247Te minologija | 2012 | 19
Ta p au inė mokslinė kon e encija
Kalbosg ama inėi leksinėsis ema,
jos unkcionalumasi no ma y umas
SOL ITA LABANAUSKIENė
Lie u iųkalbosins i u as
Šių me ų pa asa į La ijos uni e si e o Humani a inių mokslų akul e-
o La is ikos i bal is ikos sky iaus La ių i bend osios kalbo y os
ka ed a i Bal ų kalbo y os ka ed a su engė 48-ąją a p au inę kon e-
enciją Valodasg ama iskāunleksiskāsis ema, ās unkcionali ā eunno ma-
ī ums (Kalbosg ama inėi leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y u-
mas), ski ą žymiam la ių kalbininkui, olklo is ui, li e a ū ologui i me-
odininkui A u ui Uozuolui (A u s Ozols). Ko o 15–16 d. disku uo i į
uni e si e ą a yko p anešėjai iš La ijos, Lie u os, Rusijos i Suomijos.
Ry inė pi mosios dienos dalis bu o ski a A. Uozuolo asmenybei i jo
eiklai a skleis i. Oja as Lamas (Ojā s Lāms) p anešime A u asUozuolas
i la iųli e a ū ologija supažindino su mokslininko s aipsniais, ku ie y a
s a būs, i ian mode niąsias li e a ū os endencijas Eu opoje, nepublikuo-
a li e a ū os mokslo medžiaga i la ių li e a ū os is o ijos paskai ų kons-
pek ais. Ma a Vyksna (Mā a Vīksna) i Ri a T eija kalbėjo apie La ių
olklo o saugyklos onduose saugomą a chy inę A. Uozuolo medžiagą,
liudijančią y ėjo gebėjimą sudomin i olklo o inkimu jaunimą. Raš ijos
i muzikos muziejaus (bu ęs Rainio Li e a ū os i meno muziejus) a s o-
ė Ilona Miezy ė (Ilona Miezī e) apž elgė p o esinę A. Uozuolo eiklą (jo
dak a o dise aciją, ski ą la ių liaudies dainų sin aksei) i jo asmeninį
gy enimą. Pasakojo, kad pasku iniais gy enimo me ais A. Uozuolas bu o
p adėjęs ašy i humo is inę pjesę, ku ios pag indinio eikėjo p o o ipas
eikiausiai bu o jis pa s, o ki i eikėjai – jo kolegės kalbininkės.
Vėliau da bas bu o ęsiamas d iejose sekcijose. Pi moje sekcijoje Kalbos
no minimas Dzin a Lelė-Rozen alė (Dzin a Lele-Rozen āle) i Ine a Ba-
luodė (Ine a Balode) kalbėjo apie XIX a. ma ininkų laikų „pidžinizaciją“,
ku iai bu o būdingas pe dė ai aisyklingas kalbėjimas (Fa don(= Pa don)),
a o i Bal ijos okiečių kalbos elemen ai (/g/ > /j/) i k .
248 Sol i a Labanauskienė | Ta p au inė mokslinė kon e encija Kalbosg ama inė
| i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas
Rasuolė Vlada skienė paminėjo ak ualias Eu opos Sąjungos dokumen ų
e imų kalbos a kybos p oblemas: e minijos, mo ologijos, sin aksės
dalykus. P anešėja pab ėžė bū inumą ūpin is e imų kalbos aisyklingu-
mu, kadangi Eu opos Sąjungos dokumen ų e imai iesiogiai eikia ben-
d inę lie u ių kalbą. R. Vlada skienės žodžiais a ian , e čian ES doku-
men us bū ina nenu ol i nuo o iginalo, odėl ilgi, sudė ingos s uk ū os,
neaiškūs sakiniai iš ES dokumen ų pa enka į lie u išką eks ą i keičia
sa i as, dešim mečius puoselė as adminis acinio s iliaus ypa ybes.
Valda Salminia (Valda Salmiņa) sa o p anešime a k eipė dėmesį į a mė-
nų a dų a ojimo endencijas la ių kalboje – pa alelinių o mų egzis-
a imą i jų p iežas is.
Lie u ių kalbos naujažodžių duomenyną p is a ė Ri a Miliūnai ė. Kal-
bininkė akcen a o eo inius i aikomuosius p ojek o ikslus: suku i duo-
menų bazę, joje nuola kaup i naująją lie u ių kalbos leksiką i ilgainiui,
a liekan mokslinius y imus, a skleis i sis eminį šios leksikos aizdą. Nau-
jažodžių duomenynas, pasak R. Miliūnai ės, leidžia da y i iš adą, kad
lie u ių kalba u i už ek inai da ybinių išgalių a sinaujin i i enkin i pačius
į ai iausius ją a ojančios isuomenės po eikius.
An oje sekcijoje G ama ikai leksika B onius Maskuliūnas nag inėjo
XVIII amžiaus, ku is y a bene ienas mažiausiai iš i ų lie u ių ašomosios
kalbos aidos laiko a pių, eks us. Smulkiau jis apž elgė ieną lie u ių
ašomosios kalbos a osenos aspek ą – e leksy umo aišką.
Anna F ydenbe ga (Anna F īdenbe ga) aiškino la ių kalbos p iesagos
-ība(-yba) da inių mo y aciją pi mojo la ių kalbininko ašy ojo Geo go
Mancelio da buose. Jaunosios kalbininkės nuomone, ypa ybių pa adinimai
su p iesaga *-ībākaip a ski as žodžių da ybos ipas būdingas bū en bal ų
kalboms.
Rolando K egždžio p anešimas bu o ski as lie u ių kalbos leksemų
g ama inės o mos nus a ymo me odikos, g indžiamos semasiologine ana-
lize, ku i s a bi ne ik nus a an žodžio e imologiją, be i kodi ikuojan
jo g ama inę eikšmę, ak ualizacijai.
Lienė Ma kus-Na ila (Liene Ma kus-Na ila) kalbėjo apie ge manizmus
pie aka ių Ku žemės a mėse, jų skolinimosi šal inius. Ji nu odė, kad
dalis ge manizmų y a gy ybingi i XXI a. p adžioje – a mėse andami
jų one iniai i mo ologiniai a ian ai.
Po pa odos A u uiUozuolui–100 a ida ymo Dzin a Paeglė (Dzin a
Paegle) pasakojo apie užmi š ą A. Uozuolo me odikos ank aš į, o Lidija
Leikuma – apie A. Uozuolo la ių kalbos mokymo koncepcijos ak ualumą
šiandien.
249Te minologija | 2012 | 19
Popie inė kon e encijos dalis bu o ski a gim osios kalbos p oblemoms
s a s y i. Ina Boikienė i Nadežda Še elio a ap a ė mokinių kū ybinių
gebėjimų ugdymą gim osios ( usų) kalbos pamokose. Pasak p anešėjų,
p oblema ak uali uo, jog kū ybinių gebėjimų ugdymas y a s a bi sąlyga
la inan mokinio asmenybę.
La ijos š ie imo kokybės klausimus į ai iais aspek ais apž elgė La ių
kalbos agen ū os Š ie imo sky iaus me odininkė Vine a Vai adė (Vine a
Vai ade). Išnag inėjusi kai ku ių leidyklų išleis as la ių kalbos mokymo
p iemones, ski as 5–9 klasei, ji pada ė iš adas: a) nė a bend o sup a imo dėl
mokymosi gebėjimų; b) mokiniams nesiūlomi užduočių a likimo pa yzdžiai
i eiga; c) ūks a sa a ankiško mokymosi gebėjimų ugdymo i k .
Ing ida Balčiūnienė i Gin a a Po ilai ienė p is a ė išliojo pasakojimo
ugdymo, pasi elkian pa eikslėlių sekas, me odiką. Daug dėmesio sky ė
užduo ies kon eks ui, ku is su eikia aikui papildomų galimybių ge iau
su ok i išliojo pasakojimo unkcijas, s uk ū ą i aisykles.
E elina Zilgal ė (E elīna Zilgal e) s a s ė dalely ės i p ie eiksmio sky-
imo k i e ijus, apž elgė p obleminius a ejus.
Sekcijoje Leksikai  e minologija skai y i ys p anešimai, ku iuose nag-
inė i augalų a dai. Laimu ė Baluodė (Laimu e Balode) analiza o, kaip
a ojamas lieposapelia y as La ijos oponimikoje. Pi moji p anešimo
dalis bu o ski a objek ams, ku iems pa adin i a ojama leksema liepa,
p obėgšmais paž elg a į ie o a džių nominaciją, an oje dalyje au o ė
nag inėjo žodžio liepa edinius.
P anešimą La iųliaudiesdainųleksikalie u iškai:medžiųpa adinimai
skai ė Regina K ašy ė. Medžiagą p anešėja inko iš la ių liaudies dainų
eks ų inkinio Lekiamanoži gelis(1989; e ė Sigi as Geda) i nus a ė,
kad e imuose dažniausiai su inkamas medžio pa adinimas ąžuolas, pe -
pus ečiau – be žas.
Apie Bal ijosšalių lo oslie u iškus i la iškus augalų genčių a dus
kalbėjo Sol i a Labanauskienė. Ji ap a ė da ybiškai neskaidomus genčių
a dus, da inius bei dū inius, pa odė jų bend ybes i ski ybes.
Pasku inis šios sekcijos Ine os Be no os p anešimas bu o ski as kuli-
na ijos e minams pi mose la ių kalba išleis ose i ėjų knygose ap a i.
An ąją kon e encijos dieną p adėjo Diana Lai eniecė (Diāna Lai eniece)
i No mundas Dzin a as (No munds Dzin a s) (La ijos uni e si e as).
P anešėjai apž elgė A. Uozuolo įnašą į la ių kalbos mokymo me odiką.
In a U bano iča p is a ė eikšmingą A. Uozuolo kalbo y os is o ijos me-
džiagą, ku i a spindi Eu opos s uk ū alizmo idėjų plė ą.
250 Sol i a Labanauskienė | Ta p au inė mokslinė kon e encija Kalbosg ama inė
| i leksinėsis ema,jos unkcionalumasi no ma y umas
G ama ikossekcijos p anešimuose bu o nag inė i mo ologijos i sin-
aksės klausimai. Lyga Vogina (Līga Vogina) ap a ė A. Uozuolo pas ebė-
jimus dėl sakinio seman ikos. Daugiausia sin aksės dalykų, pasak p ane-
šėjos, nag inėjama kalbininko dak a o dise acijoje Klasikiniųla iųliaudies
dainųsin aksėsklausimai. Ki as la ių kalbos sin aksės p oblemas p ane-
šimuose ap a ė Na alija Pe ko a (Na alia Pe ko a) (Sa ybiniųį a džiųi 
naudininkolinksnio a ojimasla iškuosesakiniuosesune eiksmažodiniais
p edika ais), Lienė Kal iša (Liene Kal iša) (Reikiamybėsnuosakai e iden-
cialumas) i Linda Apsė (Linda Apse) (P ielinksnioANT eikšmiųi  a -
osenosypa ybės).
Gi a Elksny ė (Gi a Elksnī e) skai ė p anešimą apie būd a dinius žodžių
junginius XVII a. žodynuose. P anešėja lygino Geo go Mancelio, Janio
Langijo (Jānis Langijs) i K is o o o Fy eke io (K is o o s Fī eke s) žody-
nuose a o us šių žodžių junginių sin aksinių yšių ipus.
Leksikosi leksikog a ijos sekcijoje B igi a Bušmanė kalbėjo apie eiks-
mažodžio algy iseman iką. Ji a skleidė, kad a mėse egis uo i šio žodžio
sinonimai gali ody i eiksmo in ensy umą, g ei į, ukmę, būdą i pan.
Janina Š amba y ė-Valužienė p is a ė engiamą Ma o Slančiausko i jo
bend ada bių pasakojamosios au osakos leksikos is o inį žodyną, ku iame
pa eikiama Šiau ės Lie u os leksika.
Apie azeologinius palyginimus la ių liaudies dainose e e a o Ilga Mig-
la. Ano y ėjos, sa o da buose A. Uozuolas iš a dija, kokie augalų i medžių
pa adinimai y auja la ių liaudies dainose: liepa,ąžuolas, ožė,gėlė.
Viole a Če nė p anešime nag inėjo muzikos ins umen ų pa adinimų
pa eikimą aiškinamajame Lie u iųkalbosžodyne, a k eipdama dėmesį į jų
seman inių duomenų i ilius acijų laukus.
XIX a. pabaigos–XX a. p adžios pi mosios pusės lie u ių ma ema ikos
e minijos o ma imosi a psnį i pi mųjų spausdin ų lie u iškų a i me i-
kos ado ėlių e miniją ap a ė Diana Šilob i ai ė. Ji palygino žymių i-
suomenės eikėjų Po ilo Ma ulionio, Jono Spudulio i Pe o Vileišio a-
do ėlius, a liko ma ema ikos e minų analizę.
Popie inėje Fone ikos sekcijoje kalbė a apie akus inius la ių kalbos ga -
sų požymius. P anešimus apie ai skai ė Ju is G igo je as (Ju is G igo je s)
(La iųkalbosšoniniųp iebalsiųi  ib an ųakus inėsypa ybės), Inesė In-
d ičanė (Inese Ind ičāne) (Dusliųjųa ika ų/c/,/č/i p iebalsių/ s// š/
a sky imas), Sol eiga Čei anė (Sol eiga Čei ane) (Fo mančiųpe eigųpa-
251Te minologija | 2012 | 19
lyginimas:CVa VC). Ilzė Auzinia (Ilze Auziņa), Gun a Nešpo ė (Gun a
Nešpo e) i Baiba Sauly ė (Baiba Saulī e) pasakojo apie skai omo eks o
kalbos in onaciją.
An ojoje sekcijoje kalbos no minimo klausimus g ildeno Dzin a Šul-
cė (Dzin a Šulce). Ji nag inėjo 1933–1942 m. Rygos La ių d augijos
Kalbo y os sky iaus posėdžių p o okolus. P anešėja p is a ė Janio Endze-
lyno (Jānis Endzelīns) nuomonę a ski ų g ama inių o mų da ybos, a -
osenos i ašybos klausimais.
Dai a Mu mulai y ė kalbėjo, kaip Lie u ių kalbos ins i u e engiamame
Bend inėslie u iųkalbosžodyne s engiamasi laiky is sis emiškumo p inci-
po pa eikian edinius, su kokiais sunkumais susidu iama. Nag inė i ijų
ūšių ediniai: eiksmažodžių bei a dažodžių abs ak ai, deminu y ai i
ediniai su p iešdėliu ne-.
Vilija Sakalauskienė ap a ė sinoniminių eikšmių pa eikimo p oblemas
aiškinamuosiuose lie u ių kalbos žodynuose. Jos nuomone, kylančios dis-
kusijos odo, jog sinonimiškumo p oblema ampa labai ak uali. Tai e čia
iš naujo a k eip i akis į sinonimiją i sinonimo samp a ą, pe žiū ė i jau
išleis us žodynus i ypač bū i akyliems engian naujus.
La ių mokslininkė Olga Uozuolinia (Olga Ozoliņa) sa o p anešime
nag inėjo idu amžių bend inę p ancūzų kalbą.
Baigiamieji kon e encijos p anešimai bu o ski i A. Uozuolo sin aksės
da bams. And a Kalnača skai ė p anešimą ŠiandieninėA u oUozuoloana-
li iniodebi y o in e p e acija, o Ilzė Lomanė (Ilze Lokmane) – A u as
Uozuolasi p obleminiaidaba inėssin aksėsklausimai.
Ta p au inės eminės A. Uozuolo kon e encijos Rygoje o ganizuojamos
nuo 1965 m., ad engėjai susi ik i k iečia i ki ais me ais. Išleis as kon-
e encijos p anešimų ezių inkinys.
Gau a 2012-11-16
Sol i a Labanauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT-10308 Vilnius
E. paš as [email p o ec ed]