Te minologie | 2012 | 19 247
In e na ionale Wissenscha liche
Kon e enz Das Sp achg amma ik- und
Leksische Sys em, seine Funk ionali ä und No ma i i ä
SOL ITA LABANAUSKIENė
das li auische sp achins i u Šių me ų pa asa į La ischen Uni e si ä s
Humani a ischen Wissensscha s akul eka ed a und Bal ų kalbo y os ka ed a
und allgemeine es sp acho y os enciju Valodas g ama iskā un leksiskā sis ema, ās
su engė 48-ąją in e s au inę kon e o La is ikos und bal is ikos ab eilung La ians
unkcionali ā e un no ma ī ums (Kalbos g ama ische und leksikulinė sis ema, ih e
unk ion und no ma i i ä ), ü den bekann en la ewischen Sp achwissenscha le ,
olklo is , Li e a u wissenscha le und Me hodis en A u Uozku (A u s Ozols).
Ko o 1516 d. disku ie en in die Uni e si ä angekommen Be ich e eile aus Le lands,
Li auens, Russlands und Suomijos. Ry inė e s en Tages Teil wa gewidme A. Uozuolo
Pe sönlichkei und seine Tä igkei o enlegen. Oja as Lamas (Ojā s Lāms) be ich e e
A u as Uozuolas und le ischen li e a u ologija supažinde e mi
Wissenscha le a ikeln, die sind wich igūs, un e suchend mode nniąsias li e a u es
endencies Eu opa, unpublikuie e li e a u wissenscha ma e ialaga und le ischen
li e a u geschich s paskai e konspek ais. Ma a Vyksna (Mā a Vīksna) und Ri a
T eija sp achen übe La ians olklo o speiche s onden gespeiche nde a chy inę A.
Uozuolo Ma e ialien, bezeijančią y ėjo gebėjimą sudomin i olklo o inkimu jaunimą.
Raš ijas und musikos musiejaus (busche s Rainio Li e a ū as und kuns musiejus)
Ve e e in Ilona Miezy ė (Ilona Miezī e) umblick A. Uozuolo p o essionelle Ak i i ä en
(seine dak a o disse a ion, ski ą la ių liaudies dainų sin aksei) und sein pe sönliches
Leben. E e zähl e, dass in den le z en Jah en Lebens A. Uozuolas wa ange angen zu
sch eiben humo is ische pjesę, de en Haup handle s P o o yp wah scheinlich wa e
selbs , und ande e Ak eu e seine Kolleges kalbininkes. Spä e wu de die A bei
o gese z in zwei Sek ionen. In sekmoje Sek ion Sp achno minis Dzin a
Lelė-Rozen āle (Dzin a Lele-Rozen āle) und Ine a Baluodė (Ine a Balode) sp ach übe a.
ma in Pi inkų laikų pidžinizaciju, de cha ak e is isch wa pe nė ai egeliges sp echen
(Fa don Pa don)), de bal ijschen okiechischen Sp achen zu e wenden ((elemen en/g)
>j/) und k .
248 Sol i a Labanauskienė | In e na ionale wissenscha liche Kon e enz Kalbos
| i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas
g ama ische Rasuolė Vlada skienė e wähn e ak uelle P obleme de
Ve imungssp ache de Eu opäischen Union: Te minijos, Mo phologies, Syn axess
Themen. P anešėja be on e No wendigkei , sich um de Übe s imungssp ache
egelingum zu kümme n, da die Übe se zungen de Eu opäischen Union Dokumen en
unmi elba beein lussen geb inene li auischen Sp ache. R. Vlada skienės Wo en zu
sagen, bei übe schie en EU Dokumen e no wendig nich ne ol i om o iginalalo,
deshalb lange, komplizie en S uk u en, neaiškūs sakiniai aus EU Dokumen en allen
in li auisches Tex ą und keičia sa i as, Jah zehn e puoselė as adminis a i en
S ilaus Besonde hei en. Valda Salminia (Valda Salmiņa) in ih em Be ich ich e e
Au me ksamkei au die Tendenz des Ve b auchs a mėnų namens la ieschen
Sp aches pa allelischen Fo ms Exis ie ung und ih e U sache.
li auische Sp ache neuežodžių Da enyn p äsen ie e Ri a Miliūnai ė.
Kalbininkė akzen ie e heo e ische und angewand e P ojek e: eine
Da enbank zu e s ellen, in de s ändig s appi eine neue li auische Sp ache
leksiką und ilgaui, du ch üh end wissenscha liche Un e suchungen,
o enlich en sys ema isches Leksikosbild. Naujazodžių Angabenynas, sag R.
Miliūnai ės, e laub zu machen Schluss, dass li auische Sp ache ha
genügend das de yblichen Ausgalių a spaug en und zu be iedig en pačius
e schiedeni iausius sie ben ojančios Gesellscha Bedü nisse. An oje
sek ionen G ama ika und leksika B onius Maskuliūnas behandel e XVIII
Jah hunde s, de is bene eine wenigs ens ausgi e li auische
ašomosios Sp ache aidos pe ioden, Tex e. Smulkliche e umblick e e einen
li auischen sch i omosios Sp aches a osenes Aspek e lexi i ä s
aišką. Anna F ydenbe ga (Anna F īdenbe ga) e klä ino la ians Sp ache
p eesagas -ība (-yba) da inių mo y aciju zue s hohohoho la ių kalbininko
sch i s elle s Geo go Mancelio A bei en. Jaunosios kalbininkes Meinung
nach, Besonde hei enbenamungen mi Be assung *-ībā als einzelne Wo zeugenda ybos Typus cha ak e is isch genau bal ische Sp achen.
Rolando K egždžio Be ich wa bes imm li auische Sp ache leksemų
g amma ische Fo m es s ellungs Me hodiken, g undigama semasiologine
Analyse, die wich ig nich nu es s ellend Wo es e imologiją, abe und
kodi izie end seine g amma ische Bedeu ung, ak ualisie ung.
Lienė Ma kus-Na ila (Liene Ma kus-Na ila) sp ach übe ge manismus
südwaka ie Ku žemės a mėse, ih e K edi inimosi Quellen. Sie wies
da au , dass Teil ge manismen sind lebybingi und XXI a. beg i en
a mnissen indandi ih e phe iniai und mo ologiniai a ian en.
Un e de Auss ellung A u u Uozuol […] 100 e ö nung Dzin a Paeglė
(Dzin a Paegle) e zähl e übe ü me š ą A. Uozuolo me hodikos
hand aš į, und Lidija Leikuma übe A. Uozuolo la ians Sp ache
Leh konzep ions ak uali ä heu e.
249Te minologie | 2012 | 19
Popie inė Kon e enz Teil wa gewidme Mamm sp achsp oblemen
übe s y i. Ina Boikienė und Nadežda Še elio a ap a ė mokinių kū ybinių
gebėjimų ugdymą gim osios ( usų) Sp ache Lek ionen. Lau Be ich en,
p oblem ak uali dami , dass k ea i bischen Fähigkei en ugdnis is
wich ige Bedingung la inend Schüle nis Pe sönlichkei .
Die F agen de Bildung Quali ä Le lands an e schiedenen Aspek en
übe blick e la ianische Sp ache agen ū as Bildungs e wal ungssk anken
me hodininkä Vine a Vai adė (Vine a Vai ade). Išnage n nachdem einige
Ve lage ausge u enes le ischen Sp ach Leh mi el, ü die 59 Klasse, mach e
sie Schluss: a) gib es ein gemeinsames Ve s ändnis übe Le n ähigkei en; b)
den Schüle n we den nich angebo en Au gaben e olgungsbeispiele und eiga;
c) ehl selbe ankiško Le nen ähigkei en ugdymo und k . Ing ida Balčiūnienė
und Gin a a Po ilai ienė p äsen ie e išliojo e zählungs ugdymo, passie end
pa eikslėlių sekas, me odiką. Viel Au me ksamkei widme e
Au gabenkon ex em, de dem Kind zusä zliche Möglichkei en bie e besse
zu beg ei en išliojo e zählungs Funk ionen, S uk u und Regeln. E elina
Zilgal ė (E elīna Zilgal e) e ws e e dalely ės und p ie eiksmio
e eilungsk i e ium, umblickge e p obleminie Fälle. Sek ion Leksika und
Te minologija lesen d ei Be ich e, in denen behandel e e P lanzen-Namen.
Laimu ė Baluodė (Laimu e Balode) analysie e, wie e wende wi d julius
apelia i in Le isches oponimikoje. De e s e Teil de Be ich e s a ung
wa gewidme Objek en, denen nennen e wende wi d leksema liepa,
p obėgšmais angesehen a in o o a džių nominaciju, zwei em Teil au o ė behandel e des Wo es liepa edinius.
P anešung La ių liaudies dainų leksika lie u iškai: medžių pa adinimai
skai ė Regina K ašy ė. Medžiagā be ich e e inko aus la ians liaudies
lauens eks üsse gese z Lekia mano ži gelis (1989; Sigi as Geda) und s ell e
es , dass in Übe se zungen meis ens zu indende benennung des me zis
ąžuolas, pe pus ečiau be žas.
Übe die Flo os de Bal ischen Lände lie u iškus und la iškus P lanzens
genčių Namen sp ach Sol i a Labanauskienė. Sie bedie e da ybiisch
nescheidomus genčių namen, da inius und dū inius, zeig e ih e gemeins yben
und un e schiedenscha en. Le z e diese Sek ions Ine os Be no os
Be ich wa bes imm kulina ischen Te minen in e s en le ischen Sp ache
ausgegebenen Kochėjų Büche n zu besp echen. Den zwei en Tag de
Kon e enz begann Diana Lai eniecė (Diāna Lai eniece) und No munds
Dzin a s (No munds Dzin a s) (La ijas Uni e si ä ). P anešėjai
umblickge e A. Uozuolo einnašą in le ischen Sp ache Leh me odik. In a
U bano iča p äsen ie e signi ikan es A. Uozuolo sp acho y os Geschich sma e ial, die e lek ie Eu opäische S uk u alismus idėjų En wicklung.
250 Sol i a Labanauskienė | In e na ionale wissenscha liche Kon e enz Kalbos
| i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas
g ama ische G ama ikos sek ions Be ich en wa en behandel zu we den
Mo phologies und Syn axés F agen. Lyga Vogina (Līga Vogina) besp ech e A. Uozuolo
beme kėjim wegen Sa zins seman ikos. Meis ens synakses Themen, pasak
p anešėjos, un e such sich sp achnieka dak a o dise a ion Klasikischen la ių
liaudies dainų synakses F agen. Oi as le ische Sp achsyn axp äblem
be ich ungen disku ė Na alija Pe ko a (Sa ybinių į a džių i naudininko linksnis
Ve wendung in la iškuose Saknissen mi ne eiksmažodiniais p edika ais), Lienė
Kal iša (Liene Kal iša) (Reikiamybės Kalaka und nuos e idencialumas) und Linda Apsė
(Linda Apse) (P ielinksnio ANT bedeu nissen und a osenes Eigenscha en).
Gi a Elksny ė (Gi a Elksnī e) las eine Be ich e s a ung übe eignadige
Wo e bindungen in XVII. Wö e büche n. P anešėja ligino Geo go Mancelio,
Janio Langijo (Jānis Langijs) und K is o o o Fy eke io (K is o o s Fī eke s)
Wo ynen benu z o us diese Wo es junginių sin aksinių yšių ipus.
Leksikos und leksikog aphijas sek ionen B igi a Bušmanė sp ach übe
eiksmažodžio algy i seman iką. Sie en hüll e, dass a mėse egis ie en
dieses Wo es Synonyme können zeigen Handlungsin ensi ä , G ei į, Du mę,
būdą und pan. Janina Š amba y ė-Valužienė p äsen ie e o be ei e es Ma o
Slančiausko und sein bend ada bių pasakojamosios au osakos leksikos
is o inį ā dyną, in dem die Leksika No dli uaniens o ges ell wi d.
F azeologische Ve gleichimus in le ischen liaudies lainene e e a o Ilga Migla.
Ano y ėjos, in seinen A bei en A. Uozuolas Lis eij, welche P lanzen- und
Baumennamenscha en y auja le ischen liaudies Liede n: liepa, ąžuolas, ožė,
gėlė. Viole a Če nė be ich e e behandel e musikos Ins umen en benennungen
pa eikigung aiškinamajame Lie u ių kalbos wö e ne, ich e au ih e
seman ischen Da en und ilus a ionen elden. XIX. a. EndeXX a. An angs e s e
Häl e li auische Ma hema ik e minies o ma imosi a psnį und e s e e
d uckdin en li auischen a i me ikos ado ėlių e miniją ap a ė Diana
Šilob i ai ė. Sie e glich zeichne ische Gesellscha sak eu en Po ilo
Ma ulionio, Jono Spudulio und Pe o Vileišio Füh ungėlius, üh e eine
ma hema os e minų analizę. Popie inėje Fone ikos sek ionen gesp ochen
wu de übe akus ische le ischen Sp ache Ge äusche Zeichen. Be ich e
da übe las Ju is G igo jews (La ių kalbos šoninių p iebalsių i ib an ų
akus inės ypa ybės), Inesė Ind ičanė (Inese Ind ičāne) (Dusliųjų a ika ų
Ju isc,/č/ und p iebalsių Ju is s s/ š/ a sky imas), Sol eiga Čei anė (Sol eiga
Čei ane) (Fo mančių pe eigų pa-
251Te minologie | 2012 | 19 e gleichung: CV ode VC). Ilzė Auzinia (Ilze
Auziņa), Gun a Nešpo ė (Gun a Nešpo e) und Baiba Sauly ė (Baiba Saulī e)
e zähl en übe das Lese ex -Sp achin ona ion.
An ojede sek ionen de Sp ache no mie ung agen g ildeno Dzin a Šulcė
(Dzin a Šulce). Sie behandel e 19331942 m. Rygos La ių d augijos Kalbo y os
Schä s si zungen P o okolle. P anešėja p äsen ie e Janio Endzelyno
(Jānis Endzelīns) Meinung einzelne g amma ische Fo mens Da ybos,
a osens und Sch i ungs agen.
Dai a Mu mulai y ė sp ache e, wie Lie u ių kalbos ins i u e o ganisie em
Bend inės lie u ių kalbos odyne s ebamasi be olgen sis emiškumo P inzipo
p äsen ie end edinius, mi welchen Schwie igkei en kon on ie . Nag inė i
d eie A en ediniai: eiksmažodžių bei a dažodžių abs ak e, deminu y ai
und ediniai mi P ädėliu nich -.
Vilija Sakalauskienė behandel e synonymischen Bedeu ungen
angegimsp oblemen aškinamuosie en li auischen sp achwö chne n. Ih e
Meinung nach zeigen au kommende Diskussionen, dass das
Synonymi ä sp oblem wi d seh ak ual. Das e čia neu zu ich en Auge in
synonymie und Synonym samp a ä, übe blicken schon ausgegebene
Wö e büche und besonde s sein akyliem o be ei ung neue . La ių
Wissenscha le in Olga Uozuolinia (Olga Ozoliņa) in ih em Be ich behandel e
mi le ezei en bend inę p ancūzische Sp ache. Abschließende
Kon e enzbe ich e wa en bes imm A. Uozuolo synaksės A bei en. And a
Kalnača las Be ich ung Heu eische A u o Uozuolo anali ini debi y o
in e p e a ion, o Ilzė Lomanė (Ilze Lokmane) A u Uozuolas und p oblemische
gegenwä ige Syn axess agen. In e na ionale hema ische A. Uozuolo
Kon e en ionen in Rygo we den o ganisie sei 1965 m., ad Ve ans al e
e en zu ieß und olgenden Jah en. Ve ö en lich Kon e enzbe ich en Thesiën-Sammlung.
Emp angen 2012-11-16
Sol i a Labanauskienė
li auischen Sp achins i u
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. Pos [email p o ec ed]
