Tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbos gramatinė ir leksinė sistema, jos funkcionalumas ir normatyvumas“

247Te minologija | 2012 | 19 Ta p au inė mokslinė kon e encija Kalbosg ama inėi leksinėsis ema, jos unkcionalumasi no ma y umas SOL ITA LABANAUSKIENė Lie u iųkalbosins i u as Šių me ų pa asa į La ijos uni e si e o Humani a inių mokslų akul e- o La is ikos i bal is ikos sky iaus La ių i bend osios kalbo y os ka ed a i Bal ų kalbo y os ka ed a su engė 48-ąją a p au inę kon e- enciją Valodasg ama iskāunleksiskāsis ema, ās unkcionali ā eunno ma- ī ums (Kalbosg ama inėi leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y u- mas), ski ą žymiam la ių kalbininkui, olklo is ui, li e a ū ologui i me- odininkui A u ui Uozuolui (A u s Ozols). Ko o 15–16 d. disku uo i į uni e si e ą a yko p anešėjai iš La ijos, Lie u os, Rusijos i Suomijos. Ry inė pi mosios dienos dalis bu o ski a A. Uozuolo asmenybei i jo eiklai a skleis i. Oja as Lamas (Ojā s Lāms) p anešime A u asUozuolas i la iųli e a ū ologija supažindino su mokslininko s aipsniais, ku ie y a s a būs, i ian mode niąsias li e a ū os endencijas Eu opoje, nepublikuo- a li e a ū os mokslo medžiaga i la ių li e a ū os is o ijos paskai ų kons- pek ais. Ma a Vyksna (Mā a Vīksna) i Ri a T eija kalbėjo apie La ių olklo o saugyklos onduose saugomą a chy inę A. Uozuolo medžiagą, liudijančią y ėjo gebėjimą sudomin i olklo o inkimu jaunimą. Raš ijos i muzikos muziejaus (bu ęs Rainio Li e a ū os i meno muziejus) a s o- ė Ilona Miezy ė (Ilona Miezī e) apž elgė p o esinę A. Uozuolo eiklą (jo dak a o dise aciją, ski ą la ių liaudies dainų sin aksei) i jo asmeninį gy enimą. Pasakojo, kad pasku iniais gy enimo me ais A. Uozuolas bu o p adėjęs ašy i humo is inę pjesę, ku ios pag indinio eikėjo p o o ipas eikiausiai bu o jis pa s, o ki i eikėjai – jo kolegės kalbininkės. Vėliau da bas bu o ęsiamas d iejose sekcijose. Pi moje sekcijoje Kalbos no minimas Dzin a Lelė-Rozen alė (Dzin a Lele-Rozen āle) i Ine a Ba- luodė (Ine a Balode) kalbėjo apie XIX a. ma ininkų laikų „pidžinizaciją“, ku iai bu o būdingas pe dė ai aisyklingas kalbėjimas (Fa don(= Pa don)), a o i Bal ijos okiečių kalbos elemen ai (/g/ > /j/) i k . 248 Sol i a Labanauskienė | Ta p au inė mokslinė kon e encija Kalbosg ama inė | i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas Rasuolė Vlada skienė paminėjo ak ualias Eu opos Sąjungos dokumen ų e imų kalbos a kybos p oblemas: e minijos, mo ologijos, sin aksės dalykus. P anešėja pab ėžė bū inumą ūpin is e imų kalbos aisyklingu- mu, kadangi Eu opos Sąjungos dokumen ų e imai iesiogiai eikia ben- d inę lie u ių kalbą. R. Vlada skienės žodžiais a ian , e čian ES doku- men us bū ina nenu ol i nuo o iginalo, odėl ilgi, sudė ingos s uk ū os, neaiškūs sakiniai iš ES dokumen ų pa enka į lie u išką eks ą i keičia sa i as, dešim mečius puoselė as adminis acinio s iliaus ypa ybes. Valda Salminia (Valda Salmiņa) sa o p anešime a k eipė dėmesį į a mė- nų a dų a ojimo endencijas la ių kalboje – pa alelinių o mų egzis- a imą i jų p iežas is. Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną p is a ė Ri a Miliūnai ė. Kal- bininkė akcen a o eo inius i aikomuosius p ojek o ikslus: suku i duo- menų bazę, joje nuola kaup i naująją lie u ių kalbos leksiką i ilgainiui, a liekan mokslinius y imus, a skleis i sis eminį šios leksikos aizdą. Nau- jažodžių duomenynas, pasak R. Miliūnai ės, leidžia da y i iš adą, kad lie u ių kalba u i už ek inai da ybinių išgalių a sinaujin i i enkin i pačius į ai iausius ją a ojančios isuomenės po eikius. An oje sekcijoje G ama ikai leksika B onius Maskuliūnas nag inėjo XVIII amžiaus, ku is y a bene ienas mažiausiai iš i ų lie u ių ašomosios kalbos aidos laiko a pių, eks us. Smulkiau jis apž elgė ieną lie u ių ašomosios kalbos a osenos aspek ą – e leksy umo aišką. Anna F ydenbe ga (Anna F īdenbe ga) aiškino la ių kalbos p iesagos -ība(-yba) da inių mo y aciją pi mojo la ių kalbininko ašy ojo Geo go Mancelio da buose. Jaunosios kalbininkės nuomone, ypa ybių pa adinimai su p iesaga *-ībākaip a ski as žodžių da ybos ipas būdingas bū en bal ų kalboms. Rolando K egždžio p anešimas bu o ski as lie u ių kalbos leksemų g ama inės o mos nus a ymo me odikos, g indžiamos semasiologine ana- lize, ku i s a bi ne ik nus a an žodžio e imologiją, be i kodi ikuojan jo g ama inę eikšmę, ak ualizacijai. Lienė Ma kus-Na ila (Liene Ma kus-Na ila) kalbėjo apie ge manizmus pie aka ių Ku žemės a mėse, jų skolinimosi šal inius. Ji nu odė, kad dalis ge manizmų y a gy ybingi i XXI a. p adžioje – a mėse andami jų one iniai i mo ologiniai a ian ai. Po pa odos A u uiUozuolui–100 a ida ymo Dzin a Paeglė (Dzin a Paegle) pasakojo apie užmi š ą A. Uozuolo me odikos ank aš į, o Lidija Leikuma – apie A. Uozuolo la ių kalbos mokymo koncepcijos ak ualumą šiandien. 249Te minologija | 2012 | 19 Popie inė kon e encijos dalis bu o ski a gim osios kalbos p oblemoms s a s y i. Ina Boikienė i Nadežda Še elio a ap a ė mokinių kū ybinių gebėjimų ugdymą gim osios ( usų) kalbos pamokose. Pasak p anešėjų, p oblema ak uali uo, jog kū ybinių gebėjimų ugdymas y a s a bi sąlyga la inan mokinio asmenybę. La ijos š ie imo kokybės klausimus į ai iais aspek ais apž elgė La ių kalbos agen ū os Š ie imo sky iaus me odininkė Vine a Vai adė (Vine a Vai ade). Išnag inėjusi kai ku ių leidyklų išleis as la ių kalbos mokymo p iemones, ski as 5–9 klasei, ji pada ė iš adas: a) nė a bend o sup a imo dėl mokymosi gebėjimų; b) mokiniams nesiūlomi užduočių a likimo pa yzdžiai i eiga; c) ūks a sa a ankiško mokymosi gebėjimų ugdymo i k . Ing ida Balčiūnienė i Gin a a Po ilai ienė p is a ė išliojo pasakojimo ugdymo, pasi elkian pa eikslėlių sekas, me odiką. Daug dėmesio sky ė užduo ies kon eks ui, ku is su eikia aikui papildomų galimybių ge iau su ok i išliojo pasakojimo unkcijas, s uk ū ą i aisykles. E elina Zilgal ė (E elīna Zilgal e) s a s ė dalely ės i p ie eiksmio sky- imo k i e ijus, apž elgė p obleminius a ejus. Sekcijoje Leksikai  e minologija skai y i ys p anešimai, ku iuose nag- inė i augalų a dai. Laimu ė Baluodė (Laimu e Balode) analiza o, kaip a ojamas lieposapelia y as La ijos oponimikoje. Pi moji p anešimo dalis bu o ski a objek ams, ku iems pa adin i a ojama leksema liepa, p obėgšmais paž elg a į ie o a džių nominaciją, an oje dalyje au o ė nag inėjo žodžio liepa edinius. P anešimą La iųliaudiesdainųleksikalie u iškai:medžiųpa adinimai skai ė Regina K ašy ė. Medžiagą p anešėja inko iš la ių liaudies dainų eks ų inkinio Lekiamanoži gelis(1989; e ė Sigi as Geda) i nus a ė, kad e imuose dažniausiai su inkamas medžio pa adinimas ąžuolas, pe - pus ečiau – be žas. Apie Bal ijosšalių lo oslie u iškus i la iškus augalų genčių a dus kalbėjo Sol i a Labanauskienė. Ji ap a ė da ybiškai neskaidomus genčių a dus, da inius bei dū inius, pa odė jų bend ybes i ski ybes. Pasku inis šios sekcijos Ine os Be no os p anešimas bu o ski as kuli- na ijos e minams pi mose la ių kalba išleis ose i ėjų knygose ap a i. An ąją kon e encijos dieną p adėjo Diana Lai eniecė (Diāna Lai eniece) i No mundas Dzin a as (No munds Dzin a s) (La ijos uni e si e as). P anešėjai apž elgė A. Uozuolo įnašą į la ių kalbos mokymo me odiką. In a U bano iča p is a ė eikšmingą A. Uozuolo kalbo y os is o ijos me- džiagą, ku i a spindi Eu opos s uk ū alizmo idėjų plė ą. 250 Sol i a Labanauskienė | Ta p au inė mokslinė kon e encija Kalbosg ama inė | i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas G ama ikossekcijos p anešimuose bu o nag inė i mo ologijos i sin- aksės klausimai. Lyga Vogina (Līga Vogina) ap a ė A. Uozuolo pas ebė- jimus dėl sakinio seman ikos. Daugiausia sin aksės dalykų, pasak p ane- šėjos, nag inėjama kalbininko dak a o dise acijoje Klasikiniųla iųliaudies dainųsin aksėsklausimai. Ki as la ių kalbos sin aksės p oblemas p ane- šimuose ap a ė Na alija Pe ko a (Na alia Pe ko a) (Sa ybiniųį a džiųi  naudininkolinksnio a ojimasla iškuosesakiniuosesune eiksmažodiniais p edika ais), Lienė Kal iša (Liene Kal iša) (Reikiamybėsnuosakai e iden- cialumas) i Linda Apsė (Linda Apse) (P ielinksnioANT eikšmiųi  a - osenosypa ybės). Gi a Elksny ė (Gi a Elksnī e) skai ė p anešimą apie būd a dinius žodžių junginius XVII a. žodynuose. P anešėja lygino Geo go Mancelio, Janio Langijo (Jānis Langijs) i K is o o o Fy eke io (K is o o s Fī eke s) žody- nuose a o us šių žodžių junginių sin aksinių yšių ipus. Leksikosi leksikog a ijos sekcijoje B igi a Bušmanė kalbėjo apie eiks- mažodžio algy iseman iką. Ji a skleidė, kad a mėse egis uo i šio žodžio sinonimai gali ody i eiksmo in ensy umą, g ei į, ukmę, būdą i pan. Janina Š amba y ė-Valužienė p is a ė engiamą Ma o Slančiausko i jo bend ada bių pasakojamosios au osakos leksikos is o inį žodyną, ku iame pa eikiama Šiau ės Lie u os leksika. Apie azeologinius palyginimus la ių liaudies dainose e e a o Ilga Mig- la. Ano y ėjos, sa o da buose A. Uozuolas iš a dija, kokie augalų i medžių pa adinimai y auja la ių liaudies dainose: liepa,ąžuolas, ožė,gėlė. Viole a Če nė p anešime nag inėjo muzikos ins umen ų pa adinimų pa eikimą aiškinamajame Lie u iųkalbosžodyne, a k eipdama dėmesį į jų seman inių duomenų i ilius acijų laukus. XIX a. pabaigos–XX a. p adžios pi mosios pusės lie u ių ma ema ikos e minijos o ma imosi a psnį i pi mųjų spausdin ų lie u iškų a i me i- kos ado ėlių e miniją ap a ė Diana Šilob i ai ė. Ji palygino žymių i- suomenės eikėjų Po ilo Ma ulionio, Jono Spudulio i Pe o Vileišio a- do ėlius, a liko ma ema ikos e minų analizę. Popie inėje Fone ikos sekcijoje kalbė a apie akus inius la ių kalbos ga - sų požymius. P anešimus apie ai skai ė Ju is G igo je as (Ju is G igo je s) (La iųkalbosšoniniųp iebalsiųi  ib an ųakus inėsypa ybės), Inesė In- d ičanė (Inese Ind ičāne) (Dusliųjųa ika ų/c/,/č/i p iebalsių/ s// š/ a sky imas), Sol eiga Čei anė (Sol eiga Čei ane) (Fo mančiųpe eigųpa- 251Te minologija | 2012 | 19 lyginimas:CVa VC). Ilzė Auzinia (Ilze Auziņa), Gun a Nešpo ė (Gun a Nešpo e) i Baiba Sauly ė (Baiba Saulī e) pasakojo apie skai omo eks o kalbos in onaciją. An ojoje sekcijoje kalbos no minimo klausimus g ildeno Dzin a Šul- cė (Dzin a Šulce). Ji nag inėjo 1933–1942 m. Rygos La ių d augijos Kalbo y os sky iaus posėdžių p o okolus. P anešėja p is a ė Janio Endze- lyno (Jānis Endzelīns) nuomonę a ski ų g ama inių o mų da ybos, a - osenos i ašybos klausimais. Dai a Mu mulai y ė kalbėjo, kaip Lie u ių kalbos ins i u e engiamame Bend inėslie u iųkalbosžodyne s engiamasi laiky is sis emiškumo p inci- po pa eikian edinius, su kokiais sunkumais susidu iama. Nag inė i ijų ūšių ediniai: eiksmažodžių bei a dažodžių abs ak ai, deminu y ai i ediniai su p iešdėliu ne-. Vilija Sakalauskienė ap a ė sinoniminių eikšmių pa eikimo p oblemas aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose. Jos nuomone, kylančios dis- kusijos odo, jog sinonimiškumo p oblema ampa labai ak uali. Tai e čia iš naujo a k eip i akis į sinonimiją i sinonimo samp a ą, pe žiū ė i jau išleis us žodynus i ypač bū i akyliems engian naujus. La ių mokslininkė Olga Uozuolinia (Olga Ozoliņa) sa o p anešime nag inėjo idu amžių bend inę p ancūzų kalbą. Baigiamieji kon e encijos p anešimai bu o ski i A. Uozuolo sin aksės da bams. And a Kalnača skai ė p anešimą ŠiandieninėA u oUozuoloana- li iniodebi y o in e p e acija, o Ilzė Lomanė (Ilze Lokmane) – A u as Uozuolasi p obleminiaidaba inėssin aksėsklausimai. Ta p au inės eminės A. Uozuolo kon e encijos Rygoje o ganizuojamos nuo 1965 m., ad engėjai susi ik i k iečia i ki ais me ais. Išleis as kon- e encijos p anešimų ezių inkinys. Gau a 2012-11-16 Sol i a Labanauskienė Lie u ių kalbos ins i u as P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius E. paš as [email p o ec ed]