6S. G iniewicz […] Te minologija […]i […]kalbos […]poli ika[…] (įskai an
[…]kū imą... Te minologija i kalbos poli ika (įskai an ling opoli ologijos
pag indus)
Se gius G iniewiczas
Viena įdomiausių i ak ualiausių šiuolaikinio kalbų plana imo k ypčių, ku ios
ka u suda o naujų kalbų y imų pag indą, y a kalbų poli ikos i mokslo
p oblemos. Šiuo klausimu jau y a nemažai publikacijų, ačiau be eik nė iena iš
a i inkamos e minologijos s i yje y a daug d ip asmybių, ku ias apsunkina
jų nepalie a e minologinių kalbos poli ikos aspek ų, išsky us ai, kad
ai, kad ši s i is am ik u mas u u i ski ingą e minologinę s uk ū ą
ski ingose kalbose (Cillia i Busch 2005). Šiame s aipsnyje mes ke iname
nag inė i šias užduo is: 1) nus a y i pag indinę šios žinių s i ies są okų
sis emą i schemą i pasiūly i a i inkamą e minologinę sis emą; 2) umpai
p is a y i i ap a i jo elemen us; 3) a siž elg i į kalbų poli ikos
e minologinius aspek us. Mes ke iname nu ody i ben kele ą e minologinių
aspek ų, bū inų no in isiškai su ok i, kai p iimami poli iniai sp endimai dėl
kalbos, i pa ody i, kad no s sąmoninga sis eminė e minologinė eikla y a labai
s a bi sėkmingai ska inan kalbos ys ymąsi, šiuo me u nė a į odymų apie
sis eminį požiū į į kalbos plana imą. Kalbos i kalbos poli ikos poli inių aspek ų
y inėjimas u i didelę is o iją. Kaip i ina de Cillia i Busch (Cillia i Busch
Mokslinės e leksijos apie kalbų poli iką i poli iką (LLP) kaip sa a ankišką s i į
p adžia bu o pada y a ypač šešiasdešim ajame dešim me yje (Ricen o 2000:
10, Lab ie 1996: 828), okiuose leidiniuose kaip haugen (1966), Kloss (1966) a
Fishman (1968) i juose iš p adžių bu o su elk as dėmesys į kalbų plana imo
aspek ą. Ricen o (2000) išski ia iš iso is kalbos poli ikos i plana imo kaip
mokslinių y imų s i ies e oliucijos e apus: anks y ojo da bo cha ak e is ika
y a susidomėjimas
Te minologija | 2010 | 17 7 dekolonizacijoje i als ybės o ma ime,
s uk u alizmo dominuojimas socialiniuose moksluose i p agma izmas kaip
s a eginė o ien acija. An asis e apas bu o su elk as […] k i inės
socioling is ikos į akoje […] į socialinius, ekonominius i poli inius kalbos
kon ak o po eikius. De yniasdešim ajame dešim me yje ling is inės
žmogaus eisės apo s a eginiu ikslu; pos mode nis inės i k i inės
eo ijos, pi mosios pusės kalbos ideologijos. Apie daba inę si uaciją jis
komen uoja: "A kalbų ekologijos pa adigma aps s a biausia koncepcinė LPP
y imų sis ema, da eikia pama y i" (Ricen o 2000: 22). Tačiau Ry ų Eu opoje,
ypač bu usioje So ie ų Sąjungoje, jau nuo 1920 m. dėl didelio mas o
nacionalinių kalbų kū imo bu o išleis a nemažai leidinių apie kalbų poli iką. Kalbų
plana imo eikla bu o pag įs a įsi ikinimu, kad planuo oje ekonomikoje
socialis inėje isuomenėje kalba gali bū i sėkmingai kon oliuojama. Vėliau šie
eo iniai y imai apo socioling is ikos dalimi, no s šiandien ši s udijų s i is
pe žengė socioling is ikos ibas.
Reikė ų paminė i, kad šiuo me u nė a ieningos nuomonės ne dėl naujo
mokslo pa adinimo. Pasak Spolsky i Lambe , kaip i daugelyje naujų s ičių,
is da y a nesu a imų dėl šios s i ys pa adinimo, ski ingai adinamos kalbos
poli ika (Nesiah 1954; Sibayan 1974), kalbos gydymas (Neus upny ́ 1970), kalbos
auginimas (P agos mokykla 1973), kalbos inžine ija (Sibayan 1974), kalbos
plana imas (haugen 1959) i kalbos aldymas (Je nudd 2001, Spolsky i Lambe
2005). Te minologijos mokslo požiū iu ai y a įp as a si uacija […] p adiniame
e ape pap as ai y a į ai ių naujų mokslų pa adinimų, a spindinčių ski ingus
požiū ius i galimus aspek us, ku iuos eikia a siž elg i. Nepaisan o, jau
daba galima nus a y i naują mokslo bend ą s uk ū ą, jo pag indinius
padalinius i mokslinių y imų k yp į, emdamiesi pasiūly ais apib ėžimais i
i iama medžiaga. Kalban apie kalbų poli ikos eo inius pag indus, no ė ume
pasiūly i e miną "ling opoli ologija", a siž elgian į poli ologijos
egzis a imą kaip įsi i inusio mokslo i analogiją su jau egzis uojančiu
mokslu "ling okul u ologija". Vaka ų i Ry ų Eu opos kalbos poli ikos
sup a imo me odai u i daug bend o. A kalbų poli ika apib ėžiama kaip
bend ai susi a a kalbų elemen ų a kalbų a ian ų pasi inkimo inkinys i su
ais pasi inkimais susiję įsi ikinimai a ideologijos
8S. G iniewicz […] Te minologija […] i […] kalba […] poli ika […] (įskai an […]
įkū imą... […] kalbų bend uomenėje (neapib ėž as e minas, s y uojan is nuo
šeimos pe nacionalinę als ybę iki daugiašališkos g upės) įgy endinamas
kalbų p ak ikoje a ba o maliuose poli ikos sp endimuose, okiais kaip
įs a ymai, kons i ucijos a eglamen ai (Spolsky i Lambe 2005) a ba
poli inės eiklos koncepcija i plana imas a siž elgian į kalbą (cillia i Busch
2005) a ba ideologinių p incipų i p ak inės eiklos sumą sp endžian kalbos
p oblemas bend uomenėje a als ijoje kaip nacionalinės poli ikos dalį
(Deše ie 1990). Kalbų poli ika gali bū i išo inė, kai ji susijusi su kalbų
san ykiais už šalies ibų, a ba idinė, kai ji susijusi su kalbų san ykiais šalies
iduje.
Kalbų ideologija a si ado kaip a ski a ling is inių i an opologinių y imų
s i is XX a. pasku iniuose dešim mečiuose, de indama ling is inę
e nog a iją su ideologijos socialinių mokslų y imais. No s, pasak Woola do,
ši s i is is da labai s a oma, jos į aka ling is inei an opologijai,
ling is ikai, disku so analizei i socioling is ikai y a didelė (Woola d, 1998).
Mūsų nuomone, kai kalbame apie kalbos ideologiją, pap as ai u im gal oje
kalbos s a egiją, pag įs ą esama kalbos si uacija i konk ečios kalbos
(kalbų) būsenos e inimu […] kalbos e inimu.
Kalbų si uacijoje galima a ski i šiuos aspek us: - esamų idiomų
skaičius (idiomas sup an amas kaip kalbos, būdingos am ik ai au ai
a ie o ei, dialek as a ie inė kalba […] […]Ox o d […]companion[…] o
[…] he[…]english[…]language[…]1992); - kalbos si uacijos komponen ų
(kalbų, dialek ų a subdialek ų) pobūdis;
- idiomų gene iniai yšiai (susiję, nesusiję); - am ik ų idiomų
unkcijos; - dominuojančios idiomos b uožas […] gim oji a ba
impo uo a (ž . Vinog adų
1990).
Y a į ai ių ipų kalbos si uacijos. Jis gali bū i ienkalbis, d ikalbis a ba
daugiakalbis; exoglossal, ku is y a ski ingų kalbų suma a ba endoglossal […]
os pačios kalbos e i o inių i socialinių dialek ų suma; subalansuo a, jei
jos sudedamosios dalys (kalbos, dialek ai) y a unkciškai lygia e ės, a ba
nesubalansuo a, kai jos sudedamosios dalys y a
Te minologija | 2010 | 17 9 ski s oma pagal į ai ias komunikacijos
s e as i socialines g upes
(Швейцер 1990).
Kalbos (dialek o, subkalbos) į e inime (kalbos e inimas, kalbos analizė)
a siž elgiama į šias kiekybines sa ybes: idiomo demog a inę galią (kalbė ojų
skaičius p opo cingai isam e i o ijos gy en ojų skaičiui); idiominės
komunikacijos galimybės ( okių idiomų unkcijų skaičius, palygin i su
bend ąja okių unkcijų skaičiumi); idiomo poli inis s a usas; idiomo
p es ižumas; idiomo ys ymosi lygis; idiomo pokyčių (iš ys ymo) g ei is;
kalbinės endencijos (ž . Vinog ado as 1990).
Pi miau minė i eiksniai u ė ų bū i a siž elgiami į kalbų s a egiją […]
sąmoningus a ne iesioginius ke inimus, susijusius su kalba (a kalbomis) […],
o muojamus a i inkamuose požiū iuose i įgy endinamus poli ikoje. Tokia
s a egija gali bū i e ospek y i […] nuk eip a į kalbos esamos būklės
išsaugojimą (kalbos kul ū os išlaikymas, skolinimosi pe eklių ap ibojimas i
. .) a ba pe spek y a […] nuk eip a į kalbos plė ą, aip pa gali bū i
ling is inio nacionalizmo o ma, kai mažumų kalboms g esia g ėsmė i jos y a
ma ginalizuo os dėl įsi i inusių nacionalinių kalbų domina imo a ba
ling is inio plu alizmo (kalbų padė is Š eica ijoje a Belgijoje, ku
nacionalinės kalbos u i lygias eises). Kalbų poli ika (LP) gali bū i apib ėžiama
kaip ak inė poli inė eikla, susijusi su kalba, i gali bū i a ski a nuo kalbos
poli ikos (LPc), . y. okios eiklos koncepcijos i plana imo (Ammon 2006) a ba
kaip p ak inė eikla, susijusi su kalba bend uomenėje a als ijoje kaip
nacionalinės poli ikos dalis (Дешериев 1990). LPT ikslai gali labai ski is
p iklausomai nuo in e esų i mo y ų - p z., "iš aly i" sa o nacionalinę kalbą
nuo užsienio paskolų, kad ji ap ų inkamesniu nacionalinio apa ybės
simboliu, a ba išplės i kalbą als ijoje a ba už jos ibų, kad bū ų e ek y iau
ykdy i aldžią. LRT u i a siž elg i į esamas kalbos eises i gali sukel i
naujas kalbos eises (Pauls on 1997).
Pasak Amono, idinis LPT eguliuoja kalbą poli inėje sis emoje, o išo inis
LPT siekia už jos ibų. Vals ybei pi moji y a dalis
1 0 S. G iniewicz | Te minologija […]i […]kalbos […]poli ika[…](kaip […]įku i...
idinės poli ikos, pas a oji išo ės poli ikos. Vidaus LPT gali bū i nuk eip a į
kalbos s uk ū ą (kalbos ko puso poli iką, LcP ) a ba kalbos s a usą i
unkciją (kalbos s a usą poli iką, LSP ). Tipiški LcP ikslai y a g a izacija
( ašmenų i o og a ijos į edimas a egulia imas); s anda izacija,
įskai an kodi ikaciją ( ašybos, iš a imo, žodynų, g ama ikos i s iliaus a
eks ų no mų a anka i kodi ikacija); "iš alymas" (išanks inių paskolų
panaikinimas); i mode niza imas (mode nios e minologijos kū imas). Tipiški
LSP ikslai y a s anda inės į ai o ės no mos skleidimas i daugiakalbių
bend uomenių a eju kalbų p isky imas am ik iems egionams (McRae 1975)
a ba s i ims i unkcijoms, pa yzdžiui, o icialioms (Lai in 1992), š ie imo
(medžio a ba mokymo dalykui į ai iuose š ie imo lygmenyse; Lo Bianco 1987),
eliginėms (Landau i Kellne -heinkele 2001), žiniasklaidai a ka iuomenei (Age
1996, Schi man 1996). Kalbos ska inimo, kalbos išlaikymo a kalbos a gai inimo
poli ika gali apim i LcP , p z., žodynų kū imą a ekons ukciją, aip pa LSP ,
p z., ska inimą naudo i šeimoje a ba ins i ucionaliza imą mokykloje ( Riagáin
1997).
A siž elgian į pas a ųjų ke u iasdešim ies me ų pa adinimų, p z., kalbos
apdo ojimas (Neus upny 1970), kalbos kul i a imas (P agos mokykla 1973),
kalbos inžine ija (Sibayan 1974), kalbos plana imas (haugen 1959) i kalbos
aldymas (Je nudd 2001), ai labai s a bi są oka, apiman i pla ų eiklos
spek ą. Kaip i daugelyje panašių a ejų, šie sinonimai gali bū i naudojami,
a siž elgian į jų įp as ą eikšmę, kaip pa adinimai am ik iems kalbos
poli ikos aspek ams. Mūsų nuomone, pi miausia eikė ų a ski i du bend us
kalbos poli ikos aspek us - kalbų a kymą (a ba kalbų me odą) i kalbų
aldymą.
Y a d iejų ipų kalbos me odai - a ba kalbos ugdymas, a ba kalbos ys ymosi
ukdymas. Kalbos ugdymo a eju (kul i a imas […] ge inimas a ba plė a
a idžiai dėmesio, mokymo a s udijų […] Longman […] žodynas […]anglų
[…]kalbos […]i […]kul ū os) naudingų sąlygų kū imas kalbai gali bū i į ai ių
o mų […] pap asčiausiai ska in i kalbą ge inan jos būklę, didinan jos
p es ižą (M. Inoue e minologijoje […] am ik os kalbos e inimas […] Inoue
2006), supap as inan jos žodyną, supap as inan jos o og a iją i
g ama iką, į edan naudą jos naudojimui (p e e encijos komunikacijoje,
li e a ū os p ieinamumas i . .);

Te minologija | 2010 | 17 1 1 eklamos kampanijų, als ybinių p iemonių, okių kaip
pasi ink os idiomos s anda izacija, p adžia. Kalbų s anda izacija su eikia
p i ilegijas, au o i e ą i legi imumą am ik ai kalbos ūšiai i aip suku ia
hie a chiją, ku ioje "nes anda dinės" ūšys, nes a bu, a jos apibūdinamos
kaip akcen ai, dialek ai a ki os kalbos, y a ma ginalizuo os. Tokia ling is inė
hie a chija dažnai y a hegemoninė a p asme, kad kalbė ojai ją iesiog laiko
sa aime sup an ama. Ne gi isuomenėje, ku ioje o icialiai š enčiamas i
p opaguojamas daugiakul ū inis, daugie ninis i daugiakalbis idealas, kalbos
s anda umas y a yliai p iimamas i na ū alizuojamas aip, kad jis siejamas su
mo aliniais p anašumais, klasės mobilumu i "kul ū a" (Inoue 2006). Kai ku iais
a ejais kalbos ugdymas gali bū i kalbos a gai inimo (a gai inimo, a gai inimo)
o ma. Ji aip pa gali bū i g uba kalbos į edimo o ma, ku i p ieš a auja
isuo inai p iim ai kalbos eisių samp a ai, ačiau is iek is da p ak ikuojama
kai ku iose Eu opos šalyse. Kalbos ukdymas (sus abdymas, ukdymas,
iš a ymas, iš a ymas, p i e s inis iš a ymas, p iespauda) aip pa gali bū i
į ai ių o mų: kalbos ėla imas o icialiomis i neo icialiomis p iemonėmis,
iesioginis kalbos bloka imas (jo ys ymosi ukdymas, kalbos nihilizmas) i
kalbos išnaikinimas (iš a ymas, iš a ymas, a leidimas, pe kėlimas, kalbos
genocidas). Kalbų aldymo a eju ( aldymas - anglų kalbos i kul ū os eikalų
kon olės menas a p ak ika) ai gali bū i e inama kaip o icialių ins i ucijų,
okių kaip y iausybės a ki os agen ū os, a ba žmonių, ku ie mano, kad jie u i
įgaliojimus, pa yzdžiui, ė ų, moky ojų a akademijų, eiksmai, ku iais keičiami
ų, ku iuos jie i ina aldan i, kalbos pasi inkimai (Spolsky 2004). Kalbų aldymas
susideda iš ijų komponen ų: aiškių kalbų planų i poli ikos kū imo, ku į mes
siūlome adin i inkamu kalbų plana imu (plana imas […] planų o ma imas, kažko
p ojek a imas; (a k eipki e dėmesį) iš anks o o ganizuo i "Longman" "anglų
kalbos i kul ū os žodyną", jų įgy endinimą ( aip pa aisyklėmis a įs a ymais
a ba iš eklių paski s ymu), ku į mes siūlome adin i kalbos egulia imu, i
ezul a ų i po eikio e inimą (ž . Rubin and Je nudd 1979: 2 […]3). Kalbėdami apie
į ai ius eiksmus, suda ančius kalbos aldymą, pi miausia u ė ume a siž elg i į
e minologinę eiklą dėl kelių p iežasčių. Pi ma, kalbos ys ymasis daugiausia
susideda iš žodynų augimo, nes kalbos sis emos leksikinis lygis y a labiau linkęs
keis is nei ki i lygiai. Kaip jau minėjome keliose
2 S. G iniewicz | Te minologija i kalbos poli ika (įskai an ... leidinius (G iniewicz
2006, G ine -G ine ich 2008), mokslinių i echninių žodynų augimas y a daug
g ei esnis nei kasdienių kalbų žodynų, odėl šiuo me u e minų skaičius kai
ku iuose moksluose (p z., chemijoje a biologijoje) i šija įp as ų žodžių
skaičių. Naujausia in o macija e čia mus a naujin i kai ku iuos anks esnius
duomenis, pa eik us (G iniewicz 2006) - pagal "Wikipedia" - šiuolaikinė biologinė
e minologija daba gali pasiek i ne iki 100 milijonų gy ųjų bū ybių ūšių
pa adinimų, o galbū šiandien specialius leksikinius iene us suda o ne 90%, o
daugiau nei 99% naujų žodžių šiuolaikinėse kalbose. Ši endencija išlik ų, nes
specialioji žodynas ne ik jau suda o didžiąją be ku ios pažangios nacionalinės
kalbos dalį, be i y a dinamiškiausias kalbos sluoksnis. An a, pas a uoju me u
a si ado aiškių poli inių p iežasčių, dėl ku ių eikia daugiau dėmesio ski i
specialiosios žodynų egulia imui. Šiuo me u e minologijos mokslas nag inėja
p amonės, ekonomikos, kul ū os i ne kasdienybės globalizaciją, dėl ku ios
o muojasi naujos nacionalinių kalbų egzis a imo i są eikos sąlygos. Viena iš jų
- ak y iai naudojamų kalbų skaičiaus mažėjimas. Pagal UNO skaičia imus, pe šį
šim me į iš daba inių 3000 kalbų išnyks maždaug 2500 iš jų. Swa hmo e koledžo
(Pensil anija) nyks ančių kalbų y imų ins i u o (Resea ch o Li ing Tongues
Ins i u e o Endange ed Languages) di ek o ius d . K. Da idas Ha isonas
p ognozuoja, kad iki 2050 m. išnyks 90% pasaulio kalbų. Ki i skaičia imai nu odo 6
800 kalbų, a ba a p 6 000 i 7 000 kalbų, iš ku ių 90% išnyks, o ezul a as y a
maždaug oks pa (G enoble 2006, Go e 2006). Šie eiginiai skamba agiškai, be
okių eiginų šal inis gali bū i e minologinis nežinojimas a nesąmoningumas,
kai ne ik dialek ai, be ka ais i subdialek ai ( ienos kaimo dialek ai, go o y […]
mažiausios e i o inės kalbos ūšys, ienos, e ai kelių kaimų gy en ojų
kasdieninio bend a imo p iemonės […] Kasa kin 1990, Pšenično a 1997) aip pa
klaidingai į aukiami į kalbų są ašus ( isi šal iniai i ina, kad sunku pa eik i
ikslią skaičių kalbų, ku ios egzis uoja pasaulyje, nes ski umas a p kalbos i
dialek o ne isada y a aiškus).
Pa yzdžiui, Dages ane kai ku ias kalbas, okias kaip chamalinskij,
bag alinskij, bo lihskij, godobe ihskij, bezh inskij, h a shinskij,
gunzibskij, ginuhskij, a chinskij, buduhskij, hinalugskij, […] naudoja mažiau nei
Te minologija | 2010 | 17 1 3
5 ūks ančiai žmonių kiek ienas i ne u i ašy inės o mos. Jie be eik
p a anda sa a ankiškų kalbų s a usą. Tai ne eiškia, kad jie išnyk ų, o bū ų
eisingai laikomi a imiausių plačiau naudojamų kalbų dialek ais. Pagal
naujausius leidinius, kai ku ie iš jų jau laikomi dialek ais. Taigi iš ik ųjų mes
u ime sp ęs i, kaip iš aisy i klaidą klaidingai adin i kalbas, ku ios iš
ik ųjų y a dialek ai.
Šiuolaikinėse pasaulinės e d ės globalizacijos i naujų als ybių o ma imo
kai ku iose Azijos i A ikos ie o ėse sąlygomis galima ma y i
cen ipe ines endencijas, būdingas šiuolaikinės Eu opos naujų als ybių
o ma imo laiko a piui, kai ie iniai dialek ai išeina į šalį, o cen inis dialek as
a nauja kaip nacionalinės als ybinės kalbos pag indas. P incipas " ienos
kalbos - iena au a" nebė a galiojan is, kai daugybė au ų kalba a pačia
kalba. Mažumų kalbų išnykimo p iežas ys gali bū i į ai ios - na ū aliausia y a
iksliau nus a y i am ik os mažumos kalbos, ku i iš ik ųjų y a dialek ai,
s a usą; aip pa gali bū i poli inių p iežasčių, pa yzdžiui, molda ų kalbos
paskelbimas umunų kalbos dialek u.
Iš o išplaukia, kad išlikusios kalbos išplės sa o unkcinę s i į i e i o iją už jų
kilmės šalių ibų (kaip įdomus ak as galima paminė i, kad šiuo me u iek b i ai,
iek usai suda o nacionalines mažumas a p a i inkamų kalbų kalbė ojų). Kai
ku ios esamos kalbos p adedamos aiky i a p au iniu mas u, susidu iame su
jų eiksmingo naudojimo p oblema. I čia kyla klausimas apie nacionalinę kalbos
poli iką. No in pa eng i okios poli ikos ekomendacijas, pi miausia eikė ų
a lik i daba inės kalbos padė ies analizę. Šiuo me u mes ma ome, kad kai ku ie
poli iniai sp endimai, susiję su kalba, u i ik akimi kos poli ines p iežas is,
isiškai nepažindamos na ū alių kalbos ys ymosi endencijų. Todėl bū ina
pa eng i pag įs as nešališkas ekomendacijas, pag įs as na ū alių e oliucijos
p ocesų i , ypač, a p au inės kalbų są eikos analize. Tokios ekomendacijos
pi miausia u ė ų bū i susijusios su e minologija dėl kelių p iežasčių.
Pi ma, ski ingai nei įp as as kasdienybės žodynas, ku is y a san ykinai
s abilus i nė a jau us pokyčiams, specialus žodynas gali bū i
eguliuojamas. Te minologija isada y a su a imo dėl e minų naudojimo ezul a as.
1 S. G iniewicz | Te minologija i kalbos poli ika ( aip, kad bū ų galima nus a y i
am ik us a i inkamos žinios s i ies specialis o są okų pa adinimus). Todėl
ypa ingas žodynas y a ik iausiai ienin elė kalbos dalis, ku i gali bū i sąmoningai
manipuliuojama i kon oliuojama. Daugelyje kalbų galima pa eng i aisyklių
inkinius, ski us naujų specialių leksikinių iene ų sukū imui i esamų iene ų
egulia imui. Y a p iežasčių ikė is, kad daugiausiai specialių žodžių, suda y ų iš
adinamųjų a dų, bū ų galima sėkmingai eguliuo i i plė o i pagal iš anks o
nus a y as aisykles.
An a, eikė ų paminė i, kad kai ku ias ling is ines p oblemas, ypač seman inio
pobūdžio, galima daug aiškiau nag inė i e minologijos s i yje, ku i y a
susijusi su iksliu e minų pobūdžiu. T ečia, specialios žodynos aldymas gali
ge okai page in i mokslo i echnologijų pažangą. Šiuolaikinių mąs ymo (ypač
kū ybinio mąs ymo) dėsnių i mąs ymo p ocesų imi a imo y imų, žmogaus
ci ilizacijos ys ymosi y imo bei mokslo i echnologijų pažangos ska inimo
sėkmė iš esmės p iklauso nuo am ik ų e minologinių p oblemų sp endimo.
Galiausiai, naujausi an opoling is iniai duomenys su eikia pag indo many i,
kad gali bū i am ik ų a i ikčių a p nacionalinio žodynų kiekio i nacionalinio
men ali e o lygio. Todėl kalbų s a egijos sp endimuose bū ina a siž elg i į
e minologinius aspek us (jei jie nė a lemiami). sąmoninga kalbų poli ika i
pi miausia kalbų aldymas pi miausia u ė ų bū i susiję su specialių žodynų
plė a.
Kalbų plana imas, ypač ilgalaikis plana imas, u ė ų bū i pag įs as sis emine
isapusiška e minologijos būsenos analizė i glaudžiai nag inėjan esamas
endencijas i endencijas ( e minologijos ys ymosi endencijų
a skleidimo pa yzdys pa eikiamas G ine 1993), kalbų ys ymosi
p ognoza imu i specialių žodynų eglamen a imo k ypčių i būdų nus a ymu.
P ak inis e minologinis da bas, kaip esminė kalbos poli ikos dalis, u ė ų
numa y i sis eminį požiū į, pag įs ą ge omis e minologijų pag indinių
cha ak e is ikų žiniomis. Te minologinio da bo pa i is bu usioje So ie ų
Sąjungoje pa odė, kad ai y a gana sunkus ikslas. Kaip minė a (G ine 1994)
so ie ų e minologinės eiklos i a i inkamos eo ijos ypa ingumas bu o
s ip iai pa eik as p adinio įsi ikinimo, kad bend as kalbos ys ymasis gali
bū i a kingas i a kingas.