Tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbos gramatinė ir leksinė sistema, jos funkcionalumas ir normatyvumas“

Te minologie | 2012 | 19 247 In e na ionale Wissenscha liche Kon e enz Das Sp achg amma ik- und Leksische Sys em, seine Funk ionali ä und No ma i i ä SOL ITA LABANAUSKIENė das li auische sp achins i u Šių me ų pa asa į La ischen Uni e si ä s Humani a ischen Wissensscha s akul eka ed a und Bal ų kalbo y os ka ed a und allgemeine es sp acho y os enciju Valodas g ama iskā un leksiskā sis ema, ās su engė 48-ąją in e s au inę kon e o La is ikos und bal is ikos ab eilung La ians unkcionali ā e un no ma ī ums (Kalbos g ama ische und leksikulinė sis ema, ih e unk ion und no ma i i ä ), ü den bekann en la ewischen Sp achwissenscha le , olklo is , Li e a u wissenscha le und Me hodis en A u Uozku (A u s Ozols). Ko o 1516 d. disku ie en in die Uni e si ä angekommen Be ich e eile aus Le lands, Li auens, Russlands und Suomijos. Ry inė e s en Tages Teil wa gewidme A. Uozuolo Pe sönlichkei und seine Tä igkei o enlegen. Oja as Lamas (Ojā s Lāms) be ich e e A u as Uozuolas und le ischen li e a u ologija supažinde e mi Wissenscha le a ikeln, die sind wich igūs, un e suchend mode nniąsias li e a u es endencies Eu opa, unpublikuie e li e a u wissenscha ma e ialaga und le ischen li e a u geschich s paskai e konspek ais. Ma a Vyksna (Mā a Vīksna) und Ri a T eija sp achen übe La ians olklo o speiche s onden gespeiche nde a chy inę A. Uozuolo Ma e ialien, bezeijančią y ėjo gebėjimą sudomin i olklo o inkimu jaunimą. Raš ijas und musikos musiejaus (busche s Rainio Li e a ū as und kuns musiejus) Ve e e in Ilona Miezy ė (Ilona Miezī e) umblick A. Uozuolo p o essionelle Ak i i ä en (seine dak a o disse a ion, ski ą la ių liaudies dainų sin aksei) und sein pe sönliches Leben. E e zähl e, dass in den le z en Jah en Lebens A. Uozuolas wa ange angen zu sch eiben humo is ische pjesę, de en Haup handle s P o o yp wah scheinlich wa e selbs , und ande e Ak eu e seine Kolleges kalbininkes. Spä e wu de die A bei o gese z in zwei Sek ionen. In sekmoje Sek ion Sp achno minis Dzin a Lelė-Rozen āle (Dzin a Lele-Rozen āle) und Ine a Baluodė (Ine a Balode) sp ach übe a. ma in Pi inkų laikų pidžinizaciju, de cha ak e is isch wa pe nė ai egeliges sp echen (Fa don Pa don)), de bal ijschen okiechischen Sp achen zu e wenden ((elemen en/g) >j/) und k . 248 Sol i a Labanauskienė | In e na ionale wissenscha liche Kon e enz Kalbos | i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas g ama ische Rasuolė Vlada skienė e wähn e ak uelle P obleme de Ve imungssp ache de Eu opäischen Union: Te minijos, Mo phologies, Syn axess Themen. P anešėja be on e No wendigkei , sich um de Übe s imungssp ache egelingum zu kümme n, da die Übe se zungen de Eu opäischen Union Dokumen en unmi elba beein lussen geb inene li auischen Sp ache. R. Vlada skienės Wo en zu sagen, bei übe schie en EU Dokumen e no wendig nich ne ol i om o iginalalo, deshalb lange, komplizie en S uk u en, neaiškūs sakiniai aus EU Dokumen en allen in li auisches Tex ą und keičia sa i as, Jah zehn e puoselė as adminis a i en S ilaus Besonde hei en. Valda Salminia (Valda Salmiņa) in ih em Be ich ich e e Au me ksamkei au die Tendenz des Ve b auchs a mėnų namens la ieschen Sp aches pa allelischen Fo ms Exis ie ung und ih e U sache. li auische Sp ache neuežodžių Da enyn p äsen ie e Ri a Miliūnai ė. Kalbininkė akzen ie e heo e ische und angewand e P ojek e: eine Da enbank zu e s ellen, in de s ändig s appi eine neue li auische Sp ache leksiką und ilgaui, du ch üh end wissenscha liche Un e suchungen, o enlich en sys ema isches Leksikosbild. Naujazodžių Angabenynas, sag R. Miliūnai ės, e laub zu machen Schluss, dass li auische Sp ache ha genügend das de yblichen Ausgalių a spaug en und zu be iedig en pačius e schiedeni iausius sie ben ojančios Gesellscha Bedü nisse. An oje sek ionen G ama ika und leksika B onius Maskuliūnas behandel e XVIII Jah hunde s, de is bene eine wenigs ens ausgi e li auische ašomosios Sp ache aidos pe ioden, Tex e. Smulkliche e umblick e e einen li auischen sch i omosios Sp aches a osenes Aspek e lexi i ä s aišką. Anna F ydenbe ga (Anna F īdenbe ga) e klä ino la ians Sp ache p eesagas -ība (-yba) da inių mo y aciju zue s hohohoho la ių kalbininko sch i s elle s Geo go Mancelio A bei en. Jaunosios kalbininkes Meinung nach, Besonde hei enbenamungen mi Be assung *-ībā als einzelne Wo zeugenda ybos Typus cha ak e is isch genau bal ische Sp achen. Rolando K egždžio Be ich wa bes imm li auische Sp ache leksemų g amma ische Fo m es s ellungs Me hodiken, g undigama semasiologine Analyse, die wich ig nich nu es s ellend Wo es e imologiją, abe und kodi izie end seine g amma ische Bedeu ung, ak ualisie ung. Lienė Ma kus-Na ila (Liene Ma kus-Na ila) sp ach übe ge manismus südwaka ie Ku žemės a mėse, ih e K edi inimosi Quellen. Sie wies da au , dass Teil ge manismen sind lebybingi und XXI a. beg i en a mnissen indandi ih e phe iniai und mo ologiniai a ian en. Un e de Auss ellung A u u Uozuol […] 100 e ö nung Dzin a Paeglė (Dzin a Paegle) e zähl e übe ü me š ą A. Uozuolo me hodikos hand aš į, und Lidija Leikuma übe A. Uozuolo la ians Sp ache Leh konzep ions ak uali ä heu e. 249Te minologie | 2012 | 19 Popie inė Kon e enz Teil wa gewidme Mamm sp achsp oblemen übe s y i. Ina Boikienė und Nadežda Še elio a ap a ė mokinių kū ybinių gebėjimų ugdymą gim osios ( usų) Sp ache Lek ionen. Lau Be ich en, p oblem ak uali dami , dass k ea i bischen Fähigkei en ugdnis is wich ige Bedingung la inend Schüle nis Pe sönlichkei . Die F agen de Bildung Quali ä Le lands an e schiedenen Aspek en übe blick e la ianische Sp ache agen ū as Bildungs e wal ungssk anken me hodininkä Vine a Vai adė (Vine a Vai ade). Išnage n nachdem einige Ve lage ausge u enes le ischen Sp ach Leh mi el, ü die 59 Klasse, mach e sie Schluss: a) gib es ein gemeinsames Ve s ändnis übe Le n ähigkei en; b) den Schüle n we den nich angebo en Au gaben e olgungsbeispiele und eiga; c) ehl selbe ankiško Le nen ähigkei en ugdymo und k . Ing ida Balčiūnienė und Gin a a Po ilai ienė p äsen ie e išliojo e zählungs ugdymo, passie end pa eikslėlių sekas, me odiką. Viel Au me ksamkei widme e Au gabenkon ex em, de dem Kind zusä zliche Möglichkei en bie e besse zu beg ei en išliojo e zählungs Funk ionen, S uk u und Regeln. E elina Zilgal ė (E elīna Zilgal e) e ws e e dalely ės und p ie eiksmio e eilungsk i e ium, umblickge e p obleminie Fälle. Sek ion Leksika und Te minologija lesen d ei Be ich e, in denen behandel e e P lanzen-Namen. Laimu ė Baluodė (Laimu e Balode) analysie e, wie e wende wi d julius apelia i in Le isches oponimikoje. De e s e Teil de Be ich e s a ung wa gewidme Objek en, denen nennen e wende wi d leksema liepa, p obėgšmais angesehen a in o o a džių nominaciju, zwei em Teil au o ė behandel e des Wo es liepa edinius. P anešung La ių liaudies dainų leksika lie u iškai: medžių pa adinimai skai ė Regina K ašy ė. Medžiagā be ich e e inko aus la ians liaudies lauens eks üsse gese z Lekia mano ži gelis (1989; Sigi as Geda) und s ell e es , dass in Übe se zungen meis ens zu indende benennung des me zis ąžuolas, pe pus ečiau be žas. Übe die Flo os de Bal ischen Lände lie u iškus und la iškus P lanzens genčių Namen sp ach Sol i a Labanauskienė. Sie bedie e da ybiisch nescheidomus genčių namen, da inius und dū inius, zeig e ih e gemeins yben und un e schiedenscha en. Le z e diese Sek ions Ine os Be no os Be ich wa bes imm kulina ischen Te minen in e s en le ischen Sp ache ausgegebenen Kochėjų Büche n zu besp echen. Den zwei en Tag de Kon e enz begann Diana Lai eniecė (Diāna Lai eniece) und No munds Dzin a s (No munds Dzin a s) (La ijas Uni e si ä ). P anešėjai umblickge e A. Uozuolo einnašą in le ischen Sp ache Leh me odik. In a U bano iča p äsen ie e signi ikan es A. Uozuolo sp acho y os Geschich sma e ial, die e lek ie Eu opäische S uk u alismus idėjų En wicklung. 250 Sol i a Labanauskienė | In e na ionale wissenscha liche Kon e enz Kalbos | i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas g ama ische G ama ikos sek ions Be ich en wa en behandel zu we den Mo phologies und Syn axés F agen. Lyga Vogina (Līga Vogina) besp ech e A. Uozuolo beme kėjim wegen Sa zins seman ikos. Meis ens synakses Themen, pasak p anešėjos, un e such sich sp achnieka dak a o dise a ion Klasikischen la ių liaudies dainų synakses F agen. Oi as le ische Sp achsyn axp äblem be ich ungen disku ė Na alija Pe ko a (Sa ybinių į a džių i naudininko linksnis Ve wendung in la iškuose Saknissen mi ne eiksmažodiniais p edika ais), Lienė Kal iša (Liene Kal iša) (Reikiamybės Kalaka und nuos e idencialumas) und Linda Apsė (Linda Apse) (P ielinksnio ANT bedeu nissen und a osenes Eigenscha en). Gi a Elksny ė (Gi a Elksnī e) las eine Be ich e s a ung übe eignadige Wo e bindungen in XVII. Wö e büche n. P anešėja ligino Geo go Mancelio, Janio Langijo (Jānis Langijs) und K is o o o Fy eke io (K is o o s Fī eke s) Wo ynen benu z o us diese Wo es junginių sin aksinių yšių ipus. Leksikos und leksikog aphijas sek ionen B igi a Bušmanė sp ach übe eiksmažodžio algy i seman iką. Sie en hüll e, dass a mėse egis ie en dieses Wo es Synonyme können zeigen Handlungsin ensi ä , G ei į, Du mę, būdą und pan. Janina Š amba y ė-Valužienė p äsen ie e o be ei e es Ma o Slančiausko und sein bend ada bių pasakojamosios au osakos leksikos is o inį ā dyną, in dem die Leksika No dli uaniens o ges ell wi d. F azeologische Ve gleichimus in le ischen liaudies lainene e e a o Ilga Migla. Ano y ėjos, in seinen A bei en A. Uozuolas Lis eij, welche P lanzen- und Baumennamenscha en y auja le ischen liaudies Liede n: liepa, ąžuolas, ožė, gėlė. Viole a Če nė be ich e e behandel e musikos Ins umen en benennungen pa eikigung aiškinamajame Lie u ių kalbos wö e ne, ich e au ih e seman ischen Da en und ilus a ionen elden. XIX. a. EndeXX a. An angs e s e Häl e li auische Ma hema ik e minies o ma imosi a psnį und e s e e d uckdin en li auischen a i me ikos ado ėlių e miniją ap a ė Diana Šilob i ai ė. Sie e glich zeichne ische Gesellscha sak eu en Po ilo Ma ulionio, Jono Spudulio und Pe o Vileišio Füh ungėlius, üh e eine ma hema os e minų analizę. Popie inėje Fone ikos sek ionen gesp ochen wu de übe akus ische le ischen Sp ache Ge äusche Zeichen. Be ich e da übe las Ju is G igo jews (La ių kalbos šoninių p iebalsių i ib an ų akus inės ypa ybės), Inesė Ind ičanė (Inese Ind ičāne) (Dusliųjų a ika ų Ju isc,/č/ und p iebalsių Ju is s s/ š/ a sky imas), Sol eiga Čei anė (Sol eiga Čei ane) (Fo mančių pe eigų pa- 251Te minologie | 2012 | 19 e gleichung: CV ode VC). Ilzė Auzinia (Ilze Auziņa), Gun a Nešpo ė (Gun a Nešpo e) und Baiba Sauly ė (Baiba Saulī e) e zähl en übe das Lese ex -Sp achin ona ion. An ojede sek ionen de Sp ache no mie ung agen g ildeno Dzin a Šulcė (Dzin a Šulce). Sie behandel e 19331942 m. Rygos La ių d augijos Kalbo y os Schä s si zungen P o okolle. P anešėja p äsen ie e Janio Endzelyno (Jānis Endzelīns) Meinung einzelne g amma ische Fo mens Da ybos, a osens und Sch i ungs agen. Dai a Mu mulai y ė sp ache e, wie Lie u ių kalbos ins i u e o ganisie em Bend inės lie u ių kalbos odyne s ebamasi be olgen sis emiškumo P inzipo p äsen ie end edinius, mi welchen Schwie igkei en kon on ie . Nag inė i d eie A en ediniai: eiksmažodžių bei a dažodžių abs ak e, deminu y ai und ediniai mi P ädėliu nich -. Vilija Sakalauskienė behandel e synonymischen Bedeu ungen angegimsp oblemen aškinamuosie en li auischen sp achwö chne n. Ih e Meinung nach zeigen au kommende Diskussionen, dass das Synonymi ä sp oblem wi d seh ak ual. Das e čia neu zu ich en Auge in synonymie und Synonym samp a ä, übe blicken schon ausgegebene Wö e büche und besonde s sein akyliem o be ei ung neue . La ių Wissenscha le in Olga Uozuolinia (Olga Ozoliņa) in ih em Be ich behandel e mi le ezei en bend inę p ancūzische Sp ache. Abschließende Kon e enzbe ich e wa en bes imm A. Uozuolo synaksės A bei en. And a Kalnača las Be ich ung Heu eische A u o Uozuolo anali ini debi y o in e p e a ion, o Ilzė Lomanė (Ilze Lokmane) A u Uozuolas und p oblemische gegenwä ige Syn axess agen. In e na ionale hema ische A. Uozuolo Kon e en ionen in Rygo we den o ganisie sei 1965 m., ad Ve ans al e e en zu ieß und olgenden Jah en. Ve ö en lich Kon e enzbe ich en Thesiën-Sammlung. Emp angen 2012-11-16 Sol i a Labanauskienė li auischen Sp achins i u P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. Pos [email p o ec ed]