Selected Topics in Terminology Work: Best Practices and Beyond

6Geo g Löckinge pasi ink os e minologijos da bo emos:  Bes P ac icesandBeyond Pasi ink os e minologijos da bų emos: Ge iausia p ak ika i da daugiau GEORG LÖCKINGER Aukš u inės Aus ijos aikomųjų mokslų uni e si e as KEYWORDS: e minologijos da bas, e minologijos aldymas, pa adinimai, są okų modelia imas, nuo odų į ankiai, kalbų specialis ai, e minologijos mokymas 1. IŠVADYMAS Te minologijos s udijos i e minologijos da bas y a įdomios s udijų i p ak ikos s i ys. Abu y a susiję su e minologijomis, ku ias mes čia apib ėžiame kaip "s uk ū izuo ą są okų inkinį i jų pa adinimus […] konk ečioje dalyko s i yje" (Ahmad e al. ca. 2000; c . DiN 2342:2011, 16). Taigi, di bdami su e minologijomis, mes esame am ik oje s udijų a p ak ikos s i yje, ku ią gali bū i leng iau a mažiau leng a apib ėž i. Te minologijos eikla adinama e minologijos da bu, ku į mes apib ėžiame kaip "da bą, susijusį su są okų i jų pa adinimų nus a ymu, inkimu, apdo ojimu, ap ašymu, pa eikimu i naudojimu" (ž . ÖNORM A 2704: 2015, 6). Abiejuose apib ėžimuose s a biausia y a są okų i jų pa adinimų sa ybė: iek są okos, iek pa adinimai nag inėjami, kai žmonės a lieka į ai ias e minologijos da bo užduo is. Šio s aipsnio ikslas y a d igubas: a) į e in i is e minologijos da bo emas, kaip ai da oma šiandien, i b) p is a y i naujus su šiomis emomis susijusius pokyčius, ku ie gali paska in i e minologijos a ei į ge iausia ogy wo k and e minology aining. Thus, he h ee opics a e discussed p ak ika i be palyginimo. Jie bu o a ink i emian is naujausiomis e minologijos da bo s anda izacijos pas angomis i y imais: 2 sky iuje ap a iami pa adinimai kaip e minologiniai iene ai, 3 sky iuje ap a iamas są okų modelia imas, o 4 sky iuje ap a iamos e imams ski os nuo odos p iemonės. 5 sky iuje pa eikiamos am ik os min ys apie galimus pasekmes e minologijos ekspe ų mokymui. Galų gale, 6 sky iuje pa eikiame umpą apž algą. Te minologija | 2015 | 22 7 2.SIGNATIJOS kaip e minologiniai iene ai Bes p ac ices … Remian is s anda ine e minologijos li e a ū a, są oka "pa adinimas" gali bū i apib ėž a kaip "koncepcijos aizda imas ... ženklu, ku is ją nu odo" (ISO 1087-1:2000, 6). Iš esmės mes ski iame ijų ipų pa adinimus: e miną, pa adinimą i simbolį (ž . Felbe 1984: 169; Felbe , Budin 1989: 3 .; iSO 1087-1:2000, 6; Pa el, Nole 2001: 18 . i 107; iSO 704: 2009, ii i 34; DiN 2342: 2011, 10). Te minai, okie kaip "aukš os kokybės ch oma og a ija" a ba "@ ženklas", nu odo bend ąsias są okas i susideda iš žodžių a žodžių ipo simbolių eilu ės (ž . iSO 1087-000, 1: 6). Pa adinimai, okie kaip "Tempo®" a ba "Nobelo aikos p emija 2013", y a panašūs, ačiau nu odo a ski as są okas. Galiausiai simboliai, okie kaip a ba 1, […]y a s a bi a p au inio bend a imo pagalba, nes jų aizdinis są okų aizda imas eikia nep iklausomai nuo be ku ios kalbos[…] (iSO 704:2009, 41). Jie a spindi bend ąsias a a ski as są okas (ž . ISO 704:2009, 34). … and beyond Pi miau nu ody as e minų, pa adinimų i simbolių ski umas iš esmės y a naudingas. Be o, jis y a p a u in as į ai ių pa adinimų ap ašymu ISO 704:2009, 56 . Tačiau apsk i ai mes u ė ume u ė i są okų sis emą "pa adinimas", ku i bū ų smulkesnė i sis emingesnė nei esamos klasi ikacijos. Neseniai paskelb as Aus ijos s anda as ÖNORM A 2704:2015 y a bandymas pasiek i šį ikslą: bend ada biaujan su onomas ikais i nomenkla ū os ekspe ais bu o suku a išsami pa adinimų, ypač nuosa ų pa adinimų i susijusių pa adinimų, klasi ikacija. Pi miausia paž elkime į pa adinimą 2. Koks jis y a pagal pi miau pa eik ą padalinimą? Pa adinimas, nes jis susijęs su a ski a są oka, susijusi su ge ai žinoma in o macinių echnologijų kompanija? A simbolis, nes jo dalys y a ne ebalinės? No s e minuose gali bū i simbolių (ž . ISO 1087-1:2000, 6), simboliai da nė a pakankamai apib ėž i i klasi ikuo i. Tiek e minologijos y imuose, iek e minologijos da buose, 1 Clipa s paim i iš h ps://openclipa .o g/de ail/7608/s a ue-o -libe y i h ps://openclipa .o g/de ail/194680/map-o -a ica-wi h-coun ies-in-cylind ical-equal-a ea-p ojec ion, a i inkamai. 2 Paim a iš h p: www.hp.com/hpin o/images/hplogo.jpg. 8Geo g Löckinge pasi ink os e minologijos da bo emos: mums eikia  Bes P ac icesandBeyond išsamesnės są okos sis emos "symbol", ne ik dėl leng esnio duomenų a kymo e minologinėse duomenų bazėse (duomenų ka ego ijos pasi inkimas, duomenų impo as i ekspo as i . .). An asis pa yzdys - […]978-3-73290053-4[…] (iSBN). Daugelis e minologijos ekspe ų šios simbolių eilu ės isai nelaiky ų pa adinimu. Tačiau koks y a esminis ski umas a p iSBN i a i inkamo knygos pa adinimo, ku į mes laiky ume pa adinimu? Tu ime išplės i sa o aiškinimą, kas suda o pa adinimą, nes ne adiciniai pa adinimai, okie kaip s aipsnių nume iai i iden i ika o iai, naudojami elek oninėje p ekyboje, įgyja ie os daugelyje ski ingų s ičių (ž . Galinski, Gi aldo Pé ez 2012). Išplės ingesnė, ačiau išsamesnė pa adinimų klasi ikacija aip pa leis ų mums užmegz i glaudesnius yšius a p e minologijos aldymo, p oduk ų aldymo, įmonių iš eklių plana imo i panašių s ičių naudojamų p og aminės į angos p iemonių. Todėl aip pa galima padidin i są eikos laipsnį. Šiuo ikslu e minologijos, nomenkla ū os i pa adinimų s udijų (onomas ikos) ekspe ai a ei yje u ė ų glaudžiai bend ada biau i. Y a daug bend ų p oblemų, ku ias bus leng iau išsp ęs i bend ais sp endimais. 3. Koncepcijos modelia imas Bes p ac ices … Kai e minologijos ekspe ai no i ilius uo i koncepcinę sis emą g a inėmis p iemonėmis, jie pap as ai ai da o piešdami koncepcinę diag amą, . y. "koncepcinės sis emos g a inį aizdą" (ISO 1087-1:2000, 4). Šiuolaikinėse są okų diag amose naudojamas žymėjimas u i is o ines šaknis i apibūdinamas s anda inėje li e a ū oje apie e minologijos da bą, p z. Wüs e 1991; Suonuu i 1997; iSO 704:2009; A n z, Pich , Schmi z 2014 (ž . 1 pa eikslą). 1 pa eikslas. Są okos diag ama "alpiniai slidinėjimai" (iš ISO 6289:2003, nupieš a pagal ISO 704:2009) Te minologija | 2015 | 22 9 Tačiau aukščiau pa eik as žymėjimas nea i inka išsamios speci ikacijos, su eikiančios o malią sin aksę. Be o, kompiu e inėms p og amoms sunku ją in e p e uo i: dažniausiai okios koncepcinės diag amos y a d eje ainių ailų pa idalu, ku iuose, be pačios aizdinės in o macijos, nė a jokios seman ikos. … and beyond Y a iT modelia imo kalbų, okių kaip ieningos modelia imo kalba (ž . iSO/ieC 19505:2012), ku ios gali bū i naudojamos e minologiniams ikslams. Taigi pe pas a uosius me us bu o pada y a s anda izacijos pas angų pasiūly i al e na y ias g a inės ep ezen acijos o mas. Pa yzdžiui, neseniai paskelb as ISO e minologijos da bo s anda as (iSO 24156-1:2014, 1) nag inėja są okos "guage" są oką. Tiksliau a ian , siūloma naudo i ieningos modelia imo kalbos žymes (ž . 2 models, i.e. “concep diag am[s] <…> o med by means o a o mal lan- pa eikslą). 2 pa eikslas. Koncepcinis modelis "alpiniai slidinėjimai" (iš es as iš ISO 6289:2003, pa eng as pagal ISO 24156-1:2014) Pag indinis pi miau minė o žymėjimo p i alumas y a ai, kad jis a i inka išsamią (i lais ai p ieinamą) speci ikaciją, su eikiančią o malią sin aksę. Be o, jis gali bū i au oma iškai in e p e uojamas specialių UML modelia imo į ankių. Be o, a ei yje gali bū i galima pusiau au oma iškai kon e uo i iš UML koncepcinių modelių į e minologines apib ėž is i a i kščiai (ž . Löckinge , Kockae , Budin 2015: 78 .). Tai s ip ūs a gumen ai, ku iais emiamasi, kad bū ų naudo os o malizuo os p iemonės ie oj (a ba ben jau be) ik įp as ų žymenų. Ino a y iems e minologijos aizda imo g a inėje o moje me odams labai s a bus glaudesnis e minologijos ekspe ų i duomenų modelia imo ekspe ų bend ada bia imas. bale o slidinėjimas 1 0 Geo g Löckinge Iš ink os e minologijos da bo emos:  Bes P ac icesandBeyond 4.Re e encijos į ankiai e ėjams Bes p ac ices … Kalbų specialis ai, no ėdami a lik i sudė ingas užduo is, u i gau i į ai ių ipų konk ečios s i ies in o maciją. Ve ėjai, apib ėžiami kaip "kalbų specialis ai, ku ie […]...> ašy inį šal inio kalbos u inį ašy ine o ma pa e čia ikslinės kalbos u iniu" (ISO 13611:2014, 2.5.1 i 2.5.2 punk ai), nė a šios aisyklės išim is. Tačiau šiuo me u dauguma nuo odų į ankių nea i inka jų po eikių: a i inkama in o macija dažnai y a išsklaidy a į ai iose žiniasklaidos p iemonėse (spausdin a a ba in e ne e) i pasi odo į ai iose kompiu e ių p og amose, okiose kaip in e ne o na šyklės, e minologijos aldymo sis emos, e imo a min ies sis emos i ie iniai elek oniniai žodynai. Šią si uaciją galima ilius uo i aip: 3 pa eikslas. Ve ėjai i jų nuo odų p iemonės šiandien Kai ku ie e imams p ieinami kalbos iš ekliai iš ik ųjų gali bū i labai sudė ingi elek oninės o mos nuo odų p iemonės. Tačiau šie iš ekliai pap as ai saugomi a ski uose in o macijos kon eine iuose, ku ie aip pa u i sa o a ski as a o ojo sąsajas. … and beyond Naujausi y imai apie e ėjų in o macinius po eikius (Löckinge 2014 i Löckinge , ku is bus išleis as) pa odė, kad "dinaminės e minologijos" i "pilno eks o duomenų bazės" p o ingas p i aiky ų iš eklių de inys (Löckinge 2014: 316) y a pageidau inas kalbos Te minologija | 2015 | 22 1 1 u ė ų bū i in eg uo i kalbos iš ekliai, kaip p o essionals in ques ion. Thus, inno a i e e e ence ools o ansla o s pa ody a žemiau (ž . 4 pa eikslą; c . aip pa Bowke 2011 i Alla d 2012). Figu e 4. T ansla o s and hei e e ence ools in he u u e No s y a daug p og aminės į angos, ku i sujungia iek e imo a min ies, iek e minologines duomenų bazes, be eik nė iena iš jų neį aukia eks inių ko pusų kaip ečiojo s ulpo. Tikimasi, kad a ei yje daugiau kalbų echnologijų pa da ėjų aps a s ys galimybę sa o p og aminės į angos į ankiams p idė i a i inkamų eks ų ko puso aldymo unkcijų. Tai padė ų e ėjams g eičiau i pa ogiau pa enkin i sa o in o macijos po eikius.3 5. Te minologijos mokymo pasekmės Iš pi miau minė ų ge iausių p ak ikų i palyginimų galime pada y i kele ą konk ečių e minologijos mokymo iš adų. Kalban apie pa adinimus kaip e minologinius iene us, e minologijos ins uk o iai iek uni e si e uose, iek ki uose kon eks uose u ė ų didin i s uden ų sąmoningumą su ne adiciniais pa adinimų ipų, nes p oduk ų klasi ikacijos, elek oninės p ekybos sis emos i panašūs dalykai ampa is dažnesni. A imiai susijusi su uo, eikė ų pab ėž i e minologijų a pdisciplininį pobūdį: daugelis akademinių disciplinų i p ak ikos s ičių ( a džių y imai, nomenkla ū os, klasi ikacija i . .) nag inėja e minologijas, no s i iš ski ingų pe spek y ų. 3 Au oma inis e imas čia neį auk as, nes daugiausia dėmesio ski iama žmonių suku oms kalbos iš ekliams, o ne kalbos echnologijoms, leidžiančioms au oma izuo i p ocesus. 1 Geo g Löckinge pasi ink os e minologijos da bo emos: Kalban apie  Bes P ac icesandBeyond koncepcijų modelia imą, u ė ų bū i labiau akcen uojamas koncepcijų laukų i koncepcijų sis emų g a inės ep ezen acijos aidmuo. Koncepcijų diag amos i koncepcijų modeliai u i didelį mokymosi po encialą, palygin i su pag indiniais adiciniais " e minų i apib ėžimų" eks ais (leng as sup a imas dėl aiškios koncepcijų san ykių ma omumo i . .). Be o, e minologijos izualiza imo me u e minologijos mokymai u ė ų apim i i koncepcinio modelia imo p og aminės į angos p iemones. Kalban apie e imams ski us nuo odų į ankius, pag indinis po eikis y a išsamus mokymas kalbų echnologijų klausimais. Po o, kai ga o e e į e in i, ku ios p og aminės į angos unkcijos y a ealis iškos i įgy endinamos well- ounded aining in his a ea, ansla o s will be in a posi ion o be - šiandien i ku ge ai įsi i inusios i no a o iškos unkcijos kon e guoja. An a, e ėjai u ė ų bū i ska inami dažniau i aiškiau p aneš i apie sa o (in o macijos) po eikius kalbų echnologijų pa da ėjams. T ečia, u ė ų bū i suku i i (a ba) naudojami in eg uo i kalbos iš ekliai, okie kaip pi miau minė i, e imų mokyme. 6. Iš ados i pe spek y os Šiandien e minologijos da bas a liekamas p o esionaliai daugelyje s ičių i o ganizacijų. ji g indžiama naujausiomis žiniomis, už ašy omis ado ėliuose, specializuo uose žu naliuose, nacionaliniuose i a p au iniuose s anda uose i . . Pag indinis šio s aipsnio ikslas bu o nus a y i i ap a i is esmines e minologijos da bo emas: pa adinimus kaip e minologinius iene us, są okų modelia imą i nuo odų p iemones e ėjams. No ėdami ai pada y i, mes ap ašėme daba inę "ge iausią p ak iką" i p is a ėme naujus beyond”) based on ecen s anda disa ion e o s and esea ch. sp endimus (i a ei yje e minologijos ekspe ų bend uomenė u ė ų i oliau ska in i i obulin i e minologijos da bo i e minologijos ekspe ų p o esinį p o ilį. Be o, eikė ų gilin i e minologijos s udijų i e minologijos da bo są eiką, pa yzdžiui, ykdan empi inius y imus i a i inkamus p amonės p ojek us, ku ių ezul a ai gali bū i panaudo i e minologijos s udijų y imams. Galiausiai mes u ė ume ku i a ska in i bend ada bia imą su susijusiomis s i imis, kad galė ume moky is ienas iš ki o, kad bū ų abipusiška nauda i bend i in e esai. Te minologija | 2015 | 22 1 3 REFERENCES Ahmad K., Bon h one R., engel G., Fo opoulou A., F y D., Galinski C., Humbley J., Kal on N., Roge s M., Roulin C., Schmalenbach K., Tanke e. (eds.). Ca. 2000: Poin e FinalRepo , sec ion „Wha is Te minology“. A ailable online a h p://www.compu ing.su ey.ac.uk/ai/poin e / epo /con en s.h ml. Alla d M. 2012: ManagingTe minology o T ansla ionUsingT ansla ionEn i onmen Tools:Towa ds aDe ini iono Bes P ac ices. Doc o al hesis, Uni e si y o O awa. A ailable online a h p://www. uo .uo awa.ca/handle/10393/22837. A n z R., Pich H., Schmi z K.-D. 2014: Ein üh ungindieTe minologiea bei . 7. Au l., Hildesheim: Olms. Bowke L. 2011: O he Reco d and On he Fly. examining he impac o Co po a on Te minog aphic P ac ice in he Con ex o T ansla ion. – Co pus-BasedT ansla ionS udies.Resea chandApplica ions. K uge A., Wallmach K., Munday J. (eds.), London: Con inuum, 211–236. DiN 2342:2011 Beg i ede Te minologieleh e. Felbe H. 1984: Te minologyManual, Pa is: Unesco/in o e m. A ailable online a h p://unesdoc.unesco.o g/ images/0006/000620/062033eb.pd . Felbe H., Budin G. 1989: Te minologieinTheo ieundP axis, Tübingen: Na . Galinski C., Gi aldo Pé ez B. S. 2012: Con en in e ope abili y as a p e equisi e o e-using and e-pu posing i ems o s uc u ed con en as lea ning objec s in eLea ning – Seen unde a s anda disa ion pe spec i e. – Te minologija 19, 6–32. A ailable online a h p://www.lki.l /LKi_L /index.php?op ion=com_con en & iew=a icle&id=841&i emid=38. iSO 704:2009 Te minologywo k–P inciplesandMe hods. iSO 1087-1:2000 Te minologywo k–Vocabula y. – Pa 1.Theo yandapplica ion. iSO 6289:2003 Skis–Vocabula y. iSO 13611: 2014 In e p e ing–Guidelines o communi yin e p e ing. iSO 24156-1:2014 G aphicno a ions o concep modellingin e minologywo kandi s ela ionship  wi hUML. – Pa 1. Guidelines o usingUMLno a ionin e minologywo k. iSO/ieC 19505-1:2012 In o ma ion echnology–Objec Managemen G oupUni iedModelingLanguage (OMGUML). – Pa 1. In as uc u e. A ailable online a h p://www.omg.o g/spec/UML/2.0/. iSO/ieC 19505-2:2012 In o ma ion echnology–Objec Managemen G oupUni iedModelingLanguage (OMGUML). – Pa 2.Supe s uc u e. A ailable online a h p://www.omg.o g/spec/UML/2.0/. Löckinge G. 2014: Übe se zungso ien ie eFachwö e büche .En wicklungundE p obungeinesinno a i en Modells, Be lin: F ank & Timme. A ailable online a h p:// esea ch. h-ooe.a /en/publica ion/4233. Löckinge G. o hcoming. De eloping and Tes ing No el Re e ence Tools o T ansla o s. – Localisa ion Focus. The in e na ional Jou nal o Localisa ion. Löckinge G., Kockae H. J., Budin G. 2015: in ensional de ini ions. – Handbooko Te minology 1, Kockae H., S eu s F. (eds.), Ams e dam: Benjamins, 60–81. ÖNORM A 2704:2015 Te minologiea bei –G undsä zeundMe hoden. Pa el S., Nole D. 2001: Handbooko Te minology. Minis e o Public Wo ks and Go e nmen Se ices Canada. A ailable online a h p://publica ions.gc.ca/pub?id=9.689804&sl=0. Suonuu i H. 1997: Guide oTe minology, Helsinki: Tekniikan Sanas okeskus. Wüs e e. 1991: Ein üh ungindieallgemeineTe minologieleh eund e minologischeLexikog aphie. 3. Au l., Bonn: Romanis ische Ve lag. TERMINOLOGIJOS DARBO PASIRINKTOS TEMOS: GEROJI PRAKTIKA IR ATEITIS Šiandien e minologijos da bas p o esionaliai di bamas daugelyje s ičių i o ganizacijų. Jis emiasi naujausiomis žiniomis, už iksuo omis ado ėliuose, specializuo uose žu naluose, nacionaliniuose bei a p au iniuose s anda uose i k . Pag indinis šio nio ikslas – išski i i ap a i is s a bias e minologijos da bo emas: žymiklius kaip s aips e minologinius iene us, są okų modelia imą i in o macines p iemones e ėjams. Kalban apie žymiklius kaip e minologinius iene us eigiama, kad daba inė są okos žymiklis sis ema nė a okia de alė i sis emiška, kokia u ė ų bū i. ypač eikalinga išsamesnė ik inių a dų i į a dus panašių žymiklių klasi ikacija, u in omenyje augančią 1 4 Geo g Löckinge pasi ink os e minologijos da bų emos:  Bes P ac icesandBeyond jų s a bą el. p ekybos sis emose i panašiais a ejais aikymo. Kalban apie są okų modelia imą a k eipiamas dėmesys į g a inio są okų laukų i są okų sis emų aizda imo s a bą yšiams a p są okų pa ody i. T adicinė ženklų sis ema u i kele ą ūkumų (pa yčiausiai, nė a pag indinių speci ikacijų su o malia sin akse, sunku p i aiky i kompiu e iams), odėl p is a oma al e na y i są okų modelių ženklų sis ema, pa em a Vieninga modelia imo kalba (UML). In o macinės p iemonės e ėjams y a ečia šiame s aipsnyje nag inėjama ema. Ve ėjams, kaip i ki iems kalbos specialis ams, eikia į ai ios am ik os s i ies in o macijos, padedančios a lik i sudė ingas užduo is, ačiau šiuo me u dauguma in o macinių p iemonių negali pa enkin i jų po eikių. Remian is naujais y imais, apimančiais empi inius y imus, dinaminė e minologija i isa eks ės duomenų bazės siūlomos kaip in o macinės p iemonės naudojami e ėjams ie oj ag men iškų kalbos iš eklių, ku ie dažniausiai šiandien. Ap a iamas galimas šių ijų emų į aukimas į e minologijos mokymą. Te minologijos ekspe ams siūloma daugiau dėmesio ski i g e imoms s i ims, okioms kaip a dų y imai a nomenkla ū os. Tai padė ų as i bend us sp endimus bend ų p oble- mų, susijusių su e minologijos y imais i da bu. Gau a 2015-06-26 Geo g Löckinge Aukš u inės Aus ijos aikomųjų mokslų uni e si e as S elzhame s asse 23 4600 Wels (Aus ija) Elek oninis paš as: [email p o ec ed]