Sep yni
e minologijos amsčiai
HERIBERT PI(HT)
1. IN'TRODUC'T]ON
P iklausomai nuo p ielaidos, kad ienas iš
e minologijos i šu inių ikslų y a
sis eminis žinių pe da imas, pi mieji ys
amsčiai y a simbolizuojami žodžiais
"sis eminis", "žinios" i "pe edimas".
Tai galima ilius uo i
šiais žodžiais:
1 pa eikslas.
Sis e na inis
Žinių
"Objec " i "Loncep "
(kogni y -
inė unkcija)
pe da imas
Objek ų i są okų
ep ezen acijos
o mos
(komunikacinė
unkcija)
No s šie ys amsčiai y a gy ybiškai s a būs i y a laikomi be kokio
e minologinio pas angų, iek eo inio, iek aikomosios, pag indiniais
me odų", į ku į eikia p idė i.
elemen ais, da ūks a ke i os amsčio - " e minologinių da bo
S a bi e minologijos pe da imo dalis y a: i
pla inimas, ku ių į ašymas nė a ap a iamas 1
amsčio - e minog a iją.
pa eiksle; odėl mes u ime pa eik i penk ąjį
Šeš asis s ulpas
- bū inas žinių apie e ninologiją pla inimui
- y a ski as e minologijos š ie imui i
mokymui.
Tačiau e minologijos "s a yba" bū ų
nepilna, jei mes nea siž elg ume į
didžiulį e minologijos ys ymosi i
aikymo sek o ių plačiame p o esinio
bend a imo kon eks e. s ulpelis
Šis sep in asis ko nis
apima kele ą
he e ogeniškų eiklos
aki aizdžiai
i ki ų klausimų;
He ibe Pich I Te minologijos pag indas is dėl o, isi
p o esionaliam bend a imui i žinių pe da imui.
ka u jie a lieka s a bų aidmenį a ba ne leidžia
Toliau bandysime giliau išnag inė i sep ynių
s ulpų u inį.
2. Tikslas
I są oka
Nuo pa e minologijos mokslinių y imų
p adžios e minologiniam požiū iui bu o
s a būs objek ai i ypač są okos, ku ie
plačiai a sispindi e minologinėje
li e a ū oje i ne ik pag indiniuose
e minologiniuose s anda uose
nacionaliniu i a p au iniu lygiu.
Rak as
(1959-60:22) objek as
apib ėžiamas aip:
Alle's, wo au sich
so das
I)enken eines
Sp achgeb auch
in 'licsem Sinnc.
ISO
1087-1:2000
eakcijos:
philosophischen
Menschen
ich c ode
heiJ kann.
ich en
m
"(icgcns and'l Auch Sach .c hal e
sin l Gegcns iincle jec : iskas,
Ob
kas y a su okama a sup an ama.
Pas aba:Obj-
ek ai mal.be
ma c ial an a
(p z.,
im nil e ial
šcc
a iklis. p. pe .
deiman as).
(p z.
p ojek o
san ykis,
planas)
(p z.
kon e zija a ba aizduojamas ikampis).
Išsamesnė in o macija pa eikiama ISO
701:200 :
Šio a p au inio s anda o ikslais. objek as y a
išaiškin as iskas, kas su ok a a sup ojek uo a.
as
So ne'as p ieš a auja. konk ečių objek ų, okių kaip
nachine. Diamo das. A ba upę. Ki i objek ai, ku ie u i bū i
laikomi nema e ialiais a abs akčiais, laikomi ma e ialiomis.
Kaip i kiek ienas inansinio plana imo,
sunkumo, lono gebėjimo, , a ba 2l
kon e sio san ykis: is da ki i u i
bū i labai plačiai in agi c'd, pa yzdžiui,
a . ple. u ' ico n, iloso o akmuo a
li e a ū inis, cha ac c. .
Gaminan e minologiją, iloso inės diskusijos apie ai, a objek as iš ik ųjų egzis uoja
ealybėje, y a susijusios su šio a p au inio s anda o aikymo s i imi. Objek ų
egzis a imas y a už ik in as, o dėmesys u i bū i su elk as į ai, kaip jie elgiasi su
objek ais bend a imo ikslais.
Išplės inį
objek ų aizdą
pa eikia, be
Budinas.
ki a ko,
(1994:203-208) (2003: 154-159: 2008:91-97) ku
iene u.
a gumen uoja i Pich ai, kad l- e
objek as u ė ų bū i laikomas žinių
Tc minologija 2009 | 16
Ypač am ik ose s i yse, okiose kaip
in
is o ija i a cheologija, objek ai suda o
nemažą skaičių žinių iene ų i kaip okie jie
y a įdomūs e minologijai.
a
Kalban apie šią
koncepciją,
akademinė
diskusija bu o
daug
in ensy esnė.
Galima išski i
is me odus:
Są oka kaip
. "Denkeinhei " okiečių kalbos e imas
y a ne inkamas, nes mąs ymo p ocesas
nė a aizduojamas "Denkeinhei " kalba.
e imas į anglų kalbą);
. Kno , ledge;
. pažinimo iene as.
Bu o pa eik i šie są okos kaip min ies iene o apib ėžimai:
- u i
W is e
(1979 7):
Taigi są oka y a mąs ymo p oceso elemen as. L)e
Beg i is so cin Denkelemen .
ISO 1087:1990:
Mąs ymo iene as, suda y as abs akcijos būdu, emian is objek ų inkiniui
bend omis sa ybėmis.
Bu o eigiama, kad są oka kaip mąs ymo
p oceso iene as bū inai u i bū i
indi idualiai e inama i odėl negali bū i
ik u p o esinės bend uomenės p iim os
nuomonės a spindžiu.
(ž .
Dahlbe g 1985 i Pich 2004). Toliau pa eikiamas mąs ymo
koncepcijos apib ėžimas:
as
Koncepciją suda o indi idualios mąs y ojo idėjos i žinios; Žinios i idėjų
sudedamosios dalys nebū inai bu o pa eik os in e subjek y iam į odymui i gali bū i
klaidingos; Jo gy enimo ciklas p iklauso nuo kogni y inių pokyčių, yks ančių
mąs y ojo gal oje. Koncepciją kaip žinių iene ą į edė Dahlbe g i 985: 140).
(
Ji
i ina:
10 Hc ibe Pich
"Seuen s ulpų"
oJ
e minologija
Koncepcija y a žinių
ling is inę o mą,
iene as, apiman is
į odomas, bū inas
p ielaidas apie am ik ą
objek ą.
Beg i is eine Wissenseinhei , die iibe p ii ba en, no wendigen Aussagen iibe einen
ausge . 'dhl en Gegens and in eine sp achlichen
Ž sammen ass o ma.
Naujausia ISO
e sija y a okia:
1087-1:2000
Koncepcija: žinių iene as, suku as unikaliu sa ybių de iniu. Mūsų nuomone, šis
ISO apib ėžimas y a gana mažai žinomas i apima ik dalį in o macijos, susijusios
su apib ėžiama są oka. Todėl. Mes siūlome šią apib ėž į: są oka y a suda y a iš
isų sa ybių (žinios dalių), ku ias p o esinė bend uomenė am ik u me u
a pusa yje p ipažįs a i su inka. ai
Tai gy enimo ciklas, ku į lemia pažinimo dinamika. Be pi miau minė ų
apib ėžimų, ši są oka gali bū i laikoma pažinimo iene u. No s są oka kaip
žinių iene as y a daugiau a mažiau s abili pe sa o gy enimo ciklą, o
mąs ymo iene as ski iasi p iklausomai nuo mąs y ojo i jo žinių am
ik u me u, są oka kaip pažinimo iene as y a ak uali koncep ualių
pokyčių me u, a si adusių dėl mūsų žinių ys ymosi. Todėl mes siūlome
okį apib ėžimą:
Koncepcija kaip pažinimo iene as: žinių .u i , l. gy enimo ciklas , ku is baigė an.1
bus modi ikuojamas am ik u skaičiumi cha ak e is ikų odėl pagal kogni y inę
dinamiką; " hc esui u.ill" bus naujas i nep iklausomas "knowledee" padalinys.
Tai y a ai, kad ik są oka kaip žinių
objek as.
iene as gali bū i aki aizdus
e minologinių duomenų banke saugojimo
3. Objek ų
aizda imo būdai
I są okos
Išsky us ma e ialinius objek us, ku ie gali
ki iems objek ų ipams i isoms są okoms
a s o au i sa e ma e ialiniu iš aizda, isiems
eikia ženklo kaip bend a imo p iemonės. ISO 1087
s anda as -
1:2000 apib ėžiama
aip:
kaip "pasky imas"
Te minologija
12009 | 16 me ų
Koncepcijos aizda imas ženklu,
ku is ją nu odo.
Pas aba: Te minologijoje ski iami ijų ipų
klesignacijos: simboliai, pa adinimai ( a džiai) i e nai.
Šis apib ėžimas
nė a klaidingas, be
pe nelyg ibojan is
i be o y a
p ieš a ingas.
a
Pi ma, ne ik są okos
y a aizduojamos
ženklu.
An a, pas abos pa adinimų są ašas
jokiu būdu nė a išsamus i be o,
jame y a pa adinimų, ku ie y a susiję
su p ekyba.
( a džiai), ku ie
pap as ai eiškia
objek us.
Objek ų i są okų
ep ezen acinės
o mos pa eikiamos
pa eikslėlyje
2.
2 pa eikslas
Se nio inis aizda imas
Ve bal ep esen en o ion Ne
-u e bal ep esen en a ion
,'
'
"T.
./
Objek ų
pa adinimo
ap ašymas
Koncen inis
e minas
symboi o mulė
pa aph ase
e n- inologinė
azė deiini ion
paaiškinimas
Objek ų
g a inis a s o as.
- nuo auka
^^*+*^iG
- PV 411
- piešimo
simbolių
žymėjimas
Koncepcijos
g a inis a s o as.
ski ingos ūšies
simbolio o mulės
žymėjimas
Be o, ne e baliniai
aizdai apima ženklus,
ku iuos su okia
ga sas, k apas i
skonis, p z., signalą,
kai užda omos
aukinio du ys.
medžiaga, p idedama p ie dujų,
kad ji bū ų pas ebima, i
me iliuo i spi ai, a i inkamai.
Išsamios
in o macijos ž .
Lau 6n, Myking,
Pich (2008:
10e0.
Aki aizdu, kad šis e minas y a labiausiai
papli ęs žodinis są okos aizda imas.
Tačiau.
Y a a ejų!
Pa yzdžiui,
a chi ek ū oje,
ana omijoje i
keliose echninėse
disciplinose, ku
piešinys y a
y aujan is
I2 l{e ibe Pich I
Sa oen s ulpai
< .i
e minologl'

a s o a imas.
Nuo auka gali bū i ne kuku ūzų pulso as, pa yzdžiui,
pa aiškos dėl s a ybos leidimo.
De inicijos i paaiškinimai
y a bū ini, kai u i bū i
komunikuojamas,
paaiškinamas a ne
a šauk as koncepcijos
u inys (in ensija).
Pa yzdžiui, s anda ine a ba
g iež ai kon oliuojama kalba,
pa yzdžiui, o o eismo
komunikacijai.
Ap ašymai u ė ų bū i naudojami ik
objek ams. Kadangi asmenys i į ykiai
aip pa y a objek ai, a odo keis a
apib ėž i asmenį kaip
Einš einas a oks į ykis
kaip "Ti aniko"
nuskendimas.
Jie gali bū i apibūdinami, i šie ap ašymai labai dažnai
u ės laiko i e d ės požymių, ., ' ku ie nė a
apib ėž i.
Lygiai aip pa s a bios
y a me eo ologinės
azės
(de'Fachwendung'),
p z.
"iš ašy i sąskai ą".
Šios kons ukcijos
y a
ep ezen acijos.
są oka gali bū i aip
aip pa są oka, nes
a s o aujama
ienoje kalboje i
no maliu e minu
ki oje; Be o, jis gali
bū i apib ėž as.
Tai būdinga, kad eiksmažodis negali bū i
pakeis as nepakeisdamas nu odomos
są okos.
Be o. e čian šias azes, ai
negali bū i da oma žodžiu po
žodžio, p z.,
Anglų
in es a e" die
kalba: " o
Vokiečių kalba:'ohne ->
Hin e lassung
eines Tes amen s
s e ben".
Tai gali bū i
gene is i
apibūdinami
as
e minai s - i
kons ukcijos,
laikomos sl ch e minų banke.
Simboliai i o mulės gali bū i žodiniai
i ne žodiniai, p iklausomai nuo o, a
jie naudojami žodiniame a
ašy iniame eks e, p z., ženklas
"o i" u i bū i iš a as kalboje a
aiškinime i o mulė, p z.,
NaCl gali u ė i abu aizdus bu noje
e .
No o iai gali
bū i naudojami
iek
objek ams,
ka alogui, iek
p z., muziejui,
klasi ikacijos
są okoms, p z.,
UDC.
4.
SISTEMAS] 1AT]SATION i žinios
ORI)ERING
Pi mieji du amsčiai su eikė kogni y inę i komunikacinę medžiagą
koncepcijos i objek o lygiu. Jis gali bū i lyginamas su a omizuo ais
žinojimais be aki aizdžių san ykių, kad bū ų pasiek as aukš esnis a p
subjek ų. Koncep ualinės a nuoseklios žinios lygyje s a biausia y a
sis ema izacija a a kymas.
is
Labai anks i e minologijos kaip žinios s i ies is o iniame ys ymuisi
Schlomannas p ipažino są okų a kymo bū inybę.
P aei o amžiaus p adžioje jis jau
bu o pa engęs sis eminius žodynus
echniniais dalykais. L is e , keliuose
da buose, 13Te ninologiia 2{)09
nus a ė nuoseklią eo inę
koncep ualios a kos sis emą.
[…] l6
Koncepcijų
sis ema iza imas
šiandien y a
neiš engiama
e minologijos mokslo
i e minologijos
da bo dalis.
Be kokio są okinio suski s ymo pag indas
y a san ykiai, ku ie gali egzis uo i a p
są okų.
Ryšiai n- ay
gali bū i logiški
a ba ou ologiniai.
Pi masis y a pag įs as
są okų panašumu; isos
i šu inės są okos pa aldžios
są okos u i, pa eldėjo isą
i šu inės są okos in enciją:
speci ikacijai p idedama ben
iena da iena sa ybė.
Tam ik o lygio
padalinimas
nus a omas pagal
pasi ink us
padalinimo
k i e ijus.
A
Są okų sis ema,
suku a ik
emian is loginiais
yšiais, pap as ai
y a "užda y a", o ai
eiškia, kad padalinys
baigiasi, kai am
ik u me u nė a
žinomų papildomų
są okų.
On ologiniai san ykiai y a labai
ski ingo pobūdžio.
Jie a spindi
- p iešingai nei loginiai
san ykiai, ku ie y a
pag įs i abs akcija
- aplinkoje, min yse a
aizduo ėje su ok i
san ykiai. Dažniausi
san ykiai y a:
(su s ip iu ie iniu šališkumu),
sek encinis yšys (su s ip iomis laiko
elemen ais), ka zalinis yšys,
pe da imo yšys, gene inis yšys,
a pusa io p iklausomybės yšys i
ki i.
Kai ku ios
san ykių ūšys
o
dominuoja kai
ku iose eminėse
s i yse i e ai
pasi aiko ki ose.
On ologinių san ykių pobūdis ampa
aki aizdus, kai lyginami ski ingi
on ologiniai san ykiai, p z., pe da imo
san ykis.
Sek encinių
san ykių
elemen ai gali
bū i
( eisiniai u o
gene inis
pi kimo e apai);
yšys dažnai
apima
p iežas inius
elemen us
(a siž el-
ki e į
seką
"kiaušinis
-
- iš os' i . .
On ologiniams lams būdinga, kad jie nesilaiko loginės
p asmės padalijimų k i e ijų.
iš ienos
Jie u i bū i nus a y i
p ak iškai pagal s uk ū os
ikslą, p z.,
a: koncep o
sis ema,
suski s y a
pagal pa icinį
yšį,
eo e iškai y a
a i a, nes
( eo inis) ma e ialių
objek ų padalinimas
sus oja ik su a omo
dalimis.
Kad
kons ukcija
bū ų labiau
lanks us, . y.
jung i į ai ius a i inkamus
aspek us ienoje są okos
sis emoje, sis ema gali
apim i san ykių de inį,
adinamą miš ią sis emą.
Šiuo a eju
u i bū i
pažymė as
poky is nuo
ieno
san ykio p ie
ki o, p z.,
pagal žymėjimą.
(P iešymiai:I.2-3)
-+ 2 eiškia 1
pa aldžią są oką,
o 3 y a 2 dalis.
ISO i0B7-1:2000
apib ėžia
są okos
sis emą:
Są okų inkinys,
s uk ū izuo as pagal
jų san ykius
I1 He ibe Pich I
Te minologijos pag indai
ISO 704:2000
aip pa A n z i
Te minologijos da bas
- p incipai me odai,
Pich /Maye (2009) eikia is daugiau i daugiau
išsamios in o macijos apie są okų sis emas.
Mažiau ge ai apib ėž as a kymo būdas y a on ologija. Anksčiau bu o
pa eik i į ai ūs apib ėžimai. Kai ku ie au o iai on ologiją laiko lygia e ė
są okų sis emai, o ki i apima daugybę ki ų žinių a kymo aspek ų. Kadangi
ši s i is is da eikalauja daugiau y imų i paaiškinimų dėl e minologinio
aikymo, mes siūlyme ik d i apib ėž is, pa eik as e minologijos semina e
"Go p Modelling and On ology" Vaasoje (EAFT-No dTe m):
2006
On ologija:
iloso inė disciplina
. Ty imas, kas en (galbū )
is
. Realybės p igim ies i s uk ū os y imas
. E ybių s i is
. Ka ego ijos i san ykiai
.
Cha ak e izuojančios sa ybės
On ologija: eo inis a skaičia imo a e ak as. "aiški i o mali
koncep ualizacijos speci ikacija"
(G ube is)
. Speci inis a e ak as, iš eiškian is žodynų
numa y ą eikšmę a siž elgian į subjek ų
pobūdį i s uk ū ą.
ai eiškia
5. Te minologinis da bas
ISO 1087-1:2000 apib ėžia e minologinį da bą aip:
Da bas su sis emos inkimu, apdo ojimu, są okų ap ašymas i pa eikimas bei jų
bend us da bo p oceso e apus, u ime paaiškin i semasiologinio i
apib ėžimai. Šis apib ėžimas su eikia pi mąją idėją apie ski ingas užduo is;
onomasiologinio požiū io są okas. Pi muoju a eju e minas y a s a s ymo
Tačiau jis negali bū i inkama da bo p oceso o ien acija. P ieš apibūdindami
cen as, o onomasiologinis me odas su elkia dėmesį į są oką. onomaziologinis
as
Bu o pasaky a, kad e minologijoje naudojamas da bo me i odas. Tai
isiškai nea i inka ealybės, nes, p iklausomai nuo da bo e apo, naudojami
abu me odai.
l5Te minologiia
i 2009 | 16
Į ai ių e apų apy ikslis aizdas gali bū i
oks:
. Subjek o lauko a ba jo dalies pasi inkimas
. Dokumen ų inkimas i
e inimas
. Te minų kandida ų išga imas iš eks ų i ki os a i inkamos
in o macijos (semasiologinis e apas, nes koncepcijos ep ezen acinė
o ma y a ienin elė koncepcijos egzis a imo kon eks e požymis)
. Išanks inė sis ema izacija kaip hipo e inė
są okų sis ema
. Te minologinė są okų analizė, įskai an
p elimina ią są okų s uk ū ą, jos
o
išsamumą i eisingą ie ą (koncepcijos
onomasijologinis žingsnis sis emos iduje)
. Rep ezen acinių o mų analizė i plė a
(semaziologinis e apas): sinonimių
paaiškinimas, kiek ienam e minui ski a
g ama ikos in o macija, e mino egioninis
naudojimas, ki a a i inkama in o macija,
p z., ill s a acijos a anka
. De inicijų o ma imas pagal są okų sis emą.
De inicijų sis ema
u i a spindė i (ne
sis emos, be i
ik są okos
siologinį žingsnį)
. Te inologinių duomenų
į ašymas.
Šis žingsnis y a e minog a ijos
sanki os aškas.
Aukščiau pa eik as da bo
p ocesas a spindi
apibūdinamą
e minologijos da bą. Be
kokia p esk ipcinė
in e encija, p z.,
e minologijos
s anda izacija, u i bū i
pag įs a apibūdinamuoju
e minologijos da bu,
ku iame nu odoma gau ų
duomenų koncepcinė i
ep ezen acinė ealybė.
y a be kokios
s anda izacijos a
s anda izacijos
eiklos p adžia.
In e encijos diapazonas i
laipsnis (š ai ik kaip laipsnio
pa yzdys) gali bū i ilius uojamas
igū os, e, modeliu.
Be o, kai ku ie
socioling is iniai
eiksniai, nu ody i
modelio.
cen e, y a
1 He ibe Pich Te minologijos
pag indai