6Geo g Löckinge pasi ink os e minologijos da bo emos:
 Bes P ac icesandBeyond
Pasi ink os e minologijos da bų emos:
Ge iausia p ak ika i da daugiau
GEORG LÖCKINGER
Aukš u inės Aus ijos aikomųjų mokslų uni e si e as KEYWORDS: e minologijos da bas,
e minologijos aldymas, pa adinimai, są okų modelia imas, nuo odų į ankiai, kalbų
specialis ai, e minologijos mokymas
1. IŠVADYMAS
Te minologijos s udijos i e minologijos da bas y a įdomios s udijų i
p ak ikos s i ys. Abu y a susiję su e minologijomis, ku ias mes čia
apib ėžiame kaip "s uk ū izuo ą są okų inkinį i jų pa adinimus […]
konk ečioje dalyko s i yje" (Ahmad e al. ca. 2000; c . DiN 2342:2011, 16). Taigi,
di bdami su e minologijomis, mes esame am ik oje s udijų a p ak ikos
s i yje, ku ią gali bū i leng iau a mažiau leng a apib ėž i. Te minologijos
eikla adinama e minologijos da bu, ku į mes apib ėžiame kaip "da bą,
susijusį su są okų i jų pa adinimų nus a ymu, inkimu, apdo ojimu,
ap ašymu, pa eikimu i naudojimu" (ž . ÖNORM A 2704: 2015, 6). Abiejuose
apib ėžimuose s a biausia y a są okų i jų pa adinimų sa ybė: iek są okos,
iek pa adinimai nag inėjami, kai žmonės a lieka į ai ias e minologijos
da bo užduo is.
Šio s aipsnio ikslas y a d igubas: a) į e in i is e minologijos da bo
emas, kaip ai da oma šiandien, i b) p is a y i naujus su šiomis emomis
susijusius pokyčius, ku ie gali paska in i e minologijos a ei į ge iausia
ogy wo k and e minology aining. Thus, he h ee opics a e discussed
p ak ika i be palyginimo. Jie bu o a ink i emian is naujausiomis
e minologijos da bo s anda izacijos pas angomis i y imais: 2 sky iuje
ap a iami pa adinimai kaip e minologiniai iene ai, 3 sky iuje ap a iamas
są okų modelia imas, o 4 sky iuje ap a iamos e imams ski os nuo odos
p iemonės. 5 sky iuje pa eikiamos am ik os min ys apie galimus pasekmes
e minologijos ekspe ų mokymui. Galų gale, 6 sky iuje pa eikiame umpą
apž algą.
Te minologija | 2015 | 22 7
2.SIGNATIJOS kaip e minologiniai iene ai
Bes p ac ices …
Remian is s anda ine e minologijos li e a ū a, są oka "pa adinimas" gali
bū i apib ėž a kaip "koncepcijos aizda imas ... ženklu, ku is ją nu odo" (ISO
1087-1:2000, 6). Iš esmės mes ski iame ijų ipų pa adinimus: e miną,
pa adinimą i simbolį (ž . Felbe 1984: 169; Felbe , Budin 1989: 3 .; iSO 1087-1:2000,
6; Pa el, Nole 2001: 18 . i 107; iSO 704: 2009, ii i 34; DiN 2342: 2011, 10). Te minai,
okie kaip "aukš os kokybės ch oma og a ija" a ba "@ ženklas", nu odo
bend ąsias są okas i susideda iš žodžių a žodžių ipo simbolių eilu ės (ž .
iSO 1087-000, 1: 6). Pa adinimai, okie kaip "Tempo®" a ba "Nobelo aikos
p emija 2013", y a panašūs, ačiau nu odo a ski as są okas. Galiausiai
simboliai, okie kaip a ba 1, […]y a s a bi a p au inio bend a imo pagalba,
nes jų aizdinis są okų aizda imas eikia nep iklausomai nuo be ku ios
kalbos[…] (iSO 704:2009, 41). Jie a spindi bend ąsias a a ski as są okas (ž .
ISO 704:2009, 34).
… and beyond
Pi miau nu ody as e minų, pa adinimų i simbolių ski umas iš esmės y a
naudingas. Be o, jis y a p a u in as į ai ių pa adinimų ap ašymu ISO
704:2009, 56 . Tačiau apsk i ai mes u ė ume u ė i są okų sis emą
"pa adinimas", ku i bū ų smulkesnė i sis emingesnė nei esamos
klasi ikacijos. Neseniai paskelb as Aus ijos s anda as ÖNORM A 2704:2015
y a bandymas pasiek i šį ikslą: bend ada biaujan su onomas ikais i
nomenkla ū os ekspe ais bu o suku a išsami pa adinimų, ypač nuosa ų
pa adinimų i susijusių pa adinimų, klasi ikacija.
Pi miausia paž elkime į pa adinimą 2. Koks jis y a pagal pi miau pa eik ą padalinimą? Pa adinimas, nes jis
susijęs su a ski a są oka, susijusi su ge ai žinoma in o macinių echnologijų kompanija? A simbolis, nes
jo dalys y a ne ebalinės? No s e minuose gali bū i simbolių (ž . ISO 1087-1:2000, 6), simboliai da nė a
pakankamai apib ėž i i klasi ikuo i. Tiek e minologijos y imuose, iek e minologijos da buose, 1
Clipa s paim i iš h ps://openclipa .o g/de ail/7608/s a ue-o -libe y i
h ps://openclipa .o g/de ail/194680/map-o -a ica-wi h-coun ies-in-cylind ical-equal-a ea-p ojec ion,
a i inkamai. 2 Paim a iš h p: www.hp.com/hpin o/images/hplogo.jpg.
8Geo g Löckinge pasi ink os e minologijos da bo emos: mums eikia
 Bes P ac icesandBeyond
išsamesnės są okos sis emos "symbol", ne ik dėl leng esnio duomenų
a kymo e minologinėse duomenų bazėse (duomenų ka ego ijos
pasi inkimas, duomenų impo as i ekspo as i . .).
An asis pa yzdys - […]978-3-73290053-4[…] (iSBN). Daugelis e minologijos
ekspe ų šios simbolių eilu ės isai nelaiky ų pa adinimu. Tačiau koks y a
esminis ski umas a p iSBN i a i inkamo knygos pa adinimo, ku į mes
laiky ume pa adinimu? Tu ime išplės i sa o aiškinimą, kas suda o pa adinimą,
nes ne adiciniai pa adinimai, okie kaip s aipsnių nume iai i
iden i ika o iai, naudojami elek oninėje p ekyboje, įgyja ie os daugelyje
ski ingų s ičių (ž . Galinski, Gi aldo Pé ez 2012). Išplės ingesnė, ačiau
išsamesnė pa adinimų klasi ikacija aip pa leis ų mums užmegz i
glaudesnius yšius a p e minologijos aldymo, p oduk ų aldymo, įmonių
iš eklių plana imo i panašių s ičių naudojamų p og aminės į angos
p iemonių. Todėl aip pa galima padidin i są eikos laipsnį. Šiuo ikslu
e minologijos, nomenkla ū os i pa adinimų s udijų (onomas ikos)
ekspe ai a ei yje u ė ų glaudžiai bend ada biau i. Y a daug bend ų
p oblemų, ku ias bus leng iau išsp ęs i bend ais sp endimais.
3. Koncepcijos modelia imas
Bes p ac ices …
Kai e minologijos ekspe ai no i ilius uo i koncepcinę sis emą g a inėmis p iemonėmis, jie
pap as ai ai da o piešdami koncepcinę diag amą, . y. "koncepcinės sis emos g a inį aizdą" (ISO
1087-1:2000, 4). Šiuolaikinėse są okų diag amose naudojamas žymėjimas u i is o ines šaknis i
apibūdinamas s anda inėje li e a ū oje apie e minologijos da bą, p z. Wüs e 1991; Suonuu i
1997; iSO 704:2009; A n z, Pich , Schmi z 2014 (ž . 1 pa eikslą). 1 pa eikslas. Są okos diag ama "alpiniai
slidinėjimai" (iš ISO 6289:2003, nupieš a pagal ISO 704:2009)
Te minologija | 2015 | 22 9
Tačiau aukščiau pa eik as žymėjimas nea i inka išsamios speci ikacijos,
su eikiančios o malią sin aksę. Be o, kompiu e inėms p og amoms
sunku ją in e p e uo i: dažniausiai okios koncepcinės diag amos y a
d eje ainių ailų pa idalu, ku iuose, be pačios aizdinės in o macijos, nė a
jokios seman ikos.
… and beyond
Y a iT modelia imo kalbų, okių kaip ieningos modelia imo kalba (ž . iSO/ieC 19505:2012), ku ios gali bū i
naudojamos e minologiniams ikslams. Taigi pe pas a uosius me us bu o pada y a
s anda izacijos pas angų pasiūly i al e na y ias g a inės ep ezen acijos o mas. Pa yzdžiui,
neseniai paskelb as ISO e minologijos da bo s anda as (iSO 24156-1:2014, 1) nag inėja są okos
"guage" są oką. Tiksliau a ian , siūloma naudo i ieningos modelia imo kalbos žymes (ž . 2
models, i.e. “concep diag am[s] <…> o med by means o a o mal lan-
pa eikslą). 2 pa eikslas. Koncepcinis modelis "alpiniai slidinėjimai" (iš es as iš ISO 6289:2003,
pa eng as pagal ISO 24156-1:2014) Pag indinis pi miau minė o žymėjimo p i alumas y a ai, kad jis
a i inka išsamią (i lais ai p ieinamą) speci ikaciją, su eikiančią o malią sin aksę. Be o, jis gali bū i
au oma iškai in e p e uojamas specialių UML modelia imo į ankių. Be o, a ei yje gali bū i galima
pusiau au oma iškai kon e uo i iš UML koncepcinių modelių į e minologines apib ėž is i
a i kščiai (ž . Löckinge , Kockae , Budin 2015: 78 .). Tai s ip ūs a gumen ai, ku iais emiamasi,
kad bū ų naudo os o malizuo os p iemonės ie oj (a ba ben jau be) ik įp as ų žymenų.
Ino a y iems e minologijos aizda imo g a inėje o moje me odams labai s a bus glaudesnis
e minologijos ekspe ų i duomenų modelia imo ekspe ų bend ada bia imas.
bale o slidinėjimas
1 0 Geo g Löckinge Iš ink os e minologijos da bo emos:
 Bes P ac icesandBeyond
4.Re e encijos į ankiai e ėjams
Bes p ac ices …
Kalbų specialis ai, no ėdami a lik i sudė ingas užduo is, u i gau i į ai ių ipų
konk ečios s i ies in o maciją. Ve ėjai, apib ėžiami kaip "kalbų specialis ai,
ku ie […]...> ašy inį šal inio kalbos u inį ašy ine o ma pa e čia ikslinės
kalbos u iniu" (ISO 13611:2014, 2.5.1 i 2.5.2 punk ai), nė a šios aisyklės išim is.
Tačiau šiuo me u dauguma nuo odų į ankių nea i inka jų po eikių: a i inkama
in o macija dažnai y a išsklaidy a į ai iose žiniasklaidos p iemonėse
(spausdin a a ba in e ne e) i pasi odo į ai iose kompiu e ių p og amose,
okiose kaip in e ne o na šyklės, e minologijos aldymo sis emos, e imo
a min ies sis emos i ie iniai elek oniniai žodynai. Šią si uaciją galima
ilius uo i aip: 3 pa eikslas. Ve ėjai i jų nuo odų p iemonės šiandien Kai
ku ie e imams p ieinami kalbos iš ekliai iš ik ųjų gali bū i labai sudė ingi
elek oninės o mos nuo odų p iemonės. Tačiau šie iš ekliai pap as ai saugomi
a ski uose in o macijos kon eine iuose, ku ie aip pa u i sa o a ski as
a o ojo sąsajas.
… and beyond
Naujausi y imai apie e ėjų in o macinius po eikius (Löckinge 2014 i
Löckinge , ku is bus išleis as) pa odė, kad "dinaminės e minologijos" i
"pilno eks o duomenų bazės" p o ingas p i aiky ų iš eklių de inys
(Löckinge 2014: 316) y a pageidau inas kalbos

Te minologija | 2015 | 22 1 1 u ė ų bū i in eg uo i kalbos iš ekliai, kaip
p o essionals in ques ion. Thus, inno a i e e e ence ools o ansla o s
pa ody a žemiau (ž . 4 pa eikslą; c .
aip pa Bowke 2011 i Alla d 2012).
Figu e 4. T ansla o s and hei e e ence ools in he u u e
No s y a daug p og aminės į angos, ku i sujungia iek e imo a min ies,
iek e minologines duomenų bazes, be eik nė iena iš jų neį aukia eks inių
ko pusų kaip ečiojo s ulpo. Tikimasi, kad a ei yje daugiau kalbų
echnologijų pa da ėjų aps a s ys galimybę sa o p og aminės į angos
į ankiams p idė i a i inkamų eks ų ko puso aldymo unkcijų. Tai padė ų
e ėjams g eičiau i pa ogiau pa enkin i sa o in o macijos po eikius.3 5.
Te minologijos mokymo pasekmės Iš pi miau minė ų ge iausių p ak ikų i
palyginimų galime pada y i kele ą konk ečių e minologijos mokymo iš adų.
Kalban apie pa adinimus kaip e minologinius iene us, e minologijos
ins uk o iai iek uni e si e uose, iek ki uose kon eks uose u ė ų didin i
s uden ų sąmoningumą su ne adiciniais pa adinimų ipų, nes p oduk ų
klasi ikacijos, elek oninės p ekybos sis emos i panašūs dalykai ampa is
dažnesni. A imiai susijusi su uo, eikė ų pab ėž i e minologijų
a pdisciplininį pobūdį: daugelis akademinių disciplinų i p ak ikos s ičių
( a džių y imai, nomenkla ū os, klasi ikacija i . .) nag inėja
e minologijas, no s i iš ski ingų pe spek y ų.
3 Au oma inis e imas čia neį auk as, nes daugiausia dėmesio ski iama žmonių suku oms kalbos
iš ekliams, o ne kalbos echnologijoms, leidžiančioms au oma izuo i p ocesus.
1 Geo g Löckinge pasi ink os e minologijos da bo emos: Kalban apie
 Bes P ac icesandBeyond
koncepcijų modelia imą, u ė ų bū i labiau akcen uojamas koncepcijų laukų i
koncepcijų sis emų g a inės ep ezen acijos aidmuo. Koncepcijų diag amos i
koncepcijų modeliai u i didelį mokymosi po encialą, palygin i su pag indiniais
adiciniais " e minų i apib ėžimų" eks ais (leng as sup a imas dėl aiškios
koncepcijų san ykių ma omumo i . .). Be o, e minologijos izualiza imo me u
e minologijos mokymai u ė ų apim i i koncepcinio modelia imo p og aminės
į angos p iemones. Kalban apie e imams ski us nuo odų į ankius, pag indinis
po eikis y a išsamus mokymas kalbų echnologijų klausimais. Po o, kai ga o e e
į e in i, ku ios p og aminės į angos unkcijos y a ealis iškos i įgy endinamos
well- ounded aining in his a ea, ansla o s will be in a posi ion o be -
šiandien i ku ge ai įsi i inusios i no a o iškos unkcijos kon e guoja. An a,
e ėjai u ė ų bū i ska inami dažniau i aiškiau p aneš i apie sa o
(in o macijos) po eikius kalbų echnologijų pa da ėjams. T ečia, u ė ų bū i
suku i i (a ba) naudojami in eg uo i kalbos iš ekliai, okie kaip pi miau minė i,
e imų mokyme.
6. Iš ados i pe spek y os
Šiandien e minologijos da bas a liekamas p o esionaliai daugelyje s ičių i
o ganizacijų. ji g indžiama naujausiomis žiniomis, už ašy omis ado ėliuose,
specializuo uose žu naliuose, nacionaliniuose i a p au iniuose s anda uose
i . . Pag indinis šio s aipsnio ikslas bu o nus a y i i ap a i is esmines
e minologijos da bo emas: pa adinimus kaip e minologinius iene us,
są okų modelia imą i nuo odų p iemones e ėjams. No ėdami ai pada y i,
mes ap ašėme daba inę "ge iausią p ak iką" i p is a ėme naujus
beyond”) based on ecen s anda disa ion e o s and esea ch.
sp endimus (i a ei yje e minologijos ekspe ų bend uomenė u ė ų i
oliau ska in i i obulin i e minologijos da bo i e minologijos ekspe ų
p o esinį p o ilį. Be o, eikė ų gilin i e minologijos s udijų i e minologijos
da bo są eiką, pa yzdžiui, ykdan empi inius y imus i a i inkamus
p amonės p ojek us, ku ių ezul a ai gali bū i panaudo i e minologijos
s udijų y imams. Galiausiai mes u ė ume ku i a ska in i bend ada bia imą
su susijusiomis s i imis, kad galė ume moky is ienas iš ki o, kad bū ų
abipusiška nauda i bend i in e esai.
Te minologija | 2015 | 22 1 3
REFERENCES
Ahmad K., Bon h one R., engel G., Fo opoulou A., F y D., Galinski C., Humbley J., Kal on N., Roge s
M., Roulin C., Schmalenbach K., Tanke e. (eds.). Ca. 2000: Poin e FinalRepo , sec ion „Wha is
Te minology“. A ailable online a h p://www.compu ing.su ey.ac.uk/ai/poin e / epo /con en s.h ml.
Alla d M. 2012: ManagingTe minology o T ansla ionUsingT ansla ionEn i onmen Tools:Towa ds
aDe ini iono Bes P ac ices. Doc o al hesis, Uni e si y o O awa. A ailable online a
h p://www. uo .uo awa.ca/handle/10393/22837.
A n z R., Pich H., Schmi z K.-D. 2014: Ein üh ungindieTe minologiea bei . 7. Au l., Hildesheim: Olms.
Bowke L. 2011: O he Reco d and On he Fly. examining he impac o Co po a on Te minog aphic
P ac ice in he Con ex o T ansla ion. – Co pus-BasedT ansla ionS udies.Resea chandApplica ions.
K uge A., Wallmach K., Munday J. (eds.), London: Con inuum, 211–236.
DiN 2342:2011 Beg i ede Te minologieleh e.
Felbe H. 1984: Te minologyManual, Pa is: Unesco/in o e m. A ailable online a h p://unesdoc.unesco.o g/
images/0006/000620/062033eb.pd .
Felbe H., Budin G. 1989: Te minologieinTheo ieundP axis, Tübingen: Na .
Galinski C., Gi aldo Pé ez B. S. 2012: Con en in e ope abili y as a p e equisi e o e-using and e-pu posing
i ems o s uc u ed con en as lea ning objec s in eLea ning – Seen unde a s anda disa ion pe spec i e. –
Te minologija 19, 6–32. A ailable online a h p://www.lki.l /LKi_L /index.php?op ion=com_con en &
iew=a icle&id=841&i emid=38.
iSO 704:2009 Te minologywo k–P inciplesandMe hods.
iSO 1087-1:2000 Te minologywo k–Vocabula y. – Pa 1.Theo yandapplica ion.
iSO 6289:2003 Skis–Vocabula y.
iSO 13611: 2014 In e p e ing–Guidelines o communi yin e p e ing.
iSO 24156-1:2014 G aphicno a ions o concep modellingin e minologywo kandi s ela ionship
 wi hUML. – Pa 1. Guidelines o usingUMLno a ionin e minologywo k.
iSO/ieC 19505-1:2012 In o ma ion echnology–Objec Managemen G oupUni iedModelingLanguage
(OMGUML). – Pa 1. In as uc u e. A ailable online a h p://www.omg.o g/spec/UML/2.0/.
iSO/ieC 19505-2:2012 In o ma ion echnology–Objec Managemen G oupUni iedModelingLanguage
(OMGUML). – Pa 2.Supe s uc u e. A ailable online a h p://www.omg.o g/spec/UML/2.0/.
Löckinge G. 2014: Übe se zungso ien ie eFachwö e büche .En wicklungundE p obungeinesinno a i en
Modells, Be lin: F ank & Timme. A ailable online a h p:// esea ch. h-ooe.a /en/publica ion/4233.
Löckinge G. o hcoming. De eloping and Tes ing No el Re e ence Tools o T ansla o s. – Localisa ion
Focus. The in e na ional Jou nal o Localisa ion.
Löckinge G., Kockae H. J., Budin G. 2015: in ensional de ini ions. – Handbooko Te minology 1,
Kockae H., S eu s F. (eds.), Ams e dam: Benjamins, 60–81.
ÖNORM A 2704:2015 Te minologiea bei –G undsä zeundMe hoden.
Pa el S., Nole D. 2001: Handbooko Te minology. Minis e o Public Wo ks and Go e nmen Se ices
Canada. A ailable online a h p://publica ions.gc.ca/pub?id=9.689804&sl=0.
Suonuu i H. 1997: Guide oTe minology, Helsinki: Tekniikan Sanas okeskus.
Wüs e e. 1991: Ein üh ungindieallgemeineTe minologieleh eund e minologischeLexikog aphie. 3. Au l.,
Bonn: Romanis ische Ve lag.
TERMINOLOGIJOS DARBO PASIRINKTOS TEMOS: GEROJI PRAKTIKA IR ATEITIS Šiandien
e minologijos da bas p o esionaliai di bamas daugelyje s ičių i o ganizacijų. Jis emiasi
naujausiomis žiniomis, už iksuo omis ado ėliuose, specializuo uose žu naluose,
nacionaliniuose bei a p au iniuose s anda uose i k . Pag indinis šio
nio ikslas – išski i i ap a i is s a bias e minologijos da bo emas: žymiklius kaip
s aips e minologinius iene us, są okų modelia imą i in o macines p iemones
e ėjams. Kalban apie žymiklius kaip e minologinius iene us eigiama, kad daba inė
są okos žymiklis sis ema nė a okia de alė i sis emiška, kokia u ė ų bū i. ypač eikalinga
išsamesnė ik inių a dų i į a dus panašių žymiklių klasi ikacija, u in omenyje augančią
1 4 Geo g Löckinge pasi ink os e minologijos da bų emos:
 Bes P ac icesandBeyond
jų s a bą el. p ekybos sis emose i panašiais a ejais aikymo. Kalban apie są okų
modelia imą a k eipiamas dėmesys į g a inio są okų laukų i są okų sis emų aizda imo
s a bą yšiams a p są okų pa ody i. T adicinė ženklų sis ema u i kele ą ūkumų
(pa yčiausiai, nė a pag indinių speci ikacijų su o malia sin akse, sunku p i aiky i
kompiu e iams), odėl p is a oma al e na y i są okų modelių ženklų sis ema, pa em a
Vieninga modelia imo kalba (UML). In o macinės p iemonės e ėjams y a ečia šiame
s aipsnyje nag inėjama ema. Ve ėjams, kaip i ki iems kalbos specialis ams, eikia
į ai ios am ik os s i ies in o macijos, padedančios a lik i sudė ingas užduo is, ačiau
šiuo me u dauguma in o macinių p iemonių negali pa enkin i jų po eikių. Remian is naujais
y imais, apimančiais empi inius y imus, dinaminė e minologija i isa eks ės duomenų
bazės siūlomos kaip in o macinės p iemonės naudojami e ėjams ie oj ag men iškų
kalbos iš eklių, ku ie dažniausiai šiandien. Ap a iamas galimas šių ijų emų į aukimas į
e minologijos mokymą. Te minologijos ekspe ams siūloma daugiau dėmesio ski i
g e imoms s i ims, okioms kaip a dų y imai a nomenkla ū os. Tai padė ų as i bend us
sp endimus bend ų p oble-
mų, susijusių su e minologijos y imais i da bu.
Gau a 2015-06-26
Geo g Löckinge
Aukš u inės Aus ijos aikomųjų mokslų uni e si e as
S elzhame s asse 23
4600 Wels (Aus ija)
Elek oninis paš as: [email p o ec ed]