209Te minologija | 2014 | 21
Kazimie as Gai enis –
lie u ių kalbos puoselė ojas
RASUOLĖ VLADARSKIENĖ
Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as
ESMINIAI ŽODŽIAI: leksika, e minologija, kalbos no minimas, kalbos ekomendacijų sklaida
Kazimie as Gai enis į lie u ių kalbo y os is o iją įėjo kaip ienas žy-
miausių lie u ių e minologų. Su šiuo kalbininku siejamas XX a.
an os pusės lie u ių e minologijos i ėjimas, e minų žodynų en-
gimas, e minų a kybos eikalai, aip jis p is a omas i Visuo inėje lie u ių
enciklopedijoje (VLE VI), i Lie u ių kalbos enciklopedijoje (LKE 2008: 180),
i Algi do Sabaliausko Lie u ių kalbos y inėjimo is o ijoje (2012: 233–235),
i ki uose leidiniuose. Šis da bo ba as jam bu o s a biausias, čia jis dau-
giausia i nu eikė. 2003 me ais išleis oje K. Gai enio bibliog a ijos odyk
lėje (KG 2003) iš ikiuo i gausūs jo skelbiniai liudija šio kalbininko į ai ia-
pusiškumą i ka u k yp ingumą. Visi jo da bai sukosi apie e miniją i ai,
kas su ja siejasi: leksiką, sin aksę, ki čia imą i a į, a dyną, mokslo i
kancelia inę kalbą, e imą.
I s a s ydamas e minologijos eo ines p oblemas, i p ak inius e mi-
nų a kybos eikalus, K. Gai enis pi miausia bu o lie u ių kalbos puo-
selė ojas. S aipsnyje ap a iama šio e minologo lie u ių kalbos no mina-
moji i š iečiamoji, ugdomoji eikla.
K. Gai enis bu o da bš us kalbos kul ū os da bininkas. I
ne ik odėl, kad Kalbos kul ū os leidiniui pa ašė apie 60 s aipsnių, p isi-
dėjo p ie leidinio engimo i bu o ilgame is jo edak o ių kolegijos na ys.
Kalbos kul ū a K. Gai eniui ūpėjo isą laiką, isą sa o gy enimą am i
pasky ė, kad kalba bū ų kuo kul ū ingesnė, kad žmonės žino ų kalbos
eikiamas galimybes i mokė ų jomis inkamai naudo is. Jam bu o s a bu
ne ik lie u ių kalbos aisyklingumas, inkamai suda y i e minai, be i
kalbos aizdingumas, pa auklumas, ikslumas, aiškumas, kalbos es e inės,
aip pa i e inės sa ybės – kalbos e ike as.
210 Rasuolė Vlada skienė | Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas
Nuo 36 iki 74 sąsiu inio (1979–2001 m.), . y. 23 me us, K. Gai enis
bu o žu nalo Kalbos kul ū a edak o ių kolegijos na ys. Tuo me u šio
leidinio paski is i užda inys bu o obulin i i ge in i gim ąją kalbą, kad
ji galė ų kuo ge iausiai enkin i isuomenės po eikius. Kalbos kul ū a nu-
s a ė i į i ino poka io me ų lie u ių bend inės kalbos no minimo k yp-
is i kalbos kul ū os da bo pobūdį. Tai bu o pi mas poka io Lie u oje
p adė as leis i pe iodinis leidinys, ski as kalbos p ak ikai. Rašinių pobūdį
lėmė ienas iš s a biausių uome inių Kalbos kul ū os užda inių – eik i
kalbos konsul acijas isuomenei kiek galin populia esne, p ieinamesne i
sup an amesne o ma (Kniūkš a 2002). Šio leidinio bend ada bių i au o-
ių skleidžiamos idėjos bu o p iim inos K. Gai eniui, odėl jis no iai
daly a o kalbos kul ū os eikloje.
Pi moji jo publikacija Kalbos kul ū oje – s aipsnis „Nomina y inių pa-
daly inių kons ukcijų a osenos ne ikslumai“ išspausdin as ke i ame
sąsiu inyje 1963 me ais, ai bu o ienas iš pi mųjų jo s aipsnių, ki ame –
penk ame sąsiu inyje pasi odė jau du jo s aipsniai, i aip nuola kasme
po kelis s aipsnius isdešim me ų, kol 1994 me ais bu o p adė as leis i
a ski as e minologijos žu nalas.
Daugiausia kalbininko s aipsnių (pe 33), skelb ų Kalbos kul ū oje, sa-
aime sup an ama, bu o ski a e minijai – čia jis s a s ė bend ąsias e -
minologijos p oblemas i p ak inius sudė inių e minų sanda os, pa adi-
nimų aisyklingumo, e minų e imo klausimus. Tačiau ien e minolo-
gija K. Gai enis nesi ibojo. Lygiai aip pa jo, kaip kalbos kul ū ininko,
eikla nesi ibojo Kalbos kul ū os žu nalu. Apie kalbą jis ašė ne ik kalbos
mokslo i p ak ikos žu naluose, be i ki uose leidiniuose, ski uose į ai-
iausiems skai y ojams: bend uosiuose leidiniuose Vaka inės naujienos,
Lie u os y as, Nemuno k aš as, Gim asis k aš as, Kalba Vilnius, Ta ybinė
mo e is, Mo e is, Ta ybų da bas, Laikas i į ykiai, gim ojo U enos ajono
laik aš yje; p o esiniuose leidiniuose Žemės ūkis, Koope a ininkas, Sa inin-
kas, Ta ybinė mokykla, Biblio ekų da bas, S a yba i a chi ek ū a, Spo as,
Mūsų gam a, Mūsų sodai, S eika os apsauga, Lie u os izikos inkinys, Fi-
zikų žinios; kul ū iniuose leidiniuose Li e a ū a i menas, Kul ū os ba ai,
Pe galė; mokslu besidomin iems ski uose leidiniuose Mokslas i gy enimas,
Mokslas i echnika, Už a ybinį mokslą (Kaunas), Mokslo Lie u a; moks-
lei iams ski uose leidiniuose Lie u os pionie ius, Mokslei is. Iš okios lei-
dinių gausybės i į ai o ės ma y i, kad isa sa o eikla K. Gai enis s en-
gėsi kuo daugiau p isidė i p ie isuomenės š ie imo, jos kalbos jausmo
211Te minologija | 2014 | 21
ugdymo, odėl siekė, kad jo žodis pasklis ų kuo plačiau, kuo daugiau
į ai ių p o esijų žmonių pasiek ų i kuo didesnį po eikį jiems da y ų.
Reikia paminė i kele ą dalykų, ku ie k en a į akis a an K. Gai enio
pa ašy us da bus, ku iuose eikiamos kalbos ekomendacijos.
Kaip jau minė a, daugiausia kalbininkas ašė e minologijos i e minų
a kybos klausimais, pi miausia ais, ku iuos ma ė uo me u esan s a bius,
nemaža dalis jo s aipsnelių a si ado dėl o, kad bu o ei aujamasi a saky-
mo į ieną a ki ą kilusį neaiškumą. Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u-
as (nuo 1990 m. – Lie u ių kalbos ins i u as) iki 1995 m., kol isuome-
nę konsul uo i p adėjo Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos da buo ojai,
eikė konsul acijas kalbos klausimais ins i ucijoms i asmenims ele onu.
Labai dažnai bu o k eipiamasi dėl e minų, odėl Ins i u o e minologams
iš ies eko nemažai papildomai di b i. K. Gai enis dėl e minų inkamumo
mielai pa a da o i in e esan ams, i jaunesniems kolegoms.
K. Gai enis nag inėjo ne ik e minijos, be i ki as leksikos p oblemas.
Tu ėdamas puikų kalbos jausmą, kalbininkas a k eipda o isuomenės dė-
mesį į ypa ingesnius leksikos eiškinius, ku ie galė ų ją klaidin i i kenk-
i kalbos kul ū ai. An ai iename s aipsnyje pe spėja apie klas ingus žo-
džius – pa onimus, ku ie nusako isai ski ingus dalykus, be skamba
labai panašiai. Tokie žodžiai suklaidina ne ik mokslei ius, be i pa y u-
sius spaudos da buo ojus, jis a k eipia dėmesį į žodžių junginį šok i pa-
siu išką sambo, nes sambo y a sa igynos ūšis, jį aiso pasakymu šok i
pasiu išką sambą; pa a ia nepainio i žodžių a ek as i e ek as, kompanija i
kampanija eikšmių (Gai enis 1980). Kalbininką aukė leksikos įdomybės,
sa o pas ebėjimais apie žodžių ma gumynus su skai y ojais pasidalijo kny-
gelėje Ma gas žodžių pasaulis, apie žodžių į ai o ę jis ašė: „[ž]odžiai ga-
li bū i slapūnai i klas ūnai. Šalia aiškių i iena eikšmių žodžių kalboje
gy uoja i šim ų šim ai asocia y iai klaidžių žodžių. Ka ais jie būna įdo-
mūs, o ka ais – skaudžiai pamokan ys“ (Gai enis 1987a: 79). Bū en o-
kių žodžių klas ą jis kalbos a o ojams i a skleisda o, mokė, kaip nepa-
kliū i į žodžių spąs us.
K. Gai enis ypač daug dėmesio sky ė e imų ikslumui, s aipsnyje
„Kele as leksinių ne ikslumų p ozos e imuose“ pik inosi ne pa y usių
e ėjų ne inkamai pa ink ais bo anikos i zoologijos e minais. Pa eikė
pa yzdį iš I. Bunino apysakos Mi ios meilė e imo: „aksominės juodai
audonos ši šės ūpes ingai knisosi žieduose... Ši šės, a ba aps os, – d y-
žos kaip zeb ai i žieduose iš iso nesiknaisioja. Ž ilg e ėjus į o iginalą,
212 Rasuolė Vlada skienė | Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas
da osi aišku, kad ai шмели, i eikėjo e s i samanės a ba kamanės.“ To-
liau šiame s aipsnyje a gumen uo ai k i ikuojami i ki i nepa ykę iksliai
iš e s i e minai, e ėjams pa a iama a siž elg i į mokslinę e miniją bei
nomenkla ū ą, nu odoma, kad ne iksliai iš e s a pilkųjų s azdų, nes su-
dė inio ūšinio e mino pilkieji s azdai o ni ologai ne a oja, kadangi sa-
o iškai pilki aip pa y a i s azdas giesmininkas, i amalinis s azdas.
Apysakoje eikėjo e s i smilginių s azdų. A k eipdamas dėmesį į e imo
ne ikslumus, kalbininkas ne ik ci uoja žodynų apib ėž is, be i ka u
moko skai y ojus jais naudo is, ypač kai žodis y a daugia eikšmis a a -
ojamas azeologizme, kad ie oj p ieblandos nea si as ų sąlygiška amsa,
o pu ojan i gi a ne i s ų ūgščiais kopūs ais (Gai enis 1966a: 25–28).
Būdamas e minologas labai ge ai išmanė e minų ypa umus i ma ė,
kaip jie sk e biasi i į bend ąją a oseną, čia jis i gi ma ė am ik ą pa-
ojų. S aipsnyje „Kele as pas abų dėl echninių e minų i p o esiona-
lizmų a ojimo pe kel ine eikšme“ (Gai enis 1966b: 55–56) au o ius
nu odo, kad echninių e minų a ojimas pe kel ine eikšme u i bū i
skai y ojui leng ai su okiamas i logiškai pa eisinamas, . y. mo y uo as,
p z.: „Ge ai, kad mūsų poe ai pagaliau išlais ino e n e g ij ą, glūdėjusią
min ies a omuose <...> Šioje knygoje y a i daugiau šal o g ožėjimo-
si o iginaliai sukons uo u aizdu“. Tačiau peikia okius a ejus, kai
e minai emdo sakinio min į i y a a ojami nepag įs ai, p z.: „Min is
čia nebe u i poe inės spy uoklės“.
Te minai y a a ojami mokslo kalboje, K. Gai eniui bu o labai s a bu
i kokiame kon eks e, kokiuose sakiniuose e minai a sidu s. Puikiai su-
okdamas, jog ien aisyklingų e minų neuž enka, kad mokslo kalba
plė o ųsi, ašė i apie mokslo kalbos dėsningumus apsk i ai, i apie ki us
konk ečius dalykus, nuo ku ių p iklauso mokslo kalbos būklė, pa a ė, kaip
inkamai de in i lo yniškus i lie u iškus e minus, kaip skai menimis žy-
mė i daik ų kiekį a eilę; mokė kelin inių skai a džių o mų, aisyklingai
pe skai y i laipsniais pakel us skaičius. P ipažino, kad mokslo eikalų kal-
ba u i nemaža sa i ų ypa ybių.
K. Gai enio min ys apie lie u ių mokslo kalbos plė o ę labai ak ualios i
šiandien: „Tūlas mokslininkas ne sako, kad mūsų kalba y a sku di, ne-
lanks i, kad kai ki a kalba pasakai a pa ašai – nei p idėsi, nei a imsi. Iš
ik ųjų ai iliuzija, apgaulė. Mums ūks a ne e minų, ne specialių kons 
ukcijų, o dažnai s inga paga bos gim ajai kalbai. Viską galima iš eikš i
213Te minologija | 2014 | 21
lie u iškais žodžiais, pačias sudė ingiausias p oblemas su o muluo i, eikš-
mingiausias min is pasaky i. Reikia ik nebijo i pasaky i, kaip da niekas
nepasakė, pasaky i p o ingai, logiškai i s a biausia – lie u iškai. Taigi moks-
lo kalbą eikia ku i, niekas mums jos nesuku s“ (Gai enis 1987b: 19).
A siliepdamas į isuomenės po eikius, K. Gai enis pa a da o, kaip iš-
eng i kancelia inės kalbos ydų, kaip aisyklingai ašy i eikalų aš us i
susi inkimų p o okolus. O apibūdindamas kancelia inio s iliaus ypa umus
ašė, kad no s šiam s iliui i „nebūdingas žodingumas i aizdingumas,
be ne eikalingas i di b inis jo sku dinimas, s engimasis e s is ienu
ku iuo žodžiu, kai uo a pu esama ben kele o ikslesnių a i ikmenų.
Pa yzdžiui, kas gi nežino, kad d ausmė, aisyklės – pažeidžiamos, p iesai-
ka – sulaužoma, amybė – su ikdoma, sud umsčiama, a ka – sua doma.
Iš šių eiksmažodžių a i inkamai pada omi i eikėjų pa adinimai, plg.:
d ausmės, aisyklių – pažeidėjas, p iesaikos – laužy ojas, amybės – ikdy-
ojas, d ums ėjas, a kos – a dy ojas.“ Kalbininkas mano, kad nege ai, kai
pagal usų kalbos, ku ioje šiais a ejais a ojamas ienas žodis, pa yzdį
lie u iškas žodis pažeidėjas p adeda s um i iš a dy us sa o kaimynus (Gai-
enis 1967: 71).
Rūpinosi ne ik ašomosios kalbos aisyklingumu, be šnekamosios kal-
bos ypa umais, kėlė žemdi bių kalbos nege o es: ne eik inus e inius,
ki čia imo i a ies klaidas. Laik aš yje Ta ybinis moky ojas s a s ė, kokiais
būdais eikė ų ugdy i šnekamąją kalbą.
K. Gai enį bu us puikų pedagogą i įdomų pasako oją a skleidžia jo
ugdomieji s aipsneliai mokslei iams Lie u os pionie iuje. Sudė i į k ū ą,
jie išleis i knygu e Nuos abioji žodžio š iesa (Gai enis 2014). No s s aips-
neliai ašy i 1979–1988 me ais, ačiau jie okie pa auklūs, kad u ė ų
pa ik i i skai meninei aikų ka ai, nes kalba kin a labai pamažu i dau-
gelis ap ašy ų dalykų ebė a ak ualūs i šiandien. Juose kalbininkas labai
gy ai, aizdingai, aikams sup an ama kalba pasakoja apie kalbos dalis,
aiškina žodžių kilmę, g ama ikos i leksikos is o ijos į ai enybes, supažin-
dina su kaimyninių (la ių, čigonų) i olimesnių au ų kalbomis, kalbų
giminys ę g indžia jų panašumais i ski umais, aiškina, kaip a si ado pa-
a dės, moko mandagumo žodžių, pasakoja apie g ybų, paukščių, spal ų
pa adinimus. Kad mokslei iams bū ų sup an amesni sudė ingi kalbos eiš-
kiniai, K. Gai enis juos iš adingai lygina su aikams žinomais dalykais.
Pa yzdžiui, š ai kaip meis iškai a skleidžia kon eks o eikšmę žodžiui: „Žo-

214 Rasuolė Vlada skienė | Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas
dis šiek iek panašus į medūzą. Ji g ažiai, na ū aliai a odo ik andenyje.
Iš auksi medūzą iš andens – i liks iš jos ik d ebučių gumulas. Žodis
i gi gy as ik sakinyje, am ik ame kalbos s iliuje“ (Gai enis 2014: 126).
Iš kiek ieno s aipsnelio ma y i siekis sudominus mokslei ius kalbos į ai-
enybėmis bei keis enybėmis ugdy i jų gebėjimus kalbė i i ašy i aisy-
klingai, iksliai, aiškiai, aizdingai, mandagiai.
Kalban apie K. Gai enio kalbos pa a imus, bū ina panag inė i, kuo
emdamasis jis eikė sa o ekomendacijas, kokiais k i e ijais g indė sa o
siūlymus. Jis k ie ė nenu ol i nuo liaudies kalbos (Gai enis 1970), no s
i sup a o, kad „mokslo kalbos olimas nuo liaudies kalbos y a na ū alus
i dėsningas dalykas u bū daugelyje kalbų, be jo ne eikia di b inai spa -
in i“ (Gai enis 1987b: 20). Pa enkan e miną siūlė a siž elg i į e minų
sis emiškumą, ačiau umpumo eikala imo nelaikė bū inuoju. Jis eigė,
kad da ybiškai i g ama iškai aisyklingas u i bū i kiek ienas e minas, o
umpas – ne kiek ienas (Gai enis 1991: 34). Manė, kad e minų pas o-
umo, adiciškumo eikala imas ne mažiau s a bus kaip sis emiškumo
(Gai enis 1973: 21). A k eipė dėmesį į e minų mo y aciją. Jo nuomone,
ne isai ikslu, kai nemo y uo i e minai laikomi ne inkamais, nes e mi-
ną dažnai a ojan mo y acija nublunka, i ai y a dėsningas eiškinys
(Gai enis 1987b: 20). Peikė keis os i nesup an amos da ybos žodžius,
p z., banguo a imas (Gai enis 1981: 63), nep i a ė ke ėpliškiems e minams
(išs o a, a s o a) (Gai enis 1981: 64).
Taisydamas peik inus kalbos eiškinius, K. Gai enis bu o nuosaikus, jis
pab ėžė, jog s a bu, kad „kalbos kul ū os nes elb ų įky i didak ika i smulk
menos nebū ų painiojamos su s a biais dalykais“ (Gai enis 1990: 19).
A sa giai e ino isuomenės pa i šu inišką požiū į į kalbos klaidas i
agino p ieš eikian ekomendacijas eiškinį išsamiai išnag inė i: „Žmonės,
ku ie di ba ne ilologijos s i yje, be domisi kalbos kul ū os dalykais,
kalbos klaidą dažnai su apa ina su žodžių da ybos ne aisyklingumu. Tai
ne isai ikslu: ne aisyklingas da inys am ik ais a ejais gali i nebū i
kalbos klaida, o isiškai aisyklingas naujada as ka ais es i žalingas i
eng inas žodis.Ve inan naujada us eikia išsiaiškin i ne ik da ybinę
ipologiją, be i ku ioje kalbos s e oje jis unkcionuoja, a u i ki ų lie-
u iškų a a p au inių pakai alų i kokie jų a pusa io seman iniai yšiai“
(Gai enis 1974: 27).
Taigi kalbininkas kalbos ekomendacijas eikė labai a sakingai, nuodug
niai išnag inėjęs peikiamą eiškinį, o apie p iede mę kalbai ašė: „Visi mes
215Te minologija | 2014 | 21
gy ename kalbos namuose. Šiuos namus iš žodžių mums pas a ė ka ų
ka os pe daugelį šim mečių. Mūsų pa eiga – juos da pa obulin i i iš-
g ažin i. I okius palik i a eičiai – būsimajam laikui“ (Gai enis 1987a: 111).
Taip jis da ė isą sa o gy enimą i paliko a ei ies ka oms suku ų nauja-
da ų, su a ky ų e minų sis emas i paga bų, a sakingą požiū į į kalbą.
K. Gai enis – daug nu eikęs p aėjusio amžiaus an osios pusės e mi-
nologas, bu o plačių in e esų kalbininkas. Visa sa o eikla ūpinosi kel-
i isuomenės kalbos kul ū ą, šalia mokslinio da bo, ak y iai užsiėmė
no minamąja, š iečiamąja, ugdomąja kalbos eikla i sklaida: apie kalbos
ak ualijas daug ašė populia iuose i p o esiniuose leidiniuose. Kalbinin-
kas konsul acijas eikė labai a sakingai, išsamiai išnag inėjęs p obleminį
eiškinį, ado a osi sis emiškumo, pas o umo, liaudies kalbos k i e ijais.
Gausūs e minologo eo iniai i p ak iniai da bai – didžiulis indėlis puo-
selėjan lie u ių kalbą, ugdan isuomenės kalbos kul ū ą.
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI
Gai enis K. 1966a: Kele as leksinių ne ikslumų p ozos e imuose. – Kalbos kul ū a 11, 25–28.
Gai enis K. 1966b: Kele as pas abų dėl echninių e minų i p o esionalizmų a ojimo pe kel ine eikšme. –
Kalbos kul ū a 11, 55–56.
Gai enis K. 1967: Kancelia inis s ilius. – Kul ū os ba ai 8, 71.
Gai enis K. 1970: Nenu olkime nuo liaudies kalbos. – Žemės ūkis 10, 39.
Gai enis K. 1973: Te minijos ugdymo ingiai. – Kalbos kul ū a 25, 19–27.
Gai enis K. 1974: Naujada as naujada ui nelygu. – Kalbos kul ū a 27, 27–30.
Gai enis K. 1980: Pa onimai – klas ingi žodžiai. – Kalbos kul ū a 39, 48–50.
Gai enis K. 1981: Te minologijos smulkmės. – Kalbos kul ū a 41, 62–66.
Gai enis K. 1987a: Ma gas žodžių pasaulis, Vilnius: Mokslas.
Gai enis K. 1987b: Pasaky i logiškai i lie u iškai. – Kalbos kul ū a 52, 19–21.
Gai enis K. 1990: Rūpin is mokslo kalba i e minija. – Kalbos kul ū a 59, 17–19.
Gai enis K. 1991: Po a e minologijos mažmožių. – Kalbos kul ū a 61, 32–34.
Gai enis K. 2014: Nuos abioji žodžio š iesa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla.
Kniūkš a P. 2002: Kalbos poli ika, eo ija i p ak ika „Kalbos kul ū oje“ – Kalbos kul ū a 75, 9–30.
KG 2003: Kazimie as Gai enis. Bibliog a ijos odyklė. Suda ė A. No eikai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u-
o leidykla.
LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as.
Sabaliauskas A. 2012: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija 1980–2010, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
VLE VI – Visuo inė lie u ių enciklopedija 6 (Fau-Go is), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as,
2004.
KAZIMIERAS GAIVENIS – CAREFUL DEVELOPER OF THE LITHUANIAN LANGUAGE
The a icle highligh s he ole o he amous Li huanian e minologis Kazimie as
Gai enis in Li huanian linguis ics and e minology. He was a e sa ile, bu also
ocused linguis whose ac i i ies con ibu ed o he s eng hening o Li huanian
e minology, compila ion o e minological dic iona ies and o de ing o e ms.
216 Rasuolė Vlada skienė | Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas
Beside his scien i ic wo k Gai enis was also in ol ed in e minology o de ing as
well as educa ing socie y on a ious di e en subjec s o language and e minology –
he published many a icles abou a ious linguis ic issues in p o essional jou nals and
popula magazines. His consul a ionson p oblema ic issues we e wellconside ed and
wellg ounded and based on he c i e ia o sys ema ici y, cons ancy and cu en li ing
language. The nume ous heo e ical and p ac ical wo ks o Gai enis made a signi ican
con ibu ion o he de elopmen o he Li huanian language and linguis ic cul u e.
Gau a 20141208
Rasuolė Vlada skienė
Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as
Saulė ekio al. 11, LT03227 Vilnius
E. paš as asuole. lada [email p o ec ed]