143Te minologie | 2014 | 21
Mykolo Miežinio Lie u iszkai–la iszkai–
lenkiszkai– usiszko žodyno lie u iški
e la iški synonymes e a ian iniai
noms de plan es
Sol i a labanauSkienė
Lie u ių kalbos ins i u as
ESMINIAI VOODŽIAI: noms de plan es, Li uanien kalba, la ių kalba, synonymimai, a ian es,
ocodynai ĮVADINS PASTABOS
Les Li uiniens e la iens d ikalbių ainsi que plusieu sakalbių dicyns
adi ion emon e XVII a. Le plus ancien des Li uiniens e la iens langues à
condi ion de lexicog aphe es considé é d'o igine okiečių, p incipalemen
i an dans Danésie, K is iano F yd icho Temle io (Ch is ian F ied ich
Temle , 17171780) le compa a i e dic ionnai e des langues la ies e li ou es
Glossa ium Le icum cum ha monia e di e en ia Dialec i Li huanicae
(1772). Il y p ésen e égalemen ou nie des la ynes, okieques, p ūsų, g eikų,
polkų, se bų, anglų, danų, ispanų, suomių e au es langues de
co espondmen. Mė inas un au e K. F. Temle io p épa é dic ionnai e
Glossa ium Illy icum, dans lequel ce ains se bų e au es sla ų langues
mo s son compa és a ec la iškais e lie u iškais. Les deux dic ionnes de
manusc i s son conse és de la Danésienne oyale biblio hèque à
Copenhague. Le diploma e de na ionali é okieques K. F. Temle is beaucoup
oyagé e amko di e s langues ma é iel. Des in o ma ions su ces
dic ionnai es peu connus es ou ni pa le philologue Ka lis D a inis (Kā lis
D a iņš)1. La biblio hèque de l'académie le one des sciences es acquise de ces dic ionnés mic o ilms (plačiau ž . Zemza e 1961: 153157).
a. XVIII. Li u iques e la iques mo s se ou e dans deux omes de okiechs zoologis e e bo anik Pe e io
Simono Pallas (Pe e Simon Pallas) p épa é dans 200 langues eu opéennes e asia iques compa a i e (1787 m.
e 1789 m.). Plačiau le déc i o la ians kalbininkė Daina Zemza ė 1961 m. 1 Kā lis D a iņš. D . ju . Ch is ian
F ied ich Temle un sein e gleichendes Wö e buch de le ischen Sp ache (a iché dans un de l'uni e si é
suédoise Lundén ins i u e sla is ikos me aščių). Le pa inis e Lie u ių Jonas K uopas magazine Li e a ū a
i kalba 2 (1957) su ce dic ionnai e éc ė dans l'a icle Senio is compa a i is la ių i lie u ių kalbų žodynas.
144 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai
usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai
bei a ian iniai augalų a dai
éluis e dans monog aphijoje La iešu ā dnīcas (līdz 1900 g.) (ž . Zemza e
1961: 164174). Plus a d P. S. Pallaso lexique ma é iel uséasai éc i ain, langues
connaisseu Aleksand as Šiško as e 1838 m. élu sa compa ignamus lexique
Ve gleichendes Wö e buch in zweihunde Sp achen om AdmiVe čiamųjų
al Alexande Schischko , P äsiden en de Kaise liche ussischen Akademie.
Jame lyginami 200 kalbų, a p jų lie u ių i la ių, 168 žodžiai.
žodynų, don les langues son e Li uiniens e la iens, pagausėjo XIX a.,
ce ains d'en e eux ainsi e neišspausdi i. D. Zemza ė mini du XIX a. des
manusc i s de dic ionnai es compa a i s, conse és de la Biblio hèque
na ionale de Russie (RNB, anci. Sal ybinė iešoji Le yko o-Ščed ino biblio eka)
du squele e de Rank aščių okiečių kalbininko F yd icho on Adelungo
(F ied ich on Adelung, 17681843) onde: la ian Sp achelenkų žodynėlį
Wocabula de ussischen, Slo hauischen und Polnischen (1816) e Vals ų
lie u iųla ynų žodynėlį. Russoli o skola тыш
скiй (1816) (Zemza e 1961: 192196).
XIX a. lexicog aphies de a ail ėmè en eux-mêmes Li uu ys e le ys. Les La ians ac eu s de socié é,
lebinis e e li e a as And ėjis Dy ikis (And ejs Dī iķis, 18531888) ès domėjosi Li uiniens langue, ses mokėsi
de li es e jou aščių. m. 1872 il p épa é la ienslie u ių langues dic ionnai e, don le manusc i jusqu'à la
Seconde gue e mondiale é ai conse é à la biblio hèque de la communau é la ienne de Rygos, mais jusqu'à
ces jou s neizliko. Selon D. Zemza ės, ce dic ionnai e composa en i on 10 000 mo s: pas ous les mo s Li u iški
on é é adui s en la ians langue, uneu é é un imas en okiečių langue, au eu en egis é claus ukas (ž .
Zemza e 1961: 351). A. Dy ikio dic ionnai e en 1935 a p édi le seul ex e du linguis e li uanien Pe o Joniko2. A.
Dy ikiu p oches bend a o les Li uiniens kalbininkas, au osakininkas e e hnog aphas kunigas An anas Juška
(18191880), don es es é la ians lie u iųlenkų kalbų žodyno d iejų dalių (AO; PZ) mainis (apie 1875 m.,
neišs aš din as), o iginal conse é Su Lie u os li e a ū os i au os ins i u e. A. Juška kuniga a dans
beaucoup de Li uanie illes de ainsi que illes (Za asuos, Obeliuose, An aza ėje, Ukme gėje, Pušalo e,
Lydu ėnuos, Vilkijoje, Veliuonoje, Alsėdžiuose). Vi an à Alsėdžiuose, A. Juška commença à app end e des
la ies. D'ailleu s, les la iens pa en inys é a ec les Li uu es à l'époque dominai beaucoup des Li uiniens
(Tolu ienė 1961: 136). 2 P. Joniko a icle Pa And eja Dī iķa leišu la iešu alodas ā dnīcas ok aks u a é é
publié
en Le ie publiée dans la e ue Ceļi 6 (1935).
145Te minologie | 2014 | 21
Bemaž ap ès 25 ans, 1894 m. éleissi les Li uiniens kalbininko kunigo
Mykolo Miežinio (18271888) p épa as ke u kalbis Lie u iszkaila iszkai
lenkiszkai usiszkas slo ynas.
M. MIEŽINIO ZODYNO SANDARA Il es
Sep an aine années XIX a. le ka alikų kunigas, isuomenės eikėjas M.
Miežinis Raseinių ienuolyne baigė писать Lie u iszkai-la iszkainu odo,
lenkiszkai usiszką žodyną. No ėdamas jį išleis i, au o ius k eipėsi į Vilniaus
mokslo apyga dos globėją Pompėjų Ba iuško ą. Is o ikas Riman as Vėb a
que P. Ba iuško as, e ou nan la main, a appo é qu'il ne oyai obs acle
à l'édi ion du dic ionnai e des li huisiens, mais a an cela éme ini lenkiški
mo s comme ou peu nécessai es, e ki ilika iškus e la iškus au
imp usdin i (Vėb a: 1977 146). A ec de els amendemen s ne s'es encon é
le Dépa emen des c oyances é angè es spi i uelles, qui aux onds du
Sec eu ca holique omain de ai publie ce dic ionnai e. Leidyba en 'igo
pa ai décennies. E seulemen 1894 m. Tilžėje3 M. Miežinio è e ilsunus
Ma o Miežinio ini ia i e le dic ionnai e a é é éluissé 2000 egzemplio ių i ažu.
Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas dic ionn' es un des XIX a. negausių
imp udin s Biggieosios Lie u os dic ionn's. Selon Vinco U bucius, son emps
le dic ionnai e Miežinio a aidé g andemen à p aplės i e appol is ce e
image du lexique de langues Li uanies, que jusqu'alo s pešė beaucoup
ich ingesnė Mažosios Lie u os leksikog a ija, p incipalemen ixussusi
ano k aš o žodžius (U bu is 2009: 271). Jonas Jablonskis su ce dic ionnai e
éc i : Kun. Miežinys peuug esu inko medegos de é ange s a aux;
Ku šaičio e Nesselmann‘o dic ionn il ès sû emen ou igno ai , au moins
beaucoupybė aimen Li u iškų mo s, que nous ou ons dans ces
dic ionnai es des kalbininkų, n'a pas ou é place kun. Miežinio a ail
(Jablonskis 1935: 44). M. Miežinio dic ionnai e pou ai en e e dans sa
gim ojie (Vai iekūnai, Rad iliškio ajonas), enseignemen s (mokėsi
G inkiškio, Do nu os mokyklose, Kėdainiai p ogimnazijoje, Va ė a į kunigų
semina ijoje) ainsi que klebona imo (Škiem, Klykoliai, Didis, Smal os e .) dans les lieux où k ami mo s son u ilisés.
D. Zemza ės opinion, ce ains des la iški M. Miežinio ocodyne co espondan s co esponden K išjanui
Valdemā ui (K išjāns Valdemā s) 1872 m. di igan appa aissan K eewula weeshuwahzu wa dnize
(Rusųla ių okiečių pou 3 Lie u iszkala iszkailenkiszkai usiszkas mo s ne pou ai ê e pe mis de naî e. M.
Mudasinio k aš e spa p ohibi ion
Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai kalbų
usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai
bei a ian iniai augalų a dai
žodyną) e 146 1879 m. édi é La weeschuk eewuwahzu wa dnize4
(La ių usų okiečių kalbų žodyną) (Zemza e 1961: 346). A ec la langue la ienne
M. Miežinis pou ai app oximie se amilia ise ou les app end e e 18541866 m.
kunigaudan en Le onie B una os bažny kaimyje (Bauskės ajone), Šimba ke
(Skais kalnės apylinkėse) (ž . Vaižgan as 2007: 129). Dans ce dic ionnai e
d'en i on 15 000 mo s ou é bemaj po 200 Li u iques e la iques noms de
plan es, même au o iaus adin ų augy ėmis. Ils son géné alemen p ésen és
a ec pažyma bo . A an ce ains noms de plan es insé é un nom la in.
P incipalemen mo , di é emmen negu A. Juška, au o ius pasi enka
lie u išką, ci-ap ès p ésen és la iški, lenkiški e usiški a i ikmenys5,
exemple.: asiuklis. m. aušls. bo . p zybus, gnidosz, гнидникъ bi k ėslys m
bi k eslis. bo , melisa og odowa. bélienne he be cza nuszka. (nigalla sa i a). Il
s'agi d'une espèce ès épandue dans le monde. še nuška. cza nuszka
dagis, ilis m dadzis, pik dadzis. bo ., bodjak, ose . wolchecъ, ose ъ geo gins.
jeo gine. geo ginia. géo giniia jud a. . id as. bo , konianka, lubo iusz
pospoli y. zo ya, s enié ga sz a . gá ses. bo , dzięgiel. дягиль ga s yczia. .
sinape. bo , go czyca. горчица casz onas (a bis). kas ańu (kůks). kasz an
(d zewo), kaштанъ (дерево) la anda. la anda. lewanda. la la ande (la adula
e a). L'objec i de ce a icle d'iden i ie , quels noms de plan es son donne
M. Miežinio dic ionne, é abli , dans quelles a mēs ou éc i s ixsoi u ilisés les
noms de plan es, en e mes d'o igine panag inė i lie u iškų e la iškų plan es
su les noms de synonymes e a ian es. Les données li a iques son
compa ées a ec Li u išku bo anikos žodyną (LBŽ, 1938), Lie u ių kalbos žodyną
(LKŽe) e son supplémen s ka o eka (LKŽK), au besoin naudo asi éluis ais
a mių i šnek ų žodynais, la iški su Inesės delmanės (La ese delmana) e
A ija Uozmaneuolos (Ā ija Ozola) Ēga augu (La ių alodas augalų a dai)
(LVAN, 2003), Ka lio Miūlenbacho (Kā lis Mīlenbahs) La iešu alodas ā dnīca
14 (La ių alodas ā dnīca 14) (ME IIV, 1923-1932)). Égalemen el asi a las des
langues Bal es. Leksika 1. Flo a (CD) (BKA, 2012), dans lequel es donnée e
Li u iques, e la iques noms de plan es. 4 Les noms de mo s son p ésen és
en éc i s con empo ains. 5 Ces exemples de noms de plan es s'éc i en ainsi
qu'ils donnen au dic ionnai e de M. Miežinio.
147Te minologie | 2014 | 21
Synonimes
M. Miežinio dic ionn'us in é essan pa le ai que lui à noms de plan es donnée e de leu s dénomina ions
synonymes. Selon S asio Keinio, sinonimes appa aî en aison du ai que la e minologie nesu ienodin a, que
en aison des au es au eu s u ilisés e mes igno jim, leu non-c oi, suda inėjami sa i e mes. Pa exemple,
p esque ou gausus XIX a. hé i age bo anikos Li uiniens es es é dans des manusc i s. Donc non é onnan ,
que les e mes bo aniques de l'époque ès a ien (Keinys 1980: 98). Sou en la même plan e non seulemen
que dans di é en es a mēs même dans des illages sépa és es appelé oujou s d'un nom di é en , ca les
consomma eu s de langue a i en l'a en ion su di é en s signes dis inc i s des plan es, i.e. le p ocessus
de connaissance di è e žiū os kampas, pa amè e, qui de ien impo an dans une ce aine si ua ion ixan
daik ą ou phénominskią (G i ėnienė 2006: 13). noms, exemple.: lie . ba szcziai (~ ba ščiai)6, ba inis, la . ba ini
(~ ba iņi). P ès les noms de plan es li iques con ien de men ionne e discu e enco e une ligne de
synonymes s iklas, c iklis, ba sz is (~ ba š is), que M. Miežinis ou ni sépa émen (sans la iško a i ikmens)
Didžiąją dalį M. Miežinio žodyne as ų (iš iso – ke u ios dešim ys)
lie u iškų i la iškų augalų a dų sinonimų eilučių suda o ienažodžiai
e į a dija ac uelle unkelio (Be a) gen į. Comme indiqué LKŽe, ba ščiu es appelé audonasis bu okas (Be a
ub a). Ba š is de sla es langues (b us. bo šš , l. bo szcz) pas emp un é nom, connu aka ų aukš aičiams
kauniškiams (Bd, Gs) (LKŽe) ainsi épli ęs pie ų žemaičių aseiniškių plo e (E ž, Nmk, B g LKŽK). Skolinys
ba inis (ba iņi) (b us. бацвiнне, l. boćwina) (Be a ulga is) a es é dans des sou ces éc i es (OZ8, S.Dauk,
M.Valanč, JD683, JV734) e aukš aičių (Pls, S ) e e esaičių a mėse (Akm, G šl, R ). Ba ščio sinonimą sla ybę
s iklą, LKŽe selon les données, pa oja aka ų aukš aičiai (Smln, Rg, Sk) e aka ų žemaičiai (K g), se ou an
aussi éc y iniuose sou ces (Q421, SD33, P, MŽ, Su , K.Donel, LC1883,1, F II502, K, J, M, L, LVIII1157, NdŽ, LBŽ, KŽ,
LKAI163). Sla ybė c iklis ixé Vilka iškio e Ma ijampolės com és (LKŽe). S iklas e c iklis considé y ini
one iniais e a ian es d'éc i u e. Pleinėž ina que LBŽ à la dénomina ion des gen es (Be a) pa mi au es
son donnés e ous les men ionnéi synonymes ( unkelis (M , Šk, V), ba kš is (Al, Šl), ba inis (K, Ak, Ž, S , B, Pn),
bu okas (N, I , K), s iklius (P)). La galoje (Bal uo6 Skliaus uose au o ée ansponuo as Li u iques e la iques
o mes de noms de plan es. Lie u iški e la iški données é i iées selon les p emiè es sou ces ci ées, aussi
bien se é è e V. U bučio (2009: 271303) y inėjimu
M. Miež du mo odyne le icizmai.

148 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai se)
usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai
bei a ian iniai augalų a dai
e éc i a oi es sou ces ixé dans le synonyme du simple unkelio la . ba ene
(LVAN 46), qui onc ionneusemen es M. Miežinio indiqué o a do čeme ys,
ba iņi a ian as;
lie . gailios, a gi ios. LKŽe nu ody a, jog augalo a das gailios „bal asis
a gi ios (Ve a um album) a o seulemen M. Miežinio o dodyne. Aussi
seulemen dans ce dic ionnai e ixé le nom de la plan e o me uneaskai os
a gi ia épandue Šiaulių (K š) e Za asų (Ds) dis ic s (LKŽe). La iškas nom de
plan e n'es men ionné au ocodique; lie . kala ijai, os. dalgios, ylkdalgis (~
ilkdalgis), la . ilkuji kalm. Vy iškės giminės ienaskai os o me kala ijas,
LBŽ données, épandue Aly aus, Seinų e Šiaulių apk i yje ainsi que éc i s (F, M,
BŽ212, LBŽ LKŽe), e ma iškės giminės ienaskai os o me kala ija Klaipėda,
Panežio e Za asų ajones e ou ée assemblée dans le dic ionnai e de
Gab ielė Pe ke iča-Bi ėka Bo anikos. Selon LKŽe, en egis ée Duse os,
G ūžiuose e Pelesoje e éc i s (J, LBŽ, NdŽ). Vilkdalgio synonyme dalgios es
u ilisé žemaičių a mėje (Mž, Rs LKŽe). Vilkdalgis (I is), comme le indique LKŽe,
es u ilisé sud des e du no d zemaičių (Lk , K ž, Yl, Š s) e aka ų aukš aičių
(Vdžg) ainsi que dans les éc i s (R322, MŽ, MŽ 431, D.Pošk, N, I, KBII72, KI304, K, J,
LL255, L, L370, R , LBŽ, B197,498, DŽ, NdŽ, KŽ, LFII LTE555, LKT167, K XII251,
AŽ.Vaičiul). selon LVAN, ilku kalmji (I is) es seulemen un nom de plan e u ilisé
dans des sou ces éc i es (LVAN 127); lie . nů inē (~ nuo ynė), gudno e ē (~
gudno e ė), dilgēlē (~ dilgėlė), la . ná a (~ nā a). Dans la pa ie basaicienne
oues des e es occiden ales e des e es du no d k e ingiškių, plus p ès
d'eux si ués elšiškių e a niškių šnek ose es u ilisé les adjec i s -ynė
edinys nõ ynė e ses a ian es nó ynė, no ỹnė (BKA 2012: 220). Dans les
e es de la plaine plačiai son épé és des sudu iniai noms, don le second
sandu a žemai iškas dilgėlės nom no ė e di e sesu s ses mo phologiniai
a ian es (G i ėnienė 2006: 43). L'un d'eux es gudno e ė (Mi I34 LKŽe). La iai
dilgėlę į a dija a même châ ea nomi nā e, nā a (U ica), qui épili ęs dans
beaucoup la ių a mių e ixuo as lie . pelynas, me ēlē (~ me ėlė), la .
é meles (~ ē meles). LKŽe indique que skolinys pelynas (b us. paлын)
(A emisia absin hium) es u ilisé aka ų (Gdl, Dkš), pie ų (Rud, Sn) e y ų
aš uose (LVAN 238). Va das bend as daugeliui ide. kalbų (G i ėnienė
2006: 43);
aukš aičių (Aps, Kp) šnek os, ainsi que des éc i s (J, M , LBŽ, V.K ė , J.Bal ).
Me ėlė a o a das, LKŽe selon, ca ac é is ique sud des (Sn), aka ų (Vlk ,
Sk , Gs) hau š aičiams e sud des žemaičiams (Už ), aussi ixé dans les éc i s
(K, J, R, LBŽ, Kl K, L3). Ac uelle dans les Li uiniens bo anikos nomenkla ū a
149Te minologija | 2014 | 21
M. Miežinio amžininkų F yd icho Ku šaičio i A. Juškos. Šis augalo a -
u ilisé ne me ėlės nom, e nom de espèce ka usis kie is. Le nom de plan e
le iškas ē meles es skolinys du milieu okiečių žemaičių (Ka ulis 2001: 1143),
épandu su ou le e i oi e de la Le onie (LVAN 418); lie . pienē (~ pienė),
kiaulpienē (~ kiaulpienė), la . lai . Selon l'ac uelle bo anikos nomenkla ū ą, lie .
kiaulpienė (Ta axacum) e pienė (Sonchus) appa iennen ce pačiai as inių
amille. Pienė es commun en langues li ou iens e le u es le nom de ce e
plan e (ž . Sabaliauskas 1990: 157). en Li uanie il es u ilisé p esque dans ous les
aukš aičių šnek os (Dkš, Ukm, Vl, T gn LKŽe, BKA 226). En langue le onie, selon
LVAN, le lai es la a ian e de lai ée, usée dans les éc i s (LVAN 225). Le nom de
la plan e de ma e iškosios giminės en lai es ixé seulemen dans ce aines
Vidžemės, La galos e Žiemgalos šnek os Aknys oje, Kauna oje, Senuolėje (ž .
BKA 226); lie . pijonka, žibůklē (~ žibuoklė), la . ijoli e (~ ijolī e). Men ionne
enco e une M. Miežinio donnée de a ian s eilu ė žydůklē (~ žyduoklė), žybůklē (~
žybuoklė), auxquels la išks co espondance du nom de plan e n'enu di. Pijonka
es un p ê inys de sla es langues. LKŽe pijonkas exemples de donnée de l'es
hau š aičių pane ėžiškių (Nj) ainsi des aka ų aukš aičių šiauliškių (Pc)
pa a mių e éc i inių sou ces (NS967, LBŽ, NdŽ). Našlai inių šeimos laukų i
da želio gėlės našlai ės (Viola) nom žibuoklė, comme indique LKŽe ma é iau,
u ilisé Ju ba ko (S k), Za asų (LTR(An )) dis ic s e éc i s (Q623, KII285, R ,
ŠT Š326, LBŽ, NdŽ, KŽ, K.Bink, S.Nė ). Žyduoklė se ou e seulemen dans des
sou ces éc i es (M, NdŽ, KŽ). Le nom žybuoklė es déjà p écédemmen
men ionnée žibuoklės a ian , qui n'es ixé ni LBŽ, ni LKŽe. dans les langues
la ies našlai ės nom skolinys du milieu okiečių žemaičių (Ka ulis 2001: 1162),
en é en ce aines la ies langues šnek as (B ukna, Bu niekai, Ga senė,
K apė, K imulda, Limbažiai, Luodė, Nyca, Pa kulė, Rankiai, Skais kalnė, Tūja) e
ixé dans les éc i s (LVAN 424); lie . opu ē (~ opu ė), bul ē (~ bul ė), la . ácińi
(~ āciņi), ka upełi (~ pa upeļi). LKJe es indiqué que u ilisé dans la langue de la
communau é Li uanienne du nom emp un é des langues sla es, le bul ė
synonym opu ė (Solanom ube osum) es la gemen épandu en Žemai ijoje
(Šlu, K g, B , Pg , NmŽ, Rsn, G dm, Ž , E ž, Jd , T g, Pln, K n, J , K č), e
K amas éc i s (BzF165(Šlu, K g), P, M, Valanč, J ,
150 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai
usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai
bei a ian iniai augalų a dai
N(Rg, Tlž), TP1880,40, K, KII13, KII51, I, M, LBŽ, LKGI570, KŽ, I.Simon). La . āciņi ixé
dans la sud de la Le onie pie yčiuose (Sėlijoje) Aknys oje (LVAN 144; ME III
494), e po upeļi es u ilisé dans ou es les la ies a mėse (ž . BKA 293); lie .
saulēg anža (~ saulėg ąža), saulēk islis (~ saulėk islis), la . soleilg ieze
(Helian hus annuus). Il s'agi d'une espèce ès a e dans le monde. Klasikinių
kalbų sekinių lie . saulėg ąža e la . saulg ieze mo i a ion lemia plan ealo
žiedo p op ié é g ęž is à soleil (ž . G i ėnienė 2006: 150, 151). Comme mon en
les données LBŽ, saulėg ąža épandue aussi bien hau š aičių (Al, Kn), que
žemaičių (Rs, T g, Tl) a mėse, le nom ixé e éc y iniuose sou ces (M, K.
Būg(K ), M , LBŽ, J. K išč, ŽŪŽ133, ŽŽ70 LKŽe). Le nom Saulėk islio le nomma
simplemen jai saulėg ąžai appele u ilisai seulemen M. Miežinis (LKŽe). La .
soleilg ieze ixé dans des sou ces éc i u es (LVAN 335); lie . se ben os,
aszůklei (~ ašuokliai), la . jánůga (~ jāņoga), zus ene. Vienaskai e o me
se ben a, LKŽe données, la gemen épandue dans les Li uiniens šnek os (Nm,
Lb , Jz, Als, Sln , Bgs, S j, K p), ixée e éc i iniuose sou ces (SD278, R, MŽ288,
K, J. Jabl, R , NdŽ, LKAI169(Pkl, Vg ), LKAI169(Sk d, P n, Al , M l), LKAI169(D s,
Jz, B b, Rdš), LKAI169(Ms, Yl) e k .). M Miežini donnée consommi iška ašuoklio
o me p obablemen es o eoklio (Ribes) a ian e, qui, comme indiqué LKŽe,
da an age épandues dans les e esaiques a mée (K , Sln , K č, Sd, Pl , Kl,
Ž , Ms, G g, Klm, NmŽ, Skd , Žgč, E ž, Vlkš, Vj, Pj, Vn, Pln) que hau š aikščių
(Šmk, J b), Po e éc i s (Jn, KB, Žg, Š, Su , KKI, L169, DŽ2, S , DŽ, Š, LB, LŽ, VaiT98,
Važ. Le nom la išque de la plan e jāņoga es ixé La galoje e Vidžemėje e
dans des éc i s, e le synonyme se ben zus ene que dans des sou ces
éc i es (LVAN 132); lie . so as, laisziai (~ laišiai), la . léca (~ lēca), lécas (~
lēcas). Vy iškosios giminės nom de plan e so as (Panicum), Algi do Sabaliausko
nuo- (Q468, CI952, N, M, KŽ), e laišiai so os signi icme seulemen M. Miežinio.
La . lēca(as) es p incipalemen u ilisé dans les Šnek es de la Le onie
Occiden ale, mais ikio (Vicia) signi ica ion (LVAN 430). C'es ge manisme, qui,
mone, gali bū i senas bal iškas žodis (LKEŽe). Jis iksuo as aka ų aukš-
aičių šnek ose (KzR II 259) i , LKŽe duomenimis, a o as aš uose
selon A. Sabaliausko, de la langue okieches es en é dans beaucoup de
langues eu opéennes (ž . Sabaliauskas lie . s ebulē (~ s ebulė), gu gždis
(gu gždis), la . sau e, s iebule. Miškinio skudučio (Angelica sil es is)
synonyme s ebulė pou ai ê e ep is de la langue la ienne (ž . U bu is
1990: 262);
2009: 287). Comme indique LKŽe, il a o-
Te minologie 151 | 2014 | 21 jamas seulemen éc y inai es sou ces (M, L, R ,
BŽ134, LBŽ, KŽ), e gu gždis non seulemen éc i s (CI98, R, Ak, P, K.Būg), mais
aussi dans les e es de la a mée (Lk ). selon LVAN, la . sau e ixée
Duobelėje (Žiemgala), e y iškosios giminės o ma s iebulis (-ļi) Limbajis
(Vidžemė) e éc i s (LVAN 471); lie . s ogunas, ēlis (~ s ogūnas, -ėlis), cibulis, la .
sípůls (~ sīpols). De ous ide. des langues onion se ou e seulemen des
langues Li uanies. A. Sabaliausko de l'a is, ce es p obablemen es skolinys de
laquelle même iu kų- o o ių langues. les Li uaniens le eçu en , appa emmen ,
di ec emen , e non pa quels in e médiai es (p z., de Li uanie apsigy enus
o o ių i ka aimų) (LKEŽe). M. Miežinis à cô é de ou le e i oi e Li uanien
u ilisé du nom de plan e synonymiquemen ou ni e deminu y inę o mą.
Sla ybė cibulis (s. l. cybula) (Allium) la gemen connue Aukš ai ijoje (Ūd, Al, Vlk ,
Dkš, Šln, T gn) e Žemai ijoje (K p). A. Sabaliausko de l'a is, en langue
li uanienne ce nom onūno a pu en e de polkų ou bal a usių kalbų (LKEŽe). Le
nom égé al le iš sīpols es u ilisé en ous les a mēs le iens (LVAN 351).
C'es un p ê inys du milieu née landais (Ka ulis 2001: 818); lie . ymas,
czep onēlis (~ čep onėlis), la . imijans. Tymas (Thymus) es du la in des
langues emp un é nom, qui es u ilisé seulemen dans les éc i s (M , KŽ LKŽe),
e čep onėlis, qui sembleusiai es aussi un skolinys, Ju gio Amb aziejaus
Pab ėžos éc i s, es aussi i u ilisé e emaičių a mėje (Ž , Sd, Yl LKŽK).
La iškas čiob elio co espondan imijans ou é dans éc i iniuose sou ces
(LVAN 210); lie . auszlei (~ aušliai), asiukai, la . meld a aški. LKŽe indique, la
o me plu iskai os aušliai usée M. Miežinio e Augus o Leskyno, e
y iškosios giminės a ian es aũšlis e aušlỹs ( ienaskai os o me) se
ou en dans des sou ces éc i es (NdŽ, KŽ). Comme indique LKŽe, asiūklio
synonyme asiukas es u ilisé T akų ajone (Auk). Asiūklis considé y ines ieux
p ê iniu de ines (ž . Sabaliauskas 1990: 226). M. Miežinio indiqué la išks nom de
plan e n'es ixé LVAN e ME. B pažyminio la iškas nom de plan e ašķis (-i)
(Equise um) es commun au plu i ide. langues (Ka ulis 2001: 81) e à ous les
almums de la langue le onien (LVAN 153); lie . i olis (~ y olis), žil i is, la .
í ůls (~ ī ols), ká klis (~ kā klis). Du la in des langues a ėjęs le nom de plan e
y olis (U bu is 2009: 296) LBŽ indiqué de Bi žų apsk i ies. Žil icius la seconde
signi ica ion es gluosninių amille a bus, ka klas (Salix iminalis) (LKŽe). Le nom
es ixé e Aukš ai ijoje (Pš, Rdš, Šl , Rz, , Žml, Nm, L , LTR(Auk), D skŽ), e
Žemai ijoje (Š k, End, LTR(B s), DūnŽ), aussi bien dans les éc i s sou ces (D.
Pošk,
158 Sol i a Labanauskienė Mykolo Miežinio Lie u iszkaila iszkailenkiszkai
usiszko žodyno lie u iški i la iški sinoniminiai
bei a ian iniai augalų a dai
4. Ras i Li u iques noms de plan es papli ées an hau š aičių, an
zemaičių a mėse, ad, ma y , noms de plan es M. Miežinis inko du gy osios
kalbos, a aillan dans di e ses Li uo ėse. Ce dic ionnai e con ien des
noms de plan es ou és e Pilypo Ruigio, Fe dinando Neselmano, F.
Ku šaičio, A. Juškos éc i s.
5. La g ande majo i é du dic ionnai e p ésen és des deux langues des noms
de plan es son p ê s: Li u iški nommes son emp un és de sla es, okečių,
la ių, la inų ou iu kų langues, la iški de sla ų, ge manų (š edų ou olandų).
6. Fas a 20 Li u iques e 20 la iques noms de plan es synonymes eilučių. Un
égé am nomme M. Miežinis u ilisai po deux ou ois synonymes, qui son
u ilisés en i an e pa ole e éc y inai es sou ces. Ce ains donnés
Li u iques e la iques noms de plan es ne son ixés ni LBŽ e LKŽe, ni LVAN
e ME.
7. La pa ie des deux langues ou ées noms de plan es synch oniquemen
son considé és a ian s. En ep 19 Li u iques plan es de noms de a ian s
eilučių p édomine one iniai e éc i u e a ian es. Res e seulemen une
la iško égalo nom de a ian s eilu ė, dans laquelle ou ni mo ologiniai a ian s.
LITERATŪRA ET CHALTINIAI Il es ai que
Amb azas S. 2000: Daik a a džių da ybos aida 2, Vilnius: Mokslo e encyclopedijų leidybos ins i u . BKA 2012:
Bal es langues a lases. Leksika 1. (CD), Vilnius: Flo a Ins i u de langues Li uaniennes. Būga K. 1959: Rink iniai
aš ai 2, Vilnius: Vals ybinė poli inės i mokslinės li e a ū os leidykla. G i ėnienė A. 2006: Augalų pa adinimų
mo y acija šiau ės pane ėžiškių pa a mėje, Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as.
Jablonskis J. 1935: Kunigo Mykolo Miežinio dic ionnas. Raš ai 4, Kaunas: Ry o paus u ė, 4346. Jonik P. 1935: Pa
And eja Dī iķa leišu la iešu alodas ā dnīcas ok aks u. Ceļi 6, 203208. Ka ulis K. 2001: La iešu
e imoloģijas ā dnīca, Rīga: A o s. Keinys S . 1980: Te minologijos abėcėlė, Vilnius: Mokslas. K uopas J. 1957:
Le plus ieux compa a i amasse dic ionnai e de langues la ies e Li uanies. Li e a u a e langue 2, 467470.
KzR II Kazlų Rūdos šnek os dic ionnai e 2. Red. A. Pupkis, Vilnius: Li u iens Ins i u de langue, 2008. LBŽ 1938:
Lie u iškas bo anikos žodynas. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos žodynas. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos
žodynas. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos žodynas. LBŽ 1938: Lie u iškas bo anikos žodynas. LBŽ 1938:
Lie u iškas bo anikos žodynas. Red. J. Dagys, Kaunas: A/B Va pas imp us u ė. LKEŽe Base de données du
ocabulai e é imologique de la langue Li uanien. P ieiga pa in e ne : h p://e imologija.bal nexus.l /.
LKŽe Dic ionnai e du Li uanien (IXX, 19412002), a ian e élec onique, Vilnius: Li uanien kalbos ins i u as,
2005. www.lkz.l .
LKŽK Li u iens langues dicodyno ka o eka, Vilnius: Li u iens langues ins i u . LVAN 2003: Ēdelmane I.,
Ozola Ā. La iešu alodas augu nosaukumi, Rīga: izde umu saga a ojis un izpla a
Augsbu gas SIA ins i s.
LVG 2013: La iešu alodas g ama ika, Rīga: LU La iešu alodas ins i ū s. IIV K[ā ļa] Mlenbacha ME
La iešu alodas ā dnīca 14. Rediģējis, supplemen inājis, u pinājis J. Endzelīns, Rīga: Izglī ības
minis ija, 19231932. Miežinis M. 1894: Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas mo synas, Tilžēje.
Mi ke ičienė A. 2004: V. Dubo uni e so ines li é a u es guidèlio e mes des a ian es. Te minologija 11,
Ozols A. 1968: Aizgū ā ecla iešu aks u alodas leksika un mūsdienu la iešu aloda. La iešu leksikas
119–144.
a īs ība, 1149.

159Te minologie | 2014 | 21
Sabaliauskas A. 1990: Lie u ių kalbos leksika, Vilnius: Mokslas.
TB – Lie u os Respublikos e minų bankas. P ieiga pe in e ne ą: h p:// e minai. lkk.l /pls/ b/ b.sea ch.
Tolu ienė B. 1961: A. Juška lexicog aphe. Li e a u a e langue 5, 87377. Umb asas A. 2010: Li u iens d oi
e minija 19181940 années. P incipaux codes de e mes, Vilnius: Lie u ių
kalbos ins i u as.
U bu is V. 2009: M. Miežinio žodyno le icizmai. – Bal ų e imologijos e iudai 2, 271–303.
Vaižgan as 2007: Raš ai 18, Vilnius: Li u iens li é a u es e au osakos ins i u . Vėb a R. 1977:
Mykolas Miežinis. Les gens e pa le, 146150. Zemza e D. 1961: La iešu ā dnīcas (līdz 1900. gadam),
Rīga: La ijas PSR Zinā ņu akademijas izde niecība.
LITHUANIAN AND LATVIAN SYNONYMOUS AND VARIANT NAMES OF PLANTS IN
LIETUVISZKAILATVISZKAILENKISZKAIRUSISZKAS VOODY BY MYKOLAS MIEŽINIS
Lie u iszkaila iszkailenkiszkai usiszkas ā dynas (1894) by Mykolas Minis is one o he
e y ew p in ed dic iona ies om Li huania p ope in he 19 h cen u y. I con ains a
huge numbe o wo ds om olk language which subsequen ly ell ou o usage. Among
o he such wo ds his dic iona y p esen s names o plan s in Li huanian, La ian, Polish
and Russian. The a icle deals wi h Li huanian and La ian e ms which ha e synonyms
and a ian s.
The a emp o es ablish wha plan s we e named by wo ds ound in Miežinis dic iona y
was success ul. The e a e e y ew names o plan s in La in in his dic iona y; he e o e
i was no always easy o iden i y he plan unde a pa icula name. In some cases
La ian names we e help ul. In some cases Miežinis p esen ed names o di e en plan s
as synonyms p obably because hese plan s we e no dis ingued in he olk language and
we e named by simila names. The e a e also opposi e cases when he same name was
used o di e en plan s.
The names ound we e used in bo h Žemai ija (Lowland) and Aukš ai ija (Highland)
dialec s. This sugges s he likelihood ha Miežinis collec ed hese names wo king in
di e en pa s o Li huania and La ia. Names o plan s om Miežinis dic iona y can
also be ound in wo ks o Phillip Ruhig (Pilypas Ruigys), Fe dinand Nesselmann, F ied ich
Ku scha (F yd ichas Ku šai is) and An anas Juška. The majo i y o names o plan s
p esen ed in he dic iona y a e bo owings: Li huanian names we e bo owed om
Ge man, La ian, La in, Sla ic o Tu kic languages and La ian names om Ge manic o
Sla ic languages.
The e we e 20 lines o synonyms ound o bo h Li huanian and La ian. Miežinis
used wo o h ee synonymous names o a plan which we e used in he olk lan-
guage and in w i en sou ces. Among 19 lines o a ian s o Li huanian names
phone ic and o hog aphic a ian s p e ail. The e was only one case o
mo phological a ian s o La ian names no ed.
Reçu 2014-11-17
Sol i a Labanauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
P. Vileišio g. 5, LT10308 Vilnius
E. paché [email p o ec ed]