The development of Latvian terminology under the impact of translation

3Te minologija | 2011 | 18 The De elopmen o La ian Te minology e imo po eikio VALENTĪNA SKUJIŅA La ijos kalbos ins i u as LU I L Z E I R E N A I L Z I Ņ A LU Ma ema ikos i kompiu e ių mokslų ins i u as Pag indiniai žodžiai: kon ak inė kalba, e in ojo žinios i įgūdžiai, suski s ymo me odas, są okų e minų inkinys, e minų ko espondencija, e minologijos plė a, naujų žodžių sukū imas, naujų e minų sukū imas, eisingas e imas Įžanga La ijos kalbos i e minologijos ys ymasis ski ingais laikais bu o glaudžiai susijęs su į ai iomis kalbomis, pa yzdžiui, su okiečių kalba kele ą šim mečių, su usų kalba kele ą dešim mečių. Nuo XX a. pabaigos į la ių kalbą įsi e žė anglų e minologija. P ieš La ijai p isijungus p ie Eu opos Sąjungos, mes suda ėme e minologinių iš eklių in en o ių. Pe a einančius dešim me ų bu o išleis a daugiau nei 60 e minologijos s ičių žodynų (Skujiņa 2010, 2008/1). S aipsnyje nag inėjama la ių e minologijos plė a, a siž elgian į anglų kalbos, kaip pag indinės kon ak inės kalbos, į aką la ių e minologijos plė ai. T umpai apibūdinamos bū inos e ėjo žinios i įgūdžiai. Kad bū ų iš eng a nepag įs ų sinonimiškumo, aps a s omas koncep ualiai susijusių e minų inkinių suski s ymo me odas. Ap a iamas ISO e minologijos s anda ų naudojimo ski ingose s i yse e minų sukū imo p i alumas. In o macinių i komunikacinių echnologijų (IKT) s i is pasi ink a kaip e minologinio mone ų ilius acija (Ilziņa 2010). Žinios i įgūdžiai La ijoje, kaip i ki ose Eu opos Sąjungos als ybėse na ėse, angliškai pa ašy i dokumen ai i eks ai, ku iuose y a daug speci inės e minologijos, y a 4 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | La ijos e minologijos ys ymasis dažnai y a | unde  heImpac o T ansla ion in o macijos šal inis. Įs ojus į Eu opos Sąjungą, bend a imo anglų kalba p ocesas bu o išplės as. Kalbų paslaugų eikėjai in e ne e pasiūlė didžiulį e minologijos žodynų i duomenų bazių kiekį (Bo zo s, Ilziņa, Skujiņa, Vasiļje s 2006). Be eik kiek ienas e minas u i paaiškinimų inkinį, iš ku ių kiek ienas iš eiškia am ik as są okos sa ybes, a i inkančias am ik ą e mino naudojimą. Ve uo ojas u i pasi ink i inkamą. No in pasiek i abipusį sup a imą i pada y i iš adas, e ėjas i ki i e minų naudo ojai u i bū i oje pačioje p oblemos aiškinimo lygyje. Pag indinė šios užduo ies sėkmingo ykdymo p iemonė y a ge ai iš ys y a konk ečios s i ies e minologija. Ge os užsienio kalbos žinios nė a iskas, ką e ėjas u i u ė i. Jis aip pa u i bū i konk ečios s i ies specialis as, kad galė ų pasi ink i inkamiausią są okos e miną i jį p i aiky i kon eks u. Kiek ienos s i ies e minų inkinys u i bū i plė ojamas i obulinamas dėl nuola inio i in ensy aus naujų mokslinių s ičių ys ymosi. Bū ina as i a i ikimą ski ingų s ičių są okoms i e minams, iš eikš iems ski ingomis kalbomis, šiuo me u y a bū ina. Į ai iose kalbose y a daug poliseman inių žodžių (Skujiņa 2008/2). Tai na ū ali kalbos leksikos sa ybė, ačiau ji neigiamai eikia e imo p ocesą i gali sukel i są okos nesusip a imą bei kel i pa ojų šal inio eks o ikslumui i s a bui. Kad o iš eng ų, y imai padeda sude in i d iejų kalbų e minų seman iką, daugiausia naudojamą e imuose. Be o, galima paminė i, kad XX a. an oje pusėje La ijos e minologija bu o suku a a siž elgian į sis eminius e minų modelius i laikydamiesi mokslinių p incipų i naujų e minų kū imo eikala imų (Skujiņa, 2002). La ijos e minologijos e minų o ma imo modeliai iki šiol a lieka s a bų aidmenį e čian i ku ian naujus la ių e minus. Dėl skubaus e imo po eikio XX a. pabaigoje i XXI a. p adžioje, daugeliu a ejų kon eks as dik uoja, kokius e minus eikia naudo i. G upa imo me odas, naudojamas […]TERM-TO-TERM[…] MATCHS[…] sukū imui Šiuo me u g upa imo me odas aikomas e inan domeno speci inius e minus. No in a i ik i šį suski s ymo me odą, eikia nus a y i 5Te minologija | 2011 | 18 su są okomis susijusių e minų y a a ink i d iejose a imiausiose kon ak inėse kalbose (daugiausia anglų i la ių kalbose) i , a siž elgian į kiek ienos są okos esmines sa ybes i pašalinus ne eikalingus e minų sinonimus, mes žingsnis po žingsnio bandėme as i " e minų" a i ikimus, pi miausia mažiausiai d iejose kon ak inėse kalbose. Bu o pa eng as 12 la ių e minų inkinys, o sude inus juos su a i inkamomis anglų Righ now he ocus in La ia is on he quali y o scien i ic esea ch. kalbomis, aip pa bu o pa eng i pag indiniai mokslinio g iež umo bend ųjų k i e ijų e minai. Šių e minų y a ys g upės, kiek iena g upė susideda iš ke u ių e minų anglų i anglų kalbomis. La ų kalba: • bend ųjų k i e ijų e minai: iesos e ė […] pa iesums aikomumas […] lie ojamība nuoseklumas […] konsek en ums neu alumas […] nei ālums • kiekybinių s a egijos k i e ijų sąlygos: pa ikimumas […] no u īgums; saugumas idinis eisingumas idinis pama o ybė išo inis eisingumas išo inis pama o ybė objek y umas objek y umas • kokybinių s a egijos k i e ijų sąlygos: pa ikimumas […] icamība pe keliamumas […] pā nesamība pa ikimumas […] uz icamība pa i inamumas […] aps ip ināmība. No in nus a y i a i ik ies k i e ijų e minų lygiu, eikia p adė i nuo a i inkamų są okų analizės, esminių sa ybių a ankos i jų į ašymo į apib ėžimą. Pe šį p ocesą gali bū i naudinga nus a y i ski ingus kalbų nus a ymus. No ėdami ai pa i in i, galime išnag inė i pi miau minė ą kon as uojan į anglų i la ių k i e ijų e minų inkinį. Tai galima pasiek i ik uo a eju, jei a i inkami speci iniai e minai i subjek ai y a eisingai sude in i i nus a omas ski ingų kalbų e minų a i ikimas. Toliau pa eikiami okių e minų pa yzdžiai anglų i la ių kalbomis: 4 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | La ijos e minologijos ys ymasis o ma i y a | unde  heImpac o T ansla ion • in e na ionalisms, which in English and in La ian ha e a simila naudojami iš eikš i ą pačią są oką, p z.: neu alumas […] nei ali ā e, objek y umas […] objek i umas; • anglų žodžiai i la ių kalbiniai žodžiai, ku ie a s o auja pap as ai naudojamiems La ijos kilmės žodžiams i iš eiškia ą pačią są oką, p z.: aikomumas […] lie ojamība, pa i inamumas […] aps ip ība, pa ikimumas […] pa ikimumas, pe keliamumas […] pe nesimumas. Paž elkime į du skaičius, ku ie pa odo, kaip siek i eklamos lygybės i eng i anglų i la ių e minų sinonimų. 1 pa eikslas Anglų kalbos e minas " pa ikimumas " La ijos icamība uz icamība no u īgums d ošums sinonimai Anglų kalbos pa ikimumo i pa ikimumo ek i alen ai 2 pa eikslas Anglų kalbos e mino galiojimas La ijos icamība pama o ība alidi ā e sinonimai Anglų kalbos pa ikimumo ek i alen as Aukščiau esančiuose pa eiksluose pag indiniai anglų kalbos e minai y a ( ašomi s ambiomis aidėmis): pa ikimumas (1 pa eikslas) i galiojimas (2 pa eikslas). Kiek ienas pag indinis anglų kalbos e minas u i a i inkamą ek i alen ą la ių kalba ( ašomas ku sy iu ašymu): eliabil- 4Te minologija | 2011 | 18 i y u i ke u is sinonimus: icamība, uz icamība, no u īgums, d ošums, i alidi y u i is sinonimus: icamība, pama o ība, alidi ā e. Iš šių skaičių galima da y i iš adą, kad y a da du anglų i la ių e minai, ku ie u i am ik ą lygia e iškumą: pa ikimumas […] icamība i pa ikimumas […] uz icamība. Nepaisan o, la ių kalba e minas pama o ība y a pa ogiausias anglų kalbos e mino alidi y ek i alen as (la ių kalba anglų kalbos skolinimas alidi ā e ne ekomenduojamas). Išsky us e miną "pa ikimumas" (ku is la iškai u i du dalinius sinonimus), ki i a ejai ne u i sinonimų. Visi s ambiomis aidėmis nu ody i e minai (i anglų, i la ių) naudojami 12 pi miau minė ų k i e ijų e minų inkinyje. ISO s anda ų naudojimas Te minologija kaip iena iš eisingo e imo už ik inimo p iemonių Vienas ge iausių būdų už ik in i eisingus e imus į ai iose echnologijų, ekonomikos, socialinių mokslų i k . s i yse y a naudo i a p au inius e minologijos s anda us. Į s anda us gali susipažin i ne ik e minologai, be i isi, ku ie e imo da be naudoja e minologiją. Pag indinis Ta p au inių s anda ų ikslas - pa eik i sis emingą konk ečios s i ies są okų ap ašymą i paaiškin i e minų naudojimą šioje s i yje. Pag indinis Ta p au inių s anda ų ikslas - abs akčiai apibūdin i objek us į są okas, ku ios specialioje kalboje y a a s o aujamos pa adinimais i apibūdinamos apib ėžimais. Specialios kalbos pa adinimų inkinys suda o konk ečios s i ies e minologiją. Pa yzdžiui, aps a s ykime ISO e minologijos įgy endinimą e čian IKT dokumen us, nes, suku dami IKT e minus, u ėjome į eik i daugybę iššūkių (Bo zo s, Ilziņa 2003). Šie s anda ai y a suku i siekian u ė i ieningą požiū io ašką į IRT e minus, o pag indinis jų e imo ikslas - su eik i e ėjams p iemonę as i a i inkamų anglų e minų la ių ek i alen us. Nauji p ie aisai i naujos echnologijos p is a omi be eik kiek ieną dieną, o juos apibūdin i i as i inkamą La ijos pa adinimą ka ais y a gana sunku. Į edus naują e miną, mes s engiamės laiky is pag indinių me odų, ski ų ku i e minologiją, į auk ą į ISO 1087-1 e minologijos da bą. : 4 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | La ijos e minologijos ys ymasis • esamo | unde  heImpac o T ansla ion žodžių inkinio naudojimas i nauji mone os; • e minų sukū imas pe • he coining o e ms h ough abb e ia ion; eikšmės pe kėlimą iš ki os są okos; • e minų sukū imas pe a p au ines e minines paskolas. "IŠTEK e minų šal inis y a ISO 2382 s anda ų inkinys, ku į pa engė ""In o macinių echnologijų komi e as (TC4) ", ku iame pa eikiami ne ik duomenų o ganiza imo, ep ezen acijos, pa uošimo i apdo ojimo, be i kompiu e ių p og ama imo, p og ama imo kalbų, duomenų bazių i paski s y o duomenų apdo ojimo e minai." Visas šis in eg uo o duomenų apdo ojimo p ocesas a liekamas naudojan specialias p iemones i į ankius, nus a y us saugumo s anda uose, siekian už ik in i, kad bū ų a siž elgiama į duomenų apsaugą, ien isumą, kon idencialumą i au en i ika imą bei išlaiky as saugumo lygis. Šie s anda ai ne ik nus a o IRT e minus, be kiek ienas e minas papildomas apib ėžimu, odėl e imo užduo is y a pa ik in i, a pasi ink as e minas a i inka eks ą, ku iame jis naudojamas. Pe pas a uosius penke ius me us La ijos e minologai sukū ė maždaug 2500 La ijos IKT e minų, a i inkančių ISO 2382 s anda inius e minus. Be anksčiau suku ų IKT e minų duomenų bazių, šių e minų duomenų bazė y a labai e inga La ijos IKT e minologams i e ėjams (Ilziņa 2010). Nepaisan o, ne i ISO s anda o e minai neapima isų si uacijų, ku ios gali a si as i e čian eks ą, o ka ais jie apima i e minus, ku ie a spindi am ik ą me a o ą a slangą (Reizniece, Sīlis, Ilziņa, Bo zo s 2005). La ijos e minologijoje jie nė a laukiami, nes La ijos e minologai no ė ų inkamai sup as i e minų seman iką, ačiau me a o a odo am ik ą panašumą a p šių d iejų objek ų. Pas a uoju me u in o macija išsiplė ė nuo y imų i komunikacijos iki mokslo p oduk o, paska indama isapusišką po eikį suku i p iemones, ski as apsaugo i in o maciją nuo iš adingų kibe ne inių nusikal imų. Daug naujų e minų "jan" a klys, "piggyback en y", " o ha e been coined in his a ea, including some me apho s, like i us,T o- sca enge". Vi usas (la iškai ī uss) y a nepageidaujama p og ama, ku i p isijungia p ie ki ų kompiu e ių p og amų i , kai p ie jų pa enka, a lieka į ai ius nepageidaujamus eiksmus, p z., sugadina ailus, ka alogus, skaičia imo ezul a us i iš ynia a min į. 4Te minologija | 2011 | 18 T ojos a klys (la iškai T ojas zi gs) y a p og ama, ku i apsime a nekenksminga, be sukelia nesankcionuo ą duomenų inkimą, išk aipymą i sunaikinimą. "Piggyback en y" (la iškai pikpauniska piekļu e) y a ne eisė a p ieiga p ie duomenų apdo ojimo sis emos, naudojan įgalio o a o ojo eisė ą yšį. "Sca enge" (la iškai nesankcionē i akņā ies) y a ne eisė a smulkios in o macijos medžioklė pe likusius duomenis. Didžiulį La ijos IRT e minologijos iššūkį suda o anglų slangas, nes jo eikšmė dažnai y a nesup an ama. Nepaisan o, kadangi slangas ka ais gali iš eikš i a i inkamą i papli usią eikšmę, u ime sugal o i a i inkamą la ių e miną. Kaip pa yzdį galime paminė i du anglų žodžius, ku ie nep iklauso na ū aliam anglų kalbai, . y. olling i phishing. T olingas eiškia klaidingų a k ailų p anešimų siun imą į pokalbių kamba į, sukeldamas ki us pokalbių kamba yje esančius a o ojus a saky i i pada an juos į ikė inais i k ailais. La ų kalba šis e minas y a liekas diskusijas p o okēšana a ba āzēšana. Te minas "phishing" eiškia naudo ojų pa aukimą į inklą, užmaskuo ą kaip ik ųjų o ganizacijų s e aines, siekian ne eisė ai už iksuo i jų asmeninius duomenis. A i inkamas lo yniškas e minas y a pe sonas da u izmānīšana a ba pikšķe ēšana. Iš ados Kiek ienos s i ies e minų inkinys u i bū i suku as, nes nuola ys osi naujos mokslo s i ys. Šiuo me u bū ina as i sude inamumą su į ai iomis kalbomis iš eikš omis są okomis i e minomis. Dėl didelio a p au inio a pusa io yšio egzis uoja nuomonė, kad isi naujai sugal o i e minai daugiausia y a pasiskolin i. Nepaisan o, a liekan a i inkamų anglų i la ių e minų s uk ū inę seman inę analizę, mes nus a ėme, kad, kiek ai susiję su eikimu, dominuoja ge ai žinomi la ių kilmės e minai. Kai žodis a ojamas kaip e minas, s a bu, kad žodžio seman ikos eikšmė nep ieš a au ų są okai, ku ią jis iš eiškia. Ve imuose am ik u mas u pi menybė eikiama lo ynų a g aikų kilmės in e nacionalizmams, kad jų seman ika išlik ų okia pa i isose kalbose. Vienas ge iausių būdų už ik in i eisingus į ai ių s ičių e imus y a naudo i a p au inius e minologijos s anda us. 5 0 V. Skujiņa, I. I. Ilziņa | La ijos e minologijos ys ymasis | unde  heImpac o T ansla ion Pag indinis La ijos IKT e minologijos sukū imo užda inys y a į e in i, a bū ina į es i į ai ias anglų kalbos pasiskolinimo ūšis, . y. as i pusiaus y ą a p e minų, suku ų emian is La ijos žodžiais, i anglų kalbos pasiskolinimo. eFe ences Bo zo s J., Ilziņa I. 2003: Abou he Challenges o coining ICT Te ms. – Te minologya  heBeginningo  he Thi dMillennium, Vilnius: Ins i u e o he Li huanian Language, 14–20. Bo zo s J., Ilziņa I., Skujiņa V., Vasiļje s A. 2006: Te minology S anda ds in he Aspec o Ha moniza ion o In e na ional Te m da abase. – Te minologija 13,17–32. Ilziņa I. 2010: ISO s anda i un In o mācijas un komunikācijas ehnoloģijas e minoloģijas izs ādes pie e- dze. – Linguis icaLe ica19, 74–81. Reizniece D., Sīlis J., Ilziņa I., Bo zo s J. 2005: To use o no o use Me apho s in La ian ICT Te minol- ogy. – Pabal ijo au ų e minologijosp oblemosi Eu oposSąjunga,Vilnius: Ins i u e o he Li huanian Language, 108–119. Skujiņa V. 2010: A ī e minoloģijas komisijai – de iņdesmi . – La ijasZinā ņuakadēmijasVēs is,3./4. n ., 64. sēj., 128–131. Skujiņa V. 2008: Gadsim u pie edze alodai s a pnacionālās saziņas līdzekļa unkcijā (pa E. D ezenu). – Le onika.IIkong ess.Valodniecības aks i–2, Rīga: LZA, LU LaVI, RPIVA, 9–15. Skujiņa V. 2008: Some Lexicological Aspec s o Te minology and Te minog aphy. – Te minologija15,17–19. Skujiņa V. 2002: La iešu e minoloģijasizs ādesp incipi, Rīga: La ijas Zinā ņu akadēmija, LU La iešu a- lodas ins i ū s. Ve TIMo ĮTAKA LATVI Te MInoLOGIJos AIdAI S aipsnyje ap a iamos p oblemos, ku ios pas a aisiais dešim mečiais iškyla la ių e minologijai, susidu iančiai su didžiuliu į ai ių s ičių naujų e minų s au u, a einančiu iš anglų kalbos i bandančiu įsi i in i la ių kalboje. Te minologai i e ėjai u i susipažin i su naujomis žinių s i imis, ku i la iškų a i ikmenų suda ymo būdus i aisykles bei s eng is išlaiky i pusiaus y ą a p la iškų e minų i iš anglų kalbos pe imamų skolinių. Te minologams i e ėjams labai padeda į ai ių s ičių la iškos e minijos duomenų bazės, ku ios nuola papildomos naujais la iškais e minais. Gau a 2011-11-28 Valen īna Skujiņa La ijos kalbos ins i u as (LU) Akademijas lauk. 1, Riga, LV-1050, La ija El. paš as [el. paš as apsaugo as] Ilze I ēna Ilziņa LU ma ema ikos i kompiu e ių mokslų ins i u as Raiņa bul . 29, Riga, LV-1459, La ija El. paš as [el. paš as apsaugo as]