Te minologinių inkinių
sude inamumo ge inimas
o
naudojan duomenų ka ego ijų
klasi ikaciją
IGOR KUDASHEV
Helsinkio uni e si e as
Įžanga
Nepaisan s anda izuo ų duomenų ka ego ijų inkinio (ISO 12620:1999) i
s anda izuo ų e minologijos da bo me odų (ISO 704:2000) egzis a imo, is
da sunku as i d i e minologines duomenų bazes, suku as d iejose
ski ingose o ganizacijose, ku ias bū ų galima leng ai sujung i be duomenų
p a adimo a kiek ienos iš jų o iginalių suda ymo p incipų išk aipymo.
da abases. The mos ob ious easons o ha a e as ollows:
- ski ingos nacionalinės
kalbos i adicijos;
- LSP s i ys ski iasi;
- kompilia o ių pa i is i me odai ski iasi;
- echniniai sp endimai ski iasi.
Tuo pačiu me u iena iš e minologinių iš eklių i ki ų ipų
duomenų aldymo endencijų bu o išsklaidy ų sp endimų
ag ega imas į didesnius po alus a paslaugas, pap as ai be jų
izinio sujungimo. Vienas iš pa yzdžių y a "Eu oTe mBank"
po alas (h p: www.eu o e mbank.com), ku iame galima
o
ieško i daugelyje idinių i išo inių e minologinių duomenų
bazių i su ink i ezul a us.
Kadangi a o ojų po eikiai i duomenų kiekis didėja, ampa bū ina eik i
pažangią paiešką, ku i apima isus į ašų laukus, o ne ik an aš es, i
p i aiky i į ašus pagal naudo ojų pageida imus. Šiame s aipsnyje
siūlome duomenų ka ego ijų klasi ikaciją, ku i gali a nau i kaip il as
a p e minologinių klasi ikacijos inkinių.
sp endžia šias p oblemas, susijusias su
e minologijos kolekcijų, u inčių
ski ingas duomenų ka ego ijų inkinius,
aldymu:
- e minologinių iš eklių ag ega imas i sujungimas; - paieškos,
apimančios isus į ašų laukus, o ganiza imas; - p i aiky i į ašus
iš kelių kolekcijų pagal naudo ojų nuo odas.
36 Igo Kudashe "Le minologijos apie a o ojus i
Te minologinės kla abazės gali apim i
į ai ių ipų duomenis, be inkamų
e minologinių duomenų, p z.,
in o macijos šal inių.
e minologijos aldymo sando ių sude inamumo ge inimas.
Šiame s aipsnyje mes su elkime dėmesį į duomenų
ka ego ijų klasi ikaciją, susijusią su LSP iš aiškų
ap ašymu.
Kas y a duomenų ka ego ija?
Te minologinėse duomenų bazėse ski ingi
duomenų ipai y a išdės y i ski inguose
laukuose. am ik ų duomenų speci ikacijos
Duomen-
ka ego ija
ys y a
ezul a o laukas
(ISO 1087-2:2000: 13). Te ninologai naudoja ski ingas me a o as, kad paaiškin ų
duomenų ka ego ijos są oką. Viena me a o a y a d abužių spin a, ku ioje
ski ingi dėžu ės naudojami ski ingiems d abužių ipams laiky i. Ki a
me a o a y a pi kinių k epšys, ku iame p ekės y a supakuo os į sa o pakuo ę,
kad jos nebū ų sumaišy os. TYPICT L A4ISN4ATCIIES BET VEEN DATA
CATEGORIES Duomenų ka ego ijos y a duomenų klasi ika imo klasi ikuo as
požiū io i naudo ojų po eikių. Naudojan "u" spin elės me a o ą, galima
ezul a as. Duomenys gali bū i į ai iais būdais, p iklausomai nuo klasi ikuo ojo
pasaky i, kad "cli e en " spin elės u i ski ingą dėžu ės skaičių, ku is gali
bū i ski ingos o mos. dydis i . .
Te minologinėse duomenų bazėse a p cla a ka ego ijų gali bū i ben si ipų
nesude inamumas:
- duomenų ka ego ijų pa adinimų
nesude inamumas;
- duomenų ka ego ijų "didžių"
nesude inamumas, . y. ski ingas
"g anuli-
acija":
- duomenų ka ego ijų
" ie a" klaidinga. . y. jų
ie a klasi ika imo
schemoje.
:
- klasi ika imo p incipų nea i ikimas
(sujungimas);
- duomenų ka ego ijų u inio a i ikimas;
- miš ių L asų.
Žemiau
ku ie
pa eikiami keli
egzaminai,
ilius uoja kai ku iuos dažnius nesude inamumus.
Teismo
1:
duomenų
pa adin as
ka ego ijos y a ski ingos.
Pa yzdys: duomenų ka ego ija y a
ki oje, ečioje adinama pas abos
ienoje duomenų bazėje, komen a as -
pas aba, o ke i oje - Pas aba.
Te minologija
2009 m. I
16 37
2 a ejis: duomenų ka ego ijos
pa adinimas a ojamas ski ingomis p asmėmis.
Pa yzdys: duomenų ka ego ijos sinonimas
ma a i inka "pilnas sinonimas", "be eik
sinonimas" a ba "pilnas a ba be eik
sinonimas" i
3 a ejis".
da z ka ego ijų pa adinimai y a
"melagingi d augai"
Pa yzdys: ISO s anda e
apib ėž as anglų kalbos
su umpinimas i ak onimas
(ISO 12620:1999:6-7) i usų
a66peauamypa i oKpoHuM a i inka
ienas ki ą k yžminiai & Haju in
2003:104-105).
(Kudashe
Teismas
4'. duomenų ka ego ijų
g anuliacija y a ki okia.
Pa yzdys: duomenų ka ego ija
su umpin a e mino o ma
suski s y a į penkias paklases
(sumažinimas. ak onimas i su umpin as
e minas) ISO 12620:1999 s anda e, ačiau
nė a
okio padalijimo ISO 12616:2002 s anda e
umpas inicializmas, e mino o ma,
("
Ve imui o ien uo a e minog a ija").
5 a ejis:
duomenų
ka ego ijų
su ampa.
Pa yzdys: duomenų ka ego ijos
pa yzdys i kon eks as su ampa.
Kai ku ie pa yzdžiai y a kon eks ai,
o kai ku ie kon eks ai gali a nau i
kaip pa yzdžiai, ačiau šios d i
ka ego ijos nė a iden iškos.
6 a ejis".
a pa i duomenų
ski ingos
ka ego ija y a
pla esnės ka ego ijos.
Pa yzdys: ka ego ijos duomenų kon eks as
duomenimis
ISO laikomas su są okomis susijusiais
12620:1999, ma y , odėl, kad kon eks as gali
su eik i papildomos in o macijos apie šią są oką.
Tačiau dažniau a ojamas kon eks as y a pa eik i
in o maciją apie e minų naudojimą i kolokacijas,
odėl
"daugelyje
duomenų bazių
kon eks as
klasi ikuojamas
kaip su e nu susijusi ka ego ija"
(ISO 12620:1999:25).
Teismas
7: duomenų kalba, ženklų sis ema a žymėjimas ski iasi. Pa yzdžiui.
Kalbos dalis gali bū i koduojama kaip a das ienoje duomenų bazėje, n.
ki oje, subs.
ečiajame i kaip g a inis
simbolis ke i ajame.
Teismas
8: iden iškos a ba panašios
duomenų ka eso ijų e ės
naudojamos ski ingomis
eikšmėmis i ski ingais
yšiais.
Pa yzdys: e ės neologizmas ISO 12620:1999
e mino "p ouenance d.a a" ka ego ijoje
skamba kaip ch onologinė e ike ė, o iš ik ųjų
jis nu odo e miną suku iančią me odiką. 38
Igo Kudasl e I Imp o 'i g ((,'on po ibili y o
Te minol >gical..
Teismas
9: pusiau užda ų klasių e ės ski iasi dėl ski ingos ling is inių
eiškinių klasi ikacijos ski inguose kalboje i ski ingose adicijose.
Pa yzdys: ISO 12620:1999 e ike ėse, ski ose apibūdin i "lowe s yie"
p iklausančias LSP iš aiškas, y a slango i ulga o egis ai. Jie
apy iksliai a i inka ženklus npoQ ecc uoua naua i )Kap zoH L3 M
(p o esinis slangas) i npoc!eccuoHanbHoe npocmopeque
(p o esinis
bend ai a ojamas žodis)
Rusų.
Tačiau suomių
kalboje y a ik iena
ka ego ija - amma islangi.
(p o essional
slangas; ž .
Sanas o yon
k:isiki ja 1,989: 12).
Taip pa eikia pažymė i, kad kai ku ie duomenys gali bū i
iš eiškiami ne iesiogiai e minologiniuose inkiniuose.
Pa yzdys pasenęs l: e ike ės nebu imas kai ku iais a ejais i
ku ie nė a pažymė i e ike ė, eiškia. p iklauso ak y ioms LSP
jos nebu imas ki uose e minologiniame inkinyje, kad e minai,
e minų, ai eiškia, kad jie y a sinonimai a ba ek i alen ai.
a sa goms. Pa yzdys 2: jei į ą pa į į ašą į aukiami du a daugiau
pap as ai
Duomenų kei imasis a e minologinių iš eklių ag ega imas gali eikalau i,
kad okie ne iesioginiai duomenys bū ų išaiškin i. Pa yzdžiui, jei duomenys
saugomi on ologijos, o ne s a inių į ašų pa idalu, ada ne iesioginė
in o macija apie pi miau minė us sinonimus i equi ,alen s u i bū i aiškiai
pa eik a i išsaugo a į ašų "iša dymo" me u.
ISO in en o iai
Klasi ikacijos
DATų C] ka ego ijos
ISO 12620:1999 apib ėžia e minologinio į ašymo
duomenų ka ego ijų inkinį. Jis nenu odo, kokios
duomenų ka ego ijos u ė ų bū i in o macija.
naudojamas, o labiau a nauja
as
in en o iui. Ši duomenų
ka ego ijų inkinys y a išplės as
ISOca p ojek e
( w'w.isoca .o g), ku iame
dokumen uojamos plačiai
p ipažin os ling is inės duomenų
ka ego ijos.
No s "ISOca " p ojek as neabejo inai y a naudingas ling is ams, ku ie
u i galimybę ka ego izuo i, ge iau apib ėž i i apib ėž i ling is ines
duomenų ka ego ijas iš didžiulės in en o iaus. Tai ski iasi nuo o, kad
są okas, i e minų bankų dizaine iams, ku ie gali pasi ink i pa uoš as
bū ų galima paleng in i duomenų kei imo, ag ega imo i isiško paieškos
daugelyje duomenų bazių p oblemą. Pi ma, ji negali užki s i kelio
e minologinių p oduk ų kompilia o iams klasi ikuo i duomenis ki aip i
naudo i jų a ba, l, n duomenų ka ego ijas.
Te minologija
| 2009
| 16 39
An a, kuo
daugiau duomenų
ka ego ijų y a
naudojamos
in e minological
kolekcijos, uo
į ai esnės jos
ampa, odėl
duomenų
kei imasis ampa
da
sudė ingesnis.
Duomenų ka ego ijų
są ašas eo ijoje y a
begalinis, o p ak ikoje -
gana pla us.
Pa yzdžiui, duomenų
ka ego ijų są ašas, susijęs
su lSOca in en o iaus
e minologija, jau i šija
500 iene ų.
iena iš p ak ikų,
naudojamų
ISoca p ojek as
gali padidin i šį
skaičių daug ka ų.
Mes
o p esen ing
nu odome
"clo.sed" i
"semi-closed"
klasių e es.
as
a ski ų
duomenų
ka ego ijas.
Pa yzdžiui,
duomenų
ka ego ijos
egis o e ės,
s ich kaip
uulga Regis e .
scng/Reg s/e .
I . . daba
as
pa eikiamos a ski os
duomenų ka ego ijos.
Panašiai duomenų ka ego ija
" eliabili yCode" y a padalin a į
" eliabili yCoclel", " eliabili yCode2" i
. .
Y a į ai ių nuomonių, a ai y a pag įs a iš
p ak inio požiū io, ačiau duomenys gali bū i
o ganizuojami į ai iais būdais.
Tai eiškia, kad nė a jokių
so
o malių ap ibojimų, susijusių su
duomenų ka ego ijų suski s ymu
į p imi y ias klases, ku ios gali
p iim i ik e es.
1, :s i ne.
Tai aišku.
Tačiau ši duomenų
ka ego ijų s i is
u i bū i inkamai
s uk ū izuo a i
klasi ikuo a, kad ji
išlik ų a koma i
ge ai o ganizuo a.
Tuo a pu.
ISC i2520:1g99 siūlomų
duomenų ka ego ijų
klasi ika imas
keliuose a ž ilgiuose
y a p oblema iškas.
is
To
Iš p adžių y a
-somc
nea i ikimų,
susijusių su
pag indiniu
duomenų
suski s ymu.
"Acco cling io"
sky ius
6.2
(duomenų
ka ego ijų ipologas).
da a ca ego ies
Są okos i su jomis
susijusi in o macija
ski s omos į is Najo
g upes.
ašy inis
Ca a 3d
adn inis a y ūs duomenys.
Tačiau.
D p iede (S s ema inis
da. o ca ego - es
są ašas) an asis
g oup is called
Da a ca ego ies
susijęs su
iesc iS: ion
są oka.
Šioje
g upėje
y a
s bg clup
Nole whicli "s o i a.ioi e
ecanse jis gali bū i susijęs
su be ku ia iš ki ų
ka ego ijų i odėl negali
bū i pa aldus jokiai ki ai
konk ečiai pog upiui" (ISo
i.0.999?,a: :4).
Jei mes da ome p ielaidą, kad numa y as padalinys
apėmė ke u is e ,:ups; Ši klasi ikacija is da kelia
daug klausimų.
Tc.
naii:e a {e.l ;
- kodėl pa yzdžiai i
kon eks ai y a
są okos i san ykių
duomenys, o ne su
e minais susiję
duomenys?
c . kon eks o duomenų
ka ego ijos ap ašymas: "Teks as
a ba eks ų dalis, ku ioje y a
eks ų"
(ISO 12620:l)
999:
25).
"A hy s nonym" i "equiualence"
y a su " e n" susiję duomenys.
: ,uhilc o i e wise iskas,
susijusi su eikšme y a
są oka- e e ec- duomenys?
c .
Duomenų ka ego ijos
lygia e iškumo laipsnio
ap ašymas: "D igubas
d iejų a daugiau są okų
in ensy umas. " ",e iap"
( aip pa
72620:1999:21).
'+0 Igo as Kudi še as I Pa obulinimas
Te minologinis
e minas

- a an onimas i homog a as y a
ad ninis a y ūs duomenys, o ne su
e minų a są okų duomenimis susiję
duomenys?
- Kodėl
uideo, e c.
ga so, y a
(j - s )
concep - ela ed
duomenys?
- Koks y a ikslus adminis acinių duomenų apib ėžimas?
Kodėl ši klasė apima okias
he e ogenines ka ego ijas?
Te minologinių duomenų suski s ymas į su są okomis susijusius i su
są okomis susijusius gali bū i naudingas iš echninio požiū io, nes į
są okas o ien uo as me odas, ku is sumažina są okų san ykių skaičių,
sujungdamas sinonimines są okas su są okomis, y a naudingas. są oka.
i suppo s he
Tačiau oks ski s ymas apsk i ai i jo įgy endinimas ISO 12620:1999
konk ečiai gali kel i iššūkį įp as ams e minologinių e imų duomenų
bazių naudo ojams i domeno ekspe ams. Tiesą sakan , nė a leng a
sup as i, kodėl sinonimai u ė ų bū i ieškomi e minų duomenų, o
an onimai - adminis acinių duomenų, o pa yzdžiai - są okų duomenų.
-
Pap as i a o ojai di ba su e minais - žodžiais i žodžių de iniais, odėl
jiems y a na ū alu kalbė i apie e mino eikšmę, e mino sinonimus, e minų
naudojimo pa yzdžius. I . . Šis duomenų ka ego ijų klasi ika imas, ku io
ikslas - už ik in i paiešką pe daugybę kolekcijų, u ė ų bū i o ien uo as į
e minus, in ui y iai aiškus i pag įs as bend omis ling is inėmis
ka ego ijomis.
RIDGING duomenų ka ego ijų nesude inamumas
Duomenų
ka ego ijų
mo p oblemą
nesude inamu-
galima
išsp ęs i
naudojan
Jei n isma ches y a nominalios, pa yzdžiui, jei pa adinimai
duomenų ka ego ijos ski iasi a ba as pa s u inys
žemėlapius. iš
pa eikiamas ski ingai, iesioginis duomenų suski s ymas
u i bū i naudojamas. Tiesioginis žemėlapis y a
ka ego ijos gali bū i p i aiky os, gali bū i ieškoma su ais
pačiais duomenimis ag ega uose gali bū i iš eklių
ikslumas, kaip i o iginaliose duomenų bazėse.
No in nus a y i didesnius duomenų ka ego ijų ski umus, eikia as i bend ą
a diklį, naudojan duomenų ka ego ijų klasi ikacijų mažinimo inkinių suspaudimą.
Bend ojo a diklio naudojimas šiek iek padidina paieškos ikslumą, ačiau ai y a
ienin elis būdas už ik in i e minologinių sp endimų, u inčių ski ingą s uk ū ą,
a ski ą paiešką kiek ienoje a ski oje kolekcijoje.
paiešką. Jei a o ojas nė a pasi engęs paauko i paieškos ikslumo, jis u i a lik i
Kaip i duomenų kei imasis apsk i ai.
sing a pinis o ma as, . y.
kai ku ios klasi ika imo ka ego ijos,
e ek y esnės nei daugka iniai
duomenų, ku ios ilgainiui y a
is
p isky imai a p ski ingų
klasi ikacijų. Bend ieji duomenų,
41
Te minologija
| 2009
I 16
ski ų a nau i kaip bend os sąsajos
su ki omis klasi ikacijomis,
klasi ika imo p incipai y a okie:
1. Kadangi klasi ikacijos klasės u ė ų a nau i kaip bend i a dininkai. Jie
u i bū i aukš esniame abs akcijos lygyje nei dauguma
"p imi y ios" duomenų ka ego ijos, ku ios nė a oliau suski s y os. Tuo
pačiu me u abs akcijos lygis negali bū i pe nelyg aukš as, nes a o ojai
nebū ų suin e esuo i pe nelyg isuo iniu klasi ika imu. P ak iškai pakanka
klasi ikacijos su d iem abs akcijos lygmenimis.
Klasi ikacija apima isus LSP iš aiškų
ipus, ku ie pap as ai y a
e minologiniai, įskai an e minų
elemen us, ap ašy us kla abases,
inkamus pa adinimus, nus a y us
azes i . .
nomenkla ū a, 3. Klasi ikacijoje u ė ų bū i ik os duomenų
ka ego ijos, ku ios y a iesiogiai susijusios su LSP iš aiškų
ap ašymu. echniniai adminis aciniai aspek ai i kodų šal iniai.
(p z.
n ediumas,
gebėjimas i . .)
Tai ki okia užduo is.
4. Klasi ikacija u ė ų bū i hie a chinė,
ačiau uo pačiu abs akcijos lygiu u ė ų
bū i leidžiama naudo i kele ą padalijimo
pag indų.
5. Ciasi ikacija
u ė ų bū i
u ė ų bū i, . y.
išplės ina. Jame
ca eqo
"ki as" kiek iename hie a chijos
lygyje. Tai u i bū i de inama su pi miau
eikala imais. pag įs as lin-
minė ais naudo ojo pa ogumo
Mūsų nuomone, duomenų
klasi ika imo unkcijos
s ip us kandida as.
pas a uoju a eju y a ypač
Kalbų unkcijų bazinėje klasi ikacijoje dėmesys nuk eip as nuo duomenų
ka ego ijų pa adinimų į jų esančių duomenų unkciją a unkcijas. Čia galima
palygin i biblio eką su jos abėcėlėmis i ka alogiais.
objek as
Paieškos pagal duomenų ka ego ijų pa adinimus y a panašios į abėcėlės
u inį, ačiau ka ais jis gali bū i klaidingas. Be o, a o ojai negali
a spė i isų galimų pa adinimų, ku ie apima am ik ą emą. Al abe inis
ka alogas y a naudingas iems a ejams, kai a o ojai ik ai žino, kokį
ka alogų paiešką. Pa adinimas duoda šiek iek in o macijos apie knygos
elemen ą (elemen us) ieško i. Tačiau dauguma "Lib a L se s". Jų
paieškos p asideda nuo sub ec ka alogų, nes jie iš anks o nežino, kokius
s aipsnius apima jų in e esų ema.
Te minologinis po alas, ku iame sujung os kelios
e minologinės kolekcijos.1 -) Igo Kudashe Te minologinės
kolekcijos sude inamumo ge inimas..
Naudo ojams kyla a pa i p oblema, kaip i
knygų, esančių biblio ekos len ynose, aplinkai.
žino, kokia in o macija juos domina (g amma ika, žodis, b eikšmė i . .),
jie nebū inai žino, kokiose duomenų ka ego ijose šią in o maciją galima
iš aiškos e i o inį s a usą galima as i okiuose laukeliuose kaip
as i. Ski inguose e minologiniuose inkiniuose panašūs duomenų ipai gali
naudojimas, egioninis ženklas, kalbos simbolis i . .
bū i ski inguose duomenų laukuose. Pa yzdžiui, in o maciją apie LSP
Jei paieška g indžiama duomenų ling is ine dalimi. Naudo ojams ne eikia
ūpin is duomenų ka ego ijų pa adinimais. Jie ik nu odo, kad ieško
su umpin us į ašus į ai iose duomenų bazėse, ku iose y a nu ody o
in o macijos apie e i o ijos s a usą, eikšmę a sinonimus, o
e ninologijos aldymo sis ema su anda i pa odo išsamius a
ipo in o macija. i u ė ų bū i papildy a
Ieškoki e pagal unkciją
gali ieško i pagal laukų
pa adinimus iems l se s,
ku ie kno ,l iksliai,
kokiuose laukuose jie no i
ieško i.
Duomenų laukai, kaip i biblio ekos elemen ai, gali u ė i į ai ių ūšių
ling is inę in o maciją. Pa yzdžiui, y a ipiškas daugia unkcinis laukas,
ku iame gali bū i in o macijos apie e mino o mą, eikšmę i naudojimą
ski ingomis p opo cijomis. kla a
Kiek iena ka ego ija gali bū i apibūdinama kaip u in i ieną
a kele ą iunkcijų. Taip pa u ė ų bū i galima nu ody i, kiek
am ik os duomenų ka ego ijos a spindi am ik as
unkcijas. Šis b uožas gali bū i žodinis pi minis i a ba
nl me inis
(p z.,
an inė
unkcija)
(p z.
0-100%).
Leng iausias būdas a lik i am ik os klasės ka ego ijos, p iski iamos
a pinei klasi ikacijai, paėmimą y a a siž elg i į am ik o ipo duomenų
laukų u inį i suku i pap as ą a i ik ies len elę. Tikslesnis, be aip pa
sudė ingesnis žemėlapis leis ų kompilia o iams nu ody i a ski ų duomenų
len elėje. Pa yzdžiui, kon eks e pap as ai pa eikiama in o macija apie
e minų naudojimą i eikšmę. Tikė ina, kad šios in o macijos ūšys bū ų
į auk os į isuo inę ko espondencijos len elę, nes jos susijusios su
laukų a sky imus iš alčių, naudojamų isuo inėje ko espondencijos
kiek ienu con L'x lauke. Tačiau kai ku iuose kon eks uose aip pa gali bū i
enciklopedinės in o macijos. Šis e ka čiais naudojamas enciklopedinis
duomenys gali bū i žymimas ie iniu i ie iniu lygmenimis.
43 Te minologija
| 2009 16
Klasi ikacija
Duomenų ka ego ijos, pag įs os
duomenų jung inėmis unkcijomis
Kadangi LSP iš aiškos y a ling is iniai ženklai, in o macija apie juos gali bū i
padalin a į in o maciją apie jų o mą, eikšmę, L sage, san ykius su ki ais
iene ais. kilmė i ys ymasis. Žemiau išsamiai ap ašy a kiek iena iš šių
klasių i pa eikiami kai ku ie jų duomenų pa yzdžiai. su eik as. Kompak iška
klasi ikacijos e sija pa eikiama 1 p iedėlyje.
Duomenys, susiję su o n
LSP iš aiškos u i d i o mas - ašy inę i žodinę. Be o, duomenys, susiję
su LSP iš aiškos o ma, gali bū i suski s y i į is klases:
- duomenys, susiję su
kanoniniu o nu;
- duomenys, susiję su iene o suda ymu; - duomenys, susiję su
iene o sulanks ymu. DATA RELATED TO CANONICAL FOR]Vl Kanoninė
o ma y a o ma, ku ia duomenų bazėje pa eikiamas an aš inis
žodis. Jis a nauja kaip
" ep ezen a y u-
s" ki oms
o moms.
Pa yzdžiui, daugumoje
Eu opos kalbose a dinių a dų kanoninė o ma y a a dinis ienka inis,
o eiksmažodžių - begalinis. Tačiau kanoninės o mos pasi inkimo aisyklės
ski iasi p iklausomai nuo kalbos i leksikog a ijos.
Š ai kele as duomenų, susijusių su
ašy ine kanonine o ma, pa yzdžių:
- iš aiškos ūšis pagal jos ašy inę o mą (p z., pilna o n,
su umpin a o ma, sy nbol, o mulė i . .);
- o mos ašymas:
- o mos ašybos
a ian ai;
- jungiklis.
Duomenų, susijusių su
žodine kanonine o ma, pa yzdžiai:
- iš aiškos ūšis
žodine o ma
(p z.
inicializm-
as, ak onimas);
- iš a imas;
- o mos iš a imo a ian ai;
- silabi ikacija.
Kaip
kai ku ios duomenų ka ego ijos gali bū i
ma o e.
susijusios su o momis. Pa yzdžiui, nu odan ,
o bo h w i en and o al
kad am ik as iš aiška y a inicializmas, . y.
abb c. ia ed o ma, pagamin a iš pi mųjų pilno
e mino aidžių, ku iose šios aidės y a a ski ai
iš a os
(p z.
Jung inės Tau os
- JT), pa eikiama in o macija apie ašy ines i žodines o mas. Be
o, ai gali
Igo as K - dashe as
I Pa obulinimas
Te minologijos sude inamumas.
4.1.8.
Duomenys,
susiję su
egis ų ap ibojimais.
[…] e m(Jsage:
ap ibojimai.. egisle )
4.7.9.
Duomenys, susiję su
p o esinių g upių
ap ibojimais.
<
e mmlJsag-
e:
s: p onal
ap ibojimas
o e s si
G ou p>
4.1.10.
Duomenys,
susiję su
kombinuo ais ap ibojimais
. l e m(Jsage:
ap ibojimai:
kombinuo iniai)
4.1.11.
Duomenys,
susiję su
a i ik ies ap ibojimais.
e m -Jsage:
ap ibojimai:
a i ikimas>
4.2 Duomenys,
susiję su
naudojimo dažniu.
L e mLlsag-
e: dažnis
5. Duomenys, susiję su sis eminiais yšiais. < e mRela ions>
5.1 Duomenys,
susiję su
sinoniminiais
yšiais.
< e mRela ions:
synonymousRela ion>
5.2 Duomenys,
susiję su
an oniminiais
san ykiais.
l e mRela ions:
an onymousRela ion>
5.3.
Duomenys,
susiję su
homoniminiais yšiais.
< e mll ela ions:
homonymousRela ion>
5.1. Duomenys,
susiję su
pa a dėmis
pa adinimais.
< e mRela ions:
pa onymousRela ion>
5.5 Duomenys,
susiję su
bend ais yšiais.
< e mRela ions:
gene ic. San ykis)
5.6
Duomenys,
susiję su
dalijimuisi san ykiais.
< e mRela ions:
q i iaeRele ion>
5.7 Duomenys,
susiję su
nehie a chiniais
on ologiniais
san ykiais.
< e m san ykiai:
non hi e c hic a
el ion>
alO n ologic alR
q
5.8 Duomenys,
susiję su
lygia e išku-
mo ealiais.
< e mRela ions:
equiualenceRela ion>
6. Duomenys, susiję su kilme i ys ymuisi. ( e o izmas i
ys ymasis)
Ki i duomenų ipai, susiję su LSp iš aiškos " e m O he Rela e dD a
a" ap ašymu. Kai ku ių ISO žemėlapių pa yzdys
12620
1999
DATA CATEGORIES
Į I, UNCTIONAL
Klasi ikacija
OF TERMINOLOC; ICAL
IATA)
Fo maliojo ka ego ijų pa eikimo, ku is naudojamas dėl
umpumo, deši a imas pa eikiamas 1 p iede.
"eues ion" ženklas po
duomenų ka ego ijos
eiškia, kad duomenų
ka ego ijos
in e p e acijai y a.
o he speci ied
kind o da a is subjec
Jei subka ego ijos gali
bū i p iski os uo pačiu
būdu kaip i l- ei
pag indinė ka ego ija, ik
pag indinė ka ego ija
apibūdinaecl.
is
Te minologija
12009
| 16 51

"D e o space li ni a ions only he i s
subg oup o cla a ca ego ies om he
ISO
s anda d
is
I2( 20:1999) aikymo s i ys.
A. I e n
Nė a: e minas
(headu..o d) y a už
klasi ikacijos, ku i
apima LSp iš aiškų
ap ašymą, ibų.
da a ca ego ies
Tačiau " echnall- " duomenų
ka ego ijos e minas y a
panašus į ašy inę e mino o mą.
Funkcinis
klasi ika imas:
ne aikomas a ba
< e nFo m:
w i enFo m>
I e n ipas
Pas aba. ISO 72620:1999 s anda e
ši ka ego ija apima į ai ių ūšių
LSP iš aiškas i gali apim i į ai ių
ipų duomenis.
Daugiau in o macijos
ž . subca e_go ies.
Al.l pag indinis į ašas e n.2.
No e: in o macija
apie į ašo
s uk ū ą, o ne
duomenys, susiję su
LSP iš aiškų
is
ap ašymu.
Tačiau ši
ka ego ija
ne iesiogiai
a spindi
p e e en 'e.
Funkcinis
klasi ika imas:
ne aikomas
a ba
< e mLlsage:
ap ibojimai: a i inka>
[…] 0nce>
4.2.1.2 sinonimas
Pas aba: p iešingai
nei pag indinis
e.n e minas, ši
ka ego ija a spindi
pageida imus.
Tačiau jo
pag indinė
unkcija y a
s oniminių
san ykių
a spindys.
Funkcinis klasi ika imas:
l e mRela ions: synonymousRela ion>;
( e minas:
ap ibojimai:
a i ikimas)
e>
|
4.2.1. 3 quas i-synon). n
Noe: san e
kaip i
anksčiau.
Funkcija, klasi ikacija:
< e mRela ions:
s nonymousRela ion>;
[…]sage: es
e m ic
ions:
con pliance>?
Ta p au inė mokslinė e i o ija
Pas aba: p iklausomai
nuo šios ka ego ijos
i jos sudedamųjų
dalių aiškinimo.
Ši duomenų ka ego ija pa eikia
in o maciją apie ko np iance, la'guage
ap ibojimus.
a si adimas
i
ys ymasis.
Funkcinis
klasi ika imas:
< l e minas:
ap ibojimai:
a i ikimas);
<
e min(Jsag-
es
e: ic ion ()
s: lan guage> i
d D eu elop m
en >
?
m
< e iginAn
|
4.2.1
.5 kuku ūzų pa adinimas
No e: bend as pa adinimas y a
a p au inio mokslinio c. m
sy'onyn , ku is y a "sed"
bend asis kliscou se.
Šioje
duomenų
ka ego ijo-
je gali bū i
pa eik a
in o macija
apie
ap ibojimus,
susijusius
su egis u,
a i ik imi i
p o esine
g upe.
52 Igo Kudasl e I In ouing Compa ibili l, iš Te ninological
Funkcinis klasi ika imas". < e muse: es ic ions:
egis e >
; < e mUsage:
es iclions:
compliance> ions:
[…] e musage:
es ic
p o essionalG oup>?
A.2.I.6 a p au inis
No e: p iklausomai nuo u inio šios duomenų ka ego ijos n a eikia
in o maciją, susijusią su kalbos ap ibojimais, e minų o ma imu,
a si adimu i ys ymuisi.
Funkcinis klasi ika imas:
< e mUsage:
es ic ions: Language>i
< e mFo m:
e o o n n F m a i >
l', < e m() i gi n An l D
eu I o p m e n >?
A2, L.7 pilnas p iekinis
Noe: ši
sa o
e minų
duomenimis
in o macij-
su eikia
ka ego ija
os apie ipo o mą.
Fu
mFo m:
ioninis c s
si a ion'.
e m Ty
e'> ic
< e p
A.2.1.8 su umpin as e minas
Noe: p iklausomai
subka ego ijų
nuo duomenų
u inio, ai y a jo
ka ego ijos i isų
(A.2.1.8.1 su umpinimas. A.2.1.8.2 umpoji e mino o ma, A.2.1.8.3
inicialai, A.2.1.8.4 ak ony n i A.2.1.8.5 iški p i e n) gali su eik i
in o maciją, susijusią su e mino ipo o ma, žodinė o ma:
e mino o ma imas, kilmė i ys ymasis.
Funkcinis
klasi ikacija:
< e mFo m:
e mType>
; < o m> e m:
o alFo m>?
e m Fo ma:
<.
e mFo ma as>'-
iginAnd D e
/'. i e m()
<,
elopm en >
A.2.I a ian as.9
No e: p iklausomai nuo u inio, ši duomenų
ka ego ija gali pa eik i in o maciją apie
pageida imus, e minų o ma imąsi, kilmę i
ys ymąsi.
Funkcinis klasi ika imas: < e m> Naudojimas: ap ibojimai:
a i ikimas>; […]Fo m: e mFo ma io n>? iginAn l
; […] e m
O D eu
elopmen >?
A.2. 1.
10-A.2.1. I4 ( ansli e acija o n, ansk ipcija o n,
o nanizuo a o ma, si nbol i o mulė)
Noe: šios duomenų ka ego ijos su eikia in o maciją apie e mino
ipą, o mą i o mą.
Funkcinė
e mType) klasi ikacija:
l e mFo m:
A. 2. I 5-A.2.L. I7 ( lyg is, loginė iš aiška, na e iškos aldymo
ka ego ijos)
-
No e: iene ai negali bū i e minologinių
klasi ika imas: ne aikomas.
clz abase an aš ės. Funkcinis
A.2.1.
18 azeologinis iene as
Pas aba: ISO 12620:1999 ši ka ego ija y a
padalin a į is s b ka ego ijas:
kolokacija, inkinys i kolokacijos azė
sinoniminė azė. "ca " nelaikoma
azeologinio iene o apib ėž ies.
"le minologija" azeologiniu iene u, nes
jis nea i inka s anda e numa y os
I 2009 I 16
53
as
sinoniminė azė
a odo
ne eikalinga
o
ca c.go li
Tą pačią in o maciją galima
iš eikš i d iem ki omis
duomenų ka ego ijomis: se/
aze i sinonimu.
Funkcijos klasi ikacija:
ne aikoma.
A.2.
1.
18.
kolokacija
No e: ši duomenų ka ego ija
su eikia in o maciją apie
kombina o inius ap ibojimus.
Funkcinis klasi ika imas:
1
e m[Jsage: ap ibojimai:
kombinuo iniai>
A.2.1.I8.2 nus a oma azė
No e; ši cla a ka ego ija su eikia in o maciją apie e mino
ipą pagal jo o mą.
o i s mc-aning
Funkcinis
klasi ika i-
mas".
l e mMeaning: e nType>
A.2.18.3 Sinoniminė azė
Noe: kaip bu o nu ody a aukščiau, ši
ka ego ija ik iausiai y a ne eikalinga,
.
Jei naudojamas.
Jis su eikia in o maciją apie e mino pe, a i inkan jo
eikšmę su jo o ma, i aiso apie sinoniminį yšį.
F nc ionc l
klasi ikacija".
<i>T a ka: e minType>; < e mRela ions:
synonymousRela ion>
A.2.1.19
s anda inis eks as
Ne: s alda cl
e ai negali bū i
an aš inių žodžių
duomenų bazės.
in e minological
Funkcinis klasi ika o ius?
: ne aikoma.
TERMINIJOS
RINKINILJ
SUDERINAMUMO
GERINIMAS
TAIKANT DUOMENll
KAIEGORIJ l KIASITIKA(IJ4)
Vie na ii in o l acijos i
pac: e minologijos
iS ekliq pld os endeniq
y a a ski q duomenq baziq
ju . gi nas ididclius
po al , s i sq a psaiq
okiq po z lq k imas.
To
pa yz l s gali bu i
Eu >Te mBankas
(h p: i w$ ou o e mbank.com).
Dideian in o maci jos apin iiai 1
a o oiq okie ls p oduk an s
kelian ien s elkala imams, auga
po eikis lZ ik in i iilpis ing paieik4,
api nandi4 isus iodyn l s aipsniq
laukus.
i gali - ybg pa eik i
ik as in o nacijos
ka cgo ijas, ku ios uo
me u clomina a o oi4.
Siems uZda iniams sp qs i eikalinga
duomen l ka ego ii l klasi ikaciia,
ku i4 bu q galima 2ik i kaip
e n. inologiniq baziq, u indiq
ski ingq s uk .1 4.
,,b.-n.1 q
I'a dikli'l S a bus okios
kla si ikacijos eikala .imas jos
pap as mas i aiSkun as
paP as ienls ninologijos
p odL k l
- A o ojan s.
S aips . yle
ap iana
ling is ine nis
duomenq unkciio nis
pa em a klasi ikaciia
gal q ap i
okiu..bend uikii
a du'l
51 Igo K clashe | "Le minoologinio" ncn0n
14 MTTAK'lA(C0B PEACTB0 il 148 b30BAH E H
blX KAK EH
AAH yny'
(
C E T 14 M
()
B C O U
O C T 14 T
E P M 14 H
OII T 14 R
E C K 14 X K ON T E K
Aš.
Oqnoi il 3 TeH,4eH 1x i pa:nul z uHQopua luoHub x pec pcoB B le oM -
' eplHo-lep o u iecKux B qac noclu c a; o o6 e; lu cH 4e'pa3po3H asCHHh x 6a:HmxHI R
(py Hb € op a iconbl co3Aa op4e o6l1ux uH<ei K M .M| Ilpu ' epo ' Moxe cn xcu '
EnpoTepuEaux (h p: www.eu o e mbank.com). R, epe pocla o6ne-uou lu lop ' aqu l
qeH u pacil upeHHHo o no , cKa, oxBaTb Ba o[Ic o Bce ol { c onaP , x cll ei,.1
pe6o aHuii lo. b3oBa e eii nogo6H , M npoilyK' aM pac e no pe6Hoc s o6ccne--
TaKxc
Bo3Mo)KHOc u o o6paxeu: , n 4l h lex (a e opl. T ( op u aql [! I{olop ] e n 4aHn , ii
MoMeHT 14HTepecyio nonbioBa e,' . 3: u. 1a- l pc6 ' u ul; . a n l xaaccuc],l xaqll
nu lop.uaqno Hb x Ka e opl ii. xo p. l, o ; a 6 , c yl< l 'l, <o6 q ' nl
3Ha uena c,' eMD.q q epMuHo,' o , qecKux 6a: c pa:nuuHoii clpy poii. He- anona)K { , M
pe6oBaH ' eM nogo6 oi <nacc . c uxaqun, B .se c cc poclo' a 14 o ]oc h
x npoc blx oJ sona e eii ' 'ep.Ho o . ec4KIx)K .Aypo BOKToB B c a ne
o[ cb Bae c o 'Il H . 3 HblX KaHA . AaTOB Ha pOni' uO6 qe o 3HaMe a' 'elao -
xnaccn{ 4Ka l 4- l. ocHoBaHHa a
J l H R {c { ec ux <
yH l . x. {aHb .
Gau a
2009-10-i-l
Igo Kudashe
Uni c si o Helsinki
Palmenija
Ko ekcijos š ie imo cen as
P.O.
239 langas
(Pa aa iken d 6)
FIN-45 100 Kou ola. Suomija
El. paš as: [el. paš as apsaugo as]
Te minologija
I 2009 | 16 55