3Te minologija | 2011 | 18
The De elopmen o La ian Te minology
e imo po eikio
VALENTĪNA SKUJIŅA
La ijos kalbos ins i u as LU I L Z E I R E N A I L Z I Ņ A LU Ma ema ikos i kompiu e ių
mokslų ins i u as Pag indiniai žodžiai: kon ak inė kalba, e in ojo žinios i įgūdžiai,
suski s ymo me odas, są okų e minų inkinys, e minų ko espondencija, e minologijos
plė a, naujų žodžių sukū imas, naujų e minų sukū imas, eisingas e imas
Įžanga
La ijos kalbos i e minologijos ys ymasis ski ingais laikais bu o
glaudžiai susijęs su į ai iomis kalbomis, pa yzdžiui, su okiečių kalba kele ą
šim mečių, su usų kalba kele ą dešim mečių. Nuo XX a. pabaigos į la ių kalbą
įsi e žė anglų e minologija. P ieš La ijai p isijungus p ie Eu opos
Sąjungos, mes suda ėme e minologinių iš eklių in en o ių. Pe a einančius
dešim me ų bu o išleis a daugiau nei 60 e minologijos s ičių žodynų
(Skujiņa 2010, 2008/1).
S aipsnyje nag inėjama la ių e minologijos plė a, a siž elgian į anglų
kalbos, kaip pag indinės kon ak inės kalbos, į aką la ių e minologijos
plė ai. T umpai apibūdinamos bū inos e ėjo žinios i įgūdžiai. Kad bū ų
iš eng a nepag įs ų sinonimiškumo, aps a s omas koncep ualiai susijusių
e minų inkinių suski s ymo me odas. Ap a iamas ISO e minologijos
s anda ų naudojimo ski ingose s i yse e minų sukū imo p i alumas.
In o macinių i komunikacinių echnologijų (IKT) s i is pasi ink a kaip
e minologinio mone ų ilius acija (Ilziņa 2010).
Žinios i įgūdžiai
La ijoje, kaip i ki ose Eu opos Sąjungos als ybėse na ėse,
angliškai pa ašy i dokumen ai i eks ai, ku iuose y a daug speci inės
e minologijos, y a
4 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | La ijos e minologijos ys ymasis dažnai y a
| unde  heImpac o T ansla ion
in o macijos šal inis. Įs ojus į Eu opos Sąjungą, bend a imo anglų kalba
p ocesas bu o išplės as. Kalbų paslaugų eikėjai in e ne e pasiūlė didžiulį
e minologijos žodynų i duomenų bazių kiekį (Bo zo s, Ilziņa, Skujiņa,
Vasiļje s 2006). Be eik kiek ienas e minas u i paaiškinimų inkinį, iš ku ių
kiek ienas iš eiškia am ik as są okos sa ybes, a i inkančias am ik ą
e mino naudojimą. Ve uo ojas u i pasi ink i inkamą. No in pasiek i
abipusį sup a imą i pada y i iš adas, e ėjas i ki i e minų naudo ojai
u i bū i oje pačioje p oblemos aiškinimo lygyje. Pag indinė šios užduo ies
sėkmingo ykdymo p iemonė y a ge ai iš ys y a konk ečios s i ies
e minologija. Ge os užsienio kalbos žinios nė a iskas, ką e ėjas u i
u ė i. Jis aip pa u i bū i konk ečios s i ies specialis as, kad galė ų
pasi ink i inkamiausią są okos e miną i jį p i aiky i kon eks u.
Kiek ienos s i ies e minų inkinys u i bū i plė ojamas i obulinamas dėl
nuola inio i in ensy aus naujų mokslinių s ičių ys ymosi. Bū ina as i
a i ikimą ski ingų s ičių są okoms i e minams, iš eikš iems ski ingomis
kalbomis, šiuo me u y a bū ina. Į ai iose kalbose y a daug poliseman inių žodžių
(Skujiņa 2008/2). Tai na ū ali kalbos leksikos sa ybė, ačiau ji neigiamai eikia
e imo p ocesą i gali sukel i są okos nesusip a imą bei kel i pa ojų šal inio
eks o ikslumui i s a bui. Kad o iš eng ų, y imai padeda sude in i d iejų
kalbų e minų seman iką, daugiausia naudojamą e imuose.
Be o, galima paminė i, kad XX a. an oje pusėje La ijos e minologija bu o
suku a a siž elgian į sis eminius e minų modelius i laikydamiesi mokslinių
p incipų i naujų e minų kū imo eikala imų (Skujiņa, 2002). La ijos
e minologijos e minų o ma imo modeliai iki šiol a lieka s a bų aidmenį
e čian i ku ian naujus la ių e minus. Dėl skubaus e imo po eikio XX a.
pabaigoje i XXI a. p adžioje, daugeliu a ejų kon eks as dik uoja, kokius
e minus eikia naudo i. G upa imo me odas, naudojamas […]TERM-TO-TERM[…]
MATCHS[…] sukū imui Šiuo me u g upa imo me odas aikomas e inan domeno
speci inius e minus. No in a i ik i šį suski s ymo me odą, eikia nus a y i
5Te minologija | 2011 | 18 su są okomis susijusių e minų y a a ink i d iejose
a imiausiose kon ak inėse kalbose (daugiausia anglų i la ių kalbose) i ,
a siž elgian į kiek ienos są okos esmines sa ybes i pašalinus ne eikalingus
e minų sinonimus, mes žingsnis po žingsnio bandėme as i " e minų"
a i ikimus, pi miausia mažiausiai d iejose kon ak inėse kalbose. Bu o
pa eng as 12 la ių e minų inkinys, o sude inus juos su a i inkamomis anglų
Righ now he ocus in La ia is on he quali y o scien i ic esea ch.
kalbomis, aip pa bu o pa eng i pag indiniai mokslinio g iež umo bend ųjų
k i e ijų e minai. Šių e minų y a ys g upės, kiek iena g upė susideda iš
ke u ių e minų anglų i anglų kalbomis.
La ų kalba:
• bend ųjų k i e ijų e minai:
iesos e ė […] pa iesums
aikomumas […] lie ojamība
nuoseklumas […]
konsek en ums neu alumas […] nei ālums
• kiekybinių s a egijos k i e ijų sąlygos:
pa ikimumas […] no u īgums; saugumas
idinis eisingumas idinis pama o ybė
išo inis eisingumas išo inis pama o ybė
objek y umas objek y umas
• kokybinių s a egijos k i e ijų sąlygos:
pa ikimumas […] icamība pe keliamumas
[…] pā nesamība pa ikimumas […]
uz icamība pa i inamumas […]
aps ip ināmība.
No in nus a y i a i ik ies k i e ijų e minų lygiu, eikia p adė i nuo
a i inkamų są okų analizės, esminių sa ybių a ankos i jų į ašymo į
apib ėžimą. Pe šį p ocesą gali bū i naudinga nus a y i ski ingus kalbų
nus a ymus. No ėdami ai pa i in i, galime išnag inė i pi miau minė ą
kon as uojan į anglų i la ių k i e ijų e minų inkinį. Tai galima pasiek i
ik uo a eju, jei a i inkami speci iniai e minai i subjek ai y a eisingai
sude in i i nus a omas ski ingų kalbų e minų a i ikimas. Toliau pa eikiami
okių e minų pa yzdžiai anglų i la ių kalbomis:
4 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | La ijos e minologijos ys ymasis o ma i y a
| unde  heImpac o T ansla ion
• in e na ionalisms, which in English and in La ian ha e a simila
naudojami iš eikš i ą pačią są oką, p z.: neu alumas […] nei ali ā e,
objek y umas […] objek i umas; • anglų žodžiai i la ių kalbiniai
žodžiai, ku ie a s o auja pap as ai naudojamiems La ijos kilmės
žodžiams i iš eiškia ą pačią są oką, p z.: aikomumas […] lie ojamība,
pa i inamumas […] aps ip ība,
pa ikimumas […] pa ikimumas,
pe keliamumas […] pe nesimumas.
Paž elkime į du skaičius, ku ie pa odo, kaip siek i eklamos lygybės i eng i
anglų i la ių e minų sinonimų.
1 pa eikslas
Anglų kalbos e minas " pa ikimumas "
La ijos icamība uz icamība no u īgums d ošums
sinonimai
Anglų kalbos pa ikimumo i
pa ikimumo ek i alen ai
2 pa eikslas
Anglų kalbos e mino galiojimas
La ijos icamība pama o ība alidi ā e
sinonimai
Anglų kalbos
pa ikimumo ek i alen as
Aukščiau esančiuose pa eiksluose pag indiniai anglų kalbos e minai y a
( ašomi s ambiomis aidėmis): pa ikimumas (1 pa eikslas) i galiojimas (2
pa eikslas). Kiek ienas pag indinis anglų kalbos e minas u i a i inkamą ek i alen ą la ių kalba ( ašomas ku sy iu ašymu): eliabil-
4Te minologija | 2011 | 18 i y u i ke u is sinonimus: icamība, uz icamība,
no u īgums, d ošums, i alidi y u i is sinonimus: icamība, pama o ība,
alidi ā e. Iš šių skaičių galima da y i iš adą, kad y a da du anglų i la ių
e minai, ku ie u i am ik ą lygia e iškumą: pa ikimumas […] icamība i
pa ikimumas […] uz icamība. Nepaisan o, la ių kalba e minas pama o ība y a
pa ogiausias anglų kalbos e mino alidi y ek i alen as (la ių kalba anglų kalbos
skolinimas alidi ā e ne ekomenduojamas). Išsky us e miną "pa ikimumas"
(ku is la iškai u i du dalinius sinonimus), ki i a ejai ne u i sinonimų. Visi
s ambiomis aidėmis nu ody i e minai (i anglų, i la ių) naudojami 12 pi miau
minė ų k i e ijų e minų inkinyje.
ISO s anda ų naudojimas
Te minologija kaip iena iš eisingo e imo už ik inimo p iemonių Vienas
ge iausių būdų už ik in i eisingus e imus į ai iose echnologijų,
ekonomikos, socialinių mokslų i k . s i yse y a naudo i a p au inius
e minologijos s anda us. Į s anda us gali susipažin i ne ik e minologai,
be i isi, ku ie e imo da be naudoja e minologiją. Pag indinis
Ta p au inių s anda ų ikslas - pa eik i sis emingą konk ečios s i ies
są okų ap ašymą i paaiškin i e minų naudojimą šioje s i yje. Pag indinis
Ta p au inių s anda ų ikslas - abs akčiai apibūdin i objek us į są okas,
ku ios specialioje kalboje y a a s o aujamos pa adinimais i apibūdinamos
apib ėžimais. Specialios kalbos pa adinimų inkinys suda o konk ečios
s i ies e minologiją.
Pa yzdžiui, aps a s ykime ISO e minologijos įgy endinimą e čian IKT
dokumen us, nes, suku dami IKT e minus, u ėjome į eik i daugybę iššūkių
(Bo zo s, Ilziņa 2003). Šie s anda ai y a suku i siekian u ė i ieningą
požiū io ašką į IRT e minus, o pag indinis jų e imo ikslas - su eik i
e ėjams p iemonę as i a i inkamų anglų e minų la ių ek i alen us. Nauji
p ie aisai i naujos echnologijos p is a omi be eik kiek ieną dieną, o juos
apibūdin i i as i inkamą La ijos pa adinimą ka ais y a gana sunku. Į edus
naują e miną, mes s engiamės laiky is pag indinių me odų, ski ų ku i
e minologiją, į auk ą į ISO 1087-1 e minologijos da bą. :

4 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | La ijos e minologijos ys ymasis • esamo
| unde  heImpac o T ansla ion
žodžių inkinio naudojimas i nauji mone os; • e minų sukū imas pe
• he coining o e ms h ough abb e ia ion;
eikšmės pe kėlimą iš ki os są okos;
• e minų sukū imas pe a p au ines e minines paskolas. "IŠTEK e minų
šal inis y a ISO 2382 s anda ų inkinys, ku į pa engė ""In o macinių
echnologijų komi e as (TC4) ", ku iame pa eikiami ne ik duomenų o ganiza imo,
ep ezen acijos, pa uošimo i apdo ojimo, be i kompiu e ių p og ama imo,
p og ama imo kalbų, duomenų bazių i paski s y o duomenų apdo ojimo
e minai." Visas šis in eg uo o duomenų apdo ojimo p ocesas a liekamas
naudojan specialias p iemones i į ankius, nus a y us saugumo s anda uose,
siekian už ik in i, kad bū ų a siž elgiama į duomenų apsaugą, ien isumą,
kon idencialumą i au en i ika imą bei išlaiky as saugumo lygis. Šie s anda ai
ne ik nus a o IRT e minus, be kiek ienas e minas papildomas apib ėžimu,
odėl e imo užduo is y a pa ik in i, a pasi ink as e minas a i inka eks ą,
ku iame jis naudojamas. Pe pas a uosius penke ius me us La ijos
e minologai sukū ė maždaug 2500 La ijos IKT e minų, a i inkančių ISO 2382
s anda inius e minus. Be anksčiau suku ų IKT e minų duomenų bazių, šių
e minų duomenų bazė y a labai e inga La ijos IKT e minologams i
e ėjams (Ilziņa 2010).
Nepaisan o, ne i ISO s anda o e minai neapima isų si uacijų, ku ios gali
a si as i e čian eks ą, o ka ais jie apima i e minus, ku ie a spindi am
ik ą me a o ą a slangą (Reizniece, Sīlis, Ilziņa, Bo zo s 2005). La ijos
e minologijoje jie nė a laukiami, nes La ijos e minologai no ė ų inkamai
sup as i e minų seman iką, ačiau me a o a odo am ik ą panašumą a p
šių d iejų objek ų. Pas a uoju me u in o macija išsiplė ė nuo y imų i
komunikacijos iki mokslo p oduk o, paska indama isapusišką po eikį suku i
p iemones, ski as apsaugo i in o maciją nuo iš adingų kibe ne inių
nusikal imų. Daug naujų e minų "jan" a klys, "piggyback en y", " o
ha e been coined in his a ea, including some me apho s, like i us,T o-
sca enge". Vi usas (la iškai ī uss) y a nepageidaujama p og ama, ku i
p isijungia p ie ki ų kompiu e ių p og amų i , kai p ie jų pa enka, a lieka
į ai ius nepageidaujamus eiksmus, p z., sugadina ailus, ka alogus, skaičia imo
ezul a us i iš ynia a min į.
4Te minologija | 2011 | 18
T ojos a klys (la iškai T ojas zi gs) y a p og ama, ku i apsime a
nekenksminga, be sukelia nesankcionuo ą duomenų inkimą, išk aipymą i
sunaikinimą.
"Piggyback en y" (la iškai pikpauniska piekļu e) y a ne eisė a p ieiga
p ie duomenų apdo ojimo sis emos, naudojan įgalio o a o ojo eisė ą
yšį.
"Sca enge" (la iškai nesankcionē i akņā ies) y a ne eisė a smulkios
in o macijos medžioklė pe likusius duomenis. Didžiulį La ijos IRT
e minologijos iššūkį suda o anglų slangas, nes jo eikšmė dažnai y a
nesup an ama. Nepaisan o, kadangi slangas ka ais gali iš eikš i a i inkamą i
papli usią eikšmę, u ime sugal o i a i inkamą la ių e miną. Kaip pa yzdį
galime paminė i du anglų žodžius, ku ie nep iklauso na ū aliam anglų kalbai, . y.
olling i phishing. T olingas eiškia klaidingų a k ailų p anešimų siun imą į
pokalbių kamba į, sukeldamas ki us pokalbių kamba yje esančius a o ojus
a saky i i pada an juos į ikė inais i k ailais. La ų kalba šis e minas y a
liekas diskusijas p o okēšana a ba āzēšana. Te minas "phishing" eiškia
naudo ojų pa aukimą į inklą, užmaskuo ą kaip ik ųjų o ganizacijų
s e aines, siekian ne eisė ai už iksuo i jų asmeninius duomenis. A i inkamas
lo yniškas e minas y a pe sonas da u izmānīšana a ba pikšķe ēšana.
Iš ados
Kiek ienos s i ies e minų inkinys u i bū i suku as, nes nuola ys osi
naujos mokslo s i ys. Šiuo me u bū ina as i sude inamumą su į ai iomis
kalbomis iš eikš omis są okomis i e minomis. Dėl didelio a p au inio
a pusa io yšio egzis uoja nuomonė, kad isi naujai sugal o i e minai
daugiausia y a pasiskolin i. Nepaisan o, a liekan a i inkamų anglų i la ių
e minų s uk ū inę seman inę analizę, mes nus a ėme, kad, kiek ai susiję
su eikimu, dominuoja ge ai žinomi la ių kilmės e minai.
Kai žodis a ojamas kaip e minas, s a bu, kad žodžio seman ikos
eikšmė nep ieš a au ų są okai, ku ią jis iš eiškia. Ve imuose am ik u
mas u pi menybė eikiama lo ynų a g aikų kilmės in e nacionalizmams,
kad jų seman ika išlik ų okia pa i isose kalbose.
Vienas ge iausių būdų už ik in i eisingus į ai ių s ičių e imus y a naudo i
a p au inius e minologijos s anda us.
5 0 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | La ijos e minologijos ys ymasis
| unde  heImpac o T ansla ion
Pag indinis La ijos IKT e minologijos sukū imo užda inys y a į e in i,
a bū ina į es i į ai ias anglų kalbos pasiskolinimo ūšis, . y. as i
pusiaus y ą a p e minų, suku ų emian is La ijos žodžiais, i anglų
kalbos pasiskolinimo.
eFe ences
Bo zo s J., Ilziņa I. 2003: Abou he Challenges o coining ICT Te ms. – Te minologya  heBeginningo  he
Thi dMillennium, Vilnius: Ins i u e o he Li huanian Language, 14–20.
Bo zo s J., Ilziņa I., Skujiņa V., Vasiļje s A. 2006: Te minology S anda ds in he Aspec o Ha moniza ion
o In e na ional Te m da abase. – Te minologija 13,17–32.
Ilziņa I. 2010: ISO s anda i un In o mācijas un komunikācijas ehnoloģijas e minoloģijas izs ādes pie e-
dze. – Linguis icaLe ica19, 74–81.
Reizniece D., Sīlis J., Ilziņa I., Bo zo s J. 2005: To use o no o use Me apho s in La ian ICT Te minol-
ogy. – Pabal ijo au ų e minologijosp oblemosi Eu oposSąjunga,Vilnius: Ins i u e o he Li huanian
Language, 108–119.
Skujiņa V. 2010: A ī e minoloģijas komisijai – de iņdesmi . – La ijasZinā ņuakadēmijasVēs is,3./4. n .,
64. sēj., 128–131.
Skujiņa V. 2008: Gadsim u pie edze alodai s a pnacionālās saziņas līdzekļa unkcijā (pa E. D ezenu). –
Le onika.IIkong ess.Valodniecības aks i–2, Rīga: LZA, LU LaVI, RPIVA, 9–15.
Skujiņa V. 2008: Some Lexicological Aspec s o Te minology and Te minog aphy. – Te minologija15,17–19.
Skujiņa V. 2002: La iešu e minoloģijasizs ādesp incipi, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, LU La iešu a-
lodas ins i ū s.
Ve TIMo ĮTAKA LATVI Te MInoLOGIJos AIdAI S aipsnyje ap a iamos p oblemos, ku ios
pas a aisiais dešim mečiais iškyla la ių e minologijai, susidu iančiai su didžiuliu į ai ių
s ičių naujų e minų s au u, a einančiu iš anglų kalbos i bandančiu įsi i in i la ių
kalboje. Te minologai i e ėjai u i susipažin i su naujomis žinių s i imis, ku i
la iškų a i ikmenų suda ymo būdus i aisykles bei s eng is išlaiky i pusiaus y ą a p
la iškų e minų i iš anglų kalbos pe imamų skolinių.
Te minologams i e ėjams labai padeda į ai ių s ičių la iškos e minijos duomenų
bazės, ku ios nuola papildomos naujais la iškais e minais.
Gau a 2011-11-28
Valen īna Skujiņa
La ijos kalbos ins i u as (LU)
Akademijas lauk. 1, Riga, LV-1050, La ija
El. paš as [el. paš as apsaugo as]
Ilze I ēna Ilziņa
LU ma ema ikos i kompiu e ių mokslų ins i u as
Raiņa bul . 29, Riga, LV-1459, La ija
El. paš as [el. paš as apsaugo as]