The seven pillars of terminology

Sep yni e minologijos amsčiai HERIBERT PI(HT) 1. IN'TRODUC'T]ON P iklausomai nuo p ielaidos, kad ienas iš e minologijos i šu inių ikslų y a sis eminis žinių pe da imas, pi mieji ys amsčiai y a simbolizuojami žodžiais "sis eminis", "žinios" i "pe edimas". Tai galima ilius uo i šiais žodžiais: 1 pa eikslas. Sis e na inis Žinių "Objec " i "Loncep " (kogni y - inė unkcija) pe da imas Objek ų i są okų ep ezen acijos o mos (komunikacinė unkcija) No s šie ys amsčiai y a gy ybiškai s a būs i y a laikomi be kokio e minologinio pas angų, iek eo inio, iek aikomosios, pag indiniais me odų", į ku į eikia p idė i. elemen ais, da ūks a ke i os amsčio - " e minologinių da bo S a bi e minologijos pe da imo dalis y a: i pla inimas, ku ių į ašymas nė a ap a iamas 1 amsčio - e minog a iją. pa eiksle; odėl mes u ime pa eik i penk ąjį Šeš asis s ulpas - bū inas žinių apie e ninologiją pla inimui - y a ski as e minologijos š ie imui i mokymui. Tačiau e minologijos "s a yba" bū ų nepilna, jei mes nea siž elg ume į didžiulį e minologijos ys ymosi i aikymo sek o ių plačiame p o esinio bend a imo kon eks e. s ulpelis Šis sep in asis ko nis apima kele ą he e ogeniškų eiklos aki aizdžiai i ki ų klausimų; He ibe Pich I Te minologijos pag indas is dėl o, isi p o esionaliam bend a imui i žinių pe da imui. ka u jie a lieka s a bų aidmenį a ba ne leidžia Toliau bandysime giliau išnag inė i sep ynių s ulpų u inį. 2. Tikslas I są oka Nuo pa e minologijos mokslinių y imų p adžios e minologiniam požiū iui bu o s a būs objek ai i ypač są okos, ku ie plačiai a sispindi e minologinėje li e a ū oje i ne ik pag indiniuose e minologiniuose s anda uose nacionaliniu i a p au iniu lygiu. Rak as (1959-60:22) objek as apib ėžiamas aip: Alle's, wo au sich so das I)enken eines Sp achgeb auch in 'licsem Sinnc. ISO 1087-1:2000 eakcijos: philosophischen Menschen ich c ode heiJ kann. ich en m "(icgcns and'l Auch Sach .c hal e sin l Gegcns iincle jec : iskas, Ob kas y a su okama a sup an ama. Pas aba:Obj- ek ai mal.be ma c ial an a (p z., im nil e ial šcc a iklis. p. pe . deiman as). (p z. p ojek o san ykis, planas) (p z. kon e zija a ba aizduojamas ikampis). Išsamesnė in o macija pa eikiama ISO 701:200 : Šio a p au inio s anda o ikslais. objek as y a išaiškin as iskas, kas su ok a a sup ojek uo a. as So ne'as p ieš a auja. konk ečių objek ų, okių kaip nachine. Diamo das. A ba upę. Ki i objek ai, ku ie u i bū i laikomi nema e ialiais a abs akčiais, laikomi ma e ialiomis. Kaip i kiek ienas inansinio plana imo, sunkumo, lono gebėjimo, , a ba 2l kon e sio san ykis: is da ki i u i bū i labai plačiai in agi c'd, pa yzdžiui, a . ple. u ' ico n, iloso o akmuo a li e a ū inis, cha ac c. . Gaminan e minologiją, iloso inės diskusijos apie ai, a objek as iš ik ųjų egzis uoja ealybėje, y a susijusios su šio a p au inio s anda o aikymo s i imi. Objek ų egzis a imas y a už ik in as, o dėmesys u i bū i su elk as į ai, kaip jie elgiasi su objek ais bend a imo ikslais. Išplės inį objek ų aizdą pa eikia, be Budinas. ki a ko, (1994:203-208) (2003: 154-159: 2008:91-97) ku iene u. a gumen uoja i Pich ai, kad l- e objek as u ė ų bū i laikomas žinių Tc minologija 2009 | 16 Ypač am ik ose s i yse, okiose kaip in is o ija i a cheologija, objek ai suda o nemažą skaičių žinių iene ų i kaip okie jie y a įdomūs e minologijai. a Kalban apie šią koncepciją, akademinė diskusija bu o daug in ensy esnė. Galima išski i is me odus: Są oka kaip . "Denkeinhei " okiečių kalbos e imas y a ne inkamas, nes mąs ymo p ocesas nė a aizduojamas "Denkeinhei " kalba. e imas į anglų kalbą); . Kno , ledge; . pažinimo iene as. Bu o pa eik i šie są okos kaip min ies iene o apib ėžimai: - u i W is e (1979 7): Taigi są oka y a mąs ymo p oceso elemen as. L)e Beg i is so cin Denkelemen . ISO 1087:1990: Mąs ymo iene as, suda y as abs akcijos būdu, emian is objek ų inkiniui bend omis sa ybėmis. Bu o eigiama, kad są oka kaip mąs ymo p oceso iene as bū inai u i bū i indi idualiai e inama i odėl negali bū i ik u p o esinės bend uomenės p iim os nuomonės a spindžiu. (ž . Dahlbe g 1985 i Pich 2004). Toliau pa eikiamas mąs ymo koncepcijos apib ėžimas: as Koncepciją suda o indi idualios mąs y ojo idėjos i žinios; Žinios i idėjų sudedamosios dalys nebū inai bu o pa eik os in e subjek y iam į odymui i gali bū i klaidingos; Jo gy enimo ciklas p iklauso nuo kogni y inių pokyčių, yks ančių mąs y ojo gal oje. Koncepciją kaip žinių iene ą į edė Dahlbe g i 985: 140). ( Ji i ina: 10 Hc ibe Pich "Seuen s ulpų" oJ e minologija Koncepcija y a žinių ling is inę o mą, iene as, apiman is į odomas, bū inas p ielaidas apie am ik ą objek ą. Beg i is eine Wissenseinhei , die iibe p ii ba en, no wendigen Aussagen iibe einen ausge . 'dhl en Gegens and in eine sp achlichen Ž sammen ass o ma. Naujausia ISO e sija y a okia: 1087-1:2000 Koncepcija: žinių iene as, suku as unikaliu sa ybių de iniu. Mūsų nuomone, šis ISO apib ėžimas y a gana mažai žinomas i apima ik dalį in o macijos, susijusios su apib ėžiama są oka. Todėl. Mes siūlome šią apib ėž į: są oka y a suda y a iš isų sa ybių (žinios dalių), ku ias p o esinė bend uomenė am ik u me u a pusa yje p ipažįs a i su inka. ai Tai gy enimo ciklas, ku į lemia pažinimo dinamika. Be pi miau minė ų apib ėžimų, ši są oka gali bū i laikoma pažinimo iene u. No s są oka kaip žinių iene as y a daugiau a mažiau s abili pe sa o gy enimo ciklą, o mąs ymo iene as ski iasi p iklausomai nuo mąs y ojo i jo žinių am ik u me u, są oka kaip pažinimo iene as y a ak uali koncep ualių pokyčių me u, a si adusių dėl mūsų žinių ys ymosi. Todėl mes siūlome okį apib ėžimą: Koncepcija kaip pažinimo iene as: žinių .u i , l. gy enimo ciklas , ku is baigė an.1 bus modi ikuojamas am ik u skaičiumi cha ak e is ikų odėl pagal kogni y inę dinamiką; " hc esui u.ill" bus naujas i nep iklausomas "knowledee" padalinys. Tai y a ai, kad ik są oka kaip žinių objek as. iene as gali bū i aki aizdus e minologinių duomenų banke saugojimo 3. Objek ų aizda imo būdai I są okos Išsky us ma e ialinius objek us, ku ie gali ki iems objek ų ipams i isoms są okoms a s o au i sa e ma e ialiniu iš aizda, isiems eikia ženklo kaip bend a imo p iemonės. ISO 1087 s anda as - 1:2000 apib ėžiama aip: kaip "pasky imas" Te minologija 12009 | 16 me ų Koncepcijos aizda imas ženklu, ku is ją nu odo. Pas aba: Te minologijoje ski iami ijų ipų klesignacijos: simboliai, pa adinimai ( a džiai) i e nai. Šis apib ėžimas nė a klaidingas, be pe nelyg ibojan is i be o y a p ieš a ingas. a Pi ma, ne ik są okos y a aizduojamos ženklu. An a, pas abos pa adinimų są ašas jokiu būdu nė a išsamus i be o, jame y a pa adinimų, ku ie y a susiję su p ekyba. ( a džiai), ku ie pap as ai eiškia objek us. Objek ų i są okų ep ezen acinės o mos pa eikiamos pa eikslėlyje 2. 2 pa eikslas Se nio inis aizda imas Ve bal ep esen en o ion Ne -u e bal ep esen en a ion ,' ' "T. ./ Objek ų pa adinimo ap ašymas Koncen inis e minas symboi o mulė pa aph ase e n- inologinė azė deiini ion paaiškinimas Objek ų g a inis a s o as. - nuo auka ^^*+*^iG - PV 411 - piešimo simbolių žymėjimas Koncepcijos g a inis a s o as. ski ingos ūšies simbolio o mulės žymėjimas Be o, ne e baliniai aizdai apima ženklus, ku iuos su okia ga sas, k apas i skonis, p z., signalą, kai užda omos aukinio du ys. medžiaga, p idedama p ie dujų, kad ji bū ų pas ebima, i me iliuo i spi ai, a i inkamai. Išsamios in o macijos ž . Lau 6n, Myking, Pich (2008: 10e0. Aki aizdu, kad šis e minas y a labiausiai papli ęs žodinis są okos aizda imas. Tačiau. Y a a ejų! Pa yzdžiui, a chi ek ū oje, ana omijoje i keliose echninėse disciplinose, ku piešinys y a y aujan is I2 l{e ibe Pich I Sa oen s ulpai < .i e minologl' a s o a imas. Nuo auka gali bū i ne kuku ūzų pulso as, pa yzdžiui, pa aiškos dėl s a ybos leidimo. De inicijos i paaiškinimai y a bū ini, kai u i bū i komunikuojamas, paaiškinamas a ne a šauk as koncepcijos u inys (in ensija). Pa yzdžiui, s anda ine a ba g iež ai kon oliuojama kalba, pa yzdžiui, o o eismo komunikacijai. Ap ašymai u ė ų bū i naudojami ik objek ams. Kadangi asmenys i į ykiai aip pa y a objek ai, a odo keis a apib ėž i asmenį kaip Einš einas a oks į ykis kaip "Ti aniko" nuskendimas. Jie gali bū i apibūdinami, i šie ap ašymai labai dažnai u ės laiko i e d ės požymių, ., ' ku ie nė a apib ėž i. Lygiai aip pa s a bios y a me eo ologinės azės (de'Fachwendung'), p z. "iš ašy i sąskai ą". Šios kons ukcijos y a ep ezen acijos. są oka gali bū i aip aip pa są oka, nes a s o aujama ienoje kalboje i no maliu e minu ki oje; Be o, jis gali bū i apib ėž as. Tai būdinga, kad eiksmažodis negali bū i pakeis as nepakeisdamas nu odomos są okos. Be o. e čian šias azes, ai negali bū i da oma žodžiu po žodžio, p z., Anglų in es a e" die kalba: " o Vokiečių kalba:'ohne -> Hin e lassung eines Tes amen s s e ben". Tai gali bū i gene is i apibūdinami as e minai s - i kons ukcijos, laikomos sl ch e minų banke. Simboliai i o mulės gali bū i žodiniai i ne žodiniai, p iklausomai nuo o, a jie naudojami žodiniame a ašy iniame eks e, p z., ženklas "o i" u i bū i iš a as kalboje a aiškinime i o mulė, p z., NaCl gali u ė i abu aizdus bu noje e . No o iai gali bū i naudojami iek objek ams, ka alogui, iek p z., muziejui, klasi ikacijos są okoms, p z., UDC. 4. SISTEMAS] 1AT]SATION i žinios ORI)ERING Pi mieji du amsčiai su eikė kogni y inę i komunikacinę medžiagą koncepcijos i objek o lygiu. Jis gali bū i lyginamas su a omizuo ais žinojimais be aki aizdžių san ykių, kad bū ų pasiek as aukš esnis a p subjek ų. Koncep ualinės a nuoseklios žinios lygyje s a biausia y a sis ema izacija a a kymas. is Labai anks i e minologijos kaip žinios s i ies is o iniame ys ymuisi Schlomannas p ipažino są okų a kymo bū inybę. P aei o amžiaus p adžioje jis jau bu o pa engęs sis eminius žodynus echniniais dalykais. L is e , keliuose da buose, 13Te ninologiia 2{)09 nus a ė nuoseklią eo inę koncep ualios a kos sis emą. […] l6 Koncepcijų sis ema iza imas šiandien y a neiš engiama e minologijos mokslo i e minologijos da bo dalis. Be kokio są okinio suski s ymo pag indas y a san ykiai, ku ie gali egzis uo i a p są okų. Ryšiai n- ay gali bū i logiški a ba ou ologiniai. Pi masis y a pag įs as są okų panašumu; isos i šu inės są okos pa aldžios są okos u i, pa eldėjo isą i šu inės są okos in enciją: speci ikacijai p idedama ben iena da iena sa ybė. Tam ik o lygio padalinimas nus a omas pagal pasi ink us padalinimo k i e ijus. A Są okų sis ema, suku a ik emian is loginiais yšiais, pap as ai y a "užda y a", o ai eiškia, kad padalinys baigiasi, kai am ik u me u nė a žinomų papildomų są okų. On ologiniai san ykiai y a labai ski ingo pobūdžio. Jie a spindi - p iešingai nei loginiai san ykiai, ku ie y a pag įs i abs akcija - aplinkoje, min yse a aizduo ėje su ok i san ykiai. Dažniausi san ykiai y a: (su s ip iu ie iniu šališkumu), sek encinis yšys (su s ip iomis laiko elemen ais), ka zalinis yšys, pe da imo yšys, gene inis yšys, a pusa io p iklausomybės yšys i ki i. Kai ku ios san ykių ūšys o dominuoja kai ku iose eminėse s i yse i e ai pasi aiko ki ose. On ologinių san ykių pobūdis ampa aki aizdus, kai lyginami ski ingi on ologiniai san ykiai, p z., pe da imo san ykis. Sek encinių san ykių elemen ai gali bū i ( eisiniai u o gene inis pi kimo e apai); yšys dažnai apima p iežas inius elemen us (a siž el- ki e į seką "kiaušinis - - iš os' i . . On ologiniams lams būdinga, kad jie nesilaiko loginės p asmės padalijimų k i e ijų. iš ienos Jie u i bū i nus a y i p ak iškai pagal s uk ū os ikslą, p z., a: koncep o sis ema, suski s y a pagal pa icinį yšį, eo e iškai y a a i a, nes ( eo inis) ma e ialių objek ų padalinimas sus oja ik su a omo dalimis. Kad kons ukcija bū ų labiau lanks us, . y. jung i į ai ius a i inkamus aspek us ienoje są okos sis emoje, sis ema gali apim i san ykių de inį, adinamą miš ią sis emą. Šiuo a eju u i bū i pažymė as poky is nuo ieno san ykio p ie ki o, p z., pagal žymėjimą. (P iešymiai:I.2-3) -+ 2 eiškia 1 pa aldžią są oką, o 3 y a 2 dalis. ISO i0B7-1:2000 apib ėžia są okos sis emą: Są okų inkinys, s uk ū izuo as pagal jų san ykius I1 He ibe Pich I Te minologijos pag indai ISO 704:2000 aip pa A n z i Te minologijos da bas - p incipai me odai, Pich /Maye (2009) eikia is daugiau i daugiau išsamios in o macijos apie są okų sis emas. Mažiau ge ai apib ėž as a kymo būdas y a on ologija. Anksčiau bu o pa eik i į ai ūs apib ėžimai. Kai ku ie au o iai on ologiją laiko lygia e ė są okų sis emai, o ki i apima daugybę ki ų žinių a kymo aspek ų. Kadangi ši s i is is da eikalauja daugiau y imų i paaiškinimų dėl e minologinio aikymo, mes siūlyme ik d i apib ėž is, pa eik as e minologijos semina e "Go p Modelling and On ology" Vaasoje (EAFT-No dTe m): 2006 On ologija: iloso inė disciplina . Ty imas, kas en (galbū ) is . Realybės p igim ies i s uk ū os y imas . E ybių s i is . Ka ego ijos i san ykiai . Cha ak e izuojančios sa ybės On ologija: eo inis a skaičia imo a e ak as. "aiški i o mali koncep ualizacijos speci ikacija" (G ube is) . Speci inis a e ak as, iš eiškian is žodynų numa y ą eikšmę a siž elgian į subjek ų pobūdį i s uk ū ą. ai eiškia 5. Te minologinis da bas ISO 1087-1:2000 apib ėžia e minologinį da bą aip: Da bas su sis emos inkimu, apdo ojimu, są okų ap ašymas i pa eikimas bei jų bend us da bo p oceso e apus, u ime paaiškin i semasiologinio i apib ėžimai. Šis apib ėžimas su eikia pi mąją idėją apie ski ingas užduo is; onomasiologinio požiū io są okas. Pi muoju a eju e minas y a s a s ymo Tačiau jis negali bū i inkama da bo p oceso o ien acija. P ieš apibūdindami cen as, o onomasiologinis me odas su elkia dėmesį į są oką. onomaziologinis as Bu o pasaky a, kad e minologijoje naudojamas da bo me i odas. Tai isiškai nea i inka ealybės, nes, p iklausomai nuo da bo e apo, naudojami abu me odai. l5Te minologiia i 2009 | 16 Į ai ių e apų apy ikslis aizdas gali bū i oks: . Subjek o lauko a ba jo dalies pasi inkimas . Dokumen ų inkimas i e inimas . Te minų kandida ų išga imas iš eks ų i ki os a i inkamos in o macijos (semasiologinis e apas, nes koncepcijos ep ezen acinė o ma y a ienin elė koncepcijos egzis a imo kon eks e požymis) . Išanks inė sis ema izacija kaip hipo e inė są okų sis ema . Te minologinė są okų analizė, įskai an p elimina ią są okų s uk ū ą, jos o išsamumą i eisingą ie ą (koncepcijos onomasijologinis žingsnis sis emos iduje) . Rep ezen acinių o mų analizė i plė a (semaziologinis e apas): sinonimių paaiškinimas, kiek ienam e minui ski a g ama ikos in o macija, e mino egioninis naudojimas, ki a a i inkama in o macija, p z., ill s a acijos a anka . De inicijų o ma imas pagal są okų sis emą. De inicijų sis ema u i a spindė i (ne sis emos, be i ik są okos siologinį žingsnį) . Te inologinių duomenų į ašymas. Šis žingsnis y a e minog a ijos sanki os aškas. Aukščiau pa eik as da bo p ocesas a spindi apibūdinamą e minologijos da bą. Be kokia p esk ipcinė in e encija, p z., e minologijos s anda izacija, u i bū i pag įs a apibūdinamuoju e minologijos da bu, ku iame nu odoma gau ų duomenų koncepcinė i ep ezen acinė ealybė. y a be kokios s anda izacijos a s anda izacijos eiklos p adžia. In e encijos diapazonas i laipsnis (š ai ik kaip laipsnio pa yzdys) gali bū i ilius uojamas igū os, e, modeliu. Be o, kai ku ie socioling is iniai eiksniai, nu ody i modelio. cen e, y a 1 He ibe Pich Te minologijos pag indai