas, ku iame analizuojama s i ies e minų i e minog a ijos is o ija, ap a iamos į ai ios e minų p oblemos i pan.). Ypač s a bi dalis – žodyno sanda os ap ašas (ž . VII ski snį). Jei eks e a ojama, pa eikiami san umpų i (a ) su umpinimų, ženklų i simbolių paaiškinimai, u i bū i nu ody i i naudo i šal iniai. Ve čiamuosiuose žodynuose pageidau inos odyklės (daž- niausiai jos būna abėcėlinės a ba abėcėlinės lizdinės, be g e a gali bū i i sis eminės). No s jos i išplečia žodyno apim į ( ai nepa ogu), be ge okai paleng ina naudojimąsi žodynu, pada o jį uni e salesnį. Tiesa, odyklėmis ka ais žodynuose adinami iesiog a i kš iniai žodynėliai ( ik os odyk- lės užima mažiau ie os – nu odomi ik puslapių a s aipsnių nume iai). 220 Naudojimąsi žodynu paleng ina i įdė os a ojamų kalbų abėcėlės. Y a išleis a žodynų, ku iuose ne ik kad ūks a ienos a ki os dalies (p z., nė a šal inių są ašo), be i okių, ku iuose, be žodyno eks o, daugiau apsk i ai nė a jokių dalių (p z., R. Rakuce ičiaus Lie u ių– okiečiųkalbų e sloi  eisės e minųžodynas (Vilnius, 2001)). Tai didelis e minog a ijos p incipų pažeidimas i okių a ejų ne u ė ų bū i. Jei žodynas pa eng as pagal Vals ybinės kalbos no minimo, a ojimo, ugdymo i sklaidos 2006–2015 m. p og amą i (a ) y a į e in as Vals- ybinės lie u ių kalbos komisijos, Reikala imuose y a numa y i am ik i s anda iniai į ašai. A k eip inas dėmesys, kad a ski ai u i bū i nu odomas kalbininkas e minologas i ecenzen ai. Žodyno sanda a (VII). Tai didžiausias i bene s a biausias Reikala- imų sky elis, ku iame ap a iami žodyno eks o suda ymo dalykai (jie u i bū i paaiškin i žodyno sanda os ap aše). Žodyne e minai pa eikiami s aipsniais, ku ie gali bū i g upuojami liz- dais. S aipsniai a lizdai pap as ai ikiuojami abėcėlės a ka (lizdo i- duje ūšiniai i po ūšiniai e minai gali bū i ikiuojami a siž elgian da i į hie a chiją; ikiuojan kompiu e iu s a bu nus a y i inkamus kalbos pa ame us). Te minog a ijoje susiklos ė adicija lizdą suda y i ne pagal ūšinių są okų sis emą (no s nuo o labai nenu ols ama), o pagal o malius odiklius – lizdo an aš inis žodis y a g ama iškai pag indinis į lizdą į auk ų junginių žodis1 (daik a a dis). Ki ų kalbos dalių žodžiai (p z., būd a džiai) lizdų an aš iniais žodžiais pap as ai iškeliami bend uosiuose e čiamuo- siuose žodynuose, o e minų žodynams ai nebūdinga i y a neska in ina (iš dalies galima pa eisin i neben mokomuosiuose e minų žodynuose), no s okių a ejų y a (p z., aip da oma Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos į e in ame V. Bi inai ės Mokomajameanglų–lie u iųkalbų eisės e minų žodyne (Vilnius, 19972)). Taip pa į ieną lizdą ne auk ini giminės i ūšies san ykiais nesusiję e minai – an aš inis daik a a dis lizde ne u ė ų bū i junginio p iklausomasis dėmuo (kaip y a eikiama, pa yzdžiui, A. Žiu lio suda y ame Teisinių e minųžodyne (Vilnius, 1954)). Rečiau engiamų sis e- minių žodynų e minų a ką lemia s i ies sis ema ika a ba a ka nus a oma 1 Są okų sis ema a skleidžiama sis eminiuose žodynuose (ka ais i enciklopediniuose). Jei jos paisy ume i lizdiniuose žodynuose, į lizdą ka ais ek ų į auk i ūšines są okas į a dijančius, be ski ingais daik a a - džiais eiškiamus e minus. Tai sukel ų e minų paieškos keblumų. 2 Pa aisy as i ge okai papildy as žodynas paka o inai bu o išleis as 2002 i 2008 me ais, ačiau šie leidimai nebu o eik i s a s y i Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai, no s ap oba a, nesude inus su komisija, į ašy a į juos isus. Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo... Te minologija | 2008 | 15 221 pačių engėjų. Visame žodyne p i alu laiky is ienos e minų s aipsnių i jų dalių pa eikimo sis emos (išim iniai nuk ypimai nuo šios aisyklės u i bū i aiškiai mo y uojami sanda os ap aše). S a biausios e mino s aipsnį galinčios suda y i dalys y a pa s e minas, jo apib ėž is i a i ikmenys ki omis kalbomis. Reikala imuose iš a dijamos dažniausiai žodynuose pasi aikančios e minų s aipsnių dalys, jas engėjai gali ink is pagal po eikius, žodyno ipą i pan. S a bu, kad žodyno eks e e minų s aipsniai i jų dalys bū ų pa eikiamos aiškiai, aip, kad nebū ų galima jų supainio i (p z., eikė ų ski i san umpas i simbolius; u i bū i aiški e mino s aipsnio dalių iba – nege ai, kai negalima sup as i, ku y a e minas, o ku – jo aiškinamieji žodžiai, juoba kad pas a ieji žodynuose ka ais be eikalo suki čiuojami, pa yzdžiui, V. As ausko i k . pa eng ame Medicinos e minųžodyne (Vilnius, 1980) ka ais sunku a ski i e miną, jo sinonimą i aiškinimą). S aipsnio dalių išdės ymas, š i o ski iamieji požy- miai u i bū i paaiškin i žodyno sanda os ap aše. Te minų žodynų engėjams ka ais kelia neaiškumų sinonimų pa eikimas, jų a anka. Vals ybinei lie u ių kalbos komisijai ecenzuo i pa eikiamuose žodynuose ma y i, kad ka ais pe sis engiama i be aiškios sis emos su ašo- ma gausybė sinonimų, į aukiami ne mo onologiniai a ašybos a ian ai, būna, kad sinonimams ašomos ne ski ingos apib ėž ys. Žodyne iena są oka u i u ė i ieną apib ėž į. Jei są oka a osenoje į a dijama keliais sinoniminiais e minais, žodyno engėjo pa eiga y a ado aujan is e mi- nologijos p incipais iš ink i (ka ais enka i suku i) inkamiausią e miną i žodyne eik i jam pi menybę. Visa in o macija apie są oką i ją į a di- jan į pag indinį e miną (apib ėž is, a i ikmenys i k .) pa eikiama iename s aipsnyje. Sinonimai pa eikiami a ski ais nuo odiniais s aipsniais, . y. da- omos nuo odos į pag indinį s aipsnį a ieną iš pag indiniame s aipsnyje esančių e mino eikšmių (kai eik inesnį sinonimą u i e mino eikšmė, nuo oda gali bū i s aipsnio dalis). Sinonimai di e encijuojami: jei sinoni- mas nelaikomas klaida, nuk eipian a ojama nuo oda ž ., jei sinonimas aisomas g iež ai, jis žymimas kaip ne eik inas i po lygybės ženklo nu odo- mas a o inas e minas (n k.=). A k eip inas dėmesys, kad nuo oda ž . u i bū i a ojama ik kaip no minamoji, . y. nuk eip i į eik inesnį sinonimą. Žodynuose, ypač enciklopediniuose, nuo oda ž . ka ais a ojama ne iena eikšme – nuk eipiama ne ik į sinonimų dominan ę, be i į s aipsnį a lizdą, ku iame galima as i pla esnės in o macijos, ku e minas paaiškin as a pan. (dažnai aip da oma ada, kai p amaišiui e minai pa eikiami lizdais i 222 abėcėlės a ka, pa yzdžiui, aip y a A. Sme onos Ka ybosžodyne (Vilnius, 1995)). Tokia p ak ika šalin ina – nuo odos u i bū i iena eikšmės, esan eikalui, kaip nuo oda okiais a ejais gali bū i a ojama odyklėlė (↗) a k . Apsk i ai ge iau neda y i daug ski ingos eikšmės nuo odų (neben ai bū ų bū ina). Visos nuo odos i jų a ojimo sis ema u i bū i paaiškin a žodyno sanda os ap aše. Pag indiniame s aipsnyje sinonimus ekomenduojama pa eik i g e a an- aš inio e mino (ski i kableliu) a ba, jei sinonimą u i e mino eikšmė, po eikšmės aiškinimo (su pažyma sin.) Ne eik ini sinonimai pag indiniame s aipsnyje ne ašomi. Iš ki ų sinonimų pag indiniame s aipsnyje aip pa links ama neminė i isų, o eik i ik ge iausius, įp asčiausius (likę pa eikiami nuo odiniais s aipsniais). Nepainio inos e minų eikšmės i homoniminiai e minai. Reikšmes e minog a ijoje įp as a nume uo i i pa eik i iename s aipsnyje, homo- nimus – a ski ais s aipsniais. Ne ekomenduojama pa eik i kablia aškiu a ki aip a ski ų po eikšmių. Kiek iena e mino eikšmė apib ėž ina kaip sa- a ankiškas iene as – jos apib ėž is u i bū i aiški paim a a ski ai nuo ki ų eikšmių. Nege ai, kai, pa yzdžiui, an oji eikšmė o muluojama a ojan subs i ucinius į a džius, . y. ašoma aip, lyg bū ų pi moje eikšmėje pa- saky ų dalykų ęsinys ( okių aiškinimų esama, pa yzdžiui, R. Čiuko i k . pa eng ame Teks ilės e minųžodyne3 (Kaunas, 2001)). Kuo sa a ankiškiau apib ėž i kiek ieną eikšmę ska ina žodynų kompiu e iza imas, dėjimas į e minų duomenų bazes. Siekian pa ogiau nu ody i są okų yšius i jas į a dijančių e minų s aipsnių elemen us, eikšmes duomenų bazėse links- ama pa eik i a ski ais s aipsniais ( aip da oma, pa yzdžiui, seniausioje Ma- ema ikos i in o ma ikos ins i u o e minų bazėje h p://www. e minynas.l i Lie u os Respublikos e minų banke), odėl e minų žodynų apib ėž ys u i bū i inkamos a ski i ieną nuo ki os, s uk ū in i i kel i į duome- nų bazę. Kai e mino eikšmių a i ikmenys užsienio kalbomis nesu ampa, juos aip pa eikia ski i – pa eik i p ie kiek ienos eikšmės a ski ai. Jei eikšmių a i ikmenys su ampa, juos galima pa eik i ienoje ie oje (bend ai isam s aipsniui). Daba inė žodynų ašymo p ak ika odo, kad a i ikmenų skaidymui pagal eikšmes dėmesio ski iama pe mažai – ne iena eikšmių e minų a i ikmenys žodynuose ka ais pa eikiami ka u, odėl žodyno skai- y ojai gali bū i klaidinami. 3 P z.: pneuma inis anspo as – 1. medžiagų gabenimas amzdynais o o s o e. 2. okio gabenimo į anga; uščia idu ispluoš as – 1. amzdelio o mos gija a ba plaukelis. 2. okių plaukelių aibė. Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo... Te minologija | 2008 | 15 223 Jeigu žodžio ienaskai a i daugiskai a y a a ski i e minai, Reikala imuose juos siūloma pa eik i a ski ais s aipsniais, o lizdiniame žodyne – i a ski ais lizdais. Ki ais a ejais, kai ūšiniai e minai u i ienaskai os i daugiskai os o mą, jie pa eikiami iename lizde4. Žino ina, kad sinoniminiai ienos kalbos a i ikmenys ikiuojami pagal s a bumą – pi mas ašomas as, ku iam eikiama pi menybė (ne ekomen- duojama jų eik i labai daug). P ie a i ikmenų gali bū i dedamos a ose- nos ski umus odančios pažymos. Kaip i anks esniuose Reikala imuose, giminės i skaičiaus ka ego iją u inčių kalbų a i ikmenis ekomenduojama pa eik i su g ama inėmis giminės (m, , n), p i eikus i su daugiskai os (pl), pažymomis. Reikala imais aip pa siekiama su ienodin i žodynų a i ikme- nų kalbos pažymas. Jas ekomenduojama a o i d i aides pagal Lie u oje p iim ą a p au inį s anda ą LST ISO 639-1: 2003 Kalbųpa adinimųkodai. 1 dalis. D i aidžiaikodai: de ( okiečių k.), en (anglų k.), (p ancūzų k.), u ( usų k.) i k . Pasi aiko, kad žodynuose pik naudžiaujama skliaus ais, juose pa eikia- ma į ai i in o macija, ka ais į ieną s aipsnį su ašomi ski ingas są okas į a dijan ys e minai, suskliaučiami sinoniminiai a akul a y ūs e minų dėmenys (ne ik lie u iškų e minų, be i a i ikmenų). Tokios painia os ne u i bū i. Pageidau ina, kad skliaus ų, jei jie eikalingi, a ojimas bū ų iena eikšmis i paaiškin as žodyno sanda os ap aše. Ne u i bū i skliaus- uose pa eikiami ie dalykai, ku iems Reikala imuose ekomenduojama ki okia pa eikimo a ka (p z., sinonimai). P i eikus a ojami lauž iniai skliaus ai [ ] – juose su umpin ai gali bū i nu odomas šal inis (p z., api- b ėž ies). Ski ingai nei e čiamuosiuose, aiškinamuosiuose žodynuose g e a e mino skliaus uose ne u ė ų bū i aiškinamųjų žodžių – juk am y a apib ėž is ( okių a ejų esama, pa yzdžiui, N. Juškai ės, S . Keinio, K. Sakalausko Aiškinamajamegeležinkelių anspo o e minųžodyne (Vil- nius, 2006)). Kaip jau įp as a, žodynuose lie u iški e minai u i bū i suki čiuo i. Ki - čiuo i ne eikia ik ne eik inų i nu odomųjų nuo odinių s aipsnių e minų, aip pa e minų dėmenimis einančių a nybinių žodžių. Rodyklių ki čiuo i 4 P z., cuk us, kaip įp as inis sacha ozės pa adinimas, i cuk ūs, kaip bend as sacha idų pa adinimas, y a ski iami, odėl K. Daukšo, J. Ba kausko, V. Daukšo i k . Chemijos e minųaiškinamajamežodyne (V., 2003) pa eikiami a ski ai, o skaičiumi besiski ian ys ūšiniai e minai su dėmenimis banga i bangos V. Palenskio, V. Valiukėno, V. Žalkausko i P. J. Žilinsko Fizikos e minųžodyne:lie u ių,anglų,p ancūzų, okiečiųi  usų kalbomis (V., 2007) pa eik i iename lizde. Pa eikimas pa aisy as, nes pi majame Fizikos e minųžodyno leidime ( y . ed. P. B azdžiūnas, V., 1979) bu o da omi a ski i lizdai. 224 nebū ina. Be ki ų šal inių, ki čiuojan ado aujamasi Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos ekomendacijomis (joms eikiama pi menybė) i Daba - inėslie u iųkalbosžodynu (naujausiu leidimu!). Jei galimi keli ki čia imo a ian ai, a ojamas pi masis. Neaiškūs a ginčy ini a ejai gali bū i siū- lomi nag inė i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos Ta ies i ki čia imo pakomisei. Kaip i mokslo kalboje, Reikala imuose ekomenduojama pi menybę eik i o iginalioms e minų dėmenimis einančioms ik inių a dų o - moms (išsky us adicinius a ejus). Te minai su adap uo omis o mo- mis pa eikiami nuo odiniais s aipsniais pagal bend ą e minų ikia imo a ką. Taigi žodyno sanda os ap aše u i bū i paaiškin a: e minų ikia imas i (a ) g upa imas; e mino s aipsnio sanda a, jo elemen ų pažymos, g a i- niai sky imo ženklai i ski iamieji š i o požymiai; eikšmių i homonimų pa eikimas; sinonimų pa eikimas; nuo odų sis ema; e minų su ik iniais a dais pa eikimas i k . Kompiu e inė a kyba (VIII). Kadangi e minų žodyno duome- nų a kymo eks inėse inkmenose galimybės y a ibo os, ekomenduo- jama naudo is kompiu e inėmis duomenų bazėmis a ben elek oninėmis len elėmis. Taip laikomus duomenis pa ogiau ikiuo i, g upuo i a il uo i į ai iais a ž ilgiais, leng iau su as i i šalin i ne ienodumus. Kaip i anks esniuose Reikala imuose, k eipiamas dėmesys, kad isi žo- dyne a ojami ženklai u ė ų eisingą elek oninį kodą ( ai ypač s a bu ada, kai ski ingų žodynų duomenys keliami į ieną elek oninę bazę). Dėl galimų pa ogesnių duomenų mainų ekomenduojama naudo i Palemono š i ą. Tu i bū i laikomasi numa y ų š i ų. Negali bū i nemo y uo ai iena- me žodyje a ojami ski ingų š i ų ženklai, aip pa nepainio inos i- zualiai su ampančios lo yniškos i ki ilicos aidės, nes jos u i ski ingus kodus. P imenama, kad eks e u i bū i a ojami aisyklingi ašybos i sky ybos ženklai (deja, kabučių, b ūkšnio i b ūkšnelio ašymas kai kam is da kelia sunkumų). P ieš eikian žodyną e in i Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos eks- pe ams i s a s y i Te minologijos pakomisei, eng i leidybinį make ą ne- ikslinga, nes, pa aisius žodyną pagal gau as pas abas, make ą gali ek i pe da y i. Al ydas Umb asas | A naujin iTe minųžodynų engimo...