Skip to document
Back
Go to original Localized version was produced by AI. It may contain inaccuracies.
Preparing document pages…

Publication de dictionnaires de terminologie lituanienne de 1998 à 2008

JOLANTA GAIVENYTĖ-BUTLER

Institut de la langue lituanienne

Depuis 1900, année de parution du premier dictionnaire terminologique lituanien, le nombre de publications consacrées à la terminologie lituanienne a progressivement augmenté. Plus de 500 publications de terminographie lituanienne de différents types parues avant 2009 sont répertoriées dans l’ouvrage bibliographique Dictionnaires de terminologie de la langue lituanienne (Gaivenytė-Butler, Keinys, Noreikaitė 2008) et dans les bibliographies annuelles intitulées Terminologija et Les dictionnaires terminologiques lituaniens les plus récents, publiées dans la revue de terminologie (Gaivenytė-Butler 2007, Gaivenytė-Butler 2008)1: dictionnaires terminologiques, listes terminologiques publiées en brochures distinctes, petits dictionnaires terminologiques scolaires et pédagogiques, encyclopédies de différents domaines, nomenclatures médicales et répertoires de noms d’animaux et de plantes (voir diagramme 1). Certaines de ces publications n’étaient utilisées que par des spécialistes d’un domaine très restreint ou ne répondaient qu’aux besoins d’une période donnée; d’autres ont donné naissance à des dictionnaires plus importants et jeté les bases du développement de la terminologie lituanienne dans différents domaines.

Après le rétablissement de l’indépendance, la terminographie lituanienne a connu un essor rapide. Plus de 370 dictionnaires terminologiques ont paru dans la Lituanie indépendante, dont environ 240 entre 1998 et 2008. Chaque année de cette décennie, le nombre moyen de dictionnaires publiés a dépassé celui de toute la décennie 1960 (voir diagramme 2).

La publication de dictionnaires de terminologie lituanienne au cours de la dernière décennie a été fortement influencée par le Programme 1996–2005 de la République de Lituanie pour l’usage et le développement de la langue officielle, approuvé à la fin de 1995. Celui-ci prévoyait de développer la gestion de la terminologie lituanienne, de favoriser sa diffusion, de préparer et de publier des dictionnaires terminologiques ainsi que d’autres publications terminologiques, et de réaliser

1 L’article mentionne les dictionnaires terminologiques publiés en 2008, dont la bibliographie figure dans le présent numéro de la revue « Terminologija ».

252 Jolanta Gaivenytė-Butler | Lietuviškų terminų žodynų leidyba...

Diagramme 1. Publication de dictionnaires terminologiques de 1900 à 20082

Diagramme 2. Publication de dictionnaires terminologiques de 1990 à 2008

l’expertise linguistique et thématique des dictionnaires terminologiques, des normes et d’autres recueils terminologiques. Ces travaux de développement de la terminologie ont été maintenus dans le nouveau Programme 2006–2015 de normalisation, d’usage, de développement et de diffusion de la langue officielle. En 1996, les premières publications portant le logo de ce programme ont paru, parmi lesquelles le Dictionnaire de terminologie automobile allemand–lituanien et lituanien–allemand d’A. Žitkutė. En 1997, la Commission nationale de la langue lituanienne (VLKK) a entrepris l’approbation des dictionnaires terminologiques (auparavant, cette tâche était assurée par le département de terminologie de l’Institut de la langue lituanienne). Au début de 1997, les Termes ont été approuvés

2 Les listes terminologiques publiées en fascicules séparés par les instituts de l’Académie des sciences de la RSS de Lituanie sous le titre « Termes techniques: pour examen » (1960–1969, 29 fascicules) et celles publiées par l’Institut républicain d’information et de propagande scientifique et technique sous le titre « Termes de brevets: pour examen » (1970–1973, 8 fascicules) ont été comptabilisées comme un seul dictionnaire.

Terminologija | 2009 | 16

253

règles d’approbation des dictionnaires. La même année ont paru les premiers dictionnaires terminologiques portant l’approbation de la VLKK: le dictionnaire de Z. Kudirka, A. Mačernius, K. Paulauskas, J. Riaubūnas, B. Stulpinas, D. Šveikauskienė et R. Valatkaitė Informatika: lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbų terminų žodynas, le Krikščioniškosios ikonografijos žodynas de D. Ramonienė, ainsi que le Tarptautinis pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodynas de V. Valiukėnas et P. Žilinskas.

La résolution n° 59 de la VLKK du 30 janvier 1997, Concernant l’approbation des dictionnaires terminologiques, comporte les dispositions suivantes: « 1. Les dictionnaires terminologiques préparés pour l’impression et publiés à plus de 100 exemplaires doivent être soumis à la Commission nationale de la langue lituanienne pour approbation. 2. Les éditeurs sont tenus de soumettre les dictionnaires à la Commission nationale de la langue lituanienne » (KK 1997). En 2001, le premier point a été modifié comme suit: « les dictionnaires terminologiques imprimés ou électroniques préparés en vue de leur diffusion doivent être soumis à la Commission nationale de la langue lituanienne pour approbation » (KK 2001). En 2004, de nouvelles Règles d’évaluation des dictionnaires terminologiques ont été adoptées. La résolution de la VLKK Concernant les règles d’évaluation des dictionnaires terminologiques maintient les exigences antérieures: les dictionnaires terminologiques imprimés et électroniques destinés à être diffusés au public doivent être soumis à l’évaluation de la Commission nationale de la langue lituanienne; les éditeurs sont tenus de présenter les dictionnaires terminologiques à la Commission nationale de la langue lituanienne (KK 2004). Cette exigence n’est pas toujours respectée. Le troisième graphique montre la proportion entre les dictionnaires approuvés par la VLKK et ceux publiés sans approbation entre 1998 et 2008. Parmi les dictionnaires approuvés par la VLKK figurent également les glossaires de noms de plantes examinés par la sous-commission de terminologie de la VLKK.

Graphique 3. Nombre de dictionnaires publiés sans approbation et approuvés par la VLKK, 1998–2008

254

Jolanta Gaivenytė-Butler | Lietuviškų terminų žodynų leidyba...

DICTIONNAIRES APPROUVÉS PAR LA VLKK

La plupart des dictionnaires terminologiques les plus importants et les plus volumineux de la dernière décennie ont obtenu cette approbation. Au total, pendant cette période, la VLKK a évalué favorablement près de soixante-dix dictionnaires terminologiques.

La grande majorité des dictionnaires approuvés relèvent des sciences techniques et naturelles. Parmi les dictionnaires approuvés par la VLKK, les plus nombreux sont ceux de physique, de chimie, d’ingénierie et de domaines connexes: la deuxième édition révisée du Tarptautinio pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodyno de V. Valiukėnas et P. J. Žilinskas (1998); le dictionnaire terminologique d’électrotechnique en cinq langues Elektrotechnikos terminų žodynas de R. J. Mukulys, V. Aleksa, R. Balsys, P. Baršauskas, K. Danilevičius, R. P. Deksnys, S. Gečys, P. Kostrauskas, K. Kriščiūnas, K. Masiokienė, A. St. Navickas, A. Smilgevičius, A. Vaškys et St. Žebrauskas (1999); le Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas de V. Valiukėnas, E. Makariūnienė et G. Morkūnas (1999); le Anglų–lietuvių kalbų hidrotechnikos terminų žodynas de K. Baškys et V. Šulga (2000); le dictionnaire terminologique de radioélectronique en cinq langues Radioelektronikos terminų žodynas de K. Gaivenis, G. Juška, V. Kalesinskas, A. Kaulakienė, St. Keinys, J. Matukas, V. Palenskis, A. Petravičius, St. Sakalauskas, Algirdas Stabinis, Vytautas Valiukėnas et V. Žalkauskas (2000); le dictionnaire terminologique de la construction en cinq langues Statybos terminų žodynas de A. Kudzys, A. Rosinas et B. Kudzienė (2002); la deuxième édition révisée et augmentée du Chemijos terminų aiškinamojo žodyno de K. Daukšas, J. Barkauskas, V. Daukšas, E. Daumantas, M. Kabailienė, A. Kareiva, Z. Mačionis, L. Naruškevičius, S. Sasnauskienė et V. Skučas (2003); le Aiškinamasis telekomunikacijų terminų žodynas de V. Valiukėnas, R. Sabaliauskaitė, J. Gabijūnienė et R. Andriušaitis (2004); le Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas de P. Švenčianas, A. Adomavičius, K. Buinevičius, J. Gylis, J. Gudzinskas, G. Miliauskas, St. Šinkūnas et V. Vasiliauskas (2004); le Automatikos terminų žodynas de V. A. Geleževičius, A. Kaulakienė, St. Marcinkevičius, R. Pocius, A. J. Poška, R. Rinkevičienė, Z. Savickienė et K. Slivinskas (2004); le Aiškinamasis geležinkelių transporto terminų žodynas de N. Juškaitė, St. Keinys et K. Sakalauskas (2006); le Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas de V. Valiukėnas et P. J. Žilinskas (2006); et la deuxième édition révisée et augmentée du Fizikos terminų žodyno de V. Palenskis, V. Valiukėnas, V. Žalkauskas et P. J. Žilinskas (2007).

Nombreuses furent les tentatives, évaluées favorablement par la VLKK, de création et de normalisation de la terminologie informatique lituanienne: le Informatika: lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbų terminų žodynas de Z. Kudirka, A. Mačernius, K. Paulauskas, J. Riaubūnas, B. Stulpinas, D. Šveikauskienė et R. Valatkaitė (1999),

Terminologija | 2009 | 16

255

K. V. Paulausko Aiškinamasis kompiuterijos terminų santrumpų žodynas (2000), V. Šidlausko Anglų–lietuvių kompiuterijos terminų žodynėlis (2001), V. Žalkausko Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodynas (2003), V. Žalkausko Linux žodynėlis (2004), V. Žalkausko Microsoft Windows žodynėlis (2004), V. Žalkausko Biuro programų žodynėlis (2005), V. Dagienės, G. Grigo ir T. Jevsikovos Enciklopedinis kompiuterijos žodynas (2005) ir jo pataisytas bei papildytas antrasis leidimas (2008).

Les biologistes ont activement œuvré à la normalisation de la terminologie de leur domaine. Ont obtenu l’approbation de la VLKK le Botanikos vardų žodynas de R. Jankevičienė (1998), le Trumpas anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų augalų biologijos terminų žodynas de O. Rupainienė (1998), le Aiškinamasis rizologijos terminų žodynas de N. Lapinskienė (2001), ainsi que trois ouvrages préparés par D. Kisielienė, I. Grigienė et A. Grigas: le Kultūrinių augalų ir piktžolių vardynas (1998), le Dendrologijos vardynas (2001) et le Dekoratyvinių augalų vardynas (2007). Z. Gudžinskas a établi de nombreuses listes de noms de plantes diverses (plantes agrumes et leurs fruits, plantes oléagineuses et huiles qui en sont extraites, céréales et leurs produits, noix et plantes qui les produisent, graines comestibles et plantes qui les produisent, céréales et leurs produits, plantes aromatiques, fruits et plantes qui les produisent, légumes, plantes inscrites à la Convention sur le commerce international des espèces de faune et de flore sauvages menacées d’extinction), approuvées par la sous-commission de terminologie de la VLKK et publiées sous forme de brochures distinctes. La VLKK a également approuvé d’autres dictionnaires relevant des sciences naturelles: Veterinarinės anatomijos, histologijos ir embriologijos terminus = Nomina anatomica, histologica et embryologica veterinaria de L. Daugnora, A. Padaiga, A. Vitkus, M. Paunksnienė, A. Daugėla, V. Babrauskienė, I. Alionienė et G. Liutkevičius (1998); le dictionnaire trilingue Aplinkos apsaugos terminų žodyną de V. Raškauskas, K. Jankevičius et P. Zajančkauskas (2000); le Kartografijos ir geodezijos terminų aiškinamąjį žodyną de V. Vainauskas (2000); Paukščių anatomijos terminus = Nomina anatomica avium de L. Daugnora, R. Budrys et R. Trainienė (2002); le Žinduolių pavadinimų žodyną de P. Bluzma, R. Mažeikytė, E. Mickevičius, J. Prūsaitė, K. Baranauskas et R. Baleišis (2002); le Enciklopedinį hidrogeologijos terminų žodyną de V. Juodkazi, V. Kemėšis et G. Žalūdienė (2003); le Vakarų Palearktikos paukščių vardyną de S. Paltanavičius (2004); le Ekologijos ir aplinkotyros žodynėlį de V. Stravinskienė (2004); le Žuvų pavadinimų žodyną de J. Virbickas (2005); et le Ekologijos terminų aiškinamąjį žodyną de A. Paulauskas, K. Jankevičius, R. Liužinas, V. Raškauskas et P. Zajančkauskas (2008).

Trois dictionnaires médicaux ont été approuvés: le Vokiečių–lietuvių kalbų

256

Jolanta Gaivenytė-Butler | Lietuviškų terminų žodynų leidyba...

medicinos terminų žodynas (2000), A. Vitkaus, K. Baltrušaičio, A. Vitkaus, J. Luby tės ir J. Žukienės Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas = Nomina histologica et embryologica (2001) bei J. Klumbienės, J. Petkevičienės, A. Tamošiūno, V. Grabausko, I. Misevičienės, Ž. Milašauskienės, Ž. Padaigos, L. Šumsko, A. Zaborskio, S. Domarkienės ir J. Dudzevičiaus Pagrindinės epidemiologijos sąvokos: mokomasis žodynas (2001).

Durant cette période, un nombre considérable de dictionnaires juridiques et économiques ont été publiés. Il est regrettable que les auteurs de dictionnaires consacrés à ces domaines importants, qui ne concernent pas uniquement les spécialistes, ne cherchent pas à obtenir l’approbation de la VLKK. En une décennie, un seul dictionnaire de chacun de ces domaines a été approuvé: V. Bitinaitė, Mokomasi anglų–lietuvių kalbų teisės terminų žodynas (1998), et B. Martinkus, B. Neverauskas, A. Sakalas, R. Venskus et V. Žilinskas, Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas (2000).

Quatre dictionnaires militaires approuvés ont paru: E. Kisinas, Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas (2002); E. Kisinas, Artilerijos enciklopedinis žodynas (2004); la troisième édition révisée du NATO terminų aiškinamojo žodyno, par J. Norgėla, V. Bukauskas, R. Matulis, R. Sturonas et E. Petrauskas (2006); et E. Kisinas, Enciklopedinis karybos žodynas, par P. A. Čiotas, J. Janukevičius, E. Jasiulionis, E. Kisinas, R. Kopūstas, R. Lapinskas, J. Norgėla, A. Venckus et P. Žarys (2008).

Trois dictionnaires d’art et d’architecture ont été approuvés: Dailės žodynas (rédactrice responsable J. Mulevičiūtė, 1999), L. Kitkauskienė et N. Kitkauskas, Anglų–lietuvių kalbų aiškinamasis architektūros žodynas (2004), et la traduction de Cyril M. Harris, Iliustruotas architektūros istorijos žodynas: anglų–lietuvių kalbomis (compilatrice et rédactrice scientifique A. Jankevičienė, 2007).

Il convient également de mentionner les dictionnaires d’autres domaines, approuvés par la VLKK: Aiškinamasis medienos terminų žodynas (rédacteur responsable B. Papreckis, 1998), R. Čiukas, J. Katunskis, A. Kaulakienė, A. Kijauskas, A. Lukošaitis, A. Matukonis, V. Milašius, D. Petrulis, K. Pietaris, S. Stanys, B. Tvarijonavičienė, V. Vasiliauskas et A. Vitkauskas, Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas: su vokiečių, anglų, prancūzų ir rusų kalbų atitikmenimis (2001), J. Pričinauskas, Aprangos žodynas (2002), S. Angele, A. Dobravolskas, St. Keinys, L. Murauskienė, R. Sakalaitė et H.-D. Steinmeyer, Socialinės apsaugos terminų žodynas (1999), la deuxième édition révisée et augmentée de S. Stonkus, Sporto terminų žodyno (2002), Europos žodynas Eurovoc (traduit par O. Armalytė, D. Didžiulytė, G. Karpuvienė, L. Pažūsis, R. Sakalaitė et D. Tekorienė, 2004), V. Žemaitis, Etikos žodynas (2005), V. Gudelis, Lietuvos pajūrio žuvėjų marinistikos įvardai (2006), L. Jovaiša, Enciklopedinis edukologijos žodynas (2007), Poli-

Terminologija | 2009 | 16

257

tikos mokslų enciklopedinis žodynas (ats. redaktorius A. Jankauskas, 2007). Keturis VLKK aprobuotus žodynus išleido Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyba – D. Andriuškevičienės, A. Tamulevičiaus ir V. Valiukėno Vadovai ir vadybininkai: dvikalbis aiškinamasis žodynėlis (2003), Vadovai ir vadybininkai: trik albis aiškinamasis žodynėlis (2006) bei Inžinieriai, technikai ir technologai: trikalbis aiškinamasis žodynėlis (2005) ir R. Gataučio, R. Gudau sko, O. Gurskienės, T. R. Jovaišos, R. Laužacko, J. Stravinskienės, V. Tūtlio ir V. Valiukėno Aiškinamasis kvalifikacijų sistemos terminų žodynas (2008).

Entre 1998 et 2008, plus de dix dictionnaires et glossaires scolaires ont été publiés, mais seuls trois ont reçu l’approbation de la VLKK: K. Ponelienė, Mokyklinis istorijos ir mitologijos terminų žodynėlis: Senovės Graikija ir Roma (1998); K. Čuprinska et I. Slavinska, Lietuvių–lenkų, lenkų–lietuvių kalbų matematikos terminų žodynas (2001); et P. Alekna, A. Bakšys et A. Baškienė, Mokyklinis matematikos žodynėlis (2003).

Ce sont le plus souvent les enseignants des universités lituaniennes et les chercheurs des instituts scientifiques qui élaborent des dictionnaires terminologiques et sollicitent l’approbation de la VLKK. Nombre de ces spécialistes de la terminologie poursuivent les travaux de création et de normalisation terminologiques entrepris plusieurs décennies auparavant par leurs maîtres: le géographe V. Gudelis, le physicien P. Brazdžiūnas, les chimistes K. Daukšas et Z. Mačionis, le botaniste J. Dagys et d’autres.

Au cours de la période étudiée, des membres de l’Institut de botanique et de l’Institut de mathématiques et d’informatique ont préparé plusieurs dictionnaires approuvés déjà mentionnés.

Les universités techniques lituaniennes accordent une grande attention à l’élaboration des dictionnaires terminologiques. Tous les dictionnaires publiés par l’Université de technologie de Kaunas au cours de la dernière décennie ou préparés par ses membres (ceux déjà mentionnés: Aiškinamasis medienos terminų žodynas (1998), Elektrotechnikos terminų žodynas (1999), Aiškinamasis įmonės vadybos terminų žodynas (2000), Aiškinamasis tekstilės terminų žodynas (2001) et Aiškinamasis šiluminės ir branduolinės technikos terminų žodynas (2004)) ont reçu l’approbation de la VLKK. La VLKK a évalué favorablement quatre des six dictionnaires terminologiques publiés entre 1998 et 2008 par l’Université technique Vilnius Gediminas ou préparés par ses membres (ceux déjà mentionnés: Anglų–lietuvių kalbų hidrotechnikos terminų žodyną (2000), Automatikos terminų žodyną (2004), Anglų–lietuvių kalbų aiškinamąjį architektūros žodyną (2004) et Aiškinamąjį geležinkelių transporto terminų žodyną (2006)).

Au cours de la période étudiée, des membres de l’Université de Vilnius ont préparé une quinzaine de dictionnaires dans divers domaines. Neuf d’entre eux ont reçu l’approbation de la VLKK; trois parmi les dictionnaires approuvés ont été préparés en collaboration avec d’autres établissements d’enseignement supérieur ou

258

Jolanta Gaivenytė-Butler | Lietuviškų terminų žodynų leidyba...

avec des instituts scientifiques (on peut citer le Vokiečių–lietuvių kalbų medicinos terminų žodynas (2000), le Radioelektronikos terminų žodynas (2000), le Medicininės histologijos ir embriologijos vardynas = Nomina histologica et embryologica (en collaboration avec l’Université de médecine de Kaunas, 2001), les Paukščių anatomijos terminai = Nomina anatomica avium (en collaboration avec l’Académie vétérinaire de Lituanie, 2002), la deuxième édition révisée et augmentée du Chemijos terminų aiškinamojo žodyno (en collaboration avec d’autres institutions, 2003), le Žuvų pavadinimų žodynas (2005), le Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas (2006), la deuxième édition révisée et augmentée du Fizikos terminų žodyno (2007) et le Politikos mokslų enciklopedinis žodynas (2007)).

Trois dictionnaires militaires approuvés — le Apsaugos nuo naikinimo priemonių enciklopedinis žodynas (2002), l’Artilerijos enciklopedinis žodynas (2004) et l’Enciklopedinis karybos žodynas (2008) — ont été élaborés à l’Académie militaire de Lituanie du général Jonas Žemaitis.

L’Académie des beaux-arts de Vilnius a élaboré un dictionnaire approuvé (le Dailės žodynas (1999), en collaboration avec l’Institut de la culture et des arts), tout comme l’Académie lituanienne d’éducation physique (le Sporto terminų žodynas (2002)).

Entre 1998 et 2008, les neuf dictionnaires terminologiques publiés par l’Institut des publications scientifiques et encyclopédiques ont tous reçu l’approbation de la VLKK. Les encyclopédies publiées par cet établissement sont également des ouvrages importants de la terminographie lituanienne: les encyclopédies en trois volumes, désormais achevées, Žemės ūkio enciklopedija (président du comité scientifique de rédaction: A. Kusta, 1998–2007) et Muzikos enciklopedija (président du comité scientifique de rédaction: J. Antanavičius, 2000–2007), les deux éditions en un volume de l’Lietuvių kalbos enciklopedijos de V. Ambrazas, A. Girdenis, K. Morkūnas, A. Sabaliauskas, V. Urbutis, A. Valeckienė et A. Vanagas (1999 et 2008), ainsi que l’Technikos enciklopedija en quatre volumes, publiée depuis 2000 (président du comité éditorial: E. K. Zavadskas).

DICTIONNAIRES PUBLIÉS SANS APPROBATION DE LA VLKK

Les établissements d’enseignement supérieur lituaniens ont publié un nombre important de dictionnaires non approuvés. Dans certains d’entre eux, aucun dictionnaire ou glossaire terminologique approuvé n’a été élaboré en l’espace d’une décennie.

Entre 1998 et 2008, V. Bitinaitė, enseignante à l’Université Mykolas Romeris, a élaboré le seul dictionnaire de terminologie juridique approuvé qui y est mentionné. Les quatre autres dictionnaires de cette université (le Mokomasis anglų–lietuvių kalbų teisėtvarkos žodynas (2001), de V. Janulevičienė, I. Darginavičienė, N. Burkšaitienė, A. Liuolienė et V. Vaičiūnienė; celui de L. Addo, L. Dantienė, I. Sagaitienė et

Terminologija | 2009 | 16 259

N. Slaminskienės Vokiečių–lietuvių kalbų teisėtvarkos žodynas (2004), D. Užpalienės Muitinės terminų anglų–lietuvių kalbų mokomasis-aiškinamasis žinynas (2007) ir A. Buračo Statistikos terminai: anglų–lietuvių–prancūzų–rusų–vokiečių kalbos: žodynas (2008)) išėjo be VLKK aprobuotos. Lietuvos veterinarijos akademijos darbuotojai parengė du aprobuotus anatomijos ir tris neaprobuotus veterinarijos žodynus (V. Nečiūno, V. Nečiūnienės ir A. Leonavičienės Lexicum veterinarium breve = Veterinarijos terminų žodynėlis (2007) bei R. Micikevičienės ir A. Sederevičiaus Veterinarijos anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų žodynas bei Iliustruotas veterinarijos anglų–lietuvių kalbų žodynas (abu 2008)). Neaprobuotas A. Gailiūnienės ir R. Želnienės žodynas Pagrindinės biochemijos sąvokos (2007) parengtas Lietuvos kūno kultūros akademijoje. Aprobuotos neturi maždaug trečdalis Vilniaus universiteto darbuotojų parengtų terminų žodynų: R. Bartaškos ir E. Zaikausko Anglų–lietuvių apskaitos terminų žodynėlis (1998), A. Buračo Enciklopedinis bankininkystės ir komercijos žinynas (1999), P. Kadziausko Stereochemijos sąvokos (1999), V. Vitkauskienės Dailės terminų žodynas = Dictionnaire des termes des beaux arts: prancūzų–lietuvių, lietuvių–prancūzų kalbomis (1999), V. Skučo Elektrochemija: enciklopedinis žinynas (2004) ir D. Ramanauskienės Anglų–lietuvių kalbų medicinos terminų santrumpų žodynas (2005). 1998–2008 m. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje parengta net dešimt karybos žodynų. Šalia trijų aprobuotų žodynų išleisti net septyni neaprobuoti verčiamieji žodynai su paantrašte eksperimentinis leidinys: G. Laugalienės ir M. Mironaitės Kar inis anglų–lietuvių kalbų žodynas (2003), Lietuvių–anglų kalbų karybos žodynas (2004) ir Mokom asis anglų–lietuvių ir lietuvių–anglų kalbų karybos žodynas (2008), M. Pukienės ir J. Rukštelienės Kar inis prancūzų–lietuvių kalbų žodynas (2003) ir Lietuvių–prancūzų kalbų karybos žodynas (2005), B. Gaidelienės Kar inis vokiečių–lietuvių kalbų žodynas (2003) ir Lietuvių–vokiečių kalbų karybos žodynas (2007). Lietuvos žemės ūkio universitete parengti trys neaprobuoti studentams skirti žodynėliai: N. Račkauskaitės Agronomijos terminų mokymosi praktika (1998), D. Skarbaliaus Aplinkosaugos ekonomikos pagrindinių terminų žodynėlis (2003) bei N. Petniūnienės, R. Bartkevičienės, R. Lapytės, N. Račkauskaitės ir S. Statkevičienės Mokom asis pagrindinių žemės ūkio terminų žodynas: lietuvių–anglų–rusų–vokiečių kalbomis (2003). Du neaprobuoti žodynai parengti Vilniaus Gedimino technikos universitete: G. Bureikos, A. Pelėdienės ir Š. Mikaliūno Aiškinamasis transporto inžinerijos terminų ir santrumpų žodynas anglų kalba (2004) bei R. E. Katalynaitės ir L. Dubikaltytės-Raugalienės Mokom asis prancūzų–lietuvių kalbų verslo žodynas (2005).

260

Jolanta Gaivenytė-Butler | Lietuviškų terminų žodynų leidyba...

L’Université pédagogique de Vilnius, l’Université de Klaipėda et l’Université de Šiauliai n’ont élaboré aucun dictionnaire ayant reçu l’approbation de la VLKK. Cinq dictionnaires pédagogiques non approuvés ont été élaborés à l’Université pédagogique de Vilnius: Ekonomikos terminai ir sąvokos (1999), de J. Bagdanavičius, P. Stankevičius et L. Lukševičius; Zoologo ABC (1999), de S. Gecevičiūtė et J. Lukšėnas; Kūno kultūros teorijos ir metodikos terminai bei sąvokos (2000), de V. Kuklys et V. Blauzdys; l’Istorijos žodynas (présidente du comité de rédaction: V. Pukienė, 2003); et les Fonet ikos terminai (2008), de R. Bacevičiūtė. Trois dictionnaires non approuvés ont été élaborés à l’Université de Klaipėda: l’Anglų–lietuvių kalbų jūrų technikos, laivybos, žvejybos žodynas (2001), de J. Banatys; l’Pažintinė choreografijos abėcėlė (2008), de V. Milvydienė; et l’Pažintinė muzikos abėcėlė (2008), de G. Misiukevičienė. L’Université de Šiauliai a publié sept dictionnaires non approuvés: l’Anglų–lietuvių kalbų specialiojo ugdymo žodyną (compilateur et rédacteur responsable: J. Petruševičius, 2002), le Logistikos terminų aiškinamąjį žodyną d’A. Garalys (2003), le Mokomąjį terminologijos žodynėlį de R. Kvašytė (2005), le dictionnaire pédagogique de R. Urniežius, Instrumentuotės terminai (2007), l’Enciklopedinį tiflologijos žodyną de V. Gudonis (2008), le dictionnaire de G. Čepaitienė, G. Mažeikis et J. Lukšytė, Lyčių studijos ir tyrimai (2008), et le Vokiečių–lietuvių kalbų dujų ūkio terminų žodynėlį de N. Feldmanaitė (2008).

Depuis 2004, on observe un essor de la publication de dictionnaires terminologiques dans les collèges. Sept dictionnaires ont été élaborés au collège de Panevėžys: le Trum pas aplinkos apsaugos anglų–lietuvių, lietuvių–anglų kalbų žodynėlis (2005), de Z. Kasperūnienė; le Medicinos terminų prancūzų–lietuvių kalbų žodynas (2006), de R. Kurpavičiūtė; le Socialinių terminų žodynėlis: (lietuvių–anglų–prancūzų–vokiečių kalba) (2006), de A. Rimkuvienė, R. Pagirienė et R. Kurpavičiūtė; le Lotynų–lietuvių, lietuvių–lotynų kalbų žodynas: [biomedicinos studijų srities neuniversitetinių studijų studentams] (2007), de J. Varnauskienė; le Žodynėlis studentams, būsimiems pedagogams (2007), de S. Juškienė; le Mokom asis lietuvių–anglų–rusų kalbų verslo žodynas: verslo laiškų ir pokalbių pavyzdžiai (2008), d’A. Valickienė et Z. Kasperūnienė; et le Muzikos terminų žodynėlis (2008), de R. Gabrėnienė et I. Petrauskienė. Au collège de Šiauliai ont été élaborés la deuxième édition révisée et augmentée du Fiziologijos žodyno (2004), d’E. Kairienė et J. Žižienė, ainsi que le Vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kompiuterinės leksikos žodynas (2006), de Ž. Gerulaitienė; au collège d’ingénierie forestière et environnementale de Kaunas, le Miško apsaugos terminų žodynėlis (2007), de H. Stravinskas, et le Vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų žodynas: rekreacijos terminai (2008), de Ž. Bazarienė; au collège de Vilnius, le Socialinio darbo terminų žodynėlis (2007), de M. Andrašūnienė.

Terminologija | 2009 | 16

261

ainsi que le Aiškinamasis svarbiausių literatūros ir kalbotyros terminų žodynėlis de V. Buivydienė et R. Žukienė (2008); au collège de Kaunas, le Prancūzų–lietuvių medicinos terminų aiškinamasis žodynas de V. Čepulkauskienė (2008); au collège de Marijampolė, le Vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų žodynėlis: maitinimo verslo organizavimo studijų programos studentams de L. Kazlauskienė (2007). Malheureusement, aucune de ces publications n’a reçu l’approbation. Certains de ces dictionnaires présentent des lacunes importantes et sont probablement peu utiles, même aux étudiants de ces établissements.

Les grandes maisons d’édition lituaniennes publient à grand tirage des dictionnaires encyclopédiques populaires, le plus souvent traduits: Antikos žodynas (« Alma littera »; 1998), Moderniosios literatūros teorijos žinynas (« Tyto alba »; 1998), Universalus meno žodynas (« Šviesa »; 1998), Pagrindinės moderniosios literatūros sąvokos (« Tyto alba »; 2000), Filosofijos žodynas (« Alma littera »; 2002), Psichoanalizės terminų žodynėlis (« Vaga »; 2003), Mokomoji matematikos enciklopedija (« Šviesa »; 2007). Deux dictionnaires de médecine ont paru sans approbation: la traduction de L. Piiskopel, Anglų–lietuvių kalbų medicinos terminų žodynas (« Šviesa »; 2002), ainsi que celui de D. Ramanauskienė et E. Zagorskaitė, Anglų–lietuvių kalbų medicinos terminų žodynas (« Žodynas »; 2006). Les dictionnaires de droit, d’économie et de commerce sont le plus souvent publiés sans approbation. Au cours de la dernière décennie, plusieurs dizaines de publications de ce type ont paru: Anglų–lietuvių kalbų teisės žodynas d’O. Armalyte et L. Pažūsis (« Alma littera »; 1998), Vokiečių–lietuvių, lietuvių–vokiečių kalbų teisės terminų žodynas d’E. Volungevičienė (« Žodynas »; 1998), Bendrosios ir juridinės psichologijos sąvokos de J. Karužienė (« Judex »; 2002), Lietuvos Respublikos įstatymuose vartojamų sąvokų žodynas de R. Mockevičius (Centre d’information juridique, 2002), le Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas teisininkams d’Y. Goldammer et S. Plaušinaitis (TEV, 2005), et le Lietuvių–vokiečių kalbų žodynas teisininkams (TEV, 2006), le Statybos teisės terminų žinynas de S. Mitkus (« Eugrimas »; 2006), le Penkių kalbų žodynas: ekonomika, politika, teisė d’E. Volungevičienė, R. Laurūšonienė et R. Tamošaitienė (Centre d’information juridique, 2006), le Vokiečių–lietuvių kalbų žodynas ekonomistams, teisininkams ir verslininkams d’Y. Goldammer, S. Plaušinaitis et P. Jurtis (« Arx Baltica »; 2007), le Ekonomikos terminų žodynas de R. Vainienė (« Tyto alba »; 2005 et 2008), la traduction Aiškinamasis ekonomikos anglų–lietuvių kalbų žodynas (rédacteur responsable: H. Pragarauskas, TEV, 2006), et la traduction Teminis anglų–vokiečių–lietuvių kalbų verslo žodynas (« Alma littera »; 2008).

Il convient de noter que certains dictionnaires non approuvés, en particulier ceux publiés par des universités et de grandes maisons d’édition, sont bien élaborés et légèrement améliorés.

262

Jolanta Gaivenytė-Butler | Lietuviškų terminų žodynų leidyba...

auraient pu obtenir l’approbation de la VLKK. Certains dictionnaires non approuvés ne sont pas à proprement parler des dictionnaires terminologiques: une partie d’entre eux repose davantage sur les principes généraux de la lexicographie que sur ceux de la terminographie, mais la majorité des entrées qu’ils contiennent sont des termes propres à un domaine. Un nombre considérable de dictionnaires terminologiques non approuvés ne portent pas le titre de terminų žodynais ni simplement celui de žodynais. Les dictionnaires terminologiques se dissimulent sous des titres désignant un domaine et comportant des termes tels que terminai, terminai ir paaiškinimai, terminų mokymosi praktika, terminai ir sąvokos, sąvokos, pagrindinės sąvokos, mokomasis–aiškinamasis žinynas, voire « alphabet ». Il arrive que ces expressions soient ajoutées comme sous-titre. D’autres dictionnaires terminologiques et glossaires, en particulier ceux publiés par des établissements d’enseignement, portent en sous-titre metodinė priemonė, pagalbinė metodinė medžiaga, mokomasis leidinys, mokomoji knyga, mokymo priemonė, mokomasis žodynas, mokomoji metodinė knyga, studijų knyga. Plusieurs ouvrages intitulés « guides » ont paru, mais leur structure les rapproche davantage des dictionnaires: Moderniosios literatūros teorijos žinynas (1998), Mokyklinis istorijos žinynas (1999), Muitinės terminų žinynas (2002), Electrochemija: enciklopedinis žinynas (2004), Statybos teisės terminų žinynas (2006), Muitinės terminų anglų–lietuvių kalbų mokomasis–aiškinamasis žinynas (2007). Trumpas medicinos chemijos terminų žinynas (2007). L’approbation n’étant pas obligatoire pour les ouvrages qui ne sont pas des dictionnaires terminologiques, leur consultation soulève la question de savoir si leurs responsables ne les considèrent vraiment pas comme des dictionnaires terminologiques et si le choix de tels titres ne vise pas simplement à éviter la procédure d’approbation des dictionnaires.

L’examen de l’édition des dictionnaires terminologiques lituaniens de 1998 à 2008 montre qu’au cours de cette période d’essor de la terminographie, la qualité reste en retrait par rapport à la quantité. En passant en revue les publications terminographiques de la première décennie de l’indépendance, Jonas Klimavičius faisait remarquer qu’« il n’est pas paru un seul dictionnaire terminologique qui ait apporté un mot nouveau à la terminographie » (Klimavičius 2003: 27). Malheureusement, on peut en dire autant de certains dictionnaires terminologiques publiés entre 1998 et 2008. Les problèmes demeurent les mêmes. Les dictionnaires terminologiques explicatifs font défaut. Le travail terminographique n’est pas considéré comme un travail scientifique, bien qu’en 1997 la VLKK se soit adressée au Conseil lituanien de la recherche en proposant que la rédaction de dictionnaires terminologiques dans les domaines techniques et autres soit assimilée à un travail scientifique et méthodologique. En 2000, l’attention des recteurs a été attirée sur la nécessité d’encourager la préparation et la révision de dictionnaires terminologiques, ainsi que d’autres travaux terminologiques. Il a été proposé d’inclure des critères d’activité terminologique dans les règlements régissant l’évaluation des enseignants et des chercheurs des établissements d’enseignement supérieur et les concours pour l’accès à ces postes. Les jeunes générations de spécialistes de divers domaines se contentent souvent de profiter du travail accompli par leurs collègues plus âgés, sans se hâter de contribuer à la terminologie de leur propre domaine.

Terminologija | 2009 | 16 263

… et à sa création. La plupart des spécialistes ayant participé aux équipes chargées de préparer les dictionnaires les plus importants de ces dernières années, ou ayant rédigé des dictionnaires de manière autonome, sont des chercheurs de la génération plus âgée. Le nombre de dictionnaires non approuvés ne diminue pas. La consultation de ces dictionnaires révèle que nombre de leurs auteurs manquent de connaissances en terminographie, mais qu’ils ne se pressent pas de faire appel à des terminologues linguistes. Les bibliographies montrent que l’on s’appuie assez souvent sur des sources en ligne peu fiables et que l’on utilise peu les dictionnaires terminologiques déjà publiés ainsi que les dictionnaires généraux de lituanien. Les bibliographies de quelques rares dictionnaires seulement mentionnent des manuels et des monographies du domaine concerné. En 2007, la VLKK a élaboré les Terminų žodynų rengimo bendruosius reikalavimus (qui ont remplacé les Bendruosius terminų žodynų rengimo reikalavimus en vigueur depuis 1999), qui présentent les principaux principes de création et de normalisation des termes, proposent une démarche pour planifier le dictionnaire, recueillir les matériaux et rédiger le texte, expliquent les particularités de la structure d’un dictionnaire terminologique et les caractéristiques des définitions, et décrivent les éléments indispensables d’un dictionnaire3. Ces exigences s’appliquent aux dictionnaires terminologiques préparés dans le cadre du Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programą, mais les responsables de tous les autres dictionnaires terminologiques pourraient (et devraient sans doute) également s’y référer.

Préparer un bon dictionnaire terminologique et le publier avec l’approbation de la VLKK n’est pas chose facile. Le dictionnaire soumis à approbation est évalué par deux experts — un spécialiste du domaine et un linguiste — puis examiné par la sous-commission de terminologie. L’évaluation et l’examen du dictionnaire prennent du temps; les termes qu’il propose peuvent susciter des débats, de sorte que le délai de préparation à l’impression s’allonge inévitablement. L’approbation de la VLKK devrait toutefois être considérée comme un gage de qualité auquel aspirer, et non comme une obligation que l’on cherche à éviter.

LITTÉRATURE ET SOURCES

Gaivenytė-Butler J. 2007: Naujausi lietuviški terminų žodynai. – Terminologija 14, 209–215.

Gaivenytė-Butler J. 2008: Naujausi lietuviški terminų žodynai. – Terminologija 15, 262–270.

Gaivenytė-Butler J., Noreikaitė A., Keinys St. 2008: Lietuvių kalbos terminų žodynai. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

KK 1997 – Résolution de la Commission d’État de la langue lituanienne auprès du Seimas de la République de Lituanie Sur l’approbation des dictionnaires terminologiques (n° 59, 30 janvier 1997. Publié dans: Valstybės žinios, 1997-02-07, n° 12–257). Disponible sur Internet: <http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm>.

KK 2001 – Résolution de la Commission d’État de la langue lituanienne auprès du Seimas de la République de Lituanie portant modification partielle de la résolution n° 59 du 30 janvier 1997 de la Commission d’État de la langue lituanienne auprès du Seimas de la République de Lituanie, « Sur l’approbation des dictionnaires terminologiques » (n° 1 (77), 29 mars 2001. Publié dans: Valstybės žinios, 2001-04-04, n° 29–962). Disponible sur Internet: <http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm>.

3 Plačiau dar žr. Umbrasas 2008.

264 Jolanta Gaivenytė-Butler | Lietuviškų terminų žodynų leidyba...

KK 2004 – Résolution de la Commission d’État de la langue lituanienne portant approbation des règles d’évaluation des dictionnaires terminologiques (n° N-8 (97), 3 juin 2004. Publié dans: Valstybės žinios, 2004-06-10, n° 92-3395). Disponible sur Internet: <http://www3.lrs.lt/dokpaieska/forma_l.htm>.

Klimavičius J. 2003: Lietuvių terminografija: praeities bruožai, dabarties sunkumai ir uždaviniai. – Terminologija 10, p. 9–32.

Umbrasas A. 2008: Atnaujinti Terminų žodynų rengimo bendrieji reikalavimai. – Terminologija 15, p. 216–225.

Reçu le 2009-12-21

Jolanta Gaivenytė-Butler Institut de langue lituanienne P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius Courriel: [email protected]

Terminologija | 2009 | 16

265

Document details