Selected Topics in Terminology Work: Best Practices and Beyond

6Georg Löckinger pasirinktos terminologijos darbo temos:  BestPracticesandBeyond Pasirinktos terminologijos darbų temos: Geriausia praktika ir dar daugiau GEORG LÖCKINGER Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universitetas KEYWORDS: terminologijos darbas, terminologijos valdymas, pavadinimai, sąvokų modeliavimas, nuorodų įrankiai, kalbų specialistai, terminologijos mokymas 1. IŠVADYMAS Terminologijos studijos ir terminologijos darbas yra įdomios studijų ir praktikos sritys. Abu yra susiję su terminologijomis, kurias mes čia apibrėžiame kaip "struktūrizuotą sąvokų rinkinį ir jų pavadinimus […] konkrečioje dalyko srityje" (Ahmad et al. ca. 2000; cf. DiN 2342:2011, 16). Taigi, dirbdami su terminologijomis, mes esame tam tikroje studijų ar praktikos srityje, kurią gali būti lengviau ar mažiau lengva apibrėžti. Terminologijos veikla vadinama terminologijos darbu, kurį mes apibrėžiame kaip "darbą, susijusį su sąvokų ir jų pavadinimų nustatymu, rinkimu, apdorojimu, aprašymu, pateikimu ir naudojimu" (žr. ÖNORM A 2704: 2015, 6). Abiejuose apibrėžimuose svarbiausia yra sąvokų ir jų pavadinimų savybė: tiek sąvokos, tiek pavadinimai nagrinėjami, kai žmonės atlieka įvairias terminologijos darbo užduotis. Šio straipsnio tikslas yra dvigubas: a) įvertinti tris terminologijos darbo temas, kaip tai daroma šiandien, ir b) pristatyti naujus su šiomis temomis susijusius pokyčius, kurie gali paskatinti terminologijos ateitį geriausia ogy work and terminology training. Thus, the three topics are discussed praktika ir be palyginimo. Jie buvo atrinkti remiantis naujausiomis terminologijos darbo standartizacijos pastangomis ir tyrimais: 2 skyriuje aptariami pavadinimai kaip terminologiniai vienetai, 3 skyriuje aptariamas sąvokų modeliavimas, o 4 skyriuje aptariamos vertimams skirtos nuorodos priemonės. 5 skyriuje pateikiamos tam tikros mintys apie galimus pasekmes terminologijos ekspertų mokymui. Galų gale, 6 skyriuje pateikiame trumpą apžvalgą. Terminologija | 2015 | 22 7 2.SIGNATIJOS kaip terminologiniai vienetai Best practices … Remiantis standartine terminologijos literatūra, sąvoka "pavadinimas" gali būti apibrėžta kaip "koncepcijos vaizdavimas ... ženklu, kuris ją nurodo" (ISO 1087-1:2000, 6). Iš esmės mes skiriame trijų tipų pavadinimus: terminą, pavadinimą ir simbolį (žr. Felber 1984: 169; Felber, Budin 1989: 3f.; iSO 1087-1:2000, 6; Pavel, Nolet 2001: 18f. ir 107; iSO 704: 2009, vii ir 34; DiN 2342: 2011, 10). Terminai, tokie kaip "aukštos kokybės chromatografija" arba "@ ženklas", nurodo bendrąsias sąvokas ir susideda iš žodžių ar žodžių tipo simbolių eilutės (žr. iSO 1087-000, 1: 6). Pavadinimai, tokie kaip "Tempo®" arba "Nobelo taikos premija 2013", yra panašūs, tačiau nurodo atskiras sąvokas. Galiausiai simboliai, tokie kaip arba 1, […]yra svarbi tarptautinio bendravimo pagalba, nes jų vaizdinis sąvokų vaizdavimas veikia nepriklausomai nuo bet kurios kalbos[…] (iSO 704:2009, 41). Jie atspindi bendrąsias ar atskiras sąvokas (žr. ISO 704:2009, 34). … and beyond Pirmiau nurodytas terminų, pavadinimų ir simbolių skirtumas iš esmės yra naudingas. Be to, jis yra praturtintas įvairių pavadinimų aprašymu ISO 704:2009, 56 ff. Tačiau apskritai mes turėtume turėti sąvokų sistemą "pavadinimas", kuri būtų smulkesnė ir sistemingesnė nei esamos klasifikacijos. Neseniai paskelbtas Austrijos standartas ÖNORM A 2704:2015 yra bandymas pasiekti šį tikslą: bendradarbiaujant su onomastikais ir nomenklatūros ekspertais buvo sukurta išsami pavadinimų, ypač nuosavų pavadinimų ir susijusių pavadinimų, klasifikacija. Pirmiausia pažvelkime į pavadinimą 2. Koks jis yra pagal pirmiau pateiktą padalinimą? Pavadinimas, nes jis susijęs su atskira sąvoka, susijusi su gerai žinoma informacinių technologijų kompanija? Ar simbolis, nes jo dalys yra nerebalinės? Nors terminuose gali būti simbolių (žr. ISO 1087-1:2000, 6), simboliai dar nėra pakankamai apibrėžti ir klasifikuoti. Tiek terminologijos tyrimuose, tiek terminologijos darbuose, 1 Cliparts paimti iš https://openclipart.org/detail/7608/statue-of-liberty ir https://openclipart.org/detail/194680/map-of-africa-with-countries-in-cylindrical-equal-area-projection, atitinkamai. 2 Paimta iš http: www.hp.com/hpinfo/images/hplogo.jpg. 8Georg Löckinger pasirinktos terminologijos darbo temos: mums reikia  BestPracticesandBeyond išsamesnės sąvokos sistemos "symbol", ne tik dėl lengvesnio duomenų tvarkymo terminologinėse duomenų bazėse (duomenų kategorijos pasirinkimas, duomenų importas ir eksportas ir t. t.). Antrasis pavyzdys - […]978-3-73290053-4[…] (iSBN). Daugelis terminologijos ekspertų šios simbolių eilutės visai nelaikytų pavadinimu. Tačiau koks yra esminis skirtumas tarp iSBN ir atitinkamo knygos pavadinimo, kurį mes laikytume pavadinimu? Turime išplėsti savo aiškinimą, kas sudaro pavadinimą, nes netradiciniai pavadinimai, tokie kaip straipsnių numeriai ir identifikatoriai, naudojami elektroninėje prekyboje, įgyja vietos daugelyje skirtingų sričių (žr. Galinski, Giraldo Pérez 2012). Išplėstingesnė, tačiau išsamesnė pavadinimų klasifikacija taip pat leistų mums užmegzti glaudesnius ryšius tarp terminologijos valdymo, produktų valdymo, įmonių išteklių planavimo ir panašių sričių naudojamų programinės įrangos priemonių. Todėl taip pat galima padidinti sąveikos laipsnį. Šiuo tikslu terminologijos, nomenklatūros ir pavadinimų studijų (onomastikos) ekspertai ateityje turėtų glaudžiai bendradarbiauti. Yra daug bendrų problemų, kurias bus lengviau išspręsti bendrais sprendimais. 3. Koncepcijos modeliavimas Best practices … Kai terminologijos ekspertai nori iliustruoti koncepcinę sistemą grafinėmis priemonėmis, jie paprastai tai daro piešdami koncepcinę diagramą, t. y. "koncepcinės sistemos grafinį vaizdą" (ISO 1087-1:2000, 4). Šiuolaikinėse sąvokų diagramose naudojamas žymėjimas turi istorines šaknis ir apibūdinamas standartinėje literatūroje apie terminologijos darbą, pvz. Wüster 1991; Suonuuti 1997; iSO 704:2009; Arntz, Picht, Schmitz 2014 (žr. 1 paveikslą). 1 paveikslas. Sąvokos diagrama "alpiniai slidinėjimai" (iš ISO 6289:2003, nupiešta pagal ISO 704:2009) Terminologija | 2015 | 22 9 Tačiau aukščiau pateiktas žymėjimas neatitinka išsamios specifikacijos, suteikiančios formalią sintaksę. Be to, kompiuterinėms programoms sunku ją interpretuoti: dažniausiai tokios koncepcinės diagramos yra dvejetainių failų pavidalu, kuriuose, be pačios vaizdinės informacijos, nėra jokios semantikos. … and beyond Yra iT modeliavimo kalbų, tokių kaip vieningos modeliavimo kalba (žr. iSO/ieC 19505:2012), kurios gali būti naudojamos terminologiniams tikslams. Taigi per pastaruosius metus buvo padaryta standartizacijos pastangų pasiūlyti alternatyvias grafinės reprezentacijos formas. Pavyzdžiui, neseniai paskelbtas ISO terminologijos darbo standartas (iSO 24156-1:2014, 1) nagrinėja sąvokos "guage" sąvoką. Tiksliau tariant, siūloma naudoti vieningos modeliavimo kalbos žymes (žr. 2 models, i.e. “concept diagram[s] <…> formed by means of a formal lanpaveikslą). 2 paveikslas. Koncepcinis modelis "alpiniai slidinėjimai" (išvestas iš ISO 6289:2003, parengtas pagal ISO 24156-1:2014) Pagrindinis pirmiau minėto žymėjimo privalumas yra tai, kad jis atitinka išsamią (ir laisvai prieinamą) specifikaciją, suteikiančią formalią sintaksę. Be to, jis gali būti automatiškai interpretuojamas specialių UML modeliavimo įrankių. Be to, ateityje gali būti galima pusiau automatiškai konvertuoti iš UML koncepcinių modelių į terminologines apibrėžtis ir atvirkščiai (žr. Löckinger, Kockaert, Budin 2015: 78 ff.). Tai stiprūs argumentai, kuriais remiamasi, kad būtų naudotos formalizuotos priemonės vietoj (arba bent jau be) tik įprastų žymenų. Inovatyviems terminologijos vaizdavimo grafinėje formoje metodams labai svarbus glaudesnis terminologijos ekspertų ir duomenų modeliavimo ekspertų bendradarbiavimas. baleto slidinėjimas 1 0 Georg Löckinger Išrinktos terminologijos darbo temos:  BestPracticesandBeyond 4.Referencijos įrankiai vertėjams Best practices … Kalbų specialistai, norėdami atlikti sudėtingas užduotis, turi gauti įvairių tipų konkrečios srities informaciją. Vertėjai, apibrėžiami kaip "kalbų specialistai, kurie […]...> rašytinį šaltinio kalbos turinį rašytine forma paverčia tikslinės kalbos turiniu" (ISO 13611:2014, 2.5.1 ir 2.5.2 punktai), nėra šios taisyklės išimtis. Tačiau šiuo metu dauguma nuorodų įrankių neatitinka jų poreikių: atitinkama informacija dažnai yra išsklaidyta įvairiose žiniasklaidos priemonėse (spausdinta arba internete) ir pasirodo įvairiose kompiuterių programose, tokiose kaip interneto naršyklės, terminologijos valdymo sistemos, vertimo atminties sistemos ir vietiniai elektroniniai žodynai. Šią situaciją galima iliustruoti taip: 3 paveikslas. Vertėjai ir jų nuorodų priemonės šiandien Kai kurie vertimams prieinami kalbos ištekliai iš tikrųjų gali būti labai sudėtingi elektroninės formos nuorodų priemonės. Tačiau šie ištekliai paprastai saugomi atskiruose informacijos konteineriuose, kurie taip pat turi savo atskiras vartotojo sąsajas. … and beyond Naujausi tyrimai apie vertėjų informacinius poreikius (Löckinger 2014 ir Löckinger, kuris bus išleistas) parodė, kad "dinaminės terminologijos" ir "pilno teksto duomenų bazės" protingas pritaikytų išteklių derinys (Löckinger 2014: 316) yra pageidautinas kalbos Terminologija | 2015 | 22 1 1 turėtų būti integruoti kalbos ištekliai, kaip professionals in question. Thus, innovative reference tools for translators parodyta žemiau (žr. 4 paveikslą; cf. taip pat Bowker 2011 ir Allard 2012). Figure 4. Translators and their reference tools in the future Nors yra daug programinės įrangos, kuri sujungia tiek vertimo atminties, tiek terminologines duomenų bazes, beveik nė viena iš jų neįtraukia tekstinių korpusų kaip trečiojo stulpo. Tikimasi, kad ateityje daugiau kalbų technologijų pardavėjų apsvarstys galimybę savo programinės įrangos įrankiams pridėti atitinkamų tekstų korpuso valdymo funkcijų. Tai padėtų vertėjams greičiau ir patogiau patenkinti savo informacijos poreikius.3 5. Terminologijos mokymo pasekmės Iš pirmiau minėtų geriausių praktikų ir palyginimų galime padaryti keletą konkrečių terminologijos mokymo išvadų. Kalbant apie pavadinimus kaip terminologinius vienetus, terminologijos instruktoriai tiek universitetuose, tiek kituose kontekstuose turėtų didinti studentų sąmoningumą su netradiciniais pavadinimų tipų, nes produktų klasifikacijos, elektroninės prekybos sistemos ir panašūs dalykai tampa vis dažnesni. Artimiai susijusi su tuo, reikėtų pabrėžti terminologijų tarpdisciplininį pobūdį: daugelis akademinių disciplinų ir praktikos sričių (vardžių tyrimai, nomenklatūros, klasifikacija ir t. t.) nagrinėja terminologijas, nors ir iš skirtingų perspektyvų. 3 Automatinis vertimas čia neįtrauktas, nes daugiausia dėmesio skiriama žmonių sukurtoms kalbos ištekliams, o ne kalbos technologijoms, leidžiančioms automatizuoti procesus. 1 Georg Löckinger pasirinktos terminologijos darbo temos: Kalbant apie  BestPracticesandBeyond koncepcijų modeliavimą, turėtų būti labiau akcentuojamas koncepcijų laukų ir koncepcijų sistemų grafinės reprezentacijos vaidmuo. Koncepcijų diagramos ir koncepcijų modeliai turi didelį mokymosi potencialą, palyginti su pagrindiniais tradiciniais "terminų ir apibrėžimų" tekstais (lengvas supratimas dėl aiškios koncepcijų santykių matomumo ir t. t.). Be to, terminologijos vizualizavimo metu terminologijos mokymai turėtų apimti ir koncepcinio modeliavimo programinės įrangos priemones. Kalbant apie vertimams skirtus nuorodų įrankius, pagrindinis poreikis yra išsamus mokymas kalbų technologijų klausimais. Po to, kai gavote ter įvertinti, kurios programinės įrangos funkcijos yra realistiškos ir įgyvendinamos well-founded training in this area, translators will be in a position to betšiandien ir kur gerai įsitvirtinusios ir novatoriškos funkcijos konverguoja. Antra, vertėjai turėtų būti skatinami dažniau ir aiškiau pranešti apie savo (informacijos) poreikius kalbų technologijų pardavėjams. Trečia, turėtų būti sukurti ir (arba) naudojami integruoti kalbos ištekliai, tokie kaip pirmiau minėti, vertimų mokyme. 6. Išvados ir perspektyvos Šiandien terminologijos darbas atliekamas profesionaliai daugelyje sričių ir organizacijų. ji grindžiama naujausiomis žiniomis, užrašytomis vadovėliuose, specializuotuose žurnaliuose, nacionaliniuose ir tarptautiniuose standartuose ir t. t. Pagrindinis šio straipsnio tikslas buvo nustatyti ir aptarti tris esmines terminologijos darbo temas: pavadinimus kaip terminologinius vienetus, sąvokų modeliavimą ir nuorodų priemones vertėjams. Norėdami tai padaryti, mes aprašėme dabartinę "geriausią praktiką" ir pristatėme naujus beyond”) based on recent standardisation efforts and research. sprendimus (ir ateityje terminologijos ekspertų bendruomenė turėtų ir toliau skatinti ir tobulinti terminologijos darbo ir terminologijos ekspertų profesinį profilį. Be to, reikėtų gilinti terminologijos studijų ir terminologijos darbo sąveiką, pavyzdžiui, vykdant empirinius tyrimus ir atitinkamus pramonės projektus, kurių rezultatai gali būti panaudoti terminologijos studijų tyrimams. Galiausiai mes turėtume kurti ar skatinti bendradarbiavimą su susijusiomis sritimis, kad galėtume mokytis vienas iš kito, kad būtų abipusiška nauda ir bendri interesai. Terminologija | 2015 | 22 1 3 REFERENCES Ahmad K., Bonthrone R., engel G., Fotopoulou A., Fry D., Galinski C., Humbley J., Kalfon N., Rogers M., Roulin C., Schmalenbach K., Tanke e. (eds.). Ca. 2000: PointerFinalReport, section „What is Terminology“. Available online at http://www.computing.surrey.ac.uk/ai/pointer/report/contents.html. Allard M. 2012: ManagingTerminologyforTranslationUsingTranslationEnvironmentTools:Towards aDefinitionofBestPractices. Doctoral thesis, University of Ottawa. Available online at http://www.ruor.uottawa.ca/handle/10393/22837. Arntz R., Picht H., Schmitz K.-D. 2014: EinführungindieTerminologiearbeit. 7. Aufl., Hildesheim: Olms. Bowker L. 2011: Off the Record and On the Fly. examining the impact of Corpora on Terminographic Practice in the Context of Translation. – Corpus-BasedTranslationStudies.ResearchandApplications. Kruger A., Wallmach K., Munday J. (eds.), London: Continuum, 211–236. DiN 2342:2011 BegriffederTerminologielehre. Felber H. 1984: TerminologyManual, Paris: Unesco/infoterm. Available online at http://unesdoc.unesco.org/ images/0006/000620/062033eb.pdf. Felber H., Budin G. 1989: TerminologieinTheorieundPraxis, Tübingen: Narr. Galinski C., Giraldo Pérez B. S. 2012: Content interoperability as a prerequisite for re-using and re-purposing items of structured content as learning objects in eLearning – Seen under a standardisation perspective. – Terminologija 19, 6–32. Available online at http://www.lki.lt/LKi_Lt/index.php?option=com_content& view=article&id=841&itemid=38. iSO 704:2009 Terminologywork–PrinciplesandMethods. iSO 1087-1:2000 Terminologywork–Vocabulary. – Part 1.Theoryandapplication. iSO 6289:2003 Skis–Vocabulary. iSO 13611: 2014 Interpreting–Guidelinesforcommunityinterpreting. iSO 24156-1:2014 Graphicnotationsforconceptmodellinginterminologyworkanditsrelationship  withUML. – Part 1. GuidelinesforusingUMLnotationinterminologywork. iSO/ieC 19505-1:2012 Informationtechnology–ObjectManagementGroupUnifiedModelingLanguage (OMGUML). – Part 1. Infrastructure. Available online at http://www.omg.org/spec/UML/2.0/. iSO/ieC 19505-2:2012 Informationtechnology–ObjectManagementGroupUnifiedModelingLanguage (OMGUML). – Part 2.Superstructure. Available online at http://www.omg.org/spec/UML/2.0/. Löckinger G. 2014: ÜbersetzungsorientierteFachwörterbücher.EntwicklungundErprobungeinesinnovativen Modells, Berlin: Frank & Timme. Available online at http://research.fh-ooe.at/en/publication/4233. Löckinger G. forthcoming. Developing and Testing Novel Reference Tools for Translators. – Localisation Focus. The international Journal of Localisation. Löckinger G., Kockaert H. J., Budin G. 2015: intensional definitions. – HandbookofTerminology 1, Kockaert H., Steurs F. (eds.), Amsterdam: Benjamins, 60–81. ÖNORM A 2704:2015 Terminologiearbeit–GrundsätzeundMethoden. Pavel S., Nolet D. 2001: HandbookofTerminology. Minister of Public Works and Government Services Canada. Available online at http://publications.gc.ca/pub?id=9.689804&sl=0. Suonuuti H. 1997: GuidetoTerminology, Helsinki: Tekniikan Sanastokeskus. Wüster e. 1991: EinführungindieallgemeineTerminologielehreundterminologischeLexikographie. 3. Aufl., Bonn: Romanistischer Verlag. TERMINOLOGIJOS DARBO PASIRINKTOS TEMOS: GEROJI PRAKTIKA IR ATEITIS Šiandien terminologijos darbas profesionaliai dirbamas daugelyje sričių ir organizacijų. Jis remiasi naujausiomis žiniomis, užfiksuotomis vadovėliuose, specializuotuose žurnaluose, nacionaliniuose bei tarptautiniuose standartuose ir kt. Pagrindinis šio nio tikslas – išskirti ir aptarti tris svarbias terminologijos darbo temas: žymiklius kaip straipsterminologinius vienetus, sąvokų modeliavimą ir informacines priemones vertėjams. Kalbant apie žymiklius kaip terminologinius vienetus teigiama, kad dabartinė sąvokos žymiklis sistema nėra tokia detalė ir sistemiška, kokia turėtų būti. ypač reikalinga išsamesnė tikrinių vardų ir į vardus panašių žymiklių klasifikacija, turint omenyje augančią 1 4 Georg Löckinger pasirinktos terminologijos darbų temos:  BestPracticesandBeyond jų svarbą el. prekybos sistemose ir panašiais atvejais taikymo. Kalbant apie sąvokų modeliavimą atkreipiamas dėmesys į grafinio sąvokų laukų ir sąvokų sistemų vaizdavimo svarbą ryšiams tarp sąvokų parodyti. Tradicinė ženklų sistema turi keletą trūkumų (pavyčiausiai, nėra pagrindinių specifikacijų su formalia sintakse, sunku pritaikyti kompiuteriams), todėl pristatoma alternatyvi sąvokų modelių ženklų sistema, paremta Vieninga modeliavimo kalba (UML). Informacinės priemonės vertėjams yra trečia šiame straipsnyje nagrinėjama tema. Vertėjams, kaip ir kitiems kalbos specialistams, reikia įvairios tam tikros srities informacijos, padedančios atlikti sudėtingas užduotis, tačiau šiuo metu dauguma informacinių priemonių negali patenkinti jų poreikių. Remiantis naujais tyrimais, apimančiais empirinius tyrimus, dinaminė terminologija ir visatekstės duomenų bazės siūlomos kaip informacinės priemonės naudojami vertėjams vietoj frag mentiškų kalbos išteklių, kurie dažniausiai šiandien. Aptariamas galimas šių trijų temų įtraukimas į terminologijos mokymą. Terminologijos ekspertams siūloma daugiau dėmesio skirti gretimoms sritims, tokioms kaip vardų tyrimai ar nomenklatūros. Tai padėtų rasti bendrus sprendimus bendrų problemų, susijusių su terminologijos tyrimais ir darbu. Gauta 2015-06-26 Georg Löckinger Aukštutinės Austrijos taikomųjų mokslų universitetas Stelzhamerstrasse 23 4600 Wels (Austrija) Elektroninis paštas: [email protected]