Kazimieras Gaivenis – lietuvių kalbos puoselėtojas

209Te minologija | 2014 | 21 Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas RASUOLĖ VLADARSKIENĖ Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as ESMINIAI ŽODŽIAI: leksika, e minologija, kalbos no minimas, kalbos ekomendacijų sklaida Kazimie as Gai enis į lie u ių kalbo y os is o iją įėjo kaip ienas žy- miausių lie u ių e minologų. Su šiuo kalbininku siejamas XX a. an os pusės lie u ių e minologijos i ėjimas, e minų žodynų en- gimas, e minų a kybos eikalai, aip jis p is a omas i Visuo inėje lie u ių enciklopedijoje (VLE VI), i Lie u ių kalbos enciklopedijoje (LKE 2008: 180), i Algi do Sabaliausko Lie u ių kalbos y inėjimo is o ijoje (2012: 233–235), i ki uose leidiniuose. Šis da bo ba as jam bu o s a biausias, čia jis dau- giausia i nu eikė. 2003 me ais išleis oje K. Gai enio bibliog a ijos odyk lėje (KG 2003) iš ikiuo i gausūs jo skelbiniai liudija šio kalbininko į ai ia- pusiškumą i ka u k yp ingumą. Visi jo da bai sukosi apie e miniją i ai, kas su ja siejasi: leksiką, sin aksę, ki čia imą i a į, a dyną, mokslo i kancelia inę kalbą, e imą. I s a s ydamas e minologijos eo ines p oblemas, i p ak inius e mi- nų a kybos eikalus, K. Gai enis pi miausia bu o lie u ių kalbos puo- selė ojas. S aipsnyje ap a iama šio e minologo lie u ių kalbos no mina- moji i š iečiamoji, ugdomoji eikla. K. Gai enis bu o da bš us kalbos kul ū os da bininkas. I ne ik odėl, kad Kalbos kul ū os leidiniui pa ašė apie 60 s aipsnių, p isi- dėjo p ie leidinio engimo i bu o ilgame is jo edak o ių kolegijos na ys. Kalbos kul ū a K. Gai eniui ūpėjo isą laiką, isą sa o gy enimą am i pasky ė, kad kalba bū ų kuo kul ū ingesnė, kad žmonės žino ų kalbos eikiamas galimybes i mokė ų jomis inkamai naudo is. Jam bu o s a bu ne ik lie u ių kalbos aisyklingumas, inkamai suda y i e minai, be i kalbos aizdingumas, pa auklumas, ikslumas, aiškumas, kalbos es e inės, aip pa i e inės sa ybės – kalbos e ike as. 210 Rasuolė Vlada skienė | Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas Nuo 36 iki 74 sąsiu inio (1979–2001 m.), . y. 23 me us, K. Gai enis bu o žu nalo Kalbos kul ū a edak o ių kolegijos na ys. Tuo me u šio leidinio paski is i užda inys bu o obulin i i ge in i gim ąją kalbą, kad ji galė ų kuo ge iausiai enkin i isuomenės po eikius. Kalbos kul ū a nu- s a ė i į i ino poka io me ų lie u ių bend inės kalbos no minimo k yp- is i kalbos kul ū os da bo pobūdį. Tai bu o pi mas poka io Lie u oje p adė as leis i pe iodinis leidinys, ski as kalbos p ak ikai. Rašinių pobūdį lėmė ienas iš s a biausių uome inių Kalbos kul ū os užda inių – eik i kalbos konsul acijas isuomenei kiek galin populia esne, p ieinamesne i sup an amesne o ma (Kniūkš a 2002). Šio leidinio bend ada bių i au o- ių skleidžiamos idėjos bu o p iim inos K. Gai eniui, odėl jis no iai daly a o kalbos kul ū os eikloje. Pi moji jo publikacija Kalbos kul ū oje – s aipsnis „Nomina y inių pa- daly inių kons ukcijų a osenos ne ikslumai“ išspausdin as ke i ame sąsiu inyje 1963 me ais, ai bu o ienas iš pi mųjų jo s aipsnių, ki ame – penk ame sąsiu inyje pasi odė jau du jo s aipsniai, i aip nuola kasme po kelis s aipsnius isdešim me ų, kol 1994 me ais bu o p adė as leis i a ski as e minologijos žu nalas. Daugiausia kalbininko s aipsnių (pe 33), skelb ų Kalbos kul ū oje, sa- aime sup an ama, bu o ski a e minijai – čia jis s a s ė bend ąsias e - minologijos p oblemas i p ak inius sudė inių e minų sanda os, pa adi- nimų aisyklingumo, e minų e imo klausimus. Tačiau ien e minolo- gija K. Gai enis nesi ibojo. Lygiai aip pa jo, kaip kalbos kul ū ininko, eikla nesi ibojo Kalbos kul ū os žu nalu. Apie kalbą jis ašė ne ik kalbos mokslo i p ak ikos žu naluose, be i ki uose leidiniuose, ski uose į ai- iausiems skai y ojams: bend uosiuose leidiniuose Vaka inės naujienos, Lie u os y as, Nemuno k aš as, Gim asis k aš as, Kalba Vilnius, Ta ybinė mo e is, Mo e is, Ta ybų da bas, Laikas i į ykiai, gim ojo U enos ajono laik aš yje; p o esiniuose leidiniuose Žemės ūkis, Koope a ininkas, Sa inin- kas, Ta ybinė mokykla, Biblio ekų da bas, S a yba i a chi ek ū a, Spo as, Mūsų gam a, Mūsų sodai, S eika os apsauga, Lie u os izikos inkinys, Fi- zikų žinios; kul ū iniuose leidiniuose Li e a ū a i menas, Kul ū os ba ai, Pe galė; mokslu besidomin iems ski uose leidiniuose Mokslas i gy enimas, Mokslas i echnika, Už a ybinį mokslą (Kaunas), Mokslo Lie u a; moks- lei iams ski uose leidiniuose Lie u os pionie ius, Mokslei is. Iš okios lei- dinių gausybės i į ai o ės ma y i, kad isa sa o eikla K. Gai enis s en- gėsi kuo daugiau p isidė i p ie isuomenės š ie imo, jos kalbos jausmo 211Te minologija | 2014 | 21 ugdymo, odėl siekė, kad jo žodis pasklis ų kuo plačiau, kuo daugiau į ai ių p o esijų žmonių pasiek ų i kuo didesnį po eikį jiems da y ų. Reikia paminė i kele ą dalykų, ku ie k en a į akis a an K. Gai enio pa ašy us da bus, ku iuose eikiamos kalbos ekomendacijos. Kaip jau minė a, daugiausia kalbininkas ašė e minologijos i e minų a kybos klausimais, pi miausia ais, ku iuos ma ė uo me u esan s a bius, nemaža dalis jo s aipsnelių a si ado dėl o, kad bu o ei aujamasi a saky- mo į ieną a ki ą kilusį neaiškumą. Lie u ių kalbos i li e a ū os ins i u- as (nuo 1990 m. – Lie u ių kalbos ins i u as) iki 1995 m., kol isuome- nę konsul uo i p adėjo Vals ybinės lie u ių kalbos komisijos da buo ojai, eikė konsul acijas kalbos klausimais ins i ucijoms i asmenims ele onu. Labai dažnai bu o k eipiamasi dėl e minų, odėl Ins i u o e minologams iš ies eko nemažai papildomai di b i. K. Gai enis dėl e minų inkamumo mielai pa a da o i in e esan ams, i jaunesniems kolegoms. K. Gai enis nag inėjo ne ik e minijos, be i ki as leksikos p oblemas. Tu ėdamas puikų kalbos jausmą, kalbininkas a k eipda o isuomenės dė- mesį į ypa ingesnius leksikos eiškinius, ku ie galė ų ją klaidin i i kenk- i kalbos kul ū ai. An ai iename s aipsnyje pe spėja apie klas ingus žo- džius – pa onimus, ku ie nusako isai ski ingus dalykus, be skamba labai panašiai. Tokie žodžiai suklaidina ne ik mokslei ius, be i pa y u- sius spaudos da buo ojus, jis a k eipia dėmesį į žodžių junginį šok i pa- siu išką sambo, nes sambo y a sa igynos ūšis, jį aiso pasakymu šok i pasiu išką sambą; pa a ia nepainio i žodžių a ek as i e ek as, kompanija i kampanija eikšmių (Gai enis 1980). Kalbininką aukė leksikos įdomybės, sa o pas ebėjimais apie žodžių ma gumynus su skai y ojais pasidalijo kny- gelėje Ma gas žodžių pasaulis, apie žodžių į ai o ę jis ašė: „[ž]odžiai ga- li bū i slapūnai i klas ūnai. Šalia aiškių i iena eikšmių žodžių kalboje gy uoja i šim ų šim ai asocia y iai klaidžių žodžių. Ka ais jie būna įdo- mūs, o ka ais – skaudžiai pamokan ys“ (Gai enis 1987a: 79). Bū en o- kių žodžių klas ą jis kalbos a o ojams i a skleisda o, mokė, kaip nepa- kliū i į žodžių spąs us. K. Gai enis ypač daug dėmesio sky ė e imų ikslumui, s aipsnyje „Kele as leksinių ne ikslumų p ozos e imuose“ pik inosi ne pa y usių e ėjų ne inkamai pa ink ais bo anikos i zoologijos e minais. Pa eikė pa yzdį iš I. Bunino apysakos Mi ios meilė e imo: „aksominės juodai audonos ši šės ūpes ingai knisosi žieduose... Ši šės, a ba aps os, – d y- žos kaip zeb ai i žieduose iš iso nesiknaisioja. Ž ilg e ėjus į o iginalą, 212 Rasuolė Vlada skienė | Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas da osi aišku, kad ai шмели, i eikėjo e s i samanės a ba kamanės.“ To- liau šiame s aipsnyje a gumen uo ai k i ikuojami i ki i nepa ykę iksliai iš e s i e minai, e ėjams pa a iama a siž elg i į mokslinę e miniją bei nomenkla ū ą, nu odoma, kad ne iksliai iš e s a pilkųjų s azdų, nes su- dė inio ūšinio e mino pilkieji s azdai o ni ologai ne a oja, kadangi sa- o iškai pilki aip pa y a i s azdas giesmininkas, i amalinis s azdas. Apysakoje eikėjo e s i smilginių s azdų. A k eipdamas dėmesį į e imo ne ikslumus, kalbininkas ne ik ci uoja žodynų apib ėž is, be i ka u moko skai y ojus jais naudo is, ypač kai žodis y a daugia eikšmis a a - ojamas azeologizme, kad ie oj p ieblandos nea si as ų sąlygiška amsa, o pu ojan i gi a ne i s ų ūgščiais kopūs ais (Gai enis 1966a: 25–28). Būdamas e minologas labai ge ai išmanė e minų ypa umus i ma ė, kaip jie sk e biasi i į bend ąją a oseną, čia jis i gi ma ė am ik ą pa- ojų. S aipsnyje „Kele as pas abų dėl echninių e minų i p o esiona- lizmų a ojimo pe kel ine eikšme“ (Gai enis 1966b: 55–56) au o ius nu odo, kad echninių e minų a ojimas pe kel ine eikšme u i bū i skai y ojui leng ai su okiamas i logiškai pa eisinamas, . y. mo y uo as, p z.: „Ge ai, kad mūsų poe ai pagaliau išlais ino e n e g ij ą, glūdėjusią min ies a omuose <...> Šioje knygoje y a i daugiau šal o g ožėjimo- si o iginaliai sukons uo u aizdu“. Tačiau peikia okius a ejus, kai e minai emdo sakinio min į i y a a ojami nepag įs ai, p z.: „Min is čia nebe u i poe inės spy uoklės“. Te minai y a a ojami mokslo kalboje, K. Gai eniui bu o labai s a bu i kokiame kon eks e, kokiuose sakiniuose e minai a sidu s. Puikiai su- okdamas, jog ien aisyklingų e minų neuž enka, kad mokslo kalba plė o ųsi, ašė i apie mokslo kalbos dėsningumus apsk i ai, i apie ki us konk ečius dalykus, nuo ku ių p iklauso mokslo kalbos būklė, pa a ė, kaip inkamai de in i lo yniškus i lie u iškus e minus, kaip skai menimis žy- mė i daik ų kiekį a eilę; mokė kelin inių skai a džių o mų, aisyklingai pe skai y i laipsniais pakel us skaičius. P ipažino, kad mokslo eikalų kal- ba u i nemaža sa i ų ypa ybių. K. Gai enio min ys apie lie u ių mokslo kalbos plė o ę labai ak ualios i šiandien: „Tūlas mokslininkas ne sako, kad mūsų kalba y a sku di, ne- lanks i, kad kai ki a kalba pasakai a pa ašai – nei p idėsi, nei a imsi. Iš ik ųjų ai iliuzija, apgaulė. Mums ūks a ne e minų, ne specialių kons  ukcijų, o dažnai s inga paga bos gim ajai kalbai. Viską galima iš eikš i 213Te minologija | 2014 | 21 lie u iškais žodžiais, pačias sudė ingiausias p oblemas su o muluo i, eikš- mingiausias min is pasaky i. Reikia ik nebijo i pasaky i, kaip da niekas nepasakė, pasaky i p o ingai, logiškai i s a biausia – lie u iškai. Taigi moks- lo kalbą eikia ku i, niekas mums jos nesuku s“ (Gai enis 1987b: 19). A siliepdamas į isuomenės po eikius, K. Gai enis pa a da o, kaip iš- eng i kancelia inės kalbos ydų, kaip aisyklingai ašy i eikalų aš us i susi inkimų p o okolus. O apibūdindamas kancelia inio s iliaus ypa umus ašė, kad no s šiam s iliui i „nebūdingas žodingumas i aizdingumas, be ne eikalingas i di b inis jo sku dinimas, s engimasis e s is ienu ku iuo žodžiu, kai uo a pu esama ben kele o ikslesnių a i ikmenų. Pa yzdžiui, kas gi nežino, kad d ausmė, aisyklės – pažeidžiamos, p iesai- ka – sulaužoma, amybė – su ikdoma, sud umsčiama, a ka – sua doma. Iš šių eiksmažodžių a i inkamai pada omi i eikėjų pa adinimai, plg.: d ausmės, aisyklių – pažeidėjas, p iesaikos – laužy ojas, amybės – ikdy- ojas, d ums ėjas, a kos – a dy ojas.“ Kalbininkas mano, kad nege ai, kai pagal usų kalbos, ku ioje šiais a ejais a ojamas ienas žodis, pa yzdį lie u iškas žodis pažeidėjas p adeda s um i iš a dy us sa o kaimynus (Gai- enis 1967: 71). Rūpinosi ne ik ašomosios kalbos aisyklingumu, be šnekamosios kal- bos ypa umais, kėlė žemdi bių kalbos nege o es: ne eik inus e inius, ki čia imo i a ies klaidas. Laik aš yje Ta ybinis moky ojas s a s ė, kokiais būdais eikė ų ugdy i šnekamąją kalbą. K. Gai enį bu us puikų pedagogą i įdomų pasako oją a skleidžia jo ugdomieji s aipsneliai mokslei iams Lie u os pionie iuje. Sudė i į k ū ą, jie išleis i knygu e Nuos abioji žodžio š iesa (Gai enis 2014). No s s aips- neliai ašy i 1979–1988 me ais, ačiau jie okie pa auklūs, kad u ė ų pa ik i i skai meninei aikų ka ai, nes kalba kin a labai pamažu i dau- gelis ap ašy ų dalykų ebė a ak ualūs i šiandien. Juose kalbininkas labai gy ai, aizdingai, aikams sup an ama kalba pasakoja apie kalbos dalis, aiškina žodžių kilmę, g ama ikos i leksikos is o ijos į ai enybes, supažin- dina su kaimyninių (la ių, čigonų) i olimesnių au ų kalbomis, kalbų giminys ę g indžia jų panašumais i ski umais, aiškina, kaip a si ado pa- a dės, moko mandagumo žodžių, pasakoja apie g ybų, paukščių, spal ų pa adinimus. Kad mokslei iams bū ų sup an amesni sudė ingi kalbos eiš- kiniai, K. Gai enis juos iš adingai lygina su aikams žinomais dalykais. Pa yzdžiui, š ai kaip meis iškai a skleidžia kon eks o eikšmę žodžiui: „Žo- 214 Rasuolė Vlada skienė | Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas dis šiek iek panašus į medūzą. Ji g ažiai, na ū aliai a odo ik andenyje. Iš auksi medūzą iš andens – i liks iš jos ik d ebučių gumulas. Žodis i gi gy as ik sakinyje, am ik ame kalbos s iliuje“ (Gai enis 2014: 126). Iš kiek ieno s aipsnelio ma y i siekis sudominus mokslei ius kalbos į ai- enybėmis bei keis enybėmis ugdy i jų gebėjimus kalbė i i ašy i aisy- klingai, iksliai, aiškiai, aizdingai, mandagiai. Kalban apie K. Gai enio kalbos pa a imus, bū ina panag inė i, kuo emdamasis jis eikė sa o ekomendacijas, kokiais k i e ijais g indė sa o siūlymus. Jis k ie ė nenu ol i nuo liaudies kalbos (Gai enis 1970), no s i sup a o, kad „mokslo kalbos olimas nuo liaudies kalbos y a na ū alus i dėsningas dalykas u bū daugelyje kalbų, be jo ne eikia di b inai spa - in i“ (Gai enis 1987b: 20). Pa enkan e miną siūlė a siž elg i į e minų sis emiškumą, ačiau umpumo eikala imo nelaikė bū inuoju. Jis eigė, kad da ybiškai i g ama iškai aisyklingas u i bū i kiek ienas e minas, o umpas – ne kiek ienas (Gai enis 1991: 34). Manė, kad e minų pas o- umo, adiciškumo eikala imas ne mažiau s a bus kaip sis emiškumo (Gai enis 1973: 21). A k eipė dėmesį į e minų mo y aciją. Jo nuomone, ne isai ikslu, kai nemo y uo i e minai laikomi ne inkamais, nes e mi- ną dažnai a ojan mo y acija nublunka, i ai y a dėsningas eiškinys (Gai enis 1987b: 20). Peikė keis os i nesup an amos da ybos žodžius, p z., banguo a imas (Gai enis 1981: 63), nep i a ė ke ėpliškiems e minams (išs o a, a s o a) (Gai enis 1981: 64). Taisydamas peik inus kalbos eiškinius, K. Gai enis bu o nuosaikus, jis pab ėžė, jog s a bu, kad „kalbos kul ū os nes elb ų įky i didak ika i smulk menos nebū ų painiojamos su s a biais dalykais“ (Gai enis 1990: 19). A sa giai e ino isuomenės pa i šu inišką požiū į į kalbos klaidas i agino p ieš eikian ekomendacijas eiškinį išsamiai išnag inė i: „Žmonės, ku ie di ba ne ilologijos s i yje, be domisi kalbos kul ū os dalykais, kalbos klaidą dažnai su apa ina su žodžių da ybos ne aisyklingumu. Tai ne isai ikslu: ne aisyklingas da inys am ik ais a ejais gali i nebū i kalbos klaida, o isiškai aisyklingas naujada as ka ais es i žalingas i eng inas žodis.Ve inan naujada us eikia išsiaiškin i ne ik da ybinę ipologiją, be i ku ioje kalbos s e oje jis unkcionuoja, a u i ki ų lie- u iškų a a p au inių pakai alų i kokie jų a pusa io seman iniai yšiai“ (Gai enis 1974: 27). Taigi kalbininkas kalbos ekomendacijas eikė labai a sakingai, nuodug niai išnag inėjęs peikiamą eiškinį, o apie p iede mę kalbai ašė: „Visi mes 215Te minologija | 2014 | 21 gy ename kalbos namuose. Šiuos namus iš žodžių mums pas a ė ka ų ka os pe daugelį šim mečių. Mūsų pa eiga – juos da pa obulin i i iš- g ažin i. I okius palik i a eičiai – būsimajam laikui“ (Gai enis 1987a: 111). Taip jis da ė isą sa o gy enimą i paliko a ei ies ka oms suku ų nauja- da ų, su a ky ų e minų sis emas i paga bų, a sakingą požiū į į kalbą. K. Gai enis – daug nu eikęs p aėjusio amžiaus an osios pusės e mi- nologas, bu o plačių in e esų kalbininkas. Visa sa o eikla ūpinosi kel- i isuomenės kalbos kul ū ą, šalia mokslinio da bo, ak y iai užsiėmė no minamąja, š iečiamąja, ugdomąja kalbos eikla i sklaida: apie kalbos ak ualijas daug ašė populia iuose i p o esiniuose leidiniuose. Kalbinin- kas konsul acijas eikė labai a sakingai, išsamiai išnag inėjęs p obleminį eiškinį, ado a osi sis emiškumo, pas o umo, liaudies kalbos k i e ijais. Gausūs e minologo eo iniai i p ak iniai da bai – didžiulis indėlis puo- selėjan lie u ių kalbą, ugdan isuomenės kalbos kul ū ą. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI Gai enis K. 1966a: Kele as leksinių ne ikslumų p ozos e imuose. – Kalbos kul ū a 11, 25–28. Gai enis K. 1966b: Kele as pas abų dėl echninių e minų i p o esionalizmų a ojimo pe kel ine eikšme. – Kalbos kul ū a 11, 55–56. Gai enis K. 1967: Kancelia inis s ilius. – Kul ū os ba ai 8, 71. Gai enis K. 1970: Nenu olkime nuo liaudies kalbos. – Žemės ūkis 10, 39. Gai enis K. 1973: Te minijos ugdymo ingiai. – Kalbos kul ū a 25, 19–27. Gai enis K. 1974: Naujada as naujada ui nelygu. – Kalbos kul ū a 27, 27–30. Gai enis K. 1980: Pa onimai – klas ingi žodžiai. – Kalbos kul ū a 39, 48–50. Gai enis K. 1981: Te minologijos smulkmės. – Kalbos kul ū a 41, 62–66. Gai enis K. 1987a: Ma gas žodžių pasaulis, Vilnius: Mokslas. Gai enis K. 1987b: Pasaky i logiškai i lie u iškai. – Kalbos kul ū a 52, 19–21. Gai enis K. 1990: Rūpin is mokslo kalba i e minija. – Kalbos kul ū a 59, 17–19. Gai enis K. 1991: Po a e minologijos mažmožių. – Kalbos kul ū a 61, 32–34. Gai enis K. 2014: Nuos abioji žodžio š iesa, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u o leidykla. Kniūkš a P. 2002: Kalbos poli ika, eo ija i p ak ika „Kalbos kul ū oje“ – Kalbos kul ū a 75, 9–30. KG 2003: Kazimie as Gai enis. Bibliog a ijos odyklė. Suda ė A. No eikai ė, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u- o leidykla. LKE 2008: Lie u ių kalbos enciklopedija, Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as. Sabaliauskas A. 2012: Lie u ių kalbos y inėjimo is o ija 1980–2010, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. VLE VI – Visuo inė lie u ių enciklopedija 6 (Fau-Go is), Vilnius: Mokslo i enciklopedijų leidybos ins i u as, 2004. KAZIMIERAS GAIVENIS – CAREFUL DEVELOPER OF THE LITHUANIAN LANGUAGE The a icle highligh s he ole o he amous Li huanian e minologis Kazimie as Gai enis in Li huanian linguis ics and e minology. He was a e sa ile, bu also ocused linguis whose ac i i ies con ibu ed o he s eng hening o Li huanian e minology, compila ion o e minological dic iona ies and o de ing o e ms. 216 Rasuolė Vlada skienė | Kazimie as Gai enis – lie u ių kalbos puoselė ojas Beside his scien i ic wo k Gai enis was also in ol ed in e minology o de ing as well as educa ing socie y on a ious di e en subjec s o language and e minology – he published many a icles abou a ious linguis ic issues in p o essional jou nals and popula magazines. His consul a ionson p oblema ic issues we e wellconside ed and wellg ounded and based on he c i e ia o sys ema ici y, cons ancy and cu en li ing language. The nume ous heo e ical and p ac ical wo ks o Gai enis made a signi ican con ibu ion o he de elopmen o he Li huanian language and linguis ic cul u e. Gau a 20141208 Rasuolė Vlada skienė Vilniaus Gedimino echnikos uni e si e as Saulė ekio al. 11, LT03227 Vilnius E. paš as asuole. lada [email p o ec ed]