Terminology and language policy (towards establishing rudiments of linguopolitology)

6S. G iniewicz […] Te minologija […]i […]kalbos […]poli ika[…] (įskai an […]kū imą... Te minologija i kalbos poli ika (įskai an ling opoli ologijos pag indus) Se gius G iniewiczas Viena įdomiausių i ak ualiausių šiuolaikinio kalbų plana imo k ypčių, ku ios ka u suda o naujų kalbų y imų pag indą, y a kalbų poli ikos i mokslo p oblemos. Šiuo klausimu jau y a nemažai publikacijų, ačiau be eik nė iena iš a i inkamos e minologijos s i yje y a daug d ip asmybių, ku ias apsunkina jų nepalie a e minologinių kalbos poli ikos aspek ų, išsky us ai, kad ai, kad ši s i is am ik u mas u u i ski ingą e minologinę s uk ū ą ski ingose kalbose (Cillia i Busch 2005). Šiame s aipsnyje mes ke iname nag inė i šias užduo is: 1) nus a y i pag indinę šios žinių s i ies są okų sis emą i schemą i pasiūly i a i inkamą e minologinę sis emą; 2) umpai p is a y i i ap a i jo elemen us; 3) a siž elg i į kalbų poli ikos e minologinius aspek us. Mes ke iname nu ody i ben kele ą e minologinių aspek ų, bū inų no in isiškai su ok i, kai p iimami poli iniai sp endimai dėl kalbos, i pa ody i, kad no s sąmoninga sis eminė e minologinė eikla y a labai s a bi sėkmingai ska inan kalbos ys ymąsi, šiuo me u nė a į odymų apie sis eminį požiū į į kalbos plana imą. Kalbos i kalbos poli ikos poli inių aspek ų y inėjimas u i didelę is o iją. Kaip i ina de Cillia i Busch (Cillia i Busch Mokslinės e leksijos apie kalbų poli iką i poli iką (LLP) kaip sa a ankišką s i į p adžia bu o pada y a ypač šešiasdešim ajame dešim me yje (Ricen o 2000: 10, Lab ie 1996: 828), okiuose leidiniuose kaip haugen (1966), Kloss (1966) a Fishman (1968) i juose iš p adžių bu o su elk as dėmesys į kalbų plana imo aspek ą. Ricen o (2000) išski ia iš iso is kalbos poli ikos i plana imo kaip mokslinių y imų s i ies e oliucijos e apus: anks y ojo da bo cha ak e is ika y a susidomėjimas Te minologija | 2010 | 17 7 dekolonizacijoje i als ybės o ma ime, s uk u alizmo dominuojimas socialiniuose moksluose i p agma izmas kaip s a eginė o ien acija. An asis e apas bu o su elk as […] k i inės socioling is ikos į akoje […] į socialinius, ekonominius i poli inius kalbos kon ak o po eikius. De yniasdešim ajame dešim me yje ling is inės žmogaus eisės apo s a eginiu ikslu; pos mode nis inės i k i inės eo ijos, pi mosios pusės kalbos ideologijos. Apie daba inę si uaciją jis komen uoja: "A kalbų ekologijos pa adigma aps s a biausia koncepcinė LPP y imų sis ema, da eikia pama y i" (Ricen o 2000: 22). Tačiau Ry ų Eu opoje, ypač bu usioje So ie ų Sąjungoje, jau nuo 1920 m. dėl didelio mas o nacionalinių kalbų kū imo bu o išleis a nemažai leidinių apie kalbų poli iką. Kalbų plana imo eikla bu o pag įs a įsi ikinimu, kad planuo oje ekonomikoje socialis inėje isuomenėje kalba gali bū i sėkmingai kon oliuojama. Vėliau šie eo iniai y imai apo socioling is ikos dalimi, no s šiandien ši s udijų s i is pe žengė socioling is ikos ibas. Reikė ų paminė i, kad šiuo me u nė a ieningos nuomonės ne dėl naujo mokslo pa adinimo. Pasak Spolsky i Lambe , kaip i daugelyje naujų s ičių, is da y a nesu a imų dėl šios s i ys pa adinimo, ski ingai adinamos kalbos poli ika (Nesiah 1954; Sibayan 1974), kalbos gydymas (Neus upny ́ 1970), kalbos auginimas (P agos mokykla 1973), kalbos inžine ija (Sibayan 1974), kalbos plana imas (haugen 1959) i kalbos aldymas (Je nudd 2001, Spolsky i Lambe 2005). Te minologijos mokslo požiū iu ai y a įp as a si uacija […] p adiniame e ape pap as ai y a į ai ių naujų mokslų pa adinimų, a spindinčių ski ingus požiū ius i galimus aspek us, ku iuos eikia a siž elg i. Nepaisan o, jau daba galima nus a y i naują mokslo bend ą s uk ū ą, jo pag indinius padalinius i mokslinių y imų k yp į, emdamiesi pasiūly ais apib ėžimais i i iama medžiaga. Kalban apie kalbų poli ikos eo inius pag indus, no ė ume pasiūly i e miną "ling opoli ologija", a siž elgian į poli ologijos egzis a imą kaip įsi i inusio mokslo i analogiją su jau egzis uojančiu mokslu "ling okul u ologija". Vaka ų i Ry ų Eu opos kalbos poli ikos sup a imo me odai u i daug bend o. A kalbų poli ika apib ėžiama kaip bend ai susi a a kalbų elemen ų a kalbų a ian ų pasi inkimo inkinys i su ais pasi inkimais susiję įsi ikinimai a ideologijos 8S. G iniewicz […] Te minologija […] i […] kalba […] poli ika […] (įskai an […] įkū imą... […] kalbų bend uomenėje (neapib ėž as e minas, s y uojan is nuo šeimos pe nacionalinę als ybę iki daugiašališkos g upės) įgy endinamas kalbų p ak ikoje a ba o maliuose poli ikos sp endimuose, okiais kaip įs a ymai, kons i ucijos a eglamen ai (Spolsky i Lambe 2005) a ba poli inės eiklos koncepcija i plana imas a siž elgian į kalbą (cillia i Busch 2005) a ba ideologinių p incipų i p ak inės eiklos sumą sp endžian kalbos p oblemas bend uomenėje a als ijoje kaip nacionalinės poli ikos dalį (Deše ie 1990). Kalbų poli ika gali bū i išo inė, kai ji susijusi su kalbų san ykiais už šalies ibų, a ba idinė, kai ji susijusi su kalbų san ykiais šalies iduje. Kalbų ideologija a si ado kaip a ski a ling is inių i an opologinių y imų s i is XX a. pasku iniuose dešim mečiuose, de indama ling is inę e nog a iją su ideologijos socialinių mokslų y imais. No s, pasak Woola do, ši s i is is da labai s a oma, jos į aka ling is inei an opologijai, ling is ikai, disku so analizei i socioling is ikai y a didelė (Woola d, 1998). Mūsų nuomone, kai kalbame apie kalbos ideologiją, pap as ai u im gal oje kalbos s a egiją, pag įs ą esama kalbos si uacija i konk ečios kalbos (kalbų) būsenos e inimu […] kalbos e inimu. Kalbų si uacijoje galima a ski i šiuos aspek us: - esamų idiomų skaičius (idiomas sup an amas kaip kalbos, būdingos am ik ai au ai a ie o ei, dialek as a ie inė kalba […] […]Ox o d […]companion[…] o […] he[…]english[…]language[…]1992); - kalbos si uacijos komponen ų (kalbų, dialek ų a subdialek ų) pobūdis; - idiomų gene iniai yšiai (susiję, nesusiję); - am ik ų idiomų unkcijos; - dominuojančios idiomos b uožas […] gim oji a ba impo uo a (ž . Vinog adų 1990). Y a į ai ių ipų kalbos si uacijos. Jis gali bū i ienkalbis, d ikalbis a ba daugiakalbis; exoglossal, ku is y a ski ingų kalbų suma a ba endoglossal […] os pačios kalbos e i o inių i socialinių dialek ų suma; subalansuo a, jei jos sudedamosios dalys (kalbos, dialek ai) y a unkciškai lygia e ės, a ba nesubalansuo a, kai jos sudedamosios dalys y a Te minologija | 2010 | 17 9 ski s oma pagal į ai ias komunikacijos s e as i socialines g upes (Швейцер 1990). Kalbos (dialek o, subkalbos) į e inime (kalbos e inimas, kalbos analizė) a siž elgiama į šias kiekybines sa ybes: idiomo demog a inę galią (kalbė ojų skaičius p opo cingai isam e i o ijos gy en ojų skaičiui); idiominės komunikacijos galimybės ( okių idiomų unkcijų skaičius, palygin i su bend ąja okių unkcijų skaičiumi); idiomo poli inis s a usas; idiomo p es ižumas; idiomo ys ymosi lygis; idiomo pokyčių (iš ys ymo) g ei is; kalbinės endencijos (ž . Vinog ado as 1990). Pi miau minė i eiksniai u ė ų bū i a siž elgiami į kalbų s a egiją […] sąmoningus a ne iesioginius ke inimus, susijusius su kalba (a kalbomis) […], o muojamus a i inkamuose požiū iuose i įgy endinamus poli ikoje. Tokia s a egija gali bū i e ospek y i […] nuk eip a į kalbos esamos būklės išsaugojimą (kalbos kul ū os išlaikymas, skolinimosi pe eklių ap ibojimas i . .) a ba pe spek y a […] nuk eip a į kalbos plė ą, aip pa gali bū i ling is inio nacionalizmo o ma, kai mažumų kalboms g esia g ėsmė i jos y a ma ginalizuo os dėl įsi i inusių nacionalinių kalbų domina imo a ba ling is inio plu alizmo (kalbų padė is Š eica ijoje a Belgijoje, ku nacionalinės kalbos u i lygias eises). Kalbų poli ika (LP) gali bū i apib ėžiama kaip ak inė poli inė eikla, susijusi su kalba, i gali bū i a ski a nuo kalbos poli ikos (LPc), . y. okios eiklos koncepcijos i plana imo (Ammon 2006) a ba kaip p ak inė eikla, susijusi su kalba bend uomenėje a als ijoje kaip nacionalinės poli ikos dalis (Дешериев 1990). LPT ikslai gali labai ski is p iklausomai nuo in e esų i mo y ų - p z., "iš aly i" sa o nacionalinę kalbą nuo užsienio paskolų, kad ji ap ų inkamesniu nacionalinio apa ybės simboliu, a ba išplės i kalbą als ijoje a ba už jos ibų, kad bū ų e ek y iau ykdy i aldžią. LRT u i a siž elg i į esamas kalbos eises i gali sukel i naujas kalbos eises (Pauls on 1997). Pasak Amono, idinis LPT eguliuoja kalbą poli inėje sis emoje, o išo inis LPT siekia už jos ibų. Vals ybei pi moji y a dalis 1 0 S. G iniewicz | Te minologija […]i […]kalbos […]poli ika[…](kaip […]įku i... idinės poli ikos, pas a oji išo ės poli ikos. Vidaus LPT gali bū i nuk eip a į kalbos s uk ū ą (kalbos ko puso poli iką, LcP ) a ba kalbos s a usą i unkciją (kalbos s a usą poli iką, LSP ). Tipiški LcP ikslai y a g a izacija ( ašmenų i o og a ijos į edimas a egulia imas); s anda izacija, įskai an kodi ikaciją ( ašybos, iš a imo, žodynų, g ama ikos i s iliaus a eks ų no mų a anka i kodi ikacija); "iš alymas" (išanks inių paskolų panaikinimas); i mode niza imas (mode nios e minologijos kū imas). Tipiški LSP ikslai y a s anda inės į ai o ės no mos skleidimas i daugiakalbių bend uomenių a eju kalbų p isky imas am ik iems egionams (McRae 1975) a ba s i ims i unkcijoms, pa yzdžiui, o icialioms (Lai in 1992), š ie imo (medžio a ba mokymo dalykui į ai iuose š ie imo lygmenyse; Lo Bianco 1987), eliginėms (Landau i Kellne -heinkele 2001), žiniasklaidai a ka iuomenei (Age 1996, Schi man 1996). Kalbos ska inimo, kalbos išlaikymo a kalbos a gai inimo poli ika gali apim i LcP , p z., žodynų kū imą a ekons ukciją, aip pa LSP , p z., ska inimą naudo i šeimoje a ba ins i ucionaliza imą mokykloje ( Riagáin 1997). A siž elgian į pas a ųjų ke u iasdešim ies me ų pa adinimų, p z., kalbos apdo ojimas (Neus upny 1970), kalbos kul i a imas (P agos mokykla 1973), kalbos inžine ija (Sibayan 1974), kalbos plana imas (haugen 1959) i kalbos aldymas (Je nudd 2001), ai labai s a bi są oka, apiman i pla ų eiklos spek ą. Kaip i daugelyje panašių a ejų, šie sinonimai gali bū i naudojami, a siž elgian į jų įp as ą eikšmę, kaip pa adinimai am ik iems kalbos poli ikos aspek ams. Mūsų nuomone, pi miausia eikė ų a ski i du bend us kalbos poli ikos aspek us - kalbų a kymą (a ba kalbų me odą) i kalbų aldymą. Y a d iejų ipų kalbos me odai - a ba kalbos ugdymas, a ba kalbos ys ymosi ukdymas. Kalbos ugdymo a eju (kul i a imas […] ge inimas a ba plė a a idžiai dėmesio, mokymo a s udijų […] Longman […] žodynas […]anglų […]kalbos […]i […]kul ū os) naudingų sąlygų kū imas kalbai gali bū i į ai ių o mų […] pap asčiausiai ska in i kalbą ge inan jos būklę, didinan jos p es ižą (M. Inoue e minologijoje […] am ik os kalbos e inimas […] Inoue 2006), supap as inan jos žodyną, supap as inan jos o og a iją i g ama iką, į edan naudą jos naudojimui (p e e encijos komunikacijoje, li e a ū os p ieinamumas i . .); Te minologija | 2010 | 17 1 1 eklamos kampanijų, als ybinių p iemonių, okių kaip pasi ink os idiomos s anda izacija, p adžia. Kalbų s anda izacija su eikia p i ilegijas, au o i e ą i legi imumą am ik ai kalbos ūšiai i aip suku ia hie a chiją, ku ioje "nes anda dinės" ūšys, nes a bu, a jos apibūdinamos kaip akcen ai, dialek ai a ki os kalbos, y a ma ginalizuo os. Tokia ling is inė hie a chija dažnai y a hegemoninė a p asme, kad kalbė ojai ją iesiog laiko sa aime sup an ama. Ne gi isuomenėje, ku ioje o icialiai š enčiamas i p opaguojamas daugiakul ū inis, daugie ninis i daugiakalbis idealas, kalbos s anda umas y a yliai p iimamas i na ū alizuojamas aip, kad jis siejamas su mo aliniais p anašumais, klasės mobilumu i "kul ū a" (Inoue 2006). Kai ku iais a ejais kalbos ugdymas gali bū i kalbos a gai inimo (a gai inimo, a gai inimo) o ma. Ji aip pa gali bū i g uba kalbos į edimo o ma, ku i p ieš a auja isuo inai p iim ai kalbos eisių samp a ai, ačiau is iek is da p ak ikuojama kai ku iose Eu opos šalyse. Kalbos ukdymas (sus abdymas, ukdymas, iš a ymas, iš a ymas, p i e s inis iš a ymas, p iespauda) aip pa gali bū i į ai ių o mų: kalbos ėla imas o icialiomis i neo icialiomis p iemonėmis, iesioginis kalbos bloka imas (jo ys ymosi ukdymas, kalbos nihilizmas) i kalbos išnaikinimas (iš a ymas, iš a ymas, a leidimas, pe kėlimas, kalbos genocidas). Kalbų aldymo a eju ( aldymas - anglų kalbos i kul ū os eikalų kon olės menas a p ak ika) ai gali bū i e inama kaip o icialių ins i ucijų, okių kaip y iausybės a ki os agen ū os, a ba žmonių, ku ie mano, kad jie u i įgaliojimus, pa yzdžiui, ė ų, moky ojų a akademijų, eiksmai, ku iais keičiami ų, ku iuos jie i ina aldan i, kalbos pasi inkimai (Spolsky 2004). Kalbų aldymas susideda iš ijų komponen ų: aiškių kalbų planų i poli ikos kū imo, ku į mes siūlome adin i inkamu kalbų plana imu (plana imas […] planų o ma imas, kažko p ojek a imas; (a k eipki e dėmesį) iš anks o o ganizuo i "Longman" "anglų kalbos i kul ū os žodyną", jų įgy endinimą ( aip pa aisyklėmis a įs a ymais a ba iš eklių paski s ymu), ku į mes siūlome adin i kalbos egulia imu, i ezul a ų i po eikio e inimą (ž . Rubin and Je nudd 1979: 2 […]3). Kalbėdami apie į ai ius eiksmus, suda ančius kalbos aldymą, pi miausia u ė ume a siž elg i į e minologinę eiklą dėl kelių p iežasčių. Pi ma, kalbos ys ymasis daugiausia susideda iš žodynų augimo, nes kalbos sis emos leksikinis lygis y a labiau linkęs keis is nei ki i lygiai. Kaip jau minėjome keliose 2 S. G iniewicz | Te minologija i kalbos poli ika (įskai an ... leidinius (G iniewicz 2006, G ine -G ine ich 2008), mokslinių i echninių žodynų augimas y a daug g ei esnis nei kasdienių kalbų žodynų, odėl šiuo me u e minų skaičius kai ku iuose moksluose (p z., chemijoje a biologijoje) i šija įp as ų žodžių skaičių. Naujausia in o macija e čia mus a naujin i kai ku iuos anks esnius duomenis, pa eik us (G iniewicz 2006) - pagal "Wikipedia" - šiuolaikinė biologinė e minologija daba gali pasiek i ne iki 100 milijonų gy ųjų bū ybių ūšių pa adinimų, o galbū šiandien specialius leksikinius iene us suda o ne 90%, o daugiau nei 99% naujų žodžių šiuolaikinėse kalbose. Ši endencija išlik ų, nes specialioji žodynas ne ik jau suda o didžiąją be ku ios pažangios nacionalinės kalbos dalį, be i y a dinamiškiausias kalbos sluoksnis. An a, pas a uoju me u a si ado aiškių poli inių p iežasčių, dėl ku ių eikia daugiau dėmesio ski i specialiosios žodynų egulia imui. Šiuo me u e minologijos mokslas nag inėja p amonės, ekonomikos, kul ū os i ne kasdienybės globalizaciją, dėl ku ios o muojasi naujos nacionalinių kalbų egzis a imo i są eikos sąlygos. Viena iš jų - ak y iai naudojamų kalbų skaičiaus mažėjimas. Pagal UNO skaičia imus, pe šį šim me į iš daba inių 3000 kalbų išnyks maždaug 2500 iš jų. Swa hmo e koledžo (Pensil anija) nyks ančių kalbų y imų ins i u o (Resea ch o Li ing Tongues Ins i u e o Endange ed Languages) di ek o ius d . K. Da idas Ha isonas p ognozuoja, kad iki 2050 m. išnyks 90% pasaulio kalbų. Ki i skaičia imai nu odo 6 800 kalbų, a ba a p 6 000 i 7 000 kalbų, iš ku ių 90% išnyks, o ezul a as y a maždaug oks pa (G enoble 2006, Go e 2006). Šie eiginiai skamba agiškai, be okių eiginų šal inis gali bū i e minologinis nežinojimas a nesąmoningumas, kai ne ik dialek ai, be ka ais i subdialek ai ( ienos kaimo dialek ai, go o y […] mažiausios e i o inės kalbos ūšys, ienos, e ai kelių kaimų gy en ojų kasdieninio bend a imo p iemonės […] Kasa kin 1990, Pšenično a 1997) aip pa klaidingai į aukiami į kalbų są ašus ( isi šal iniai i ina, kad sunku pa eik i ikslią skaičių kalbų, ku ios egzis uoja pasaulyje, nes ski umas a p kalbos i dialek o ne isada y a aiškus). Pa yzdžiui, Dages ane kai ku ias kalbas, okias kaip chamalinskij, bag alinskij, bo lihskij, godobe ihskij, bezh inskij, h a shinskij, gunzibskij, ginuhskij, a chinskij, buduhskij, hinalugskij, […] naudoja mažiau nei Te minologija | 2010 | 17 1 3 5 ūks ančiai žmonių kiek ienas i ne u i ašy inės o mos. Jie be eik p a anda sa a ankiškų kalbų s a usą. Tai ne eiškia, kad jie išnyk ų, o bū ų eisingai laikomi a imiausių plačiau naudojamų kalbų dialek ais. Pagal naujausius leidinius, kai ku ie iš jų jau laikomi dialek ais. Taigi iš ik ųjų mes u ime sp ęs i, kaip iš aisy i klaidą klaidingai adin i kalbas, ku ios iš ik ųjų y a dialek ai. Šiuolaikinėse pasaulinės e d ės globalizacijos i naujų als ybių o ma imo kai ku iose Azijos i A ikos ie o ėse sąlygomis galima ma y i cen ipe ines endencijas, būdingas šiuolaikinės Eu opos naujų als ybių o ma imo laiko a piui, kai ie iniai dialek ai išeina į šalį, o cen inis dialek as a nauja kaip nacionalinės als ybinės kalbos pag indas. P incipas " ienos kalbos - iena au a" nebė a galiojan is, kai daugybė au ų kalba a pačia kalba. Mažumų kalbų išnykimo p iežas ys gali bū i į ai ios - na ū aliausia y a iksliau nus a y i am ik os mažumos kalbos, ku i iš ik ųjų y a dialek ai, s a usą; aip pa gali bū i poli inių p iežasčių, pa yzdžiui, molda ų kalbos paskelbimas umunų kalbos dialek u. Iš o išplaukia, kad išlikusios kalbos išplės sa o unkcinę s i į i e i o iją už jų kilmės šalių ibų (kaip įdomus ak as galima paminė i, kad šiuo me u iek b i ai, iek usai suda o nacionalines mažumas a p a i inkamų kalbų kalbė ojų). Kai ku ios esamos kalbos p adedamos aiky i a p au iniu mas u, susidu iame su jų eiksmingo naudojimo p oblema. I čia kyla klausimas apie nacionalinę kalbos poli iką. No in pa eng i okios poli ikos ekomendacijas, pi miausia eikė ų a lik i daba inės kalbos padė ies analizę. Šiuo me u mes ma ome, kad kai ku ie poli iniai sp endimai, susiję su kalba, u i ik akimi kos poli ines p iežas is, isiškai nepažindamos na ū alių kalbos ys ymosi endencijų. Todėl bū ina pa eng i pag įs as nešališkas ekomendacijas, pag įs as na ū alių e oliucijos p ocesų i , ypač, a p au inės kalbų są eikos analize. Tokios ekomendacijos pi miausia u ė ų bū i susijusios su e minologija dėl kelių p iežasčių. Pi ma, ski ingai nei įp as as kasdienybės žodynas, ku is y a san ykinai s abilus i nė a jau us pokyčiams, specialus žodynas gali bū i eguliuojamas. Te minologija isada y a su a imo dėl e minų naudojimo ezul a as. 1 S. G iniewicz | Te minologija i kalbos poli ika ( aip, kad bū ų galima nus a y i am ik us a i inkamos žinios s i ies specialis o są okų pa adinimus). Todėl ypa ingas žodynas y a ik iausiai ienin elė kalbos dalis, ku i gali bū i sąmoningai manipuliuojama i kon oliuojama. Daugelyje kalbų galima pa eng i aisyklių inkinius, ski us naujų specialių leksikinių iene ų sukū imui i esamų iene ų egulia imui. Y a p iežasčių ikė is, kad daugiausiai specialių žodžių, suda y ų iš adinamųjų a dų, bū ų galima sėkmingai eguliuo i i plė o i pagal iš anks o nus a y as aisykles. An a, eikė ų paminė i, kad kai ku ias ling is ines p oblemas, ypač seman inio pobūdžio, galima daug aiškiau nag inė i e minologijos s i yje, ku i y a susijusi su iksliu e minų pobūdžiu. T ečia, specialios žodynos aldymas gali ge okai page in i mokslo i echnologijų pažangą. Šiuolaikinių mąs ymo (ypač kū ybinio mąs ymo) dėsnių i mąs ymo p ocesų imi a imo y imų, žmogaus ci ilizacijos ys ymosi y imo bei mokslo i echnologijų pažangos ska inimo sėkmė iš esmės p iklauso nuo am ik ų e minologinių p oblemų sp endimo. Galiausiai, naujausi an opoling is iniai duomenys su eikia pag indo many i, kad gali bū i am ik ų a i ikčių a p nacionalinio žodynų kiekio i nacionalinio men ali e o lygio. Todėl kalbų s a egijos sp endimuose bū ina a siž elg i į e minologinius aspek us (jei jie nė a lemiami). sąmoninga kalbų poli ika i pi miausia kalbų aldymas pi miausia u ė ų bū i susiję su specialių žodynų plė a. Kalbų plana imas, ypač ilgalaikis plana imas, u ė ų bū i pag įs as sis emine isapusiška e minologijos būsenos analizė i glaudžiai nag inėjan esamas endencijas i endencijas ( e minologijos ys ymosi endencijų a skleidimo pa yzdys pa eikiamas G ine 1993), kalbų ys ymosi p ognoza imu i specialių žodynų eglamen a imo k ypčių i būdų nus a ymu. P ak inis e minologinis da bas, kaip esminė kalbos poli ikos dalis, u ė ų numa y i sis eminį požiū į, pag įs ą ge omis e minologijų pag indinių cha ak e is ikų žiniomis. Te minologinio da bo pa i is bu usioje So ie ų Sąjungoje pa odė, kad ai y a gana sunkus ikslas. Kaip minė a (G ine 1994) so ie ų e minologinės eiklos i a i inkamos eo ijos ypa ingumas bu o s ip iai pa eik as p adinio įsi ikinimo, kad bend as kalbos ys ymasis gali bū i a kingas i a kingas.